- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-23
- Bylos Nr.
- AN2-293-908/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00705-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. G.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. G. (dalyvavimas užtikrintas pasitelkus vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones),
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei R. D. (dalyvavimas užtikrintas pasitelkus vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas R. G. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyriaus (toliau ir – Institucija) vedėjo pavaduotojos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13_ANR_N-6367-2023 ir nutarimas pakeistas, paskiriant R. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinę nuobaudą – 150 Eur dydžio baudą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimu R. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas neatliko transporto priemonės savininko pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau ir – SEAKĮ), t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui 2022 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. A51-182285/22(1.1.50E-VŠT) pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu per tris darbo dienas nepateikė duomenų asmens, kuris 2022 m. rugsėjo 30 d. 18.45 val. Tuskulėnų g. 38, Vilniuje, naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nepateikė vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos. Tokiu būdu pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalį. Už administracinį nusižengimą R. G. paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. skundas dėl Institucijos nutarimo. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad R. G. atsakomybę lengvina tai, jog Institucijos prašymo išsiuntimo metu jam buvo išduotas nedarbingumas, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, Institucijos nutarimas pakeistas, paskiriant R. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 150 Eur dydžio baudą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir Institucijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimą, o administracinio nusižengimo teiseną apelianto atžvilgiu nutraukti. Be to, apeliaciniame skunde išreiškiamas pageidavimas, kad byla būtų nagrinėjama dalyvaujant pareiškėjui naudojant informacine ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas).
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra pateikti duomenys ir nustatyta, jog dėl objektyvių aplinkybių apeliantas negalėjo vykdyti savo pareigų nedarbingumo laikotarpiu, dėl to laiku neįvykdė pareigos pranešti Institucijai apie automobilį vairavusį asmenį. Apeliantas pabrėžia, kad pasveikęs ir galėdamas eiti savo pareigas įvykdė prievolę pranešti transporto priemonę vairavusio asmens duomenis, todėl, jo vertinimu, su paskirta nuobauda būtų galima sutikti tik tokiu atveju, jeigu jis apskritai nebūtų pateikęs jokios informacijos apie pažeidėją. Apelianto nuomone, šis aspektas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, turėtų būti esminis paneigiant apelianto administracinę atsakomybę, nes negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est).
3.2. Be kita ko, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė esminį procesinių normų pažeidimą, nes R. G. nebuvo išklausytas, procesas pirmosios instancijos teisme vyko jam už akių. Jo skunde dėl Institucijos nutarimo buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštas apelianto prašymas, jog byla būtų nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Tokį prašymą apeliantas pateikė, nes gyvena (duomenys neskelbtini), dėl to vykimas gyvai į teismą sukeltų neproporcingas išlaidas, tačiau iki suplanuoto posėdžio, apelianto teigimu, jis negavo jokios informacijos apie galimybę dalyvauti teismo posėdyje, negavo prisijungimo į teismo posėdį duomenų, todėl negalėjo dalyvauti procese, teikti paaiškinimus bei įrodymus. Vykęs procesas, apelianto vertinimu, nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės principu bei pamatinėmis žmogaus teisėmis ir suponuoja ne tik privataus, bet ir viešojo intereso pažeidimą, nes teismų veikla yra nukreipta į teisingumo vykdymą, paremtą visapusišku, išsamiu bylos išnagrinėjimu, dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu pradėta teisena.
Atsiliepimas
4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma palikti skundžiamą nutartį nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime cituojamos Administracinių nusižengimų kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aktuali nagrinėjamai bylai. Pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog duomenys apie asmenį, kuris 2022 m. rugsėjo 30 d. 18.45 val. naudojosi įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pateikti per trijų darbo dienų terminą. Institucijos vertinimu, tai, kad R. G. šiuos duomenis pateikė jau po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nešalina jo atsakomybės, nes jie buvo pateikti praleidus įstatymo nustatytą terminą.
