- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- 1S-25-307/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Egidijus Jonas Grigaravičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 28 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. K. kaltinamas:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2019 m. vasarą, nenustatytą dieną, vakare, tiksliau nenustatytu laiku, palapinėje prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą N. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu – suduoti smūgius šiam į galvą, ir pasinaudodamas N. K. bejėgiška būkle dėl mažametystės, veikdamas prieš N. K. valią, įvedė savo varpą šiam į išeinamąją angą ir burną, tuo būdu tenkino savo lytinę aistrą analiniu ir oraliniu būdais, tuo pačiu tokia tyčine veika sukėlė mažamečiui N. K., gim. (duomenys neskelbtini), psichikos sutrikimą – kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), kuris yra vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo būdu seksualiai prievartavo mažametį asmenį ir tyčia nežymiai sutrikdė mažamečio asmens sveikatą.
1.2. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį tuo, kad tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis per drabužius lietė ir glamonėjo mažametės F. A., gim. (duomenys neskelbtini), krūtinę ir kojas, bučiavo ją į lūpas, nurodė jai nusimauti kelnes, vulgariu išsireiškimu pasiūlė jai su juo lytiškai santykiauti, po ko, tęsdamas veiką, F. A. akivaizdoje analiniu ir oraliniu būdais tenkino savo lytinę aistrą su N. K., gim. (duomenys neskelbtini), tuo būdu atliko veiksmus, galinčius sukelti F. A. per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti fizinį bei psichologinį jos vystymąsi, taip tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį.
2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus vyriausios tyrėjos 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimais A. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (t. 3, b. l. 123-124, 125-126). Ikiteisminio tyrimo metu gavus duomenų, kad A. K. nesilaiko nustatytų kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų, nebegyvena paties nurodytu adresu, jo buvimo vieta nežinoma, jam neatvykus pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir supažindinimo su baudžiamosios bylos medžiaga, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 28 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, konstatavus, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus, bei padarius išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Kaltinamojo A. K. gynėjas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį.
4.1. Skunde nurodoma, kad apygardos teismo nutartis yra formali, priimta remiantis selektyviai atrinktais, tik neigiamai kaltinamąjį apibūdinančiais duomenimis. Skundžiamos nutarties motyvai yra deklaratyvūs, nepagrindžiantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų suėmimo taikymo pagrindų. Gynėjo teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. K. galėtų bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ar daryti naujus nusikaltimus. Vien spėlionėmis ir prielaidomis negalima grįsti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, kartu paskiriant kaltinamajam A. K. švelnesnes kardomąsias priemones.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes. A. K. yra jauno amžiaus, vos sulaukęs pilnametystės, turi pastovią gyvenamąją vietą – gyvena su mama ir patėviu, bet nepažeisdamas rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų bendraudavo ir lankydavosi pas netoliese gyvenusią draugę, su kuria keliolika mėnesių veda bendrą ūkį, padeda auginti du jos mažamečius vaikus, be to, artimiausiu metu jiems gims bendras vaikas, todėl be A. K. pagalbos bus ypač sudėtinga auginti tris vaikus. A. K., nors ir nepasirašęs darbo sutarties, bet dirbo miško darbuose, turėjo legalių pajamų, taip pat pagal išgales derindamas su darbu mokėsi.
4.3. Taip pat nurodoma, kad A. K. anksčiau neteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamasis anksčiau buvo du kartus teistas dėl vagysčių, bet ne dėl smurtinių nusikaltimų, jam paskirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, kas tik patvirtina, jog jis nekėlė grėsmės aplinkiniams ir visuomenei.
