Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-531-896/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-03-22
Bylos Nr.: e2A-531-896/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02724-2016-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Atsakovas: D. G.
Ieškovas: A. G.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Dangų studija“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Sport“, uždaroji akcinė bendrovė „Sportinės dangos“, uždaroji akcinė bendrovė „Duliuksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Woodcrafts“, V. M., T. G., V. G., L. G.
Advokatai: Dana Žvingilienė

Kategorijos

2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas

Civilinė byla Nr. e2A-531-896/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02724-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1944-214/2017 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui D. G., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Dangų studija“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Sport“, uždaroji akcinė bendrovė „Sportinės dangos“, uždaroji akcinė bendrovė „Duliuksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Woodcrafts“, V. M., T. G., V. G., L. G., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, pajamų iš bendro turto nuomos priteisimo, nuomotojos teisių pagal nuomos sutartis perkėlimo ir atsakovo priešieškinį dėl prievolių padalijimo ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) ieškovei palikti pavardę G., o atsakovui – G.; 3) nustatyti nepilnametės dukros L. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai L. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 225,00 Eur per mėnesį nuo 2016 m. vasario 12 d. iki pilnametystės, ieškovę paskirti šių išlaikymo lėšų uzufruktoriumi; 5) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai L. G. 3 364,42 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2016 m. vasario 12 d.), ieškovę paskirti šių išlaikymo lėšų uzufruktoriumi; 6) priteisti iš atsakovo sūnui V. G. išlaikymą po 225,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. vasario 12 d. iki pilnametystės, ieškovę paskirti šių išlaikymo lėšų uzufruktoriumi; 7) priteisti iš atsakovo sūnui V. G. 3 364,42 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2016 m. vasario 12 d.), ieškovę paskirti šių išlaikymo lėšų uzufruktoriumi; 8) santuokoje įgytą turtą padalinti po ½ dalį nenukrypstant nuo lygių dalių principo; 9) perkelti ieškovei nuomotojos teises į tą dalį turto, kuris taps jos asmenine nuosavybe; 9) priteisti ieškovei iš atsakovo 2 950,00 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; 10) priteisti ieškovei iš atsakovo 4 260,07 Eur nuomos pajamų, gautų iš bendro turto už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 26 d.; 11) priteisti ieškovei iš atsakovo ½ dalį nuompinigių iš bendro turto nuomos už laikotarpį nuo šio ieškinio pateikimo dienos (2016 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; sutiko mokėti vaikų išlaikymui po 120,00 Eur per mėnesį, neprieštaravo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, neprieštaravo, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalintas kaip nurodyta ieškovės 2017 m. balandžio 4 d. patikslintame ieškinyje. Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimais dėl nuompinigių priteisimo už turtą, dėl nekilnojamojo turto nuomotojos teisių ieškovei perkėlimo pagal nuomos sutartį į dalį nuomojamo turto, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu prašė teismo padalinti lygiomis dalimis visas jo prisiimtas prievoles pagal atsakovo ir trečiojo asmens T. N. G. 2007 m. gruodžio 28 d. sudarytą paskolos sutartį, padalinti lygiomis dalimis palūkanų mokėjimo prievolę pagal jo ir T. N. G. 2004 m. kovo 6 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 1 d., 2005 m. balandžio 30 d. sudarytas paskolos sutartis, priteisti atsakovui iš ieškovės 10 136,70 Eur kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė.

Teismas nutraukė ieškovės A. G. ir atsakovo D. G. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieškovei pavardę – G., atsakovui – G.; nepilnametės dukros L. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su jos motina A. G.; priteisė iš atsakovo D. G. jo nepilnametės dukters L. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. vasario 12 d.) iki dukros pilnametystės ir nustatė, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko ieškovė; priteisė iš atsakovo D. G. sūnui V. G., gim. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, iš viso 886,67 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. vasario 12 d.) iki sūnaus pilnametystės (2016 m. birželio 28 d.), ir nustatė, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko ieškovė.

Teismas santuokoje įgytą turtą tarp šalių padalino sekančiai: ieškovei A. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė: ½ dalį 1/3 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/3 dalies lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/3 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/3 dalies daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/3 dalies tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/3 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/3 dalies kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. 1/6 dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune (2 147,50 Eur vertės); ½ dalį 1/3 dalies, t. y. 1/6 dalį, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (3 633,50 Eur vertės); ½ dalį 23/200 dalių, t. y. 23/400 dalis, sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (36 972,50 Eur vertės); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav., kurio bendras plotas 31,0000 ha (22 150,00 Eur vertės); 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „Woodcrafts“, juridinio asmens kodas 302587720, bendra vertė 1 448,00 Eur; priekabą RYDWN, 750, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 600,00 Eur. Viso turto už 66 951,50 Eur. Atsakovui D. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė: ½ dalį 1/3 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/3 dalies lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/3 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/3 dalies daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/3 dalies tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/3 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/3 dalies kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. 1/6 dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune (2 147,50 Eur vertės); ½ dalį 1/3 dalies, t. y. 1/6 dalis, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (3 633,50 Eur vertės); ½ dalį 23/200 dalių, t. y. 23/400 dalis, sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (36 972,50 Eur vertės); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav., kurio bendras plotas 43,5000 ha (28 450,00 Eur vertės); automobilį AUDI A6 AVANT (v/n (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 1996-10-01, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur vertės); savos gamybos automobilį, v/n (duomenys neskelbtini), reg. dok. Nr. B351996, VIN kodas (nenurodytas) – 0 vertės; 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „Woodcrafts“, juridinio asmens kodas 302587720, kurių bendra vertė 1 448,00 Eur. Viso turto už 72 851,50 Eur.

Teismas priteisė ieškovei A. G. iš atsakovo D. G. 2 950,00 kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; perkėlė ieškovei A. G. nuomotojos teises pagal nuomos sutartis į tą nekilnojamojo turto dalį, kuriai po santuokos nutraukimo atitenka nuosavybės teisė, t.y.:1) į ¼ dalį 565 kv. m bendro ploto patalpų, esančių 1739,58 kv. m. bendro ploto patalpoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal 2014 m. balandžio 11 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą M. M. ir D. G. ir UAB „Dangų studija“; į ¼ dalį 200 kv. m bendro ploto patalpų, esančių 1739,58 kv. m bendro ploto patalpoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal 2014 m. gegužės 20 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą M. M. ir D. G. ir UAB „Baltik sport“; į ¼ dalį 88 kv. m bendro ploto patalpų, esančių 1739,58 kv. m bendro ploto patalpoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal 2014 m. gegužės 20 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą M. M. ir D. G. ir UAB „Sportinės dangos“; į ¼ dalį 576 kv. m bendro ploto patalpų, esančių 1739,58 kv. m bendro ploto patalpoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal 2014 m. birželio 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą M. M. ir D. G. ir UAB „Duliuksa“; į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav., kurio bendras plotas 31,0000 ha, pagal 2014 m. birželio 15 d. žemės sklypų nuomos sutartį, sudarytą D. G. ir V. M.; priteisė iš atsakovo D. G. ieškovei A. G. ½ dalį nuompinigių iš šio bendro turto nuomos už laikotarpį nuo šio ieškinio pateikimo dienos (2016 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, po 547,88 Eur kiekvieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki nuomos sutarčių galiojimo pabaigos; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas priteisė iš atsakovo D. G. valstybei 1 556,19 Eur žyminio mokesčio; 98,56 Eur teismo turėtų pašto išlaidų; ieškovei A. G. priteisė 2 002,00 Eur advokato išlaidų ir 108,77 kitų išlaidų. Teismas iš ieškovės A. G. valstybei priteisė 1 278,02 Eur žyminio mokesčio; 29,44 Eur teismo turėtų pašto išlaidų; atsakovui D. G. priteisė 796,90 Eur advokato išlaidų.

Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, šalių turtinę padėtį, tai, kad ieškovė ir atsakovas yra dirbantys, ieškovė turinti neįgalumą, šalys po turto padalijimo šioje byloje gaus pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos, bei vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad iš atsakovo jo nepilnametės dukters išlaikymui priteistinas išlaikymo dydis 200,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki šalių dukters pilnametystės. Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo šalių sūnui V. G. teismas taip pat tenkino iš dalies, kadangi šalių sūnus trečiasis asmuo byloje V. G. gyveno su savo motina ieškove, kuri juo nuolat rūpinosi ir jį prižiūrėjo iki pilnametystės. Trečiasis asmuo V. G. 2016 m. rugsėjo 6 d. byloje buvo pareiškęs analogiškus savarankiškus reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo iš jo tėvo atsakovo D. G., tačiau 2017 m. gegužės 19 d. teismui pateikė pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų atsisakymo, kurį teismas priėmė ir 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas sprendė, kad trečiojo asmens V. G. reikalavimų pareiškimas ir jų atsisakymas neatėmė ieškovės teisės palaikyti pareikštus ieškinyje reikalavimus dėl išlaikymo sūnui priteisimo. Reikalavimą dėl išlaikymo V. G. priteisimo nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. vasario 15 d. iki jo pilnametystės (2016 m. birželio 28 d.), teismas tenkino iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisė 200,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas sudaro 886,67 Eur.

Teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl nuomotojos teisių perkėlimo pagal nuomos sutartis į tą nekilnojamojo turto dalį, kuriai po santuokos nutraukimo atitenka nuosavybės teise, kadangi padalijus šalių santuokoje įgytą turtą ieškovei atitenka ½ dalis turto, į kurį ieškovė prašo perkelti jai nuomotojos teises. Atsakovas neginčijo šių objektų nuomos, teismo posėdyje nurodė, kad gauna iš nuomos apie 900,00 Eur kas mėnesį.

Teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl ½ dalies nuompinigių priteisimo iš bendro turto nuomos už laikotarpį nuo šio ieškinio pateikimo dienos (2016 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodytas nuomojamas turtas yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, ko neginčijo ir atsakovas. Bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskiriamos ir iš verslo gaunamos pajamos. Kadangi ieškovė nenurodė kokią konkrečiai sumą prašo priteisti už šį laikotarpį, teismas vadovavosi CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostata dėl didesnės apimties reikalavimų patenkinimo. Atsakovas neginčijo ir nurodė, kad už nuomą ieškovės nurodytu laikotarpiu yra gavęs 21 915,29 Eur. Teismas, vadovaudamasis 2016 m. birželio 8 d. patikslintame ieškinyje nurodytomis sumomis, gautomis už nuomą, išminusavęs 4 996,00 Eur (gautus už žemės nuomą iš V. M., kurie priklauso atsakovo atstovaujamam asmeniui S.G.), paskaičiavo, kad už turto nuomą atsakovas gavo nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio iki 2016 metų balandžio mėnesio, t. y. per 20 mėnesių 21 915,00 Eur, per mėnesį 1 095,76 Eur, todėl nuo 2016 m. birželio 13 d. priteisė ieškovei iš atsakovo po 547,88 Eur (1 095,76/2) per mėnesį iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau kaip iki nuomos sutarčių galiojimo pabaigos.

Teismas netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimų padalinti lygiomis dalimis visas jo prisiimtas prievoles pagal jo ir T. N. G. 2007 m. gruodžio 28 d. sudarytą paskolos sutartį, padalinti lygiomis dalimis palūkanų mokėjimo prievolę pagal jo ir T. N. G. 2004 m. kovo 6 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 1 d., 2005 m. balandžio 30 d. sudarytas paskolos sutartis, nustatęs, jog byloje nėra įrodymų, kad nurodytos sumos iš T. N. G. banko sąskaitos į atsakovo D. G. banko sąskaitą pervestos paskolos mokėjimo paskirtimi, jog paskolos sandoriai buvo sudaryti su ieškovės sutikimu ar jos patvirtinimu ir šeimos interesais, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovo sudarytas paskolos sutartis pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis ir tenkinti priešieškinio visų reikalavimų apimtyje, atsakovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis atsakovas grindė priešieškinio reikalavimus.

