Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-209-1115/2022

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-30
Bylos Nr.: e2-209-1115/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02023-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Indrė Savkinienė
Ieškovas: D. B.
Atsakovas: R. B.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas
Advokatai: Stasė Budėnė, Girdutis Vainius

Civilinė byla Nr. e2-209-1115/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02023-2021-4

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.6.3.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8.

(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

VilniusVilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,sekretoriaujant Dominykui Klimaševskiui, Liudmilai Ignatovič, Liucynai Vasiliauskienei,

dalyvaujant ieškovei D. B., ieškovės atstovei advokatei Stasei Budėnei, atsakovui R. B., atsakovo atstovui advokatui Valdui Vyšniauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui R. B. ir pagal atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo bei kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. B. kreipėsi į teismą prašydama (2022 m. balandžio 8 d. pateiktas pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo):

1.1. šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

1.2. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu buvusią pavardę – B ..

1.3. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine D. B. ir R. B. nuosavybe.

1.4. Po santuokos nutraukimo D. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1.4.1. negyvenamąją patalpą-administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), 136 000 Eur vertės;

1.4.2. negyvenamąją patalpą- gydymo patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 76 000 Eur vertės;

1.5. Po santuokos nutraukimo R. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1.5.1. žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1875 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 340 000 Eur;

1.5.2. šeimos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį kilnojamąjį turtą (baldai, buitinė technika, trys židinių kapsulės, infraraudonųjų spindulių pirties įranga, garinės turkiškos pirties įranga, audio aparatūra, knygų biblioteka ir kt.), ir saulės kolektorius, bendros 20 000 Eur vertės;

1.5.3. monetų kolekciją, 60 000 Eur vertės.

1.6. Priteisti ieškovei D. B. iš atsakovo R. B. 104 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę turto dalį.

1.7. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo už 2007 m. spalio 24 d. su AB SEB banku sudaryta kredito sutartimi Nr.1450718074975-53 nustatytų įsipareigojimų vykdymą prieš kreditorių AB SEB banką solidariai atsakingos abi šalys – D. B. ir R. B..

1.8. Nustatyti šalių 2007 m. spalio 24 d. kredito sutartimi Nr.1450718074975-53 nustatytos solidarios prievolės kreditoriui vykdymo tvarką:

1.8.1. negrąžintą kredito sumą, kuri 2022 m. gegužės 1 d. yra 144 780,65 Eur, palūkanas bei kitus pagal sutartį priklausančius mokėjimus kreditoriui iki visiško jų įvykdymo moka D. B.;

1.8.2. priteisti D. B. iš R. B. pusės negrąžinto kredito dydžio piniginę kompensaciją – 72 390 Eur;

1.8.3. nustatyti, kad tuo atveju, jeigu lėšas pagal kredito sutartį Nr.1450718074975-53 kreditorius nusirašė nuo R. B. sąskaitos, D. B. privalo grąžinti R. B. solidarios prievolės vykdymui sumokėtą sumą per vieną mėnesį nuo jos sumokėjimo dienos.

1.9. Priteisti ieškovei D. B. iš atsakovo R. B. 9 439,95 Eur kompensaciją už ieškovės asmeninėmis lėšomis įvykdytą solidarią prievolę kreditoriui.

1.10. Priteisti ieškovei D. B. iš atsakovo R. B. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (2022 m. balandžio 26 d.) prašė ieškovės D. B. patikslintą ieškinį bei pareiškimą atmesti; priteisti iš D. B. R. B. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Trečiasis asmuo AB SEB bankas 2021 m. rugsėjo 10 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės ir atsakovo atsakomybė pagal kredito sutartį yra solidari, todėl nesant AB SEB banko, kaip ieškovės ir atsakovo kreditoriaus sutikimo, prievolės pagal kredito sutartį negali būti modifikuojamos. AB SEB bankas taip pat pažymėjo, jog neprieštarautų ieškovės reikalavimui dėl solidarios prievolės vykdymo tvarkos nustatymo – dėl to, kas mokės įmokas pagal kredito sutartį, - tačiau toks reikalavimas neturi kelti abejonių dėl ieškovės ir atsakovo solidarios atsakomybės pagal kredito sutartį.

Šalies argumentai

4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė (2022 m. balandžio 21 d. patikslintas priešieškinis):

4.1. nenustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti.

4.2. šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

4.3. turtines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti nuo 2020 m. gegužės 13 d., t. y. nuo tada, kai R. B. ir D. B. faktiškai nustojo vesti bendrą ūkį;

4.4. po santuokos nutraukimo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti:

4.4.1. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 248 400 Eur

4.4.2. žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1875 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 89 600 Eur.

4.4.3. paveikslus, kurių vertė 2 150 Eur, t. y.:

1) A. B. „Gulbės“, 2011 m., 90×110, vertė 700 Eur;

2) A. B. „Jūra“, 2005 m., 80×100, vertė 450 Eur;

3) A. B. „Trakų pilis“, 1988 m., 50×70, vertė 450 Eur;

4) E. M. „Jūra“, 2008 m., 60×80, vertė 550 Eur;

4.4.4. audio aparatūrą su audio įrašų kolekcija, kurios vertė 2 000 Eur;

4.4.5. baldus, kurių vertė 3 000,00 Eur, t. y. du integruotus virtuvės baldų komplektus, kurių vertė atitinkamai 1 200,00 Eur ir 900,00 Eur; vieną integruotą spintą, kurios vertė 700,00 Eur; vieną integruotą knygų spintą, kurios vertė 200,00 Eur;

4.4.6. saulės kolektorius, kurių vertė 500 Eur.

4.5. Visa atsakovui tenkančio turto vertė – 345 650,00 Eur.

4.6. Po santuokos nutraukimo D. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti šiuos daiktus:

4.6.1. patalpą/butą (negyvenamosios patalpos-administracinės patalpos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 181 000 Eur;

4.6.2. patalpą/butą (negyvenamąją patalpą-gydymo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 95 300 Eur;

4.6.3. monetų kolekciją, kurios vertė 42 810,86 Eur;

4.6.4. 44 vnt. paveikslų, kurių vertė 21 160 Eur, t. y.:

1) M. E. „Medetkos“, 1978 m., 44×18, vertė 100 Eur;

2) J. P. „Angelo valanda“ 1992 m. 60×44, vertė 115 Eur;

3) V. Š. „Sodyba“, 2019 m., 60×70, vertė 300 Eur;

4) V. Š. „Peizažas“ 60×70, vertė 250 Eur;

5) V. Š. „Du medžiai“ 2008 m., 60×80, vertė 300 Eur;

6) V. Š. „Pušys“, 2014-2016 m., 60×80, vertė 300 Eur;

7) V. Š. „Peizažas kopa“, 60×80, vertė 300 Eur;

8) A. B. „Graži diena“ 2007 m., 80×100, vertė 450 Eur;

9) V. Š. „Nemuno vingis“, 60×80; vertė 350 Eur;

10) A. B. „Prie upės“, 2010 m., 60×80, vertė 400 Eur;

11) V. Š. „Tvenkinys“, 50×70, vertė 300 Eur;

12) V. Š. „Vakaro nuotaika“, 50×70, vertė 300 Eur;

13) A. S. „Vilnius“, 50×60, vertė 1650 Eur;

