- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-06
- Bylos Nr.
- II-125-865/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01543-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irmas Randakevičienė
- Pažeidėjas
- M. M.
dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei T. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo P. Š. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės T. B. 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-16810-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini) ).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Faktinės aplinkybės
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės T. B. 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. SAVAD- 13- ANR_N- 16810-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini) ) (toliau – ir Nutarimas) M. M. (toliau – ir Pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu, neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje, t. y. 2023 m. birželio 8 d., 00.00 val., (duomenys neskelbtini), teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno reikalavimu (2023 m. birželio 1 d. raštas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), per tris darbo dienas nepateikė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kuris 2023 m. gegužės 1 d., 13.51 val., adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi įmonei priklausančia (valdoma) transporto priemone „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) .
Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – 480 Eur dydžio bauda.
II. Skundo ir atsiliepimo argumentai
2023 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo skundas, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir priteisti visas Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas iš Institucijos.
Šalies argumentai
Pateiktame skunde dėl negauto pranešimo, t. y. teisės susipažinti ir gauti procesinius dokumentus (ANK 573 straipsnis) pažeidimo, nurodoma, kad Nutarime nurodoma, jog administracinis nusižengimas susijęs su informacijos nepateikimu į 2023 m. birželio 1 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) . Vienintelis šio rašto teikimo įrodymas – elektroninis laiškas, tačiau mano, kad tokiu būdu neįsitikinus, kad Pareiškėjas gavo raštą ir akivaizdu, kad nesulaukus iš jo bent minimalaus atsakymo apie susipažinimą, nebuvo pagrindo pradėti administracinę teiseną. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta ir akcentuota, kad esančių byloje duomenų vien apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui procesiniai dokumentai buvo išsiųsti į asmens sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę nepakanka patvirtinti, kad asmuo administracinio nusižengimo protokolą su įrašytu administraciniu nurodymu tikrai gavo, tai nustatyti ir išsiaiškinti privalo bylą nagrinėjanti institucija (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracini nusižengimo bylose Nr. AN2-103-576/2021, AN2-108-1121/2021, AN2-199-576/2021). Panevėžio apygardos teismo nutartyje administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-73-879/2020 nurodoma, kad formali administracinėn atsakomybės traukiamam asmeniui pranešimo apie administracinį procesą tvarka yra nustatyta siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų teises ir siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-199-576/2021 nurodoma, kad „Vilniaus apygardos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimas yra galimas elektroniniu paštu, kaip tai buvo padaryta ir susiklosčiusioje situacijoje, be kita ko, procesinių dokumentų pateikimas elektroniniu paštu, esančiu VMI sistemoje laikytinas tinkamu įteikimu ANK 573 straipsnio nustatyta tvarka. Visgi turi būti atliktas ne tik formalus veiksmas – dokumentų išsiuntimas, vertinant, kad asmuo gavo laišką, tačiau turi būti užtikrinta, kad asmuo gautų tokiu būdu siunčiamus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien formalus dokumentų išsiuntimas elektroniniu paštu nereiškia efektyvaus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių užtikrinimo. Be kita ko tinkamu procesinių dokumentų įteikimu laikytinas tik toks, kuris nesuvaržo asmens turimų procesinių teisių. Nagrinėjamu atveju A. D. procesinės teisės, įskaitant teisę įvykdyti administracinį nurodymą, teisę dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime protokolą surašiusioje institucijoje bei teisę ginčyti procesinius sprendimus, buvo suvaržytos. Tokią praktiką formuoja Vilniaus apygardos teismas, pavyzdžiui nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-1C 576/2021.“ Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Institucija išsiuntusi procesinius dokumentus elektroniniu paštu ir negavusi patvirtinimo, jog laiškas buvo gautas, nebandė išsiaiškinti (išnaudoti kitų siuntimo būdu (el. pristatymas / registruotas paštas) ar Pareiškėjas iš tiesų gavo elektronini laišką ir jį perskaitė. Pažymi ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog Pareiškėjas, kuriam buvo adresuotas elektroninis laiškas, po jo išsiuntimo būtų atsakęs į laišką. Atsižvelgiant į tai, kad nėra objektyvių duomenų, jog Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie 2023 m. birželio 1 d. raštą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis bei įvykdyti rašte nurodytą prievolę, todėl mano, kad Nutarimas yra naikintinas. Neužtenka vien formalių aplinkybių (dokumentų išsiuntimo) konstatuoti, kad asmuo iš tiesų gavo procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Savivaldybė, prieš priimdama Nutarimą, turėjo išsamiai patikrinti, ar 2023 m. birželio 1 d. raštas iš tiesų buvo gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Šiuo atveju apie 2023 m. birželio 1 d. raštą sužinota gavus 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimą, todėl Nutarimas turėtų būti naikintinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaudamasis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), kurie įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-908/2022).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Nutarimą nepakeistą. Pateiktame atsiliepime nurodoma, kad ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) administracinė atsakomybė už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinai padarytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. SEAKĮ 20 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalis, be kita ko, numato, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. ANK 611 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nusižengimo padarymo metu, t. y. iki 2023 m. birželio 24 d.), be kita ko, numatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog įstatyme nustatytas 3 darbo dienų terminas pateikti duomenis apie transporto priemonę valdžiusį asmenį yra imperatyvus ir jo nesilaikymas yra vertinamas kaip administracinis nusižengimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-275-1072/2023, AN2-293-908/2023). Taigi reikalaujamų duomenų pateikimas po nutarimo priėmimo administracinės atsakomybės nešalina. Nagrinėjamu atveju Institucija nesutinka su Pareiškėjo atstovo teiginiais, jog Pareiškėjui siųstas raštas dėl duomenų pateikimo nebuvo įteiktas ir Institucija privalėjo sulaukti iš jo grįžtamojo ryšio apie rašto gavimą, ir tik tokiu atveju jam nepateikus duomenų galėjo pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Tokie Pareiškėjo atstovo teiginiai laikytini gynybine pozicija, kuri vertintina kritiškai. ANK 573 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau - E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – ir Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (ANK 573 straipsnio 4 dalis). Taigi įstatymas numato alternatyvius procesinių dokumentų įteikimo būdus, neįpareigojant institucijos visą korespondenciją siųsti tik gyvenamosios vietos adresu ar pasinaudoti visais aukščiau išvardintais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Čia pažymėtina, jog šiuo metu gailojančioje naujausioje teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad vadovaujantis ANK 573 straipsniu, siunčiant procesinius dokumentus elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, institucija neturi pareigos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstą korespondenciją adresatas gavo ir perskaitė. Be to, įstatyminis reguliavimas nenumato administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno pareigos procesinius dokumentus išsiuntus valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodytu elektroniniu paštu, dėl jų susisiekti su administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiais asmenimis papildomai (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-363- 1036/2023, AN2-336-1036/2023, AN2-74-908/2023, AN2-217-468/2023, AN2-384-908/2020). Teismų praktikoje pabrėžiama ir tai, jog Juridinių asmenų registre esantys duomenys, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti, o bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad visuose viešuose registruose, taip pat ir Juridinių asmenų registre, būtų nurodytas tinkamas, pasiekiamas, reguliariai tikrinamas el. paštas, to nepadarius jam pagrįstai kyla neigiami padariniai (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-363-1036/2023, AN2-217-468/2023, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-249-348/2022). Institucijoje elektroninės siuntos siunčiamos per Administracinių nusižengimų administravimo modulį (toliau – ir ANAM) arba dokumentų valdymo sistemą Avilys. Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas 2023 m. birželio 1 d., per ANAM sistemą, UAB „(duomenys neskelbtini) “ Juridinių asmenų registre nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl duomenų apie asmenį, kuris 2023 m. gegužės 1 d., 13.51 val., adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone, pateikimo. Institucijos nuomone, šiuo atveju išsiunčiant raštą dėl duomenų pateikimo ANK 573 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo. Minėtame rašte buvo aiškiai nurodyta transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti duomenis apie transporto priemonę valdžiusį asmenį, tokios pareigos įvykdymo terminas ir būdai, kuriais prašomi duomenys gali būti pateikti Institucijai. Išsiųstos elektroninės siuntos duomenys patvirtina, kad elektroninė siunta išsiųsta nurodytu laiku ir nurodytu el. pašto adresu. Duomenų, kad išsiųsta siunta nepristatyta arba kitaip nepasiekė adresato, Institucijoje gauta nebuvo, todėl laikytina, kad ji pristatyta gavėjui nurodytu laiku. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 4 dalimi, laikytina, kad Pareiškėjui raštas įteiktas 2023 m. birželio 2 d., atitinkamai paskutinė diena pateikti prašomus duomenis buvo 2023 m. birželio 7 d. Per įstatymo nustatytą terminą Pareiškėjas, prašomų duomenų nepateikė, nors raštas jam buvo išsiųstas oficialiu Juridinių asmenų registre nurodytu bendrovės el. paštu, laikantis ANK 573 straipsnio nuostatų. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, kad visi Institucijos procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (šis el. paštas yra nurodytas ne tik Juridinių asmenų registre, bet ir valstybės informacinėse sistemose ar registruose kaip asmens el. paštas) tuo pačiu būdu, ką patvirtina siuntimo dokumentai, tačiau kažkodėl raštas dėl duomenų pateikimo, kaip teigia pareiškėjo atstovas, gautas nebuvo, o skundžiamas nutarimas – gautas. Aplinkybė, kad tuo pačiu būdu siunčiami dokumentai vienu atveju – negauti, o kitu atveju – gauti, kelia pagrįstų abejonių. Pažymėtina ir tai, jog asmuo 2023 m. ne pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už analogiško nusižengimo padarymą, ir birželio mėnesį nagrinėjant kitą bylą ROIK: (duomenys neskelbtini) , asmeniui tuo pačiu el. paštu buvo siųstas tiek priminimas apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, tiek vėliau ir priimtas nutarimas byloje, kuriuos asmuo gavo, kadangi pats el. paštu buvo susisiekęs ir bandė aiškintis situaciją dėl bylos. Kas tik patvirtina, jog el. paštas (duomenys neskelbtini) yra ne tik nurodytas registruose, bet ir asmens naudojamas. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad Pareiškėjui už nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 30 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (nurodymas įvykdytas 2023 m. sausio 30 d.), taigi nagrinėjamu atveju nusižengimas laikytinas padarytu pakartotinai, todėl Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numato baudą nuo 440 Eur iki 600 Eur, šiuo atveju paskirta nuobauda artimesnė minimaliai, ji yra sankcijos ribose ir atitinka nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes bei pareiškėjo asmenybę. Įvertinus visas bylos aplinkybes mano, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Institucijos nutarimas – teisėtas ir pagrįstas, o Pareiškėjo atstovo skunde nurodomi motyvai nėra pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą.
III. III. Byloje surinkti įrodymai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius 2023 m. rugsėjo 14 d. pranešime (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas D. V. surašė Administracinio nusižengimo protokolą (pridedama). Administraciniam nusižengimui priskirtas identifikacinis kodas (ROIK) (duomenys neskelbtini) . Vadovaujantis ANK 616 straipsniu, administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo bylą protokole nurodytu laiku (2023 m. lapkričio 16 d., 08.40 val.) nagrinės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius (duomenys neskelbtini). Iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prašymą Administracinių bylų nagrinėjimo skyriui ir reikalauti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka arba rašytinius paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo padarymo aplinkybių. Paaiškinimų ar parodymų nepateikimas laiku neužkerta kelio nagrinėti administracinio nusižengimo bylą.
Iš Administracinių nusižengimų administravimo modulio ANAM 2023 m. gruodžio 7 d. dokumentų pristatymo elektroniniu paštu išrašo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. duomenimis gavėjo M. M. el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini) .
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius 2023 m. birželio 1 d. pranešime (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai nustatė, kad 2023 m. gegužės 1 d., 13.51 val., (duomenys neskelbtini), Jums priklausančios (valdomos) transporto priemonės „AUDI Q4 SPORTBACK 35 E-TRON“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , valdytojas (vairuotojas), nesilaikęs nustatytos tvarkos, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8 punkro, 1 priedo 333 punktą: vairuodamas(-a) transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Vadovaudamiesi ANK 611 straipsnio 2 dalimi, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, prašome juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens per tris darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos raštu Viešosios tvarkos skyriui pateikti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės valdytojas (vairuotojas) duomenis gali pateikti interaktyviai, naudojant elektroninę paslaugą „Pranešimas dėl asmens, kuris valdė/naudojosi transporto priemone“ (duomenys neskelbtini). Tyrimą atlieka Skyriaus Vyriausiasis specialistas D. V. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini). Bendrąją informaciją dėl administracinio nusižengimo teisenos užsienio kalbomis galite rasti Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje (duomenys neskelbtini).
