Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2671/2026 Bylos Nr. BIK-611/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10609-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. A. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 26 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo R. A. gynėjas advokatas S. Juzukonis prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 26 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 20 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikalstamos veikos požymį – labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – aiškino ir taikė formaliai, susiejo su formaliu bendros kanapių dervos masės kriterijumi, neįvertindamas individualių bylos aplinkybių (delta-9 tetrahidrokanabinolio kiekio, koncentracijos, visos medžiagos sudėties bei fakto, kad labai didelis kiekis buvo viršytas nežymiai), pasikeitusio teisinio reguliavimo bei baudžiamosios teisės teisingumo, proporcingumo ir individualizavimo principų reikšmės. Dėl to nusikalstamos veikos požymis „labai didelis kiekis“ buvo aiškinamas pernelyg siaurai ir formaliai, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir nepagrįstą veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes vertindamas galimybę skirti švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmę, nevertino visų išskirtinių bylos aplinkybių visumos, o kiekvieną jų analizavo izoliuotai. Žemesnės instancijos teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20, 44, 320, 331 straipsnių pažeidimus, nes įrodymus vertino nevienodai, rėmėsi savarankiškai surinkta informacija iš interneto šaltinių, žemesnės instancijos teismų išvada apie R. A. ryšį su 138,613 g kanapių dervos kiekiu nebuvo padaryta iš nenutrūkstamos netiesioginių įrodymų grandinės, įrodinėjimo spragos užpildytos prielaidomis, nebuvo pašalintos visos reikšmingos abejonės dėl R. A. vaidmens disponuojant rastu narkotinių medžiagų kiekiu, dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, nurodyti pažeidimai sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo R. A. gynėjo teiginiai, susiję su esminiais baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, grindžiami žemesnės instancijos teismų netinkamu BK 260 straipsnio 3 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu ir atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu. Kasaciniame skunde yra atkartojami apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai nustatyto narkotinės medžiagos – kanapių dervos kiekio ir padarytų procesinių pažeidimų, vertinant įrodymus byloje, grindžiant nuteistojo kaltę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 16-43 punktų matyti, kad teismo pateikti aiškūs ir teisiškai pagrįsti argumentai dėl byloje surinktų įrodymų visumos vertinimo, pagrindžiant, jog byloje ištirti nuteistųjų parodymai, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimų turinys, liudytojų parodymai bei faktinės narkotinių medžiagų disponavimo ir realizavimo aplinkybės, kurie sudaro tarpusavyje suderintą ir vienas kitą patvirtinančią įrodymų grandinę, leidžia daryti neabejotiną išvadą dėl R. A. ir kitų nuteistųjų veiksmų neteisėtai disponuojant surasta kanapių derva. Kasaciniu skundu prašoma kasacinės instancijos teismo dar kartą tikrinti skundo argumentus atliekant bylos įrodymų vertinimą, nustatant naujas faktines aplinkybes, o tai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Pažymėtina, jog nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, savaip interpretuojant byloje nustatytas aplinkybes ir pateikiant tai kaip esminius BK ir BPK normų pažeidimus, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasacinio skundo motyvai dėl netinkamai nustatyto narkotinės medžiagos – kanapių dervos kiekio grindžiami subjektyviu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) aiškinimu, remiamasi šių Rekomendacijų 2022 m. lapkričio 24 d. pakeitimais dėl grynojo delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekio nustatymo kanapių aliejaus ar kanapių ekstrakto atvejais, tačiau šis pakeitimas skundžiamame nuosprendyje buvo įvertintas, konstatuojant, kad pačios teisinis reglamentavimas dėl kanapių dervos kiekio nebuvo keičiamas. Be kita ko, tai pažymima ir kasaciniame skunde. Rekomendacijų teisinio reglamentavimo šioje dalyje pagrįstumo, kuris kvestionuojamas kasaciniame skunde, vertinimas nėra kasacijos dalykas. Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje bendrai pasisakydamas apie kanapių dervos kaip narkotinės medžiagos sudėtį pasirėmė ir kai kuria viešai prieinama moksline informacija, tačiau kasacinio skundo argumentai, kad baudžiamoji atsakomybė už disponavimą kanapių derva turėtų būti siejama ne su pačios narkotinės medžiagos mase, o su joje esančios veikliosios medžiagos koncentracija ar grynuoju kiekiu, nėra grindžiama nei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nei formuojama teismų praktika ir negali būti laikomi teisiniais argumentais, pagrindžiančiais apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasaciniame skunde taip pat keliamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimas, nurodant, kad apeliacinės instancijos teismas visapusiškai neįvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir nuteistajam nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Šiuo atveju pažymėtina, jog nuteistojo R. A. gynėjo apeliaciniu skundu nebuvo keliamas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė, nurodydamas, kad byloje nenustatyta BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui reikšmingų aplinkybių visuma. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas bausmės dydį tikrina netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu, o bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo teisinių argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių pažeidimo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-337-489/2017, 2K-7-8-788/2018, 2K-103-303/2022, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo manyti, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio nuostatas. Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, neteisingai suvokė teisingumo principo turinį ir BK 54 straipsnio 3 dalies paskirtį, nepateikta.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo R. A. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.