- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-07
- Bylos Nr.
- 1S-170-654/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48137-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Vitalija Norkūnaitė, Alenas Piesliakas
- Kaltinamasis
- J. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Vitalijos Norkūnaitės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios J. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 9 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. J. P. kaltinama tuo, kad ji tyčia nužudė savo šeimos narį, o būtent: ji 2020 m. gruodžio 8 d., laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 24.00 val., savo gyvenamojoje vietoje – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su savo sugyventiniu R. R. metu, tyčia vien kartą peiliu dūrė R. R. į kairę krūtinės pusę, tuo padarė kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą krūtinės priekinio paviršiaus kairėje pusėje su kairio plaučio ir širdies pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, dėl ko nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Šiais veiksmais J. P. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2020 m. gruodžio 9 d., 8.30 val. J. P. buvo laikinai sulaikyta. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi J. P. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 1 mėnesiui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas ir paskutinį kartą pratęstas skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui, teismui konstatavus neišnykusius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus. Teismas nurodė, kad J. P. kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Teismas atsižvelgė į kaltinimo sunkumą, gresiančios bausmės dydį ir kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, jog J. P. praeityje ne kartą teista (teistumai išnykę), piktnaudžiauja alkoholiu, yra išsituokusi, neturi išlaikomų asmenų ir nėra saistoma socialiniais ryšiais. Teismas darė išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus galima pasiekti kardomosiomis priemonėmis siekiamų tikslų.
II. Skundo argumentai ir prašymai
2. J. P. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį, nutraukti suėmimą ir taikyti švelnesnę kardomąją priemonę.
2.1. J. P. skunde nurodė, kad nesutinka, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog būdama laisvėje ji bėgs ar slėpsis nuo teismo, ar darys naujas nusikalstamas veikas. Praeityje buvo kelis kartus teista (teistumai išnykę), bet niekada nuo teisingumo nebėgo. Teiginys, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu, yra neteisingas, nes alkoholį vartoja tik per šventes ir į įskaitą dėl priklausomybės ligų gydymo nėra įtraukta. Dėl smurto artimoje aplinkoje nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio policija buvo kviečiama ne dėl jos kaltės, nes smurtavo jos sugyventinis R. R.. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji turi darbą, iki suėmimo dirbo (duomenys neskelbtini) valytoja. Ji turi gyvenamąją vietą Jonavoje ir nors tai socialinis būstas, bet jame gyvena jau 11 metų. Bijo būnant suėmime netekti šio būsto. Išnykę teistumai nėra pagrindas galvoti, kad pritaikius švelnesnę kardomąją priemonę ji gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
2.2. Kaltinimas paremtas vieno liudytojo parodymais, todėl dar nėra aišku ar ji bus pripažinta kalta už tai, ko nepadarė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad durtinė žaizda lengvai pasiekiama savo ranka, todėl neatmestina, kad sužalojimus R. R. galėjo pasidaryti ir pats. Specialistas konstatavo, kad po mirties lavono poza nekeista.
3. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamosios skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamosios J. P. skundas tenkinamas
6. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas J. P. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdama laisvėje kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu bei byloje surinktais duomenimis, nesutinka su apygardos teismo sprendimu ir daro išvadą, jog suėmimas J. P. pratęstas nepagrįstai.
7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtinoji taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų būtų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką ir jam skiriant bausmę. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamoji J. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti liudytojos L. P. parodymuose (ji nurodė, kad J. P. atėjusi, pas ją į butą, apgailestavo dėl savo poelgio, kad sužalojo R. R., taip pat, kad savo bute vonios kambaryje rado peilį, kurį atidavė policijos pareigūnams), apžiūrų protokoluose ir jų prieduose, specialistų išvadose (apie kraujo dėmes ant rasto peilio, kurių DNR profilis sutampa su R. R. DNR profiliu) bei kitoje bylos medžiagoje.
8. Skundo argumentai, kad specialisto išvados nepaneigė, jog sužalojimą R. R. galėjo pasidaryti pats bei tai, kad po mirties lavono kūno padėtis nebuvo pakeista, neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo. Šiame baudžiamosios bylos nagrinėjimo etape bylos duomenys kaltės aspektu nevertinami ir faktinės bylos aplinkybės iš esmės nenagrinėjamos. Specialistų išvadose nustatytų duomenų reikšmingumas J. P. kaltei pagrįsti bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme.