Iš Administracinių nusižengimų administravimo modulio ANAM 2023 m. gruodžio 7 d. dokumentų pristatymo elektroniniu paštu išrašo matyti, kad 2023 m. birželio 1 d. duomenimis gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “ el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini) .
Iš pateiktų administracinių nusižengimų registro 2023 m. gruodžio 7 d. duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini) , o elektroninio pašto adresas, gautas iš valstybės institucinių sistemų (registrų) ir atitinkantis ANK 573 straipsnio kriterijus – (duomenys neskelbtini) .
Iš Juridinių asmenų registro 2023 m. gruodžio 7 d. duomenų apie juridinį asmenį išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), registruota (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), el. paštas adresas – (duomenys neskelbtini) .
Iš duomenų apie juridinį asmenį 2023 m. gruodžio 7 d. išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ), registruota (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), el. paštas – (duomenys neskelbtini) .
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos grupė 2023 m. lapkričio 16 d. pranešime (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti pareigūnai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. Al 1-13835/23. Siunčiame Jums nutarimą, priimtą šioje administracinio nusižengimo byloje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymu, užfiksuotas administracinis nusižengimas yra tvarkomas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registre ir jam priskirtas identifikacinis kodas (ROIK) (duomenys neskelbtini). Baudos už administracinius nusižengimus mokamos vienu įmokos kodu – 1001. Mokant baudas už administracinius nusižengimus, mokėjimo nurodyme būtina nurodyti identifikacinį kodą (ROIK). ROIK privaloma įrašyti laukelyje Unikalus mokėjimo kodas. Kaip atlikti mokėjimą rasite čia arba: www.vmi.lt - Sąskaitos ir įmokų kodai - Kaip mokėti įmokas į VMI sąskaitą. Kiekviena bauda už administracinį nusižengimą sumokama atskiru mokėjimo nurodymu ir tik už vieną nusižengimą (parengta pagal VMI informaciją). Bendrąją informaciją dėl administracinio nusižengimo teisenos užsienio kalbomis galite rasti Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje.
Iš Administracinių nusižengimų administravimo modulio ANAM 2023 m. gruodžio 7 d. dokumentų pristatymo elektroniniu paštu išrašo matyti, kad 2023 m. lapkričio 16 d. duomenimis gavėjo M. M. el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini) .
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 431 straipsnio 2 dalyje padarymo
M. M. atstovo advokato padėjėjo P. Š. skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 431 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinai padarytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Minėta ANK normos dispozicija yra blanketinė, todėl siekiant nustatytų kokių reikalavimų nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad buvo padarytas SEAKĮ nuostatuose numatytos pareigos pažeidimas. Minėto teisės akto 20 straipsnyje numatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako (3 dalis); siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi; transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka (4 dalis).
Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tam tikrais atvejais, t. y. kai transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; toks pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, tai yra jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į paminėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai.
ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas, t. y. duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013, 2AT-10-1073/2021 ir kt.)
Tiek ANK 611 straipsnio 1 dalyje, tiek SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas ne tik įtvirtina atitinkamą pareigą transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui, bet ir suteikia galimybę išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pripažindamas šį teisinį reguliavimą neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pabrėžė minėtų nuostatų svarbą siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas). Vadinasi, SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020).
Kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone (ANK 611 straipsnio 2 dalis).
Šioje administracinio nusižengimo byloje 2023 m. gegužės 1 d., 13.51 val., adresu (duomenys neskelbtini), asmuo naudojosi įmonei priklausančia (valdoma) transporto priemone „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri nesilaikė nustatytos tvarkos ir pažeidė KET 8 punktą, 1 priedo 333 punktą: vairuodamas (-a) transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Atliekant minėtos transporto priemonės patikrinimą, nustatyta, kad dėl minėtos transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas 2023 m. birželio 1 d., per administracinių nusižengimų administravimo modulį ANAM, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės informacinėse sistemose bei registruose nurodytu el. paštu: (duomenys neskelbtini) , kuris naudojamas elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, išsiuntė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl duomenų apie asmenį pateikimo. Nustatytu terminu nepateikus reikalaujamų duomenų, buvo pradėta administracinė teisena bendrovės vadovo atžvilgiu.
