Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. V., ieškovės atstovei advokatei Jonei Smilgevičiūtei, atsakovui A. V. (A. V.), atsakovo atstovui advokatui Arnui Uleckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. (A. V.) dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys AB SEB bankas, antstolė Irena Beliačic, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, A. V., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: 1) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė: ½ dalį 0,1435 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 232,49 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 39,00 kv. m užstatyto ploto garažo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 42,00 kv. m užstatyto ploto tvarto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 27,00 kv. m užstatyto ploto viralinės, esančios (duomenys neskelbtini); Transporto priemonę H. S.; 2) po santuokos nutraukimo atsakovui, asmeninės nuosavybės teise priteisė: ½ dalį 0,1435 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 232,49 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 39,00 kv. m užstatyto ploto garažo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 42,00 kv. m užstatyto ploto tvarto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 27,00 kv. m užstatyto ploto viralinės, esančios (duomenys neskelbtini); 3) priteisė atsakovui 1200 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią transporto priemonę H. S.; 4) kitos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-1594-723/2016 nekeitė; 5) ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus, peržengiančius ribas, kurias apibrėžė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi atnaujindamas procesą, paliko nenagrinėtus; 6) priteisė iš ieškovės atsakovui 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų; 7) priteisė iš ieškovės 34,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

2. Vilniaus apygardos 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo dalį dėl santuokinio turto padalijimo panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2020 m. birželio 23 d. gautas ieškovės ieškinio reikalavimų patikslinimas, kuriuo prašo pakeisti 2016 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1594-723/2016 dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir padalyti turtą šiuo būdu:

3.1. priteisti ieškovei: 1. Nekilnojamąjį turtą: 0,1435 ha ploto žemės sklypą; 232,49 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą; 39,00 kv. m užstatyto ploto garažą; 42,00 kv.m užstatyto ploto tvartą ir 27,00 kv. m užstatyto ploto viralinę, esančius (duomenys neskelbtini) – ieškovei tenkančio nekilnojamojo turto vertė – 79 648,45 Eur; 2. 1 256,27 Eur kompensaciją, kurią sudaro ½ dalis įmokų sumokėtų AB SEB bankui pagal 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki santuokos nutraukimo dienos (2016 m. rugsėjo 12 d.); 3. Kilnojamąjį daiktą – transporto priemonę H. S. – vertė 2 400 Eur; 4. 45 759,96 Eur kompensaciją už ieškovės panaudotas asmenines lėšas, sumažinant solidarų įsiskolinimą AB SEB bankui pagal 2005 m. lapkričio 10 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

3.2. Priteisti atsakovui: 41 024,23 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį nekilnojamąjį turtą ir automobilį. Atsižvelgiant, į tai kad abiem šalims vienas iš kito priteistinos kompensacijos (ieškovei iš atsakovo - 47 016,23 Eur, o atsakovui iš ieškovės - 41 024,23 Eur) yra vienarūšės prievolės, tai įskaičius vienarūšius priešpriešinius jų reikalavimus (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), atsakovei iš ieškovės priteistina 5 992,00 Eur (47 016,23 Eur – 41 024,23 Eur) kompensacija.

3.3. Pripažinti ieškovę kartu su atsakovu solidariais skolininkais AB SEB bankui pagal 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. prieš kreditorių AB SEB bankas ieškovei ir atsakovui išlieka solidari atsakomybė, tačiau kreditą dengs ieškovė, o jei dėl kokių nors priežasčių ji nepadengs kredito, ir jį, pareikalavus AB SEB bankui, padengs atsakovas, jis įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į ieškovę dėl visų su kreditavimo sutartimi susijusių sumų išieškojimo (įskaitant netesybas ir bet kokias kitas su tuo susijusias išlaidas);

