Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas) ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Valentino Baltrūno kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 11 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio, BPK 320 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatų bei in dubio pro reo, nešališkumo ir asmens teisės į teisingą ir nepriklausomą teismą principų pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių A. V. kaltę, o nuosprendis grindžiamas tik interpretacijomis ir prielaidomis. Apylinkės ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi tik selektyviai atrinktais L. J. parodymais, kuriuos jis keitė dar ikiteisminio tyrimo metu. Vienintelis konkretus A. V. inkriminuotas veiksmas - telefoninis skambutis L. J., kurio faktiškai nebuvo, nes nuteistasis jam neskambino. Teismai turėjo nustatyti ar buvo nuteistojo ir kitų kaltinime nurodytų asmenų bendras susitarimas inscenizuoti eismo įvykį, ar buvo nustatyti kaltinime nurodyti nuteistojo atlikti veiksmai ir, ar juos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka, tačiau šie imperatyvūs reikalavimai nebuvo įgyvendinti. A. V. neturėjo nei tikslo, nei motyvo siekti gauti draudimo išmoką UAB „duomenys neskelbtini“ naudai. Byloje esantys duomenys paneigia ir tai, jog R. V. (A. V. tėtis) 2015 m. balandžio 8 d. davė L. J. UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykiui inscenizuoti ir nurodė nuvykti į Anapilio gatvę, Vilniuje, nes už UAB „duomenys neskelbtini“ automobilių parką buvo atsakingas transporto vadovas G. S., kuris galėjo priimti sprendimą dėl automobilio perdavimo tretiesiems asmenims. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad A. L. apskritai žinojo apie eismo įvykį ir susitarimą jį įvykdyti tyčia. Be to, buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą, nešališką ir nepriklausomą teismą. Ši aplinkybė buvo nurodyta apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas skunde išdėstytų motyvų net nenagrinėjo, nurodydamas, kad teismo ir prokurorės šališkumo klausimas išspręstas nuosprendžio 77-85 pastraipose.