Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1532-343/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-19
Bylos Nr.: e2A-1532-343/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02400-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Ieškovas: R. L.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai
Trečiasis asmuo: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, A. A.

Civilinė byla Nr. e2A-1532-343/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02400-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.2

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės atstovių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, tretieji asmenys byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, A. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. L. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 55 983,02 Eur turtinę žalą; 100 000 Eur neturtinę žalą; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos pinigų sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad jis nuo 2015 m. sausio 12 d. dirbo policijos pareigūnu, taip pat papildomai dirbo UAB „Eurocash1“ greitojo reagavimo apsaugos darbuotoju. 2019 m. lapkričio 14 d., dirbdamas UAB „Eurocasch1“ greitojo reagavimo apsaugos darbuotoju, reaguodamas į iškvietimą į „Can Can“ piceriją, kurioje neblaivus pilietis pažeidinėjo viešąją tvarką, grasino kitiems picerijos lankytojams fiziniu susidorojimu, atvyko užtikrinti viešąją tvarką. Nuo alkoholio apsvaigęs pilietis nepakluso ir, išėjus į lauką, po žodinių grasinimų jo atžvilgiu užsimojo ir bandė trenkti kumščiu į galvą. Ieškovas, reaguodamas į smūgį, trenkė šiam piliečiui atgal, nuo ko pastarasis parkrito ir patyrė sveikatos sutrikdymą. Prokuratūra jo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Kauno apylinkės teismo 2020m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, nutraukta dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės (būtinosios ginties), jis taip pat buvo išteisintas ir dėl jam inkriminuotos BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nepadarius nusikalstamos veikos. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir nuteisė ieškovą už nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymą; skyrė ieškovui realią 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Po šio apkaltinamojo nuosprendžio jis nuo 2021 m. birželio 8 d. pradėjo atlikinėti jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Jis lygtinai iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas 2021 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi tenkino jo kasacinį skundą, panaikino apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ieškovas buvo užpultas ir sumuštas kitų trijų kalinių. Po Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis buvo atleistas tiek iš policijos tarnybos, tiek iš darbo saugos tarnyboje UAB „EUROCASH1”, tuo metu negavo darbo pajamų, negalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų, dėl to jo kredito vertinimas buvo sumažintas nuo labai gero iki visiškai nemokaus, kas reiškia, kad šiuo metu jokie bankai jam nebeišduoda paskolų. Iš jo nepagrįstai buvo išieškotos Kauno apygardos teismo nuosprendžiu kitiems kreditoriams priteistos pinigų sumos. Po Kauno apygardos teismo nuosprendžio buvo sužlugdyta reputacija, kadangi apie baudžiamąją bylą rašė daug žiniasklaidos priemonių. Ieškovas, gindamasis nuo jam nepagrįstai pareikštų kaltinimų, patyrė bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, privalo įrodyti trijų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Vien konstatuoti, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, nepakanka ieškovo reikalavimui patenkinti. Ieškovas galėjo patirti tam tikrą žalą, tačiau ne visa jo prašoma atlyginti žala yra pagrįsta įrodymais. Jis turėtų pateikti įrodymus, kad, gražinus jį į pareigas, darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. kovo 31 d. jam nebuvo išmokėtas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kada ir kokiu teisiniu pagrindu jis buvo atleistas iš UAB „Eurocash“ apsaugos darbuotojo pareigų. Pateikti dokumentai patvirtina tik faktą, jog 2022 m. birželio 7 d. duomenimis pagal vykdomuosius dokumentus iš ieškovo buvo išieškota 1221,43 Eur, o iš jo sutuoktinės M. L. - 2175,95 Eur, tačiau ieškovas nepateikė duomenų, ar po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties priėmimo kreipėsi dėl išieškotų sumų grąžinimo. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl prašo priteisti išieškotą 3397,38 Eur sumą, kai antstolio 2022 m. birželio 7 d. rašte yra aiškiai nurodyta, jog iš ieškovo buvo išieškota 1221,43Eur, likusi suma – iš M. L. gaunamų pajamų. M. L. nėra ieškovė šioje byloje, nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas prašo priteisti kito asmens galimai patirtą turtinę žalą. Ieškovas taip pat prašo priteisti 40 000 Eur žalą dėl sugadinto kredito reitingo, tačiau ši žala negali būti laikoma nei turto netekimu, nei išlaidomis, nei negautomis pajamomis. Jis teigia, kad artimiausius 10 metų nebegalės pasiimti jokių paskolų, arba jas turės imti maksimaliai nepalankiomis sąlygomis už pačias didžiausias palūkanas, dėl to žalą įvertina 40 000 Eur, tačiau toks žalos vertinimas yra hipotetinis. Ieškovas pateikė 2022 m. gegužės 10 d. banko „Swedbank“ atsakymą, kuriame nurodyta, kad šiuo metu bankas negali suteikti jam būsto kredito, tačiau nėra aišku, kokio dydžio kredito ieškovas prašė, kokius duomenis ir aplinkybes bankui nurodė, ar jo ketinimas gauti kreditą buvo realus ir kt. Ieškovo pateikti duomenys 40 000 Eur žalai pagrįsti neįrodo nei tokios žalos fakto, nei dydžio. Teisingumo ministerija neneigia ieškovo teiginių, jog, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, tačiau ieškovas nepateikia įrodymų savo teiginiams pagrįsti, nenurodo nei išgyvenimų pobūdžio, nei intensyvumo laipsnio, nei kitų svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog ieškovo patirti neigiami išgyvenimai gali būti pripažintini neturtine žala. Ieškovas nepagrindžia prašomos neturtinės žalos dydžio, toks žalos dydis neatitinka teismų praktikos. Ieškovas nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių tokio pobūdžio bylose.

