Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.2.4.4.2.8; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. spalio 31 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) vedęs, nedirba, teistas :

1) 2010 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu – 2 metams ir 6 mėnesiams;

2) 2010 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas – 4 metams;

3) 2014 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu – 8 mėnesiams;

4) 2015 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartimi 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į – 90 parų arešto bausmę;

5) 2016 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu – 8 mėnesiams;

6) 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu – 1 metams;

7) 2016 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas –2 metams ir 1 mėnesiui;

8) 2019 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 metams,

9) 2021 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendžiu BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje skirta 51 parą arešto. Vadovaujantis BK 64 ¹straipsniu, paskirtą bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir skirta galutinę bausmė –34 parų areštas.

buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas ;

1. 2016 m. lapkričio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2016 m. gruodžio 22 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kuri Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę;

3. 2017 m. lapkričio 13 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi paskirta arešto bausme - galutinė subendrinta bausmė paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo;

4. 2017 m. lapkričio 30 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutartimi pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendį skirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atliko 2019 m. spalio 25 d., teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, asmuo yra recidyvistas,

5. 2021 m. gegužės 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta – 90 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, nedirba, teistas:

1. 1990 m. balandžio 11 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 250 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2. 1992 m. balandžio 10 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 111 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausme 9 metams su turto konfiskavimu, bausmę subendrinus su 1990 m. balandžio 11 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine bausme laisvės atėmimu 10 metų su turto konfiskavimu;

3. 2001 m. vasario 27 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausme 2 metams su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu;

4. 2004 m. birželio 1 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo bausme 1 metams 2 mėnesiams;

5. 2005 m. vasario 14 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams 3 mėnesiams, bausmę subendrinus su 2004 m. birželio 1 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine laisvės atėmimo bausme 3 metams 6 mėnesiams;

6. 2010 m. birželio 15 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį arešto bausme 40 parų;

7. 2011 m. sausio 31 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams 8 mėnesiams;

8. 2014 m. vasario 20 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimo bausme 2 metams 6 mėnesiams;

9. 2014 m. spalio 22 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausme 6 metams;

10. 2015 m. spalio 14 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (5 veikos), BK 215 straipsnio 1 dalį (5 veikos), BK 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį, BK182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį laisvės atėmimo bausme 7 metams, bausmę atlikęs 2021 m. vasario 17 d., teistumas neišnykęs,

11. 2021 m. liepos 5 d. Panevėžio apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirta arešto bausmė – 90 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė arešto bausmę – 60 parų, bausmę atlikęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. B. atlikdamas arešto bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 8 d. apie 11.30 val., veikdamas bendrai su nuteistuoju V. D., (duomenys neskelbtini), ties įėjimo į 2-ą aukštą aikštele, A. B. tyčia pastūmė nukentėjusįjį R. L. ir trenkė vieną kartą ranka į kairę galvos pusę, kuris po smūgio susverdėjo, po to A. B. ir V. D. bendrai sudavė nukentėjusiajam R. L. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami pastarajam sumušimus kaktoje, kairėje ausyje, kairiame skruostikaulyje, kairiame žąste, juosmens nugarinėje dalyje, taip pat hematomas ir kraujosrūvas pakaušio, kaklo, kairės menties bei peties srityse ir nubrozdinimus galvos kairėje pusėje bei nugaros dešinėje pusėje, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. D. atlikdamas arešto bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 8 d. apie 11.30 val., veikdamas bendrai su nuteistuoju A. B., (duomenys neskelbtini), ties įėjimo į 2-ą aukštą aikštele, A. B. tyčia pastūmus nukentėjusįjį R. L. ir trenkus vieną kartą ranka į kairę galvos pusę, ko pasekoje jis susverdėjo, po to A. B. ir V. D. bendrai sudavė nukentėjusiajam R. L. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami pastarajam sumušimus kaktoje, kairėje ausyje, kairiame skruostikaulyje, kairiame žąste, juosmens nugarinėje dalyje, taip pat hematomas ir kraujosrūvas pakaušio, kaklo, kairės menties bei peties srityse ir nubrozdinimus galvos kairėje pusėje bei nugaros dešinėje pusėje, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Neįrodyta nusikalstama veika

A. A. buvo kaltintas tuo, kad jis atlikdamas arešto bausmę (duomenys neskelbtini) esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 8 d. apie 11.30 val., veikdamas bendrai su nuteistaisiais areštu A. B. ir V. D., kiemelio Nr. 8 ir (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo vidinės laiptinės patalpose, ties įėjimo į (duomenys neskelbtini) aikštele, A. B. tyčia pastūmus nukentėjusįjį R. L. ir trenkus jam vieną kartą ranka į kairę galvos pusę, po to kartu su A. B. ir V. D. bendrai sudavė nukentėjusiajam R. L. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami pastarajam sumušimus kaktoje, kairėje ausyje, kairiame skruostikaulyje, kairiame žąste, juosmens nugarinėje dalyje, taip pat hematomas ir kraujosrūvas pakaušio, kaklo, kairės menties bei peties srityse ir nubrozdinimus galvos kairėje pusėje bei nugaros dešinėje pusėje, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau išnagrinėjus bylą A. A. pareiktas kaltinimas nepasitvirtino.

III. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir gailėjosi, parodė, kad buvo nuteistas – 90 parų arešto bausme už nusikaltimo padarymą. Rugsėjo mėnesį atvyko į (duomenys neskelbtini). Bausmę atlikinėjo su V. D. ir A. A.. Nukentėjęs dalindavo patalynę bei maistą. R. L. nešiojo patalynę ir sakydavo, kad, jeigu gavai normalią patalynę, o atgal jis gauną po to suplėšytą, reikia dar susimokėti, todėl, kai A. B. kelintą kartą padavė R. L. suplėšytą patalynę, jis ją grąžino nukentėjusiajam, tada nukentėjęs jam pasakė XXX (necenzūrinis žodis) ir pasakė, jei nori nusipirk savo. Po to A. B. budinčiai auklėtojai pasakė, kokią netinkamą patalynę jam atneša. Jis auklėtojai sakydavo apie nukentėjusį, apie jo netinkamą elgesį. Vienintelis nukentėjęs, iš kalinių tarpo, buvo toks asmuo su kuriuo visi susipykdavo. Nukentėjęs tuo metu buvo net susipykęs su auklėtoja, su kuria kiti kaliniai sutardavo. Nukentėjęs keikdavosi bendraudamas su kaliniais. Visi kiti asmenys, kurie dalindavo patalynę, jeigu ji būdavo suplėšyta, ją pakeisdavo. Nukentėjęs iš kitų nuteistųjų paimdavo suplėšytą patalynę, o iš A. B. neimdavo, todėl jis pyko ant jo. 2021 m. lapkričio 8 d. apie 11.30 val. jie atsitiktinai susitiko laiptinėje, kai grįžo iš pasivaikščiojimo. Įvykio metu ėjo su V. D. ir A. A. ir sutiko R. L.. A. B. pirmasis sudavė nukentėjusiajam A. B., po to kilo konfliktas. Nukentėjęs gavo tik vieną smūgį nuo A. B.. Jis pats pastūmė nukentėjusįjį, bet R. L. trenkė V. D., nuo R. L. stūmimo A. A. iš karto nuo laiptų nukrito. Jie nepadarė nukentėjusiam tokio sveikatos sužalojimo. Gal nukentėjęs nori pinigų, todėl taip ir kalba. Sudavė jis nukentėjusiam vieną smūgį, kaire ranka į galvą. Pataikė į galvą, tačiau neatsimena į kurią vietą. A. B. mano, gal anksčiau R. L. buvo nuo ko kito gavęs.. Nukentėjęs stovėjo. Norėjau jį pagąsdinti. Nukentėjęs jam suėmė už rūbų, taip jis ir gavo atgal, tada nukentėjęs nubėgo rėkdamas. Atėjo pareigūnai ir pasakė, kad einam į apklausą. Netikrino jų kumščių bei rankų ar sužalotos. Pripažįsta, kad jis nukentėjusiajam sudavė į galvą. Sutinka, kad jam padarė sužalojimą, suduodant vieną kartą į galvą. Daugiau niekas nukentėjusio nemušė. Niekas nespyrė nukentėjusiam. Labai atsiprašo dėl visų sužalojimų. Gali sumokėti pinigus nukentėjusiam sveikatos pataisymui. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Su pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka. A. B. šiuo metu vykdo individualią veiklą, užsiima visų pastatų statyba, su močiute augina mažą dukrą, nes jos mama – jo sugyventinė, numirė.

Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu ėjo kaltinamieji iš izoliatoriaus kiemelio, tačiau kilus A. B. konfliktui su R. L., jis nei pirštu nukentėjusiojo nepalietė. Nekonfliktavo, jokių smūgių nesudavė. Jei jis būtų davęs smūgį, tai nukentėjęs būtų nukritęs. Jis norėjo ramiai išeiti iš įkalinimo įstaigos. Jis su niekuo nekonfliktuodavo. Neturėjo anksčiau konfliktų su nukentėjusiu, nes jam nukentėjusysis visada gerą patalynę duodavo. Todėl dėl to neturi nukentėjusiam jokių pretenzijų. Tačiau A. B. konfliktavo su nukentėjusiu dėl jam duodamos patalynės. Jis sakė jam, kad taip nedarytų, todėl dabar ir turi pasekmes. A. A. nuomone - A. B. konfliktiškas žmogus. A. B. pagąsdino nukentėjusį ir prasidėjo muštynės. Daugiau nieko pašalinių nebuvo. R. L. buvo užsidengęs, kai jį mušė. Jis matė, kaip V. D. vieną kartą sudavė nukentėjusiam. A. B. sudavė nukentėjusiam kelis kartus. Jis A. B. ir A. D. sakė, kad nesimuštų. Jis konflikto metu nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio. Įvykio metu jis tik visus ramino. Pagrinde su R. L. mušėsi A. B.. Pareigūnas prie jų laiptinėje pribėgo tuo momentu, kai nukentėjęs A. A. pastūmė, jis nuo nukentėjusiojo stūmimo krito nuo laiptų. Jis, taip pat galėjo parašyti pareiškimą, kad nukentėjęs jį pastūmė, tačiau nerašė.

Kaltinamasis V. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis 2021 m. sausio 8 d. atlikinėjo trijų mėnesių arešto bausmę (duomenys neskelbtini). Kartu kameroje buvo su A. B. ir A. A.. Su jais santykiai buvo normalūs. Nukentėjęs ten dirbo, jis išduodavo ir surinkdavo patalynę. Jis buvo nuteistasis. Nežinojau, kad jis buvęs (duomenys neskelbtini). Tai sužinojo, kai jį apklausė po 10 dienų po įvykio, žvalgybos skyriaus darbuotojas. Jokių muštynių nevyko. R. L. išėjo iš trečio aukšto ir su A. B. jie konfliktuodavo, nes A. B. nukentėjęs duodavo suplyšusią patalynę. Už ją reikėdavo susimokėti, kada priduodavai. Susibarė R. L. su A. B.. Kai ėjo iš pasivaikščiojimo, susitiko laiptinės trečiame aukšte, bet jokių muštynių nebuvo, tik jie susikabino, pastūmė A. B.. A. A. stovėjo penkiais laipteliais žemiau. Jie įsikabino vienas kitam į atlapus ir stumdėsi, šaukė. Jokių kitų veiksmų nebuvo. Jie garsiai šaukė vienas ant kito necenzūriniais žodžiais. Jis buvo vyriausias iš jų. Negalėjo suduoti smūgių, nes buvo gal 5 laiptelius užlipęs į viršų ir žiūrėjo, kaip jie pešasi. A. B. nukentėjęs nustūmė, nes norėjo prabėgti pro A. A., nukentėjęs įspyrė jam į krūtinę ir nustūmė A. A., kuris buvo 5 laipteliais žemiau tos aikštelės, kurioje stumdėsi. Kontakto su laukučiu neturėjo, jis jo nestumdė. Smūgių nei iš R. L., nei iš A. B. pusės nebuvo. R. L. veidas nebuvo sužalotas. R. L. sudavė koja A. A., tada jis nukrito. Neigia smurtavęs prieš nukentėjusį, jis tik stovėjo ir žiūrėjo. Žino, kad tik sudavus bus iškelta baudžiama byla. Niekas nieko neprisivijo laiptinėje, jie lipo į viršų. R. L. išėjo į trečią aukštą. Buvo tarp 3-4 aukštų, kai tampėsi laukutis su A. B.. Neįsivaizduoja, iš kur galėjo atsirasti nukentėjusio sužalojimai. Negirdėjau, kad A. B. būtų planavęs smurtą prieš R. L.. Jie bardavosi, bet tikrai neprašė jų apdėti. Spontaniškai viskas gavosi. Juos iš karto perkėlė į kitą korpusą. Neturėjo galimybės atsiprašyti. Galvojo, kad apsistumdė ir viskas. Neturėjom galimybės atsiprašyti nukentėjusio. Jam netrenkė R. L.. Jis tik trenkė A. A.. A. B. netrenkė R. L., R. L. netrenkė A. B..