Teismas nustatė, kad AB „Swedbank“ (buvęs Hansa bankas) 2004 m. kovo 6 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 1 d., 2005 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymuose mokėjimo paskirtis nurodyta - sąskaitos papildymas, SEB banko 2007 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodyme mokėjimo paskirtis nurodyta pervedimas. T. N. G. metinėse pajamų mokesčio ir turto deklaracijose nenurodytos suteiktos paskolos, teismo posėdyje T. N. G. paaiškino, kad nedeklaravo paskolų suteikimo, nes paskolinami pinigai buvo pervedami bankiniais pavedimais. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė priešieškinyje nurodytos aplinkybės, kad būtent už paskolas buvo nupirktas turtas, kuris dalijamas šalių santuokoje. Liteko duomenimis teismas nustatė, kad 2015 m. šalių prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodyta, kad kreditorių nėra, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje taip pat nenurodyti jokie pareiškėjų kreditoriai (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1651-429/2016). Teismas padarė išvadą, kad atsakovo nurodytos paskolų su N. T. G. pasirašytos paskolų sutartys tikėtinai nebuvo atsakovo siejamos su šalių turto pasidalijimo procesu byloje. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad atsakovas, imdamas paskolas, kurių bendra suma jų paėmimo metu sudarė 160 000,00 Lt, neturėdamas sutuoktinės sutikimo, ir jai ginčijant žinojus apie šias paskolas, bei atsakovui neįrodžius, kad ieškovė žinojo apie šių paskolų paėmimą, neturi pagrindo reikalauti iš ieškovės šias savo paskolines prievoles padalinti, nes šios prievolės negali būti vykdomos iš bendro jų turto santuokos nutraukimo metu, kai paskolos sutartys pasirašytos vienasmeniškai atsakovo, jokie sutuoktinės duomenys sutartyse nenurodyti, sutarčių sudarymo data nurodyta 2004 ir 2007 metai, t. y. prieš 10–13 metų, kai šalys tuo metu prekiavo nekilnojamuoju turtu, ir nustatyti, kad būtent suteiktų paskolų piniginėmis lėšomis buvo įgytas šalių santuokoje prašomas padalinti turtas nėra pakankamo pagrindo. Byloje atsakovas neįrodė, kad buvo gautas ieškovės sutikimas tokioms paskolų sutartims sudaryti, ieškovė nepatvirtino tų sutarčių, bet nurodė apie jas nežinojusi. Duomenų byloje apie tai, kad būtų ieškovė patvirtinusi paskolų gavimą pagal minėtas sutartis nepateikta. Atsakovas, prašydamas padalinti prievoles, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais. Teismas pažymėjo, kad paskolos sutartyse nurodytos paskolų sumos yra didelės, tokio dydžio finansinis įsipareigojimas yra per didelis ir neprotingas, kad jį būtų galima laikyti šeimos poreikių tenkinimu, sukuriančiu prievoles kitam sutuoktiniui, nedalyvavusiam sudarant šiuos sandorius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. G., atstovaujamas advokato Aurimo Naviko, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovo ginčijama apimtimi atmesti (dalyje dėl išlaikymo atsakovo sūnui V. G. priteisimo; dėl ½ dalies nuompinigių iš bendro turto nuomos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – po 547,88 Eur kiekvieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki nuomos sutarčių galiojimo pabaigos), o atsakovo priešieškinį patenkinti (padalinti lygiomis dalimis visas jo prisiimtas prievoles pagal atsakovo ir trečiojo asmens T. N. G. 2007 m. gruodžio 28 d. sudarytą paskolos sutartį, padalinti lygiomis dalimis palūkanų mokėjimo prievolę pagal jo ir T. N. G. 2004 m. kovo 6 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 1 d., 2005 m. balandžio 30 d. sudarytas paskolos sutartis, priteisti atsakovui iš ieškovės 10 136,70 Eur kompensaciją), prijungti atsakovo banko sąskaitos išrašus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė iš atsakovo jo sūnui V. G. 200,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. vasario 12 d.) iki sūnaus pilnametystės (2016 m. birželio 28 d.), iš viso 886,67 Eur, ir neteisėtai lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Atsakovo sūnus V. G. sulaukė pilnametystės dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl visi ieškovės reikalavimai, susiję su išlaikymo V. G. priteisimu nuo sūnaus pilnametystės turėjo būti laikomi pareikštais materialios ir procesinės teisės tą daryti nebeturinčio asmens. V. G., tapęs pilnamečiu, ieškovės procesinių teisių šioje byloje neperėmė, o pareiškė savarankiškus reikalavimus, kurių vėliau atsisakė. Ieškovės reikalavimai, susiję su išlaikymo V. G. priteisimu, turėjo būti atmesti kaip pareikšti netinkamo ieškovo. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė ½ dalį nuompinigių iš bendro turto nuomos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo - po 547,88 Eur kiekvieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki nuomos sutarčių galiojimo pabaigos. Pirma, teismo sprendimas šioje dalyje neturi jokio materialaus teisinio pagrindo. Antra, iš teismo sprendimo neaišku, kodėl teismas rėmėsi būtent nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. balandžio mėnesio laikotarpiu atsakovo už bendro turto nuomą gautų nuompinigių dydžiu, todėl teismo sprendimas iš esmės yra grindžiamas prielaida, jog atsakovas nuo ieškovės ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo įsiteisėjimo neišvengiamai gaus tokius nuompinigius, kokie yra nurodyti byloje esančiose nuomos sutartyse. Pagal tokį sprendimą atsakovas turės mokėti ieškovei nuompinigius net jei jis pats jų realiai negaus (pvz., dėl nuomininkų nemokumo, piktybiško vengimo vykdyti prievolę ir pan.). Trečia, teismas klydo nustatydamas patį prievolės dydį. Atsakovas po ieškovės ieškinio pateikimo teismui dienos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos vaikų išlaikymui ir bendro turto išlaikymui bei pagerinimui yra iš viso sumokėjęs 9 005,42 Eur, t. y. net ir po ieškovės ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas iš bendro turto nuomos gautus pinigus naudojo šeimos interesais, tačiau teismas atliktų mokėjimų, skirtų tiek vaikų išlaikymui, tiek bendro turto išlaikymui ir pagerinimui, neįvertino. Todėl teismas pažeidė ir CK 3.109 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad bendros prievolės, kokiomis ir yra vaikų išlaikymo prievolė bei prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Tokiu teismo sprendimu yra akivaizdžiai pažeidžiama ir sutuoktinių interesų pusiausvyra bei sukuriama privilegijuota ieškovės padėtis, kadangi ieškovei turėtų atitekti visa ½ dalis už bendro turto nuomą gautų nuompinigių nepaisant to, kad dalis jų atsakovo buvo išleista šeimos poreikių tenkinimui, t. y. vaikų išlaikymui bei bendro sutuoktinių turto išlaikymui ir pagerinimui. Ketvirta, teismo sprendimas prieštarauja CK 3.87 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas. Penkta, teismas pažeidė CPK 376 straipsnio nuostatas, t. y. buvo aktyvus ir priteisė ieškovei konkrečią kas mėnesį mokėtiną sumą, nors ieškovė pati pinigų sumos ir mokėjimo termino nebuvo nurodžiusi. Atsakovas nuo tokio ieškovės reikalavimo, kokį jį patenkino teismas, nesigynė, todėl buvo pažeisti asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai. Teismas neturėjo pagrindo atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimus. Pirma, byloje esantys įrodymai patvirtina tiek atsakovo ir jo mamos T. G. susitarimus dėl pinigų skolinimo, tiek patį pinigų perdavimo faktą. Ieškovei atsakovo nurodytų paskolos sutarčių neginčijant, sutartys laikytinos galiojančiomis ir pasekmes sukeliančiomis. Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš mokėjimo nurodymų nėra galimybės spręsti, jog pinigai buvo mokami būtent paskolos sutarčių pagrindu. Mokėjimų nurodymuose pinigų mokėjimo paskirtyje mokėjimo pagrindas yra apskritai nenurodytas. Tai reiškia, kad patys mokėjimų nurodymų skiltyje „Mokėjimo paskirtis“ esantys tekstai „Sąskaitos papildymas“ ir pan. niekaip negali būti laikomi prieštaraujančiais pačių paskolos sutarčių šalių nurodytam tų mokėjimų pagrindui ar paneigiančiais paskolos sutarčių sudarymą ir jų vykdymą. Antra, teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką. Atsakovas priešieškinyje įrodinėjo, kad prievolės buvo sudarytos šeimos interesais, todėl teismas neturėjo vertinti, ar atsakovas įrodė tokias teismo sprendime nurodytas aplinkybes, kaip ieškovės sutikimas toms paskolos sutartims sudaryti, jų vėlesnis patvirtinimas ar ieškovės žinojimas apie jų sudarymą, kurių atsakovas neįrodinėjo ir neturėjo įrodinėti. Trečia, teismas nepagrįstai sprendė, kad paskolos sutartys buvo sudarytos ne šeimos interesais. Atsakovas priešieškiniu įrodinėjo, kad iš mamos pasiskolintus pinigus naudojo šeimos interesais, kadangi už juos buvo perkamas turtas, kurį ieškovė ieškiniu reikalavo padalinti kaip bendrą sutuoktinių nuosavybę. Ieškovė, teigusi, kad perkant turtą buvo mokama iš bendrų pinigų, nenurodė jokių šaltinių, iš kurių tie šeimos pinigai būtų atsiradę. 