Šalies argumentai

5. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra), su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

6. Nurodė, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nustatytą sveikatos sutrikdymo faktą. Įtarimo pareiškimą lėmė surinktų faktinių duomenų vertinimas, o ta aplinkybė, kad teismai šiuos duomenis vertino kitaip, nesuponuoja pareigūnų veiksmų, pareiškiant ieškovui įtarimą, vykdant ikiteisminį tyrimą ir perduodant bylą teismui, neteisėtumo. Laisvės atėmimo vietų pareigūnų veiksmai, siekiant užtikrinti tinkamas nuteistųjų laikymo sąlygas, nėra susiję su ikiteisminiu tyrimu ar bylos nagrinėjimu teisme, todėl šiuo atveju CK 6.271 straipsnis netaikytinas. Ieškovas konfliktinėje situacijoje dalyvavo kaip policijos pareigūnas bei asmuo, vykdantis apsaugos darbuotojo funkcijas, kas suponuoja jo geresnį pasirengimą veikti konfliktinėse situacijose, tačiau konkrečiu atveju ieškovas, matydamas agresyvų nukentėjusiojo elgesį, jo neblaivumą, elgėsi nerūpestingai ir vietoj to, kad užtikrintų savo saugumą, atsuko nukentėjusiajam nugarą, t. y., savo veiksmais sudarė sąlygas nukentėjusiajam jį užpulti ir apribojo savo galimybes apsiginti. Tokie ieškovo veiksmai konkrečioje situacijoje neatitiko protingo asmens bonus pater familias elgesio adekvačioje situacijoje etalono ir turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su vėliau kilusiomis pasekmėmis. Ieškovas nepateikė duomenų, ar jam buvo atlyginta už laikotarpį, kai jis dėl apkaltinamojo nuosprendžio buvo atleistas iš policijos pareigūno pareigų. Jis taip pat prašo atlyginti negautas saugos tarnybos darbuotojo pajamas, tačiau nepateikė duomenų, kokiu pagrindu jis buvo atleistas iš darbo, todėl nėra pagrindo šių aplinkybių sieti priežastiniu ryšiu su baudžiamąja byla. Jis taip pat prašo atlyginti pagal vykdomuosius raštus išieškotas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu priteistas pinigų sumas, tačiau šios sumos šiuo metu yra išieškotos be teisėto pagrindo, todėl dėl jų grąžinimo ieškovas turi kreiptis kita tvarka. Ieškovas pateikė antstolės raštą, kad didžioji dalis lėšų buvo išieškota iš kito asmens. Nurodoma tariama žala (40 000 Eur) negali būti laikoma nei turto netekimu, nei išlaidomis, nei negautomis pajamomis. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad artimiausius 10 metų nebegalės pasiimti jokių paskolų arba jas turės imti maksimaliai nepalankiomis sąlygomis už pačias didžiausias palūkanas, žala neįrodyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovą išteisino 2022 m. kovo 29 d., dėl to, šis teismas ir turėjo išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Ieškovas išvardino įvairius neigiamus išgyvenimus, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neigiamų išgyvenimų ir jų sukeltos žalos faktą, priežastinį ryšį tarp jų ir galimai neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų.

7. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK), su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

8. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagal Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. lapkričio 15 d. tarnybinį pranešimą. Nenustatyta, jog, pradedant ikiteisminį tyrimą, iš turimų duomenų būtų buvę aiškiai suprantama, jog jokios nusikalstamos veikos nebuvo padaryta, todėl ieškovo teiginys, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai yra klaidingas ir neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovas nenurodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, atliko neteisėtus veiksmus ar pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimą sieti su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais nėra pagrindo. Ieškovo reikalavimas priteisti 40 000 Eur turtinę žalą, kurią ieškovas tariamai patyrė dėl sugadinto kredito reitingo ir tuo pačiu netekus galimybės pasiskolinti ir/arba pasiskolinti labai pigiai iš Lietuvos kredito institucijų, neatitinka realiai patirtų nuostolių sąvokos. Nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, valstybei negali atsirasti civilinė atsakomybė tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos padarymo. Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui 13 985,64 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (33 985,64 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 02 27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

10. Spręsdamas dėl tyrimo pradėjimo ir vykdymo pagrįstumo, teismas iš baudžiamosios bylos Nr. 1-1073-668/2020, proceso Nr. 1-01-1-48625-2019-0, medžiagos nenustatė faktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar, kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas. Minėtoje byloje buvo atliekami intensyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo institucija aplaidžiai ir nekompetentingai (ne)veikė, nes įtarimams ir kaltinimui pareikšti buvo pakankamas pagrindas. 2019 m. lapkričio 19 d. ieškovui buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, atlikta apklausa, kurios metu jis paaiškino, jog su pranešimu apie įtarimą yra supažindintas, jo esmė yra visiškai aiški ir suprantama, parodymų šiuo metu neduos, juos duos pasitaręs su advokatu ir jam dalyvaujant. 2020 m. vasario 5 d. ieškovui buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, atlikta apklausa dalyvaujant gynėjui, kurios metu jis paaiškino jam žinomas aplinkybes. 2020 m. kovo 3 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo ieškovas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, t. y., sunkiu sveikatos sutrikdymu ir piktnaudžiavimu. Teismas sprendė, kad pranešime apie įtarimą išdėstytos faktinės aplinkybės ir baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą suformuluoti tokius įtarimus ir esamoje situacijoje įtarti ieškovą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą.

11. Teismas konstatavo, kad valstybės neteisėti veiksmai buvo atlikti ir pasireiškė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu padaryta klaida, turėjusia esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, pripažinus ieškovą kaltu dėl nusikalstamų veikų ir pritaikius realią laisvės atėmimo bausmę. Kasacinės instancijos teismo nustatytos klaidos negali būti pripažintos vien tik žmogišku apsirikimu ar suklydimu, neturėjusiu įtakos ieškovo teisėms: dėl minėtų esminių klaidų ieškovas buvo nepagrįstai nuteistas, ieškovui laisvė buvo suvaržyta, o tokia situacija yra nesuderinama su teisinės valstybės principu, todėl tokios klaidos laikytinos turinčiomis esminę reikšmę žmogaus teisių pažeidimui.