Nors kaltinamieji kaltės visiškai nepripažįsta, kaltinamųjų A. B. ir V. D. kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir A. A. nekaltumas padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais - kaltinamųjų A. B. ir A. A. parodymais, nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu dirba Kauno AVPK, anksčiau dirbo apsaugos darbuotoju. Buvo nuteistas, tačiau vėliau išteisintas už tai, kad jam dirbant apsaugos darbuotoju, vienas iš asmenų trenkė smūgį nukentėjusiam, kai jis nueidinėjau. Visi pareigūnai atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini). Pusę matų atlikinėjo realiai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atlikinėdamas bausmę (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) ir dalindavo maistą nuteistiesiems. Dirbo visuose pastato aukštuose, aptarnavo ir nuteistuosius, kurie atlikinėjo arešto bausmę tame pastate, kuriame yra (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju A. B. buvo konfliktas iki įvykio dėl maisto, nes jis sakydavo, kad jam porcijos per mažos, dėl to kilodavo konfliktai. Būdavo šalia prižiūrėtojai tuo metu, kai perduodavo maistą. Antras konfliktas su A. B. įvyko dėl patalynės, nes iš jo buvo priimta suplyšusi patalynė. Kai išdavė patalynę susiūtą, patalynė buvo siauresnė, dėl to kilo konfliktas, bet tada jis kreipėsi į viešojo saugumo skyrių. Nuteistieji dėl suplyšusios patalynės prašymus teikdavo auklėtojams ar budintiems. Mano, kad nuteistieji jam turėjo pretenzijų dėl to, kad administracijoje dirbo. V. D. jis yra matęs, bet konfliktas vyko tik su A. B.. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu tvirtino duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis nurodė, kad prieš pietus ėjo keisti patalynę į ketvirtą, penktą aukštus. Po to nešė patalynę į apačią. Išeidamas iš ketvirto aukšto pasakė, kad atrakintų antro aukšto duris. Laukė, kol atrakins duris, tačiau pamatė, kad iš apačios ateina kaltinamieji. A. B. ir jam pasakė: dabar vienas esi, tuo metu stūmė į krūtinę, sudavė į galvą, tai buvo pirmas smūgis. V. D. užėjo už jo nugaros ir pajuto stūmimą, tada jis užsidengė galvą ir pajuto, kaip iš visų pusių į jį smūgiavo. Po minutės apkabino A. A. ir jį stūmė, tačiau tuo metu atėjo prižiūrėtojas. A. A. jam nesudavė. A. B. tuo metu buvo tarp antro/trečio aukšto, o V. D. nuėjo į viršų. Pasakė A. B. pavardę prižiūrėtojui ir nuėjo su prižiūrėtoju į antrą aukštą, po to į šeštą aukštą. Jo marškinėliai buvo suplėšyti, šonai buvo raudoni, jis kreipėsi į medicinos skyrių. Po įvykio atsirado didelis nesaugumo jausmas. Kreipėsi į jo aukšte esamą auklėtoją. Jaučiasi nekaltai nuteistas ir stengiasi kuo greičiau išeiti į laisvę, todėl dirbo izoliatoriuje įvairius darbus. Atveždavo atlikinėti bausmę ir asmenis su kuriais anksčiau darbe susitikdavo, tačiau žinojo, kad, jeigu konfliktuoji, tai pakyla socialinės rizikos balai, tai kritiškai vertinama. Prašė, kad asmenis su kuriais kilo konfliktas perkeltų į kitą pastatą. Turėjo aiškinti, kad negali aptarnauti kito pastato. Po to buvo perkeltas į kitą pastatą ir po kelių dienų buvo paleistas į laisvę. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko visiškai, kadangi lankiausi pas psichologus, vartojo medikamentus, jautėsi nesaugiai, tačiau kalėjimo administracija nereagavo į jo prašymus. Beviltiškai jautėsi po smūgių sudavimo ir po jų. Be to, dar tinkamai nereagavo administracija. Galvą skaudėjo 3-4 dienas. Gėrė vaistus, raminamuosius. Kreipėsi į psichologą dėl atsiradusius įtampos, nerimo. Pora savaičių vaikščiojo pas psichologą. Konfliktų metu A. B. sakydavo, kad vis tiek jį pasigaus. Nei vienas iš kaltinamųjų nėra jo atsiprašęs.

Teisėjas teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka perskaito nukentėjusiojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuo 2021 m. gegužės 27 d. yra nuteistas. Nuo 2021 m. birželio 17 d. yra perkeltas į (duomenys neskelbtini) (veiklos adresu (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Šiuo metu yra paskirtas gyventi į gyvenamąją patalpą Nr. 609, kartu su kitais nuteistaisiais S. M. ir S. B.. Įkalinimo įstaigoje yra įdarbintas 0,5 etato (duomenys neskelbtini). Jo darbo funkcijos yra įvairios, (duomenys neskelbtini). Taip pat tame pačiame skyriuje 0,5 etato dirba maisto dalintoju. Dirba visame (duomenys neskelbtini), visuose aukštuose, kuriuose yra laikomi suimtieji ir nuteistieji. 2021 m. lapkričio 8 d. apie 11.30 val. pakeitęs patalynę nešė į Įskaitų skyrių pasirašytas daiktų saugojimo korteles. Neatsimena iš kurios tiksliai vietos atėjo, tikriausiai iš trečio aukšto, vidinėje (duomenys neskelbtini) stovėjo prie antro aukšto durų ir laukė kol jas atidarys pareigūnas. Jam belaukiant, iš apačios, t. y. iš pirmojo aukšto, į viršų lipo arešto bausmę atliekantys nuteistieji. Pirmas ėjo A. B., šalia jo ėjo vyresnio amžiaus asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino, o jiems iš galo ėjo dar vienas jaunesnis asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino. Atsimena, kad vyresnio amžiaus asmuo buvo tamsesnio veido, kitų išskirtinių bruožų nepastebėjo. Jaunesnis asmuo, ėjęs už jų, jam pasirodė lyg turintis negalią, sprendžiant iš veido bruožų. Taip pat atsimena, kad jis vilkėjo šviesiai pilkos spalvos striukę. Dar lipant jiems į viršų A. B. jam pasakė, nu tai ką, dabar vienas ir jam nespėjus nieko A. B. atsakyti, priėjęs rankomis į krūtinę jį pastūmė. Tada jis atsistūmė nuo jo ir jis dešine ranka trenkė jam į galvos sritį, konkrečiai, kairę pusę. Tada jį kažkuris iš jų pastūmė į sieną, jis gynėsi ir pajuto smūgius iš visų pusių į įvairias kūno vietas. Jautė smūgius į nosį, nugarą, dešinį šoną, nugaros apačioje, taip pat į galvos sritį. Jam atrodo, kad visi trys jį mušė, nes smūgiai buvo labai dažni, jų buvo daug ir į įvairias kūno vietas. Tuomet jis pradėjo šaukti budintį pareigūną. Besigindamas jis nustūmė nuo savęs jaunesnįjį asmenį su pilka striuke, ir pastebėjęs, kad jis klumpa nuo laiptų, bandė jį sugauti. Iš karto po to atbėgo pareigūnas R. G., kuris tuo metu budėjo pasivaikščiojimų kiemeliuose. Pareigūnui jau bėgant link jų, nuo jo paspruko A. B. ir nubėgo laiptais į viršų. Neatsimena ar vyresnis asmuo pabėgo, ar ne. Tikrai atsimena, kad jaunesnį asmenį, pilka striuke, jis spėjo sugauti, kad jis nenukristų nuo laiptų, ir jau atbėgus pareigūnui R. G., jis jį laikė suėmęs rankomis. Tuomet pareigūnui atbėgus, jis parodė jam pirštu į viršų ir pasakė B.. Tuomet pamatė ir kitą prie jų atbėgusį pamainos budintį pareigūną. Visas įvykis truko maždaug iki 1 minutės laiko. Tada jį budintis pareigūnas nusivedė į 2-o aukšto patalpas ir pradėjo klausti kas nutiko. Jis pareigūnui papasakojo, kad jį sumušė trys asmenys, tarp kurių tikrai buvo A. B.. Po pokalbio jis grįžo į 6-ą aukštą, kuriame gyvena ir netrukus pajautė skausmus visose sumuštose kūno vietose. Tada jis nusiramino ir nuėjo į Sveikatos priežiūros skyrių. Ten jį apžiūrėjo, išrašė medicininę pažymą dėl jam konstatuotų kūno sužalojimų. Tuomet grįžęs jis surašė pareiškimą dėl šio įvykio ir pateikė jį pamainos budinčiajam pareigūnui. Jis mano, kad A. B. galėjo būti suinteresuotas jį sumušti, nes tarp jų nuolat vyko pasikartojantys žodiniai konfliktai. Konfliktai prasidėdavo dažniausiai dėl to, nes jis keičia patalynę, dėl to kartą per savaitę jie turėdavo kontaktą. A. B., kaip supranta, buvo nepatenkintas jo atliekamu darbu. Jis jam reikšdavo pyktį dėl išduodamos galimai per mažos patalynės, tačiau jis šių dalykų nesprendžia, turi išduoti tai, kas jam būna pateikta. Jo darbo metu gan dažnai kyla konfliktinės situacijos, nes dalina patalynes, rankšluosčius, kuriais nuteistieji ir suimtieji ne visada būna patenkinti. Dėl to šiuo metu tiksliai negali pasakyti ar tarp jo ir kitų dviejų nuteistųjų, kurie jį užpuolė, anksčiau yra įvykęs konfliktas. Dėl šio įvykio pretenzijų turi visų trijų jį užpuolusių asmenų atžvilgiu, nes jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti kūno sužalojimai ir patirti moraliniai išgyvenimai. Šiuo metu jaučiasi nesaugiai, įvykio metu buvo pažemintas. Papildomai nurodė, kad 2021 m. lapkričio 8 d. įvykus įvykiui, kai prieš jį laiptinėje buvo panaudotas fizinis smurtas, jį mušė visi trys nuteistieji areštu A. B. ir kiti du, kurių vardų ir pavardžių neatsimena, bet vienas buvo jaunesnis, o kitas vyresnis. Taip gali sakyti, nes tik jiems priėjus prie jo ir iš karto po A. B. smūgio jam į galvą bei pastūmimo, buvo dar kartą pastumtas vyresnio nuteistojo areštu į sieną, kuris jam stovint nugara į įėjimo duris, buvo dešinėje pusėje. Todėl po pastūmimo iš dešinės pusės, jis atsitrenkė į kairėje pusėje buvusią sieną. Gerai atsimena, kad tuo metu A. B. stovėjo tiesiai prieš jį, vyresnis asmuo jam iš dešinės, o jaunesnis - iš kairės. Tada jį visi trys minėti nuteistieji areštu pradėjo mušti, nes jautė smūgius iš visų pusių (kairės, dešinės ir priekio) vienu metu. Smūgiai buvo dažni ir intensyvūs. Taip pat smūgių metu jis nuo savęs nustūmė asmenį, kuris jį taip pat mušė, ir jam jau būnant prie laiptų, kad jis nenukristų, sulaikė jį ir pamatė, kad tai yra jaunesnis nuteistasis areštu. Kiti du tuo metu staigiai bandė pasišalinti į įvykio vietos, bėgdami laiptais į viršų, iki kol buvo sulaikyti pareigūnų (1 t., b. l. 42-45, 46-49).