4.2. Atsiliepime nesutinkama su apelianto pozicija, kad reikalavimas jam nebuvo įteiktas, nes jis sirgo beveik keturis mėnesius, pažymima, kad R. G. registruose nurodytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatomis, teigiama, kad bendrovės vadovas turi veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nurodoma, kad R. G., kaip įmonės vadovas, kontroliuoja visus įmonės elektroninius paštus. Institucija, vertindama apelianto poziciją, kad jis sirgo beveik keturis mėnesius ir negalėjo reaguoti į išorinius veiksnius, pažymi, jog tokiu atveju reikštų, kad įmonė visą laikotarpį nedirbo ir nevykdė jokios veiklos, tačiau tokių duomenų Institucija neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia automobilių ir lengvųjų variklių transporto priemonių nuomos ir išperkamosios nuomos paslaugas, o tokiai veiklos rūšiai, Institucijos vertinimu, reikalinga nuolatinė komunikacija, taip pat ir elektroniniu paštu. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini), todėl šiuo paštu buvo siųstas reikalavimas pateikti prašomus duomenis. Šios aplinkybės, Institucijos įsitikinimu, patvirtina, kad R. G., būdamas įmonės vadovu ir būdamas tinkamai informuotas apie jam nustatytą pareigą, neatliko transporto priemonės savininko pareigų, numatytų SEAKĮ.
4.3. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis, pažymima, kad Institucijoje elektroninės siuntos siunčiamos per Administracinių nusižengimų administravimo modulį (ANAM) arba dokumentų valdymo sistemą „Avilys“. Per ANAM sistemą išsiųstos elektroninės siuntos duomenys patvirtina, jog siunta išsiųsta nurodytu laiku ir nurodytu elektroninio pašto adresu, o duomenų, kad siunta nepristatyta arba kitaip nepasiekė adresato, Institucijoje nebuvo gauta. Be to, nėra duomenų, patvirtinančių, kad elektroninio pašto adresas yra neteisingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi. Vadinasi, R. G., būdamas bendrovės vadovas, galėjo ir turėjo užtikrinti, kad jam būtų žinomi įmonės elektroninio pašto adresu, nurodytu viešajame registre, gaunami pranešimai. Šiame kontekste remiamasi apygardos teismų praktika administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-243-988/2020, AN2-8-932/2021, AN2-91-919/2023.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aiškiai ir motyvuotai išdėstė argumentus, kodėl iš dalies tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. skundą, dėl to jo teiginiai vertintini tik kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.
5. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G. palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o Institucijos atstovė prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą byloje, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties motyvus bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, dėl to jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. (ne)dalyvavimo procese
7. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į apeliaciniame skunde akcentuojamą administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. teisių pažeidimą, nesudarant jam galimybės dalyvauti teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nuotoliniu būdu. Sutiktina, kad skunde dėl Institucijos nutarimo pirmosios instancijos teismui R. G. buvo išreiškęs prašymą, kad byla būtų nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (b. l. 1–2). Nors, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. G. buvo pranešta apie posėdžio vietą, datą ir laiką (b. l. 45, 47, 64), tačiau R. G. į paskirtą teismo posėdį neatvyko, o administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, tačiau pabrėžtina, jog apylinkės teismas nepateikė R. G. jokio atsakymo – nei teigiamo, nei neigiamo – dėl jo išreikšto prašymo sudaryti galimybę dalyvauti procese naudojantis nuotolinėmis ryšio perdavimo priemonėmis. Juo labiau, kad ANK 624 straipsnio 2 dalies nuostatose numatyta, jog skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, turi būti nurodyti skundą paduodančio asmens prašymai, įskaitant asmens pageidavimą siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), o teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, išsprendžia klausimą, ar galima užtikrinti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip (ANK 627 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas išklausyti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei Institucijos atstovą, juo labiau, kad tiek prie skundo pirmosios instancijos teismui, tiek ir prie Institucijos atsiliepimo, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo pateikti papildomi rašytiniai dokumentai.
