Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų ieškovės D. B. ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui R. B. ir pagal atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo bei kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. B. kreipėsi į teismą prašydama (2022 m. balandžio 8 d. pateiktas pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo):

1.1. šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3289, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

1.2. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu buvusią pavardę – B.

1.3. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine D. B. ir R. B. nuosavybe.

1.4. Po santuokos nutraukimo D. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1.4.1. negyvenamąją patalpą-administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), 136 000 Eur vertės;

1.4.2. negyvenamąją patalpą-gydymo patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 76 000 Eur vertės;

1.5. Po santuokos nutraukimo R. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1.5.1. žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1875 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 340 000 Eur;

1.5.2. šeimos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį kilnojamąjį turtą (baldai, buitinė technika, trys židinių kapsulės, infraraudonųjų spindulių pirties įranga, garinės turkiškos pirties įranga, audio aparatūra, knygų biblioteka ir kt.), ir saulės kolektorius, bendros 20 000 Eur vertės;

1.5.3. monetų kolekciją, 60 000 Eur vertės.

1.6. Priteisti ieškovei D. B. iš atsakovo R. B. 104 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę turto dalį.

1.7. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo už 2007 m. spalio 24 d. su AB SEB banku sudaryta kredito sutartimi Nr.1450718074975-53 nustatytų įsipareigojimų vykdymą prieš kreditorių AB SEB banką solidariai atsakingos abi šalys – D. B. ir R. B.

1.8. Nustatyti šalių 2007 m. spalio 24 d. kredito sutartimi Nr.1450718074975-53 nustatytos solidarios prievolės kreditoriui vykdymo tvarką:

1.8.1. negrąžintą kredito sumą, kuri 2022 m. gegužės 1 d. yra 144 780,65 Eur, palūkanas bei kitus pagal sutartį priklausančius mokėjimus kreditoriui iki visiško jų įvykdymo moka D. B.;

1.8.2. priteisti D. B. iš R. B. pusės negrąžinto kredito dydžio piniginę kompensaciją – 72 390 Eur;

1.8.3. nustatyti, kad tuo atveju, jeigu lėšas pagal kredito sutartį Nr.1450718074975-53 kreditorius nusirašė nuo R. B. sąskaitos, D. B. privalo grąžinti R. B. solidarios prievolės vykdymui sumokėtą sumą per vieną mėnesį nuo jos sumokėjimo dienos.

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (2022 m. balandžio 26 d.) prašė ieškovės D. B. patikslintą ieškinį bei pareiškimą atmesti; priteisti iš D. B. R. B. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Trečiasis asmuo AB SEB bankas 2021 m. rugsėjo 10 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės ir atsakovo atsakomybė pagal kredito sutartį yra solidari, todėl nesant AB SEB banko, kaip ieškovės ir atsakovo kreditoriaus sutikimo, prievolės pagal kredito sutartį negali būti modifikuojamos. AB SEB bankas taip pat pažymėjo, jog neprieštarautų ieškovės reikalavimui dėl solidarios prievolės vykdymo tvarkos nustatymo – dėl to, kas mokės įmokas pagal kredito sutartį, - tačiau toks reikalavimas neturi kelti abejonių dėl ieškovės ir atsakovo solidarios atsakomybės pagal kredito sutartį.

4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė (2022 m. balandžio 21 d. patikslintas priešieškinis):

4.1. nenustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti.

4.2. šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3289, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

4.3. turtines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti nuo 2020 m. gegužės 13 d., t. y. nuo tada, kai R. B. ir D. B. faktiškai nustojo vesti bendrą ūkį;

4.4. po santuokos nutraukimo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti:

4.4.1. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 248 400 Eur

4.4.2. žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1875 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 89 600 Eur.

4.4.3. paveikslus, kurių vertė 2 150 Eur, t. y.: A. B. „Gulbės“, 2011 m., 90×110, vertė 700 Eur; A. B. „Jūra“, 2005 m., 80×100, vertė 450 Eur; A. B. „Trakų pilis“, 1988 m., 50×70, vertė 450 Eur; E. M. „Jūra“, 2008 m., 60×80, vertė 550 Eur;

4.4.4. audio aparatūrą su audio įrašų kolekcija, kurios vertė 2 000 Eur;

4.4.5. baldus, kurių vertė 3 000,00 Eur, t. y. du integruotus virtuvės baldų komplektus, kurių vertė atitinkamai 1 200,00 Eur ir 900,00 Eur; vieną integruotą spintą, kurios vertė 700,00 Eur; vieną integruotą knygų spintą, kurios vertė 200,00 Eur;

4.4.6. saulės kolektorius, kurių vertė 500 Eur.

4.5. Visa atsakovui tenkančio turto vertė – 345 650,00 Eur.

4.6. Po santuokos nutraukimo D. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti šiuos daiktus:

4.6.1. patalpą/butą (negyvenamosios patalpos-administracinės patalpos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 181 000 Eur;

4.6.2. patalpą/butą (negyvenamąją patalpą-gydymo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 95 300 Eur;

4.6.3. monetų kolekciją, kurios vertė 42 810,86 Eur;

4.6.4. 44 vnt. paveikslų, kurių vertė 21 160 Eur, t. y.: M. E. „Medetkos“, 1978 m., 44×18, vertė 100 Eur; J. P. „Angelo valanda“ 1992 m. 60×44, vertė 115 Eur; V. Š. „Sodyba“, 2019 m., 60×70, vertė 300 Eur; V. Š. „Peizažas“ 60×70, vertė 250 Eur; V. Š. „Du medžiai“ 2008 m., 60×80, vertė 300 Eur; V. Š. „Pušys“, 2014-2016 m., 60×80, vertė 300 Eur; V. Š. „Peizažas kopa“, 60×80, vertė 300 Eur; A. B. „Graži diena“ 2007 m., 80×100, vertė 450 Eur; V. Š. „Nemuno vingis“, 60×80; vertė 350 Eur; A. B. „Prie upės“, 2010 m., 60×80, vertė 400 Eur; V. Š. „Tvenkinys“, 50×70, vertė 300 Eur; V. Š. „Vakaro nuotaika“, 50×70, vertė 300 Eur; A. S. „Vilnius“, 50×60, vertė 1650 Eur; A. S. „Vilnius“, 50×70, vertė 1900 Eur; A. S. „Vilnius“, 2012 m. 60×70, vertė 1650 Eur; A. B. „Bažnyčia“, 50×60, vertė 350 Eur; M. „Ruduo“, 50×70, vertė 250 Eur; V. Š. „Vakaras, pušys“, 60×85, vertė 350 Eur; V. Š. „Žiemos peizažas“ 60×80, vertė 300 Eur; V. Š. „Krymas“, 50×70, vertė 250 Eur; A. B. „Jūros kopos“, 2009 m., 60×80, vertė 350 Eur; V. Š. „Hortenzijos“,60×80, vertė 450 Eur; V. Š. „Melancholiškas peizažas“, 2014-17 m., 60×80, vertė 300 Eur; A. S. „Vilniaus tolumos“, 2016 m., 50×60, vertė 1 300 Eur; K. B. „Dangaus erdvė“ 2003-2004 m., 70×100, vertė 450 Eur; K. B. „Už kalvų“, 2003 m., 70×100, vertė 450 Eur; F. L. V. „Lelijos“, 33×47, vertė 230 Eur; V. J. B. „Lubinai vakare“, 70×130, vertė 350 Eur; V. J. B. „Orchidėjos“, 70×70, vertė 205 Eur; U. „Orchidėjos“, 125×75, vertė 900 Eur; A. B. „Peizažas su tiltu“, 2000 m., 36×45, vertė 300 Eur; A. B. „Natiurmortas“, 23×32, vertė 200 Eur; A. B. „Tiltelis“, 1998 m., 60×50, vertė 300 Eur; A. S. „Mergelės žvaigždynas virš Vilniaus“, 2000 m., 80×100, 1600 Eur; A. B. „(duomenys neskelbtini) portretas“, 2002 m., 30×35, vertė 250 Eur; A. S. „Vilnius“, 80×100, vertė 1300 Eur; V. Š. „Rudenėlis“, 80×60, vertė 300 Eur; V. J. B. „Mulatiškoji elegancija“, 90×30, vertė 135 Eur; R. „Moteris su vaiku“, 1998 m., 23×37, vertė 175 Eur; A. S. „Marija su Kūdikiu“, 30×23, vertė 300 Eur; A. B. „Jūra“, 80×100, vertė 450 Eur; V. J. B. „Pavasaris“, 50×70, vertė 225 Eur; V. J. B., „Rausvasis“, 50×70, vertė 225 Eur; V. Š. „Obelis“, 60×80, vertė 250 Eur.

4.7. Visa bendrai ieškovei tenkančio turto vertė – 340 270,86 Eur.

4.8. Priteisti iš ieškovės D. B. atsakovo R. B. naudai 22 185,28 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

4.9. Laikyti solidariomis atsakovo R. B. ir ieškovės D. B. prievolėmis skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui, 2007 m. spalio 24 d. kredito sutartis, Nr. 1450718074975-53.