12. Teismas sprendė, kad, priėmus ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jis negalėjo toliau eiti savo pareigų nei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate (tyrėjo pareigos), nei UAB „Eurocash1” būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (nepagrįsto nuteisimo), todėl atsakovė turi kompensuoti šiuo laikotarpiu jo patirtus turtinius praradimus. Kauno apygardos teismui priėmus ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, ieškovas nuo 2021 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. atliko laisvės atėmimo bausmę. Ieškovo neteisėtą nuteisimą nulėmė atsakovės neteisėti veiksmai, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ieškovas dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, negalėjo eiti nei anksčiau užimtų pareigų, nei analogiškų pareigų, taip pat negalėjo įsidarbinti kitoje darbo vietoje pagal turimą kvalifikaciją ir atitinkamai negalėjo gauti jokio darbo užmokesčio. Teismas ieškovo visą negautą darbo užmokestį (12 585,64 Eur) laikotarpiu, kai jis dėl neteisėto nuteisimo atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo atleistas iš vidaus tarnybos pripažino jo patirta žala (negautomis pajamomis), kurią atsakovė, dėl kurios neteisėtų veiksmų ieškovas, būdamas laisvės atėmimo vietose, negavo pajamų, turi pareigą jas atlyginti.

13. Teismo vertinimu, ieškovo paaiškinimai, kad jam sudėtinga gauti kreditą, pateikti rašytiniai įrodymai (2022 m. gegužės 10 d. banko AB ,,Swedbank“ atsakymas, kad bankas negali suteikti ieškovui būsto kredito, rašytiniai įrodymai dėl ieškovo kredito reitingo pokyčių) neįrodo nei prašomos priteisti žalos fakto, nei jos dydžio, todėl atmetė šį ieškovo reikalavimą. Teismo vertinimu, ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepagrindė, kad jo prašoma priteisti suma yra laikytina jo turto netekimu (sužalojimu) arba turėtomis išlaidomis, arba negautomis pajamomis.

14. Teismas nustatė, kad, vykdant Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį, kuris vėliau dėl konstatuotų pažeidimų kasacinės instancijos teismo buvo panaikintas, buvo atlikti priverstinio vykdymo veiksmai. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu iš R. L. nukentėjusiajam A. A. priteista 1278,40 Eur turtinei ir 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1050 Eur turėtų išlaidų advokato padėjėjo ir advokatės paslaugoms apmokėti, Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 862,02 Eur. Teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti 3397,38 Eur. Taikant sprendimo įvykdymo atgręžimą, būtent išieškotojas yra tas subjektas, kuris turi pareigą grąžinti viską, kas buvo gauta teismo sprendimo pagrindu. Ieškovas pripažino, kad šiuo institutu nesinaudojo, nes manė, kad iš išieškotojo atgauti piniginių lėšų nepavyktų. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, taip pat pažymėjo, kad išieškotoju buvo ir trečiasis asmuo byloje Kauno teritorinė ligonių kasa, be to, dalis lėšų buvo išieškota net ne iš paties ieškovo, o iš jo buvusios sutuoktinės. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas visų pirma dėl to, kad, nors panaikinto nuosprendžio įvykdymo padariniai yra neteisėti, tačiau tai per se (savaime) nereiškia, kad neteisėtais gali būti laikomi ir išieškotojo, ir (ar) antstolio atlikti veiksmai tokį sprendimą vykdant. Priešinga išvada prieštarautų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principui bei antstolio pareigai imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, veikti griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Ieškovas nepagrindė, kad, vykdant minėtą teismo nuosprendį, vėliau panaikintą aukštesnės instancijos teismo procesiniu sprendimu, buvo atlikti neteisėti veiksmai ir tie veiksmai buvo atlikti atsakovės.

15. Spręsdamas dėl ieškovo prašymo priteisti 1400 Eur išlaidų, kurias patyrė dėl to, kad baudžiamajame procese pasitelkė advokatus, teismas nurodė, kad nuosprendžiai baudžiamojoje byloje priimti dar iki BPK 106 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo (2022 05 01), advokato išlaidų atlyginimo klausimas, priimant nuosprendžius, nei pirmosios, nei kasacinės instancijos teismuose nebuvo sprendžiamas, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad nėra pagrindo nagrinėti ieškovo reikalavimo priteisti patirtas advokato išlaidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka, kadangi baudžiamojoje byloje ieškovas negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo prašyti priteisti tokias jo patirtas išlaidas. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į šiuo metu BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, o nagrinėjamoje byloje, be kita ko, konstatavus ir atsakovės neteisėtus veiksmus, teismas patenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 1400 Eur išlaidas, atitinkančias būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijus, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