Pabrėžtina, jog ginčo dėl to, kad P. I. nepateikė reikalaujamų duomenų, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Ginčas byloje nekilo ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodyto kontaktinio duomens, o būtent – elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) aktyvumo. Esminis argumentas, dėl kurio Pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu priimtu skundžiamu Institucijos Nutarimu, - pareigūno 2023 m. birželio 1 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jam tenkančios pareigos pateikti duomenis apie transporto priemonės vairuotoją negavimas. Antai, jis Institucijos nurodytu elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini) negavo jokios informacijos apie būtinybę per tris darbo dienas nurodyti asmenį, kuris 2023 m. gegužės 1 d., 13.51 val., adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi įmonei priklausančia (valdoma) transporto priemone „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
ANK 573 straipsnis reglamentuoja šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims tvarką. ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Iš šios nuostatos akivaizdu, kad Institucija tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą gali naudoti tada, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Ši nuostata reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Šiuo atveju Institucija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese.
Kaip buvo minėta pirmiau, administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo vadovaujamos bendrovės elektroninis paštas valstybės informacinėse sistemose bei registruose nurodytas (duomenys neskelbtini). Todėl akivaizdu, kad šis kontaktinis duomuo visoms proceso šalims buvo žinomas bei prieinamas, o asmuo, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms, taip pat jį patalpinęs viešoje erdvėje kaip vieną iš kontaktų, sąlygojančių tinkamą susiekimą su įmone, turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, o neatlikęs jam tenkančių pareigų, prisiimti riziką už savo veiksmus. Institucija, nustačiusi transporto priemonės „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininką (valdytoją) bei jo viešojoje erdvėje, įskaitant valstybės informacinėse sistemose bei registruose, prieinamus kontaktinius duomenis, tame tarpe ir elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini) , 2023 m. birželio 1 d. kreipėsi į Pareiškėjo vadovaujamą įmonę dėl informacijos apie automobilio savininką pateikimo. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad šis kreipimasis buvo parengtas ir aptariamai įmonei jos nurodytu elektroniniu pašto adresu išsiųstas 2023 m. birželio 1 d. Pabrėžtina, jog tiek kreipimosi į Pareiškėjo vadovaujamą įmonę metu, tiek vėliau, nenustatyta jokių minėto elektroninio pašto adreso pakeitimų. Juo labiau, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ir kiti Institucijos procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu būdu, tačiau 2023 m. birželio 1 d. raštas dėl duomenų pateikimo, kaip teigia Pareiškėjo atstovas, gautas nebuvo, o skundžiamas 2023 m. lapkričio 16 d. Nutarimas – gautas. Taip pat kaip pastebėtina Institucijos pateiktame atsiliepime „Pareiškėjas ne pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už analogiško nusižengimo padarymą, ir birželio mėnesį nagrinėjant kitą bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), asmeniui tuo pačiu el. paštu buvo siųstas tiek priminimas apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, tiek vėliau ir priimtas nutarimas byloje, kuriuos asmuo gavo, kadangi pats elektroniniu paštu buvo susisiekęs ir bandė aiškintis situaciją dėl bylos. Kas tik patvirtina, jog elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra ne tik nurodytas registruose, bet ir asmens naudojamas“.
Minėtų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad aptariamas ir Institucijos pasirinktas elektroninio pašto adresas Institucijos parengto reikalavimo siuntimo metu, o būtent – 2023 m. birželio 1 d., buvo veikiantis ir aktyviai naudojamas. Duomenų, kad išsiųsta siunta nepristatyta arba kitaip nepasiekė adresato, Institucijoje gauta nebuvo. Pažymėtina, jog jeigu elektroninio pašto adresas būtų klaidingas ar nenaudojamas, laiškas automatiškai būtų grąžintas siuntėjui, tačiau toks faktas šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo užfiksuotas, todėl, teismo vertinimu, Institucija, pasirinkdama pirmiau aptartą UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavimo būdą – susižinojimą nurodytu elektroniniu paštu, nurodytu valstybės informacinėse sistemose ar registruose, laikėsi ANK 573 straipsnyje numatytos tvarkos ir jokių pažeidimų nepadarė.