9. Suėmimas J. P. buvo pratęstas apygardos teismui manant, kad tebėra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo taikymo pagrindas, jog kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas) atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teisėjų kolegija, priešingai nei apygardos teismas, nenustatė pakankamai duomenų, pagrindžiančių tikimybę, kad J. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Skirdamas suėmimą apygardos teismas vertino padaryto nusikaltimo sunkumą ir gresiančios bausmės dydį. J. P. kaltinama labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymu, už kurios padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Pagal teismų praktiką gresiančios bausmės dydis priskiriamas prie „kitų aplinkybių“ ir gali sudaryti pagrindą skirti suėmimą, tačiau jis negali būti esminis ir vienintelis pagrindas. Paprastai BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindas konstatuojamas tada, kai yra nustatomas kompleksas BPK 122 straipsnio 2 dalies aplinkybių ir visos aplinkybės rodo, kad tikimybė, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis), yra didelė. Pagrįsdamas manymą, kad J. P. gali slėptis nuo teismo siekdama išvengti gresiančios bausmės, teismas įvertino ir kaltinamąją charakterizuojančius duomenis (išsituokusi, neturi išlaikomų asmenų) ir nustatė, kad ji nėra saistoma glaudžiais šeiminiais ryšiais su Lietuvos Respublika, taip pat neturi registruoto turto. Kolegija nesutinka su apygardos teismo vertinimu ir mano, kad pateikti argumentai neįtikina, kad kaltinamoji bėgs ar slėpsis nuo baudžiamojo proceso. Vien gresianti griežta bausmė ir reikšmingų socialinių ryšių trūkumas, negali būti pagrindu skirti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo. J. P. turi nuolatinė gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą. Byloje nėra jokių duomenų apie galimybę jai slėptis Lietuvoje ar užsienio valstybėse. Apygardos teismo nurodytos aplinkybės, kad J. P. piktnaudžiauja alkoholiu ir praeityje yra 4 kartus teista (teistumai išnykę), neturi jokios įtakos sprendžiant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto suėmimo pagrindo. Nėra duomenų, kad J. P. praeityje būtų slapsčiusi nuo teisėsaugos ar vengusi bausmės vykdymo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas formaliai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas.
10. Suėmimas J. P. buvo pratęstas ir apygardos teismui manant, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas (kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas). BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo kaltinamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.
11. Pagal įstatymą pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti praeities informacija arba informacija apie jo veiksmus inkriminuojamo nusikaltimo metu: informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Šiuo atveju J. P. kaltinama vieno labai sunkaus nusikaltimo, patenkančio į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą, padarymu. Teisėjų kolegijos vertinimu apygardos teismas nepagrįstai akcentavo, kad J. P. praeityje buvo teista. Šie teistumai yra išnykę ir nors neigiamai charakterizuoja kaltinamąją, tačiau nepatvirtina, kad netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, ji gali būti linkusi daryti naujas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas formaliai ir nepagrįstai nurodė, kad būdama laisvėje J. P. gali toliau demonstruoti savo priešingą teisei elgesį bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Veika, kurios padarymu kaltinama J. P. buvo vienkartinio pobūdžio, nukreipta prieš konkretų asmenį ir yra baigta, todėl neturi jokių tęstinumo požymių, vadinasi nėra jokio pagrindo išvadai, kad panašias veikas J. P. gali daryti ateityje. Duomenų, kad J. P. darytų kitokias nusikalstamas veikas, nėra. Tai, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d. į J. P. namus policija dėl galimo smurto artimoje aplinkoje buvo kviečiama 24 kartus neleidžia daryti išvados, kad netaikant suėmimo kaltinamoji darys naujas nusikalstamas veikas. Iš liudytojų parodymų (kaimynų ir policijos pareigūnų) matyti, kad policija į J. P. namus dažniausiai būdavo kviečiama ne dėl netinkamo ir pavojingo J. P. elgesio, o dėl jos sugyventinio R. R. smurtavimo artimoje aplinkoje. Apygardos teismas pabrėžė, kad J. P. piktnaudžiauja alkoholiu ir tai sustiprina tikimybę, jog pakartotinis piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais galėtų tapti naujų nusikalstamų veikų darymo priežastimi. Ši aplinkybė yra tik iš dalies pagrįsta. Byloje nėra duomenų apie J. P. priklausomybę nuo alkoholio, o apie galimą piktnaudžiavimą žinoma tik iš liudytojų parodymų, kuriuose teigiama, kad J. P. kartu išgeria su kitais kaimynais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir šis suėmimo taikymo pagrindas, nagrinėjamu atveju, nustatytas nepagrįstai.
12. Suėmimas yra išimtinė (ultima ratio) kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, ir kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pirmiausia turi svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė, įskaitant ir suėmimą, panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja teismą nuolat tikrinti ar neišnyko suėmimo taikymo pagrindai ir ar nėra galimybės BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
13. Griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas J. P. taikoma jau daugiau nei pusę metų. Šiuo metu byla nagrinėjama apygardos teisme ir įvyko vienas teismo posėdis, kurio metu apklausta pati kaltinamoji. Kitas teismo posėdis numatytas 2021 m. spalio 8 d., kuriame bus apklausiami liudytojai. Akivaizdu, jog šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruks. Per visą suėmimo laiką nėra paskirtas nei vienas posėdis ir procese tik bus svarstomas suėmimo termino tęsimo klausimas. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymą J. P.. Kardomųjų priemonių tikslų – siekio užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, galima pasiekti kitomis – švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Baudžiamosios bylos išnagrinėjimo kaltinamoji gali laukti nesuimta, turėdama galimybę dirbti, todėl kaltinamajai paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė suėmimas keičiama kitomis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra ir dokumentų paėmimu. Šių kardomųjų priemonių kompleksas turėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. užtikrinti kaltinamosios J. P. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamosios J. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi kaltinamajai J. P. trims mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą ir J. P. iš suėmimo paleisti.
Paskirti kaltinamajai J. P. kardomąsias priemones – dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą ir intensyvią priežiūrą.
Paskirti kaltinamajai J. P. kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. P. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 20 val. iki 8 val., jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ir darbinėmis funkcijomis.
Išaiškinti J. P., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).
Nutarties dalį dėl kaltinamajai J. P. paskirtos intensyvios priežiūros vykdymo pavesti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Kaltinamąją J. P. paleisti iš suėmimo, laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.