Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. G. atstovo advokato A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6730-214/2016 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui D. G. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo D. G. priešieškinį ieškovei A. G. dėl bendros sutuoktinių prievolės padalijimo ir kompensacijos priteisimo, trečiojo asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, V. G. reikalavimą atsakovui D. G. dėl išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Dangų studija“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltik sport“, uždaroji akcinė bendrovė „Sportinės dangos“, uždaroji akcinė bendrovė „Duliuksa“, V. M., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendros sutuoktinių prievolės padalijimo ir kompensacijos priteisimo, trečiojo asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, V. G. reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo priteisimo.Atsakovas pateikė prašymą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui V. G. po 120 Eur nuo 2016 m. vasario 15 d. iki sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, kad išnyko pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindai ir sąlygos, kadangi pasikeitė V. G. subjektinis statusas bei ieškovės teisė tvarkyti V. G. lėšas uzufrukto teise. (duomenys neskelbtini) V. G. sulaukė pilnametystės. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, V. G. atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad su atsakovo prašymu panaikinti laikinąją apsaugos priemonę nesutinka. Tapęs pilnamečiu byloje palaiko visus iki jo pilnametystės jo interesais ieškovės pareikštus reikalavimus atsakovui. Be to, šioje byloje yra pareiškęs savarankišką reikalavimą, kurį teismas priėmė nagrinėti - priteisti iš atsakovo 225 Eur išlaikymą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki baigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių. Nurodo, kad mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje 12 klasėje, todėl taikyta laikinoji apsaugos priemonė, turi būti ne panaikinta, o pakeista - priteisiant laikiną išlaikymą iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnui V. G. po 120 Eur nuo (duomenys neskelbtini) (sūnaus pilnametystės) iki V. G. mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje 12 klasėje.Ieškovė atsiliepime į ieškovo prašymą sutiko su trečiojo asmens prašymu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės V. G., rezoliucinėje dalyje nurodant, kad išlaikymas V. G. iš atsakovo po 120 Eur priteistas nuo 2016 m. vasario 15 d. (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bet ne ilgiau negu V. G. mokysis vidurinėje mokykloje; kitos Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties dalies nekeitė. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog yra išnykusios aplinkybės laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Trečiasis asmuo V. G. yra pilnametis, tačiau mokosi vidurinėje mokykloje. Mokydamasis vidurinės mokyklos 12 klasėje, jis objektyviai neturi galimybių dirbti ir taip užsitikrinti pragyvenimui reikalingų nuolatinių pajamų. Vienintelės lėšos, kurias jis gauna pragyvenimui, yra jo motinos (ieškovės) teikiama materialinė parama, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas konstatuoti, kad trečiasis asmuo turi pakankamai lėšų pragyvenimui. Atsakovui leistinais rašytiniais įrodymais neįrodžius, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas išnyko, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymo. Teismas, įvertinęs trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus V. G. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties pakeitimo, tai, kad V. G. tapęs pilnamečiu mokosi vidurinės mokyklos 12 klasėje dieniniame skyriuje, nusprendė Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl išlaikymo priteisimo pakeisti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovo atstovas prašė panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, patenkinant atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas prašymo nepagrindė. Prašoma panaikinti laikinoji apsaugos priemonė taikyta siekiant užtikrinti ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o nepilnamečių vaikų minimalių kasdienių poreikių tenkinimą. Teismas neturėjo pagrindo teigti, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl pasikeitusių aplinkybių. Aplinkybę, kad atsakovo sūnus, priėmus Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį, sulaukė pilnametystės, nustatė pats teismas. Atsakovo sūnui tapus pilnamečiu, išnyko CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu taikyta laikinoji apsaugos priemonė. Laikinas išlaikymas galėjo būti modifikuotas taip, kaip tą padarė teismas, jei sūnus būtų įrodęs egzistuojant laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindams. Tačiau trečiasis asmuo to neįrodinėjo. Teismas nenurodė kitos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindo nei 2016 m. vasario 18 d. nutartyje, neatskleidė, kodėl pilnametystės sulaukusio sūnaus interesai turėtų būti saugomi tokia pačia apimtimi kaip ir nepilnamečio vaiko interesai. Teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, CPK 291 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, nes laikinąsias apsaugos priemones keitė trečiojo asmens prašymo pagrindu. Atsakovui nebuvo sudaryta galimybė dėl tokio prašymo pasisakyti, be to, teismas apskritai nenurodė, kad tokį prašymą nagrinės. Iš skundžiamos nutarties įžanginės dalies matyti, kad teismas turėjo nagrinėti tik atsakovo prašymą.