- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-13
- Bylos Nr.
- BIK-305/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00654-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Albinas Antanaitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Valentinas Baltrūnas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas) ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo R. V. ir jo gynėjo advokato Valentino Baltrūno kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 11 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis R. V. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, bei konstatuota, kad kitame epizode jis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui byla nutraukta, ir priimti naują sprendimą, R. V. atžvilgiu bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad R. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai. Žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminius BPK 20 straipsnio, BPK 320 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies bei in dubio pro reo, teisės į nešališką, teisingą teismą principų pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Byloje, kaip pripažino abu teismai, nėra tiesioginių R. V. kaltės įrodymų, bet yra netiesioginiai įrodymai. Tačiau netiesioginiai įrodymai, kasatoriaus vertinimu, nepatvirtina, kad R. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. R. V. kaltė iš esmės grindžiama nepatikimais, selektyviai atrinktais, prievarta išgautais L. J. parodymais (įtariamojo L. J. teisės į tinkamą gynybą pažeidimo faktą bei pareigūnų neteisėtus veiksmus nustatė ir konstatavo pats teismas), nors R. V. su L. J., A. L. ir UAB „duomenys neskelbtini“ niekas nesiejo. Teismų išvada, apie susitarimą tyčia sukelti eismo įvykį, siekiant savo ir UAB „duomenys neskelbtini“ naudai nepagrįstai gauti draudimo išmoką, yra nepagrįsta. R. V. neturėjo nei tikslo, nei motyvo siekti kažkokios naudos. Byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp R. V. kaltinime inkriminuotos aplinkybės - automobilio perdavimo L. J. ir tikslo tyčia inscenizuoti eismo įvykį. Kasatoriai pažymi, kad iš draudimo bendrovių gautas draudimo išmokas pagal kasos pajamų orderį R. V., kaip įmonės vadovas, įnešė į įmonės kasą, po to, šie pinigai (kaip darbo užmokestis) pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėti įmonės darbuotojoms. Šios aplinkybės paneigia kaltinimo teiginius, jog R. V. apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei priklausantį turtą.