4.10. Po santuokos nutraukimo atsakovui R. B. palikti santuokinę – B. – pavardę.

4.11. Priteisti iš ieškovės D. B. atsakovo R. B. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį (2022 m. gegužės 9 d.) su priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Trečiasis asmuo AB SEB bankas 2021 m. lapkričio 29 d. atsiliepime į priešieškinį nurodė, neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo D. B. ir R. B. ir toliau liktų solidariai atsakingi pagal prievoles, kylančias iš 2007 m. spalio 24 d. kredito sutarties Nr. 1450718074975-53, o AB SEB bankui įkeistas turtas būtų padalytas tarp ieškovės ir atsakovo teismo nuožiūra atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybės bei proceso šalių reikalavimų pagrįstumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės D. B. ir atsakovo R. B. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3289, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paliko ieškovei D. B. pavardę „B.“, atsakovui R. B.– „B.“. Priteisė ieškovei D. B. asmeninės nuosavybės teise negyvenamąją patalpą-administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovei D. B. asmeninės nuosavybės teise negyvenamąją patalpą-gydymo patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui R. B. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1875 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui R. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį kilnojamąjį turtą (audio aparatūrą su audio įrašų kolekcija, baldus, pirtis ir pan.), taip pat saulės kolektorius. Priteisė atsakovui R. B. monetų kolekciją. Pripažino ieškovės D. B. asmenine nuosavybe šiuos paveikslus: V. Š. „Sodyba“, V. Š. „Peizažas“; V. Š. „Du medžiai“, V. Š. „Pušys“, V. Š. „Peizažas kopa“, V. Š. „Nemuno vingis“, V. Š. „Tvenkinys“, V. Š. „Vakaro nuotaika“, A. S. „Vilnius“ 50×60, A. S. „Vilnius“, 50×70, A. S. „Vilnius“, 60×70, V. Š. „Vakaras, pušys“, V. Š. „Žiemos peizažas“, V. Š. „Krymas“, V. Š. „Hortenzijos“, V. Š. „Melancholiškas peizažas“, A. S. „Vilniaus tolumos“, A. S. „Mergelės žvaigždynas virš Vilniaus“, A. S. „Vilnius“, 80×100, V. Š. „Rudenėlis“, A. S. „Marija su Kūdikiu“, V. Š. „Obelis“. Pripažino atsakovo R. B. asmenine nuosavybe A. B. paveikslą „Trakų pilis“. Priteisė ieškovei D. B. asmeninės nuosavybės teise šiuos paveikslus: A. B. „Gulbės“, A. B. „Jūra“, M. E. „Medetkos“, J. P. „Angelo valanda“, A. B. „Graži diena“, A. B. „Prie upės“, A. B. „Bažnyčia“, M. „Ruduo“, A. B. „Jūros kopos“, K. B. „Dangaus erdvė“, K. B. „Už kalvų“, 2003 m., F. L. V. „Lelijos“, V. J. B. „Lubinai vakare“, V. J. B. „Orchidėjos“, U. „Orchidėjos“, A. B. „Peizažas su tiltu“, A. B. „Natiurmortas“, A. B. „Tiltelis“, A. B. „(duomenys neskelbtini) portretas“, V. J. B. „Mulatiškoji elegancija“, R. „Moteris su vaiku“, A. B. „Jūra“; V. J. B. „Pavasaris“, V. J. B., „Rausvasis“. Priteisė atsakovui R. B. asmeninės nuosavybės teise E. M. paveikslą „Jūra“. Priteisė ieškovei D. B. iš atsakovo R. B. 43 767,93 Eur kompensaciją. Pripažino solidaria ieškovės D. B. ir atsakovo R. B. prievole trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal 2007 m. spalio 24 d. kredito sutartį Nr.1450718074975-53. Priteisė ieškovei D. B. iš atsakovo R. B. 3 656,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Nurodė, kad nekilo šalių ginčo dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, t. y. šalys prašė nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant kompensaciją pinigais, o ieškovei priteisti administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir gydymo patalpą (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiant kompensaciją pinigais. Šalių ginčas kilo dėl priteistinų kompensacijų dydžio. Nurodė, kad ekspertizės aktu nustatyta gyvenamojo namo rinkos vertė yra 244 900 Eur, ūkinio pastato – 3 500 Eur; bendra vertė 248 400 Eur; žemės sklypo vertė 89 600 Eur; bendra pastatų ir sklypo vertė 338 000 Eur. Ieškovės ieškinyje šio turto vertė nurodyta pagal UAB „Vertinimo partneriai“ parengtą turto vertinimo ataskaitą Nr. VP21N04-21, kurioje nustatyta, kad žemės sklypo rinkos vertė yra 90 100 Eur; gyvenamojo namo rinkos vertė yra 246 100 Eur; ūkinio pastato rinkos vertė yra 3 500; bendra viso turto rinkos vertė 340 000 Eur. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus dėl minėto nekilnojamojo turto vertės, konstatavo, kad bendra viso turto vertė, esanti adresu esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra 338 000 Eur (CPK 185 straipsnis). Taigi atsakovui priteisė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovei – 169 000 Eur kompensaciją.

9. Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodė, kad turto vertintojas liudytojas D. B. turto vertinimą atliko 2021 m. vasario 22 d. Tuo metu patalpų vertė buvo 212 000 Eur. Teismo ekspertizė atlikta 2022 m. vasario 15 d., nustatyta turto vertė – 276 300 Eur. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad dalijamo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertė turi būti nustatoma 2020 m. gegužės 13 d., nes nuo šio momento šalys prašo taikyti turtines pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, teikdama klausimus, teismo paskirtam ekspertui nereiškė prašymų dėl turto rinkos vertės nustatymo retrospektyviai, nors tokias procesines galimybes turėjo. Taigi ieškovė neprieštaravo, kad turto vertė būtų nustatoma aktualiu momentu, o ne 2020 m. gegužės 13 d. Pažymėjo, kad ekspertizės akte išsamiai pagrindžiami pasirinkti turto vertinimo metodai, atsižvelgiant į tai, teismas rėmėsi ekspertizės akte nustatytomis turto vertėmis. Taigi ieškovei priteisė negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovui – 138 150 Eur kompensaciją. Įskaičius mokėtinas kompensacijas, ieškovei iš atsakovo priteisė 30 850 Eur kompensaciją už netekto nekilnojamojo turto dalį.

10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (ekspertizės ir turto vertinimo metu užfiksuotas nuotraukas), šalių paaiškinimus, konstatavo, kad kilnojamųjų daiktų, esančių gyvenamajame name, ir saulės kolektorių vertė yra 10 000 Eur (CPK 185 straipsnis). Minėti kilnojamieji daiktai yra priteistini atsakovui, ieškovei priteisiant 5 000 Eur kompensaciją.

11. Teismas nurodė, kad atsakovas labiau domėjosi kolekcinėmis monetomis bei medaliais, palaikė ryšius su jų pardavėjais, nuolat didino kolekciją naujai įsigyjamomis vertybėmis. Tai, kad kolekcinių monetų bei medalių kolekcionavimas buvo būtent atsakovo veikla, patvirtina UAB „Monetų namai“ ir UAB „Telemarketing“ dokumentai apie atsakovo R. B. iš jų įgytas kolekcines monetas bei medalius. Kadangi monetų ir medalių kolekcija buvo surinkta būtent atsakovo iniciatyva ir jo veiksmais (nors ir su ieškovės sutikimu), vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, šis kilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo priskirtinas atsakovo, o ne ieškovės nuosavybėn. Sprendžiant klausimą dėl monetų vertės kolekcijos nurodė, kad ieškovės teiginiai, kad monetų vertė yra 60 000 Eur, nepagrįsti įrodymais. Pažymėjo, kad ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė UAB „Monetų namai“ 2021 m. gruodžio 3 d. informacinį raštą (patikslinto ieškinio priedas Nr. 3), kuriame nurodyta, kad atsakovo vardu įsigytų 224 vnt. monetų kaina iš viso yra 42 810,86 Eur. Būtent šią sumą teismas laikė pagrindžiančia kolekcinių monetų vertę. Taigi atsakovui priteisė monetų kolekciją, o ieškovei iš atsakovo – 21 405,43 Eur kompensaciją.

12. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad A. B. paveikslą „Trakų pilis“ jis įgijo santuokos metu, tačiau bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, jog šį paveikslą jis įgijo dar iki santuokos, todėl konstatavo, kad šis paveikslas yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir į sutuoktinių dalintino turto sąrašą jis nėra įtraukiamas. Dėl likusių paveikslų, pažymėjo, kad šalys neginčijo, jog šie paveikslai įgyti po santuokos sudarymo. Teismas pažymėjo, kad 22 paveikslų dovanojimą asmeniškai ieškovei teisme patvirtino liudytojai dailininkai V. Š. ir A. S. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad byloje įvardyti V. Š. ir A. S. paveikslai yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir į sutuoktinių dalintino turto sąrašą neįtrauktini. Sprendžiant klausimą dėl A. B. paveikslų priteisimo, pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų (išskyrus pačios ieškovės paaiškinimus), kad A. B. paveikslus jai dovanojo asmeniškai ar kad ji šiuos paveikslus įsigijo už asmenines lėšas. Ieškovės nurodyti įrodymai, t. y. fotonuotrauka, kurioje asmeninės A. B. šventės metu užfiksuoti dailininkai A. B., A. S., G. K., taip pat ir ieškovė D. B.; kūrinio „(duomenys neskelbtini) portretas“ (t. y. ieškovės portretas ) nuotrauka, teismo vertinimu, sudaro pagrindą A. B. paveikslus priteisti jai natūra, atsakovui priteisiant kompensaciją už netekto turto dalį. Nors atsakovas taip pat prašė priteisti du A. B. paveikslus natūra, jokių įrodymų (išskyrus savo paaiškinimus), galinčius pagrįsti asmeninį santykį, nepateikė. Be to, teismas pastebėjo, kad atsakovas savo priešieškinyje vieną A. B. paveikslą „Jūra“ prašo priteisti tiek ieškovei, tiek atsakovui. Atsižvelgiant nurodytus argumentus, ieškovei priteistini 10 A. B. paveikslų, atsakovui priteisiant kompensaciją pinigais, t. y. 1 875 Eur. Teismas, pasisakydamas dėl kitų paveikslų, sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė nepateikė jos argumentus, pagrindžiančius įrodymų, kad šiuos paveikslus ji įgijo asmeniškai, todėl teismas įtraukė juos į sutuoktinių dalintino turto sąrašą. Įvertinus šalių reikalavimus, poziciją, paaiškinimus ir byloje esančią medžiagą, E. M. paveikslas „Jūra“ priteistinas atsakovui, ieškovei priteisiant 225 Eur kompensaciją. Kiti paveikslai, t. y. M. E. „Medetkos“, 1978 m., 44×18, vertė 100 Eur; J. P. „Angelo valanda“ 1992 m. 60×44, vertė 115 Eur; M. „Ruduo“, 50×70, vertė 250 Eur; K. B. „Dangaus erdvė“ 2003-2004 m., 70×100, vertė 450 Eur; K. B. „Už kalvų“, 2003 m., 70×100, vertė 450 Eur; F. L. V. „Lelijos“, 33×47, vertė 230 Eur; V. J. B. „Lubinai vakare“, 70×130, vertė 350 Eur; V. J. B. „Orchidėjos“, 70×70, vertė 205 Eur; U. „Orchidėjos“, 125×75, vertė 900 Eur; R. „Moteris su vaiku“, 1998 m., 23×37, vertė 175 Eur; V. J. B. „Pavasaris“, 50×70, vertė 225 Eur; V. J. B., „Rausvasis“, 50×70, vertė 225 Eur, priteistini ieškovei, atsakovui priteisiant 1 837,50 Eur kompensaciją. Įskaičius mokėtinas kompensacijas už paveikslus iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 3 487,50 Eur kompensacija už netekto turto dalį-paveikslus.

13. Nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo bendrą prievolę kreditoriui trečiajam asmeniui AB SEB bankui, 2007 m. spalio 24 d. kredito sutartis, Nr. 1450718074975-53 (likutis 2022 m. gegužės 1 d. sudarė 144 780,65 Eur). Trečiojo asmens AB SEB bankas sutikimas dėl prievolių modifikavimo šiuo atveju nėra gautas, todėl darytina išvada, jog ieškovė ir atsakovas, vykdydami prisiimtas prievoles trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal kredito sutartį, lieka solidariais bendraskoliais. Teismas atsižvelgęs į byloje pateiktus įrodymus (nuomos sutartis) nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog ieškovė įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdė mokėdama įmokas iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, gautų iš nuomos (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Dėl to ieškovės reikalavimą papildomai priteisti iš atsakovo 9 439,95 Eur lėšas už ieškovės pagal kredito sutartį sumokėtas įmokas atmetė. Taip pat atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 74 126 Eur negrąžinto kredito dydžio piniginę kompensaciją. Toks ieškovės reikalavimas, teismo vertinimu, laikytinas neatitinkančiu tiek teisinio reglamentavimo, tiek teismų formuojamos praktikos. Teismas pažymėjo, kad negyvenamosios patalpos, kurių įrengimui ir pirkimui buvo paimtas kreditas, nutraukus santuoką, taps jos asmenine nuosavybe. Po santuokos nutraukimo nuompinigiai, gauti iš šio turto nuomos, taip pat tampa jos asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl negrąžinto kredito dydžio piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo. Juolab, kad visas kreditas dar nėra sumokėtas. Taigi nėra aišku, į kurį solidarųjį skolininką bankas nukreips reikalavimą. Nors ieškovė prašo nustatyti prievolės vykdymo tvarką, pagal kurią ji mokėtų kredito įmokas, tačiau nėra atmestina ir tokia galimybė, kad trečiasis asmuo gali savo reikalavimą nukreipti į atsakovą. Pažymėjo, kad atsakovas tokio reikalavimo (nukreipti į ieškovę regresinį reikalavimą, jei dėl kokių nors priežasčių ieškovė nepadengs kredito, ir jį, pareikalavus AB SEB bankui, padengs atsakovas) šioje byloje nepareiškė. Taigi ieškovės prašymas iš atsakovo priteisti pusę dar nesumokėto kredito nepagrįstas.

14. Nurodė, kad iš byloje esančio pavedimo matyti, kad pavedimas buvo atliktas ieškovei. Byloje nėra įrodymų, kad šiais pinigais buvo sumokėta už žemės sklypą. Pažymėjo, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog šiuo pavedimu atsakovas skolino pinigus ieškovei, kad ieškovė įsipareigojo šią sumą grąžinti. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 8 000 Eur. Ieškovei byloje nepateikus įrodymų, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog perkamo žemės sklypo, tenkančio ieškovei, 10 000 Eur sumą sumokės atsakovas ir jai šių pinigų nereikės atsakovui grąžinti, darytina išvada, jog atsakovas įrodė ieškovės prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, kad atsakovas įvykdė prievolę už ieškovę. Pažymėjo, kad tokios praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kai prievolę už skolininką įvykdo trečiasis asmuo, laikomasi ir teismų procesiniuose sprendimuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 18 000 Eur priteisimo iš ieškovės, tenkintinas iš dalies priteisiant atsakovui iš ieškovės 10 000 Eur.

15. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad šalys vedė bendrą ūkį, į tai, kad iki 2020 m. gegužės 13 d. šalių lėšos buvo gaunamos bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į ieškovės nurodytą aplinkybę dėl paskolos dalies dengimo, sprendė, kad labiau tikėtina, jog paskola buvo grąžinta iš šalių bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų (CPK 185 straipsnis). Taigi atsakovo reikalavimą dėl 6 874,85 Eur priteisimo iš ieškovės atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovė D. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei D. B. iš atsakovo R. B. priteista 43 767,93 Eur kompensacija, nustatant kompensacijos dydį 64 184, 95 Eur. Proporcingai pakeistam piniginės kompensacijos dydžiui pakeisti bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme paskirstymą. Priteisti ieškovei D. B. iš atsakovo R. B. apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

17.1. Nurodė, kad nesutinka su teismo nustatyta gydymo patalpos verte. Pažymėjo, kad Ekspertizės akte Nr. 2021/12/23-1 pažymėta, kad gydymo paskirties patalpoms taikytinas 1,05, t. y. 5 proc. pataisos koeficientas administracinės paskirties patalpų atžvilgiu (Ekspertizės akto 59 lapas), kas reiškia, kad ieškovei paskirtos patalpos rinkos vertė būtų 5 proc. mažesnė, kas nuo ekspertize nustatytos 95 300 Eur rinkos vertės sudaro 4765 Eur, jeigu patalpų paskirtis nebūtų pakeista į gydymo. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad patalpos paskirtis į gydymo buvo pakeista 2020 m. birželio 25 d. Deklaracijos apie statinio(-ių), jo (jų) dalies(-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio(-ių), jo (jų) dalies(-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą pagrindu, t. y. jau po šalių sudarytos Povedybinės sutarties patvirtinimo. Šią aplinkybę sprendime pripažino ir pirmos instancijos teismas. Atsakovas byloje neįrodinėjo, o teismas ir nenustatė, kokie darbai buvo atlikti siekiant patalpų paskirties pakeitimo iki Povedybinės sutarties pasirašymo. Ieškovė pripažįsta, kad dalis šios patalpos remonto darbų buvo pradėti gavus statybos leidimą iki Povedybinės sutarties pasirašymo, tačiau šie darbai buvo įvertinti ekspertizės metu nustatant patalpų būklę. Šios įvertinimo dalies ieškovė ir neginčija. Tačiau 5 procentų vertės padidėjimas atsirado ne dėl remonto darbų, o dėl paskirties pakeitimo, t. y. dėl formalių procesų, kuriuos ieškovė, kaip individualios įmonės (duomenys neskelbtini) odontologijos kabinetas savininkė atliko prieš Deklaracijos pateikimą jau po Povedybinės sutarties pasirašymo. Pažymėjo, kad teismo sprendimas dalyje dėl gydymo patalpų įvertinimo keistinas, nustatant, kad jų vertė yra 90 535 Eur, atitinkamai pakeičiant (t. y. padidinant ½ dalimi vertės skirtumo – 2382,5 Eur) ieškovei iš atsakovo priteistos piniginės kompensacijos dydį.

17.2. Nesutiko dėl teismo nustatytos monetų kolekcijos vertės. Pažymėjo, kad byloje yra pateikti įrodymai (UAB „Monetų namai“ informacinis raštas; UAB „Telemarketing“ raštas „Dėl informacijos pateikimo“; monetų autentiškumo sertifikatai), kurie patvirtina aplinkybes: 1) kolekcija yra surinkta nuo 2010 m. per dešimties metų laikotarpį; 2) kolekcijos eksponatai yra pagaminti iš brangiųjų metalų. Nurodė, kad atsakovas, duodamas teismo posėdyje paaiškinimus, nurodė, kad monetų kolekcija buvo renkama pinigų investavimo tikslu, siekiant išvengti jų nuvertėjimo. Byloje yra pateikti viešoje internetinėje erdvėje skelbiami aukso ir sidabro kainų kitimo grafikai, parengti UAB Aurea Holding pagal Londono lydinių biržos kainas, kurie patvirtina, kad per praėjusį 10 metų laikotarpį tiek aukso, tiek sidabro kainos ženkliai padidėjo. Ieškovė negalėjo pateikti kvalifikuoto specialisto atlikto monetų kolekcijos vertės paskaičiavimo, nes tokių specialistų Lietuvoje nėra, tačiau aukso bei sidabro rinkos kainų padidėjimas patvirtina, kad monetų vertė, lyginant su jų įsigijimo metu buvusi verte, yra ženkliai padidėjusi. Ieškovės pozicija dėl monetų kolekcijos vertės – 60 000 Eur, įvertinant monetų bei medalių įsigijimo išlaidas (42 810,86 Eur) yra logiška ir reali, kas sudaro pagrindą pirmos instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti, nustatant, kad atsakovui priteistos monetų kolekcijos vertė yra ne 42 810,86 Eur, o 60 000 Eur, atitinkamai pakeičiant iš atsakovo ieškovei priteistinos piniginės kompensacijos dydį, t. y. pirmos instancijos teismo nustatytą 21 405,43 Eur kompensaciją padidinant iki 30 000 Eur.

