- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- 1S-738-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48625-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. L.
- Advokatai
- Karolis Rugys
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. gynėjo advokato Karolio Rugio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. L. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį išteisintas ir baudžiamoji byla nutraukta. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu panaikintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendis ir priimtas naujas sprendimas: R. L. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2021 m. birželio 8 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 8 d.
3. Komisijos 2021 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime įvertinusi R. L. socialinio tyrimo išvadą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatus, žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, palaikomus socialinius ryšius su artimaisiais, turimą gyvenamąją vietą paleidus iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, turimą darbo laisvėje pasiūlymą, kuris užtikrintų sklandų vykdomojo ieškinio dengimą ir išėjus iš pataisos įstaigos, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos plano įgyvendinime, turimus ilgalaikius ir trumpalaikius ateities tikslus, padarė išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Bei sprendė, kad siekiant, jog nuteistojo integracija į visuomenę būtų efektyvi ir kryptinga, nuteistajam likusį bausmės laiką tikslingiau būti prižiūrimam probacijos tarnybos.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistojo gynėjas advokatas Karolis Rugys prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį ir taikyti R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad skundžiama nutartis iš esmės yra šabloniška, formali bei neatskleidžianti bylos ir sprendžiamo klausimo esmės, taip pat nesivadovaujanti byloje esančių duomenų ir rašytinių įrodymų visuma. Tai, kad byloje nebuvo atskleista esmė bei nesusipažinta su byloje esančių duomenų visuma, puikiai patvirtina aplinkybė, jog Kauno apylinkės teismo nutartyje yra nurodoma, jog teismas susipažino su Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pateikta medžiaga, tačiau pabrėžtina, jog kaltinamasis niekuomet bausmės šioje įstaigoje neatliko, todėl kyla pagrįstas klausimas bei abejonė kokius duomenis vertino apylinkės teismas.
Šalies argumentai
5.2. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje ne tik, kad formaliai buvo vertinami byloje esantys duomenys, tačiau tai buvo daroma ypatingai selektyviai, kadangi nebuvo vertinama visuma, o tik pavieniai duomenys. Vieniems duomenimis suteikiant ypatingai didelę įrodomąją reikšmę, o kitų duomenų, pvz. realus darbo pasiūlymo, nuteistojo charakteristikos, brolio, giminaičio ir jo buvusios vadovės pasižadėjimų jį prižiūrėti, tamprių socialinių ryšių, darbo įkalinimo įstaigoje, gauto paskatinimo ir pan., net vertinant, todėl apylinkės teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
5.3. Skunde pažymima, kad skundžiamoje nutartyje buvo sureikšmintos aplinkybės susijusios su nusikalstamos veikos padarymu, jo sunkumo ir pan. Visgi, nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni nuteisėjo veiksmai bei kt. jau buvo įvertinti skiriant bausmę, todėl šios aplinkybės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, o turi būti vertinamos visų aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos teismas elgėsi priešingai ir šias aplinkybes ne tik, kad sureikšmino, tačiau šalia jų nevertino dabartinio nuteistojo elgesio, jo veiksmų, dedamų pastangų ir kitų aplinkybių, kurios rodo, jog nuteistasis ne tik, kad padarė pažangą, tačiau elgėsi rūpestingai, teigiamai ir pavyzdingai, taip siekdamas ištaisyti savo klaidas ir reabilituotis visuomenėje. Pažymint, kad apylinkės teismas spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą turėjo prognozuoti ar būdamas laisvėje nuteistasis pažeis įstatymus, o ne vertinti tik nuteistojo praeities veiksmus.
5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą neabejotinai yra svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo taip pat tinkamai nebuvo įvertintos, priešingu atveju būtų nustatyta, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas, jog jo elgesys pasikeistų. Kadangi beveik visi socialinės reabilitacijos planai, reikalavimai yra vykdomi tinkamai ir beveik užbaigti. Jie buvo vykdomi nuteistajam aktyviai dalyvaujant, siekiant pasitaisyti ir norint pakeisti savo elgesį. Nuteistasis nėra linkęs teisinti savo veiksmų ar kitaip bandyti pateisinti savo elgesį. Jis niekuomet ir neneigė savo veiksmų ir tai, ką atliko, tačiau iš dalies bylos nagrinėjimo metu nesutiko su jų teisine kvalifikacija, o ne su tuo faktu, jog jis atliko veiksmus, dėl kurių yra traukiamas atsakomybėn. Nuo pat pirmos apklausos nuteistasis neneigė savo kaltės dėl asmens sveikatai padarytos žalos, dėl to nuoširdžiai gailėjosi.