3.4. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

8. Byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių santuokinio turto padalijimo.

9. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalių jungtinės nuosavybės teise yra įregistruotas šis nekilnojamas turtas: 0,1435 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 232,49 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 39,00 kv. m užstatyto ploto garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 42,00 kv. m užstatyto ploto tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 27,00 kv. m užstatyto ploto viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21-24). Atsakovas Rusijos Federacijoje turi asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą (gyvenamojo namo 2/3 dalį), kitas nekilnojamojo turto objektas – namas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas atsakovo vardu, buvo įgytas santuokoje, t. y. bylos duomenimis priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise (t. 1, b. l. 25–28). Ieškovė savo vardu Lietuvoje yra įregistravusi transporto priemonę H. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 29). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 21 d. šalys ir AB SEB bankas sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 108 007,66 Eur sumai, kurios paskirtis pirkti nekilnojamąjį turtą (0,1435 ha ploto žemės sklypą, 232,49 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, 39,00 kv. m užstatyto ploto garažą, 42,00 kv. m užstatyto ploto tvartą, 27,00 kv. m užstatyto ploto viralinę), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31-33). 2021 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad šiuo metu kredito likutį sudaro 27 800,00 Eur (2021 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 54 min. 49 sek. iki 55 min. 08 sek.).

Dėl sutuoktinių turto balanso

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 370 straipsnio 4 dalis numato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

11. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje nurodė, kad atnaujinus procesą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėjo iš naujo nustatyti sutuoktinių turto balansą ir iš naujo spręsti turto padalijimo klausimą, t. y. priimti ir nagrinėti patikslinto ieškinio reikalavimus, susijusius su turto balanso sudarymu. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė turėjo teisę patikslinti ieškinio reikalavimus dėl santuokinio turto padalijimo ir reikalauti įtraukti į sutuoktinių turto balansą kompensaciją už jos panaudotas asmenines lėšas, reikalavimą įtraukti į santuokinio turto balansą lėšas, gautas už nekilnojamojo turto objekto Rusijoje pardavimą ir kt. Atsižvelgiant į tai, teismas netenkina atsakovo reikalavimo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo palikti nenagrinėtą.

12. Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis įsiteisėjusi, įgijusi res judicata galią ir nutartyje nustatytos aplinkybės ir išaiškinimai yra privalomi (CPK 18 straipsnis). Taip pat paminėtina, kad atsakovas neskundė šios nutarties kasaciniam teismui, o pirmosios instancijos teismas neturi teisėto pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdu ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

14. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir 1.1.), o kitoje - skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; kt.).

15. Ieškovė patikslintu ieškiniu patikslino ieškinio reikalavimus, kurie susiję su santuokinio turto padalijimu, nurodydama, kad bendrosios jungtinės šalių nuosavybės sudėtis ir vertė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos dienai, t. y. teismo sprendimo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką įsiteisėjimo dienai (2016 m. rugsėjo 12 d.) turtą sudarė: nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 114 000,00 Eur, transporto priemonė H. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2 400,00 Eur, 34 351,55 Eur kreditorinis įsipareigojimas AB SEB bankui už nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) įsigijimą, užtikrintas šių daiktų hipoteka. Viso santuokoje įgyto, santuokos nutraukimo dienai dalintino turto vertė yra 82 048,45 Eur.

16. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl turto vertės. Atsakovas atsiliepime nesutiko su nurodyta nekilnojamojo turto verte, nurodė, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina siekia 148 000,00–175 000,00 Eur. Atsakovo atstovas 2021 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad šis nekilnojamas turtas buvo įsigytas už 530 000,00 litų, t. y. daugiau nei 150 000,00 Eur, ką pripažino abi šalis. Taip pat atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovė 2017 m. buvo radusį pirkėją ir ketino parduoti šį turtą už 175 000,00 Eur (2021 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 10 min. 36 sek. iki 1 val. 17 min. 58 sek.).