Perskaitytus ikiteisminio tyrimo parodymus tvirtino ir papildomai nurodė, kad jautė smūgius iš visų pusių. Kaltinamieji jį mušdami, kad vienas kitą ramintų taip nesielgti jis negirdėjo. Sulaikė A. A. ant laiptų, nes ji jam stovėjo iš kairės pusės, kai buvo mušamas. Kairiau priešais jį stovėjo A. A. lyginant su laikrodžio rodyklėmis stovėjo ties XI valanda, A. B., tarp XII-I valandos, V. D., tarp III-IV valandos. A. A. ir A. B. smūgiavo į galvą, V. D. į nugarą. Atstūmė A. A., jis sukniubo ant laiptų, tada atėjo pareigūnas, o A. B. bėgo į viršų. Bandė gintis, kai jį pradėjo mušti. A. B. pirmą smūgį sudavė iš kumščio. Ant galvos buvo keli gumbai, mentės, nugaros, kaklas buvo sužaloti. Nuo stūmimo buvo atsitrenkęs į sieną. Tuo metu kameroje buvo trise, kartu su Sauliumi ir kitu asmeniu. Vienas jų buvęs pareigūnas buvęs, kitas kariškis. Po įvykio, tą pačią dieną raštu kreipėsi į administraciją, praėjus 5 minutėms po įvykio, buvo apžiūrėtas įkalinimo įstaigos medikų. Prieš įvykį nebuvo sužalotas. Įvykio metu jį sužalojo kaltinamieji. Po įvykio kaltinamųjų nebuvo sutikęs. Kai eidavo prie kamerų, visada būdavo prižiūrėtojas su vaizdo registratoriumi, todėl tikrai nevartojo necenzūrinių žodžių.

Liudytoja V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta nei vieno iš salėje esančių asmenų. Neatpažįsta ir nukentėjusiojo. Nurodė, kad ji yra bendrosios praktikos slaugytoja, jos funkcijos vaistų išdavimas, darbas su gydytoja, procedūrų atlikimas, naujai atvykusių asmenų apžiūra ir kt. Kauno kalėjime dirba apie 30 metų. Įvykio neprisimena. Galėjo taip būti, kad apžiūrinėjo R. L.. Kartais sužalojimo aplinkybių asmenys nesako. Žurnale fiksuoja sužalojimus, jeigu reikia išrašo pažymas. Visada į medicinos kabinetą sužalotus asmenis atveda pareigūnas, pareigūnas lieka už durų ir vyksta asmens apžiūra.

Liudytoja R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba bendrosios praktikos slaugytoja septintus metus Kauno kalėjime. Pamena, kad buvo apklausta dėl nukentėjusio R. L. sužalojimo. Nukentėjęs kreipėsi pats dėl įvykio. Jos pareiga aprašyti mediciniškai visus nukentėjusio sužalojimus.

Teisėjas teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka perskaitė liudytojos R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Juose buvo nurodyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Jos darbo veiklos teritorija (duomenys neskelbtini) (veiklos adresu (duomenys neskelbtini) . Įvykio dieną ji dirbo kartu su bendrosios praktikos slaugytoja V. K.. Joms būnant (duomenys neskelbtini), 11.35 val. į jas kreipėsi nuteistasis R. L.. Jam įėjus į kabinetą, ji jokių aiškiai matomų sužalojimų nepastebėjo, tik atkreipė dėmesį į paraudusias jo akis. Pamanė, kad jam galėjo būti alergija. Tačiau jis pasakė, kad norėtų jog jį apžiūrėtų, nes jis buvo sumuštas kitų asmenų. Mano, kad jo akys galėjo būti paraudusios nuo verkimo. Tada V. K. pradėjo apžiūrinėti R. L., o ji surašinėjo sužalojimus. Jis buvo pradėtas apžiūrinėti nuo galvos. Galvoje buvo jam fiksuota sumušimas, turėta omenyje "guzą". Pakaušio srityje taip pat buvo čiuopiamas sumušimas, įvardino tai kaip besiformuojančią hematomą. Guzas buvo kietas. Taip pat buvo stebimas galvos kairės pusės nubrozdinimas ir kairės ausies sumušimas. Ausis buvo šiek tiek paraudusi, matėsi nedidelės kraujosrūvos kaušelyje. Virš kairiosios ausies matėsi smulkios taškinės kraujosrūvos. Taip pat matėsi kairio skruostikaulio sumušimas, nors ryškių kraujosrūvų matyti nebuvo, matėsi paraudimas. Matė kaklo ir pakaušio srityse nežymias taškines kraujosrūvas. Mano, kad jos galėjo atsirasti dėl stipresnio ranka paėmimo už kaklo. R. L. buvo apžiūrimas visas kūnas. Paprašius nuteistojo nusirengti marškinėlius, apžiūrėjo jo rankas, nugarą, krūtinę. Krūtinės dešinėje pusėje ir kairio žasto srityje matėsi ryškesni sumušimai - kraujosrūvos. Taip pat apžiūros metu matė kairio peties ir žasto sumušimus - kraujosrūvas. Nugaros srityje buvo matomas ryškesnis sužeidimas, nubrozdinimas, kuris galėjo atsirasti nuo kontakto su aštresniu, bukesniu daiktu, galbūt atsitrenkimu į sieną. Taip pat nugaroje juosmeninėje dalyje buvo matomas sumušimas. Mano, kad R. L. dauguma sužalojimų galėjo atsirasti dėl galimo atsitrenkimo ar kontakto į sieną. R. L. apžiūros metu apie įvykį vengė kalbėti, panašu, kad jis buvo šoke, išsigandęs. Ji jo klausė kas jį sumušė, jis nurodė, kad asmuo pavarde B. ir kiti du, su kuriais jis gyvena vienoje kameroje. Po šio įvykio R. L. į Sveikatos priežiūros skyrių kreipėsi dar keletą kartų, kiek jai yra žinoma. Praėjus maždaug 1-2 dienoms po įvykio kai ji dirbo, R. L. kreipėsi į jas dėl galvos skausmo. Jam nuo skausmo buvo duota vaistų, tačiau ji nežino ar šis skausmas buvo įtakotas konflikto metu patirtų sužalojimų, jis pats to taip pat nenurodė. Praėjus kelioms dienoms ryškiai matomų ir rimtų sužalojimų matyti ant veido nebuvo. R. L. pakėlus marškinėlius buvo matyti sumušimai, paraudimai, bet ryškių mėlynių matyti nebuvo ir praėjus kelioms dienoms. Jo sužalojimai galvoje yra labiau čiuopiami, nei matomi (1 t., b. l. 75-78).