14) A. S. „Vilnius“, 50×70, vertė 1900 Eur;

15) A. S. „Vilnius“, 2012 m. 60×70, vertė 1650 Eur;

16) A. B. „Bažnyčia“, 50×60, vertė 350 Eur;

17) M. „Ruduo“, 50×70, vertė 250 Eur;

18) V. Š. „Vakaras, pušys“, 60×85, vertė 350 Eur;

19) V. Š. „Žiemos peizažas“ 60×80, vertė 300 Eur;

20) V. Š. „Krymas“, 50×70, vertė 250 Eur;

21) A. B. „Jūros kopos“, 2009 m., 60×80, vertė 350 Eur;

22) V. Š. „Hortenzijos“,60×80, vertė 450 Eur;

23) V. Š. „Melancholiškas peizažas“, 2014-17 m., 60×80, vertė 300 Eur;

24) A. S. „Vilniaus tolumos“, 2016 m., 50×60, vertė 1 300 Eur;

25) K. B. „Dangaus erdvė“ 2003-2004 m., 70×100, vertė 450 Eur;

26) K. B. „Už kalvų“, 2003 m., 70×100, vertė 450 Eur;

27) F. L. V. „Lelijos“, 33×47, vertė 230 Eur;

28) V. J. B. „Lubinai vakare“, 70×130, vertė 350 Eur;

29) V. J. B. „Orchidėjos“, 70×70, vertė 205 Eur;

30) U. „Orchidėjos“, 125×75, vertė 900 Eur;

31) A. B. „Peizažas su tiltu“, 2000 m., 36×45, vertė 300 Eur;

32) A. B. „Natiurmortas“, 23×32, vertė 200 Eur;

33) A. B. „Tiltelis“, 1998 m., 60×50, vertė 300 Eur;

34) A. S. „Mergelės žvaigždynas virš Vilniaus“, 2000 m., 80×100, 1600 Eur.

35) A. B. „D. portretas“, 2002 m., 30×35, vertė 250 Eur;

36) A. S. „Vilnius“, 80×100, vertė 1300 Eur;

37) V. Š. „Rudenėlis“, 80×60, vertė 300 Eur;

38) V. J. B. „Mulatiškoji elegancija“, 90×30, vertė 135 Eur;

39) R. „Moteris su vaiku“, 1998 m., 23×37, vertė 175 Eur;

40) A. S. „Marija su Kūdikiu“, 30×23, vertė 300 Eur;

41) A. B. „Jūra“, 80×100, vertė 450 Eur;

42) V. J. B. „Pavasaris“, 50×70, vertė 225 Eur;

43) V. J. B., „Rausvasis“, 50×70, vertė 225 Eur;

44) V. Š. „Obelis“, 60×80, vertė 250 Eur.

4.7. Visa bendrai ieškovei tenkančio turto vertė – 340 270,86 Eur.

4.8. Priteisti iš ieškovės D. B. atsakovo R. B. naudai 22 185,28 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

4.9. Laikyti solidariomis atsakovo R. B. ir ieškovės D. B. prievolėmis skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui, 2007 m. spalio 24 d. kredito sutartis, Nr. 1450718074975-53.

4.10. Po santuokos nutraukimo atsakovui R. B. palikti santuokinę – B. – pavardę.

4.11. Priteisti iš ieškovės D. B. atsakovo R. B. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį (2022 m. gegužės 9 d.) su priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Trečiasis asmuo AB SEB bankas 2021 m. lapkričio 29 d. atsiliepime į priešieškinį nurodė, neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo D. B. ir R. B. ir toliau liktų solidariai atsakingi pagal prievoles, kylančias iš 2007 m. spalio 24 d. kredito sutarties Nr. 1450718074975-53, o AB SEB bankui įkeistas turtas būtų padalytas tarp ieškovės ir atsakovo teismo nuožiūra atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybės bei proceso šalių reikalavimų pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu šalys, jų atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus, prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl santuokos iširimo

8. Iš santuokos liudijimo matyti, kad ieškovė D. B. (iki santuokos J.) ir R. B. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys, gyvendamos santuokoje, susilaukė sūnaus, kuris šiuo metu yra pilnametis.

9. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia ir tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi šeiminį gyvenimą, vesti bendrą ūkį, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis). Sutuoktiniams negyvenant kartu bei neketinant toliau bendrai gyventi, išsaugoti šeimos neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 384 straipsnio 6 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

10. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

11. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

12. Šalys prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš šalių procesinių dokumentų, rašytinių bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai pripažino, kad jau kelerius metus šalių santykiai tendencingai blogėja, nepalaiko šeiminių santykių. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

13. Nutraukus santuoką, ieškovei, jos pageidavimu, paliekama santuokoje įgyta pavardė „B .“, atsakovui – „B.“.

Dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo

14. Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas santuokoje įgyto ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo klausimas (CK 3.116 straipsnis).

15. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

16. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad šalys 1995 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1998 m. balandžio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P41/98-0318 pagrindu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. balandžio 10 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 pagrindu įgijo ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie nekilnojamieji daiktai yra adresu (duomenys neskelbtini).

17. Šalys taip pat 2007 m. lapkričio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 2018 m. balandžio 6 d. pažymos apie naujai suformuotą nekilnojamojo kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį pagrindais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo negyvenamąją patalpą-gydymo patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šalys 2007 m. lapkričio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 2009 m. gruodžio 10 d. pripažinimo tinkamu naudotis akto pagrindais įgijo negyvenamąją patalpą- administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini).

18. Nagrinėjamu atveju nekilo šalių ginčo dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, t. y. šalys prašė nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant kompensaciją pinigais, o ieškovei priteisti administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir gydymo patalpą (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiant kompensaciją pinigais. Šalių ginčas kilo dėl priteistinų kompensacijų dydžio.

19. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad šalys 2020 m. gegužės 13 d. sudarė ir notariškai patvirtino savo susitarimą dėl dalies santuokoje įgyto turto – individualios įmonės D&R B. odontologijos kabinetas, kodas 123805519, bei transporto priemonės LEXUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasidalijimo (turto pasidalijimo sutartis, notarinio registro Nr. SN43-949). Tą pačią dieną buvo sudaryta ir vedybų (povedybinė) sutartis (notarinio registro Nr. SN43-951), kuria šalys susitarė dėl būsimo kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, piniginių lėšų priklausymo asmeninės nuosavybės teise, taip pat būsimų teisinių pareigų bei prievolių, kaip asmeninių jas prisiėmusios šalies, statuso.

20. Šalys pripažino, jog pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei tuo pačiu adresu esantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra trauktini į dalintino turto sąrašą ir prašo priteisti juos atsakovui.

21. Ekspertizės aktu nustatyta gyvenamojo namo rinkos vertė yra 244 900 Eur, ūkinio pastato – 3 500 Eur; bendra vertė 248 400 Eur; žemės sklypo vertė 89 600 Eur; bendra pastatų ir sklypo vertė 338 000 Eur. Ieškovės ieškinyje šio turto vertė nurodyta pagal UAB „Vertinimo partneriai“ parengtą turto vertinimo ataskaitą Nr. VP21N04-21, kurioje nustatyta, kad žemės sklypo rinkos vertė yra 90 100 Eur; gyvenamojo namo rinkos vertė yra 246 100 Eur; ūkinio pastato rinkos vertė yra 3 500; bendra viso turto rinkos vertė 340 000 Eur. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus dėl minėto nekilnojamojo turto vertės, konstatuotina, kad bendra viso turto vertė, esanti adresu esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra 338 000 Eur (CPK 185 straipsnis).