17. Teismas pažymi, kad byloje sprendžiamas nekilnojamojo turto klausimas pagal šio turto vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos dienai, t. y. teismo sprendimo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką įsiteisėjimo dienai (2016 m. rugsėjo 13 d.).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokoje įgyto ir santuokos nutraukimo dienai buvusio nekilnojamojo turto netto vertė sudarė 79 648,45 Eur (114 000,00 (rinkos vertė) minus 34 351,55 Eur (neišmokėta paskola už turtą)). O viso natūra dalintino turto vertė santuokos nutraukimo dienai sudarė 82 048,45 Eur (79 648,45 Eur netto nekilnojamojo turto vertė + 2 400,00 Eur automobilio vertė).

19. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tokiu būdu, dalijant santuokos metu įgytą turtą, kiekvienam iš sutuoktinių turėtų tekti po 41 024,23 Eur vertės turto.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo

20. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad būtų galima ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012).

21. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi pažymėjo, kad atsakovas nuolat gyvena ir dirba užsienyje, ten turi nekilnojamojo turto objektą asmeninės nuosavybės teise, kitas nekilnojamojo turto objektas – namas (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovo vardu, buvo įgytas santuokoje, t. y. bylos duomenimis priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas neketina gyventi ir dirbti Lietuvoje, aktyviai dalyvauti bendrų su ieškove vaikų gyvenime. Esant tokioms bylos aplinkybėms, teismas turėjo vertinti, ar Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto padalijimas po ½ dalį kiekvienai iš šalių ateityje gali išprovokuoti šalių ginčus ir konfliktus, susijusius su nuosavybės teisės įgyvendinimu, apsunkinti tokio turtinio objekto valdymą ir disponavimą, ir pan.

22. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimais priteisti ieškovei visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog išsprendus šį ginčą su ieškove, atsakovas turėtų nekilnojamąjį turtą – gyvenamąją vietą, todėl ketina persikelti į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui ir darbui. Taip pat nurodė, jog jam pratęstas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje (iki 2025 m. sausio 31 d.), šiuo metu deklaravęs gyvenamąją vietą savo tėvo gyvenamojoje vietoje, Vilniuje. Nurodė, jog šio ginčo atveju neegzistuoja jokios aplinkybės, kurios leistų visą turtą natūra priteisti ieškovei, todėl nekilnojamas turtas dalintinas lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po ½ dalį. 2021 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pusmetį dirba ir gyvena Rusijos Federacijoje, pusmetį – Lietuvoje, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Taip pat nurodė, kad pasiruošęs paimti paskolą ir išpirkti iš ieškovės ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nes turtas susijęs su jo darbo ir jis nori ten gyventi ir dirbti, nurodė, kad Rusijoje pasibaigė darbo sutartis, visi giminaičiai ir draugai gyvena Vilniuje, tačiau tuo pačiu pripažino, kad nenorėtų su ieškove bendrauti gyvenant bendroje patalpoje (2021 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 10 min. 49 sek. iki 1 val. 11 min. 44 sek.).

23. Teismas, spręsdamas klausimą dėl turto padalijimo būdo pirmiausia pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog teismas gali atsižvelgti į santuokinio turto buvimo užsienyje faktą. Antra, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovas nuolat gyvena ir dirba užsienyje, ten turi nekilnojamojo turto objektą asmeninės nuosavybės teise, kitas nekilnojamojo turto objektas - namas (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovo vardu, buvo įgytas santuokoje, ir bylos duomenimis priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat, kad atsakovas neketina gyventi ir dirbti Lietuvoje, aktyviai dalyvauti bendrų su ieškove vaikų gyvenime.

24. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad įvertinus apeliacinės instancijos teismo išvardintas aplinkybes bei atsakovo elgesį proceso metu, t. y. Rusijos Federacijoje esančio nekilnojamojo turto perleidimą trečiajam asmeniui jau prasidėjus ginčams tarp šalių, įmokų nemokėjimą už kreditą, pagal kurį atsakovas yra solidarus bendraskolis, atsakovo faktinį buvimą užsienyje, akivaizdu, kad kitaip paskirsčius tarp sutuoktinių dalintiną turtą ir priteisus atsakovui dalį Lietuvoje esančio turto natūra, vietoje to, jog būtų atkurta teisinė taika, atsirastų naujas šalių konfliktas. Ieškovės galimybės disponuoti šiuo turtu ir toliau liktų suvaržytos.