5.5. Pasak nuteistojo gynėjo advokato, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino ir nuteistajam nustatomus kriminogeninius veiksnius, kadangi jie nėra fiksuojami dabartiniame R. L. elgesyje, o susijęs tik su jo padaryta nusikalstama veika, todėl pirmosios instancijos teismas suteikė per daug didelę reikšmę ankstesniam nuteistojo elgesiui, kartu nevertindamas kokią teigiamą ir didelę pažangą šiuo metu yra padaręs nuteistasis. Tuo tarpu R. L. niekaip nebegali įtakoti to, jog padarė smurtinį teisės pažeidimą, tačiau turi būti vertinama tai, jog jis suprato savo veiksmų pasekmes, nuoširdžiai gailisi ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kad jo elgesys nepasikartotų ir pasikeistų.
5.6. Skunde pažymima, kad nuteistojo nusikalstama veika buvo spontaniška, neplanuota ir įtakota nukentėjusiojo provokacinio pobūdžio elgesio, kuomet nuteistasis nesusivaldė, tačiau tai nebuvo iš anksto planuotas ir numatytas nusikaltimas. Šiuo atveju nuteistasis nenorėjo ir nesiekė taip elgtis. Šiuo metu jis praėjo ne vieną socialinės reabilitacijos programą ir planą, kurių pagalba išmoko savo veiksmus valdyti ir juos suprasti. Tuo tarpu nuteistojo vertinimas, kaip tylaus, nelinkusio spręsti savo problemas ir pan. nėra visiškai teisingas, kadangi šios savybės ir elgesys susiklostė dėl profesinės srities ir profesinių ypatumų tarnyboje. R. L. tekdavo spręsti kitiems asmenims kilusias problemas, o tokia darbo specifika tęsėsi ne vienerius metus (nuo 2013 dirbo apsaugoje, nuo 2015 valstybės tarnautojas - abiejose darbovietėse skatintas, vertinamas išskirtinai teigiamai). Siekiant geriausių darbo rezultatų natūralu, kad susidarė įgūdis sugebėti valdyti emocijas atvirai jų nerodant, kadangi darbe nuteistasis dažnai turėdavo emociškai palaikyti palūžusius nukentėjusiuosius asmenis kritinėse situacijose, neparodant visų savo emocijų. Taip pat darbo specifika reikalavo nuolat gilinti žinias įvairiose srityse, dėl ko natūralu, kad susidarė įgūdžiai spręsti iškilusias ne tik kitų asmenų, bet ir savo asmeninio gyvenimo problemas nesikreipiant pagalbos į specialistus ar įstaigas, o sprendžiant kilusius sunkumus savarankiškai.
5.7. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra dedamos maksimalios pastangos atlyginti žalą. Visgi, tu tokiais duomenimis ir argumentais nėra sutiktina. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys, jog nuteistojo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje yra areštuojamos lėšos, kurios yra saugomos pas darbdavį. Į šias lėšas ateityje bus nukreiptas išieškojimas, taip pat yra areštuota nuteistajam priklausanti transporto priemonė, į kurią galima nukreipti išieškojimą, tačiau nuteistajam nėra žinoma, kodėl antstolis jos nerealizuoja, nes jis sutiktų, jog taip būtų dengiama žala. Tuo tarpu nuteistasis atlikdamas bausmę dirba ir pats savanoriškai rašo prašymus, jog būtų pervedamos lėšos žalai dengti. Įstaigoje nuteistasis gavęs antrąjį darbą ir taip padidinęs gaunamas pajamas yra pateikęs prašymą pervesti po 10 eurų (iš viso 20 eurų) pagal kiekvieną vykdomąjį raštą (nukentėjusiajam ir ligonių kasoms), todėl nėra suprantama, kaip nuteistasis dar labiau galėtų stengtis, kuomet jis savanoriškai jau dirba du darbus. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis siekia, kuo greičiau grąžinti priteistą žalą, ieško teisėtų ir veiksmingų priemonių didinti savo pajamas ir dengti teismo priteistas žalas. Tuo tarpu išėjęs į laisvę jis turi realų darbo pasiūlymą, todėl iš gaunamo darbo užmokesčio, skirs maksimalią sumą žalai atlyginti.
