Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. (toliau – R. L.) atstovo advokato S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria R. L. atstovo advokato S. K. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2022 m. kovo 7 d. nutarimo buvo patenkintas iš dalies, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2022 m. kovo 7 d. nutarimas buvo pakeistas ir R. L. veiksmai perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalies į 431 straipsnio 1 dalį, skiriant jam 225 (dviejų šimtų dvidešimt penkių) eurų dydžio baudą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2022 m. kovo 7 d. nutarimu R. L. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 520 (penkių šimtų dvidešimties) eurų bauda už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 22 d. 08.00 val. Kaune, Chemijos g. 4B–303, būdamas UAB „B.“ vadovu, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nenurodė ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų apie asmenį, kuris 2020 m. liepos 30 d., 15.38 val., Kaune, Jonavos g. 7A, vairavo bendrovei priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies bei Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. atstovo advokato S. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už tapačių veiksmų atlikimą pakartotinai. Taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnį, transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako (1 dalis); siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi; transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (4 dalis).

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad 2020 m. liepos 30 d., 15.38 val. buvo užfiksuotas viešame eisme dalyvaujantis UAB „B.“ priklausantis automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai padarė administracinį nusižengimą. Automobilis nebuvo sustabdytas, nusižengimas užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu, todėl nebuvo galimybės identifikuoti transporto priemonės vairuotojo. Dėl šios priežasties, nustačius automobilio BMW savininką (valdytoją), R. L., kaip UAB „B.“ direktoriui, 2020 m. spalio 21 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, reikalaujant pateikti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė UAB „B.“ priklausančią transporto priemonę. Per nustatytą terminą negavus reikalaujamų duomenų, 2021 m. gruodžio 16 d. UAB „B.“ vadovas R. L. apie jo valdomos įmonės transporto priemone galimai padarytą administracinį nusižengimą buvo informuotas pakartotinai, dar kartą reikalaujant pateikti duomenis apie galimo administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį BMW vairavusį asmenį. Tačiau, ir po pakartotinio pranešimo reikalaujami duomenys Institucijai nebuvo pateikti.

8. Apeliaciniame skunde keliant klausimą dėl netinkamo komentuojamų pranešimų išsiuntimo, vis tik pažymėtina, kad pagal ANK 573 straipsnio nuostatas, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad UAB „B.“ Juridinių asmenų registre nuo 2015 m. sausio 20 d. deklaruotas elektroninis pašto adresas – (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2020 m. spalio 21 d. pranešimas. Nesulaukusi atsakymo, nors to ANK iš Institucijos nereikalauja, Institucija 2021 m. gruodžio 16 d. UAB „B.“ vadovui R. L. išsiuntė pakartotinį pranešimą valstybės informacinėse sistemose deklaruotu kitu būtent jo asmeniniu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje būtina pažymėti, kad pagal ANK 573 straipsnio 4 dalį, įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Iš aptarto seka, kad Institucijos veiksmai, siunčiant pranešimus R. L., nagrinėjamu atveju atitiko įstatymų reikalavimus ir buvo tinkami, todėl sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad apie Institucijos reikalavimą pateikti duomenis apie 2020 m. liepos 30 d. UAB „B.“ transporto priemonę vairavusį asmenį R. L. gavo tik 2022 m. kovo 7 d., atmestini kaip nepagrįsti. Juo labiau, jog jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Institucijos 2020 m. spalio 21 d. ir 2021 m. gruodžio 16 d. siųsti pranešimai jiems skirto adresato taip ir nepasiekė, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Jų apeliaciniu skundu nepateikė ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. atstovas.