17.3. Dėl įsipareigojimų kreditoriui vykdymo (9439,95 Eur kompensacijos už ieškovės asmeninėmis lėšomis įvykdytą solidarią prievolę kreditoriui priteisimo) nurodė, kad šalys 2020 m. gegužės 13 d. sudarė Povedybinę sutartį, kuria susitarė, kad visos pajamos, kurias po šios sutarties sudarymo įgis bet kuri viena iš šalių, bus laikomos šias pajamas po šios sutarties įgijusios šalies asmenine nuosavybe (Povedybinės sutarties 3.1.p., 3.2. p., 5.1.p.). Povedybinės sutarties sudarymo momentu negyvenamosios patalpos-administracinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo nuomojamos, sutartys dėl patalpų nuomos buvo sudarytos ieškovės, į ieškovės sąskaitą buvo pervedami nuompinigiai bei kitos, su patalpų nuoma susijusios lėšos; šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos, be to, sutartyje nebuvo pažymėta, kad šios ieškovės gaunamos nuomos pajamos turės kitokį (ne asmeninės nuosavybės) statusą. Povedybinėje sutartyje nurodytas gaunamų pajamų apibrėžimas, tame tarpe ir visos kitos pajamos, rodo, kad šalys susitarė dėl bet kokių šalies gautų pajamų, gautų po sutarties sudarymo, pripažinimo asmenine pajamas gavusios šalies nuosavybe. Toks pajamų statusas taikytinas ir ieškovės iš patalpų nuomos gautoms pajamoms, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų įvertinta, kad ieškovė kredito įmokas mokėjo iš nuompinigių, laikytina, kad ji kreditą dengė iš asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Antra vertus, byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė kredito įmokas mokėjo būtent iš gautų nuompinigių, todėl teismo išvada, kad labiausiai tikėtina, kad ieškovė įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdė mokėdama įmokas iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, gautų iš nuomos, yra nepagrįsta.

17.4. Nurodė, kad teismo sprendime nurodytoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-531-896/2018 aplinkybės nėra tapačios, o priešingai, jos esmingai skiriasi tuo aspektu, kad nagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-531-896/2018 sutuoktiniai santuokos metu nebuvo sudarę Povedybės sutarties, kuria būtų apibrėžtas jų gaunamų pajamų teisinis statutas. Jau vien dėl šios priežasties pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-531-896/2018 išvada dėl nuompinigių, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, vertinimo. Atsižvelgiant į nurodytą, pažymėjo, kad teismas atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl 9439,95 Eur kompensacijos už ieškovės asmeninėmis lėšomis įvykdytą solidarią prievolę kreditoriui priteisimo, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

18. Atsakovas R. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės D. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais:

19.1. Pažymėjo, kad ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad po Povedybinės sutarties sudarymo padidino gydymo patalpų vertę ne mažiau kaip 5 proc. (4 765,00 Eur). Nurodė, kad minėtų patalpų paskirtis į gydymo patalpas pakeista 2020 m. birželio 25 d., tuo tarpu Povedybinė sutartis, kuria nustatytas asmeninis turto teisinis rėžimas, sudaryta 2020 m. gegužės 13 d. Tačiau pažymėjo tai, kad gydymo patalpų paskirties keitimo procedūros prasidėjo daug anksčiau, dar iki Povedybinės sutarties sudarymo, Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šios procedūros prasidėjo po Povedybinės sutarties sudarymo. Be to, ieškovė patikslintame ieškinyje nereiškė jokių reikalavimų dėl kompensacijos už bendrosios jungtines nuosavybės padidėjimą ar šiuo pagrindu priteisti didesnę turto dalį. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu neturėjo pareigos įrodinėti, kokie darbai buvo atlikti siekiant patalpų paskirties pakeitimo iki Povedybinės sutarties pasirašymo, o teismas, priimdamas šioje dalyje sprendimą, turėjo vertinti tik byloje esančią medžiagą. Būtent ieškovė turėjo pareigą pateikti į nagrinėjamą bylą įrodymus, kuriais grindžia reikalavimą dėl gydymo patalpų vertės sumažinimo 5 proc., t. y. kad minėtos gydymo patalpų keitimo procedūros prasidėjo jau po Povedybinės sutarties sudarymo, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 5 proc. vertės padidėjimas atsirado dėl paskirties pakeitimo, t. y. dėl formalių procesų, kuriuos ieškovė atliko prieš Deklaracijos pateikimą jau po Povedybinės sutarties pasirašymo, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nepateikė jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

19.2. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyta 60 000 Eur monetų kolekcijos verte, laiko ją visiškai nepagrįsta ir neįrodyta. Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė UAB „Monetų namai“ 2021 m. gruodžio 3 d. informacinį raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovo vardu įsigytų 224 vnt. monetų kaina iš viso yra 42 810,86 Eur. Būtent ši suma laikytina pagrindžiančia kolekcinių monetų vertę. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodytą monetų kolekcijos vertę. Nors ieškovė nurodo, kad aukso bei sidabro rinkos kainų padidėjimas patvirtina, kad monetų vertė, lyginant su jų įsigijimo metu buvusi verte, yra ženkliai padidėjusi, tačiau ieškovė nepateikė jokių konkrečių skaičiavimų ir šiuos skaičiavimus patvirtinančių įrodymų, kurie pagrįstų nurodytą 60 000 Eur monetų kolekcijos vertę.

19.3. Pažymėjo, kad ieškovė kartu su 2021 m. gruodžio 3 d. atsiliepimu į patikslintą priešieškinį pateikė 2019 m. sausio 24 d. ir 2019 m. spalio 10 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis bei banko sąskaitos išrašus, o kartu su atsiliepimu į patikslintą priešieškinį pateikė atnaujintus banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina ieškovės gaunamas nuomos pajamas iš ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių patalpų. Kaip matyti iš pateiktų nuomos sutarčių, iš patalpos/buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė gauna 355 Eur nuomos mokestį atskaičius mokesčius (pagal 2019 m. sausio 24 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį), bei 400 Eur nuomos mokestį atskaičius mokesčius (pagal 2019 m. sausio 10 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį). Iš viso ieškovė iš nuomos per mėnesį atskaičius mokesčius gauna 755 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė gavo nuompinigius iš ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausančio turto nuomos, o šalių susitarimu iš nuomos gautos lėšos turėjo būti panaudotos įmokų pagal Kredito sutartį dengimui. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovė įsipareigojimus pagal Kredito sutartį vykdė mokėdama įmokas iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, gautų iš bendrosios jungtinės nuosavybe priklausančio turto nuomos. Todėl ieškovės reikalavimas papildomai priteisti iš atsakovo lėšas už ieškovės pagal Kredito sutartį sumokėtas įmokas laikytinas visiškai nepagrįstu, nesąžiningu ir neteisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai atmestas.

20. Atsakovas R. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą skundžiamoje dalyje panaikinti ir šiose dalyse priimti naują sprendimą: 1) priteisti iš D. B. R. B. naudai 6 874,85 Eur kompensaciją už R. B. asmeninėmis lėšomis įvykdytą bendrą D. B. ir R. B. skolinį įsipareigojimą; 2) priteisti iš D. B. R. B. naudai 18 000 Eur kompensaciją už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimą asmeninėn D. B. nuosavybėn; 3) pripažinti D. B. ir R. B. bendrąja jungtine nuosavybe šiuos paveikslus: V. Š. „Sodyba“, V. Š. „Peizažas“; V. Š. „Du medžiai“, V. Š. „Pušys“, V. Š. „Peizažas kopa“, V. Š. „Nemuno vingis“, V. Š. „Tvenkinys“, V. Š. „Vakaro nuotaika“, A. S. „Vilnius“ 50×60, A. S. „Vilnius“, 50×70, A. S. „Vilnius“, 60×70, V. Š. „Vakaras, pušys“, V. Š. „Žiemos peizažas“, V. Š. „Krymas“, V. Š. „Hortenzijos“, V. Š. „Melancholiškas peizažas“, A. S. „Vilniaus tolumos“, A. S. „Mergelės žvaigždynas virš Vilniaus“, A. S. „Vilnius“, 80×100, V. Š. „Rudenėlis“, A. S. „Marija su Kūdikiu“, V. Š. „Obelis“; 4) po santuokos nutraukimo R. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti šiuos paveikslus: A. B. „Gulbės“, 2011 m., 90X110, vertė 700 Eur; A. B. „Jūra“, 2005 m., 80X100, vertė 450 Eur; A. B. „Trakų pilis“, 1988 m., 50X70, vertė 450 Eur; 5) priteisti iš R. B. D. B. naudai 22 875,58 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 6) priteisti iš D. B. R. B. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

21.1. Nurodė, kad santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 151, o 2006 m. rugsėjo 26 d. sudarytas Susitarimas pakeisti 1998 m. rugpjūčio 4 d. Paskolos sutarties Nr. 151 sąlygas. Šiuo pagrindu ieškovė ir atsakovas tapo solidariais skolininkais ir įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2020 m. birželio 9 d. pateikė išankstinio kredito (kredito dalies) grąžinimo prašymus, kuriais prašė pagal kredito sutartis įskaityti iš viso 13 909,57 Eur sumą kaip iš anksto grąžintą kredito dalį. Atsižvelgiant į tai, atsakovas 2020 m. birželio 29 d. grąžino 13 749,69 Eur kredito dalį kreditoriui, t. y. atsakovas kredito dalį grąžino po Povedybinės sutarties sudarymo. Povedybinėje sutartyje nurodyta, kad po šios sutarties sudarymo visos šalių pajamos yra kiekvienos iš šalių asmeninė nuosavybė. Akivaizdu, kad tokiu atveju atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovės pusės iš savo asmeninių lėšų sumokėtos sumos likusiai kredito daliai padengti, t. y. 6 874,85 Eur sumos. Teismas šioje skundžiamo sprendimo dalyje padarė visiškai nepagrįstą bei bylos medžiagai prieštaraujančią išvadą neva atsakovo grąžinta 13 749,69 Eur kredito suma buvo grąžinta ne iš atsakovo asmeninių, o sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Tokie skundžiamo sprendimo dalyje teismo pateikti argumentai visiškai neatitinka byloje esančios medžiagos.