22. Taigi atsakovui priteistinas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovei – 169 000 Eur kompensacija.

23. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo turto vertės esminis šalių ginčas kilo dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

24. Atsakovas nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl minėto nekilnojamojo turto vertės ir priteistinos kompensacijos dydžio dalinant turtą turėtų būti remiamasi 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi teismo paskirto eksperto Tauro Antano Tupinio atlikta nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertize bei šiuo pagrindu 2022 m. kovo 15 d. pateiktu ekspertizės aktu Nr. 2021/12/23-1. Ieškovė nurodė nesutinkanti dėl rėmimosi ekspertizės aktu nustatant administracinių patalpų ir gydymo patalpų vertę ir prašo vadovautis jos kartu su ieškiniu pateikta turto vertės nustatymo pažyma 83820 VAT_2021 DBU VHAN 9 (t. 1, b. l. 47-125), kuri buvo atlikta 2021 m. vasario 22 d.

25. Teismas pažymi, kad remiantis teismų formuojama praktika teismo ekspertizės aktu galima nesivadovauti tik tuo atveju, kai yra nustatyta, kad ekspertizės turinys yra prieštaringas, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ekspertinio tyrimo eigos trūkumus, ekspertizės akto turinio prieštaringumą, ar kitų objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nesivadovauti ekspertizės aktu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nesivadovauti byloje esančios, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvadomis galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių jokiais patikimais įrodymais nepagrįstu nesutikimu su nustatyta turto verte (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-328-241/2020).

26. Taigi teismas, šiuo atveju sutikdamas su atsakovo pozicija, pažymi, kad nagrinėjamu nėra jokio pagrindo nesivadovauti teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvadomis, pateiktomis ekspertizės akte. Nors ieškovė nurodo, kad turto vertinimo pažyma parengta vertintojo, kuris turi teismo eksperto kvalifikaciją, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo nesiremti ekspertizės akto išvadomis dėl turto vertės.

27. Nagrinėjamu atveju turto vertintojas liudytojas D. B. turto vertinimą atliko 2021 m. vasario 22 d. Tuo metu patalpų vertė buvo 212 000 Eur. Teismo ekspertizė atlikta 2022 m. vasario 15 d., nustatyta turto vertė – 276 300 Eur.

28. Teismas nesutinka su ieškovės pozicija, kad dalijamo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertė turi būti nustatoma 2020 m. gegužės 13 d., nes nuo šio momento šalys prašo taikyti turtines pasekmes.

29. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Teismo vertinimu, ši nuostata nereiškia, kad yra pagrindas šalių turtą dalyti atsižvelgiant į turto rinkos vertes, buvusias tada, kai sutuoktinai nustojo gyventi kartu ar tuomet kai sudarė vedybų sutartį (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1134-538/2016).

30. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to ginčo turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galioja teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu. CK 3.119 straipsnio ir 3.100 straipsnio 4 bei 6 punktų sisteminė analizė leidžia spręsti, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2005; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2005; 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-491-896/2022; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-3-544/2014; 2005 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2005; ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

31. Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo ir teismų suformuotos praktikos, ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgyto turto vertė nustatoma pagal teismo sprendimo priėmimo metu esančias turto rinkos vertes, o ne tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium ar sudarė vedybų sutartį. Priešingos išvados visiškai neatitiktų tiek teismų suformuotos praktikos, tiek sąžiningumo ir protingumo principų, kadangi šiuo metu nekilnojamojo turto kainos kyla. Šią išvadą pagrindžia ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, pateikti atsakovo kartu su 2022 m. birželio 15 d. rašytiniais paaiškinimais, bet ir teismo posėdžio metu apklausto liudytojo turto vertintojo D. B. parodymai, kuris paaiškino, jog nekilnojamojo turto vertė, laikui einant, (duomenys neskelbtini) kyla.

32. Teismas taip pat akcentuoja, kad ieškovė, teikdama klausimus, teismo paskirtam ekspertui nereiškė prašymų dėl turto rinkos vertės nustatymo retrospektyviai, nors tokias procesines galimybes turėjo (t. 3, b. l. 200). Taigi ieškovė neprieštaravo, kad turto vertė būtų nustatoma aktualiu momentu, o ne 2020 m. gegužės 13 d.

33. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat prašė, kad, jei teismas remtųsi ekspertizės aktu, dalijant turtą, sumažinti gydymo patalpų vertę 5 proc. Ieškovė nurodė, kad ji pakeitė patalpų vertę iš savo asmeninių lėšų, kas padidino jų vertę. Anot ieškovės, priteistinos kompensacijos atsakovui dydis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę.

34. Iš nagrinėjamų duomenų matyti, kad minėtų patalpų paskirtis į gydymo patalpas pakeista 2020 m. birželio 25 d. Nors ši data yra po povedybinės sutarties sudarymo, tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad labiau tikėtina, jog patalpų paskirties keitimo, procedūros dėl patalpų paskirties pakeitimo prasidėjo anksčiau, dar iki povedybinės sutarties sudarymo (2020 m. gegužės 13 d.) (CPK 185 straipsnis). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šios procedūros prasidėjo po povedybinės sutarties sudarymo (CPK 178 straipsnis).

35. Ieškovė taip pat nurodė, jog ekspertizės akte nebuvo įvertinta, kad patalpos yra įkeistos. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir atsakovas, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateiktoje Turto vertinimo pažymoje, kuria ieškovė prašo remtis, taip pat ši aplinkybė nebuvo vertinta. Turto vertinimo pažymoje nurodyta, kad „Turto vertinimas yra atliekamas remiantis žemiau išvardintomis prielaidomis ir sąlygomis: <...> Turtas nėra įkeistas ar areštuotas, į jį nėra nukreipti jokie trečiųjų asmenų reikalavimai ir jis nėra suvaržytas jokiomis ataskaitoje nepaminėtomis trečiųjų asmenų teisėmis, t. y. kad nevyksta, neturi vykti ir negresia joks teisminis procesas, tyrimas ar aiškinimasis, galintis turėti įtakos vertinamam turtui ar jo savininkų teisėms į jį, taip pat ir neigiamos įtakos vertinamo turto vertei“ (turto vertinimo pažymos 5 psl., 78 psl., t. 1, b. l. 51, 123). Be to, gyvenamasis namas taip pat yra įkeistas, tačiau ieškovė jokių pretenzijų dėl gyvenamojo namo vertės nereiškė. Atsižvelgiant į tai, šie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo nesivadovauti ekspertizės akte nustatytomis turto rinkos vertėmis.

36. Be to, ieškovė nurodo, kad gydymo patalpų vertei apskaičiuoti turėjo būti taikomas pajamų metodas. Vis dėlto, ieškovės kartu su ieškiniu pateiktoje turto vertinimo pažymoje, kuria ieškovė prašo remtis nustatant patalpų vertę, taip pat buvo taikomas lyginamasis metodas nustatant turto vertę (turto vertinimo pažymos 2 psl., t. 1, b. l. 48). Liudytojas D. B. nurodė, kad lyginamasis metodas, nustatant nekilnojamojo turto vertę, yra tiksliausias.