Perskaitytus ikiteisminio tyrimo parodymus liudytoja R. R. patvirtino ir papildomai nurodė, kad nukentėjusio R. L. sužalojimai buvo švieži.

Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) Prisimena iš salėje esančių asmenų R. L.. Žinojo, kad R. L. buvęs (duomenys neskelbtini). Kitų kaltinamųjų kaita didesnė, todėl juos prasčiau prisimena. Įvykio gerai nebeprisimena.

Teisėjas teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka perskaitė liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2021 m. lapkričio 8 d. nuo 8.00 val. iki 2021 m. lapkričio 9 d. 8.00 val. atlikinėjo tarnybą (duomenys neskelbtini).Tą dieną apie 11.30 val. jis buvo pasivaikščiojimų kiemeliuose, juose prižiūrėjo tvarką, priiminėjo suimtuosius, nuteistuosius bei išleidinėjo juos. Tuo metu pasivaikščiojimo kiemelyje (duomenys neskelbtini) buvo nuteistieji areštu A. B., A. A. bei V. D.. Jie į pasivaikščiojimų kiemelį buvo įleisti 10.12 val., o 11.33 val. pasibaigus pasivaikščiojimų laikui, jie buvo iš kiemelio išleisti ir palydėti (duomenys neskelbtini). Tai mato pagal suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pasivaikščiojimų kiemelius žurnalą. Juos paleidęs, palydėjo iki vidinės laiptinės pradžios ir radijo ryšiu informavo 5-ame aukšte budėjusį pareigūną, kad į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) grįžta ten gyvenantys 3 nuteistieji. Maždaug 1 minutės bėgyje, jis išgirdo vidinėje laiptinėje stiprų bruzdesį. Tada jis nusprendė patikrinti ir nedelsdamas užlipo laiptais į viršų. Tada tarp pirmo ir antro aukštų (arčiau link 2-ojo aukšto) pamatė susikibusius nuteistuosius R. L. ir A. A.. Jie įsikabinę į vienas kito drabužius tampėsi, smūgių tuo metu nematė. Tada matė link trečio aukšto lipančius nuteistuosius A. B. ir V. D., tačiau liepė jiems sustoti ir jie sustojo. Tada iš karto per raciją pakvietė vyriausiąjį specialistą M. V. ir įjungė vaizdo registratorių. Labai greitai vidine laiptine iš viršaus į įvykį atbėgo M. V.. R. L. jiems papasakojo, kad jį užpuolė visi šie trys nuteistieji. Tada M. V. radijo ryšiu pasakė, kad į 5-ą aukštą grįžta nuteistieji A. A., A. B. ir V. D.. Tada minėti nuteistieji užlipo į viršų, o R. L. M. V. buvo palydėtas į (duomenys neskelbtini). Jis pats po įvykio nedelsiant grįžo į tarnybos vietą - pasivaikščiojimų kiemelius ir tęsė tarnybą. Po to surašė tarnybinį pranešimą apie šį įvykį. (1 t., b. l. 69-72).

Perskaitytus ikiteisminio tyrimo parodymus tvirtino ir papildomai nurodė, kad matė susikibusius A. A. ir R. L.. Kai pamatė kaltinamuosius, jie buvo susikibę. Budėdamas išgirdo triukšmą, bruzdesį, stumdymąsi, šnarėjimą, todėl sukėlė įtarimą tas bruzdesys ir jis nuėjo patikrinti. Jam atėjus jis pamatė susikibusius R. L. su A. A.. Nematė, kad A. A. būtų sudavęs smūgius R. L.. Lyg vienas iš kaltinamųjų bandė lipti į viršų. Viskas vyko staiga. Įjungė registratorių. Staigiai kvietiesi pagalbą. Atbėgo vyr. specialistas M. V., kuris palydėjo R. L. į žvalgybos skyrių.

Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta tik R. L.. Nežino, kaip jis pateko į kalėjimą. Nukentėjęs buvo (duomenys neskelbtini). Nematė įvykio, kurio metu nukentėjęs buvo sumuštas. Ikiteisminio tyrimo metu teisybę sakė.

Teisėjas teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka perskaitė liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 8 d. nuo 8.00 val. iki 2021 m. lapkričio 9 d. 8.00 val. atlikinėjo tarnybą (duomenys neskelbtini). Tą dieną apie 11.30 val. jis 6-ame tikrino kamerose esančius nuteistuosius ir jau išeidinėjo į vidinę laiptinę, kuomet radijo ryšiu gavo pranešimą iš specialisto R. G., kad nedelsiant ateitų į vidinę bendro naudojimo laiptinę ties įėjimu į 2-ą aukštą. Jis nedelsdamas nubėgo į minėtą vietą ir pamatė tarp 2-o ir 3-o aukštų ant laiptų stovinčius nuteistuosius areštu A. B. ir V. D.. Šiek tiek žemiau, maždaug 2-o aukšto aikštelėje pamatė nuteistąjį areštu A. A., nuteistąjį R. L. ir jį kvietusį pareigūną R. G.. Tada jam R. G. paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp nuteistųjų. Konfliktas jam atvykus jau buvo pasibaigęs. Tada jis per raciją pranešė, kad į 5-ą aukštą lipa nuteistieji A. B., A. A. ir V. D., kuriuos jis pats palydėjo link 5-o aukšto. Po to su R. L. užėjo į 2-ą aukštą ir paklausė jo kas nutiko. Jis jam nieko negalėjo papasakoti, nes buvo pasimetęs, išsigandęs. Sumušimo žymių nepastebėjo, pamatė tik baltai išpurvintus jo marškinėlius nuo sienų. Tada jis jį palydėjo į (duomenys neskelbtini) ir paliko. Palikęs R. L. išėjo į savo tarnybinį kabinetą ir surašė tarnybinį pranešimą dėl įvykio. Žino, kad po to jis buvo (duomenys neskelbtini) apžiūrimas ir vėliau jam buvo pateikta Sužaloto asmens medicininė pažyma, kurią pridėjo prie įvykio medžiagos (1 t., b. l. 63-66).