8. ANK 645 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis procesas (dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų) vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Pagal ANK 651 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, nustatęs, kad bylos apylinkės teisme išnagrinėtos neišsamiai arba nepakankamai išsamiai, ne tik gali, bet ir privalo būti aktyvus ir pats atlikti įrodymų tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-87-976/2022).
Žemesnės instancijos teismas
9. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo pilnai užtikrintos administracinėn atsakomybėn traukiamo R. G. procesinės teisės, administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka išnagrinėjimo žodinio proceso tvarka, atlikdamas dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu paaiškinimus davė R. G. ir Institucijos atstovė. Taip apygardos teisme vykusiame apeliaciniame procese buvo užtikrinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus bei pateikti bylai reikšmingus dokumentus (ANK 577 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Taigi, apeliacinio proceso metu buvo ištaisytas apylinkės teismo padarytas procesinis pažeidimas.
Dėl ANK 431 straipsnio 1 dalies taikymo
10. Institucijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimu R. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 200 Eur dydžio baudą, dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas per tris darbo dienas nepateikė duomenų asmens, kuris 2022 m. rugsėjo 30 d. 18.45 val. Tuskulėnų g. 38, Vilniuje, naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatas (b. l. 17–19). Iš byloje pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G. nesutinka su nubaudimu, nes trijų dienų terminą neturėjo objektyvios galimybės Institucijai pateikti reikalaujamų duomenų, o pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, nedelsdamas šiuos duomenis pateikė, vadinasi, įvykdė prievolę pranešti apie įmonei priklausančią transporto priemonę vairavusį asmenį.
11. ANK 431 straipsnio 1 dalyje (tiek redakcijoje, galiojusioje administracinio nusižengimo padarymo metu, tiek ir šiuo metu galiojančioje) numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (2022 m. spalio 10 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1446). Aptariama ANK dispozija laikytina blanketine, nes atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia kito teisės akto, t. y. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, nuostatų pažeidimai.
12. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje (2022 m. spalio 10 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1445), kurios pažeidimas inkriminuotas R. G., be kita ko, numatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį, privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti ANK nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
13. Pažymėtina, kad pagal ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatas, galiojusias administracinio nusižengimo padarymo metu (2022 m. spalio 10 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1446), kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl ANK 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Šio straipsnio nuostatose detalizuojama, kokius duomenis Institucijai privalo pateikti juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nagrinėjamu atveju, apelianto vertinimu, Institucijos nutarimu jis nubaustas nepagrįstai, nes per Institucijos nurodytą trijų darbo dienų terminą jis negalėjo pateikti reikalaujamos informacijos apie įmonės automobilį naudojusį asmenį, tačiau šiuos duomenis pateikė, kai tik baigėsi jo nedarbingumo laikotarpis. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, išanalizavęs byloje esančius duomenis bei dalinio įrodymų tyrimo metu prie bylos medžiagos prijungtus naujus duomenis, nenustatė pagrindo pritarti tokiai apelianto pozicijai.
15. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Pabrėžtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).
16. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. 18.45 val. Tuskulėnų g. 38, Vilniuje, automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas (vairuotojas) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 150.5 punktą, kadangi vairuodamas (-a) transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (b. l. 29–30). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis nustatyta, kad minėta transporto priemonė priklauso juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 36, 41).
17. Atsižvelgdama į minėtąsias aplinkybes, Kelių eismo taisyklių pažeidimą nustačiusi Institucija transporto priemonės savininkui (valdytojui) – juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ – elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą su prašymu per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo pateikti duomenis, asmens, kuris 2022 m. rugsėjo 30 d. 18.45 val. naudojosi automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29–31). Kaip matyti iš byloje esančio dokumentų pristatymo elektroniniu paštu išrašo pranešimas „Dėl duomenų pateikimo“ gavėjui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pristatytas 2022 m. gruodžio 2 d. (b. l. 32).
18. ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatose numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Ši nuostata reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingu, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes.
19. Pagal byloje esančius juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – duomenis matyti, kad įmonės elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 33–35). Pažymėtina, kad minėtasis elektroninio pašto adresas nurodomas ir viešai pateikiamuose įmonės kontaktiniuose duomenyse. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad būtent iš šio elektroninio pašto 2023 m. kovo 8 d. 09.12 val. atsiųstame laiške buvo nurodyta, kas 2022 m. rugsėjo 30 d. 18.45 val. naudojosi automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o šį elektroninį laišką pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. G. (b. l. 6, 44). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad Institucija prašymą dėl transporto priemonės naudotojo duomenų pateikimo siuntė tinkamu transporto priemonės savininko (valdytojo) elektroninio pašto adresu. Juo labiau, kad minėtų aplinkybių dėl pranešimo „Dėl duomenų pateikimo“ gavimo bei dėl įmonės elektroninio pašto adreso nustatymo tinkamumo neginčija ir pats apeliantas.
20. ANK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (ANK 573 straipsnio 4 dalis). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad per nustatytą trijų darbo dienų terminą transporto priemonės savininko (valdytojo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. G. Institucijai nepateikė prašomų duomenų, dėl to jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (b. l. 24–27), o nesumokėjus baudos buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (b. l. 17–19). Iš proceso metu teiktos R. G. pozicijos matyti, kad Institucijos prašomi duomenys laiku nebuvo pateikti dėl, jo vertinimu, objektyvios priežasties, t. y. jo nedarbingumo, dėl to, apelianto įsitikinimu, jis pažeidimo nepadarė, nes vėliau reikalauti duomenys Institucijai buvo pateikti. Visgi, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia apelianto pozicija.
21. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog R. G. nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. sausio 25 d. bei nuo 2023 m. vasario 6 d. iki 2023 m. vasario 13 d. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai (b. l. 3–4, 9–10). Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad apeliantas minėtais laikotarpiais buvo nedarbingas, nešalina jo kaip įmonės vadovo atsakomybės užtikrinti, kad įmonės turtas nebūtų naudojamas neteisėtiems veiksmams atlikti, taip pat neatleidžia nuo pareigos valstybės institucijoms pareikalavus reikalingos informacijos ją pateikti. Net ir būdamas nedarbingumo laikotarpyje R. G., kaip įmonės vadovas turėjo užtikrinti, kad įmonėje būtų už korespondenciją atsakingas asmuo. Juo labiau, kad, kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, byloje nėra duomenų, jog R. G. nedarbingumo laikotarpiu įmonė apskritai butų nevykdžiusi jokios veiklos, be to, iš Institucijos pateiktų duomenų matyti, kad aktualiu laikotarpiu – 2022 m. gruodžio mėnesį – įmonėje buvo du apdraustieji darbuotojai (b. l. 58), o įmonės turtu, t. y. automobiliu, buvo naudojamasi. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, galėjo ir turėjo užtikrinti, kad net ir jo nedarbingumo laikotarpiu būtų reaguoja į įmonės elektroniniu paštu, nurodytu viešuose registruose, gaunamus elektroninius laiškus, o Institucijai pateikti prašomi duomenys. Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK numatytas ganėtinai trumpas trijų darbų dienų terminas, per kurį transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo pateikti transporto priemonės naudotojo duomenis, nėra savitikslis, o yra skirtas proceso operatyvumui užtikrinti, todėl juridinio asmens vadovo pareigą organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą vadovo nedarbingumo laikotarpiu traktuojant su išlygomis administracinių nusižengimų tyrimas būtų sutrikdytas ir proceso operatyvumas nebūtų pasiektas.