37. Pažymėtina, kad ekspertizės akte išsamiai pagrindžiami pasirinkti turto vertinimo metodai. Kaip nurodyta ekspertizės akte, lyginamasis metodas taikomas, kadangi rinkoje yra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių, be to, šių sandorių kainų svyravimas nėra reikšmingas, taip pat yra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas. Taigi, šiuo atveju ekspertizės akte siekiant nustatyti turto vertę pagrįstai buvo remtasi ne tik pajamų metodu, bet ir lyginamuoju metodu, šių metodų taikymas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ nustatytus kriterijus, taikant šiuos metodus buvo tinkamai ir visapusiškai nustatyta turto vertė. Atsižvelgiant į tai, teismas remiasi ekspertizės akte nustatytomis turto vertėmis.

38. Taigi ieškovei priteistinos negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovui – 138 150 Eur kompensacija.

39. Įskaičius mokėtinas kompensacijas, ieškovei iš atsakovo priteistina 30 850 Eur kompensacija už netekto nekilnojamojo turto dalį.

Dėl kilnojamųjų daiktų, esančių gyvenamajame name, ir saulės kolektorių padalijimo

40. Atsakovas kaip dalintiną kilnojamąjį turtą, esantį šeimos gyvenamajame name, nurodo tik audio aparatūrą su audio įrašų kolekcija, kurios vertė 2000 Eur; integruotus baldus (du virtuvės baldų komplektus, spintą, knygų spintą), kurių bendra vertė 3000 Eur, ir saulės kolektorius, kurių vertė 500 Eur. Bendra vertė 5500 Eur. Tiek su atsakovo nurodoma turto apimtimi, tiek su jo vertinimu ieškovė nesutiko. Ieškovės manymu, gyvenamajame name esantis kilnojamasis turtas vertintinas visa apimtimi, kaip vienas turto objektas, kurio vertė, yra 20 000 Eur.

41. Iš byloje esančių įrodymų (turto vertinimo ataskaitose bei ekspertizės akte esančių fotonuotraukų) matyti, kad gyvenamajame name yra gerokai daugiau kilnojamojo turto nei nurodė atsakovas. Tačiau gyvenamajame name esančių kilnojamųjų daiktų vertės, kadangi pateiktos tik pavienių objektų nuotraukos, nesudaro pagrindo pripažinti, jog gyvenamajame name esančio kilnojamojo turto vertė yra 20 000 Eur.

42. Atsakovas nurodė, kad namų apyvokos reikmenys, baldai, buitinė technika, trys židinių kapsulės, infraraudonųjų spindulių pirties įranga, garinės turkiškos pirties įranga, audio aparatūra, knygų biblioteka yra įsigyti labai seniai, todėl yra nusidėvėję ir, atsakovo nuomone, tikrai nėra verti 20 000 Eur. Aplinkybės, kad turtas įsigytas seniai ir galimai yra nusidėvėjęs, neginčijo ir ieškovė.

43. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (ekspertizės ir turto vertinimo metu užfiksuotas nuotraukas), šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad kilnojamųjų daiktų, esančių gyvenamajame name, ir saulės kolektorių vertė yra 10 000 Eur (CPK 185 straipsnis).

44. Minėti kilnojamieji daiktai yra priteistini atsakovui, ieškovei priteisiant 5 000 Eur kompensaciją.

Dėl kilnojamųjų daiktų-monetų kolekcijos padalijimo

45. Sprendžiant klausimą dėl monetų kolekcijos priteisimo nustatymo, nustatyta, kad ieškovė prašo šią monetų kolekcija priteisti atsakovui, jai priteisiant kompensaciją pinigais. Atsakovas šią monetų kolekciją prašo priteisti ieškovei, jam priteisiant kompensaciją pinigais. Pažymėtina, kad nė viena šalis neprašo padalyti šio turto natūra.

46. Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad monetų kolekcionavimas buvo atsakovo hobis, todėl šis turtas turėtų būti priskirtas atsakovo nuosavybėn. Su šiais ieškovės teiginiais atsakovas nesutiko, nurodydamas, kad proginių monetų pirkimas buvo šeimos susitarimas investuoti šeimos pinigus taip apsisaugant nuo pinigų nuvertėjimo.

47. Atsakovas paaiškino, kad visi proginių monetų pirkimai buvo atliekami bendru ieškovės ir atsakovo sprendimu. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas, jog proginės monetos bus perkamos iš atsakovo banko sąskaitos, tačiau bendrų šeimos pinigų investavimui. Kadangi monetų kolekcijos santuokos metu buvo įsigyjamos tiek ieškovės, tiek atsakovo inciatyva, todėl monetų kolekcijos priteisimas ieškovei atitiktų jos interesus. Anot atsakovo, monetų kolekcijos priteisimas ieškovei grindžiamas sutuoktinių lygiateisiškumo principu siekiant, kad santuokos nutraukimo metu ieškovės ir atsakovo asmeninėn nuosavybėn būtų priteista panašaus turto vertė. Priešingu atveju, atsakovui priteisus monetų kolekciją, atsakovui būtų priteista žymiai didesnė turto dalis nei ieškovei, taip pažeidžiant ieškovės interesus.

48. Teismas, spręsdamas klausimą dėl monetų kolekcijos padalijimo, pirmiausia, pažymi, kad ieškovė, gindama savo asmenines teises ir interesus, nurodė, jog monetų kolekcijos natūra jai priteisimas neatitiktų jos interesų, todėl atsakovas nepagrįstai teigia priešingai (CPK 5 straipsnis).

49. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutiko, kad monetų kolekcija būtų paskirta jos nuosavybėn, atsakovui pusę jos vertės kompensuojant kitu turtu ar pinigine kompensacija. Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas labiau domėjosi kolekcinėmis monetomis bei medaliais, palaikė ryšius su jų pardavėjais, nuolat didino kolekciją naujai įsigyjamomis vertybėmis. Tai, kad kolekcinių monetų bei medalių kolekcionavimas buvo būtent atsakovo veikla, patvirtina UAB „Monetų namai“ ir UAB „Telemarketing“ dokumentai apie atsakovo R. B. iš jų įgytas kolekcines monetas bei medalius. Kadangi monetų ir medalių kolekcija buvo surinkta būtent atsakovo iniciatyva ir jo veiksmais (nors ir su ieškovės sutikimu), vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, šis kilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo priskirtinas atsakovo, o ne ieškovės nuosavybėn.

50. Sprendžiant klausimą dėl monetų vertės kolekcijos nustatyta, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad monetų kolekcijos vertė – 60 000 Eur. Atsakovas su tokia nurodyta monetų kolekcijos verte nesutiko ir nurodė, kad monetų kolekcijos vertė yra 42 810,86 Eur.

51. Ieškovės teiginiai, kad monetų vertė yra 60 000 Eur, teismo vertinimu, nepagrįsti įrodymais. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad Lietuvoje nėra kvalifikuotų specialistų turinčių atitinkamas licencijas ir galinčių atlikti objektyvų kolekcijos vertinimą, nepagrindžia jos nurodomą 60 000 Eur vertę. Taip pat ieškovės nurodytos vertės nepagrindžia ir ieškovės argumentai dėl aukso ir sidabro rinkos kainų padidėjimo, nes byloje nepateikta jokių konkrečių monetų kolekcijos vertės padidėjimo įrodymų.

52. Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė UAB „Monetų namai“ 2021 m. gruodžio 3 d. informacinį raštą (patikslinto ieškinio priedas Nr. 3), kuriame nurodyta, kad atsakovo vardu įsigytų 224 vnt. monetų kaina iš viso yra 42 810,86 Eur. Būtent šią sumą teismas laiko pagrindžiančia kolekcinių monetų vertę.

53. Taigi atsakovui priteistina monetų kolekcija, o ieškovei iš atsakovo – 21 405,43 Eur kompensacija.

Dėl kilnojamųjų daiktų-paveikslų nuosavybės

54. Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės į kilnojamuosius daiktus-paveikslus, pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtina prezumpcija, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–3–193/2005).

56. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad šalys asmeninės nuosavybės teise įgijo paveikslų. Ieškovės teigimu, beveik visi paveikslai jai buvo dovanoti asmeniškai, todėl šie paveikslai jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Tik vienas paveikslas, ieškovės teigimu, A. B. paveikslas „Trakų pilis“ yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nes jis šį paveikslą turėjo dar iki jų santuokos sudarymo. Anot atsakovo, visi paveikslai yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, todėl turėtų būti įtraukiami į dalintino turto sąrašą.

57. Teismas pažymi, kad nors atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad A. B. paveikslą „Trakų pilis“ jis įgijo santuokos metu, tačiau bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, jog šį paveikslą jis įgijo dar iki santuokos, todėl konstatuotina, kad šis paveikslas yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir į sutuoktinių dalintino turto sąrašą jis nėra įtraukiamas.

58. Sprendžiant klausimą dėl likusių paveikslų, pažymėtina, kad šalys neginčijo, jog šie paveikslai įgyti po santuokos sudarymo. Nagrinėjamu atveju kilo šalių ginčas, ar šie paveikslai yra bendra šalių jungtinė nuosavybė ar ieškovės asmeninė nuosavybė.

59. CK 3.89 straipsnyje nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

60. Teismas pažymi, kad 22 paveikslų dovanojimą asmeniškai ieškovei teisme patvirtino liudytojai dailininkai V. Š. ir A. S.. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje įvardyti V. Š. ir A. S. paveikslai yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir į sutuoktinių dalintino turto sąrašą neįtrauktini.

61. Nors atsakovas nurodė, kad dailininkas A. S. vieną paveikslą dovanojo ieškovei ir atsakovui įkurtuvių progą, todėl paveikslas laikytinas dovana šeimai, o ne asmeniškai ieškovei, tačiau šiuos argumentus paneigė tiek paties dailininko parodymai, tiek ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu. Atsakovas taip pat nurodė, kad kitus kelis paveikslus dailininkas A. S. atnešė ieškovei į darbą, todėl gauti kaip atlygis už darbą, kad ieškovė ir atsakovas važiavo pas dailininką A. S. pasiimti vieno paveikslo, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl paveikslų nuosavybės teisės rūšies. Kita vertus, byloje nėra įrodymų (išskyrus paties atsakovo paaiškinimus), kad A. S. paveikslais buvo atsiskaitoma ieškovei už suteiktas odontologines paslaugas ar padovanoti abiem sutuoktiniams. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad A. S. paveikslai buvo padovanoti asmeniškai ieškovei.

62. Teismas, pasisakydamas dėl V. Š. paveikslų, pažymi, kad šis taip pat nurodė, jog paveikslus dovanojo asmeniškai ieškovei. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovė pas dailininką V. Š. nuvykdavo kartu su atsakovu, jog šis perduotų paveikslus už ieškovės suteiktas odontologines paslaugas, tačiau daryti išvadą, jog šie paveikslai buvo atlygis už atliktą darbą nėra pagrindo. Nors byloje apklaustas ieškovė jam neatlygintinai teikė odontologo paslaugas, tačiau, teismo vertinimu, ši liudytojo nurodyta aplinkybė nepaneigia ieškovės argumento, kad paveikslai jai buvo dovanoti. Teismo vertinimu, net jei liudytojas nemokėjo už odontologijos paslaugas, nėra pagrindo paveikslų dovanojimą vertinti kaip atsiskaitymą už odontologijos paslaugas. Kaip nurodė pats dailininkas, jis paveikslus neatlygintinai dovanojo ieškovei asmeniškai norėdamas parodyti savo dėkingumą bei norėdamas įvertinti gerai atliktą darbą, taip pat paveikslus dovanojo iš esmės be konkrečios priežasties. Šios aplinkybės ne paneigia, o patvirtina dovanojimo esmę (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad A. S. paveikslai buvo padovanoti asmeniškai ieškovei.

63. Ieškovė taip pat nurodė, kad su dailininku A. B. ją siejo šilti asmeniniai santykiai, ji artimai bendravo su jais, lankė parodas, domėjosi jų kūryba. Santykių su jai mirusiu dailininku A. B. pobūdį, anot ieškovės, patvirtina ieškovės teismo posėdyje pateikto ir teismo posėdyje apžiūrėto A. B. tapybos albumo ištraukos (fotonuotrauka, kurioje asmeninės A. B. šventės metu užfiksuoti dailininkai A. B., A. S., G. K., taip pat ir ieškovė D. B.; kūrinio „D. portretas“ (t. y. ieškovės portretas ) nuotrauka).

64. Sprendžiant klausimą dėl A. B. paveikslų priteisimo, pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų (išskyrus pačios ieškovės paaiškinimus), kad A. B. paveikslus jai dovanojo asmeniškai ar kad ji šiuos paveikslus įsigijo už asmenines lėšas.

65. Ieškovės nurodyti įrodymai, t. y. fotonuotrauka, kurioje asmeninės A. B. šventės metu užfiksuoti dailininkai A. B., A. S., G. K., taip pat ir ieškovė D. B.; kūrinio „D. portretas“ (t. y. ieškovės portretas ) nuotrauka, teismo vertinimu, sudaro pagrindą A. B. paveikslus priteisti jai natūra, atsakovui priteisiant kompensaciją už netekto turto dalį. Nors atsakovas taip pat prašė priteisti du A. B. paveikslus natūra, jokių įrodymų (išskyrus savo paaiškinimus), galinčius pagrįsti asmeninį santykį, nepateikė. Be to, teismas pastebi, kad atsakovas savo priešieškinyje vieną A. B. paveikslą „Jūra“ prašo priteisti tiek ieškovei, tiek atsakovui.

66. Atsižvelgiant nurodytus argumentus, ieškovei priteistini 10 A. B. paveikslų, atsakovui priteisiant kompensaciją pinigais, t. y. 1 875 Eur.