Perskaitytus ikiteisminio tyrimo parodymus liudytojas tvirtino ir papildomai nurodė, kad jį pakvietė R. G., paskui papasakojo, kad susistumdė nuteistieji su R. L.. Jis atėjęs jau konflikto nematė.

Liudytojas S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) Nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 12 metų laisvės atėmimo. Kartu su R. L. atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) Buvo gyvenamoje patalpoje kartu su R. L., S. B.. Nepamena, bet buvo kažkoks įvykis, kad būtų R. L. akis apibrozdinta. Ikiteisminio tyrimo metu teisingus parodymus davė. Nepamena įvykio aplinkybių.

Teisėjas teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka perskaitė liudytojo S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuo 2021 m. liepos 20 d. yra nuteistas, o nuo 2021 m, rugsėjo 3 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kartu su nuteistaisiais S. B. ir R. L.. Jis su R. L. kartu gyvena apie 2 mėnesius. Jų santykiai geri, sutaria gerai. Jis rytais apie 8.30 val. išeina iš kameros ir eina į lauką. Ten praleidžia didelę dienos dalį. Kitą dienos dalį praleidžia dažniausiai sporto salėje ir bendraudamas su kitais nuteistaisiais. Į kamerą dažniausiai grįžta apie 16.00 val. 2021 m. lapkričio 8 diena buvo įprasta, iš ryto išėjo į lauką, buvo gamybos pastate. Per pietus grįžo papietauti. Tikriausiai, kad tuo metu matė ten R. L., bet tiksliai pasakyti negali. Nieko išskirtinio tuo metu nepastebėjo. Po pietų jis vėl išėjo į sporto salę ir grįžo apie maždaug 16.00 val. Tuo metu jis taip pat nieko išskirtinio nepastebėjo, nepamatė jokių sužalojimų ant R. L.. Pasakytų, kad tuo metu jis buvo liūdnas, tačiau jis nekalbino jo ir nelindo. Maždaug vakarienės metu iš kitų nuteistųjų jis sužinojo, kad laiptinėje R. L. galimai sumušė areštantai, tačiau jis pats su R. L. tą dieną apie šį įvykį nekalbėjo. Po dienos ar dviejų R. L. jam patvirtino šią informaciją ir pasakė, kad sumušė jį trys areštantai. Dėl ko jie taip pasielgė, R. L. nepaaiškino. Tuo metu jokių sužalojimų ant R. L. kūno jis nepastebėjo. Prieš keletą dienų pastebėjo, kad ant R. L. veido pradėjo geltonuoti mėlynė, todėl ji pradėjo ryškiau matytis. Prieš tai sužalojimų ant R. L. veido ar kūno pastebėjęs nebuvo (1 t., b. l. 81-84)

Perskaitytus ikiteisminio tyrimo parodymus tvirtino ir papildomai parodė, kad jam nėra sakęs R. L., kad anksčiau iš kaltinamųjų būtų patyręs smurtą.

Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje gauto 2021 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo R. L., 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimo Nr. 46-7615, dėl fizinio skausmo sukėlimo matyti, kad 2021 m. lapkričio 8 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) patyręs fizinį smurtą iš arešto bausmę atliekančių nuteistųjų A. B., V. D. bei A. A.. Pareiškime R. L. nurodė prašantis pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Iš 2021 m. lapkričio 8 d. tarnybinio pranešimo Nr. 54-425, dėl nuteistųjų konflikto laiptinėje matyti, kad (duomenys neskelbtini) M. V. nurodė, kad lapkričio 8 d. apie 11.34 val. radijo ryšiu gavo pranešimą iš specialisto R. G., kad skubiai ateitų į laiptinę tarp pirmo ir antro aukšto, nes įvyko konfliktas taro nuteistojo R. L. ir kameros Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistųjų A. B., V. D. ir A. A.. Jam atėjus konfliktas jau buvo pasibaigęs. Specialistas R. G. paaiškino, kad atbėgęs pamatė kaip nuteistasis R. L. su nuteistuoju A. A. stovėjo susikibę už rankų. (duomenys neskelbtini) nuteistieji buvo grąžinti atgal į kamerą, o nuteistasis R. L. buvo nuvestas pas medikus apžiūrai. Įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriumi Nr. 40 (1 t., b. l. 8).

Iš 2021 m. lapkričio 8 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nuteistųjų konflikto laiptinėje matyti, kad (duomenys neskelbtini) specialistas R. G. nurodė, kad lapkričio 8 d. apie 11.34 val. vykdant tarnybą pasivaikščiojimo kiemeliuose poste Nr. (duomenys neskelbtini), palydėjo iki laiptinės kameros Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistuosius A. B., V. D. ir A. A.. Jam išėjus iš laiptinės parvesti kitą kamerą iš pasivaikščiojimo kiemelio, išgirdo nuteistųjų rėkavimus laiptinėje. Skubiai nuėjus paskui nuteistuosius pamatė, kad tarp pirmo ir antro aukšto nuteistasis R. L. su nuteistuoju A. A. stovi susikibę už rankų ir stumdosi. Apie konfliktą skubiai radijo ryšiu pranešė vyriausiajam specialistui M. V., kad skubiai ateitų iki jo. Atėjus vyr. specialistui M. V. konfliktas jau buvo pasibaigęs. Įvykis fiksuotas vaizdo registratoriumi Nr. 40 (1 t., b. l. 9).

Iš 2021 m. lapkričio 8 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. L. nustatyti sužalojimai: Kaktoje sumušimas, pakaušio srityje besiformuojanti hematoma, galvos kairėje pusėje nubrozdinimas, kairės ausies sumušimas, kairio skruostikaulio sumušimas, kaklo ir pakaušio srityje kraujosruvos, krūtinės dešinės pusės ir kairio žąsto sumušimai, kairės menties, peties srityje kraujosruvos, nugaros dešinėje pusėje nubrozdinimas bei juosmens nugarinėje dalyje sumušimas (1 t., b. l. 10).

Iš 2021 m. lapkričio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, užfiksuota eiga: (duomenys neskelbtini), vidinės bendro naudojimo vidinės laiptinės, įėjimo į 2-ą aukštą, prieigose. Apžiūrint įvykio vietą matome, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) vidinės laiptinės įėjimo į 2-ą aukštą aikštelėje. Aikštelės kairėje pusėje ant sienos matome stiklą su raudonos spalvos mediniu rėmu, kurio viduje yra laikomi priešgaisrinės saugos reikmenys bei žarna. Toliau žiūrint dešiniau, ant sienos šalia durų matome juodos spalvos kortelių skaitytuvą, kurio lemputė šveičią raudona spalva. Taip pat matome šviesiai pilkos spalvos metalines šarvuotas duris su juodos spalvos užraktais metalinėmis konstrukcijomis (Foto Nr. 1). Toliau apžiūrint dešinę aikštelės pusę, matome ant dešiniosios sienos esantį baltos spalvos iškvietimo mygtuką. Aikštelės sienos yra purvinos, su mechaninių pažeidimų žymėmis (Foto Nr. 2). Žiūrint iš apžiūrimos aikštelės į apačią, matome laiptus, vedančius į 1-ąjį aukštą. Laiptai tamsios spalvos, dešinėje jų pusėje, nuo apžiūrimo taško, matome turėklus su šviesiai pilkos spalvos metalinėmis konstrukcijomis, o jų viršuje matomas medinis rėmas. Toliau yra matoma laiptinės aikštelė, esanti tarp 1-ojo ir 2-ojo aukštų, kurioje matomi dviem eilėmis ant sienos pakabinti baltos spalvos radiatoriai (Foto Nr. 3). Įvykio vietoje daiktų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta. (1 t., b. l. 11-16).