22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu R. G. pateikė (duomenys neskelbtini) komercinio atstovavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujamasis) ir MB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovas), kopiją. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jo įmonė iš esmės veiklą vykdo per kitą įmonę (past. – MB „(duomenys neskelbtini)“), kuri prižiūri automobilius, nuomoja juos, sudaro nuomos sutartis; jie vykdo visą procesą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ net nemato, kada, kas, su kuo sudaro sutartis. Šiame kontekste pažymėtina, kad viešuosiuose registruose kaip kontaktiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys nurodyti ne atstovaujančios įmonės kontaktai, o pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktiniai duomenys. Vadinasi, Institucija neturėjo duomenų, leidžiančių spręsti, kad dėl administracinio nusižengimo tyrimui reikalingų duomenų turėtų kreiptis į MB „(duomenys neskelbtini)“. Juo labiau, kad apie administracinį nusižengimą pranešama juridinio asmens vadovui ir būtent jis arba kitas atsakingas asmuo privalo pranešti transporto priemonės naudotojo duomenis (ANK 611 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, esant sudarytai atstovavimo sutarčiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas (vadovas ar jo nedarbingumo laikotarpiu kitas įgaliotas asmuo) privalėjo informuoti Instituciją, kad ši kreiptųsi į atstovaujančią įmonę. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad jeigu per tris darbo dienas R. G. būtų nukreipęs Instituciją į MB „(duomenys neskelbtini)“, būtų įvykdęs pareigą informuoti; būtų pateikęs duomenis, jog šiuo atveju atsakinga MB „(duomenys neskelbtini)“. Vadinasi, jeigu Institucija per tris darbo dienas būtų buvusi informuota apie sudarytą atstovavimo sutartį ir apie tai, kad reikalingais duomenis disponuoja MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės vadovo pareiga būtų laikoma įgyvendinta ir atsakomybėn R. G. nebūtų patrauktas. Kita vertus, pats R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad policija nematys registruose sudarytos sutarties, todėl jie (past. – UAB „(duomenys neskelbtini)“) klausia duomenų MB „(duomenys neskelbtini)“, o šiai pateikus duomenis, kas vairavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ juos pateikia policijai ar savivaldybei, ar kitai institucijai. Vadinasi, nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo konstatuota, Institucija prašymą dėl automobilį naudojusio asmens duomenų pateikimo pagrįstai pateikė būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors ir pavėluotai, bet duomenis apie transporto priemonę naudojusį asmenį pateikė ne MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, o, kaip jau buvo minėta, pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. G.. Be to, teismo posėdžio metu R. G. nurodė, kad paprastai tokiais atvejais būtent jis kaip vadovas pateikia institucijų prašomus duomenis. Taigi, aplinkybė dėl sudarytos komercinio atstovavimo sutarties nepaneigia R. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo, nes būtent jis kaip įmonės vadovas, nesant kito įgalioto asmens, privalėjo Institucijai pateikti, bet nepateikė transporto priemonę naudojusio asmens duomenų.
23. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė bylos aplinkybėms neprieštaraujantį sprendimą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta pažeidimų ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Apylinkės teismas, pripažinęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad Institucijos prašymo „Dėl duomenų pateikimo“ išsiuntimo metu R. G. buvo nedarbingumo laikotarpis, sumažino Institucijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimu paskirtą baudą ir R. G. paskyrė baudą, kurios dydis atitinka ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumą. Tokio dydžio administracinė nuobauda laikytina teisinga, tinkamai individualizuota ir paskirta nepažeidžiant ANK nuostatų. Kadangi apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtos nuobaudos dydžio klausimas nėra keliamas, be to, dėl šio klausimo nėra paduoto Institucijos apeliacinio skundo, apygardos teismas dėl lengvinančios aplinkybės pripažinimo ir administracinės nuobaudos sumažinimo pagrįstumo plačiau nepasisako.
24. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju R. G. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Tai sudaro pagrindą palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.