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pritarė skundžiamoje nutartyje išdėstytiems argumentams, papildomai nurodė, kad CK 3.129 ¹ straipsnyje yra numatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.). Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir pakeistos laikinosios apsaugos priemonės – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Teismo iniciatyva viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeista kita tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepakeitus laikinosios apsaugos priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 148 straipsnio 5 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis).Iš bylos elektroninės kortelės duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo (apelianto) laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams V. G. (trečiajam asmeniui) ir L. G. kiekvienam po 120 Eur nuo 2016 m. vasario 15 d. (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-6730-214/2016. Apeliantas nutarties neskundė, nutartis įsiteisėjusi. Bylos nagrinėjimo metu V. G. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu. V. G. 2016 m. rugsėjo 5 d. pareiškimu dėl V. G. procesinės padėties ir papildomo reikalavimo prašė priteisti iš atsakovo 225 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki jis baigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių. Trečiasis asmuo nurodė, kad mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje 12 klasėje, pateikė Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos 2016 m. rugsėjo 21 d. pažymą. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. parengiamojo posėdžio metu V. G. įtraukė byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, priėmė jo pareiškimą dėl išlaikymo.Apeliantas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, motyvuoja sūnaus tapimu pilnamečiu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs šalių pilnamečio sūnaus savarankišką reikalavimą dėl išlaikymo ir pagal CPK 136 straipsnio nuostatas neišskyręs jo į atskirą bylą, privalėjo išspręsti 2016 m. vasario 16 d. nutartimi šalių sūnui priteisto laikino išlaikymo reikalingumo klausimą tapus pilnamečiu (CPK 148 straipsnio 5 dalis). Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis). CPK 265 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų. Taigi, patenkinus šalių sūnaus reikalavimą, iš atsakovo jam būtų priteistas 225 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki jis baigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių.Apeliantas teisingai nurodo, kad, sūnui tapus pilnamečiu, išnyko pagrindas laikinąsias apsaugos priemones taikyti pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tačiau, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktu, teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iš atsakovo priteisti laikiną materialinį išlaikymą pilnamečiui vaikui, besimokančiam vidurinėje mokykloje. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas, CK 3.192¹ straipsnis). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad trečiasis asmuo išreiškė prašymą iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur nuo (duomenys neskelbtini) (jo pilnametystės) iki vaikas mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje 12 klasėje. Byloje kilęs išlaikymo dydžio ginčas trečiajam asmeniui gali sukelti problemų dėl pragyvenimui būtinų materialinių išteklių pakankamumo iki ginčo išsprendimo. Tai pagrindžia skundžiamos laikinosios apsaugos taikymo būtinumo sąlygos egzistavimą. 2016 m. vasario 18 d. nutartimi laikinosios apsaugos taikymo terminas buvo susietas su civilinės bylos išnagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs šalių sūnui reikalingą laikiną išlaikymą iki kol jis mokysis vidurinėje mokykloje, pagrįstai laikinąją apsaugą pakeitė. Tai prieštaravo CK 3.192¹ straipsnio pirmosios dalies nuostatoms, pagal kurias pilnamečiai vaikai, kuriems būtina materialinė parama, išlaikytini iki mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti pabaigos ar studijų aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą metu iki 24 metų amžiaus. Apeliantui neginčijant pirmosios instancijos teismo nustatyto laikino išlaikymo dydžio, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pripažintina teisėta ir pagrįsta (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui nesudarė galimybės pasisakyti dėl trečiojo asmens prašymo, taip pažeisdamas rungimosi principą. Pagal CPK 147 straipsnio, reglamentuojančio nagrinėjimą prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugomis priemonėmis, pirmosios dalies nuostatas teismas neturi pareigos pranešti šalims apie tokio prašymo nagrinėjimą. Teismas pats sprendžia apie pranešimo būtinumą, todėl nepranešimas nelemia procesinio sprendimo neteisėtumo. Kita vertus, skundžiama nutartis priimta ginčo klausimo sprendimą iniciavus apeliantui. Apeliantas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išsamiai išdėstė savo poziciją (nesutikimą su laikinu išlaikymu pilnamečiui sūnui), pirmosios instancijos teismas juos įvertino, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas byloje nebuvo išklausytas (CPK 185 straipsnis).Atsižvelgdamas į šeimos bylose teismo aktyvų vaidmenį, apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo/ pakeitimo klausimą, procesines teisės normas pritaikė tinkamai. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.