23/200 dalys Sandėlio, 1/3 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įgyti ginčo šalims esant santuokoje, šio turto įgijimui buvo panaudotos atsakovo mamos jam suteiktos 160 000 Lt (46 339,20 Eur) bendros sumos paskolos, ir ieškovė siekia šį turtą padalinti kaip sutuoktinių bendrą jungtinę nuosavybę, todėl darytina išvada, kad 2004 m. kovo 6 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 1 d., 2005 m. balandžio 30 d., 2007 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartys, kuriomis atsakovas iš savo mamos T. N. G. skolinosi pinigus, yra laikytinos sudarytomis šeimos interesais, ir todėl visos iš šių sutarčių atsiradusios prievolės (įskaitant ir palūkanų mokėjimo prievolę), būdamos iš bendro sutuoktinių turto vykdytinomis, neįvykdyta apimtimi turėtų būti padalintos kartu su turtu, kuris, pasinaudojant tomis paskolomis, buvo įsigytas. Ketvirta, byloje esančios sutartys patvirtina, kad atsakovas 2016 m. vasario 18 d. padovanojo savo mamai jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir kad šis dovanojimas buvo užskaitytas kaip 2004 m. kovo 6 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 1 d., 2005 m. balandžio 30 d. paskolos sutartyse nurodytų atsakovo gautų 20 273,40 Eur (70 000 Lt) bendros sumos paskolų grąžinimas. Šios sutartys yra nenuginčytos ir galiojančios, o jose buvus išreikštai tikrajai jas sudariusių šalių valiai 2017 m. birželio 29 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir patys tas sutartis sudariusieji, t. y. atsakovas ir trečiasis asmuo T. N. G.. Todėl laikytina, kad atsakovas įrodė, jog bendras jo ir ieškovės prievoles 20 273,40 Eur (70 000 Lt) apimtimi vykdė panaudodamas savo asmeninį turtą butą, o tai suponuoja atsakovo teisę reikalauti iš ieškovės pusės to buto vertės, t. y. 10 136,70 Eur, kompensavimo (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš mamos 2004 m. kovo 6 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 1 d. gautos lėšos buvo panaudotos byloje nedalintino buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimui. Pirma, nekilnojamojo turto - buto, įsigijimui pagal 2004 m. balandžio 5 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0034/03/04127, visa suma buvo sumokėta 2004 m. kovo 8 d., t. y. anksčiau nei sudarytos 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 1 d. paskolos sutartys. Antra, 2006 m. spalio 11 d. Turto pasidalijimo sutartyje Nr. 8570, kuria ieškovė su atsakovu butą pasidalino ir pastarasis asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovui, 2 punktu ieškovė savo parašu patvirtino, kad už tai iš atsakovo gavo 10 000 Lt. Ieškovė savo parašu yra patvirtinusi, jog už atsakovo 2005 m. balandžio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3077 įsigyto turto perleidimą pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3698 ir 3699 kartu su atsakovu gavo 39 016,64 Lt (11 300 Eur), o už atsakovo 2005 m. gegužės 19 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu įsigyto turto perleidimą pagal 2005 m. lapkričio 25 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8139 kartu su atsakovu gavo 12 750 Lt (3 693 Eur). Pinigų gavimo aplinkybę 2017 m. birželio 29 d. teismo posėdyje yra pripažinusi ir pati ieškovė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovei kartu su atsakovu gavus naudos iš 0,6000 ha žemės sklypo ir 0,5007 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno raj., įsigijimo pagal 2005 m. balandžio 26 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3077 bei 26,57 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos raj., įsigijimo pagal 2005 m. gegužės 19 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą, kam, pačios ieškovės teigimu, ir buvo panaudotos atsakovo iš mamos 2005 m. balandžio 30 d. pasiskolintos lėšos, darytina išvada, kad net ir toks atsakovo iš mamos 2005 m. balandžio 30 d. pasiskolintų lėšų panaudojimas, koks yra nurodytas pačios ieškovės, rodo visoms toms lėšoms buvus panaudotoms šeimos interesais. Ieškovė iš atsakovo ir jo mamos 2005 m. balandžio 30 d. sudarytos paskolos sutarties turi naudos tiek pasiskolintų lėšų panaudojimo buvusio Sandėlio bendraturčio V. V. perleistos dalies įsigijimui, tiek 0,6000 ha žemės sklypo ir 0,5007 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno raj., įsigijimui pagal 2005 m. balandžio 26 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3077 bei 26,57 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos raj., įsigijimui pagal 2005 m. gegužės 19 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą, įsigijimui. Kadangi ieškovė gavo naudą, ji privalo prisiimti dalį atsakovui tenkančių prievolių pagal jo ir jo mamos 2005 m. balandžio 30 d. sudarytą paskolos sutartį, kaip su šeimos interesais susijusią. Dalis nekilnojamųjų daiktų, kurie, kaip pripažįsta ieškovė, buvo įsigyti pagal 2007 m. gruodžio 29 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 10962 ir 10964 panaudojus atsakovo iš mamos 2007 m. gruodžio 28 d. pasiskolintas lėšas, yra dalintini šioje byloje. Tai reiškia, kad atsakovo ir jo mamos 2007 m. gruodžio 28 d. sudaryta paskolos sutartis yra vienareikšmiai susijusi su šeimos interesais. 2009 m. rugsėjo 15 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3842 3.2.1. punktu ieškovė savo parašu yra patvirtinusi, jog už dalies nekilnojamųjų daiktų, įsigytų pagal 2007 m. gruodžio 29 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 10962 ir 10964, perleidimą pagal 2009 m. rugsėjo 15 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3842 kartu su atsakovu lygiomis dalimis gavo 15 000 Lt. Pinigų gavimo aplinkybę 2017 m. birželio 29 d. teismo posėdyje yra pripažinusi ir pati ieškovė. Taigi, ieškovė pati pripažįsta, jog atsakovo iš mamos 2007 m. gruodžio 28 d. pasiskolintos lėšos buvo panaudotos nekilnojamojo turto įsigijimui pagal 2007 m. gruodžio 29 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 10962 ir 10964, ir į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovei kartu su atsakovu gavus ir gausiant naudos iš nekilnojamojo turto įsigijimo pagal 2007 m. gruodžio 29 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 10962 ir 10964 tiek per dalies to turto pardavimą, tiek per dalies to turto pasidalinimą šioje byloje, darytina išvada, kad toks atsakovo iš mamos 2007 m. gruodžio 28 d. pasiskolintų lėšų panaudojimas, koks yra nurodytas pačios ieškovės, rodo visoms toms lėšoms buvus panaudotoms šeimos interesais. Teismas netinkamai vertino Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1651- 429/2016 esantį prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuose, pasak teismo, nebuvo nurodyti jokie sutuoktinių kreditoriai, ir padarė nepagrįstas išvadas. Pirma, tai, kad prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nurodyta nesant sutuoktinių kreditorių, nepaneigia nei paties paskolos sutarties sutarčių sudarymo ir jų galiojimo fakto, nei atsakovo pasiskolintų iš mamos pinigų panaudojimo šeimos interesais fakto. Antra, atsakovas, sutuoktiniams geranoriškai sutarus, kad jis vienas įvykdys visus prieš savo mamą pagal paskolos sutartis prisiimtus įsipareigojimus, tiesiog nematė prasmės tuose dokumentuose savo mamą nurodyti kaip kreditorių. Ieškovei pareiškus, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jos valios, neteko galios ir žodinis sutuoktinių susitarimas dėl to, kad atsakovas vienas įvykdys visus prieš savo mamą pagal paskolos sutartis prisiimtus įsipareigojimus. Teismas neteisingai sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pagal ieškovės ieškinį byloje buvo pareikšta 11 reikalavimų (ieškovės nuomonė dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nelaikytina savarankišku reikalavimu, tačiau tokiu yra laikytinas ieškovės reikalavimas nustatyti sūnaus V. G. gyvenamąją vietą kartu su motina, kurio teismas, beje, visiškai nenagrinėjo), pagal atsakovo priešieškinį - 2 reikalavimai. Teismui atmetus abu atsakovo priešieškinyje nurodytus reikalavimus ir patenkinus 7 ieškovės reikalavimus, ieškovės interesai šioje byloje laikytini apgintais ne 77 procentų, kaip yra nurodyta teismo sprendime, o 69 procentų apimtimi. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą sprendė taikydamas kitokį ginčo šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį.Ieškovė A. G., atstovaujama advokatės Danos Žvingilienės, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Reikalavimas dėl išlaikymo sūnui V. G. priteisimo iš atsakovo D. G. buvo pateiktas 2016 m. vasario 12 d., t. y. kai sūnus dar buvo nepilnametis ir gyveno iki pilnametystės su savo motina. Išlaikymą teismas priteisia kol vaikas sulaukia pilnametystės, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam sūnui iki jo pilnametystės laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Nekilnojamasis turtas, kurį išnuomojo atsakovas tretiesiems asmenims, šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šalims negyvenant kartu ir nebevedant jokio bendro ūkio, nuomininkai į atsakovo banko sąskaitą ir toliau perveda nuompinigius, kurių ½ dalis priklauso ir ieškovei už jai priklausančią nekilnojamojo turto dalies nuomą. Todėl teismas visiškai pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei ½ dalį nuompinigių. Atsakovo sąskaitos išrašais nustatyta, kad nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. balandžio 19 d. nuomininkai į atsakovo sąskaitą pervedė 26 911,29 Eur. Atsakovas šių jam pervestų nuompinigių dydžio iš esmės neginčijo. Nesutiko tik su 4 996 Eur, kuriuos jis gavo iš V. M. už S. G. žemės nuomą, nes jai jis atstovavo ir šie pinigai priklausė jai. Šiam savo teiginiui pagrįsti atsakovas pateikė į bylą atstovavimo sutartį. Kitų pavedimų nei atsakovas, nei jo atstovas neginčijo, todėl teismas gautų nuompinigių dydį sumažino iki 21 915,29 Eur (26 911,29 - 4996). Būtent šiuos nuompinigius atsakovas iš nuomininkų jau yra gavęs, todėl ½ dalis jų privalo būti grąžinti bendraturtei ieškovei už jai priklausančio turto dalį. Apeliantas nepagrįstai vaikų išlaikymą tapatina su nuompinigių išmokėjimu ieškovei. Ieškovei priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, kurį išnuomojo atsakovas ir už kurį ji turi teisę gauti jai priklausančius nuompinigius. Atsakovas turi teisę mokėti vaikams išlaikymą iš savo ½ dalies gautų nuompinigių. Tai, kad atsakovas mokėjo į ieškovės sąskaitą nuo 2016 m. birželio 27 d. savo nepilnametės dukros išlaikymui, o nuo 2016 m. lapkričio 16 d. savo jau pilnamečiam sūnui V. G. paramą, nepaneigia atsakovo pareigos grąžinti ieškovei jai priklausančią ½ dalį nuompinigių už nuomojamo turto dalį, kuri jai priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kurią atsakovas gavo šalims nebegyvenant kartu. Apie atsakovo sudarytas su jo motina sutartis ieškovė sužinojo tik atsakovui pateikus šioje byloje priešieškinį. Jokių įgaliojimų dėl penkių paskolos sutarčių sudarymo ieškovė atsakovui nedavė. Šie pinigai nebuvo naudojami ir paskolos sutartys nebuvo sudarytos šeimos interesais. T. N. G. metinėse pajamų mokesčio ir turto deklaracijose nėra nurodžiusi apie suteiktas paskolas. 