5.8. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis įvykdė rekomendacijas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo nuteistiesiems skirtose programose, jo tarpasmeniniai įgūdžiai geri, asmuo nėra perdėtai drovus ar užsisklendęs, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko socialinius ryšius su šeima, sutuoktine ir deda maksimalius pastangas, kad atlygintų žalą. Tai patvirtina, jog rizika, kad nusikalstama veika pasikartos yra nedidelė. Pažymint, kad nuteistajam nustatomi neigiami kriminogeniniai veiksniai yra dėl ankstesnio nuteistojo elgesio, kuomet buvo padaryta nusikalstama veika, o ne dėl elgesio dabartyje.
6. Atsiliepimų į nuteistojo R. L. gynėjo advokato Karolio Rugio skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. L. gynėjo advokato Karolio Rugio skundas tenkinamas.
7. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas nustato BVK septintasis skirsnis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Lygtinis paleidimas yra taikomas įvertinus visas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, t. y. būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos susidarytą nuomonę apie nuteistąjį bei kitas svarbias aplinkybes.
8. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo nagrinėjimo medžiagoje esančius duomenis, daro išvadą, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistojo R. L. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, žemą riziką ir pagrįstai sprendė, kad šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą su intensyvia priežiūra. Tuo tarpu apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. L., aukštesniojo teismo vertinimu, nebuvo pakankamai objektyvus, selektyviai vertino nuteistojo elgesį iki bausmės atlikimo ir bausmės atlikimo metu, kas sutrukdė jam tinkamai pritaikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.
9. Pritariant skundo argumentams, visų pirma pažymėtina, jog atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė R. L. padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, neatliktai bausmės daliai, taip pat kriminogeniniams veiksniams, nevertindamas nuteistojo pastangų juos koreguoti. Visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su nuteistojo elgesiu ir dedamomis pastangomis bausmės atlikimo metu, iš esmės nenurodydamas jokių aplinkybių, dėl kurių R. L. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, tik lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai vertinami kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų svarbiausia, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Be kita ko, ir likusi neatlikta bausmės dalis negali būti pripažįstama savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
10. Nesutinkant su apylinkės teismo išvadomis, pažymėtina, kad R. L. yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jam nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai, t. y. smurtinis teisės pažeidimas, lėšų tvarkymas ir pajamos bei mąstymas ir elgesys, kurie akivaizdu, jog apylinkės teismo nebuvo tinkamai įvertinti. Kaip teisingai skunde nurodė nuteistojo gynėjas advokatas, šie pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galintys paskatinti veiksniai yra daugiau siejami su R. L. jau atliktais nusikalstamais veiksmais, todėl juos vertinant reikia atsižvelgti į nuteistojo dedamas pastangas bausmės atlikimo metu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad prie kriminogeninio veiksnio teisės pažeidimas yra nurodoma, jog nuteistasis pataisos namuose drausminėmis nuobaudomis nebaustas, pataisos įstaigoje charakterizuojamas teigiamai. Prie lėšų tvarkymo ir pajamų nurodoma, kad R. L. iš pataisos įstaigoje gaunamo darbo užmokesčio dengia įsiskolinimus, stebimas kriminogeninių veiksnių valdymas. Pažymint, kad kriminogeninių veiksnių valdymas stebimas ir mąstyme bei elgesyje, nurodant, kad nuteistasis sėkmingai dalyvauja psichologinėse konsultacijose, skirtose analizuoti asmeninę nusikalstamo elgesio patirtį bei didinti nuteistojo motyvaciją valdyti kriminogeninio elgesio riziką bei įsitraukti į resocializacijos procesą. Konsultacijos metu neteistasis lavino gebėjimus atpažinti problemas, jų atpažinimo įgūdžius, analizavo įveikos strategijas, ugdė tinkamus streso įveikos būdus, o tai neabejotinai rodo teigiamus nuteistojo R. L. elgesio pokyčius, kurie ir reikalingi sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą.
11. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad R. L. nustatomi ir keturi apsauginiai veiksniai, skatinantys nuteistąjį nenusikalsti. Tai ir stiprių bei palaikančių socialinių ryšių su artimaisiais buvimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, gyvenamosios vietos turėjimas. Taip pat darbo pasiūlymas laisvėje, kuris tikėtina, kad užtikrins sklandų vykdomojo ieškinio dengimą R. L. išėjus iš pataisos įstaigos.
12. Teigiamai vertintina ir nuteistojo motyvacija dirbti pataisos įstaigoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis tik atvykęs į Kauno tardymo izoliatorių pradėjo dirbti 0,5 etato VĮ „(duomenys neskelbtini)“ maisto dalintoju, o nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. dirba pataisos įstaigos (duomenys neskelbtini) skyriaus tvarkiniu. R. L. darbo nevengė ir būdamas laisvėje. Iš socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis tik baigęs gimnaziją ir įstojęs mokytis į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademiją įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu, vėliau dirbo „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. R. L. nevengė ir ūkio darbų, dirbo pas ūkininką, tam, kad užsidirbtų apsaugos darbuotojo kursams. Baigęs apsaugos darbuotojo kursus įsidarbino apsaugos tarnyboje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo ir veikos padarymo metu. Nuteistasis tuo pačiu metu dar dirbo ir (duomenys neskelbtini) pareigose. Teisėjų kolegijos vertinimu šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nuosekliu darbu bei motyvacija sugeba siekti užsibrėžtų tikslų, pažymint, kad R. L. ir pataisos įstaigoje nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. mokosi plytelių klojėjo profesijos, o lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo darbų vykdytojo pareigose.
13. Ir nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad nuteistasis pagal vykdomąjį raštą yra skolingas 9275,92 Eur bei 865,11 Eur vykdymo išlaidų ir šiai dienai nors ir dirbdamas, tačiau yra atlyginęs tik mažą dalį priteistos sumos, todėl civilinis ieškinys, anot pirmosios instancijos teismo, dengiamas tik formaliai, nesiimant pakankamos iniciatyvos mažinti nusikalstama veika padarytą žalą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš nuteistojo gynėjo advokato pateiktos informacijos matyti, kad R. L. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui, kurio vertė 10371 Eur su centais yra taikomas turto areštas (b. l. 140-142), taip pat turto areštas taikomas ir nuteistojo sutuoktinės M. L. banko sąskaitoje esančioms lėšoms, leidžiant jai per mėnesį disponuoti ne didesnę kaip minimalia mėnesine alga (b. l. 135-139). O tai neabejotinai patvirtina, jog civilinio ieškinio padengimui užtikrinti yra imtasi visų priemonių. Tuo tarpu nuteistasis dirbdamas pataisos įstaigoje civilinį ieškinį dengia pagal išgales, o tam, kad priteistos sumos dengimas būtų dar efektyvesnis, nuteistasis žada priteistą sumą dengti ir dirbdamas lygtinai paleistas. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į R. L. aukščiau aptartą darbinę motyvaciją bei įvertinusi nuteistojo asmenines savybes, tokias, kaip pareigingumas, aukštų reikalavimų kėlimas sau, atsakingumas, principingumas bei kt., neturi pagrindo abejoti, kad R. L. lygtinio paleidimo atveju užsibrėžtų tikslų sieks tik teisėtais būdais bei priemonėmis.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sėkmingai nuteistojo probacijai šiuo atveju reikšminga ir tai, kad jis turi tvirtus socialinius ryšius, kurie gali veikti kaip apsauginis tolesnio nusikalstamumo veiksnys. Nuteistasis yra lankomas artimųjų, taip pat su jais bendrauja telefonu. Byloje pateikta informacija patvirtina, kad nuteistojo dėdė ir krikšto tėvas K. M. sutinka R. L. ir jo žmoną priimti gyventi dviejų kambarių bute, (duomenys neskelbtini) ir neprieštarauja, kad šiuo adresu būtų įrengta elektroninio stebėjimo įranga lygtinio paleidimo taikymo atveju. Nuteistojo dėdė apylinkės teismui pateiktame rašte pasižada nuoširdžiai stengtis padėti ir rūpintis R. L., tačiau šie duomenys apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje taip ir liko neįvertinti. Apylinkės teismas taip pat nevertino ir nuteistojo vyresniojo brolio pasižadėjimo padėti nuteistajam integruotis į kasdieninį gyvenimą (b. l. 50) bei R. L. buvusios kolegės, (duomenys neskelbtini) M. M. pateiktos nuteistojo charakteristikos, kurioje ji nuteistąjį apibūdina, kaip sąžiningą, protingą, vertą pasitikėjimo jauną žmogų bei pasižadėjimo lygtinio paleidimo atveju bendrauti su R. L., suteikti jam pagalbą ar palaikyti jį ir jo šeimą iškilus sunkumams (b. l. 49).
15. Tuo tarpu apylinkės teismas netvirtindamas Komisijos nutarimo skundžiamoje nutartyje konstatavo R. L. pastangų nepakankamumą nurodydamas, kad nuteistasis galimai nėra linkęs kreiptis pagalbos; galimai patiria sunkumus identifikuojant problemines sritis, kurios gali turėti įtakos naujų iššūkių atsiradimui; linkęs problemas kaupti savyje; išgyvena negilų kaltės jausmą, dėl padaryto pažeidimo, kas rodo galimą empatijos stoką nukentėjusiojo atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismo nurodytos tam tikros nuteistojo elgesio ir mąstymo problemos buvo įtakotos ne dėl susiformavusių neigiamų vertybių orientacijos, o dėl trauminės darbo patirties, kurioje R. L. netrūko emocinių išgyvenimų sprendžiant kitų asmenų problemas. Ir nors būdamas laisvėje R. L. savo emocines problemas sprendė savarankiškai, nesikreipdamas pagalvos į specialistus ar įstaigas, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę lankė psichologines konsultacijas skirtas analizuoti asmeninę nusikalstamo elgesio patirtį bei nuteistojo gebėjimus atpažinti problemas. Todėl akivaizdu, jog nuteistas laisvės atėmimo metu dėjo maksimalias pastangas spręsti nusikalstamą elgesį paskatinusias problemas.
16. Ir nors nuteistasis šiuo metu yra atlikęs nedidelę jam paskirtos bausmės dalį, tačiau įvertinus aukščiau aptartas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ir jo pastangas bei pažangą elgesio korekcijoje, reikalauti papildomai atlikti ilgesnės trukmės bausmės dalį nebūtų nei tikslinga, nei racionalu, nes R. L. jau šioje bausmės atlikimo stadijoje atitinka probacijai keliamus reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, jos sunkumas negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui. Tuo tarpu apylinkės teismas analizuodamas šias aplinkybes visiškai nepagrįstai konstatavo, jog R. L. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir tai pasak apylinkės teismo rodo neabejotinai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Tačiau teisėjų kolegija nesutikdama su tuo pažymi, kad R. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmąjį kartą, anksčiau neteistas, nors ir įvykdė smurtinį nusikaltimą, tačiau jis nebuvo iš anksto planuotas, įvykdytas spontaniškai, pažymint, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis buvo pripažintos aplinkybės susijusios su provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu bei suteikta pagalba nukentėjusiajam, todėl šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, akivaizdu, jog prieštarauja byloje surinkti faktiniai duomenys, o tai tik įrodo, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepakankamai objektyviai.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir nepagrįstai, daugiau deklaratyviais, subjektyviais teiginiais nei objektyviais faktais, atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Neabejotina, kad taikydama R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra Komisija pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai. Tuo tarpu apylinkės teismo išvados nėra pagrįstos bylos duomenimis ir jų visapusiška analize, todėl konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis nėra teisėta, ji naikinama, o 2021 m. spalio 7 d. Komisijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. L. gynėjo advokato Karolio Rugio skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. L..
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.