16. Spręsdamas dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos ir jos priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais, teismas sprendė, kad neteisėtas ieškovo nuteisimas neigiamai paveikė tiek jo profesinį, tiek ir asmeninį gyvenimą – ieškovas turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę, negalėjo dirbti jo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančio mėgto darbo ir gauti ankstesnį darbo užmokestį atitinkančių pajamų, negalėjo bendrauti ir tinkamai rūpintis šeima. Išvardintų aplinkybių atsiradimą sąlygojo tai, kad buvo padaryta esminių pažeidimų, kuriuos savo nutartyje konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ieškovo neturtinio pobūdžio praradimai, kilę dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, yra pakankamai reikšmingi ir intensyvūs, todėl, įvertinęs padarinius asmeniniam gyvenimui, įskaitant psichologinę būklę, padarinius profesiniam gyvenimui, ieškovo turtinę padėtį, valstybės ekonominę padėtį, teismas ieškovui priteisė 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovė Generalinė prokuratūra prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą ir sumažinti neturtinės žalos dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, neįvertino dviejų svarbių baudžiamojoje byloje užfiksuotų faktinių aplinkybių dėl paties ieškovo netinkamo elgesio, sudariusio prielaidas baudžiamajam persekiojimui jo atžvilgiu. Kaip matyti iš filmuotos medžiagos, ieškovas, matydamas agresyvų nukentėjusiojo elgesį, jo neblaivumą, elgėsi nerūpestingai ir vietoj to, kad užtikrintų savo saugumą, atsuko nukentėjusiajam nugarą, t. y., savo veiksmais apribojo savo galimybes tinkamai reaguoti. Tokie ieškovo veiksmai konkrečioje situacijoje neatitiko protingo asmens bonus pater familias elgesio adekvačioje situacijoje etalono ir turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su vėliau ieškovui kilusiomis pasekmėmis. Akivaizdu, jog nebuvo jokios pavojingo kėsinimosi situacijos, tačiau ieškovas vietoj to, kad atsitrauktų, tęsė puolimą žengdamas žingsnį pirmyn ir dešine ranka smogė nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą veido sritį. Atsižvelgiant į filmuotą medžiagą, su kuria atsakovės atstovas susipažino civilinės bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties 16 punkte padarytos išvados apie tai, kad nukentėjusysis užsimojo ketindamas ranka suduoti ieškovui, neatitinka objektyvių vaizdo kamera užfiksuotų faktinių aplinkybių. Konkrečiu atveju negali būti kvestionuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, tačiau šią neordinarią situaciją turėjo įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo ieškovui.

18. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovė Teisingumo ministerija prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą ir sumažinti neturtinės žalos dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų tam tikriems praradimams, kuriuos teismas vertino kaip sudarančius pagrindą padidinti neturtinės žalos dydį, pagrįsti, todėl nustatė neteisingą neturtinės žalos atlyginimą. Nepagrįsta teismo išvada, kad kriterijais, didinančiais neturtinės žalos dydį, pripažintinos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl sunkumų derantis su kredito įstaigomis dėl kredito suteikimo, sunkumų dėl būsto nuomos, kai nenorėta nuomoti teistam asmeniui, kuri iliustruoja, kaip buvo pakenkta ieškovo reputacijai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Šios aplinkybės nelaikytinos visuotinai žinomomis, todėl teismas, darydamas tokią išvadą, privalėjo nurodyti, kokiais įrodymais remiasi. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė sunkumų dėl būsto nuomos, kad nenorėta nuomoti teistam asmeniui (nėra duomenų, kas ir kokio būsto nenuomojo ieškovui būtent dėl teistumo, kaip nuomotojui galėjo būti žinoma aplinkybė apie ieškovo teistumą ir pan.), šios aplinkybės net nebuvo nagrinėjamos byloje, todėl teismo išvados yra nulemtos tik paties teismo subjektyviu ir įrodymais nepagrįstu vertinimu, pažeidžiančiu įrodymų vertinimo principus ir nulėmusiu neteisingą neturtinės žalos atlyginimo nustatymą. Apie pakenktą ieškovo reputaciją negali būti sprendžiama iš neįvykusio būsto nuomos sandorio (net jeigu ieškovas tokį faktą ir įrodytų). Byloje nėra duomenų, kad ieškovo reputacijai buvo pakenkta, priešingai, bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad grąžintas į tarnybą iš kolegų nepatyrė jokio neigiamo nusistatymo.

2.2. Ieškovas taip pat neįrodė, kad patyrė sunkumų derantis su kredito įstaigomis dėl kredito suteikimo. Ieškovas pateikė 2022 m. gegužės 10 d. banko „Swedbank“ atsakymą, kuriame nurodyta, kad šiuo metu bankas negali suteikti ieškovui būsto kredito. Šis dokumentas negali būti įrodymu žalai pagrįsti, nes nėra aišku, kokio dydžio kredito ieškovas prašė, kokius duomenis ir aplinkybes bankui nurodė, ar jo ketinimas gauti kreditą buvo realus ir kt. Teismas nenurodė, kuo remiasi darydamas išvadą, kad ieškovas patyrė sunkumų derantis su kredito įstaigomis dėl kredito suteikimo. Šis ieškovo pateiktas dokumentas nepatvirtina, kad vyko derybos su kredito įstaigomis, nes šis dokumentas rodo tik faktą, kad ieškovas pateikė užklausą vienai kredito įstaigai.

2.3. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas neturi įsigijęs gyvenamojo būsto. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas neturi įsigijęs gyvenamojo būsto. Teismas neargumentuoja, kodėl ieškovo turtinę padėtį vertina būtent pagal tai, ar jis yra įsigijęs gyvenamąjį būstą. Ieškovas neįrodinėjo, kad jei nebūtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, gyvenamąjį būstą tikrai būtų įsigijęs, kad turėjo realų ketinimą ir pan.

2.4. Teismas nepagrįstai nurodė ir kitą neturtinės žalos didinimo kriterijų – tai, kad laisvės atėmimo vietoje ieškovas buvo sumuštas. Ieškovo sužalojimo faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžiu ir toks faktas neginčijamas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos išsakytų argumentų, kad minėtu nuosprendžiu konstatuoti ir paties ieškovo nederami veiksmai, t. y. kad ieškovas vėlėsi į konfliktus su kitais kaliniais. Aplinkybė dėl ieškovo sumušimo kalėjime turi būti vertinama kaip neturtinės žalos mažinimo, o ne didinimo kriterijus, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovui neturtinė žala priteista baudžiamojoje byloje.

Atsiliepimas

19. Atsakovė Teisingumo ministerija atsiliepime į atsakovės atstovės Generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.

20. Atsakovė Kauno apskrities VPK atsiliepime į abiejų atsakovės atstovių apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus tenkinti, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą ir sumažinti ieškovui priteistos neturtinės žalos dydį. Nurodė, kad sutinka su apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, kuriuose nurodoma, dėl kokių objektyvių aplinkybių pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos dydis mažintinas.

