Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui R. J. ir atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei N. J. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusiomis pasekmėmis, tretieji asmenys AB „Swedbank“, T. N., E. S., V. J., A. M., institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, paliekant sutuoktiniams santuokines pavardes; nustatyti nepilnametės V. J. gyvenamąją vietą su ieškove, nepilnamečio M. J. gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės M. J. išlaikymą po 144,81 Eur (500,00 Lt) per mėnesį, pinigus pervedant į atsakovo banko sąskaitą, už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnus baigs vidurinę mokyklą, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo dukters V. J. išlaikymui po 231,70 Eur (800,00 Lt) per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukra baigs vidurinę mokyklą, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti ieškovei keturis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, atsakovui priteisiant 624,42 Eur (2156,00 Lt) kompensaciją už jam priklausančią žemės sklypų nuosavybės teisės dalį; priteisti atsakovui R. J. 1/10 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), asmeninės nuosavybės teise, už tai ieškovei priteisiant 5992,24 Eur (20690,00 Lt) kompensaciją; priteisti atsakovui R. J. individualiąją įmonę su įmonei priklausančiu turtu asmeninės nuosavybės teise, už tai ieškovei priteisiant 7043,70 Eur (24320,50 Lt) kompensaciją; atlikus vienarūšių reikalavimų tarpusavio užskaitą, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 12411,38 Eur (42854,00 Lt); pripažinti prievoles kreditoriams AB „Swedbank“, T. N., E. S., V. J. atsakovo asmeninėmis prievolėmis, reikalavimo teisę į A. M. įsiskolinimą – ieškovės asmenine teise; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš pradžių santykiai klostėsi sėkmingai, tačiau po kurio laiko pradėjo nesutarti – atsakovas neieškojo kompromisų, retai būdavo namuose, mėgdavo būti su draugais, provokuodavo konfliktus. Siekdama išsaugoti santuoką dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą, tačiau atsakovas to nevertino. Iš bendrų pažįstamų sužinojo, kad atsakovas nevengė užmegzti artimus ryšius su kitomis moterimis. (duomenys neskelbtini) atsakovas turėjo artimų ryšių su L. M., kuri (duomenys neskelbtini) pagimdė V. J.. Šalių bendras gyvenimas nutrūko(duomenys neskelbtini). Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Siekdama, jog šeima turėtų tvirtą finansinį pagrindą, atsakovo vardu įsteigė individualiąją įmonę, investavo savo gautas pajamas ir santaupas, prie įmonės veiklos prisidėjo ir nematerialia išraiška. Nutraukiant santuoką prašo įmonę ir jos turtą priteisti atsakovui, jai priteisiant 7043,70 Eur (24320,50 Lt) kompensaciją. Nurodė, kad dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ginčo tarp šalių nėra. Mano, kad atsakovas savo pareigą išlaikyti sūnų vykdo tinkamai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dukros poreikiai yra didesni nei sūnaus, atsakovas prie dukros išlaikymo turėtų prisidėti didesne suma. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „J.“, atsakovui – „J.“; nustatyti nepilnametės dukros V. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, o sūnaus M. J. gyvenamąją vietą su atsakovu; iš ieškovės nuo (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. J., mokamą periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur (500,00 Lt) per mėnesį iki M. J. pilnametystės, atsakovą skiriant nepilnamečiui sūnui M. J. skiriamų lėšų išlaikymui tvarkytoju; pripažinti, kad nuo (duomenys neskelbtini) visos R. J. individualiosios įmonės uždirbtos piniginės lėšos, įgytas turtas, transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 28.960,00 Lt, priekaba (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 19.681,00 Lt, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Pripažinti, kad lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba savos gamybos, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgyti sutuoktiniams gyvenant skyrium, todėl laikytini atsakovo asmenine nuosavybe, viso turto, kurį prašoma laikyti asmenine R. J. nuosavybe vertė siekia 18.640,23 Eur (64.361 Lt); santuokoje įgytą turtą padalyti taip: priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise šį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. individualiąją įmonę, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), traktorių (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso turto už 4.338,51 Eur (14.980 Lt). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , iš viso turto už 1200,76 Eur (4146 Lt). Ieškovei iš atsakovo priteisti 1568,87 Eur (5417 Lt) piniginę kompensaciją, ją išmokant per 6 (šešių) mėnesių terminą, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pripažinti, kad visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimą, palūkanų mokėjimą ir kt.) po santuokos nutraukimo kreditoriams AB „Swedbank“, kredito suma 4.000,00 Lt, vartojimo kreditas iki 2018-09-24, 12.500,00 Lt skola T. N., 25.000,00 Lt skola E. S., 20.000,00 Lt skola V. J. asmeniškai vykdo atsakovas; priteisti atsakovo naudai iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, kuri 2011-02-24 susirinkusi savo rūbus bei daiktus, paliko atsakovą su dviem nepilnamečiais vaikais. Išėjo gyventi su kitu vyru – A. M.. Gyvenant kartu ieškovė taip pat buvo neištikima su nurodytu asmeniu. Ieškovės neištikimybė prasidėjo anksčiau nei ji paliko atsakovą. Dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ginčo tarp šalių nėra. Ieškovė slepia savo turimas ir gaunamas pajamas, yra darbinga, išsilavinusi ir gali susirasti gerai apmokamą darbą. Prašo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ieškovė faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), todėl teismo prašo dalinti tik tą turtą, kuris įgytas santuokoje iki (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) visos R. J. individualiosios įmonės gautos piniginės lėšos, įgytas turtas, taip pat ir vilkikas (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 8387,40 Eur (28960,00 Lt) priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), priekaba savos gamybos, lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) yra įgyti sutuoktiniams gyvenant skyriumi, todėl laikytini atsakovo asmenine nuosavybe. Teigia, kad ieškovė vaikais ir šeima nesirūpino, tiek buto priežiūra, tiek nepilnamečiais vaikais rūpinosi tik jis. Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovės N. J. ieškinį ir atsakovo R. J. priešieškinį tenkinti iš dalies. Nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. J. (iki santuokos N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės N. J., kaltės. Po santuokos nutraukimo R. J. paliko pavardę „J.“, N. J. - ,,J.“. Nepilnamečio M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su tėvu R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisė iš ieškovės N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 150 eurų kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini), iki sūnaus pilnametystės. Nepilnamečio M. J. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskyrė R. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo ieškovei N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), 1,61 ha ploto, rinkos vertė 2011-03-01 dienai 960,00 eurų; žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), 0,1600 ha ploto, rinkos vertė 2011-03-01 dienai 78,00 eurai; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,1400 ha ploto, rinkos vertė 2011-03-01 dienai 68,00 eurai; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,1300 ha ploto, rinkos vertė 2011-03-01 dienai 63,00 eurai. Viso nekilnojamojo turto vertė 1.169,00 eurai. Po santuokos nutraukimo atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2011-03-01 dienai 3000 eurų ir 1/10 dalies pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2011-03-01 dienai 450 eurų, savos gamybos priekabą, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 290 eurų vertės, traktorių(duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 1810 eurų vertės. Viso turto vertė 5550,00 eurų. Po santuokos nutraukimo atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisė R. J. individualią įmonę, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kaip turtinį kompleksą ir įmonės apskaitoje esantį ir jos vardu viešuosiuose registruose registruotą turtą, t. y. puspriekabę (duomenys neskelbtini) valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2190,50 eurų piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį bei 3504,69 eurų piniginę kompensacija už jam atitenkančią R. J. IĮ, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) bei jos turto dalį, viso 5695,19 eurų, nustatant, kad priteistos kompensacijos suma turi būti sumokėta per 9 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Po santuokos nutraukimo atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pripažino ieškovės N. J., asmenine prievole dėl kreditinės kortelės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pripažino atsakovo R. J., asmenine prievole dėl 2013-09-26 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažino atsakovo R. J. asmenine prievole. Po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažino atsakovo R. J. asmenine prievole. Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2339,3 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisė iš ieškovės N. J. 28 eurus, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš atsakovo R. J. 15 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad santuokos iširimo priežastys kilo iki 2011-02-24, t. y. iki ieškovės išėjimo iš namų. Teismas konstatavo, kad ieškovė pažeidė sutuoktinio pareigas numatytas CK 3.26 str. (Sutuoktinių lygiateisiškumas), 3.27 str. (Sutuoktinių pareiga vienas kitą remti), 3.30 str. (Sutuoktinių pareigos vaikams), todėl santuoka iširo dėl jos kaltės. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog tapusi pilnamete V. J. savarankiško reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nepareiškė, išlaikymo bei gyvenamosios vietos nustatymo klausimai dėl jos nebespręstini. Kadangi santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, tenkino atsakovo reikalavimą pripažinti, jog santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi. Pažymėjo, kad ieškovė neginčijo Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto išvadų, savo vertinimų pagal kainas buvusias 2011-03-01 nepateikė. Teismas pripažino, jog atsakovui atitenkančio buto bei ūkinio pastato dalies rinkos vertės sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai buvo 3450 eurai. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra galimybės nekilnojamojo turto padalinti natūra lygiomis dalimis, todėl iš atsakovo R. J. priteistina 2190,50 eurų piniginė kompensacija ieškovei N. J.. Atsižvelgiant į tai, jog šalys nepateikė įmonei priklausančio verčių paskaičiavimų 2011-02-24, todėl įmonės turto vertę nustatė pagal teismui pateiktus įmonės 2010 m. balanso duomenis. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-05 sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės pakeisti ir nutraukti santuoką dėl atsakovo arba abiejų sutuoktinių kaltės; panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-05 sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo V. J. ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo ieškovei kompensaciją už suteiktą V. J. santuokos metu išlaikymą po 231,70 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), iš viso 2664,55 Eur; pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-05 sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto, priteisiant ieškovei 5955,44 Eur kompensaciją iš atsakovo; atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesant įrodymų apie ieškovės neištikimybę bei esminį santuokinių pareigų pažeidimą, spręstinas klausimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo arba abiejų sutuoktinių kaltės. Šioje byloje teismas, nustatęs, kad bylos nagrinėjimo metu V. J. tapo pilnametė, turėjo spręsti klausimą dėl atsiskaitymo tarp ieškovės ir atsakovo. Ieškovei tinkamai įvykdžius dukros išlaikymo prievolę už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) už save ir už atsakovą, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą dėl pusės dukrai suteikto išlaikymo, todėl net ir bylos nagrinėjimo metu dukrai sulaukus pilnametystės, iš atsakovo ieškovei turėjo būti priteista kompensacija už suteiktą V. išlaikymą, po 231,70 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki V. pilnametystės, t. y., iki (duomenys neskelbtini), kas sudaro 2664,55 Eur (231,70 Eur x 11,5 mėn.).Teismas neturėjo pagrindo vadovautis atsakovo pateikta turto vertės nustatymo ekspertizės išvada, pagal kurią buto ir ūkinio pastato dalies bendra vertė 2011-03-01 dienai buvo 3450 Eur. Atmetus atsakovo reikalavimą dėl turto padalijimo 2011 metų vertėmis, teismas turėjo remtis ieškovės atliktu buto vertinimu, pagal kurį buto ir ūkinio pastato dalies bendra vertė 2015 02 10 dienai buvo 11060,00 Eur. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kadangi ieškovės buto vertinimas atliktas 2015 02 10 dienai, atsakovas šio vertinimo nenuginčijo, mano, kad teismas turėjo šiuo vertinimu vadovautis, kaip atspindinčiu aktualiausią buto vertę. Teismas, spręsdamas dėl sklypų vertės, vadovavosi atsakovo pateikta ekspertizės išvada, pagal kurią žemės sklypų bendra vertė 2011 03 01 dienai - 1169,00 Eur, tačiau teismas turėjo vadovautis vertėmis, kurios buvo artimiausios sprendimo priėmimo dieną. Ieškovė byloje žemės sklypus vertino pagal VĮ "Registrų centras" duomenis, pagal kuriuos, bendra sklypų vertė - 1.249,13 Eur. Nors ši vertė didesnė nei vertė pagal atsakovo ekspertizės išvadą, ieškovė laikosi nuostatos, kad visas turtas turi būti dalijamas aktualiomis vertėmis, o ne vertėmis, buvusiomis 2011 02 24 dieną. Priteisus žemės sklypus ieškovei, atsakovui priteistina 624,57 Eur kompensacija. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei po santuokos nutraukimo tenkančio viso turto vertė 1.249.13 Eur (žemės sklypai), o atsakovui tenkančio turto vertė - 13.160,00 Eur (butas su ūkinio pastato dalimi, savi gamybos priekaba bei traktorius), todėl ieškovei atitinkamai priteistina 5.955,44 Eur ((13.160,00 Eur 1.249,13 Eur) kompensacija. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad dėl santuokos iširimo kalta yra ieškovė, todėl teismas šioje dalyje pagrįstai konstatavo ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo.Teigia, kad ieškovė neįrodė, kad ji materialiai rūpinosi nepilnamete dukra laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) ir materialiai išlaikė iki jos pilnametystės, dėl ko ji neturi pagrindo reikalauti piniginės kompensacijos iš atsakovo. V. J. parodymai patvirtina, kad atsakovas materialiai rėmė savo dukrą, kol ji gyveno Klaipėdoje, kai tuo tarpu ieškovė savo sūnaus materialiai nerėmė. Atsakovas, civilinės bylos nagrinėjimo metu pagrįstai prašė nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi kartu, t. y. nuo 2011 metų vasario mėnesio 24 dienos, nes tokią teisę atsakovas turi net ir tuo atveju, jei teismas būtų konstatavęs, kad dėl santuokos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai. Atsakovas mano, kad teismas tinkamai dalijo santuokoje įgytą turtą ir pagrįstai rėmėsi ekspertizės dėl turto vertės išvada, šios ekspertizės išvados ieškovė nenuginčijo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės skundžia teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių kaltės nustatymo dėl santuokos iširimo, dėl išlaikymo priteisimo V. J. bei dėl kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį priteisimo, todėl teisėjų kolegija pasisako tik šiais klausimais.

Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Nustatyta, jog R. J. ir N. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (1 t., 7 b. l.). Ieškovė įrodinėja, jog atsakovas santuokos metu buvo neištikimas ir nelojalus, (duomenys neskelbtini) susilaukė nesantuokinio vaiko, prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovas prašė ieškovę pripažinti kalta dėl santuokos iširimo, argumentuodamas, jog sutuoktinė jam buvo neištikima, sutuoktinė šeimą paliko dėl kito vyro, išeidama pas jį gyventi.Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Nors atsakovas ir teigia, kad ieškovė paliko šeimą ir išėjo gyventi su kitu vyru, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra, trečiojo asmens A. M. atsiliepime nurodyta aplinkybė apie jo santykius su ieškove nelaikytini tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ieškovės neištikimybę (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovė teigia, kad išėjusi iš namų gyveno pas savo motiną, po to išsinuomojo butą, byloje yra duomenys, kad šalių dukra gyveno su ieškove išsinuomotame bute. Nors atsakovas ir teigia, kad ieškovė išėjo iš namų ir nebesirūpino šeima, byloje yra duomenų, kad kai atsakovas išvykdavo iš namų, ieškovė ateidavo į namus ir rūpindavosi šalių vaikais.Vertinant santuokos iširimo priežastis pažymėtina ir tai, kad šalims nenutraukus santuokos ir atsakovas pradėjo gyventi su kita moterimi, susilaukė su ja bendro vaiko, taip nepalikdamas galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad dėl santuokos iširimo yra ir atsakovo kaltė, todėl pripažintinas pagrįstu apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė santuoką konstatuodamas tik ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo.Teisėjų kolegijos vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą neištikimybe, taigi abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo V. J..

Apeliantė argumentuoja, kad šioje byloje teismas, nustatęs, kad bylos nagrinėjimo metu V. J. tapo pilnametė, turėjo spręsti klausimą dėl atsiskaitymo tarp ieškovės ir atsakovo. Ieškovei tinkamai įvykdžius dukros išlaikymo prievolę už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) už save ir už atsakovą, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą dėl pusės dukrai suteikto išlaikymo, todėl net ir bylos nagrinėjimo metu dukrai sulaukus pilnametystės, iš atsakovo ieškovei turėjo būti priteista kompensacija už dukrai teiktą išlaikymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog V. J., gim. (duomenys neskelbtini) , bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamete, atsižvelgiant į tai, jog tapusi pilnamete V. J. savarankiško reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nepareiškė, išlaikymo bei gyvenamosios vietos nustatymo klausimai dėl jos nebespręstini. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas (CPK 265 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegijos nuomone, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo V. J. priteisimo, nes šalių dukrai V. J. ir tapus pilnamete, teismas turėjo pareigą spręsti klausimą dėl V. J. įtraukimo į procesą trečiuoju asmeniu, taip pat nagrinėti aplinkybes, ar ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą dėl pusės dukrai suteikto išlaikymo, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, todėl darytina išvada, kad ieškovės pareikšto reikalavimo dalies dėl V. J. priteistino išlaikymo neišsprendė (CPK 265 straipsnio 2 dalis).CPK 327 straipsnio 2 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą nustatyta tvarka. Kadangi pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovės pareikšto reikalavimo dėl V. J. priteistino išlaikymo, šis reikalavimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

Dėl turto padalijimo.