67. Teismas, pasisakydamas dėl kitų paveikslų, taip pat sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė nepateikė jos argumentus, pagrindžiančius įrodymų, kad šiuos paveikslus ji įgijo asmeniškai, todėl teismas įtraukia juos į sutuoktinių dalintino turto sąrašą. Įvertinus šalių reikalavimus, poziciją, paaiškinimus ir byloje esančią medžiagą, E. M. paveikslas „Jūra“ priteistinas atsakovui, ieškovei priteisiant 225 Eur kompensaciją. Kiti paveikslai, t. y. M. E. „Medetkos“, 1978 m., 44×18, vertė 100 Eur; J. P. „Angelo valanda“ 1992 m. 60×44, vertė 115 Eur; M. „Ruduo“, 50×70, vertė 250 Eur; K. B. „Dangaus erdvė“ 2003-2004 m., 70×100, vertė 450 Eur; K. B. „Už kalvų“, 2003 m., 70×100, vertė 450 Eur; F. L. V. „Lelijos“, 33×47, vertė 230 Eur; V. J. B. „Lubinai vakare“, 70×130, vertė 350 Eur; V. J. B. „Orchidėjos“, 70×70, vertė 205 Eur; U. „Orchidėjos“, 125×75, vertė 900 Eur; R. „Moteris su vaiku“, 1998 m., 23×37, vertė 175 Eur; V. J. B. „Pavasaris“, 50×70, vertė 225 Eur; V. J. B., „Rausvasis“, 50×70, vertė 225 Eur, priteistini ieškovei, atsakovui priteisiant 1 837,50 Eur kompensaciją.

68. Įskaičius mokėtinas kompensacijas už paveikslus iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 3 487,50 Eur kompensacija už netekto turto dalį-paveikslus.

Dėl įsipareigojimų kreditoriui vykdymo

69. Ieškovė prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo už 2007 m. spalio 24 d. su AB SEB banku sudaryta kredito sutartimi Nr.1450718074975-53 nustatytų įsipareigojimų vykdymą prieš kreditorių AB SEB banką solidariai atsakingos abi šalys – D. B. ir R. B..

69.1. Nustatyti šalių 2007 m. spalio 24 d. kredito sutartimi Nr.1450718074975-53 nustatytos solidarios prievolės kreditoriui vykdymo tvarką:

69.1.1. negrąžintą kredito sumą, kuri 2022 m. gegužės 1 d. yra 144 780,65 Eur, palūkanas bei kitus pagal sutartį priklausančius mokėjimus kreditoriui iki visiško jų įvykdymo moka D. B.;

69.1.2. priteisti D. B. iš R. B. pusės negrąžinto kredito dydžio piniginę kompensaciją – 72 390 Eur;

69.1.3. nustatyti, kad tuo atveju, jeigu lėšas pagal kredito sutartį Nr.1450718074975-53 kreditorius nusirašė nuo R. B. sąskaitos, D. B. privalo grąžinti R. B. solidarios prievolės vykdymui sumokėtą sumą per vieną mėnesį nuo jos sumokėjimo dienos.

70. Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo R. B. 9 439,95 Eur kompensaciją už ieškovės asmeninėmis lėšomis įvykdytą solidarią prievolę kreditoriui.

71. Atsakovas priešieškinyje prašė laikyti solidariomis atsakovo R. B. ir ieškovės D. B. prievolėmis skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui, 2007 m. spalio 24 d. kredito sutartis, Nr. 1450718074975-53.

72. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 straipsnį turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007).

73. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad santuokos metu šalys įgijo bendrą prievolę kreditoriui trečiajam asmeniui AB SEB bankui, 2007 m. spalio 24 d. kredito sutartis, Nr. 1450718074975-53 (likutis 2022 m. gegužės 1 d. sudarė 144 780,65 Eur).

74. Trečiojo asmens AB SEB bankas sutikimas dėl prievolių modifikavimo šiuo atveju nėra gautas, todėl darytina išvada, jog ieškovė ir atsakovas, vykdydami prisiimtas prievoles trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal kredito sutartį, lieka solidariais bendraskoliais (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalis, 6.6 straipsnio 1 ir 3 dalis).

75. Ieškovė nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. balandžio mėn. grąžino 16 502,53 Eur kredito, 2 377,37 Eur palūkanas; iš viso 18879,90 Eur. Pusę šios sumos – 9 439,95 Eur ieškovė prašė priteisti iš atsakovo kaip kompensaciją už ieškovės asmeninėmis lėšomis įvykdytą solidarią prievolę kreditoriui. Taip pat prašė priteisti jos naudai iš atsakovo pusės negrąžinto kredito dydžio piniginę kompensaciją – 72 390 Eur. Atsakovas atsiliepimu nesutiko su ieškovės prašoma priteisti kompensacija už solidariosios prievolės įvykdymą pagal kredito sutartis iš asmeninių lėšų.

76. Iš kredito sutarties matyti, kad kreditas šalims buvo suteiktas administracinių patalpų, kurios priteistos ieškovei, atsakovui priteisiant kompensaciją, pirkimui ir įrengimui (t. 1, b. l. 15-23). Abi šalys pripažino, kad šios patalpos įgytos bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

77. Ieškovė nurodė, kad kreditą po 2020 m. gegužės 13 d. vedybų sutarties sudarymo dengė iš savo asmeninių lėšų. Atsakovas nesutiko su šiuo ieškovės argumentu, nurodydamas, kad ji kreditą dengė ir toliau moka iš bendrosios jungtinės nuosavybės valdomo turto – nuomos.

78. Kaip matyti iš pateiktų nuomos sutarčių, iš patalpos/buto (negyvenamoji patalpa-administracinė patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė gauna 355 Eur nuomos mokestį atskaičius mokesčius (pagal 2019 m. sausio 24 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį), bei 400 Eur nuomos mokestį atskaičius mokesčius (pagal 2019 m. sausio 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį). Iš viso ieškovė iš nuomos per mėnesį atskaičius mokesčius gauna 755 Eur.

79. Teismų praktikoje išaiškinta, jog nuompinigiai gauti iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-531-896/2018). Nagrinėjamu atveju nekilo šalių ginčo, kad net ir po povedybinės sutarties sudarymo, negyvenamoji patalpa – administracinė patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini) buvo jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

80. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus (nuomos sutartis) labiausiai tikėtina, kad ieškovė įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdė mokėdama įmokas iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, gautų iš nuomos (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Dėl to ieškovės reikalavimas papildomai priteisti iš atsakovo 9 439,95 Eur lėšas už ieškovės pagal kredito sutartį sumokėtas įmokas atmestinas.

81. Taip pat atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 74 126 Eur negrąžinto kredito dydžio piniginę kompensaciją. Toks ieškovės reikalavimas, teismo vertinimu, laikytinas neatitinkančiu tiek teisinio reglamentavimo, tiek teismų formuojamos praktikos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2080-852/2021; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. eA2-207-1115/2021 36-37 punktus).

Žemesnės instancijos teismas

82. Nors kasacinis teismas pripažino, jog sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių išoriniuose santykiuose, o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių, tačiau taip pat pažymėjo, kad toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/. 2011; 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018 59 punktą; 2019 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019 30 punktą).