Iš 2021 m. gruodžio 2 d. atlikto DVD kompaktinio disko su registratoriaus vaizdo įrašu apžiūros matyti, kad apžiūros eiga (duomenys neskelbtini) D. T. pateikus CD-R kompaktinį diską (1 t., b. l. 21-23).

Iš 2021 m. lapkričio 25 d. gautos specialisto išvados Nr. G 2236/2021 (02), matyti, kad R. L. konstatuota: echmozės (poodinės kraujosruvos) pakaušyje, kaktoje, kairės menties srityje, kairio peties srityje ir odos nubrozdinimai galvos kairėje pusėje, nugaros, dešinėje pusėje. Medicininėje dokumentacijos minimi sumušimai įvairiose kūno vietose nėra vertinami kaip sužalojimai ir nėra įtraukiami į trauminių kontaktų skaičių, nes nėra aišku kas turima omenyje naudojant žodį "sumušimas" - patinimas, paraudimas, tiriamojo nurodoma skausminga vieta ar kita. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Nesant medicininėje dokumentacijoje aprašytų morfologinių išorinių sužalojimų požymių, nustatyti kada padaryti konstatuoti sužalojimai neįmanoma. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau šešių nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Remiantis "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių" 9 punktu, vertinant sužalojimus atskirai ir visumoje, R. L. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyti tiriamojo kūno padėties traumos metu pagal turimus duomenis negalima (1 t., b. l. 29-31).

Iš 2021 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) administracija pateikė informaciją, kad peržiūrėjus elektroninę dokumentų valdymo (duomenys neskelbtini) sistemą, skundų ar prašymų iš nuteistojo R. L., jo bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) dėl konfliktų su kitais nuteistaisiais (suimtaisiais), registruota nebuvo. Pridėtoje 2021 m. gruodžio 10 d. Resocializacijos skyriaus specialistės K. J. pažymoje Nr. 73-1563 nurodyta, kad vykdant socialinį darbą su nuteistuoju R. L., jo bausmės atlikimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, nuteistasis dėl santykių ar konfliktų su kitais nuteistaisiais į įstaigos administraciją nesikreipė (1 t., b. l. 93-95).

IV. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė skausmą asmeniui arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Byloje surinktais įrodymais nėra nustatyta, kad kaltinamasis A. A. būtų sudavęs kokius nors smūgius nukentėjusiajam R. L., tik yra užfiksuota, kad jie buvo laiptinės aikštelėje susikabinę ir stumdėsi, tačiau niekas iš teisme apklausų asmenų nematė, kad A. A. būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veikus nukentėjusiojo atžvilgiu. Priešingai – nurodoma, kad nukentėjusysis po to nustūmė A. A., bet kartu ir sulaikė, kad jis griūdamas žemyn nesusižalotų. Todėl teismas laiko patikimu A. A. liudijimą, kad prasidėjus A. B. inicijuotam konfliktui, jis prašė kaltinamuosius, su kuriais vienoje kameroje atlikinėjo bausmę, nekonfliktuoti su kitu kaliniu - nukentėjusiuoju, kad nebūtų problemų, nes nukentėjusysis R. L. buvo įdarbintas kalinių (duomenys neskelbtini) Įvertinus konflikto aplinkybes, šių žodžių niekas kitas galėjo ir negirdėti. Pats A. A. nurodė, kad jis turi didelę (duomenys neskelbtini) ir jam nebesinorėjo niekur veltis, norėjo kuo greičiau atlikti jam paskirtą bausmę. A. A. apklausiamas teisme nurodė, kad matė, kaip A. B. konfliktavo su nukentėjusiuoju, jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, kartu nurodė, kad matė ir tai, kaip kaltinamasis V. D. stūmė R. L., sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, stūmė jį, tačiau kur konkretizuoti negalėjo. Tačiau pats teigia nesudavęs nei vieno smūgio R. L. ir nepadarė nukentėjusiajam jokių sužalojimų. Todėl A. A. išteisintinas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios BK 140 straipsnio 1 dalies požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo posėdžio metu tik kaltinamasis A. B. prisipažino, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį R. L.. Jis nurodė, kad jis buvo konflikto su nukentėjusiuoju iniciatorius, nes laikė pyktį ant kalinio R. L., kuris (duomenys neskelbtini), buvo jam ypatingai nepagarbus jo atžvilgiu, galimai tyčia jam duodavo (duomenys neskelbtini), už kurią pagal kalėjime nustatytą tvarką atliekantis bausmę asmuo turi vėliau sumokėti, kaip už gerą. Kadangi jo sunki materialinė padėtis, todėl į tokius nukentėjusiojo galimai tyčinius veiksmus, nervingai sureaguodavo ir tarp jų kildavo žodiniai konfliktai ir jie tarpusavyje keikdavosi. Todėl įvykio dieną jiems su nukentėjusiuoju atsitiktinai, grįžtant kaltinamiesiems iš pasivaikščiojimo, susitikus kalėjimo laiptinėje, A. B. iniciavo konfliktą, pradžioje sudavė kumščiu nukentėjusiajam, jie susikibo ir susimušė, ko pasekoje, būdami susikabinę ir smūgiuodami vienas kitam, daužėsi į aplinkines sienas. Jis pripažįsta, kad tokiu būdu jis padarė nukentėjusiajam ekspertų nustatytus kūno sužalojimus. A. B. mano, kad kai kurie sužalojimai gavosi ne nuo jo tiesioginių smūgių, o grumtynių metu, jiems stumdantis mažoje erdvėje, kur aplink buvo stačių kampų. Be to jis matė, kai V. D. pastūmė R. L., kai šis jam trenkė. A. B. neigia matęs, kad nukentėjusįjį būtų mušę kiti kaltinamieji. A. B. sutinka vienas atlyginti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, jei nukentėjusysis neturi pinigų. Nors jo sunki padėtis, šeimoje vienas dirba, vienas su močiute augina bylos teisminio nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą V. K., kuriai tik gimus - (duomenys neskelbtini) dėl ligos mirė jos mama K. K., kuri buvo jų dukters mama ir jo sugyventinė, jis atlygins tokį ieškinį, kokį priteis nukentėjusiajam atlyginti teismas. Kaltinamasis gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo.