25. Dėl santuokos metu įgyto kilnojamojo turto – H. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pažymi, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl šio turto. Ieškovė prašė šį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe, atsakovas taip pat prašė šį turtą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, automobilį natūra priteisiant ieškovei, o atsakovui išmokant kompensaciją.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi ieškovės prašymas santuokos metu įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis priteisiant jai Lietuvos Respublikoje esantį turtą natūra, o atsakovui – kompensaciją, tenkintinas. Ieškovei tokiu atveju tenka 82 048,45 Eur vertės turto, vadinasi iš ieškovės atsakovo naudai priteistina ½ turto vertės – 41 024,23 Eur dydžio piniginė kompensacija už pasidalinamą turtą.

Dėl bendrų finansinių įsipareigojimų ir solidariosios atsakomybės

27. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 straipsnį turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007).

28. Atsakovas atsiliepimu nesutiko su ieškovės prašoma priteisti kompensacija už solidariosios prievolės įvykdymą pagal kredito sutartis iš asmeninių lėšų. Nurodė, kad ieškovė neturėjo tokios teisės, nes atnaujinus bylos nagrinėjimą turėjo būti peržiūrimas teismo sudarytas turto balansas tik dėl transporto priemones (duomenys neskelbtini) ir Rusijos Federacijoje esančio nekilnojamojo turto, t. y. dėl jokių kitų aplinkybių, įskaitant kompensacijas, procesas šioje byloje nebuvo atnaujintas.

29. Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi nutarė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo dalį dėl santuokinio turto padalijimo panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog atnaujinus procesą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėjo iš naujo spręsti turto padalijimo klausimą. Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apskritai naujų reikalavimų pareiškimas atnaujintame procese nedraudžiamas, kita vertus, galimybė reikšti naujus reikalavimus atnaujintoje byloje nėra absoliuti, bet visų pirma nulemta pagrindų, pagal kuriuos procesas išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008).

30. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog lėšos (91 519,93 Eur) gautos pardavus ieškovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo panaudotos dengti kreditą pagal 2005 m. lapkričio 10 d. sutartį, o ne pagal 2007 m. lapkričio 21 d. sutartį, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomą 45 759,96 Eur kompensaciją. Teismas pažymi, kad susipažinus su minėto kredito sutarties sąlygomis matyti, kad kreditas buvo imamas šeimos asmeniniams poreikiams tenkinti, sutartyje yra atsakovo parašas, kuriuo jis patvirtino, kad susipažino su sutarties sąlygomis. Be to, 2021 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad gautas kreditas buvo pervestas atsakovui.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos laikotarpiu, šeimos reikmėms tenkinti šalys iš viso buvo sudariusios dvi paskolos sutartis: 1) 2005 m. lapkričio 10 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 134-136) ir 2) 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31-33). Kadangi abu šiuos finansinius įsipareigojimus šalys prisiėmė būdami santuokoje ir bendriems tikslams įgyvendinti, todėl už šias prievoles abu sutuoktiniai atsako solidariai. 2021 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 2005 m. lapkričio 10 d. sutartimi paimtas kreditas buvo skirtas sklypo su namu, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Gavusi kreditą, ieškovė jį pervedė atsakovui (2021 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 23 min. 5 sek. iki 23 min. 45 sek.). 2021 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad 2005 m. paimtas banko kreditas buvo panaudotas senam namui su žemės sklypu Rusijoje įsigyti (2021 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 57 min. 26 sek. iki 57 min. 46 sek.).

32. Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 21 d. ieškovei pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį V. M. g. 30-97, Vilniuje, 91 519,93 Eur, gautų už šio asmeninio turto pardavimą, t. y. atsakovei panaudojant asmenines lėšas, buvo pervesti AB SEB bankui bendram šeimos įsiskolinimui sumažinti (t. 1, b. l. 22-29). Tokiu būdu, ieškovė iš asmeninių lėšų įvykdė dalį solidarios su atsakovu prievolės ir atsakovas turi atlyginti ieškovei pusę šių ieškovės AB SEB bankui sumokėtų asmeninių lėšų, t. y. viso 45 759,96 Eur. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 45 759,96 Eur kompensacija.

33. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog nesutinka su ieškovės prašoma priteisti kompensacija už einamųjų įmokų mokėjimą pagal kredito sutartį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. Atsiliepime nurodė, kad kreditas pagal 2007 m. lapkričio 21 d. sutartį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo dengiamas lėšomis, kurios šalims priklausė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti šį ieškovės reikalavimą. Teismas nesutinka su atsakovo argumentai ir pažymi, kad nutraukus santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai.

34. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki santuokos nutraukimo dienos (2016 m. rugsėjo 12 d.) ieškovė viena dengė jos su atsakovu solidariąją prievolę AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir per tą laiką sumokėjo 2 512,53 Eur, o atsakovas minėto kreditorinio įsipareigojimo nevykdė jis turi atlyginti ieškovei ½ dalį šios sumos. Todėl iš atsakovo priteistina 1 256,27 Eur sumokėtų ieškovės už atsakovą iki santuokos nutraukimo dienos.

35. Atsakovas atsiliepime nesutinka su ieškovės patikslintu reikalavimu pripažinti ieškovę su atsakovu solidariais skolininkais pagal aukščiau minėtą kredito sutartį, o nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. nustatyti, kad prieš kreditorių AB SEB bankas šalims išlieka solidari atsakomybė, tačiau kreditą dengs ieškovė. Nurodė, jog šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes nei įstatymas, nei šalių tarpusavio sutartis ar kitoks susitarimas nenumato galimybės pakeisti šalių tarpusavio vidinių skolininkų santykių solidariojoje prievolėje. Atsakovas prašė, kad šalys būtų palikti solidariais skolininkais kreditorės AB SEB bankas atžvilgiu, tuo tarpu šalių tarpusavio dalys solidarioje prievolėje nustatyti po ½ dalį.

36. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas pripažino, jog sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių išoriniuose santykiuose, o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/. 2011; 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018 59 punktą; 2019 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019 30 punktą).

37. Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į tai, kad ieškovei natūra priteistinas nekilnojamasis turtas, kuriuo yra užtikrinta minėtą kredito sutartis, pripažinti ieškovę su atsakovu solidariais skolininkais pagal aukščiau minėtą kredito sutartį, o nuo santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos (2016 m. rugsėjo 13 d.) nustatyti, kad prieš kreditorę AB SEB bankas šalims išlieka solidari atsakomybė, tačiau kreditą dengs ieškovė, o jei dėl kokių nors priežasčių ji nepadengs kredito, ir jį, pareikalavus AB SEB bankui, padengs atsakovas, jis įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į ieškovę dėl visų su kreditavimo sutartimi susijusių sumų išieškojimo (įskaitant netesybas ir bet kokias kitas su tuo susijusias išlaidas).

Dėl įsipareigojimų kreditorei A. V.

38. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovę su atsakovu pripažinti solidariais skolininkais trečiajam asmeniui A. V. pagal 2007 m. liepos 7 d. grąžintinos materialinės paramos (paskolos) sutartį ir pagal 2012 m. kovo 1 d. grąžintinos materialinės paramos (paskolos) sutartį, ir nustatyti, kad sutuoktinių prievolės dalys po santuokos nutraukimo yra lygios, t. y. po ½ dalį. Atsiliepime nurodė, kad iš teismui pateiktų 2007 m. liepos 7 d. grąžintinos materialinės paramos (paskolos) sutarties (150 000 Eur sumai, kuri buvo skirta namo pirkimui ir kitoms neatidėliotinoms šeimos reikmėms) bei 2012 m. kovo 1 d. grąžintinos materialinės paramos (paskolos) sutarties (57 000 Eur sumai, kuri buvo skirta namo rekonstrukcijai ir kitoms neatidėliotinoms šeimos reikmėms), A. V. iš viso sutuoktiniams yra paskolinusi 207 000 Eur, kurie buvo pervedami į ieškovės banko sąskaitas. Dėl įsipareigojimų kreditorei A. V. (atsakovo motinai) atsakovas 2021 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2005 m. paimto iš banko kredito ir kitų kreditų grąžinimui buvo naudojamos iš atsakovo motinos gautų paskolų lėšos (2021 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 59 min. 33 sek. iki 1 val. 00 min. 15 sek.).