21. Atsakovės atstovė Generalinė prokuratūra atsiliepime į atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą ir sumažinti neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad sutinka su atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų tam tikriems praradimams, kuriuos teismas vertino kaip sudarančius pagrindą padidinti neturtinės žalos dydį, pagrįsti, todėl nustatė neteisingą neturtinės žalos atlyginimą.

22. Ieškovas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovės atstovių Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. Naujausioje EŽTT praktikoje, suformuotoje byloje Narbutas prieš Lietuvą, kurioje Š. N., be kita ko, už tai, kad jis nepagrįstai buvo sulaikytas 1 parą, buvo priteista 26 000 Eur dydžio neturtinė žala. Ieškovas buvo nepagrįstai nuteistas, 6 mėnesius nekaltai praleido laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, ten buvo sumuštas, iširo ieškovo santuoka, skundžiamu sprendimu priteista tik 20 000 Eur neturtinė žala, nors lyginant šios bylos ir bylos Narbutas prieš Lietuvą faktines aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovo patirta neturtinė žala yra didesnė nei ta, kurią patyrė Š. N..

6.2. Aplinkybė, jog iš įkalinimo įstaigos grįžęs ieškovas turėjo sunkumų susirandant gyvenamąją vietą, yra įrodyta. Ieškovas iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas lygtinai anksčiau nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo jo bylą, todėl turėjo Probacijos tarnybai deklaruoti savo gyvenamąją vietą bei būti nuolat jos prižiūrimas. Natūralu ir akivaizdu, kad buto nuomotojui tai nepatiko.

6.3. Į bylą yra pateiktas AB SWEDBANK rašytinis atsakymas į jo prašymą suteikti būsto kreditą, kuriame bankas nurodė, jog šis bankas atsisako išduoti būsto paskolą ieškovui būtent dėl jo blogos kredito istorijos, kurią susigadino dėl to, kad neteisėtai ir nekaltai buvo nuteistas kalėti ir negalėjo dirbti bei vykdyti kreditoriams prisiimtų įsipareigojimų. Į bylą yra pateikęs ir kitą rašytinį įrodymą – jo kredito ataskaitą, kuri nurodo, kad, grįžus iš įkalinimo įstaigos, iki tol buvęs labai geras ieškovo kredito reitingas buvo pakeistas į patį blogiausią, kuriame nurodyta 99 proc. ieškovo neatsiskaitymo su kreditoriais tikimybė.

6.4. Ieškovo darbdavys – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šioje byloje yra ir atsakovės atstovas, kuris ir vykdė ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu. Ieškovo kolegos žinojo apie šį ikiteisminį tyrimą, apie jį rašė ir vis dar teberašo žiniasklaida. Akivaizdu, kad jo reputacijai buvo pakenkta.

6.5. Ieškovas pateikė teismo sprendimą, kuriuo buvo nutraukta jo santuoka, jame neaptartas joks ieškovo valdytas nekilnojamasis turtas. Atsakovės atstovė Teisingumo ministerija pati galėjo gauti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie jo nekilnojamąjį turtą, tačiau to nepadarė.

6.6. Būtent Teisingumo ministerijos atsakomybės sritis yra užtikrinti kaliniams saugias ir tinkamas įkalinimo sąlygas, dėl to ši atstovė nepagrįstai nurodė, kad pats ieškovas buvo neatidus kilus konfliktui su kitais kaliniais.

6.7. Ieškovo naudai priteista neturtinė žala iš asmenų, jį sumušusių įkalinimo įstaigoje, kurie ir taip turi daug vykdomųjų bylų, o ieškovo naudai iš šių asmenų iki šiol nėra išieškotas nei vienas centas. Jis buvo sumuštas tuomet, kai buvo visiškoje atsakovės Teisingumo ministerijos atsakomybėje (įkalinimo įstaigoje). Būtent atsakovė, nekaltai ir neteisėtai įkalinusi ieškovą, privalėjo užtikrinti, kad jis turėtų saugias įkalinimo sąlygas, negręsiančias jo sveikatai ir gyvybei.

6.8. Ieškovo atžvilgiu priimtas išteisinamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, priimtas aukščiausiosios ir galutinės instancijos bei neskundžiamas. Nesutiktina su Generalinės prokuratūros argumentu, jog, neva pats ieškovas, veikdamas užpuolimo akivaizdoje, veikė neatsargiai. Kai itin sunkiai apgirtęs pilietis, kuris kėlė grėsmę aplinkiniams, bandė smūgiuoti ieškovui į galvą, tai ieškovas nežino, kaip dar atsargiau jam reikėjo elgtis, ginantis nuo akivaizdaus ir realiai egzistuojančio užpuolimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkinus ieškovo reikalavimas dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteista ieškovui 20 000 Eur neturtinė žala, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Atsižvelgiant į apeliančių (atsakovės atstovių) apeliaciniuose skunduose suformuluotus reikalavimus, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria, nuspręsta priteisti turtinę žalą, apeliacine tvarka nėra apskųsta. Kadangi teisėjų kolegija šiuo atveju ex officio (pagal pareigas) nenustatė būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuri nėra apskųsta, apeliacine tvarka neperžiūrima.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos objektą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

27. Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO (baudžiamoji byla Nr. 1-1073-668/2020, teisminio proceso Nr. 1-01-1-48625-2019-0) duomenų nustatyta, kad:

5.1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1073-668/2020 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-41625-2019-0) R. L. baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį nutraukta dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties. Taip pat R. L. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Kauno teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo A. A. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti;

5.2. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus, 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1A-196-478/2021 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-41625-2019-0) Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendį panaikino ir R. L. nuteisė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, priteista iš R. L. nukentėjusiajam A. A. 1278,40 Eur turtinei ir 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1050 Eur turėtų išlaidų advokato padėjėjo ir advokatės paslaugoms apmokėti; Kauno teritorinei ligonių kasai 862,02 Eur;

