Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. (toliau – R. L.) atstovo advokato Sauliaus Kučio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria R. L. atstovo advokato S. Kučio skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2022 m. vasario 11 d. nutarimo buvo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2022 m. vasario 11 d. nutarimu R. L. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 520 (penkių šimtų dvidešimties) eurų bauda už tai, kad jis policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, 2021 m. gruodžio 7 d. nenurodė ANK 611 straipsnio 2 dalyje reikalaujamų duomenų apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris 2020 m. gegužės 28 d. 16.09 val. (duomenys neskelbtini), vairavo įmonei priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. atstovo advokato S. Kučio apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Kaip nustatyta nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, 2020 m. gegužės 28 d., 16.09 val. buvo užfiksuotas viešame eisme dalyvaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai padarė administracinį nusižengimą. Automobilis nebuvo sustabdytas, nusižengimas užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu, todėl nebuvo galimybės identifikuoti transporto priemonės vairuotojo. Dėl šios priežasties, nustačius automobilio BMW savininką (valdytoją), R. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, 2020 m. liepos 28 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, reikalaujant pateikti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę. Nesulaukus atsakymo, 2021 m. kovo 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas bendrovės buveinės adresu per sistemos funkcionalumą, naudojantis E. pristatymas, tačiau esant egzistuojančiai neaktyviai dėžutei buvo išsiųsta popierinė siunta bendrovės registruotu buveinės adresu (duomenų apie įteikimą nėra). Per nustatytą terminą negavus reikalaujamų duomenų, 2021 m. lapkričio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. L. apie jo valdomos įmonės transporto priemone galimai padarytą administracinį nusižengimą buvo informuotas pakartotinai, dar kartą reikalaujant pateikti duomenis apie galimo administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį BMW vairavusį asmenį. Tačiau, ir po pakartotinio pranešimo reikalaujami duomenys Institucijai nebuvo pateikti.

9. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad šių pranešimų R. L. negavo, tačiau sutikti su tokiais apelianto motyvais, kurių jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, ir dėl šios priežasties nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną R. L. atžvilgiu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad pagal ANK 573 straipsnio nuostatas, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre nuo 2015 m. sausio 20 d. deklaruotas elektroninis pašto adresas – (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2020 m. liepos 28 d. pranešimas. Nesulaukusi atsakymo, nors to ANK iš Institucijos nereikalauja, 2021 m. lapkričio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. L. išsiuntė dar vieną pakartotinį pranešimą valstybės informacinėse sistemose deklaruotu R. L. asmeniniu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Taip pat papildomai pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo išsiųstas ir 2021 m. lapkričio 29 d. bendrovės adresu registruota siunta, kuri įteikta 2021 m. gruodžio 1 d. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, įvertinus tai, kad pagal ANK 573 straipsnio 4 dalį, įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, darytina abejonių nekelianti išvada, kad Institucijos veiksmai, siunčiant pranešimus R. L., nagrinėjamu atveju atitiko įstatymų reikalavimus ir buvo tinkami, todėl apeliacinio skundo motyvai, kad apie Institucijos reikalavimą pateikti duomenis apie 2020 gegužės 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę vairavusį asmenį R. L. gavo tik 2021 m. gruodžio 7 d., atmestini kaip nepagrįsti. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Institucijos 2020 m. liepos 28 d. ir 2021 m. lapkričio 29 d. siųsti pranešimai jiems skirto adresato taip ir nepasiekė, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Jų apeliaciniu skundu nepateikė ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. atstovas.

10. Nesutinkant su apeliacinio skundo motyvais atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Institucija, siekdama išaiškinti 2020 m. gegužės 28 d. automobilį BMW vairavusį asmenį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotu adresu išsiuntė pranešimą ir registruotu paštu. Siunta UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal byloje pateiktus duomenis, buvo pristatyta dar 2021 m. gruodžio 1 d. Šių duomenų visumoje atkreiptinas R. L. bei jo atstovo dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikti procesinius dokumentus visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas Institucijos pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Institucija neapsiribojo vienu procesinių dokumentų įteikimo būdu – pranešimas buvo siunčiamas ne tik oficialiame registre nurodytu bendrovės elektroniniu paštu, bet ir jos direktoriaus R. L. deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris yra nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre, bei bendrovės registruotu buveinės adresu (siunta įteikta). Esant šiems duomenims, akivaizdu, kad Institucija į reikalavimo pateikti duomenis įteikimą R. L. nežiūrėjo formaliai, todėl nagrinėjamu atveju pats R. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turi prisiimti pasekmes, kad bendrovės ar jo asmeniniu elektroniniu paštu bei įmonės buveinės adresu siųsti dokumentai jo neva nepasiekė. Tokiu būdu, panaikinti skundžiamą nutartį remiantis vien tik apelianto jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais dėl neva netinkamai Institucijos išsiųstų pranešimų, nėra pagrindo.