Apeliantė argumentuoja, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis atsakovo pateikta turto vertės nustatymo ekspertizės išvada, pagal kurią buto ir ūkinio pastato dalies bendra vertė 2011-03-01 dienai buvo 3450 Eur. Atmetus atsakovo reikalavimą dėl turto padalijimo 2011 metų vertėmis, teismas turėjo remtis ieškovės atliktu buto vertinimu, pagal kurį buto ir ūkinio pastato dalies bendra vertė 2015-02-10 dienai buvo 11 060 Eur.Nustatyta, kad R. J. ir N. J. įgijo butą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 1/10 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 21-22 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB ,,Lovertus“ atliktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, jog buto, bendras plotas 57,59 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini) , rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, vertės nustatymo dienai (2011-03-01) yra 3000 eurų. 1/10 dalies pastato – ūkinio pastato, užstatytas plotas 272,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, vertės nustatymo dienai (2011-03-01) yra 450 eurų. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradeda gyventi skyrium, kiekvieno turtas įgytas nuo gyvenimo skyrium dienos laikytinas kaip asmeninė nuosavybė ir nėra dalijamas, tačiau pažymėtina, kad turtas įgytas santuokoje ir gyvenant kartu, turi būti dalijamas pagal vertę, esančią sprendimo priėmimo metu. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas šalių turtą dalyti atsižvelgiant į turto rinkos vertes, buvusias 2011 metų vasario mėnesį, tai yra, tada, kai sutuoktinai nustojo gyventi kartu (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Kaip byloje nustatyta, ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė turto vertės nustatymo pažymą (t.3, b. l. 73), iš kurios matyti, kad buto ir 1/10 dalies ūkinio pastato bendra vertė 2015-02-10 yra 11 060 eurų. Nors atsakovas tvirtina, kad butą pagerino, šios aplinkybės nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes kaip matyti iš turto nustatymo pažymos, vertintojas buto vertę nustatė neapžiūrėjęs buto, neatsižvelgęs į padarytus pagerinimus, pagerinimai šiuo atveju nebuvo vertinti, neįrodyta, kad tai esminiai pagerinimai ir jie padidino buto vertę. Taigi konstatavus, kad minėto turto vertė 11 600 eurų, ir šis turtas atitenka atsakovui, ieškovei už šio turto ½ dalį turėjo būti priteista 5530 eurų kompensacija. Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių santuokoje įgytų žemės sklypų vertės, nurodė, kad UAB ,,Lovertus“ atliktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto išvadoje Nr.150728LCH-02, konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklypų, rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, vertės nustatymo dienai (2011-03-01) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,61 ha ploto, yra 960 eurų; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1600 ha ploto, yra 78,00 eurai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1400 ha ploto, yra 68 eurai; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1300 ha ploto, yra 63,00 eurai, todėl pripažintina, jog ieškovei atitenkančių visų žemės sklypų rinkos vertės, sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai buvo 1169 eurai. Su šia teismo išvada teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Kadangi minėti žemės sklypai įgyti šalims gyvenant santuokoje ir kartu, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad teismas turėjo vadovautos vertėmis, kurios aktualiausios sprendimo priėmimo dienai. Iš 2015-04-09 VĮ Registrų centras duomenų (t.3, b. l. 73-76) matyti, kad bendra žemės sklypų vertė 1249,13 eurų, todėl priteisus žemės sklypus ieškovei, iš ieškovės atsakovui turėjo būti priteista 624,57 eurų kompensacija už ieškovei tenkančią bendro turto ½ dalį (CK 3.98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovei po santuokos nutraukimo tenkančio turto vertė sudaro 1249,13 eurų (4 žemės sklypai), atsakovui tenkančio turto vertė 20169,38 eurų (šalių buto ir 1/10 dalies ūkinio pastato vertė 11060 eurų, savos gamybos priekaba 290 eurų, traktorius 1810 eurų, R. J. IĮ bei jos turtas 7009,38 eurų vertės), ieškovei už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį priklausytų 9460,13 eurų kompensacija. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai teisėjų kolegija nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pakeičiant teismo sprendimo dalį dėl ieškovės kaltės ir nutraukiant šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pakeičiant teismo sprendimo dalį dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, padidinant ieškovei priteistiną kompensaciją iš atsakovo nuo 5695,19 eurų, iki 9460,13 eurų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas); teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 2 dalis). Kadangi dalis bylos grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintina ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi pareigą išspręsti pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs reikalavimą dėl išlaikymo V. J. priteisimo iš esmės. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria šalių santuoka nutraukta dėl ieškovės N. J. kaltės ir nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo ir padidinti ieškovei N. J. iš atsakovo R. J. priteistą kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį nuo 5695,19 eurų, iki 9460,13 eurų.

Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo V. J. grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.