21.2. Nurodė, kad 2020 m. spalio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 4975 įsigijus ginčo žemės sklypą, šis turtas tapo ieškovės asmenine nuosavybe, todėl ieškovė turėjo asmeninę pareigą apmokėti pardavėjui už šio sklypo įsigijimą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė 2021 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 697 minėtą žemės sklypą perleido trečiajam asmeniui. Vis dėlto, atsakovas apmokėjo už šio ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo įgijimą atlikdamas 10 000 Eur ir 8 000 Eur pavedimus, šios aplinkybės ieškovė neginčija. Iš viso atsakovas pervedė 18 000 Eur žemės sklypo įgijimui ieškovės asmeninės nuosavybėn. Pažymėjo, kad ieškovė iki šiol negrąžino atsakovui šio už žemės sklypo įgijimą ieškovės nuosavybėn pervestų pinigų sumos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė yra skolinga atsakovui 18 000 Eur sumą, kurią atsakovas sumokėjo vykdydamas ieškovės įsipareigojimą trečiajam asmeniui. Ieškovė turėjo kompensuoti atsakovui visą 18 000 Eur sumą, todėl teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria priteista tik 10 000 Eur suma, laikytina nepagrįsta. Vien nurodyta aplinkybė, jog dalį sumos (8 000 Eur) atsakovas pervedė tiesiogiai ieškovei, o ne žemės sklypo pardavėjui nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti šio atsakovo reikalavimo, kadangi nurodyta suma taip pat kaip ir 10 000 Eur suma, kurią teismas priteisė atsakovui, buvo panaudota minėto žemės sklypo pirkimui.

21.3. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl A. S. ir V. Š. paveikslų priteisimo asmeninėn ieškovės nuosavybėn. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su dailininku A. B., kurio paveikslai įtraukti į dalintino turto balansą, atsakovą siejo artima draugystė. Šis dailininkas buvo atsakovo draugas prieš santuokos su ieškove sudarymą, o dailininkai V. Š. ir A. S. buvo A. B. draugai, todėl atsakovas susipažino su jais būtent per A. B. Todėl ieškovė su šiais asmenimis susipažino tik per atsakovą jau po santuokos sudarymo, o ieškovės teismui kartu su atsiliepimu į patikslintą priešieškinį pateiktos nuotraukos, kuriose ji užfiksuota su dailininkais, nepatvirtina, jog paveikslai dovanoti tik ieškovei. Nurodė, kad ieškovė pas dailininką V. Š. nuvykdavo kartu su atsakovu, jog šis perduotų paveikslus už ieškovės suteiktas odontologines paslaugas. Taigi, šie paveikslai vertinti kaip atlygis už atliktą darbą. Akivaizdu, kad tiek pajamos iš darbo, tiek kitas atlyginimas, gautas už atliktą darbą, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, todėl visiškai pagrįstai patikslintame priešieškinyje įtrauktas į dalintino turto masę. Todėl teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta V. Š. paveikslus priskirti asmeninėn ieškovės nuosavybėn, laikytina nepagrįsta, todėl naikintina. Pažymėjo, kad dailininkas A. S. dovanojo paveikslą ieškovei ir atsakovui įkurtuvių proga, todėl paveikslas laikytinas dovana šeimai, o ne asmeniškai ieškovei, todėl visiškai pagrįstai įtrauktas į dalintino turto masę. Be to, dailininkas A. S. kelis paveikslus atnešė ieškovei į darbą, ieškovė ir atsakovas važiavo pas dailininką A. S. pasiimti vieno paveikslo, šie paveikslai perduoti kaip atlygis už ieškovės atliktas odontologines paslaugas, todėl taip pat laikytini bendrąja jungtine nuosavybe. Pažymėjo, kad teismas netinkamai vertino liudytojų A. S. ir V. Š. pateiktus paaiškinimus. Byloje apklausti liudytojai A. S. ir V. Š., nors ir teigė, kad dovanojo paveikslus ieškovei, tačiau taip pat pripažino, kad ieškovė jiems neatlygintinai teikė odontologo paslaugas. Dailininkas V. Š. teikdamas parodymus pareiškė, kad „dantis gavo dovanai“. Šie byloje apklausti liudytojai ne tik, kad nepatvirtino ieškovės teiginių dėl paveikslų asmeninės nuosavybės, bet net priešingai, tuos teiginius paneigė. Pažymėjo ir tai, kad teismas sprendimo dalyje nors ir pripažindamas A. B. paveikslus bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau visiškai nepagrįstai dalį A. B. paveikslų priteisė ieškovės nuosavybėn, šio sprendimo tinkamai nemotyvavo, neatsižvelgė į tai, jog didžioji dalis paveikslų priteista ieškovės nuosavybėn.

21.4. Nurodė, kad tenkinus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimus, iš viso atsakovas ieškovei turi sumokėti 57 255,43 Eur (30 8501 + 5 0002 + 21 405,433). Ši suma mažintina nurodytomis ieškovės atsakovui priteistinomis sumomis, todėl atsakovas iš viso turi sumokėti ieškovei 22 875,58 Eur kompensaciją (57 255,43 – 18 000 – 6 874,85 – 9 505).

22. Ieškovė D. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo R. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais:

23.1. Nurodė, kad teismas padarė išvadą, jog paskola buvo grąžinta iš šalių bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų, todėl pagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo dėl 6 874,85 Eur kompensacijos iš ieškovės priteisimo. Nurodė, kad iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad didžioji dalis jo nurodytu laikotarpiu gautų pajamų – darbo užmokestis. Nors mokėjimo dokumentuose nėra nurodyta, už kokį laikotarpį mokamas atlyginimas, tačiau yra visuotinai žinoma aplinkybė, jog darbo užmokestis mokamas už praeitą mėnesį, kas reiškia, kad gegužės mėn. atsakovo gautas darbo užmokestis buvo uždirbtas balandžio mėn., t. y. tuo laiku, kai šalys dar nebuvo sudarę Povedybinės sutarties, todėl to laikotarpio darbo užmokestis sudarė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Analogiškas darbo užmokesčio, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės, statuso taikymas yra iki gegužės 13 d., t. y. ir daliai to darbo užmokesčio, kuris atsakovui buvo išmokėtas birželio mėnesį. Taigi, atsakovo darbo užmokestis, gautas po Povedybinės sutarties sudarymo, negali būti vertinamas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė, nes didžioji jo dalis buvo išmokėta už laikotarpį iki Povedybinės sutarties patvirtinimo, todėl sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Be darbo užmokesčio, 2020 m. birželio 10 d. atsakovas gavo 2276,53 Eur iš „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo. Iš byloje pateikto mokėjimo dokumento išmokos pobūdis nėra aiškus, tačiau vertinant tai, kad nurodyta įmonė yra draudimo kompanija, su kuria atsakovas buvo sudaręs kaupiamojo draudimo sutartį, tikėtina, kad tai yra išmoka pagal kaupiamojo draudimo sutartį, kurios įmokos buvo daromos šalių santuokos metu iki Povedybinės sutarties sudarymo.

23.2. Nurodė, kad apeliaciniame skunde yra keliamas reikalavimas, viršijantis atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimo ribas. Priešieškinio reikalavimu atsakovas prašė priteisti 18 000 Eur piniginę kompensaciją; priimtu sprendimu pirmos instancijos teismas reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė atsakovui 10 000 Eur, kitoje dalyje (dėl 8 000 Eur) priešieškinio reikalavimą atmetė. Apeliaciniu skundu atsakovas neprašo naikinti tos teismo sprendimo dalies, kuria priteista 10 000 Eur kompensacija; prašo naikinti tik tą sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 8 000 Eur priteisimo bei prašo priteisti atsakovui 18000 Eur kompensaciją. Tokiu būdu atsakovas siekia gauti iš ieškovės jau ne 18000 Eur kompensaciją pagal patikslintame priešieškinyje suformuluotą reikalavimą, bet 28 000 Eur (10 000 Eur pagal pirmos instancijos teismo sprendimą ir 18000 Eur prašoma priteisti apeliaciniu skundu). Toks apeliacinio skundo prašymas, viršijantis priešieškinio reikalavimas ribas, nesvarstytinas, nes nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas negali išeiti už pirmos instancijos teisme išnagrinėto ieškinio/priešieškinio ribų.

23.3. Nesutiko su apelianto reikalavimu dėl papildomos 8000 Eur kompensacijos priteisimo už ieškovės asmeninės nuosavybės teise įgytą žemės sklypą. Nors atsakovas ir nurodo, kad už ieškovės perkamą žemės sklypą jis apmokėjo 18 000 Eur, iš kurių 10 000 Eur pervedė tiesiogiai pardavėjui, o 8000 Eur pervedė ieškovei, kuri tais pinigais dalinai apmokėjo sklypo įsigijimą, tačiau ieškovė su atsakovo nurodyta 8000 Eur pervedimo paskirtimi bei panaudojimu nesutinka. Ji atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė ir dabar patvirtina, kad tie pinigai (8000 Eur) buvo skirti ir panaudoti šalių pilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui. Tai nėra atsakovo apmokėjimas už ieškovės įgytą žemės sklypą, todėl sumokėti atsakovui kompensaciją ieškovė nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, kad už ieškovės sklypą iš viso sumokėjo 18 000 Eur, ginčijamos sumos sumokėjimo įrodymais nepatvirtino.

23.4. Pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovę su abiem dailininkais siejo ilgamečiai bičiuliški santykiai, ieškovė dirbo ir dirba savo privačiame kabinete, todėl turėjo teisę ir galimybę suteikti neatlygintinas paslaugas dailininkui V. Š., o pastarojo, apklausto liudytoju, parodymai patvirtina, kad paveikslų dovanojimas ieškovei nebuvo siejamas su atsilyginimu/apmokėjimu už jam suteiktas odontologines paslaugas. Todėl teismas objektyviai ir tinkamai įvertino liudytojų A. S. ir V. Š. parodymus, ir pagrįstai jų dovanotus paveikslus pripažino asmenine ieškovės nuosavybe.