83. Teismas pažymi, kad negyvenamosios patalpos, kurių įrengimui ir pirkimui buvo paimtas kreditas, nutraukus santuoką, taps jos asmenine nuosavybe. Po santuokos nutraukimo nuompinigiai, gauti iš šio turto nuomos, taip pat tampa jos asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl negrąžinto kredito dydžio piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo. Juolab, kad visas kreditas dar nėra sumokėtas. Taigi nėra aišku, į kurį solidarųjį skolininką bankas nukreips reikalavimą. Nors ieškovė prašo nustatyti prievolės vykdymo tvarką, pagal kurią ji mokėtų kredito įmokas, tačiau nėra atmestina ir tokia galimybė, kad trečiasis asmuo gali savo reikalavimą nukreipti į atsakovą. Pažymėtina, kad atsakovas tokio reikalavimo (nukreipti į ieškovę regresinį reikalavimą, jei dėl kokių nors priežasčių ieškovė nepadengs kredito, ir jį, pareikalavus AB SEB bankui, padengs atsakovas) šioje byloje nepareiškė. Taigi ieškovės prašymas iš atsakovo priteisti pusę dar nesumokėto kredito nepagrįstas.

84. Teismo vertinimu, ieškovės prašymo priteisti iš atsakovo 74 126 Eur negrąžinto kredito dydžio piniginę kompensaciją, nepagrindžia ir jos prašymas nustatyti, kad tuo atveju, jeigu lėšas pagal kredito sutartį Nr.1450718074975-53 kreditorius nusirašė nuo R. B. sąskaitos, D. B. privalo grąžinti R. B. solidarios prievolės vykdymui sumokėtą sumą per vieną mėnesį nuo jos sumokėjimo dienos. Nors 2022 m. gegužės 1 d. yra aiškus nesumokėtas kredito dydis, tačiau jis apskaičiuotas būtent tai dienai, tačiau neatmestina galimybė, kad ši suma gali didėti (dėl delspinigių, palūkanų). Ši aplinkybė bei teisinis reguliavimas, sudaro pagrindą atmesti ieškovės prašomą nustatyti solidarios prievolės kreditoriui vykdymo tvarką.

85. Ieškovės prašomą solidarios prievolės kreditoriui vykdymo tvarką laikius nepagrįsta, o atsakovui vykdymo tvarkos nustatyti nereikalaujant, teismas tenkina ieškinio ir priešieškinio reikalavimus laikyti solidariomis atsakovo R. B. ir ieškovės D. B. prievolėmis skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui (2007 m. spalio 24 d. kredito sutartis, Nr. 1450718074975-53), solidarios prievolės kreditoriui vykdymo tvarkos nenustatant.

Dėl kompensacijos už žemės sklypą pirkimo

86. Atsakovas patikslintame priešieškinyje pareiškė 18 000 Eur reikalavimą dėl kompensacijos už žemės sklypo pirkimą.

87. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 14 d. ieškovė įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (priešieškinio priedas Nr. 7, atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 4). Povedybinės sutarties 3.1 papunktyje nurodyta, jog šalys susitaria, kad būsimas turtas, kurį po šios sutarties sudarymo įgis kuri nors viena iš šalių, bus laikomas šį turtą įgijusios šalies asmenine nuosavybe.

88. 2020 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4975 įsigijus minėtą žemės sklypą, šis turtas tapo ieškovės asmenine nuosavybe, todėl teismas pritaria atsakovo argumentams, kad ieškovė turėjo asmeninę pareigą apmokėti pardavėjui už šio sklypo įsigijimą. Ieškovė 2021 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 697 (priešieškinio priedas Nr. 7, atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 5) minėtą žemės sklypą perleido trečiajam asmeniui.

89. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovas už šio ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pirkimą į pardavėjo sąskaitą pervedė 10 000 Eur (2021 m. spalio 12 d. priešieškinio priedas Nr. 8). Ieškovė pripažino šią aplinkybę.

90. Atsakovas taip pat teigia, kad 8 000 Eur pavedimas taip pat buvo atliktas perkant šį žemės sklypą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė neįrodyta (CPK 185 straipsnis).

91. Iš byloje esančio pavedimo matyti, kad šis pavedimas buvo atliktas ieškovei. Byloje nėra įrodymų, kad šiais pinigais buvo sumokėta už žemės sklypą. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog šiuo pavedimu atsakovas skolino pinigus ieškovei, kad ieškovė įsipareigojo šią sumą grąžinti. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 8 000 Eur.

92. Ieškovė, gindamasi nuo reikalavimo priteisti iš jos 10 000 Eur, nurodė, kad žemės sklypas 2021 m. vasario 1 d. buvo parduotas, visus realiai už jį gautus pinigus ieškovė 2021 m. birželio 14 d. pinigų dovanojimo sutartimi padovanojo savo ir atsakovo sūnui L. B. (pinigų dovanojimo sutartis pridėta prie ieškovės atsiliepimo į 2021 m. lapkričio 9 d. patikslintą priešieškinį). Dėl to su reikalavimu priteisti atsakovui kompensaciją už jo žemės sklypo įsigijimui sumokėtą sumą ieškovė nesutiko.

93. Teismo vertinimu, teisiškai nėra reikšminga, kokiems tikslams ieškovė panaudojo pinigus pardavusi žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga aplinkybė, kad atsakovas įvykdė ieškovės prievolę (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

94. Teismas pažymi, kad atsakovas, reikšdamas reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jis įvykdė už ieškovę prievolę, turi įrodyti ieškovės prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, kad atsakovas įvykdė prievolę už ieškovę (įvykdytos prievolės dydį) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-611/2019). Narinėjamu atveju atsakovo pareiga pagrįsti prievolės faktą ir dydį, reiškia, jog jam tenka pareiga įrodyti ieškovės prievolės faktą ir dydį, kurį įvykdė trečiajam asmeniui už ieškovę.

95. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai yra išaiškinta, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

96. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad už ieškovės perkamą žemės sklypą atsakovas pardavėjui sumokėjo 10 000 Eur. Ieškovei taip pat buvo žinomas faktas, jog šis mokėjimas žemės sklypo pardavėjui buvo atliktas iš atsakovo pinigų.

97. CK 6.5 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018).

98. Ieškovei byloje nepateikus įrodymų, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog perkamo žemės sklypo, tenkančio ieškovei, 10 000 Eur sumą sumokės atsakovas ir jai šių pinigų nereikės atsakovui grąžinti, darytina išvada, jog atsakovas įrodė ieškovės prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, kad atsakovas įvykdė prievolę už ieškovę. Pažymėtina, kad tokios praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kai prievolę už skolininką įvykdo trečiasis asmuo, laikomasi ir teismų procesiniuose sprendimuose (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-676-657/2022).

99. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 18 000 Eur priteisimo iš ieškovės, tenkintinas iš dalies priteisiant atsakovui iš ieškovės 10 000 Eur.

Dėl atgręžtinio reikalavimo į sumokėtos paskolos dalį

100. Atsakovas patikslintu priešieškiniu iš ieškovės, kaip solidariosios bendraskolės, prašė priteisti pusę atsakovo grąžintos paskolos dalies (pagal 1998 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį Nr. 151; priešieškinio priedas Nr. 2) ir 2006 m. rugsėjo 26 d. susitarimą pakeisti 1998 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutarties Nr. 151 sąlygas (priešieškinio priedas Nr. 3)., t. y. iš ieškovės priteisti 6 874,85 Eur. Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutiko.

101. Ieškovė nurodė, kad atsakovo kredito sumos 13 749,69 Eur (arba jos dalies) grąžinimas buvo atliktas ne atsakovo asmeninėmis, o sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiomis lėšomis.

102. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-26819-925/2019, kurioje ieškovai R. B. ir D. B. prašė priteisti iš atsakovo M. D. 6 000 Eur sumokėto avanso, buvo sudaryta ir 2019 m. lapkričio 8 d. teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovams 6 000 Eur piniginę kompensaciją, ją pervedant į R. B. sąskaitą (atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr.11).

103. Ieškovės teigimu, sutarta kompensacija buvo pervesta į R. B. sąskaitą ir buvo jo 2020 m. birželio 29 d. panaudota padengiat paskolą pagal 1998 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį Nr.151.

104. Įvertinus byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į tai, kad šalys vedė bendrą ūkį, į tai, kad iki 2020 m. gegužės 13 d. šalių lėšos buvo gaunamos bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į ieškovės nurodytą aplinkybę dėl paskolos dalies dengimo, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog paskola buvo grąžinta iš šalių bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų (CPK 185 straipsnis). Taigi atsakovo reikalavimas dėl 6 874,85 Eur priteisimo iš ieškovės atmestinas.

Dėl procesinės bylos baigties

105. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant sutuoktiniams jų pavardes, ieškovei priteisiant negyvenamąsias patalpas, esančias, (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, jame esančius daiktus, saulės kolektorius ir monetų kolekciją priteisiant atsakovui. Dalis paveikslų pripažinta šalių asmenine nuosavybe ir į sutuoktinių dalintino turto sąrašą neįtraukta, kita dalis padalyta abiem šalim. Įskaičius mokėtinas šalių kompensacijas už netekto turto dalį bei už ieškovės žemės sklypo pirkimą, ieškovei iš atsakovo priteistina 43 767,93 Eur kompensacija. Sutuoktiniai lieka solidarūs skolininkai trečiajam asmeniui, konkrečios solidariosios prievolės vykdymo tvarkos tarp skolininkų nenustatant.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

106. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

107. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pažymėtina, kad tenkinti visi ieškinio ir priešieškinio neturtiniai reikalavimai, o turtiniai – iš dalies. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tenkinta 70 proc. ieškinio ir 60 proc. priešieškinio reikalavimų.

108. Ieškovė nagrinėjamoje byloje sumokėjo 4 209 Eur žyminį mokestį.

109. Mediacijos procese D. B. 2021-02-21 užsakė UAB „Ober-Haus“ konsultaciją dėl administracinių bei gydymo paslaugų rinkos vertės; konsultavimo paslaugų kaina – 847 Eur. Už to paties turto vertinimo atlikimą ieškovės išlaidos sudarė 847 Eur. Ieškovės išlaidos UAB „Vertinimo partneriai“ už gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančių, (duomenys neskelbtini) sav., vertinimą sudarė 605 Eur. Iš viso ieškovės išlaidos, susijusios su nekilnojamojo turto vertės nustatymu, sudarė 2 299 Eur.

110. Byloje Ieškovė buvo atstovaujama dviejų advokatų – adv. Girdučio Vainiaus (iki 2021-11-15); adv. Stasės Budėnės – nuo 2021-11-19. Ieškovės išlaidos teisinei advokato Girdučio Vainiaus pagalbai apmokėti sudarė 2 835 Eur. Ieškovės išlaidos teisinei advokatės Stasės Budėnės pagalbai apmokėti iki 2022 m. birželio 9 d. sudarė 8 040 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės teisinės pagalbos išlaidos, neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), buvo būtinos ir yra pagrįstos.

111. Bendra ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 17 343 Eur (t. 6, b.l. 94-96). Patirtas išlaidas patvirtina ieškovės pateikti įrodymai.

112. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 12 140,10 Eur.

113. Atsakovas sumokėjo 3 849 Eur (t. 2, b. l. 198, t. 3., b. l. 92, t. 5, b. l. 137) žyminį mokestį, 2 420 Eur už ekspertizę (t. 4, b. l. 15). Atsakovo išlaidos teisinei pagalbai apmokėti sudaro 7 870,43 Eur. Teismo vertinimu, atsakovo teisinės pagalbos išlaidos, neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), buvo būtinos ir yra pagrįstos.

114. Bendra atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 14 139,43 Eur. Patirtas išlaidas patvirtina atsakovo pateikti įrodymai.

115. Atsižvelgiant į patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 8 483,66 Eur.

116. Įskaičius šalių mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 3 656,44 Eur.

117. Su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos (pašto išlaidos) – 20,46 Eur. Ši suma proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina iš šalių (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybei iš atsakovo priteistina 13,30 Eur, o iš ieškovės – 7,16 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 , 275, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti ieškovei D. B. pavardę „B .“, atsakovui R. B.– „B.“.

Priteisti ieškovei D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise negyvenamąją patalpą-administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise negyvenamąją patalpą-gydymo patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1875 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį kilnojamąjį turtą (audio aparatūrą su audio įrašų kolekcija, baldus, pirtis ir pan.), taip pat saulės kolektorius.

Priteisti atsakovui R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) monetų kolekciją.

Pripažinti ieškovės D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe šiuos paveikslus: V. Š. „Sodyba“, V. Š. „Peizažas“; V. Š. „Du medžiai“, V. Š. „Pušys“, V. Š. „Peizažas kopa“, V. Š. „Nemuno vingis“, V. Š. „Tvenkinys“, V. Š. „Vakaro nuotaika“, A. S. „Vilnius“ 50×60, A. S. „Vilnius“, 50×70, A. S. „Vilnius“, 60×70, V. Š. „Vakaras, pušys“, V. Š. „Žiemos peizažas“, V. Š. „Krymas“, V. Š. „Hortenzijos“, V. Š. „Melancholiškas peizažas“, A. S. „Vilniaus tolumos“, A. S. „Mergelės žvaigždynas virš Vilniaus“, A. S. „Vilnius“, 80×100, V. Š. „Rudenėlis“, A. S. „Marija su Kūdikiu“, V. Š. „Obelis“.

Pripažinti atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe A. B. paveikslą „Trakų pilis“.

Priteisti ieškovei D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise šiuos paveikslus: A. B. „Gulbės“, A. B. „Jūra“, M. E. „Medetkos“, J. P. „Angelo valanda“, A. B. „Graži diena“, A. B. „Prie upės“, A. B. „Bažnyčia“, M. „Ruduo“, A. B. „Jūros kopos“, K. B. „Dangaus erdvė“, K. B. „Už kalvų“, 2003 m., F. L. V. „Lelijos“, V. J. B. „Lubinai vakare“, V. J. B. „Orchidėjos“, U. „Orchidėjos“, A. B. „Peizažas su tiltu“, A. B. „Natiurmortas“, A. B. „Tiltelis“, A. B. „D. portretas“, V. J. B. „Mulatiškoji elegancija“, R. „Moteris su vaiku“, A. B. „Jūra“; V. J. B. „Pavasaris“, V. J. B., „Rausvasis“.

Priteisti atsakovui R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise E. M. paveikslą „Jūra“.

Priteisti ieškovei D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43 767,93 Eur (keturiasdešimt trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 93 ct) kompensaciją.

Pripažinti solidaria ieškovės D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal 2007 m. spalio 24 d. kredito sutartį Nr.1450718074975-53.

Priteisti ieškovei D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 656,44 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,30 Eur (trylika eurų 30 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,16 Eur (septynis eurus 16 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti šalims, kad valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Indrė Savkinienė