2016 m. vasario 18 d. Sutartyje, kurią pasirašo tik T. N. G. ir D. G., šalys nurodo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dovanojimas T. N. G. yra užskaitomas kaip Paskolos gavėjo pagal 2004 m. kovo 6 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 1 d., 2005 m. balandžio 30 d. paskolos sutartis iš Paskolos davėjos gautų paskolų grąžinimas ir kad Paskolos gavėjas yra grąžinęs Paskolos davėjai visas pagal 2004 m. kovo 6 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 1 d., 2005 m. balandžio 30 d. paskolos sutartis gautas paskolas. Po šios Sutarties pasirašymo, kuria buto dovanojimas buvo užskaitytas kaip dalies paskolų grąžinimas, nurodoma, kad liko skola 11 678 Eur palūkanų pagal 2004 m. kovo 6 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 1 d., 2005 m. balandžio 30 d. paskolos sutartis bei 26 065,00 Eur (arba 90 000 Lt) negrąžintos paskolos ir 10 619,00 Eur palūkanų pagal 2007 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartį. Tačiau ir ši šalių pasirašyta sutartis nebuvo derinta su ieškove ir apie ją ieškovė sužinojo taip pat tik bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas neįrodė nei vienos iš 2-jų prievolių grupių būtinų aplinkybių: 1) nors visos paskolos sutartys buvo surašomos abiejų šalių namuose, ieškovės parašų nėra; 2) nėra duomenų, kad ieškovė būtų vėliau jas patvirtinusi; 3) neįrodė, kad skolintos iš motinos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos interesams. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo skolintos lėšos nebuvo panaudotos ir įsigyjant nekilnojamąjį turtą, kuris dalintinas tarp šalių nutraukiant santuoką. Teismui pateiktos Nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo Sutartys paneigia atsakovo teiginius, kad jis pagal 2004 m. kovo 6 d., 2004 m. gegužės 19 d. ir 2004 m. birželio 1 d. paskolos sutartis gavęs iš mamos viso 50 000 Lt (15 000 Lt + 15 000 Lt + 20 000 Lt.), 2004 m. gruodžio 21 d. Teismo patvirtintu 2004 m. gegužės 11 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0006/04/00699, įsigijo su bendraturčiais M. M. ir V. V. 23/100 dalis pastato sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. birželio 2 d. už šią nekilnojamojo turto dalį 2004 m. birželio 2 d. sumokėjo 93 387 Lt (arba 27 046,65 Eur), iš kurių jam 50 000 Lt buvo paskolinusi mama. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent 2004 m. kovo 3 d. Turto iš varžytynių aktu Nr. 0034/03/04127 abu G. įsigijo butą (duomenys neskelbtini) už 31 000 Lt. Akte nurodyta, kad pinigai sumokėti 2004 m. kovo 8 d. Šį butą 2016 m. vasario 18 d. atsakovas padovanojo savo motinai. 2004 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, reg. Nr. 6808, abu sutuoktiniai įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kauno raj., kurį 2005 m. sausio 12 d. pardavė už 43 000 Lt, kuriuos gavo iš pirkėjų sutarties pasirašymo metu. 2005 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3077 abu sutuoktiniai įsigijo už 19 000 Lt žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kauno raj. (reg. Nr. 44/1300771). Jį pardavė už 19 508,32 Lt (arba 5 650,00 Eur) 2009 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3699. 2005 m. gegužės 19 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 74/05 abu G įsigijo ½ dalį žemės sklypo Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), kurį už 12 750 Lt pardavė 2005 m. lapkričio 25 d., sutarties Nr. 19KU-8139. Tad šios į bylą pateiktos Sutartys patvirtina, kad pirmų trijų paskolos sutarčių gavimo metu buvo įsigytas kitas nekilnojamas turtas, kuris jau perleistas kitiems asmenims ir nedalintinas nutraukiant santuoką. Atsakovas su savo motina pasirašytoje 2016 m. vasario 18 d. Sutartyje nurodė, kad pagal 2004 m. kovo 6 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 1 d., 2005 m. balandžio 30 d. paskolos sutartis su motina atsiskaityta padovanojus jai butą (duomenys neskelbtini), bet negrąžinta pagal 2007 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartį 90 000 Lt (arba 26 065,80 Eur) bei palūkanos pagal visas penkias paskolos sutartis. Tačiau iš atsakovo pateikto AB „Swedbank“ išrašo (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad atsakovas savo motinai yra pervedęs (sąskaitos papildymas): 2006 m. sausio 25 d. – 20 002,00 Lt; 2006 m. kovo 2 d. – 50 000,00 Lt; 2006 m. birželio 28 d. – 4 000 Lt; 2006 m. rugpjūčio 7 d. – 2 000 Lt ir 2007 m. rugsėjo 27 d. – 1 000 Lt. Viso 77 002 Lt (arba 22 301,32 Eur). Šių aplinkybių atsakovas teisme nesugebėjo paaiškinti, apie jas nekalba ir apeliaciniame skunde. Iš teismui pateikto atsakovo AB „Swedbank“ išrašo (sąskaita (duomenys neskelbtini)) matyti, kad 2015 m. lapkričio 25 d. atsakovas pats papildo savo sąskaitą 30 000 Lt ir tai ne motinos jam pervesti pinigai. Likutis šioje sąskaitoje nuo 2005 m. lapkričio 25 d. svyruoja nuo 42 627,40 Lt iki 33 603,48 Lt 2005 m. gruodžio 30 d. 2006 metais likutis nuo 33 612,27 Lt sąskaitoje labai sumažėjo, kai atsakovas savo motinai pradėjo pervedinėti pinigus gan didelėmis sumomis. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo taip pat neteisingas aplinkybes dėl 2010 m. rugpjūčio 12 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6458, kuria atsakovas su kitais bendraturčiais įsigijo likusias 23/300 dalis pastato - sandėlio 13F1 p, (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, tai įsigyta iš jo motinos 2007 m. gruodžio 28 d. skolintos 90 000 Lt sumos. Iš teismui pateiktų 2005, 2007 ir 2010 metų sutarčių matyti, kad abu sutuoktiniai buvo įsigiję nekilnojamojo turto, kurį perleido ir turėjo pakankamai pinigų. Iki atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos 2010 m. rugpjūčio 12 d. sutarties, kuria už 81 000 Lt šalys įsigijo dalintiną turtą, apelianto teigimu, už jo motinos 2007 m. gruodžio 28 d. paskoliną 90 000 Lt sumą, sutuoktiniai buvo pardavę nekilnojamojo turto ir gavę 90 258,32 Lt, tad skolintis 90 000 Lt dalintino turto įsigijimui nebuvo jokio pagrindo.Atsakovo ir jo motinos nesąžiningumą šioje byloje dėl visų penkių jų pasirašytų sutarčių sudarymo patvirtina ir tai, kad dėl keturių sutarčių ieškovė nebuvo informuota 13 metų, o dėl 2007 metų sutarties - beveik 10 metų. Atsakovo motina niekada nėra kreipusis į ieškovę dėl pinigų grąžinimo, tuo labiau, kad tarp artimų asmenų - atsakovo ir jo motinos pasirašytose sutartyse numatytos palūkanos, kurias po daugiau nei 10 metų atsakovo motina pageidauja gauti ir su tuo pilnai sutinka atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo sūnui V. G. priteisimo.Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo D. G. sūnui V. G., gim. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, iš viso 886,67 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. vasario 12 d.) iki sūnaus pilnametystės (2016 m. birželio 28 d.), ir nustatė, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko ieškovė. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovės reikalavimai, susiję su išlaikymo V. G. priteisimu, turėjo būti atmesti kaip pareikšti netinkamo ieškovo. Nustatyta, kad V. G. yra ieškovės ir atsakovo sūnus, gimė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. ). Ieškinys pateiktas 2016 m. vasario 12 d. V. G. pilnamečiu tapo 2016 m. birželio 28 d. Sprendimas priimtas 2017 m. spalio 27 d.CK 3.194 str. 1 d. numatyti asmenys, turintys teisę inicijuoti civilinę bylą, kad būtų priteistas išlaikymas. Ši įstatymo norma numato, kad teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį. Išlaikymas priteisiamas ne vienam iš tėvų, o nepilnamečiam vaikui. Pagal CPK 38 str. 1 d. fiziniai asmenys, pasiekę pilnametystę – aštuoniolikos metų, įgyja visišką procesinį veiksnumą ir savarankiškai gali įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti atstovui vesti bylą. Jeigu pilnamečio asmens veiksnumas neapribotas, tėvai ar kiti asmenys gali būti jo atstovais teisme tik pavedimo teisinių santykių pagrindu ir tik tuo atveju, kai jie atitinka įstatyminius reikalavimus atstovams pagal pavedimą (CPK 56 str.). Tai reiškia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiškai įgyvendina ir savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos; ši taisyklė galioja ir tuo atveju, kai asmuo sulaukia pilnametystės bylai vykstant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009). Esant minėtai situacijai, pats V. G. turi reikšti reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodydamas, nuo kada atsakovas neteikė jam išlaikymo, kai jis dar buvo nepilnametis.Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas šioje dalyje pagrįstas, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas, o sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui V. G., nustatant, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko ieškovė, panaikintina.

