Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. liepos 12 d. nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamo G. L. (toliau – G. L.) skundas buvo patenkintas, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. vasario 10 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo bylos teisena G. L. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. vasario 10 d. nutarimu G. L. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 520 (penkių šimtų dvidešimties) eurų bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, policijos pareigūnui pareikalavus, siekiant atskleisti teisės pažeidimą, nepateikė ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų apie asmenį, kuris 2022 m. liepos 25 d. 16.21 val. (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalį

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, G. L. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. liepos 12 d. nutarimu G. L. skundą patenkino, panaikino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. vasario 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį G. L. atžvilgiu nutraukė. Kauno apylinkės teismas sprendė, kad Institucija nesiaiškino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas gavo ANK 611 straipsnyje nurodytą pranešimą, jo išsiuntimas elektroniniu paštu, neišsiaiškinus, ar siųstas pranešimas pasiekė adresatą, laikytinas netinkamu ANK 611 straipsnyje nurodyto pranešimo išsiuntimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

5. ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už tapačių veiksmų atlikimą pakartotinai. Taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnį, transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako (1 dalis); siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi; transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (4 dalis).

6. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad 2020 m. liepos 25 d., 16.25 val. buvo užfiksuotas viešame eisme dalyvaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis AUDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai padarė administracinį nusižengimą. Automobilis nebuvo sustabdytas, nusižengimas užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu, todėl nebuvo galimybės identifikuoti transporto priemonės vairuotojo. Dėl šios priežasties, nustačius automobilio AUDI savininką (valdytoją), G. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, 2020 m. spalio 11 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, reikalaujant pateikti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę. Per nustatytą terminą negavus reikalaujamų duomenų, 2020 m. gruodžio 16 d. ir 2021 m. lapkričio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. L. apie jo valdomos įmonės transporto priemone galimai padarytą administracinį nusižengimą buvo informuotas pakartotinai, dar kartą reikalaujant pateikti duomenis apie galimo administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį AUDI vairavusį asmenį. Tačiau, ir po pakartotinių pranešimų išsiuntimo reikalaujami duomenys Institucijai nebuvo pateikti.

7. Pirmosios instancijos teismui konstatavus netinkamą komentuojamų pranešimų išsiuntimą, visų pirma pažymėtina, kad pagal ANK 573 straipsnio nuostatas, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre nuo 2004 m. sausio 1 d. deklaruotas elektroninis pašto adresas – (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo elektroniniu paštu buvo išsiųstas pirmasis 2020 m. spalio 11 d. pranešimas. Nesulaukus atsakymo, nors to ANK iš Institucijos nereikalauja, 2021 m. lapkričio 26 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo pačiu elektroniniu paštu, deklaruotu Juridinių asmenų registre, buvo išsiųsti pakartotiniai pranešimai. Jokių duomenų, patvirtinančių, jog šie pranešimai nepasiekė adresato, Institucija negavo, ką patvirtina ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visuma, todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atlikti papildomus veiksmus, siekiant įsitikinti, jog siųsti pranešimai adresatą vis tik pasiekė, Institucija neprivalėjo. Tokios pareigos nenumato ir ANK. Priešingai, kaip numatyta ANK 573 straipsnio 4 dalyje, įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Iš aptarto seka, kad Institucijos veiksmai, siunčiant pranešimus G. L., nagrinėjamu atveju atitiko įstatymų reikalavimus ir buvo tinkami, todėl sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog vertinamu atveju Institucija turėjo papildomai aiškintis, ar jos išsiųsti pranešimai pasiekė adresatą, kai jokių šį faktą paneigiančių duomenų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra, jų nepateikė ir G. L., nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, kad ir teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikti procesinius dokumentus visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas Institucijos pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-146-317/2022, AN2-200-926/2022, AN2-224-928/2022, AN2-430-348/2021). Nagrinėjamu atveju Institucijai išsiuntus pranešimus vieninteliu Juridinių asmenų registre buvusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu, be kita ko, net 3 kartus, palaukus 3 darbo dienas nuo paskutiniojo pranešimo išsiuntimo dienos ir tik tuomet G. L. atžvilgiu surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, teisės taikymo klaidų, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepadarė.

8. Nors G. L. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo siunčiami Institucijos pranešimai, yra neaktyvus, nes 2018 metais įmonėje buvo pakeisti serveriai, jis naudojasi kitu elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), kuriuo jam buvo išsiųsti tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek ir Institucijos nutarimas, tačiau, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vien tik šis faktas G. L. atsakomybės nešalina. Darant šią išvadą, visų pirma paminėtina, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra negaliojantis ir juo atsakingi įmonės darbuotojai nesinaudoja, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Priešingai, šis elektroninio pašto adresas tiek pranešimų išsiuntimo metu, tiek ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo įtrauktas į Juridinių asmenų registrą ir jame nurodytas kaip vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamas elektroninis paštas.

9. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą. Pagal šio įstatymo 37 straipsnio 12 dalį atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis nustato, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalį, juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie (didesnė įrodomoji galia) galią. Vienas iš esminių Juridinių asmenų registro duomenų yra duomuo apie juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresą (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį, šio duomens pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Iš aptarto seka, kad Juridinių asmenų registre esantys duomenys, įskaitant ir duomenį apie juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti ir turi prima facie galią.

10. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, įvertinus jį nagrinėjamos situacijos kontekste, darytina abejonių nekelianti išvada, kad G. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, galėjo ir turėjo užtikrinti, kad jam būtų žinomi įmonės elektroninio pašto adresu, nurodytu viešajame registre, gaunami pranešimai, o pasikeitus elektroninio pašto adresui, apie tai informuoti Juridinių asmenų registrą, ko nagrinėjamu atveju jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nepadarė, todėl už šių veiksmų neatlikimą, priešingai nei iš esmės tai sprendė pirmosios instancijos teismas, negali būti atsakinga Institucija, siuntusi pranešimus vieninteliu Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės elektroniniu pašto adresu.

11. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais įvertintina ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolas ir Institucijos nutarimas G. L. buvo išsiųstas jau jo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl to, jog šie procesiniai dokumentai G. L. pasiekė laiku, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Tačiau, net ir gavęs administracinio nusižengimo protokolą 2022 m. sausio 15 d., prašomus duomenis Institucijai G. L. pateikė tik 2022 m. sausio 25 d., t. y. praėjus 10 (dešimčiai) dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo gavimo dienos. Be to, nors ir nesutikdamas su administracinio nusižengimo protokole nustatytomis aplinkybėmis, žinodamas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime Institucijoje G. L. nedalyvavo, atidėti bylos nagrinėjimo neprašė, dėl ko 2022 m. vasario 10 d. nutarimas buvo priimtas jam nedalyvaujant. Iš aptarto aukštesnysis teismas sprendžia, kad pats G. L. nagrinėjamu atveju nedėjo jokių pastangų tinkamam ir objektyviam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, ignoravo jam, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, suteiktas procesines teises, todėl spręsti, kad atsakomybės jis nevengė, kaip tai daroma skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tokia apylinkės teismo išvada nėra pagrįsta.

12. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste, kaip tai teisingai pažymėta ir skundžiamame nutarime, svarbu tai, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas Institucijos pareikštas reikalavimas pateikti informaciją ir šio reikalavimo nevykdymas ar jo netinkamas vykdymas. Byloje nustatyta, kad Institucijai paprašius G. L. pateikti duomenis apie asmenį, kuris pranešimuose nurodytu laikotarpiu vairavo jo valdomai įmonei priklausančią transporto priemonę, G. L. šį reikalavimą įvykdė tik po administracinio nusižengimo protokolo jo atžvilgiu surašymo, t. y. praleidus įstatyme numatytą 3 (trijų) dienų pateikimo terminą, todėl, nesant pagrindo abejoti tuo, jog Institucija G. L. adresuotus pranešimus išsiuntė tinkamai, be kita ko, net tris kartus skirtingu laiku, konstatuotina, kad G. L. analizuojamu atveju buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Manyti, jog aptartuose G. L. veiksmuose nagrinėjamu atveju nebuvo tyčios, įvertinus jo tiek kaip fizinio asmens, tiek kaip juridinio asmens vadovo elgesį nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste, nėra pagrindo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta remiantis vien tik G. L. jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais parodymais, nepagrįstai sprendžiant, jog Institucijos veiksmai įteikiant pranešimus G. L. nagrinėjamu atveju nebuvo tinkami.

13. Ir vis tik, nesutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog analizuojamu atveju nebuvo atskleistas G. L. veiksmų pakartotinumas, nėra pagrindo. Iš tiesų, nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime nenurodyta, kodėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, o ne pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Tačiau, šis trūkumas nėra esminis, jis galėjo būti ištaisytas pirmosios instancijos teisme, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną G. L. atžvilgiu vien tik šiuo pagrindu. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 4 d. G. L. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 75 (septyniasdešimt penkių) eurų bauda, kuri sumokėta 2021 m. lapkričio 21 d. Tuo tarpu kaip numatyta ANK 40 straipsnyje, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrindo abejoti G. L. veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, nagrinėjamu atveju nėra.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarimas naikintinas, dėl skundo priimant naują nutarimą – administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. skundą atmesti ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. vasario 10 d. nutarimą, patikslinant nutarimo dalį „Pažeidimo esmė“, nurodant, kad „policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, vienerių metų laikotarpyje būdamas baustas administracine tvarka pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, nenurodė ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų apie asmenį, kuris 2022 m. liepos 25 d. 16.21 val. (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalį“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės J. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – palikti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. vasario 10 d. nutarimą nepakeistą ir G. L. skundo netenkinti.

Patikslinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. vasario 10 d. nutarimo dalį „Pažeidimo esmė“, nurodant, kad „policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, vienerių metų laikotarpyje būdamas baustas administracine tvarka pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, nenurodė ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų apie asmenį, kuris 2022 m. liepos 25 d. 16.21 val. (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalį“.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.