23.5. Nesutiko su apeliacinio skundo reikalavimu dėl A. B. paveikslų „Gulbės“ ir „Jūra“ po santuokos nutraukimo priteisimo asmeninėn atsakovo nuosavybėn. Nors atsakovas nurodo, kad jį su dailininku A. B. siejo artima draugystė, todėl šio dailininko paveikslai jam turi ypatingą emocinę reikšmę, tačiau tai patvirtinančių įrodymų jis nepateikė. Tuo tarpu ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent ieškovę su šiuo dailininku siejo artimi ryšiai. Be to, domėjimasis tapyba, paveikslų kolekcionavimas buvo ieškovės, o ne atsakovo hobis, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai visus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius paveikslus, išskyrus atsakovo pirktą ir ieškovei padovanotą E. M. paveikslą „Jūra“, priteisė ieškovės nuosavybėn.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

25. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo.

26. Ginčas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kilo dėl pirmosios instancijos teismo priteistų kompensacijų dydžio, atmestų reikalavimų dėl kompensacijų priteisimo, taip pat dėl kilnojamųjų daiktų (paveikslų) nuosavybės.

Dėl gydymo patalpos vertės nustatymo

27. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė negyvenamąsias-administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąsias-gydymo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovui – 138 150 Eur kompensaciją. Įskaičius mokėtinas kompensacijas, ieškovei iš atsakovo priteisė 30 850 Eur kompensaciją už netekto nekilnojamojo turto dalį.

28. Ieškovė apeliaciniu skundu nurodė, kad nesutinka su teismo nustatyta gydymo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), verte. Pažymėjo, kad ekspertizės akte Nr. 2021/12/23-1 pažymėta, kad gydymo paskirties patalpoms taikytinas 1,05, t. y. 5 proc. pataisos koeficientas administracinės paskirties patalpų atžvilgiu, kas reiškia, kad ieškovei paskirtos patalpos rinkos vertė būtų 5 proc. mažesnė, kas nuo ekspertize nustatytos 95 300 Eur rinkos vertės sudaro 4765 Eur, jeigu patalpų paskirtis nebūtų pakeista į gydymo. Nurodė, kad patalpos paskirtis į gydymo buvo pakeista 2020 m. birželio 25 d., t. y. jau po šalių sudarytos povedybinės sutarties patvirtinimo. Ieškovė pripažino, kad dalis šios patalpos remonto darbų buvo pradėti gavus statybos leidimą iki povedybinės sutarties pasirašymo, tačiau šie darbai buvo įvertinti ekspertizės metu nustatant patalpų būklę. Šios įvertinimo dalies ieškovė ir neginčija. Tačiau 5 procentų vertės padidėjimas atsirado ne dėl remonto darbų, o dėl paskirties pakeitimo, t. y. dėl formalių procesų, kuriuos ieškovė, kaip individualios įmonės (duomenys neskelbtini) odontologijos kabinetas savininkė atliko prieš deklaracijos pateikimą jau po povedybinės sutarties pasirašymo. Pažymėjo, kad teismo sprendimas dalyje dėl gydymo patalpų įvertinimo keistinas, nustatant, kad jų vertė yra 90 535 Eur, atitinkamai pakeičiant (t. y. padidinant ½ dalimi vertės skirtumo – 2382,5 Eur) ieškovei iš atsakovo priteistos piniginės kompensacijos dydį. Teisėjų kolegija su nurodytais ieškovės argumentais nesutinka.

29. Nustatyta, kad pagal teismo paskirtos 2022 m. kovo 15 d. ekspertizės aktą gydymo patalpų vertė yra 95 300 Eur. Ieškovė šios ekspertizės akte nurodytos turto vertės neginčija, tačiau nurodo, kad gydymo patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vertė turėtų būti sumažinta 5 proc., kadangi ji pakeitė patalpų paskirtį iš savo asmeninių lėšų.

30. Nustatyta, kad šalys 2007 m. lapkričio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir 2018 m. balandžio 6 d. pažymos apie naujai suformuotą nekilnojamojo kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį pagrindais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo negyvenamąją patalpą-gydymo patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

31. Taip pat nustatyta, kad šalys 2020 m. gegužės 13 d. sudarė ir notariškai patvirtino savo susitarimą dėl dalies santuokoje įgyto turto – individualios įmonės (duomenys neskelbtini) odontologijos kabinetas bei transporto priemonės LEXUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasidalijimo (turto pasidalijimo sutartis, notarinio registro Nr. SN43-949). Tą pačią dieną buvo sudaryta ir vedybų (povedybinė) sutartis (notarinio registro Nr. SN43-951), kuria šalys susitarė dėl būsimo kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, piniginių lėšų priklausymo asmeninės nuosavybės teise, taip pat būsimų teisinių pareigų bei prievolių, kaip asmeninių jas prisiėmusios šalies, statuso.

32. Nustatyta, kad negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis į gydymo patalpas pakeista 2020 m. birželio 25 d.

33. Kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad procedūros dėl patalpų paskirties pakeitimo prasidėjo anksčiau, dar iki povedybinės sutarties sudarymo (2020 m. gegužės 13 d.). Vien tai, kad negyvenamosios patalpos paskirtis buvo pakeista 2020 m. birželio 25 d. (po povedybinės sutarties sudarymo) nepatvirtina, kad šios procedūros prasidėjo po povedybinės sutarties sudarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų patalpų paskirtis į gydymo patalpas pakeista 2020 m. birželio 25 d., o povedybinė sutartis, kuria nustatytas asmeninis turto teisinis rėžimas, sudaryta 2020 m. gegužės 13 d. Taigi, laikotarpis po povedybinės sutarties sudarymo ir negyvenamosios patalpos paskirties į gydymo patalpas pakeitimo, sudaro vos daugiau nei vieną mėnesį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria tiek skundžiamo sprendimo išvadai, tiek atsakovo atsiliepime nurodytiems teiginiams, kad gydymo patalpų paskirties keitimo procedūros prasidėjo dar iki povedybinės sutarties sudarymo, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad ji pakeitė patalpų vertę iš savo asmeninių lėšų, kas padidino patalpų vertę 5 proc. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šios procedūros prasidėjo po povedybinės sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės skunde nurodyti motyvai dėl gydymo patalpų vertės laikytini deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje.

Dėl monetų kolekcijos vertės nustatymo

34. Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu priteisė atsakovui R. B. monetų kolekciją, o ieškovei kompensaciją, lygią pusei monetų kolekcijos vertės – 21 405,43 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė UAB „Monetų namai“ 2021 m. gruodžio 3 d. informacinį raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovo vardu įsigytų 224 vnt. monetų kaina iš viso yra 42 810,86 Eur. Būtent šią sumą teismas laikė pagrindžiančia kolekcinių monetų vertę. Nurodė, jog ieškovės teiginiai, kad monetų vertė yra 60 000 Eur, nepagrįsti įrodymais.

35. Ieškovė D. B. apeliaciniame skunde nurodė nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo nustatyta monetų kolekcijos verte. Pažymėjo, kad byloje yra pateikti įrodymai (UAB „Monetų namai“ informacinis raštas; UAB „Telemarketing“ raštas „Dėl informacijos pateikimo“; monetų autentiškumo sertifikatai), kurie patvirtina aplinkybes, kad: 1) kolekcija yra surinkta nuo 2010 m. per dešimties metų laikotarpį; 2) kolekcijos eksponatai yra pagaminti iš brangiųjų metalų. Nurodė, kad atsakovas, duodamas teismo posėdyje paaiškinimus, nurodė, kad monetų kolekcija buvo renkama pinigų investavimo tikslu, siekiant išvengti jų nuvertėjimo. Byloje yra pateikti viešoje internetinėje erdvėje skelbiami aukso ir sidabro kainų kitimo grafikai, parengti UAB Aurea Holding pagal Londono lydinių biržos kainas, kurie patvirtina, kad per praėjusį 10 metų laikotarpį tiek aukso, tiek sidabro kainos ženkliai padidėjo. Ieškovė negalėjo pateikti kvalifikuoto specialisto atlikto monetų kolekcijos vertės paskaičiavimo, nes tokių specialistų Lietuvoje nėra, tačiau aukso bei sidabro rinkos kainų padidėjimas patvirtina, kad monetų vertė, lyginant su jų įsigijimo metu buvusia verte yra ženkliai padidėjusi.

36. Taigi, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ginčas yra kilęs tik dėl monetų kolekcijos vertės, bei, atitinkamai, dėl kompensacijos, priteistinos iš atsakovo ieškovei už jam priteistą monetų kolekciją, dydžio. Byloje nėra ginčo dėl sprendimo dalies, kuria monetų kolekcija buvo priteista atsakovui.

37. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

38. Nagrinėjamu atveju byloje visa apimtimi galioja rungtyniškumo ir dispozityvumo principai, todėl įrodinėjimo našta skirstytina pagal bendrąją taisyklę, teigiančią, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė teigdama, kad monetų kolekcijos vertė yra 60 000 Eur, turėjo tai įrodyti. Be to, civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas suteikia teisę ir procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė, ir šioje bylos dalyje priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

39. Kaip minėta, ieškovė byloje įrodinėjo, kad monetų kolekcijos vertė yra 60 000 Eur. Šį teiginį grindė byloje pateiktais įrodymais, t. y. UAB „Monetų namai“ informaciniu raštu, UAB „Telemarketing“ raštu „Dėl informacijos pateikimo“ bei monetų autentiškumo sertifikatais. Kolegijos vertinimu, ieškovės byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad monetų kolekcijos vertė yra ne 60 000 Eur, o priešingai – 42 810,86 Eur. Tai patvirtina UAB „Monetų namai“ 2021 m. gruodžio 3 d. informacinis raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovas visas monetas įsigijo už bendrą 42 810,86 Eur sumą. Nors ieškovė teigia, kad per praėjusį 10 metų laikotarpį tiek aukso, tiek sidabro kainos ženkliai padidėjo, tačiau ji nepateikė jokių konkrečių monetų kolekcijos vertės padidėjimo įrodymų. Kaip minėta, būtent ieškovei kyla pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus. Be to, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad Lietuvoje nėra kvalifikuotų specialistų turinčių atitinkamas licencijas ir galinčių atlikti objektyvų kolekcijos vertinimą, taip pat nepagrindžia jos nurodomos 60 000 Eur monetų kolekcijos vertės.

40. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl monetų kolekcijos vertės. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad monetų kolekcijos vertė yra 42 810,86 Eur bei, atitinkamai, ieškovei iš atsakovo priteisė 21 405,43 Eur kompensaciją, todėl šios sprendimo dalies nėra pagrindo naikinti ar keisti.

Dėl paveikslų nuosavybės

41. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pripažinti D. B. ir R. B. bendrąja jungtine nuosavybe šiuos paveikslus: V. Š. „Sodyba“, V. Š. „Peizažas“; V. Š. „Du medžiai“, V. Š. „Pušys“, V. Š. „Peizažas kopa“, V. Š. „Nemuno vingis“, V. Š. „Tvenkinys“, V. Š. „Vakaro nuotaika“, A. S. „Vilnius“ 50×60, A. S. „Vilnius“, 50×70, A. S. „Vilnius“, 60×70, V. Š. „Vakaras, pušys“, V. Š. „Žiemos peizažas“, V. Š. „Krymas“, V. Š. „Hortenzijos“, V. Š. „Melancholiškas peizažas“, A. S. „Vilniaus tolumos“, A. S. „Mergelės žvaigždynas virš Vilniaus“, A. S. „Vilnius“, 80×100, V. Š. „Rudenėlis“, A. S. „Marija su Kūdikiu“, V. Š. „Obelis“.

42. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl A. S. ir V. Š. paveikslų priteisimo asmeninėn ieškovės nuosavybėn. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su dailininku A. B., kurio paveikslai įtraukti į dalintino turto balansą, atsakovą siejo artima draugystė. Šis dailininkas buvo atsakovo draugas prieš santuokos su ieškove sudarymą, o dailininkai V. Š. ir A. S. buvo A. B. draugai, todėl atsakovas susipažino su jais būtent per A. B. Todėl ieškovė su šiais asmenimis susipažino tik per atsakovą jau po santuokos sudarymo. Nurodė, kad ieškovė pas dailininką V. Š. nuvykdavo kartu su atsakovu, jog šis perduotų paveikslus už ieškovės suteiktas odontologines paslaugas. Taigi, šie paveikslai vertinti kaip atlygis už atliktą darbą. Akivaizdu, kad tiek pajamos iš darbo, tiek kitas atlyginimas, gautas už atliktą darbą, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, todėl įtrauktas į dalintino turto masę. Todėl teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta V. Š. paveikslus priskirti asmeninėn ieškovės nuosavybėn, laikytina nepagrįsta, todėl naikintina. Pažymėjo, kad dailininkas A. S. dovanojo paveikslą ieškovei ir atsakovui įkurtuvių proga, todėl paveikslas laikytinas dovana šeimai, o ne asmeniškai ieškovei, todėl įtrauktas į dalintino turto masę. Be to, dailininkas A. S. kelis paveikslus atnešė ieškovei į darbą, ieškovė ir atsakovas važiavo pas dailininką A. S. pasiimti vieno paveikslo, šie paveikslai perduoti kaip atlygis už ieškovės atliktas odontologines paslaugas, todėl taip pat laikytini bendrąja jungtine nuosavybe. Pažymėjo, kad teismas netinkamai vertino liudytojų A. S. ir V. Š. pateiktus paaiškinimus. Teisėjų kolegija su nurodytais atsakovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

43. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dailininkų V. Š. ir A. S. paveikslus pripažino asmenine ieškovės nuosavybe. Kaip teisingai nurodė teismas, tai, jog šių dailininkų paveikslai buvo padovanoti asmeniškai būtent ieškovei patvirtina dailininkų V. Š. ir A. S. parodymai teismo posėdyje. Pažymėtina, kad abu dailininkai apklausiami pirmosios instancijos teisme vienareikšmiškai nurodė, jog paveikslus dovanojo ieškovei D. B. Kolegija pažymi, kad nėra pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais.

44. Atmestini atsakovo argumentai, kad tiek A. S., tiek V. Š. paveikslus ieškovei perdavė kaip atlygį už ieškovės atliktas odontologines paslaugas, todėl jie turi būti laikytini bendrąja jungtine nuosavybe. Kolegija pažymi, kad nors apklausiami teismo posėdyje liudytojai (dailininkai) patvirtino, kad ieškovė jiems neatlygintinai teikė odontologines paslaugas, tačiau šių parodymų negalima vertinti taip, kad paveikslais dailininkai atsilygino už ieškovės suteiktas paslaugas. Juolab, kad patys liudytojai (dailininkai), teismo posėdyje patvirtino, jog tai buvo dovana, o ne atlygis už suteiktas paslaugas. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir tinkamai įvertino liudytojų A. S. ir V. Š. parodymus, ir pagrįstai jų dovanotus paveikslus pripažino asmenine ieškovės nuosavybe.

45. Atsakovas taip pat prašo po santuokos nutraukimo jam asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti šiuos paveikslus: A. B. „Gulbės“, 2011 m., 90X110, vertė 700 Eur; A. B. „Jūra“, 2005 m., 80X100, vertė 450 Eur; A. B. „Trakų pilis“, 1988 m., 50X70, vertė 450 Eur. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalį A. B. paveikslų priteisė ieškovės nuosavybėn. Nurodė, kad su dailininku A. B. atsakovą siejo artima draugystė.

46. Visų pirma, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino atsakovo R. B. asmenine nuosavybe A. B. paveikslą „Trakų pilis“, todėl apeliacinio skundo reikalavimas minėtą paveikslą atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nespręstinas.

47. Taip pat kolegija nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti atsakovo teiginius apie jo ir dailininko A. B. asmeninius santykius. Tuo tarpu ieškovės byloje pateikti įrodymai (fotonuotrauka, kurioje asmeninės A. B. šventės metu užfiksuota ieškovė; A. B. kūrinys „(duomenys neskelbtini) portretas“ (t. y. ieškovės portretas)), teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą manyti, jog ieškovę ir mirusį dailininką A. B. siejo šilti, artimi santykiai. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui didžiąją dalį dailininko A. B. paveikslų natūra priteisti ieškovei, o atsakovui – kompensaciją.

Dėl kompensacijos už įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą

48. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo R. B. 9 439,95 Eur kompensaciją už ieškovės asmeninėmis lėšomis įvykdytą solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankas (2007 m. spalio 24 d. kredito sutartis Nr.1450718074975-53). Vilniaus regiono apylinkės teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė.

49. Ieškovė nesutikdama su šia skundžiamo sprendimo išvada pažymėjo, kad šalys 2020 m. gegužės 13 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė, kad visos pajamos, kurias po šios sutarties sudarymo įgis bet kuri viena iš šalių, bus laikomos šias pajamas po šios sutarties įgijusios šalies asmenine nuosavybe. Povedybinės sutarties sudarymo momentu negyvenamosios patalpos-administracinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo nuomojamos, sutartys dėl patalpų nuomos buvo sudarytos ieškovės, į ieškovės sąskaitą buvo pervedami nuompinigiai bei kitos, su patalpų nuoma susijusios lėšos; šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos, be to, sutartyje nebuvo pažymėta, kad šios ieškovės gaunamos nuomos pajamos turės kitokį (ne asmeninės nuosavybės) statusą. Povedybinėje sutartyje nurodytas gaunamų pajamų apibrėžimas, tame tarpe ir visos kitos pajamos, rodo, kad šalys susitarė dėl bet kokių šalies gautų pajamų, gautų po sutarties sudarymo, pripažinimo asmenine pajamas gavusios šalies nuosavybe. Toks pajamų statusas taikytinas ir ieškovės iš patalpų nuomos gautoms pajamoms, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų įvertinta, kad ieškovė kredito įmokas mokėjo iš nuompinigių, laikytina, kad ji kreditą dengė iš asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Antra vertus, byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė kredito įmokas mokėjo būtent iš gautų nuompinigių, todėl teismo išvada, kad labiausiai tikėtina, kad ieškovė įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdė mokėdama įmokas iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, gautų iš nuomos, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka dėl toliau nurodomų priežasčių.

50. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė pagal 2007 m. spalio 24 d. kredito sutartį Nr. 1450718074975-53, nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. balandžio mėn. grąžino 16 502,53 Eur kredito, 2 377,37 Eur palūkanas; iš viso 18879,90 Eur. Ieškovė prašo pusę šios sumos – 9 439,95 Eur priteisti iš atsakovo kaip kompensaciją už ieškovės asmeninėmis lėšomis įvykdytą solidarią prievolę kreditoriui.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog įvertinus byloje esančius duomenis labiausiai tikėtina, kad ieškovė įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdė mokėdama įmokas iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, gautų iš nuomos, o ne iš savo asmeninių lėšų. Pažymėtina, kad iš byloje esančios kredito sutarties matyti, kad kreditas šalims buvo suteiktas administracinių patalpų (duomenys neskelbtini), kurios įgytos bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pirkimui ir įrengimui. Iš byloje pateiktų nuomos sutarčių, iš patalpos/buto (negyvenamoji patalpa-administracinė patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovė gauna 355 Eur nuomos mokestį atskaičius mokesčius (pagal 2019 m. sausio 24 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį), bei 400 Eur nuomos mokestį atskaičius mokesčius (pagal 2019 m. sausio 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį). Iš viso ieškovė iš administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos per mėnesį atskaičius mokesčius gauna 755 Eur. Kolegijos vertinimu, įvertinus tai, jog kreditas buvo suteiktas administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) pirkimui ir įrengimui, bei tai, kad būtent šios administracinės patalpos yra nuomojamos ir iš šių patalpų nuomos yra gaunamos pajamos, leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė 18 879,90 Eur kredito sumą grąžino iš nuomojant administracines patalpas gautų nuompinigių. Be to, ieškovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų, kad kreditą ieškovė grąžino iš savo asmeninių lėšų. Esant nurodytam, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad tikėtina, jog ieškovė įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdė mokėdama įmokas iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, gautų iš nuomos.

52. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog patalpos (duomenys neskelbtini) įgytos bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tuo tarpu povedybinės sutarties 3.4. punkte šalys patvirtino, kad pasirašant šią sutartį nustato asmeninį turto režimą būsimam turtui, įgytam po šios sutarties sudarymo, kas reiškia, kad administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) teisinis statusas nepasikeitė, t. y. po povedybinės sutarties sudarymo administracinės patalpos (duomenys neskelbtini) priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

53. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnis įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Taigi nustačius, jog po povedybinės sutarties sudarymo administracinės patalpos (duomenys neskelbtini) priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, laikytina, kad ir iš šių patalpų nuomos gautos pajamos priklauso abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuompinigiai gauti iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

54. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalių sudarytoje povedybinėje sutartyje nebuvo susitarta dėl gautų pajamų (nuompinigių) iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, teisinio statuso, t. y. šalys nesusitarė kam po povedybinės sutarties sudarymo nuosavybės teise priklausys pajamos, gautos iš administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos. Nesant tokio susitarimo, kolegijos vertinimu, gautos pajamos, vadovaujantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu, priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

55. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 9 439,95 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovo, atmetė pagrįstai.

Dėl atgręžtinio reikalavimo į sumokėtos paskolos dalį

56. Nustatyta, kad atsakovas prašė iš ieškovės, kaip solidariosios bendraskolės, priteisti pusę atsakovo grąžintos paskolos dalies (pagal 1998 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį Nr. 151 ir 2006 m. rugsėjo 26 d. susitarimą pakeisti 1998 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutarties Nr. 151 sąlygas), t. y. iš ieškovės priteisti 6 874,85 Eur. Pirmosios instancijos teismas šio atsakovo reikalavimo netenkino, nurodydamas, jog labiau tikėtina, kad paskola buvo grąžinta iš šalių bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų.

57. Atsakovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą bei bylos medžiagai prieštaraujančią išvadą, kad atsakovo grąžinta 13 749,69 Eur kredito suma buvo grąžinta ne iš atsakovo asmeninių, o sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Nurodė, kad santuokos metu, t. y. 1998 m. rugpjūčio 4 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 151, o 2006 m. rugsėjo 26 d. sudarytas Susitarimas pakeisti 1998 m. rugpjūčio 4 d. Paskolos sutarties Nr. 151 sąlygas. Šiuo pagrindu ieškovė ir atsakovas tapo solidariais skolininkais ir įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2020 m. birželio 9 d. pateikė išankstinio kredito (kredito dalies) grąžinimo prašymus, kuriais prašė pagal kredito sutartis įskaityti iš viso 13 909,57 Eur sumą kaip iš anksto grąžintą kredito dalį. Atsižvelgiant į tai, atsakovas 2020 m. birželio 29 d. grąžino 13 749,69 Eur kredito dalį kreditoriui, t. y. atsakovas kredito dalį grąžino po povedybinės sutarties sudarymo. Povedybinėje sutartyje nurodyta, kad po šios sutarties sudarymo visos šalių pajamos yra kiekvienos iš šalių asmeninė nuosavybė. Akivaizdu, kad tokiu atveju atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovės pusės iš savo asmeninių lėšų sumokėtos sumos likusiai kredito daliai padengti, t. y. 6 874,85 Eur sumos. Teisėjų kolegija su nurodytais apelianto argumentais nesutinka.

58. Kolegijos vertinimu, vien tai, kad atsakovas 13 749,69 Eur kredito sumą grąžino 2020 m. birželio 29 d., t. y. po povedybinės sutarties sudarymo (2020 m. gegužės 13 d.), nepatvirtina, kad atsakovas minėtą kredito sumą grąžino iš savo asmeninių lėšų. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybes, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-26819-925/2019, kurioje ieškovai R. B. ir D. B. prašė priteisti iš atsakovo M. D. 6 000 Eur sumokėto avanso, buvo sudaryta ir 2019 m. lapkričio 8 d. teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovams 6 000 Eur piniginę kompensaciją, ją pervedant į R. B. sąskaitą. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad sutarta kompensacija buvo pervesta į R. B. sąskaitą ir buvo jo 2020 m. birželio 29 d. panaudota padengiat paskolą pagal 1998 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį Nr.151. Kolegijos vertinimu, byloje nesant objektyvių įrodymų, kad paskola buvo sumokėta iš atsakovo asmeninių lėšų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad šalys tuo metu vedė bendrą ūkį bei tai, kad iki 2020 m. gegužės 13 d. šalių lėšos buvo gaunamos bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

59. Nors atsakovas nurodo, jog byloje pateikti įrodymai aiškiai patvirtina, kad atsakovas prievolę bendram ieškovės ir atsakovo kreditoriui įvykdė iš savo asmeninių lėšų, t. y. atsakovas 2020 m. gegužės 14 d. gavo 4 367,06 Eur sumą, 2020 m. gegužės 20 d. gavo 832,81 Eur sumą, 2020 m. birželio 4 d. gavo 414,93 Eur sumą, 2020 m. birželio 8 d. gavo 2 280,31 Eur sumą, 2020 m. birželio 10 d. gavo 2 2796,53 Eur sumą, 2020 m. birželio 9 d. gavo 5 960,17 Eur sumą, tačiau, kolegijos vertinimu, šie byloje pateikti duomenys taip pat nepatvirtina, kad paskola buvo sumokėta iš atsakovo asmeninių lėšų. Sutiktina su ieškovės atsiliepimo argumentais, kad nors atsakovui darbo užmokestis buvo išmokėtas 2020 m. gegužės – birželio mėn., t. y. po povedybinės sutarties sudarymo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbo užmokestis mokamas už praeitą mėnesį, kas reiškia, kad gegužės mėn. atsakovo gautas darbo užmokestis buvo uždirbtas balandžio mėn., o birželio mėn. gautas darbo užmokestis buvo uždirbtas gegužės mėn. t. y. tuo laiku, kai šalys dar nebuvo sudarę povedybinės sutarties, todėl to laikotarpio darbo užmokestis sudarė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Taigi, atsakovo darbo užmokestis, gautas po povedybinės sutarties sudarymo, negali būti vertinamas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė, nes didžioji jo dalis buvo išmokėta už laikotarpį iki povedybinės sutarties patvirtinimo, todėl sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

60. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė, jog paskolos dalis (13 749,69 Eur) pagal 1998 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį Nr. 151 ir 2006 m. rugsėjo 26 d. susitarimą pakeisti 1998 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutarties Nr. 151 sąlygas, buvo grąžinta iš atsakovo asmeninių lėšų, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad paskola buvo grąžinta iš šalių bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 6 874,85 Eur priteisimo iš ieškovės.

Dėl kompensacijos už žemės sklypo įsigijimą

61. Nustatyta, kad atsakovas patikslintame priešieškinyje pareiškė 18 000 Eur reikalavimą dėl kompensacijos už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą.

62. Pirmosios instancijos teismas, šį atsakovo reikalavimą tenkino iš dalies, t. y. priteisė atsakovui iš ieškovės 10 000 Eur kompensaciją, o reikalavimą dalyje dėl 8 000 Eur kompensacijos priteisimo atmetė, nurodant, kad byloje nėra įrodymų, jog šiais pinigais buvo sumokėta už žemės sklypą.

63. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino reikalavimo dėl 8 000 Eur priteisimo iš ieškovės. Apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas apmokėjo už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo įgijimą atlikdamas 10 000 Eur ir 8 000 Eur pavedimus. Iš viso atsakovas pervedė 18 000 Eur žemės sklypo įgijimui ieškovės asmeninės nuosavybėn. Pažymėjo, kad ieškovė iki šiol negrąžino atsakovui šio už žemės sklypo įgijimą ieškovės nuosavybėn pervestų pinigų sumos. Ieškovė turėjo kompensuoti atsakovui visą 18 000 Eur sumą, todėl teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria priteista tik 10 000 Eur suma, laikytina nepagrįsta. Vien nurodyta aplinkybė, jog dalį sumos (8 000 Eur) atsakovas pervedė tiesiogiai ieškovei, o ne žemės sklypo pardavėjui nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti šio atsakovo reikalavimo, kadangi nurodyta suma taip pat kaip ir 10 000 Eur suma, kurią teismas priteisė atsakovui, buvo panaudota minėto žemės sklypo pirkimui.

64. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 14 d. ieškovė įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. po povedybinės sutarties sudarymo. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypą ieškovė įgijo asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė 2021 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 697 minėtą žemės sklypą perleido trečiajam asmeniui.

65. Kaip minėta, atsakovas teigia, jog jis apmokėjo už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo įgijimą atlikdamas 10 000 Eur ir 8 000 Eur pavedimus, todėl atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą turėjo patenkinti pilna apimtimi, t. y. taip pat tenkinti reikalavimą dėl 8 000 Eur priteisimo. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovei pervesta 8 000 Eur suma buvo skirta sumokėti už žemės sklypą. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, byloje taip pat nėra duomenų, jog šiuo pavedimu atsakovas skolino pinigus ieškovei, ir kad ieškovė įsipareigojo šią sumą grąžinti atsakovui. Atsižvelgiant į nurodytą, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 8 000 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

66. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl ieškovės D. B. ir atsakovo R. B. apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67. Kiti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

68. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

69. Atmetus ieškovės D. B. ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su suteikta teisine pagalba, apeliacinės instancijos teisme apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės D. B. ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.