Nors Vilniaus miesto apylinkės teisme adresuotame skunde Pareiškėjas bei jo atstovas apeliavo į tai, jog jokio Institucijos 2023 m. birželio 1 d. siųsto reikalavimo negavo, tačiau teismas sutikti su šia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikta įvykių versija neturi pagrindo. Tokią teismo išvadą patvirtina pirmiau aptarti duomenys, iš kurių matyti, kad Institucijos pasirinktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinis duomuo buvo aktyvus, veikiantis bei sistemingai naudojamas, taip pat ir tai, kad Institucija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo išsiuntimo dieną, o būtent – 2023 m. birželio 1 d., buvo informuota apie aptariamo reikalavimo pristatymą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Be to, teismo įsitikinimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai informuota apie pareigą pateikti asmens, kuris 2023 m. gegužės 1 d., 13.51 val., adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi įmonei priklausančia (valdoma) transporto priemone „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), duomenis taip pat patvirtina ir prieštaringų faktinių aplinkybių konstatavimas, kad tuo pačiu būdu siunčiami procesiniai dokumentai vienu atveju – negauti, o kitu atveju – gauti, t. y. raštas dėl duomenų pateikimo, kaip teigia Pareiškėjo atstovas, gautas nebuvo, o skundžiamas Nutarimas – gautas. Todėl vien tai, kad minėtos įmonės gaunamų raštų registravimo žurnale nebuvo užfiksuotas aptariamas reikalavimas bei tai, kad jo gavimo fakto nepatvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas Pareiškėjas nepatvirtina, kad šis raštas nebuvo gautas apskritai.
Administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo įgaliotas atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde pateikė nuorodas į kelias bylas, kuriose reikalavimai asmeniui pateikti informaciją apie transporto priemonės vairuotoją buvo siunčiami kelis kartus, kas, neva sąlygojo būtinybę Institucijos 2023 m. birželio 1 d. reikalavimą Pareiškėjui taip pat persiųsti kelis kartus išnaudojant ir kitus siuntimo būdus (el. pristatymas / registruotas paštas) bei imtis aktyvių veiksmų išsiaiškinti ar Pareiškėjas iš tiesų pastarąjį gavo. Minėto advokato argumento kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo Institucijai siųsti reikalavimą dėl informacijos pateikimo daugiau nei vieną kartą. Todėl vien ta aplinkybė, kad Institucija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vadovaujamai įmonei išsiuntė vieną reikalavimą nepaneigia šios Institucijos veiksmų teisėtumo. Kaip buvo minėta pirmiau, administracinėje byloje surinkti duomenys nepatvirtina Pareiškėjo pateiktos versijos dėl Institucijos 2023 m. birželio 1 d. reikalavimo negavimo. Priešingai, byloje surinkti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo Institucijos 2023 m. birželio 1 d. siųstą reikalavimą, todėl Pareiškėjo bei jo įgalioto atstovo pateikti paaiškinimai laikytini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybine versija.
Taigi, pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, nesuteikia pagrindo pritarti Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame Pareiškėjo įgalioto atstovo advokato padėjėjo skunde išdėstytiems motyvams apie Institucijos 2023 m. birželio 1 d. reikalavimo neįteikimo aplinkybę. Priešingai, anksčiau nurodyti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamą elektroninį paštą, Institucijos 2023 m. birželio 1 d. reikalavimo siuntimą patvirtinantys išrašai iš administracinių nusižengimų administravimo modulio (ANAM), taip pat dokumentų pristatymo elektroniniu parašu išrašai, bei, galiausiai, paties Pareiškėjo pateiktų paaiškinimų turinys, patvirtinta skundžiamo Institucijos Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui buvo paskirta arti minimalios ribos administracinė nuobauda. Skiriant minėtą piniginę sankciją, buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, o taip pat įvertintas pastarojo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis (susijęs su transportu), administracinio nusižengimo nustatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje pakartotinumas bei asmenybė (dirba, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos). Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, iš esmės nepažeidžiant ANK 34 straipsnyje nustatytų nuobaudos skyrimo taisyklių.
ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK nuostatos). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinta, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. ANK 666 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartą konstatuotina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje Pareiškėjas padarė ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pastarojo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. įgalioto atstovo advokato padėjėjo P. Š. skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės T. B. 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-16810-2023.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.