5.3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 20-TE-292 dėl R. L. grąžinimo į pareigas pripažintas negaliojančiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2021 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 20-TE-425 „Dėl R. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir 2021 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 20-TE-463 „Dėl R. L. veiksmų įvertinimo“ ir nuo 2022 m. balandžio 1 d. inspektorius R. L. grąžintas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo pareigas;

5.4. Kauno apygardos teismui priėmus ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, ieškovas nuo 2021 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. atliko laisvės atėmimo bausmę;

5.5. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Kauno tardymo izoliatoriuje 2021 m. spalio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 61-83 taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 157 straipsnio 4 dalį;

Žemesnės instancijos teismas

5.6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi byloje Nr. TS-239-946/2021 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-48625-2019-0) patenkino Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą ir pakeitė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje 2021 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 61-83 ir nuteistajam R. L. netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;

5.7. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-738-530/2021 nuteistojo R. L. gynėjo skundą patenkino ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą – patvirtino Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 61-83 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. L..

5.8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. kasacinį skundą, 2022 m. kovo 29 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendį be pakeitimų. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dalies liudytojų parodymų visiškai nevertindamas, ir taip pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančius BPK 20 straipsnio reikalavimus. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje esančius prieštaravimus aiškino baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai ir neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumą, dėl to pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus ir tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Šis teismas, darydamas išvadą, jog R. L. veikė nesant būtinosios ginties sąlygų, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimų (t. y. ištirtus įrodymus įvertino atskirai nuo jų visumos, nelygino tarpusavyje, klaidingai pasisakė dėl atskirų įrodymų turinio, nekreipdamas dėmesio į R. L. pateiktą versiją dėl būtinosios ginties ir pan.) ir dėl to padarė teisės taikymo klaidą (nurodytos nutarties 9 punktas). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, sukritikavęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir išvadų pagrįstumą, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad R. L. veikė būtinosios ginties sąlygomis, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nesilaikė BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų. Šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (nurodytos nutarties 19 punktas).

5.9. Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-667/2023 (proceso Nr. 1-01-1-00554-2021-2) V. D. ir A. B. pripažinti kaltais, padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nes Kauno tardymo izoliatoriuje 2021 m. lapkričio 8 d., veikdami bendrai, tardymo izoliatoriaus bendro naudojimo vidinės laiptinės patalpose A. B. tyčia pastūmė nukentėjusįjį R. L. ir trenkė vieną kartą ranka į kairę galvos pusę, kuris po smūgio susverdėjo, po to A. B. ir V. D. bendrai sudavė nukentėjusiajam R. L. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami pastarajam sumušimus kaktoje, kairėje ausyje, kairiame skruostikaulyje, kairiame žąste, juosmens nugarinėje dalyje, taip pat hematomas ir kraujosrūvas pakaušio, kaklo, kairės menties bei peties srityse ir nubrozdinimus galvos kairėje pusėje bei nugaros dešinėje pusėje, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėtu nuosprendžiu nukentėjusiojo R. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš kaltinamųjų A. B. ir V. D. solidariai priteista 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Dėl ginčo esmės

28. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą, 2023 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-916/2023, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023).

30. Teismas, spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020, 41 punktas).

31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad valstybės neteisėti veiksmai buvo atlikti ir pasireiškė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu padaryta klaida, turėjusia esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, pripažinus ieškovą kaltu dėl nusikalstamų veikų ir pritaikius laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog minėtas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas ieškovo atžvilgiu priimtas netinkamai taikant teisės normas, įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose, todėl prisidėjo prie esminio ieškovo teisių pažeidimo baudžiamajame procese. Taip pat nurodė, kad yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš ieškovą. Apeliaciniais skundais apeliantės neginčija šios pirmosios instancijos teismo išvados, dėl to, teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovės (valstybės) veiksmų neteisėtumo.

Dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos, jos priežastinio ryšio su neteisėtais atsakovės veiksmais

32. Apeliaciniuose skunduose atsakovės atstovės Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra nesutinka su ieškovui priteistos neturtinės žalos dydžiu. Apeliantė Generalinė prokuratūra teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, neįvertino dviejų svarbių baudžiamojoje byloje užfiksuotų faktinių aplinkybių dėl paties ieškovo netinkamo elgesio, sudariusio prielaidas baudžiamajam persekiojimui jo atžvilgiu. Apeliantė Teisingumo ministerija savo apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų tam tikriems praradimams, kuriuos teismas vertino kaip sudarančius pagrindą padidinti neturtinės žalos dydį, pagrįsti, todėl nustatė neteisingą neturtinės žalos atlyginimą.

33. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliančių apeliacinių skundų argumentais.

34. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už asmens teisės į tinkamą teismo procesą.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015; 2021 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021 39 punktą).

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį už per ilgą baudžiamąjį persekiojimą, nepagrįstą nuteisimą, be bendrųjų kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: baudžiamojo persekiojimo pradėjimo pagrįstumą, jo trukmę, bausmės rūšį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus, bausmės padarinius asmeniniam gyvenimui (ar nepagrįstai nuteistas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė paskirta bausmė), nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę, padarinius profesiniam gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2011).

37. Minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. kovo 29 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį, kuriuo Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, be kita ko, ieškovui buvo paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė jau po to, kai ieškovas nuo 2021 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. atliko laisvės atėmimo bausmę, vėliau ieškovas buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Kadangi laisvės apribojimo teisėtumas turi būti vertinamas ne tik pagal nacionalinės teisės, bet ir pagal Konvencijos 5 straipsnio reikalavimus, o juos pažeidus, paprastai priteisiamas žalos atlyginimas, tai, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į EŽTT praktikoje dėl panašių pažeidimų priteisiamus neturtinės žalos (teisingo atlyginimo) dydžius pagal Konvencijos 41 straipsnį.

38. EŽTT bylose prieš Lietuvą dėl kiek skirtingose nei nagrinėjamoje byloje situacijose, tačiau bendriausia prasme dėl neilgos trukmės laisvės atėmimo, kuris nebuvo būtinas, priteisti neturtinės žalos dydžiai yra 7000–7500 Eur (pvz., EŽTT 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Venskutė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 10645/08; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje D.R. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 691/15; 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Leonienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 61264/17). EŽTT pripažįsta tinkamu ir tokį nacionalinės institucijos priteistą žalos atlyginimą, kuris yra mažesnis, palyginti su sumomis, panašiose bylose priteisiamomis EŽTT praktikoje, su sąlyga, kad tokio žalos atlyginimo dydis nėra akivaizdžiai nepagrįstas (t. y. pernelyg mažas) atsižvelgiant į analogiškose EŽTT bylose paprastai priteisiamo žalos atlyginimo dydžius. Tai vertinama atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, įskaitant ne tik Konvencijos pažeidimo aplinkybes konkrečioje byloje, bet ir priteistos sumos vertę atsižvelgiant į pragyvenimo lygį atitinkamoje valstybėje ir į tai, kad pagal nacionalinę sistemą žalos atlyginimas paprastai bus priteistas ir sumokėtas greičiau, nei tuo atveju, jei šį klausimą spręstų EŽTT pagal Konvencijos 41 straipsnį (pvz., Vedat Do?ru prieš Turkiją, 40 punktas). Nacionalinė žalos atlyginimo tvarka taip pat yra artimesnė ir prieinamesnė negu EŽTT procesas, nacionalinės procedūros vykdomos pareiškėjo kalba, tad suteikia privalumą, kuris turi būti įvertintas (EŽTT 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Društvo za varstvo upnikov prieš Slovėniją, peticijos Nr. 66433/13, 61 punktas).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei minėtoje teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (pavyzdžiui, neteisėtai taikoma ta pati kardomoji priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, 91 punktas; 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-969/2023, 75 punktas).

40. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bylose, kuriose buvo nustatytos artimos šios bylos faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos dydis paprastai nustatomas nuo 2000 Eur iki 10 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-378/2015; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-684/2021; 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023; 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-969/2023; 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2024; kt.). Tačiau nurodytose bylose dažnu atveju buvo nustatytas ne vienas ieškovo teisių pažeidimas, be to, atsižvelgta į individualias tik konkrečiai bylai būdingas aplinkybes, pvz., ieškovo sveikatos sutrikimų lygį, pažeidimų poveikį jo gyvenimo kokybei ir pan.

41. Apeliantė Generalinė prokuratūra, nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, neįvertino dviejų svarbių baudžiamojoje byloje užfiksuotų faktinių aplinkybių dėl paties ieškovo netinkamo elgesio, sudariusio prielaidas baudžiamajam persekiojimui jo atžvilgiu. Šios apeliantės vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties 16 punkte padaryta išvada apie tai, kad nukentėjusysis užsimojo ketindamas ranka suduoti ieškovui, neatitinka objektyvių vaizdo kamera užfiksuotų faktinių aplinkybių. Konkrečiu atveju negali būti kvestionuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, tačiau šią neordinarią situaciją turėjo įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo ieškovui.

42. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Taigi, prejudicinę galią civilinėje byloje turi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių faktas, t. y., pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t., taip pat ir tai, ar tuos veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas; 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018, 33 punktas). Faktus nėra pagrindo pripažinti prejudiciniais, kai nagrinėjimo dalykas baudžiamojo proceso tvarka nagrinėtoje byloje ir nagrinėjamose civilinėse bylose yra skirtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 116 punktas).

43. Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui). Pažymėtina, kad tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būti pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022 33 punktą).

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. kovo 29 d. nutarties 16 punkte nurodė, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nustatė iš esmės vienodas faktines aplinkybes, kad kai neblaivus nukentėjusysis A. A., galimai pažeisdamas viešąją tvarką, užsimojo, ketindamas ranka suduoti UAB „Eurocash1“ greitojo reagavimo grupės apsaugos darbuotojui R. L., pastarasis dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė A. A. į kairės pusės veido pažandinę sritį, dėl to A. A. parkrito ant grindinio ir atsitrenkė galva į grindinį, taip patyrė dešinės pusės momenkaulio ir smilkinio lūžį, vertinamą kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi abu teismai nustatė, kad nukentėjusysis buvo užsimojęs ir ketino suduoti ranka nuteistajam. Tai rodo, kad A. A. kėsinimasis buvo jau prasidėjęs, jis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Tai iš esmės patvirtina ir teismų aptartas vaizdo įrašas. Taigi teismų nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nekyla, iš esmės patvirtina, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Todėl nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistojo R. L. panaudotas fizinis smurtas buvo perteklinis. Tokios savo išvados apeliacinės instancijos teismas nepagrindė byloje nustatytų aplinkybių analize ir surinktų įrodymų vertinimu. Akcentuodamas nuteistojo elgesį, apeliacinės instancijos teismas neįvertino nukentėjusiojo veiksmų. Akivaizdu, kad tiek vaizdo įrašas, tiek liudytojo D. G., tiek ir nuteistojo parodymai patvirtina, jog pirmasis smūgį nuteistajam bandė suduoti nukentėjusysis A. A.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokių nukentėjusiojo veiksmų iš esmės niekaip nevertino ir dėl jų nepasisakė.

45. Įvertinusi nutarties 42-43 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką bei nutarties 44 punkte Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinį įvertinimą dėl nuteistojo (šioje byloje ieškovo) veiksmų, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atstovės Generalinės prokuratūros apeliacinio skundo teiginius, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties 16 punkte padarytos išvados apie tai, kad nukentėjusysis užsimojo ketindamas ranka suduoti ieškovui, neatitinka objektyvių vaizdo kamera užfiksuotų faktinių aplinkybių. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovo ir jam žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisinius padarinius deliktinės civilinės atsakomybės atveju, kuri įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą atmetimo.

46. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl ilgalaikės nežinomybės, laukimo, kaip bus išspręsta byla, išgyvenimų, kai buvo priimtas neteisingas procesinis sprendimas, ieškovui kilo vidiniai išgyvenimai, psichologinė įtampa, tokia situacija ne tik kiekvienam asmeniui sukeltų vidinius išgyvenimus, bet ir pablogina reputaciją, gali apsunkinti galimybę ateityje užmegzti ryšius, visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina ir su atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos apeliacinio teismo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kriterijus, didinančius neturtinės žalos dydį, neteisingai nustatė ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį.

47. Kaip vieną iš nurodytų kriterijų, didinančių neturtinės žalos dydį, teismas pripažino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl sunkumų derantis su kredito įstaigomis dėl kredito suteikimo, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovo pateiktas "Swedbank", AB 2022 m. gegužės 10 d. pranešimas nepatvirtina, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovui kilo sunkumų derantis su kredito įstaigomis. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu ieškovo teiktų duomenų apie jo kredito istoriją, ataskaitos buvo suformuotos 2020 m. spalio 7 d. (nustatyta B rizikos klasė) ir 2022 m. sausio 5 d. (nustatyta E rizikos klasė), taigi paskutinė ataskaita suformuota dar iki Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. kovo 29 d. priimant nutartį, kuria ieškovo atžvilgiu panaikintas apkaltinamasis nuosprendis. Ieškovas nepateikė vėlesnių duomenų (po nurodytos LAT nutarties priėmimo) apie savo kredito reitingą (paminėtina, kad ieškinys teismui pateiktas 2023 m. vasario 20 d., o skundžiamas sprendimas priimtas 2024 m. birželio 10 d.), todėl vien tik šie šiame nutarties punkte nurodyti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovui kilo sunkumų derantis su kredito įstaigomis ir dėl to yra pagrindas padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Be to, iš nurodytos pažymos nėra aišku, kokio dydžio kredito ieškovas prašė, kokius duomenis bankui nurodė, taigi, nėra aišku, ar jo ketinimas gauti kreditą buvo realus ir kt.

48. Byloje taip pat nėra jokių duomenų (išskyrus ieškovo paaiškinimus), pagrindžiančių, kad ieškovas patyrė sunkumų dėl būsto nuomos, kad jam, kaip teistam asmeniui ir/ar esančiam intensyvioje priežiūroje dėl to atsisakyta nuomoti būstą, ar buvo kitokių nepatogumų. Paminėtina, kad ieškovo pateikta 2022 m. rugsėjo 11 d. Patalpų nuomos sutartis sudaryta jau po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties priėmimo, taigi, po ieškovo išteisinimo.

49. Taigi, įvertinus kompleksiškai byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, nesant byloje duomenų (medicininių dokumentų ar pan.) apie pablogėjusią ieškovo fizinę ar psichinę sveikatą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistą 20 000 Eur neturtinės žalos sumą iki 10 000 Eur. Ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka individualias šiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant neturtinės žalos dydį, nėra pagrindo kaip teisminiu precedentu vadovautis ir ieškovo atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma EŽTT teismo byla Narbutas prieš Lietuvą, kurioje šiam fiziniam asmeniui buvo priteista 26 000 Eur dydžio neturtinė žala, nes šios bylos aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms: nurodytoje byloje neturtinė žala priteista, konstatavus, kad buvo pažeista Konvencijos 5 straipsnio 1 dalis (neteisėtas asmens sulaikymas daugiau kaip 33 valandoms, pripažinus, kad jokia nacionalinė institucija tinkamai neįvertino šio sulaikymo būtinumo, kaip to reikalaujama pagal BPK 140 straipsnio 2 dalį), Konvencijos 8 straipsnis (pripažinus, kad ikiteisminio tyrimo institucijų pranešimų spaudai ir viešų komentarų turinys ir forma nebuvo pagrįsti būtinybe informuoti visuomenę apie vykstantį baudžiamąjį procesą ir kad jie galėjo padaryti didelę žalą pareiškėjo reputacijai); 10 straipsnis (pripažinus, kad valstybės kišimasis į skundžiamą sritį (prokuratūros įspėjimas pareiškėjui dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo) buvo būtinas demokratinėje visuomenėje ir proporcingas siekiamiems tikslams); Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnis (pripažinus, kad visų jo bankų sąskaitų, galimų būsimų pajamų, taip pat automobilio areštas, viršijęs galimos žalos dydį, trukęs beveik 2 metus, iš kurių daugiau kaip pusantro mėnesio pareiškėjui nebuvo leidžiama naudotis jokiomis jo sąskaitoje buvusiomis lėšomis, pagal savo pobūdį buvo griežta ir ribojanti priemonė, galėjusi turėti didelį poveikį jo teisėms), taigi šioje byloje iš esmės buvo sprendžiama dėl asmens teisių pažeidimo, padarytų neteisėtais veiksmais ne tik baudžiamajame procese, bet ir operatyviniame tyrime, taip pat už kitokio pobūdžio žalą, be to, neteisėtų veiksmų periodas buvo ilgesnis.

50. Kadangi į esminius apeliaciniais skundais keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, atlyginimo teisinius santykius, aktualią teismų praktiką, dėl to neteisingai nustatė ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį.

52. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės atstovių apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui neturtinės žalos atlyginimą iki 10 000 Eur, taip pat patikslinant, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuotinos nuo priteistinos sumos (23 985,64 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

53. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

54. Šalys nepateikė prašymų ir tai patvirtinančių duomenų apie jų patirtas išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl nespręstinas klausimas dėl šių išlaidų priteisimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13985,64 Eur (trylika tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 64 ct) turtinei ir 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų ir 00 ct) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23985,64 Eur Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 02 27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Žibutė BudžienėDiana LabokaitėRūta Palubinskaitė