4.4. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės. A. K. nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo, netrukdė ikiteisminiam tyrimui, visada atvykdavo į apklausas, būtinus procesinius veiksmus. Tik baigiant ikiteisminį tyrimą A. K. buvo peršalęs, kreipėsi į gydymo įstaigą pagal savo gyvenamąją vietą, telefonu jam buvo patvirtinta liga, nurodyta gydytis namuose, todėl A. K. negalėjo atvykti atlikti ikiteisminio tyrimo užbaigimo procesinių veiksmų. Kadangi A. K. oficialiai nedirbantis, todėl galimai dėl nesusikalbėjimo jam nebuvo išduota atitinkama pažyma dėl negalėjimo dalyvauti procese. Kaltinamasis A. K. paaiškino, jog nedarė jokio poveikio kitiems asmenims. Kita vertus, dėl objektyviai nepatvirtintų aplinkybių apie galimą neteisėtą poveikį, A. K. jau buvo sugriežtintos kardomųjų priemonių sąlygos. Šiuo metu A. K. yra susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kaltinamuoju aktu bei teisiamajame posėdyje paaiškins visas veikos aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
4.5. Pažymima, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė ir, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu (BPK 122 straipsnio 7 dalis), proporcingumo principu (BPK 11 straipsnis), suėmimas turėtų būti skiriamas išimtiniais atvejais, kai švelnesnės kardomosios priemonės yra netinkamos baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, todėl prioritetas teiktinas ne suėmimui, o kitoms kardomosioms priemonėms. Tačiau apygardos teismas iš esmės nevertino, ar baudžiamojo proceso tikslai nagrinėjamoje byloje gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam A. K. švelnesnes kardomąsias priemones (namų arešto, intensyvios priežiūros). Anot gynėjo, suėmimo taikymas itin neigiamai veikia jauno amžiaus kaltinamąjį, taip pat ir jo šeimos pragyvenimo galimybes. A. K. anksčiau niekada nebuvo tardymo izoliatoriuose, neatlikinėjo laisvės atėmimo bausmės, todėl buvimas suėmime griežtomis sąlygomis jau padarė pakankamą poveikį kaltinamojo elgesiui ir nuostatoms. Be to, teismų praktikoje, nepaisant įtarimų (kaltinimų) labai sunkių nusikaltimų padarymu, ne visada taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
5. Teismo posėdyje kaltinamojo A. K. gynėjas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
6. Išnagrinėjus kaltinamojo A. K. gynėjo skundą bei įvertinus pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad, vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Baudžiamosios bylos medžiagoje – nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos protokoluose, ekspertizių aktuose, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje – yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
8. A. K. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių, apysunkių ir nesunkų nusikaltimų kategorijoms. Už kaltinamajam A. K. inkriminuojamus nusikaltimus baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo paskirti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
9. Kauno apygardos teismo skundžiama nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai konstatavo, jog suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos šiuo metu nėra išnykę.
10. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). A. K. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių (BK 150 straipsnio 4 dalis), apysunkių (BK 153 straipsnio 1 dalis) ir nesunkių (BK 140 straipsnio 3 dalis) kategorijoms. Už A. K. inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą baudžiamajame įstatyme numatyta išimtinai tik griežta laisvės atėmimo bausmė. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nors ir priskiriamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai, bet nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Tačiau nagrinėjamu atveju apygardos teismas, vertindamas galimą kaltinamojo slapstymosi nuo teismo riziką, atsižvelgė ne tik į inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą. Negalima sutikti su skundo argumentais apie tvirtus kaltinamojo A. K. socialinius ryšius. Priešingai, iš byloje nustatytų aplinkybių galima spręsti, jog A. K. socialiniai ryšiai nėra pakankami užtikrinti, jog kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Atkreiptinas dėmesys į prieštaringus kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, jog A. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nes gyvena su tėvais, bet tuo pačiu veda bendrą ūkį su kitur gyvenančia dabartine gyvenimo drauge. Pagal bylos duomenis, ikiteisminio tyrimo pabaigoje A. K. nebegyveno su tėvais, jo buvimo vieta buvo nežinoma, todėl ir buvo svarstytas kardomosios priemonės pakeitimo klausimas. Nors, kaip teigiama skunde, kaltinamasis A. K. su dabartine gyvenimo drauge veda bendrą ūkį, rūpinasi jos vaikais, be to, kaip patvirtina gauta vaiko gimimo pažymėjimo kopija, jiems gimė bendras vaikas, bet šioms aplinkybėms kitų aplinkybių kontekste negali būti suteikta išskirtinė reikšmė. Sprendžiant dėl suėmimo taikymo kaltinamojo teiginiai apie pavienį uždarbiavimą nėra pakankami priešingai nei apygardos teismo išvadai dėl kaltinamojo socialinių ryšių padaryti. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad A. K. būtų turėjęs legalų darbą. Mokymosi įstaigoje kaltinamasis A. K. charakterizuojamas iš esmės neigiamai, nesistemingai lankė pamokas, ugdymo rezultatai prasti (t. 3, b. l. 141). Taip pat A. K. anksčiau buvo teistas. Taigi, įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų ir baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, A. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
11. Kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytoja A. A. parodė, jog iš karto po nusikalstamos veikos padarymo A. K. galimai grasino mažametei nukentėjusiajai F. A., o pastaroji parodė, kad dieną iki jos apklausos A. K. buvo atvykęs į jos gyvenamąją vietą. Išdėstytos aplinkybės, kartu įvertinus tai, kad kaltinamąjį A. K. su dauguma byloje apklaustinų asmenų sieja giminystės ryšiai, sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamasis gali trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika, kurią kaltinamas padaręs A. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. K. yra teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei, be to, šiuo metu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl galimai A. K. padarytos nusikalstamos veikos 2020 metais, kai kaltinamojo atžvilgiu jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje. Taip pat A. K. iki ikiteisminio tyrimo nagrinėjamoje byloje pradėjimo du kartus buvo baustas administracine tvarka, o iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad 2020 metais A. K. administracine tvarka buvo baustas tris kartus. Nurodytos aplinkybės, nepaisant A. K. jauno amžiaus, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, apibūdina jį kaip linkusį nesilaikyti visuotinai pripažintų elgesio normų, pažeisti įstatymus. Išdėstytų aplinkybių visuma, priešingai nei teigiama kaltinamojo gynėjo skunde, pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog, būdamas nesuimtas, A. K. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
13. Pažymėtina, kad suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, t. y. bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ar daryti naujus nusikaltimus. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nereikalauja nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi ar ėmėsi konkrečių priemonių pasislėpti nuo proceso ar jam trukdyti bei daryti naujus konkrečius nusikaltimus.
14. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Tačiau įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. K. taikoma kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati kaltinamojo asmenybės ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų. Kaltinamajam A. K. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų.
15. Teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nėra pagrindo A. K. skirti vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi jos nebūtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kaip jau buvo minėta, A. K. nesilaikė rašytinio pasižadėjimo sąlygų, ikiteisminio tyrimo pabaigoje ne tik nebuvo žinoma A. K. buvimo vieta, bet jis sutartu laiku net kelis kartus neatvyko pas tyrėją baigiamiesiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti (t. 4, b. l. 21, 26). Nors skunde teigiama, kad A. K. dėl ligos negalėjo dalyvauti atliekant procesinius veiksmus, bet šiuos skundo argumentus paneigia iš sveikatos priežiūros įstaigos gauta informacija (t. 4 b. l. 32). Nepaisant taikytų kardomųjų priemonių A. K. tris kartus buvo nubaustas už padarytus administracinius nusižengimus, jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Be to, kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, vertina būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remiantis jomis nustato kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kiekvieno asmens atžvilgiu priima individualų sprendimą, todėl skunde deklaratyviai išdėstytos aplinkybės dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo kitų asmenų atžvilgiu, savaime nepaneigia suėmimo A. K. taikymo teisėtumo ir pagrįstumo bei nesudaro pagrindo kaltinamajam pakeisti suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamos nutarties kaltinamojo A. K. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 28 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.