9. Šios duomenų visumoje atmetant pateikto apeliacinio skundo motyvus būtina pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikti procesinius dokumentus visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas Institucijos pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Aptariamu atveju, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, Institucija neapsiribojo vienu procesinių dokumentų įteikimo būdu – pranešimas buvo siunčiamas ne tik oficialiame registre nurodytu bendrovės elektroniniu paštu, bet ir jos direktoriaus R. L. asmeniniu deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris yra nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir kuriuo vėliau buvo siunčiamas Institucijos nutarimas, kurį R. L. gavo, tai patvirtindamas savo 2022 m. sausio 17 d. elektroniniu laišku. Iš aptarto seka, kad Institucija į reikalavimo pateikti duomenis įteikimą R. L. nežiūrėjo formaliai, todėl nagrinėjamu atveju pats R. L., kaip UAB „B.“ vadovas, turi prisiimti pasekmes, kad bendrovės nurodomu elektroniniu paštu siųsti dokumentai jo neva nepasiekė. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra neaktyvus, tačiau jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Tuo tarpu abejonių elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) dėžutės aktyvumu aukštesniajam teismui nekyla, nes, kaip minėta, tuo pačiu elektroniniu paštu siųstą Institucijos nutarimą R. L. gavo. Tokiu būdu, vien tik apelianto samprotavimai dėl galimo elektroninio pašto neaktyvumo ar Institucijos neva gautas pranešimas apie elektroninio pašto neegzistavimą, nesant jokių tai patvirtinančių duomenų, tai neigiant ir Institucijos atstovams, R. L. administracinės atsakomybės nešalina. R. L., kaip UAB „B.“ vadovas, privalėjo būti pakankamai apdairus ir rūpestingas, todėl apie pasikeitusį įmonės elektroninį paštą Juridinių asmenų registrą turėjo informuoti nedelsiant. To nepadaręs, jis prisiima riziką dėl galimų tokio savo, kaip juridinio asmens vadovo, neatsakingo elgesio pasekmių. Esant šiems duomenims, panaikinti skundžiamą nutartį remiantis vien tik apelianto jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais dėl neva netinkamai Institucijos išsiųstų pranešimų, nėra pagrindo.

10. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste svarbu ir tai, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį kilti yra reikšmingas Institucijos pareikštas reikalavimas pateikti informaciją ir šio reikalavimo nevykdymas ar jo netinkamas vykdymas. Byloje nustatyta, kad Institucijai paprašius R. L. pateikti duomenis apie asmenį, kuris pranešimuose nurodytu laikotarpiu vairavo jo valdomai įmonei priklausančią transporto priemonę, R. L. šio reikalavimo neįvykdė, todėl, nesant pagrindo abejoti tuo, jog Institucija R. L. adresuotus pranešimus išsiuntė tinkamai, be kita ko, net du kartus skirtingu laiku ir skirtingiems adresatams, apeliaciniame skunde iš esmės nepateikiant jokių kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvų, konstatuotina, kad R. L. analizuojamu atveju buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

11. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo motyvai, kad pranešimą apie teisės pažeidimą bei reikalavimą pranešti galimo pažeidėjo duomenis iš policijos įstaigos R. L. gavo tik 2022 m. kovo 7 d., t. y. daugiau kaip po pusantrų metų, todėl, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, jis jau nežino, kas reikalaujamu laikotarpiu galėjo vairuoti jo valdomai įmonei priklausantį automobilį. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad tiek ANK 611 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas ne tik įtvirtina atitinkamą pareigą transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui, bet ir suteikia galimybę išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pripažindamas šį teisinį reguliavimą neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pabrėžė minėtų nuostatų svarbą siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas). Vadinasi, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020).

12. Neabejotina, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Didesnio pavojaus šaltinis – tai asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kelianti didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, kuris apibūdinamas kaip didelė žalos atsiradimo rizika, kurios negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis. Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

13. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad R. L. nors ir tvirtina, kad automobiliu naudojasi ne tik jis, bet ir jo sutuoktinė, vaikai bei kartais UAB „B.“ klientai, tačiau, nepateikė jokių duomenų paaiškinančių, kaip jis kontroliuoja jo, kaip juridinio asmens vadovo, valdomo automobilio naudojimą, kaip jis registruoja automobilio paėmimo faktą, nors kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui jam yra keliami ir atitinkami pirmiau minėtų teisės aktų nustatyti reikalavimai užtikrinant bei atsakant už kitų asmenų veiksmus naudojantis jam priklausančia transporto priemone. Esant šiems duomenims, neabejotina, kad tai, jog transporto priemonės savininkas ar teisėtas valdytojas (šiuo atveju R. L.) nežino, kas konkrečiu metu valdė jam priklausančią ar jo valdomą transporto priemonę ar ja naudojosi, priešingai nei tai suvokia apeliantas, parodo būtent netinkamą jam, kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui, kylančių pareigų vykdymą, už ką asmeniui ir yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio nuostatas.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina abejonių nekelianti išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. L. atstovo pateiktą skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, kad R. L. yra nubaustas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartį nepakeistą ir R. L. atstovo advokato S. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.