39. Teismas pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendime nustatyta, kad atsakovo teigimu, turtas buvęs Rusijos Federacijoje, 2015 m. kovo 12 d. (t. y. daugiau nei prieš metus iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui dienos) buvo perleistas trečiajam asmeniui A. V.. Savo teiginiui pagrįsti atsakovas į bylą pateikė 2015 m. vasario 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir trečiojo asmens A. V.. Sutarties tekste nurodyta, kad turtas buvęs Rusijos Federacijoje, perleidžiamas už neva ieškovės ir atsakovo turėtą įsiskolinimą trečiajam asmeniui A. V. pagal 2007 m. liepos 7 d. grąžintinos materialinės paramos sutartį. Ieškovei apie tai, kad jos ir atsakovo santuokoje įgytas turtas buvęs Rusijos Federacijoje, be jos žinios ir sutikimo galimai buvo perleistas trečiajam asmeniui tapo žinoma tik gavus 2017 metų kovo 29 d. teismo pranešimą „dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo“. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė, žinodama, kad Rusijos Federacijoje buvęs santuokinių turtas negalėjo būti perleistas 2015 m. kovo 12 d., bei, kad neegzistavo jokia 2007 m. liepos 7 d. grąžintinos materialinės paramos sutartis, pagal kurią ji su atsakovu būtų skolingi trečiajam asmeniui A. V., siekdama apginti savo teises, 2018 m. vasario 8 d. kreipėsi į Rusijos Federacijos Vsevoložsko miesto teismą su ieškiniu dėl 2015 m. vasario 16 d. pirkimo pardavimo ir 2007 m. liepos 7 d. grąžintinos materialinės paramos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Rusijos Federacijos Vsevoložsko miesto teismui civilinėje byloje Nr. 2-4461/2018 iš Rusijos Federacijos nekilnojamojo turto registro išreikalavus nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypo ir namo su kiemo statiniais) registro bylas, buvo gauta tikroji turto buvusio Rusijos Federacijoje pirkimo pardavimo sutartis, t. y. pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas 2016 m. vasario 16 d. (o ne 2015 m. vasario 16 d. kaip byloje teigia atsakovas) pardavė turtą, buvusį Rusijos Federacijoje, trečiajam asmeniui A. V. ir atitinkamai išviešino šį sandorį viešajame registre 2016 m. kovo 22 d. Šia sutartimi atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo pardavė turtą, buvusį Rusijos Federacijoje, už 7 847 000 Rusijos Rublių (kas 2016 m. kovo 22 d. pagal oficialų Europos Centrinio Banko valiutų kursą sudaro 102 934,42 eurų) ir patvirtino, kad su juo yra pilnai atsiskaityta. Jokia grąžintinos materialinės paramos sutartis šioje pirkimo–pardavimo sutartyje neminima.

40. Taip pat teismas pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, jog 2007 m. lapkričio 21 d. šalys ir AB SEB bankas sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 108 007,66 Eur sumai, kurios paskirtis pirkti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

41. Teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jis iš tikrųjų gavo iš trečiojo asmens A. V. minėtas paskolas. Vien pinigų iš atsakovo į ieškovės sąskaitą pervedimo faktas nepagrindžia buvus paskolos teisinius santykius ir pareigos ieškovei šias pinigų sumas grąžinti atsakovui, todėl teismas atmeta atsakovo reikalavimą ieškovę su atsakovu pripažinti solidariais skolininkais trečiajam asmeniui A. V. pagal 2007 m. liepos 7 d. grąžintinos materialinės paramos (paskolos) sutartį.