Kaltinamasis V. D. neigia padaręs nusikalstamą veiką, neigia konfliktavęs su nukentėjusiuoju, jam sudavęs, jis nematė, kad kas nors būtų mušę nukentėjusįjį. Jis nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes yra nekaltas.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad remiantis nukentėjusiojo R. L. parodymais įrodyta, kad jis gavo smūgius ne tik nuo A. B., bet ir mano, kitų kartu su juo buvusių asmenų. Jis neabejoja, kad V. D., būdamas nukentėjusiajam už nugaros, kai A. B. užpuolė R. L., stūmė nukentėjusįjį bei sudavė kelis smūgius į nugarą. Kad smūgiai buvo suduoti iš nugaros pusės nukentėjusiajam rodo teismo ekspertų nurodyti tyrimo akte R. L. sužalojimai esantys juosmens nugarinėje dalyje ir nubrozdinimus nugaroje, jos dešinėje pusėje. Nors nukentėjusysis savo apklausoje nurodė, kad jį sumušė A. B. ir kartu su juo kameroje sėdėję asmenys – kaltinamieji A. A. ir V. D., tačiau jis teismo posėdyje nurodė, kad jis jautė smūgius iš tos pusės, kur už nugaros stovėjo V. D., tačiau kategoriškai nenurodė, kad jį būtų mušęs A. A., tai laikė tik prielaida, nes užpuolimo metu jie buvo kartu visi trys. Kaltinime kaltinamiesiems buvo nurodyta, kad jie padarė nusikalstamą veiką 2021 m. lapkričio 8 d. apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ties įėjimo į 2-ą aukštą aikštele. Tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nusikaltimo vieta buvo tik (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo vidinės laiptinės patalpose, ties įėjimo į 2-ą aukštą aikštele.

Todėl teismas, nenustatęs A. A. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, konstatuoja, kad pilnai įrodyta, kad nusikalto tik kaltinamieji A. B. ir V. D., kurie atlikdami arešto bausmę (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 8 d. apie 11.30 val., veikdami bendrai, (duomenys neskelbtini), ties įėjimo į 2-ą aukštą aikštele, A. B. tyčia pastūmus nukentėjusįjį R. L. ir trenkus jam vieną kartą ranka į kairę galvos pusę, ko pasekoje po smūgio jis susverdėjo, po to bendrai veikdami sudavė nukentėjusiajam R. L. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami pastarajam sumušimus kaktoje, kairėje ausyje, kairiame skruostikaulyje, kairiame žąste, juosmens nugarinėje dalyje, taip pat hematomas ir kraujosrūvas pakaušio, kaklo, kairės menties bei peties srityse ir nubrozdinimus galvos kairėje pusėje bei nugaros dešinėje pusėje, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai įvertinus A. B. ir V. D. yra kalti ir teistini dėl padarytos nusikalstamos veikos.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, kuri baigta, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis A. B., teistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų įskaitoje, Kauno filialo duomenimis gydytas/konsultuotas, nustatyta (duomenys neskelbtini) Priklausomybės ligų gydymas, įskaita (Konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant narkotikus(duomenys neskelbtini)

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus kaltinamąjį A. B., charakterizuojančias aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – areštą, jo vykdymą atidedant 6 mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą.

Kaltinamasis V. D. padarė vieną nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, kuri baigta, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis V. D. teistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų įskaitoje, Kauno filialo duomenimis gydytas/konsultuotas, nustatyta (duomenys neskelbtini) Priklausomybės sindromas).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus kaltinamąjį V. D. charakterizuojančias aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – areštą, jo vykdymą atidedant 6 mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą. Nors kaltinamasis V. D. sudavė mažiau smūgių nei kaltinamasis A. B., tačiau jis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl jam skirtina tokia pati bausmė kaip ir A. B..

Kaltinamojo A. A. teistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų įskaitoje, Kauno filialo duomenimis gydytas/konsultuotas, nustatyta (duomenys neskelbtini)

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus kaltinamąjį A. A. charakterizuojančias aplinkybes,

VI. Dėl nukentėjusiojo R. L. civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis R. L. pareiškė civilinį ieškinį 2000 eurų sumai kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai, neturtinei žalai atlyginti. Jam padaryta neturtinė žala susideda iš tai, kad kaltinamieji pažeidė nukentėjusiojo, kaip asmens neliečiamybės teises, pažemino, kaip žmogų, sukėlė fizinį skausmą ir sužalojo. Dėl patirtų sužalojimų, patirtos baimės, fizinės ir psichinės prievartos, skausmo patyrė didelį dvasinį sukrėtimą. Buvo dvasiškai sukrėstas ir dėl neteisingai pradėto baudžiamojo proceso jo atžvilgiu. Kaltinamieji padarė neturtinės žalos, kuri iki šiol neatlyginta.

Kaltinamieji A. A. ir V. D. su civiliniu ieškiniu nesutinka, kaltinamas A. B. su civiliniu ieškiniu sutinka.

Nukentėjusiojo R. L. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusysis R. L. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos patyrė fizinę ir psichologinę žalą. Mano, kad dėl jam padarytos turtinės žalos ir kaltinamųjų padarytų veiksmų yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamųjų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamieji A. B. ir V. D. padarė nukentėjusiajam R. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį sumušimu kaktoje, kairėje ausyje, kairiame skruostikaulyje, kairiame žąste, juosmens nugarinėje dalyje, taip pat hematomas ir kraujosrūvas pakaušio, kaklo, kairės menties bei peties srityse ir nubrozdinimus galvos kairėje pusėje bei nugaros dešinėje pusėje. Teismas mano, kad nukentėjęs neabejotinai patyrė fizinį skausmą. Taip pat, teismas mano, kad nukentėjęs patyrė ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, neabejotinai sutriko jo gyvenimo ritmas, t. y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios laikytinos neturtine žala.

Tačiau ta aplinkybė, kad nukentėjusysis būdamas (duomenys neskelbtini) buvo dvasiškai sukrėstas ir dėl neteisingai pradėto baudžiamojo proceso jo atžvilgiu, dėl ko jis apie pusę metų buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), kur buvo įsidarbinęs ir dirbo aptarnaudamas kitus kalinius bei areštantus, nebuvo tiesioginiams priežastiniame ryšyje su tuo, ką jo atžvilgiu padarė jam A. B. ir V. D.. Bylos duomenimis yra žinoma, kad nukentėjusysis, dirbdamas policijoje, po darbo dirbdamas kitame darbe, konflikto metu buvo sužalojęs kitą asmenį, dėl ko jis buvo nuteistas tiek (duomenys neskelbtini), tiek priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo paliktas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, todėl jis ir buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę,. Bausmės vykdymas buvo nutrauktas R. L. išteisinus (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių A. B. ir V. D. nėra kalti, priešingai, pats nukentėjusysis jausdamas savo nekaltumą ir neteisėtai nuteistu, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini), turėjo nesivelti į konfliktus su kitais kaliniais, nes teisme apklausti asmenys nurodė priešingai jį elgusis. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį teismas tenkina iš dalies, todėl kaltinamųjų A. B. ir V. D. veiksmais nukentėjusiam R. L. padaryta neturtinė žala vertintina – 1500 eurų.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis R. L. prašė teismo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas tai patvirtinantys dokumentai teismui nebuvo pateikti, todėl šis civilinio ieškinio reikalavimas paliktinas nenagrinėtu.

VII. Kiti klausimai

Kaltinamajam V. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą naikintinos.

Kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą naikintinos.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. A. yra 466,67 eurai. Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatė R. P. paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu (5 t., b. l. 4-8).

Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę padėtį, į tai, jog gynėja byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėja paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. išteisinti kaip nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant A. B. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant V. D. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamiesiems A. B. ir V. D. išaiškinti, kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2) būti baudžiamajam įsakyme ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku;

3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį;

4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą;

6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Kaltinamajam A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus naikinti.

Kaltinamajam V. D. paskirtas kardomąsias priemones – – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamųjų A. B. ir V. D. solidariai – 1500 eurų (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam V. D. paskirtas kardomąsias priemones – – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus naikinti.

Kaltinamajam A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus naikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ginant kaltinamąjį A. A., iš kaltinamojo A. A. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.