Dėl ½ dalies nuompinigių priteisimo

Tarp šalių kilo ginčas dėl ½ dalies nuompinigių iš bendro turto nuomos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2016-06-08) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – po 547,88 Eur kiekvieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki nuomos sutarčių galiojimo pabaigos, priteisimo.Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė ½ dalį nuompinigių iš bendro turto nuomos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – po 547,88 Eur kiekvieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki nuomos sutarčių galiojimo pabaigos. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad sprendimas šioje dalyje neturi jokio materialaus teisinio pagrindo, iš teismo sprendimo neaišku, kodėl teismas rėmėsi būtent nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. balandžio mėnesio laikotarpiu atsakovo už bendro turto nuomą gautų nuompinigių dydžiu, teismas klydo nustatydamas patį prievolės dydį, teismo sprendimas prieštarauja CK 3.87 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas, teismas pažeidė CPK 376 straipsnio nuostatas, t. y. buvo aktyvus ir priteisė ieškovei konkrečią kas mėnesį mokėtiną sumą, nors ieškovė pati pinigų sumos ir mokėjimo termino nebuvo nurodžiusi.Nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 23/200 dalių, sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 17-18). ½ dalis šio turto sprendimu priteista ieškovei. Turtas yra išnuomotas pagal 2014 m. balandžio 11 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą M. M. ir D. G. (nuomotojų) ir UAB „Dangų studija“ (nuomininko), pagal 2014 m. gegužės 20 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą M. M. ir D. G. (nuomotojų) ir UAB „Baltik sport“ (nuomininko), pagal 2014 m. gegužės 20 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą M. M. ir D. G. (nuomotojų) ir UAB „Sportinės dangos“ (nuomininko), pagal 2014 m. birželio 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą M. M. ir D. G. (nuomotojų) ir UAB „Duliuksa“ (nuomininko), pagal 2014 m. birželio 15 d. žemės sklypų nuomos sutartį, sudarytą D. G. (nuomotojo) ir V. M. (nuomininko) (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 157-179).Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 2 dalimi, sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė kol jis nėra padalytas. Iš byloje esančių įrodymų visumos spręstina, kad šio sutuoktinių turto nuoma, iš kurios gaunamos pajamos, yra verslas. Išnuomotas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas ne šeimos poreikiams tenkinti, o iš jo gauti pajamų. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai. Pajamos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, kurioje, be kita ko, joms priskiriamas gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra. To paties įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 2 punkte nurodyta, kad pajamos, iš šaltinio Lietuvoje yra pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą. Darytina išvada, kad nuompinigių iš bendro turto nuomos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalinta teismo sprendimu (CK 3.116 str. 1 d.). Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad teismas neturėjo materialinio teisinio pagrindo padalinti nuompinigius, kad pažeidė CK 3.87 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padalino nuompinigius iš bendro turto nuomos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas atsakovo argumentas, jog teismas klydo nustatydamas patį prievolės dydį. Ta aplinkybė, kad atsakovas gaudamas pajamas iš bendro turto nuomos, tačiau kartu su ieškove nevesdamas bendro ūkio, mokėjo išlaikymą vaikams, neturi reikšmės dalinant pajamas, gautas iš to bendro turto nuomos. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai, kad atsakovas nuo ieškinio pateikimo kiekvienam iš vaikų kas mėnesį skyrė po 120 Eur, nėra pagrindas daryti išvadą, kad tuo laikotarpiu ieškovei nereikėjo išlaikyti vaikų ir ji iš savo gaunamų pajamų vaikų neišlaikė. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas prievolės dydį, teisingai atsakovo vaikams suteikto išlaikymo dydžiu nesumažino iš jo priteistinų nuompinigių dalies. Be to, atmestinas atsakovo argumentas, kad nuompinigių suma turi būti mažinama atsakovo po ieškinio padavimo už bendro turto išlaikymą ir pagerinimą sumokėta suma. LR CK 3.98 straipsnio normos, reglamentuojančios sutuoktinio teisę į kompensaciją, nurodo, kad jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad atsakovas po ieškinio padavimo, nevesdamas bendro ūkio su ieškove, turėjo asmeninių išlaidų, susijusių su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau pažymi, kad atsakovas neįrodė (ir neįrodinėjo), kad skyrus šias asmenines lėšas padidėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės vertė. Teismas kompensaciją apskaičiuoja ne pagal panaudotų lėšų sumą, o pagal padidėjusią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės vertę. Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo mažinti nuompinigių dydį, priteistą ieškovei iš atsakovo.Vadovaujantis LR CK 3.59 straipsniu, be kitų klausimų, kuriuos teismas turi išspręsti nutraukdamas santuoką, išsprendžiamas ir sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios nuosavybės padalijimo būdo, pirmenybė turi būti teikiama šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-51/2008). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tiksliai apskaičiuodamas iš atsakovo priteistų nuompinigių dydį, nepažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principų (CPK 6, 12, 13 str.), nes priimdamas tokį sprendimą ne viršijo ieškovės pateiktų reikalavimų apimtį, o parinko turto padalinimo būdą, kuris užkirs kelią tarp šalių kilti naujiems ginčams ateityje ir tokių būdu įgyvendino proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principus (CPK 7 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas neginčija, jog pusė jo gaunamų nuompinigių sumos yra 547,88 Eur. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuomos sutartys buvo pakeistos ar nutrauktos, nuompinigių dydis sumažėjo, nuomininkai nemoka nuompinigių.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ½ dalies nuompinigių priteisimo nekeistinas.