Dėl kitų klausimų

42. Atsakovo atstovas 2021 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl asmeninių lėšų panaudojimo. Nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartis, kuria buvo parduotas turtas buvo sudaryta 2008 metų rugpjūčio mėnesį, o pavedimai turėjo būti padaryti per 1 darbo dieną ir per 30 dienų, pavedimai buvo atlikti ir turtas panaudotas 2008 metais, o šie reikalavimai atsirado 2020 m. vasarą, t. y. praėjus daugiau nei 10 metų. Teismas pažymi, kad CK 1.129 straipsnio 5 dalyje numatytas ieškinio senaties termino sustabdymo institutas, pagal kurį ieškinio senaties terminas sustabdomas, jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai. Šalys santuokoje buvo iki 2016 m. rugsėjo 12 d. teismo sprendimo priėmimo, todėl ieškovė nėra praleidusi nustatyto senaties termino.

43. Teismas nepasisako dėl turto esančio Rusijos Federacijoje, nes apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad ieškinio reikalavimo dalis dėl sutuoktinių nekilnojamojo turto, esančio Rusijos Federacijoje padalijimo, teisminga tos šalies teismams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, teismas priteisia iš antrosios šalies ir išlaidas už advokatų, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

45. 2021 m. kovo 19 d. ieškovės atstovė advokatė Jonė Smilgevičiūtė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo už išlaidas patirtas pirmos instancijos teisme iki bylos atnaujinimo, išlaidas patirtas už advokatės Evitos Tumės atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo surašymą pirmos instancijos teisme, išlaidas patirtas už advokatės Svetlanos Proninos atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, išlaidas už 2018 m. gruodžio 19 d. retrospektyvinį turto vertinimą, išlaidas patirtas po bylos atnaujinimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisme, išlaidas už dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo ir kitų procesinių dokumentų apeliacinėje instancijoje parengimą iš atsakovo A. V. priteisti 7 662,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė šių išlaidų detalizavimą.

46. Teismas, įvertinęs, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo tenkintas, tai, kad ieškovė ne kartą teikė patikslintus ieškinius dėl santuokinio turto padalijimo ir iš esmės tik paskutinis patikslintas ieškinys buvo tenkintas, taip pat įvertinęs, kad ieškovės atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, iš atsakovo ieškovės naudai priteisia 5 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnio 2 dalis).

47. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos, tenkinus patikslintą ieškinį, iš ieškovės nepriteistinos.

48. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos), sudaro 16,06 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270 straipsniais, 275 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1594-723/2016 dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo taip:

- priteisti ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 0,1435 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 232,49 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 39,00 kv. m užstatyto ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 42,00 kv. m užstatyto ploto tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 27,00 kv. m užstatyto ploto viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

- priteisti ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 256,27 Eur (tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų 27 ct) kompensaciją, kurią sudaro ½ dalis įmokų, sumokėtų AB SEB bankui pagal 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki santuokos nutraukimo dienos (2016 m. rugsėjo 13 d.);

- priteisti ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę H. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

- priteisti atsakovo A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5 992,00 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 00 ct) iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kompensaciją už ieškovei atitenkantį nekilnojamąjį turtą ir automobilį;

- pripažinti ieškovę A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu su atsakovu A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariais skolininkais akcinei bendrovei „SEB“ bankui pagal 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. prieš kreditorę AB „SEB“ bankas ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlieka solidari atsakomybė, tačiau kreditą dengs ieškovė A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o jei dėl kokių nors priežasčių ji nepadengs kredito, ir jį, pareikalavus AB SEB bankui, padengs atsakovas A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) jis įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į ieškovę A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl visų su kreditavimo sutartimi susijusių sumų išieškojimo (įskaitant netesybas ir bet kokias kitas su tuo susijusias išlaidas).

Priteisti ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkis tūkstančius (penkis tūkstančius) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,06 Eur (šešiolika eurų 6 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.