11. Sprendžiant iš šios nutarties 6 punkte aprašyto teisinio reguliavimo, akivaizdu, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 431 straipsnį 1 dalį kilti yra reikšmingas Institucijos pareikštas reikalavimas pateikti informaciją ir šio reikalavimo nevykdymas ar jo netinkamas vykdymas. Byloje nustatyta, kad Institucijai paprašius R. L. pateikti duomenis apie asmenį, kuris pranešimuose nurodytu laikotarpiu vairavo jo valdomai įmonei priklausančią transporto priemonę, R. L. šio reikalavimo neįvykdė, todėl, nesant pagrindo abejoti tuo, jog Institucija R. L. adresuotus pranešimus išsiuntė tinkamai, be kita ko, net tris kartus skirtingu laiku, skirtingiems adresatams ir skirtingais būdais, apeliaciniame skunde iš esmės nepateikiant jokių kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvų, konstatuotina, kad R. L. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

12. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo motyvai, kad nuo galimo teisės pažeidimo padarymo (2020 m. gegužės 28 d.) iki R. L. sužinojimo apie jam pareikštą reikalavimą buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, dėl ko, jis negali pasakyti, kas 2020 m. gegužės 28 d. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nagrinėjamu atveju ANK 39 straipsnyje įtvirtinti administracinių nuobaudų skyrimo terminai pažeisti nebuvo. Be to, svarbu ir tai, kad tiek ANK 611 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas ne tik įtvirtina atitinkamą pareigą transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui, bet ir suteikia galimybę išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020).

13. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad nors R. L. tvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu BMW naudojasi ne tik jis, bet ir jo sutuoktinė, vaikai bei kartais UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai, tačiau, jokių duomenų paaiškinančių, kaip jis kontroliuoja jo, kaip juridinio asmens vadovo, valdomo automobilio naudojimą, kaip jis registruoja automobilio paėmimo ir grąžinimo faktą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui R. L. ar jo atstovas nepateikė. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalies bei 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Didesnio pavojaus šaltinis – tai asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kelianti didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, kuris apibūdinamas kaip didelė žalos atsiradimo rizika, kurios negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis. Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Esant šiems duomenims, neabejotina, kad tai, jog transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkas ar teisėtas valdytojas (šiuo atveju R. L.) nežino, kas konkrečiu metu valdė jam priklausančią ar jo valdomą transporto priemonę ar ja naudojosi, priešingai nei tai suvokia apeliantas, parodo būtent netinkamą jam, kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui, kylančių pareigų vykdymą, už ką asmeniui ir yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio nuostatas.

14. Aukščiau aptartų duomenų visumoje sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad R. L. veiksmuose nebuvo tyčios, nėra pagrindo. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, R. L. ir anksčiau yra baustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą, todėl, akivaizdu, kad jam buvo gerai žinoma, jog gavus pranešimą pateikti informaciją apie 2020 m. gegužės 28 d. įvykį, jis, kaip įmonės vadovas, privalo pateikti policijos įstaigos prašomus duomenis, o už šio reikalavimo nevykdymą jam gresia administracinė atsakomybė. Juo labiau, jog, kaip minėta, Institucijos pranešimai, kuriais buvo reikalaujama R. L. pateikti duomenis apie asmenį, vairavusį įmonei priklausantį automobilį 2020 m. gegužės 28 d. buvo išsiųsti net keliais būdais, tame tarpe ir įteikiant registruotą siuntą įmonės buveinės adresu, todėl nežinoti apie komentuojamą reikalavimą bei savo, kaip įmonės vadovo, pareigą pateikti reikalaujamus duomenis R. L. negalėjo.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina abejonių nekelianti išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. L. atstovo pateiktą skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, kad R. L. yra nubaustas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartį nepakeistą ir R. L. atstovo advokato Sauliaus Kučio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.