Dėl priešieškinio

Tarp šalių kilo ginčas dėl prievolių pripažinimo solidariomis bei dėl kompensacijos už asmeninėmis lėšomis sumažintą prievolę priteisimo.Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo priešieškinį, kuriuo šis prašė padalinti lygiomis dalimis visas jo prisiimtas prievoles pagal jo ir T. N. G. 2007 m. gruodžio 28 d. sudarytą paskolos sutartį; padalinti lygiomis dalimis palūkanų mokėjimo prievolę pagal jo ir T. N. G. 2004 m. kovo 6 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 1 d., 2005 m. balandžio 30 d. sudarytas paskolos sutartis; priteisti jam iš ieškovės 10136,70 Eur kompensaciją. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog iš mokėjimo nurodymų nėra galimybės spręsti, kad pinigai buvo mokami būtent paskolos sutarčių pagrindu, teismas nepagrįstai sprendė, kad paskolos sutartys buvo sudarytos ne šeimos interesais, atsakovas įrodė, jog bendras jo ir ieškovės prievoles vykdė panaudodamas savo asmeninį turtą, o tai suponuoja atsakovo teisę reikalauti iš ieškovės pusės sumos, kuria sumažino prievolę, kompensacijos.Nustatyta, kad D. G. nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. kovo 1 d. buvo UAB „Argenida“ direktorius (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 89-93). UAB „Argenida“ yra nekilnojamojo turto agentūra (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 94). D. G. ir T. N. G. 2004 m. kovo 6 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią T. N. G. paskolino D. G. 15000 Lt, numatytos 5 proc. metinės palūkanos (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 95). D. G. ir T. N. G. 2004 m. gegužės 19 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią T. N. G. paskolino D. G. 15000 Lt, numatytos 5 proc. metinės palūkanos (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 96). D. G. ir T. N. G. 2004 m. birželio 1 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią T. N. G. paskolino D. G. 20000 Lt, numatytos 5 proc. metinės palūkanos (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 97). D. G. ir T.ė N. G. 2005 m. balandžio 30 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią T. N. G. paskolino D. G. 20000 Lt, numatytos 5 proc. metinės palūkanos (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 98). D. G. ir T. N. G. 2007 m. gruodžio 28 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią T. N. G. paskolino D. G. 90000 Lt, numatytos 5 proc. metinės palūkanos (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 99). T. N. G. 5 mokėjimo nurodymais D. G. į sąskaitą pervedė 160000 Lt (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 100-102). Turto pardavimo iš varžytynių aktas, turto pirkimo – pardavimo sutartys, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 103-131, t. 10, b.l. 189-198, t11, b.l. 127-128, t. 12, b.l. 78-171) patvirtina D. G. sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorius. Mokėjimo pavedimai patvirtina D. G. dalyvavimą varžytynėse (elektroninės bylos apyrašas, t. 11, b.l. 4, t. 12, b.l. 190 - 195). A. G. AB „Hansabankas“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2006 m. sausio 16 d. iki 2006 m. kovo 1 d. jos sąskaitos įplaukos buvo 2000 Lt iš D. G. bei 187,5 Lt socialinės pašalpos, o sąskaitos išlaidos buvo UAB „Pedagogika“, Hypermaxima, Pizza Jazz, Senukų prekybos centras, Eurofarmacijos vaistinė ir kt. (elektroninės bylos apyrašas, t. 12, b.l. 198). M. M. 2003 m. sausio 15 d. ir 2004 m. vasario 1 d. tarpusavio susitarimais pavedė D. G. vykdyti nekilnojamojo turto paiešką su tikslu jį pelningai investuoti arba nupirkus pelningai parduoti (elektroninės bylos apyrašas, t. 14, b.l. 38-39). Iš D. G. banko sąskaitos matyti, kad jis savo motinai T. N. G. į banko sąskaitą 2006 m. sausio 25 d. pervedė 20002 Lt, 2006 m. kovo 2 d. pervedė 50000 Lt, 2006 m. birželio 28 d. pervedė 4000 Lt, 2006 m. rugpjūčio 7 d. pervedė 2000 Lt, ir 2007 m. rugsėjo 27 d. pervedė 1000 Lt, iš viso 77002 Lt (22301,32 Eur) (elektroninės bylos apyrašas, t. 11, b.l. 129-160).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas iš mamos pasiskolino 160000 Lt (46339,20 Eur), o šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliaciniu skundu neginčijant, spręstina, kad atsakovas įvykdė pareigą įrodyti pinigų skolinimosi faktą.Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių kilo ginčas ar prievolės yra asmeninės atsakovo, ar tai yra bendros abiejų sutuoktinių prievolės. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką. Nagrinėjamoje byloje atsakovas priešieškinyje nurodytų prievolių dalintinumą kildino iš to, kad jas numatančios paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendė ar atsakovas buvo gavęs ieškovės sutikimą paskolos sutartims sudaryti, ar ieškovė jas patvirtino, ar ieškovė apie jas žinojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui įrodinėjant tik paskolos sutarčių sudarymo tikslą – šeimos interesais, nėra pagrindo spręsti dėl kitų aplinkybių, nes jos įrodinėtinos nagrinėjant klausimą dėl kitos prievolių grupės.Kasacinis teismas išaiškinęs, jog pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole. Šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2009-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009).Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas įrodė, jog sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą. Rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad paskolų sudarymo metu atsakovas buvo nekilnojamojo turto agentūros direktorius. Atsakovo sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių gausa, pateikti mokėjimo nurodymai už dalyvavimą varžytynėse, patvirtina, kad atsakovas vertėsi prekyba nekilnojamuoju turtu, asmeniškai, kartu su ieškove ar kartu su kitais asmenimis pirkdamas ir parduodamas nekilnojamuosius daiktus. Duomenų, patvirtinančių, kad šeima tuo laikotarpiu turėjo kitų pajamų, iš kurių būtų galėjusi pragyventi, byloje nėra. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nėra teisiškai reikšminga, ar iš paskolų gauti pinigai buvo panaudoti santuokos nutraukimo metu dalintino turto, ar turto, kuris buvo realizuotas iki santuokos nutraukimo inicijavimo, įsigijimui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas, realizavęs nekilnojamuosius daiktus, gautas lėšas būtų panaudojęs asmeniniams poreikiams tenkinti, paslėpęs ar pan. To neįrodinėjo ir ieškovė. Spręstina, kad paskolų sudarymo laikas ir atsakovo sudarytų sandorių laikas yra pakankamai artimas daryti išvadai, kad iš paskolų gauti pinigai buvo naudojami nekilnojamajam turtui įsigyti. Atkreiptinas dėmesys ir į A. G. AB „Hansabankas“ sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad per laikotarpį nuo 2006 m. sausio 16 d. iki 2006 m. kovo 1 d. jos sąskaitos įplaukos buvo 2000 Lt iš D. G. bei 187,5 Lt socialinės pašalpos, o sąskaitos išlaidos buvo UAB „Pedagogika“, Hypermaxima, Pizza Jazz, Senukų prekybos centras, Eurofarmacijos vaistinė ir kt. (elektroninės bylos apyrašas, t. 12, b.l. 198). Taigi, atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedinėjo lėšas ir šios lėšos buvo naudojamos įsigyti kasdienes prekes. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iš paskolų gautos lėšos buvo panaudotos įsigyti nekilnojamąjį turtą, iš prekybos nekilojamuoju turtu buvo gaunamos pajamos, kurios buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Todėl sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais.Atmestinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.109 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai pagal paskolos dydį sprendė apie šeimos intereso nebuvimą atsakovo ir jo mamos sudarytose paskolos sutartyse. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai ir sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kai sprendžiama dėl sutuoktinio prievolės grąžinti paskolą pagal sutartį, kurią santuokos metu sudarė vienas iš sutuoktinių, prievolės su kitu sutuoktiniu bendras pobūdis nustatomas taikant CK 3.109 straipsnio ir kitų normų nuostatas. Solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Darytina išvada, kad atsakovo sudarytų paskolos sutarčių kaina reikšminga vertinant prievolių solidarumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pasirinktas veiklos pobūdis – prekyba nekilnojamuoju turtu - sąlygojo paskolų dydį. Todėl darytina išvada, kad sandorių kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga CK 3.109 straipsnio 2 dalies prasme, o paskolos sutartyse numatytas 5 proc. metinių palūkanų dydis yra įprastas ir nelaikytinas aiškiai per dideliu ar neprotingu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paskolos sutartys sudarytos 2004 m. – 2007 m. Ieškovė ir atsakovas šeimoje gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2015 m. Duomenų apie tai, kad tarp šalių santykiai buvo blogi 2004 m. – 2007 m. laikotarpiu, nėra. Darytina išvada, kad šeima sprendė kokiomis veiklomis užsiims kiekvienas iš sutuoktinių, kokie bus pragyvenimo šaltiniai. Taigi, šeima sprendė ir dėl atsakovo veiklos pobūdžio – prekybos nekilnojamuoju turtu. Įrodymų, patvirtinančių, kad šeima turėjo pakankamai lėšų, jog savarankiškai, be paskolų, galėtų vykdyti prekybos nekilnojamuoju turtu veiklą, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad paskolos buvo būtinos šeimos poreikiams tenkinti.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas prievoles pagal atsakovo D. G. sudarytas paskolos sutartis su mama T. N. G. pripažinti solidariomis A. G. ir D. G. prievolėmis.Nustatyta, kad atsakovas D. G. padovanojo T. N. G. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 132-136). 2016 m. vasario 18 d. sutartimi T. N. G. ir D. G. susitarė, kad buto, kurį šalys įvertina 20000 Eur, dovanojimas užskaitomas pagal 2004 m. kovo 6 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 1 d., 2005 m. balandžio 30 d. paskolos sutartis (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 137). Jeigu, prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto (CK 3.98 str. 1 d.). Konstatavus, kad prievolės pagal D. G. ir T. N. G. sudarytas paskolos sutartis yra solidarios D. G. ir A. G., ir D. G. savo asmeniniu turtu sumažinus prievolių apimtį, iš ieškovės atsakovui priteistina 10136,70 Eur kompensacija.Nustatyta, kad atsakovas D. G. nuo 2004 m. kovo 6 d. iki 2005 m. balandžio 30 d. iš mamos T. N. G. pasiskolino 70000 Lt (20273,40 Eur). Taip pat nustatyta, kad D. G. per laikotarpį nuo 2006 m. sausio 25 d. iki 2007 m. rugsėjo 27 d. į savo mamos sąskaitą pervedė 77002 Lt (22301,32 Eur). Atmestinas ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad atsakovas su motina iš dalies atsiskaitė pagal paskolos sutartis pervesdamas jai pinigus. Atsakovas teismo posėdžio metu ( teismo posėdžio, vykusio 2017-06-29, garso įrašas, 2 val. 24 min. – 2 val. 45 min.) nurodė, kad pervestos lėšos buvo ne jo, o brolio, ir šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (elektroninės bylos apyrašas, t. 11, b.l. 161-173), iš kurių matyti, kad D. G., veikdamas brolio A. G. vardu, pardavė jo žemės sklypą už 96200 Lt, šio turto pardavimo priežastis – padengti brolio sutuoktinės padarytą žalą. Šias aplinkybes A. G. ir D. G. dar 2008 m. paaiškinimuose nurodė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Darytina išvada, kad atsakovo motinai pervestos lėšos nebuvo paskolos grąžinimas, todėl prievolės nemažintinos 77002 Lt (22301,32 Eur) suma.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiasis asmuo T. N. G. nėra pareiškusi savarankiško reikalavimo dėl skolos ir palūkanų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja klausimo dėl senaties taikymo palūkanoms. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenagrinėja klausimo dėl prievolių dydžio ir palūkanų dydžio, atsakovo ir jo motinos sutartyje nurodytų skolos likučio ir palūkanų dydžio pagrįstumo, nes tokie reikalavimai priešieškinyje nekeliami. Atsakovas priešieškinyje reikalavimą dėl prievolių pobūdžio yra išskyręs į du reikalavimus, t.y.: 1) padalinti lygiomis dalimis visas jo prisiimtas prievoles pagal jo ir T. N. G. 2007-12-28 sudarytą paskolos sutartį; 2) padalinti lygiomis dalimis palūkanų mokėjimo prievolę pagal jo ir T. N. G. 2004 m. kovo 6 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 1 d., 2005 m. balandžio 30 d. sudarytas paskolos sutartis. Teismui konstatavus, kad sutuoktinių prievolės pagal minėtas sutartis yra solidarios, spręstina dėl pagrindo šias prievoles modifikuoti į dalines prievoles, t.y. padalinti jas lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams.Pažymėtina, kad turto padalijimo bylose esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip, pavyzdžiui, vieną iš sutuoktinių atleidžiant nuo prievolės vykdymo iš dalies, pakeičiant jas į asmenines šalių sutartomis dalimis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nėra nurodžiusi, jog prieštarauja prievolių padalinimui lygiomis dalimis, kreditorė T. N. G. su priešieškiniu sutiko. Darytina išvada, kad tarp prievolės šalių nėra ginčo dėl prievolių modifikavimo iš solidariosios į dalinę, todėl atsakovo reikalavimas tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patyrė 215 Eur bylinėjimosi išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti, 4100 Eur išlaidas advokato pagalbai, 141,23 Eur kitas išlaidas. Ieškovei atidėtas 1730 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas. Atsakovas patyrė 1594 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti, 4464,76 Eur išlaidas advokato pagalbai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra patenkinta 7 iš 10 teismo nagrinėtų ieškinio reikalavimų. Patenkinta dėl santuokos nutraukimo, dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dukrai priteisimo, turto padalinimo, kompensacijos priteisimo, nuomotojo teisių perkėlimo, nuompinigių dalies priteisimo, atmesta dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, išlaikymo sūnui priteisimo, nuompinigių už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. priteisimo. Taigi ieškinys patenkintas 70 proc. dalimi. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 3119,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 1211 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas ieškovei buvo atidėtas. Kadangi priešieškinis patenkintas visiškai, iš ieškovės atsakovui priteistina 6058,76 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš ieškovės valstybei priteistina 519 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas jai buvo atidėtas. Priešpriešinės sumos įskaitytinos, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 2939,94 Eur.Civilinę bylą nagrinėjant teisme susidarė 138,92 Eur pašto išlaidų, kurios paskirstomos proporcingai teismo tenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai. Iš ieškovės priteistina 97,24 Eur, o iš atsakovo 41,68 Eur pašto išlaidų valstybei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), sūnui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) išlaikymas kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, iš viso 886,67 Eur (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 67 ct) nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. vasario 12 d.) iki sūnaus pilnametystės (2016-06-28), ir nustatyta, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko A. G..

Priešieškinį patenkinti.

Padalinti D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G. a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis prievoles pagal D. G. ir T. N. G. 2007 m. gruodžio 28 d. sudarytą paskolos sutartį;

Padalinti D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G. a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis palūkanų mokėjimo prievolę pagal D. G. ir T. N. G. 2004 m. kovo 6 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 1 d., 2005 m. balandžio 30 d. sudarytas paskolos sutartis.

Priteisti D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. G. a. k. (duomenys neskelbtini) 10136,70 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 70 ct) kompensaciją.

Priteisti D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. G. a. k. (duomenys neskelbtini) 2939,94 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt devynis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš A. G. a. k. (duomenys neskelbtini) 616,24 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisti iš D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1252,68 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt du eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika