- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- 1A-196-478/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41625-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- R. L.
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos, A. A.
- Advokatai
- Petras Varkalys, Eglė Grucytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Palaimos ir nukentėjusiojo A. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla dėl kaltinimo R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį nutraukta dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties.
R. L. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinta.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. L. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pagal 2017 m. spalio 26 d. darbo sutartį Nr. 7625 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ greito reagavimo grupės apsaugos darbuotoju, 2019 m. lapkričio 14 d., apie 22 val. 09 min., dirbdamas apsaugos reagavimo ekipaže, gavęs apsaugos pulto pavojaus signalą dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo, atvyko prie „(duomenys neskelbtini)“ picerijos, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kur, įvykus žodiniam konfliktui su neblaiviu nukentėjusiuoju A. A., A. A. galimai pažeidžiant viešąją tvarką ir užsimojus ketinant suduoti ranka R. L., R. L., nesant tarnybinio reikalingumo ar būtinosios ginties sąlygų, o siekdamas demonstruoti apsaugos darbuotojo galią ir tyčia pažeminti A. A. bei jį sužaloti, be teisėto pagrindo panaudojo fizinį smurtą – dešinės rankos kumščiu vieną kartą tyčia sudavė A. A. į kairės pusės veido pažandinę sritį, dėl ko A. A. nukrito ant grindinio, ir, atsitrenkdamas galva į grindinį, patyrė dešinės pusės momenkaulio ir smilkinio lūžį, nusitęsusį į kaukolės pamatą per smilkinkaulio piramidę, tuo A. A. sukėlė fizinį skausmą, jį viešai pažemino ir padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, šiuo neteisėtu veikimu, nesuderinamu su valstybės tarnautojui prilyginto asmens – apsaugos darbuotojo – vardu, jis viršijo jam suteiktus įgaliojimus, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje numatytą asmens garantiją nebūti kankinamam, žalojamam, žeminamam; Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje numatytas fizinės prievartos panaudojimo sąlygas, kur numatyta, kad įtariamo teisės pažeidėjo sulaikymo metu fizinė prievarta ar šaunamasis ginklas prieš įtariamą teisės pažeidėją gali būti panaudotas tik šio įstatymo VI skyriuje numatytais atvejais ir laikantis nustatytų fizinės prievartos ir šaunamųjų ginklų panaudojimo bendrųjų sąlygų, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumą, turi užtikrinti, kad prieš įtariamą teisės pažeidėją būtų panaudota tiek šiame straipsnyje nurodytų priemonių ir tokiu mastu, kiek yra būtina neteisėtiems veiksmams nutraukti ir sulaikomo įtariamo teisės pažeidėjo pasipriešinimui neutralizuoti; to paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose nustatytas apsaugininko ar apsaugos darbuotojo fizinės prievartos panaudojimo sąlygas /atvejus/, kuriose numatyta, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas fizinę prievartą turi teisę panaudoti atremdamas pasikėsinimą, gresiantį jo sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš jo specialiąją priemonę ir (ar) šaunamąjį ginklą, sulaikydamas įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; 2018 balandžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus patvirtintos Greito reagavimo grupės apsaugos darbuotojų darbo instrukcijos 4.2 punkto numatytas pareigas, kur nurodyta savo elgesiu nežeminti kito asmens garbės ir orumo. Dėl patirto fizinio skausmo, kūno sužalojimų, viešo pažeminimo, sukeltų sveikatos atstatymo nepatogumų, dvasinių išgyvenimų didelės neturtinės – fizinės ir moralinės žalos patyrė fizinis asmuo – nukentėjusysis A. A., tuo pačiu padaryta didelė neturtinė žala ir juridiniam asmeniui – apsaugos tarnybai UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo iškreiptas ir sumenkintas apsaugos tarnybos, kaip svarbaus juridinio asmens, šiuo atveju užtikrinančio asmens ir turto saugumą, autoritetas, iškreipta apsaugos tarnybos paskirtis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį bylą R. L. atžvilgiu nutraukti, nurodė, kad nors R. L. veika formaliai atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau jis sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam A. A. padarė būtinosios ginties sąlygomis, esant aplinkybei, šalinančiai baudžiamąją atsakomybę (BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį R. L. atžvilgiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nustačius, jog R. L. panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. A., esant būtinosios ginties sąlygomis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nepadaryta veika, turinti BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
3. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti R. L. kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę; pripažinti R. L. kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti – 3 metus laisvės atėmimo.
3.1. Skunde prokuroras teigia nesutinkantis su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo padarytomis išvadomis, mano, kad jos neteisėtos ir nepagrįstos. Apelianto įsitikinimu, baudžiamojoje byloje esantys liudytojų D. G., E. Ž., J. B., P. D. parodymai apie analizuojamo įvykio priešistorę ir eigą patvirtina, kad nukentėjusysis A. A. minėtą vakarą buvo neblaivus, kėlė konfliktines situacijas, tačiau šių asmenų parodymai duoda pagrindą manyti, kad nukentėjusysis buvo suvaldomas, jo elgesį šalia buvusiam draugui D. G., kiek vėliau ir „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės apsaugos darbuotojams R. Z. bei E. Ž. pavyko suvaldyti. Šių duomenų kontekste vertintini ir kaltinamojo R. L. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad kai atvažiavo, konfliktas jau buvo lokalizuotas ir nukentėjusysis apsaugos darbuotojų išlydėtas į lauką. O po to pamatęs tuos pačius vaikinus prie parduotuvės, kurių vienas (nukentėjusysis) veržėsi atgal į parduotuvę. „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojui R. L. pasakė, kad policijos dar nekviestų, kad viskas išsispręs, ir jis vienas juos išlydėjo į lauką. Vėliau, R. L. teigimu, jis nuėjo nuo šių asmenų atgal į parduotuvę ir būdamas nusisukęs nuo jų, pajuto, kad jį sugriebė už rankos. Jam atsisukus, tas agresyvusis asmuo riktelėjo, kad jį iškirs ir bandydamas suduoti smūgius, smūgiuodamas rankomis ėjo link jo. Tai buvo kelių sekundžių reikalas, momentinis vertinimas, kad jį puola, toks asmens elgesys jį išgąsdino, todėl negali pasakyti, ar jį nuo savęs atstūmė, ar šiam sudavė, bet asmuo nukrito ant žemės“. Prokuroras teigia, kad tai, jog A. A. elgesys buvo kontroliuojamas žodžiais – patvirtina aukščiau nurodytos aplinkybės, todėl, jo įsitikinimu, R. L. atlikti veiksmai atitinka ne būtinosios ginties požymius, o tyčinio nusikaltimo sudėtį.
3.2. Prokuroro nuomone, R. L. parodymus, kad nukentėjusysis ėjo link R. L., jį sugriebė ir grasino suduoti, paneigia vaizdo įrašo turinys. Vaizdo įraše matoma, kad nukentėjusiajam A. A. mostaguojant rankomis, galimai, užkabinus R. L. petį, jis atsisuka ir, net nevertindamas situacijos, tiesiog smūgiuoja nukentėjusiajam A. A. į galvos sritį, po ko šis krenta. Tuo pačiu metu D. G., būdamas greta, o R. Z., būdamas prie kameros, mato tik rankomis mojuojantį ir prie R. L. artėjantį A. A., tačiau nė vienas iš šių liudytojų nenurodė, kad matė, kaip A. A. būtų sudavęs smūgį apsaugos darbuotojui R. L., ar būtų užsimojęs tai daryti. Smūgio sudavimo iš nukentėjusiojo pusės nematyti ir apžiūrėtame vaizdo įraše. Prokuroras teigia, kad šių svarbių aplinkybių visumos pirmosios instancijos teismas neįvertino ir konstatavo priešingai, kad nukentėjusysis atliko veiksmus, sudariusius pagrindą būtinajai ginčiai atsirasti.
3.3. Prokuroras pažymi, jog įvertinus ir R. L. ekipuotę – dujų balionėlį, antrankius, galima konstatuoti, kad esant šioms prevencinėms prievartos priemonėms, smūgio sudavimas tebuvo susierzinimo ir galimo išgąsčio pasekmė. Šiame kontekste reiktų atkreipti dėmesį ir į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo R. Z. parodymus, kad „agresyviai nusiteikusį klientą pakako žodiškai nuraminti ir išlydėti iš patalpų“, bei „žmogus buvo pernelyg girtas, nebūtina buvo smūgiuoti“, taip pat „tokiu atveju reikėjo naudoti kovinius imtynių veiksmus, uždėti antrankius, galima naudoti dujas“. Prokuroro vertinimu, šioje situacijoje R. L. turėjo visas reikiamas priemones, tačiau susidariusioje situacijoje visiškai nevertino panaudotinų priemonių apimties, o tiesiog atsisuko ir tyčia smogė smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį. Galimai, šioje situacijoje aiškumo būtų įnešęs momentas, užfiksuotas R. L. vaizdo kameroje, kurią pagal instrukciją privalėjo turėti įjungęs, tačiau nesilaikant instrukcijos, ji įjungta nebuvo. Prokuroro įsitikinimu, pagal baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, R. L. veiksmai neatitiko būtinosios ginties sąlygų, nes nenustatyta pavojingo kėsinimosi, kaip vienos iš būtinosios ginties sąlygų, byloje nėra duomenų, jog R. L. būtų reikėję nuo ko nors gintis.
3.4. Prokuroras skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikomas ir būtinojo reikalingumo institutas (BK 31 straipsnio 1 dalis), kadangi nebuvo jokio realaus kėsinimosi, gresiančio pavojaus R. L. ar visuomenės interesams, todėl nėra pagrindo pateisinti ir smurtinius jo veiksmus prieš nukentėjusįjį A. A.. Nebuvo būtinumo panaudoti fizinį smurtą prieš A. A., nes šiam mostaguojant rankomis ir/ar galimai palietus R. L., pastarasis, vykdydamas profesines pareigas, viršijo Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo nustatytus įgaliojimus, kadangi tyčinis smūgis į veidą negali būti vertinamas kaip teisėtas fizinės jėgos panaudojimas minėto įstatymo požiūriu. Liudytojų ir paties R. L. parodymais patvirtinta, kad visi pripažino, kad A. A. buvo pernelyg neblaivus ir nekoordinuotas, todėl šiuo atveju smūgio į gaivos sritį sudavimas yra laikytinas pertekliniu jėgos panaudojimu, kurio pasėkoje atsirado sunkios pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl šie R. L. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymius.
3.5. Prokuroro nuomone, šiuo atveju teismas neįvertino ir R. L. atliktų, teismo nuomone, gynybos veiksmų atitikties kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad neblaivaus asmens nepagarbūs žodžiai ir mostagavimas R. L. už nugaros yra teisėtas pagrindas fizinės jėgos panaudojimui, kurio pasekmė – sunkus sveikatos sutrikdymas, ir šių kaltinamojo veiksmų pobūdis atitiko užpuolimo pobūdį ir intensyvumą. Su tokiu teismo vertinimu sutikti negalima, nes neįvertinant tariamo kėsinimosi pavojingumo ir gynybos priemonių atitikties, iškraipoma būtinosios ginties samprata. Vertinant R. L. tyčios turinį, prokuroras teigia, kad surinktų duomenų pagrindu galima konstatuoti, jog smūgis nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – galvą buvo suduotas sąmoningai, t. y. R. L. suvokiant, kad suduodant smūgį į galvos sritį, neblaivus asmuo gali praradęs pusiausvyrą kristi ant kieto cementinio pagrindo, ko pasėkoje gali patirti sunkų kūno sužalojimą, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, todėl vertintina, kad R. L. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
3.6. Prokuroras skunde teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo R. L. veikus būtinosios ginties sąlygomis, tačiau atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, pagrįstai manytina, kad R. L., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju ir būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tarnybos metu pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje numatytą asmens garantiją nebūti kankinamam, žalojamam, žeminamam; Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje numatytas fizinės prievartos panaudojimo sąlygas, kur numatyta, kad įtariamo teisės pažeidėjo sulaikymo metu fizinė prievarta ar šaunamasis ginklas prieš įtariamą teisės pažeidėją gali būti panaudotas tik šio įstatymo VI skyriuje numatytais atvejais ir laikantis nustatytų fizinės prievartos ir šaunamųjų ginklų panaudojimo bendrųjų sąlygų, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumą, turi užtikrinti, kad prieš įtariamą teisės pažeidėją būtų panaudota tiek šiame straipsnyje nurodytų priemonių ir tokiu mastu, kiek yra būtina neteisėtiems veiksmams nutraukti ir sulaikomo įtariamo teisės pažeidėjo pasipriešinimui neutralizuoti; to paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose nustatytos apsaugininko ar apsaugos darbuotojo fizinės prievartos panaudojimo sąlygos /atvejai/, kuriose numatyta, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas fizinę prievartą turi teisę panaudoti atremdamas pasikėsinimą, gresiantį jo sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš jo specialiąją priemonę ir (ar) šaunamąjį ginklą, sulaikydamas įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; 2018 balandžio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus patvirtintos Greito reagavimo grupės apsaugos darbuotojų darbo instrukcijos 4.2 punkte numatytas pareigas, kur nurodyta savo elgesiu nežeminti kito asmens garbės ir orumo. Dėl patirto fizinio skausmo, sunkaus kūno sužalojimų, viešo pažeminimo, sukeltų sveikatos atstatymo nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, didelės neturtinės – fizinės ir moralinės žalos patyrė fizinis asmuo – nukentėjusysis A. A., tuo pačiu padaryta didelė neturtinė žala ir juridiniam asmeniui – apsaugos tarnybai UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo iškreiptas ir sumenkintas apsaugos tarnybos, kaip svarbaus juridinio asmens, šiuo atveju užtikrinančio asmens ir turto saugumą, autoritetas, iškreipta apsaugos tarnybos paskirtis.
3.7. Skunde prokuroras pažymi, jog situacijose, kuriose sprendimas varijuoja nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo, teisinio vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių, todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-3I3/2012, Nr. 2K-78-489/2016). Pirmosios instancijos teismo pareiga kruopščiai ištirti visus byloje surinktus įrodymus, juos sugretinti, pašalinti esančius prieštaravimus, įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir, vadovaujantis įstatymu, priimti teisėtą ir pagrįstą, BPK reikalavimus atitinkantį procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-303/2017). Prokuroro nuomone, šiuo atveju apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, netinkamai įvertino ir išnagrinėjo BK 28 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą.
Šalies argumentai
4. Nukentėjusysis A. A. apeliaciniame skunde prašo atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir priimti R. L. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje. Išnagrinėti nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį, priteisti iš R. L. A. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.
4.1. Skunde nukentėjusysis teigia, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, visiškai nevertino subjektyvių kaltinamojo asmeninių savybių, specialaus pasirengimo nukenksminti galimai pavojų keliančius asmenis, specialių kovinių žinių ir įgūdžių, dirbant apsaugos darbuotojo darbą, be to, visiškai nevertino objektyvių aplinkybių, susijusių su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, nepasisakė dėl byloje esančių telefoninių pokalbių įrašų turinio, iš kurių galima suprasti, kad kaltinamasis nesiekė jo suvaldyti kitomis priemonėmis, o tyčia sumušė, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose buvo visos būtinosios ginties sąlygos. R. L. be įspėjimo apie ketinimą panaudoti specialiąsias priemones – kovinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – jam, stipriai neblaiviam ir nekeliančiam realios grėsmės, sudavė vieną smūgį į galvos sritį, ir nuo šio smūgio nukentėjusysis nukrito bei susižalojo galvą, tokiu būdu sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo vertinimu, šiais neteisėtais veiksmais R. L. viršijo jam suteiktus įgaliojimus, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje numatytą asmens garantiją nebūti kankinamam, žalojamam, žeminamam; Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje numatytas fizinės prievartos panaudojimo sąlygas, to paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose nustatytas apsaugininko ar apsaugos darbuotojo fizinės prievartos panaudojimo sąlygas/atvejus, 2018 balandžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus patvirtintos Greito reagavimo grupės apsaugos darbuotojų darbo instrukcijos 4.2 punkte numatytas pareigas. Dėl patirto fizinio skausmo, kūno sužalojimų, viešo pažeminimo, sukeltų sveikatos atstatymo nepatogumų, dvasinių išgyvenimų didelės neturtinės – fizinės ir moralinės žalos patyrė fizinis asmuo – nukentėjusysis A. A., tuo pačiu padaryta didelė neturtinė žala ir juridiniam asmeniui – apsaugos tarnybai UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo iškreiptas ir sumenkintas apsaugos tarnybos, kaip svarbaus juridinio asmens, šiuo atveju užtikrinančio asmens ir turto saugumą, autoritetas, iškreipta apsaugos tarnybos paskirtis.
4.3. Nukentėjusiojo skunde nurodoma, jog tai, kad R. L. neveikė būtinosios ginties sąlygomis, patvirtina ir 2019 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokolas su fotolentelėmis (l t. b. l. 116-134). Iš šių duomenų matyti, kad tuo metu, kai kaltinamasis sudavė apeliantui smūgį į veido sritį, R. L. buvo atsisukęs į nukentėjusįjį veidu, pastarasis nebuvo jam už nugaros, kaip nurodė kaltinamasis. Kaltinamasis buvo pajėgus nustumti A. A. ranką nuo savęs ir nepanaudodamas fizinio smurto apsiginti nuo visiškai neblaivaus „užpuoliko“. Kaltinamasis kaire ranka bandė pagauti nukentėjusiojo dešinę ranką ir savo dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį, t. y. atrėmė tariamą jo kėsinimąsi suduoti smūgį ir tik jį atrėmęs sudavė smūgį, t. y. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kai kaltinamajam negrėsė realus pavojus, ir apelianto agresyvūs veiksmai buvo neutralizuoti, panaudojant gynybinius veiksmus.
4.4. Skundo autoriaus manymu, kaltinamojo pateikta gynybinė versija, jog jis išsigando ir instinktyviai sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, turėtų būti vertinama kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad policijoje jis dirba 5 metus, o apsaugoje 7 metus ir patvirtino, kad turi patirties konfliktų sprendime. Be to, nurodė, kad įvykio metu turėjo spec. priemones – dujų balionėlį ir antrankius, kurių nepanaudojo ir nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl vietoje spec. priemonių ar kovinių imtynių veiksmų panaudojo fizinį smurtą ir sudavė smūgį į galvos sritį. R. L. dalyvavo įvairiuose viešosios tvarkos užtikrinimo ir kelių policijos veiklos mokymuose, kuriose jam buvo suteiktos specialios žinios, susijusios su fizinės jėgos ir/ar specialiųjų priemonių panaudojimu policijos veikloje. Įsidarbindamas dirbti apsaugos darbuotoju, kaltinamasis R. L. taip pat buvo apmokytas ir instruktuotas, kada ir kaip turi būti panaudojama fizinė jėga atremiant užpuolimą, tai patvirtinta byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas išrašas apie R. L. susipažinimą su Greito reagavimo grupės apsaugos darbuotojų darbo instrukcijomis. Apelianto įsitikinimu, Kauno apylinkės teismas, pripažinęs duomenis apie R. L. apmokymą ir spec. parengtį įrodymais, privalėjo jais vadovautis ir konstatuoti, kad R. L., būdamas apmokytu asmenų ir turto apsaugos profesionalu, privalėjo tinkamai įvertinti susidariusią situaciją ir panaudoti kitas specialiąsias priemones.
4.5. Nukentėjusysis sutinka, kad jis pats elgėsi neadekvačiai, buvo įžūlus, neblaivus ir nesiorientavo aplinkoje, galėjo įžeisti į įvykio vietą atvykusį kaltinamąjį, tačiau pažymi, kad kaltinamojo R. L. atžvilgiu nepanaudojo fizinio smurto, jo nesužalojo, smūgio jam nesudavė, jokio realaus pavojaus kaltinamajam nekėlė, nes prieš suduodamas jam smūgį, kaltinamasis buvo suėmęs nukentėjusįjį už dešinės rankos. Nukentėjusiojo teigimu, jis nekėlė realaus pavojaus ir kitų asmenų sveikatai ar turto saugumui. Nurodo, kad kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės ir nurodė, kad jis A. A. tik pastūmė, norėdamas pargriauti, tačiau iš baudžiamojoje byloje pateiktų telefono pokalbių garso įrašų galima pastebėti, kad kaltinamasis iš karto po smūgio sudavimo skambino į apsaugos įmonės dispečerinę ir nurodė, kad asmenį „iškirto“. Iš byloje esančio vaizdo įrašo taip pat akivaizdu, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgį į galvą, o ne pastūmė ar bandė kitaip neutralizuoti.
4.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl BK 135 straipsnio 1 dalį numatytos nusikalstamos veikos, turi būti iš naujo sprendžiamas klausimas dėl R. L. atsakomybės už BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi skundžiamame nuosprendyje vienintelis motyvas išteisinti kaltinamąjį dėl šios nusikalstamos veikos padarymo buvo tariamas būtinosios ginties egzistavimas jo veikoje, kvalifikuotoje pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Apelianto vertinimu, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių galima pagrįstai teigti, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendis buvo priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusysis bei jo atstovė advokatė Eglė Grucytė apeliacinius skundus palaikė, prašė tenkinti juos nurodytais motyvais. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
7. Prokuroro ir nukentėjusiojo skundai tenkintini.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).
9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir pati atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, iš esmės sutinka su prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, kad R. L. veikė atsiradus teisei į būtinąją gintį nuo pradėto pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, be to, panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. A., esant būtinosios ginties sąlygomis, todėl nepadaryta veika, turinti BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. L. nekaltumo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jos padarytos remiantis išimtinai išteisintojo R. L. parodymais, visiškai neatžvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, neįvertino įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumos, nevertino visų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų ir rašytinių bylos įrodymų, nelygino jų tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, todėl pateikė nemotyvuotas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Toks nuosprendis negali būti pripažintas nei pagrįstu, nei teisėtu. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį ir nutraukė bylą, o apeliacinės instancijos teismo kolegija padarė išvadą, jog kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 2, 3 punktuose numatytais pagrindais (BPK 326 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė, kad R. L., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pagal 2017 m. spalio 26 d. darbo sutartį Nr. 7625 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ greito reagavimo grupės apsaugos darbuotoju, 2019 m. lapkričio 14 d., apie 22 val. 09 min., dirbdamas apsaugos reagavimo ekipaže, gavęs apsaugos pulto pavojaus signalą dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo, atvyko prie „(duomenys neskelbtini)“ picerijos, esančios, (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kur, įvykus žodiniam konfliktui su neblaiviu nukentėjusiuoju A. A., A. A. galimai pažeidžiant viešąją tvarką ir užsimojus ketinant suduoti ranka R. L., R. L., nesant tarnybinio reikalingumo ar būtinosios ginties sąlygų, o siekdamas demonstruoti apsaugos darbuotojo galią ir tyčia pažeminti A. A. bei jį sužaloti, be teisėto pagrindo panaudojo fizinį smurtą – dešinės rankos kumščiu vieną kartą tyčia sudavė A. A. į kairės pusės veido pažandinę sritį, dėl ko A. A. nukrito ant grindinio, ir, atsitrenkdamas galva į grindinį, patyrė dešinės pusės momenkaulio ir smilkinio lūžį, nusitęsusį į kaukolės pamatą per smilkinkaulio piramidę, tuo A. A. sukėlė fizinį skausmą, jį viešai pažemino ir padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, šiuo neteisėtu veikimu, nesuderinamu su valstybės tarnautojui prilyginto asmens – apsaugos darbuotojo – vardu, jis viršijo jam suteiktus įgaliojimus, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje numatytą asmens garantiją nebūti kankinamam, žalojamam, žeminamam; Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje numatytas fizinės prievartos panaudojimo sąlygas, kur numatyta, kad įtariamo teisės pažeidėjo sulaikymo metu fizinė prievarta ar šaunamasis ginklas prieš įtariamą teisės pažeidėją gali būti panaudotas tik šio įstatymo VI skyriuje numatytais atvejais ir laikantis nustatytų fizinės prievartos ir šaunamųjų ginklų panaudojimo bendrųjų sąlygų, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumą, turi užtikrinti, kad prieš įtariamą teisės pažeidėją būtų panaudota tiek šiame straipsnyje nurodytų priemonių ir tokiu mastu, kiek yra būtina neteisėtiems veiksmams nutraukti ir sulaikomo įtariamo teisės pažeidėjo pasipriešinimui neutralizuoti; to paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose nustatytas apsaugininko ar apsaugos darbuotojo fizinės prievartos panaudojimo sąlygas /atvejus/, kuriose numatyta, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas fizinę prievartą turi teisę panaudoti atremdamas pasikėsinimą, gresiantį jo sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš jo specialiąją priemonę ir (ar) šaunamąjį ginklą, sulaikydamas įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; 2018 balandžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus patvirtintos Greito reagavimo grupės apsaugos darbuotojų darbo instrukcijos 4.2 punkto numatytas pareigas, kur nurodyta savo elgesiu nežeminti kito asmens garbės ir orumo. Dėl patirto fizinio skausmo, kūno sužalojimų, viešo pažeminimo, sukeltų sveikatos atstatymo nepatogumų, dvasinių išgyvenimų didelės neturtinės – fizinės ir moralinės žalos patyrė fizinis asmuo – nukentėjusysis A. A., tuo pačiu padaryta didelė neturtinė žala ir juridiniam asmeniui – apsaugos tarnybai UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo iškreiptas ir sumenkintas apsaugos tarnybos, kaip svarbaus juridinio asmens, šiuo atveju užtikrinančio asmens ir turto saugumą, autoritetas, iškreipta apsaugos tarnybos paskirtis
11. R. L. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose kaltu neprisipažino, parodė, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios sužaloti nukentėjusįjį. 2019 m. lapkričio 14 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ greito reagavimo grupės darbuotoju, dirbo po vieną, nuo 8 val. iki 22 val. Prieš 22 val. vakaro gavo pavojaus mygtuką į planšetės programėlę, kad (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje paspaudė pavojaus mygtuką. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), įsijungė nešiojamą kamerą, nors jos atmintis buvo nuo 2018 sausio mėn. užpildyta ir vadovai apie tai buvo informuoti, tačiau jie negalėjo kažkokios programinės įrangos įrašyti, kad iškelti tuos įrašus, nes reikia kodo, programos. Nors neįrašinėjo, tačiau šviečianti mėlyna lemputė veikia prevenciškai. Nuėjęs į „(duomenys neskelbtini)“ piceriją pabendravo su picerijos darbuotojomis, kurios nurodė, kad paspaudė pavojaus mygtuką dėl kavinėje buvusių dviejų apsvaigusių asmenų, kurių vienas, žemesnio ūgio, kėlė konfliktą tiek su savo draugu, tiek kabinėjosi prie kitų kavinėje buvusių žmonių, nedaug trūko iki muštynių. Picerijos darbuotojos paaiškino, kad iki jam atvykstant atėjo „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai ir minėtus du asmenis išlydėjo. Išeidamas pirmame aukšte prie „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo pastebėjo apibūdintus asmenis, aukštesnis bandė laikyti žemesnį vaikiną, nes žemesnis brovėsi į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę pro pagrindinius vartelius, šūkavo, rėkavo, einant link jų, žemesnio ūgio asmuo pasakė, „o, m. ateina“. Jis tuo metu buvo su žalios spalvos apsaugos tarnybos uniforma. Priėjo, pasakė, kad yra apsaugos darbuotojas, atvyko dėl jų elgesio. Aukštesnis asmuo suprato, pasakė, kad viskas gerai, išeina namo, žemesnio ūgio asmuo pradėjo elgtis konfliktiškai, sakė jo nevarinėti, jis yra kovos menų specialistas, sakė „iškirs“. Paaiškino, kad asmuo eitų į lauką, nes prekybos centras baigė darbo laiką. Einant link išėjimo vyras pradėjo rankomis mosikuoti, grasinti. Sakė, kad jis kovotojas, ir tie mosikavimai rankomis išgąsdino. Jie buvo dviese, nežinojo, ar jie kažką darys, ar ne. Tas mažesnio ūgio ne tik prieš jį pradėjo agresyviai elgtis, bet ir prieš savo draugą, paaiškino, kad jie išeitų į lauką, kad bus kviečiama policija, jeigu toliau konfliktuos. Išėjo visi pro duris, parodė, kad prekybos centras užsidaro ir eitų namo, nusisuko eiti ir pajautė, kaip jam sugriebė už rankos, ir atsisukęs tuo momentu pastebėjo, kad vyras eina link jo smūgiuodamas. Nebuvo ką daryti ir tuo momentu tam asmeniui trenkė, ar nustūmė. Viskas buvo labai staigiai, buvo vakaras, darbo galas, buvo pavargęs, atsimena, kad atsisuko, mato, kad eina link jo, iš streso net nepajuto, ar vyras jam pataikė, ar ne. Kad tyčia norėtų vyrui suduoti, tai tikrai nebuvo. Buvo tikslas apsiginti nuo vyro, atsistumti. Pastebėjo, kad vyras nukrito ant žemės, todėl priėjo prie jo, pasilenkė, pastebėjo, kad nesąmoningas, akys užmerktos, patikrino, ar kvėpuoja, pavertė ant šono, kad liežuvis kvėpavimo takų neuždengtų, patikrino pulsą. Supratęs, kad reikalinga medikų pagalba, paskambino telefonu į apsaugos pultą. Paaiškino, kad jį puolė ir jis gindamasis pargriovė vyrą ant žemės. Pasakė, kad asmuo „prasileido“, suprasdamas, kad sudavė smūgį. Policijoje dirba 5 metus, o apsaugoje 7 metus, patirties konfliktų sprendime turi, ankstesniais atvejais, jeigu puldavo muštis asmenys, juos neutralizuodavo pargriaudamas, suimdamas už rankų. Šiuo atveju tikėjosi, kad konfliktas jau buvo išspręstas, asmuo buvo aprimęs. Manė, kad to stipriai neblaivaus vyro veiksmai kėlė jam grėsmę. Yra apmokytas tinkamai sureaguoti į puolimą, turėtų atsitraukti esant galimybei, šiuo atveju neatsitraukė, nes puolimas netikėtas. Mokymų metu moko atremti puolimą griaunant, suimant už rankos, neatliko šių veiksmų, nes buvo netikėtas užpuolimas. Mokymų metu nemoko atremti puolimą smūgiuojant, šiai situacijai nebuvo tinkamai pasiruošęs, nes tokia situacijai yra nekasdienė, išsigando dėl savo sveikatos. Yra susipažinęs su visomis darbo instrukcijomis, visomis taisyklėmis. Įvykio metu turėjo antrankius ir dujų balionėlį (3 t., b. l. 35-37).
12. Apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus R. L. parodymus (2 t., b. l. 55-57), apklausiamas R. L. parodė, kad nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jo vadovybė pateikė informaciją, kad uniformoje esanti kamera nebuvo įjungta, vėliau jis pats pridėjo tos kameros nuotraukos, kur matosi, kada buvo darytas paskutinis įrašas. Vadovybė ir apsaugos darbuotojai žinojo tą pačią problemą dėl kameros. Apklausiamas pirmos instancijos teisme nesakė, kad ėjo dar apsipirkti į „(duomenys neskelbtini)“, nes nemanė, kad tai aktualu, ikiteisminio tyrimo metu viską išsamiai paaiškino, o teisme negalvojo, kad tai turės kažkokios įtakos. Atvykęs į iškvietimą turėjo antrankius ir dujų balionėlį. Jei asmuo elgiasi agresyviai, visų pirma apsaugos darbuotojas turi saugoti savo sveikatą ir gyvybę. Jeigu puola – gintis. Gintis naudojant fizinę jėgą, spec. priemones, jeigu yra galimybė – šaunamąjį ginklą. Įvykus įvykiui turi informuoti pultą ir pultas informuoja tarnybas (3 t., b. l. 166-167). Teisėjų kolegijos pirmininkei pagarsinus „Greito reagavimo grupės“ apsaugos darbuotojų darbo instrukcijos 10.7, 10.9 punktus (1 t., b. l. 52-56), R. L. parodė, kad tuo metu nebuvo laiko delsti, nes sekundžių reikalas ir būtų pats nukentėjęs fiziškai. Neperspėjo piliečio. Jam nukentėjusysis sugriebė už dešinės rankos ties riešu. Viskas įvyko greitai, buvo tamsu, gal pats nepastebėjo, tuo metu suprato, kad jį asmuo puola. Tuo momentu jam atrodė, kad asmuo eina link jo, jį puola, o ar jis ėjo į priekį, ar atgal – negali pasakyti, nežiūrėjo, kur jo kojos eina. Supranta, kad jei būtų jam suduotas smūgis, jis būtų jautęs kažkokį skausmą. Buvo didelis išgąstis, apimtas didelės baimės galvojo, kad atsistūmė, iškart nesuprato, kad tam asmeniui trenkė, kai pamatė, kad asmuo guli ant žemės – suprato, kad kažkur pataikė, nejautė iš ko pataikė – iš kumščio ar delno (3 t., b. l. 166-167).
13. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitytais R. L. parodymais (t. 2, b. l. 55-57) nustatyta, kad jis, apklausiamas įtariamuoju parodė, kad nurodytą dieną dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ greito reagavimo ekipaže, dirbo vienas. Apie 22 val. buvo gautas pagalbos mygtuko suveikimas, adresu (duomenys neskelbtini), picerijoje ,, (duomenys neskelbtini)“. Atvykus nurodytu adresu, nuėjęs į kavinę išsiaiškino, kad buvo kviečiamas dėl agresyvaus kliento. Turėjo su savimi vaizdo įrašymo kamerą, tačiau dėl perpildytos atminties kortelės kamera vaizdo neįrašinėjo, bet veikė kaip prevencinė priemonė, nes buvo įjungta, kad asmenys matytų žybsinčią švieselę. Picerijos darbuotojos pasakė, kad jau ,, (duomenys neskelbtini)“ apsauginiai išsivedė tą neramų klientą, iš viso kartu buvo du jaunuoliai, iš kurių vienas kėlė konfliktą, kibo prie klientų, buvo agresyvus, bandė sukelti muštynes. Kadangi konfliktas buvo išspręstas, apie tai pranešė centriniam pultui. Užėjo į prekybos centrą, parduotuvę ,,(duomenys neskelbtini)“, kur nusipirko reikalingų prekių. Eidamas nuo savitarnos kasų, pamatė, kaip priekyje, prie metalinių vartelių, kurie yra prekybos centro viduje, prie įėjimo į parduotuvę, stumdosi du asmenys. Kadangi jam buvo apibūdinti asmenys, kėlę konfliktą kavinėje, suprato, kad tai tie patys jaunuoliai. Savo prekes palikęs informacijos centre, nuėjo link tų jaunuolių, iš kurių vienas buvo, kaip supranta, tas nukentėjusysis. Tas asmuo (nukentėjusysis) veržėsi atgal į parduotuvę. Einant lik jų, dar prekybos centro viduje, tas agresyvus asmuo pasakė, kad atėjo ,,mentas“. Jis atsakė, kad yra apsaugos darbuotojas, paaiškino, kad buvo iškviestas dėl jaunuolių elgesio restorane, ir kad jie turi apleisti patalpas, nes prekybos centras yra uždaromas. Tas asmuo pasakė, kad šio nevarinėtų, kad šis yra kovų žinovas, ar kovotojas ir kad jį iškirs. Šiam paaiškino, kad nereikia gąsdinti. O šis sakė, kad ne vieną yra iškirtęs ringe ir jį iškirs. Jis stengėsi šį išlydėti iš parduotuvės, tačiau einant link išėjimo, asmuo elgėsi agresyviai, mojavo rankomis. Tuomet jau šalia buvęs jaunuolis pradėjo šį raminti ir jie susikibo. Matydamas tokią situaciją, šalia buvęs ,, (duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas pasakė, kad kviečia policiją, o jis, matydamas, kad asmenys yra neblaivūs, apsaugos darbuotojui pasakė, kad dar policijos nekviestų, kad pats juos išlydės, kad parduotuvė jau uždaroma, t. y. kad viskas išsispręs. Vienas pats juos išlydėjo į lauką, ir pasakė, kad jie eitų į namus, kad neprisidarytų sau problemų. Kadangi asmenys buvo išlydėti į lauką, jis grįžinėjo į prekybos centrą pasiimti savo prekių. Jau būdamas nusisukęs nuo jų pajuto, kad jį sugriebė už rankos. Atsisukus, tas agresyvusis asmuo riktelėjo, kad jį iškirs, ir, bandydamas suduoti smūgius, smūgiuodamas rankomis ėjo link jo. Tai buvo kelių sekundžių reikalas, bet momentinis vertinimas buvo, kad jį puola. Toks asmens elgesys jį išgąsdino, jis išsigando ir tikrai negali pasakyti, ar šį nuo savęs atstūmė, ar šiam sudavė, bet asmuo nukrito ant žemės. Asmeniui nukritus, jis priėjo, pasilenkė prie šio, įvertino būklę. Pavertė ant šono, kad liežuvis neužkristų, patikrino pulsą. Įvertinęs, kad situacija yra rimta, reikalinga pagalba, informavo centrinį pultą. Prie jo priėjo tas asmens draugas ir supratęs, kad jis kviečia pagalbą, pradėjo sakyti, kad nieko nekviestų, kad šis tuoj atsikels ir jie eis namo. Tas draugas minėjo, kad nukentėjęs asmuo yra grįžęs iš užsienio, kad šis ilgą laiką nevartojęs alkoholio, kad jie tą vakarą išgėrė ir dėl suvartoto alkoholio tas nukentėjęs pradėjo taip agresyviai elgtis. Medikams atvykus, tas vyras buvo su pulsu. Medikai pasakė, kad greičiausiai kraujuoja iš ausies, ir tą asmenį išsivežė. Policijos ekipažo nesulaukus, pasiskambino tiesiogiai policijos budėtojui ir sužinojęs, kad dar ekipažas neišsiųstas, pats jų nurodymu nuvyko į policiją, į Nusikalstamų veikų registravimo skyrių, kur surašė išsamų paaiškinimą dėl situacijos. Neturėjo jokios tyčios sužaloti žmogų, bet toje situacijoje jo veiksmus galėjo įtakoti to asmens ne kartą jo atžvilgiu išreikšta agresija, kad tas asmuo yra kovotojas ringe, kas galėjo sukelti emocinį susijaudinimą ir nevalingą jausmą gintis. Negali įvardinti, kokiu konkrečiu veiksmu nuo asmens gynėsi, bet tas veiksmas buvo tik savigyna nuo agresyvaus asmens, kuris pats ketino jį sužaloti.
14. Nukentėjusysis A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susitiko su draugu D. G. papramogauti. Prieš įvykį buvo ir kitose kavinėse, kur vartojo alkoholį. Atvykę į „(duomenys neskelbtini)“, taip pat gėrė alkoholinius gėrimus, ėjo pasmūgiuot į žaidimų automatą „kriaušė“, grįžęs į piceriją paprašė ledukų, nes pradėjo tinti krumplys, toliau su draugu vartojo alkoholį. Gėrė nemažai, buvo iš po naktinės pamainos, mažai valgęs, pavargęs, todėl tai suveikė, nes aplinkybių nelabai atsimena, nutrūkusi atmintis. Nei kovų menų, nei savigynos kursų nėra lankęs, nei kariuomenėje tarnavęs. Mano, kad gal alkoholis taip suveikė, kad teigė priešingai. Negalvoja, kad išprovokavo konfliktą. Matė vaizdo medžiagą, kaip priėjo apsauginis, pakalbėjo, nusisuko, jis ranką tiesė link apsauginio peties, apsauginis suėmė ranką, jis ją išsitraukė, ir iš karto smūgis buvo jam į žandikaulio sritį, jis nukrito. Dirba operatoriaus padėjėju, reiškia civilinį ieškinį 10 tūkts. Eur sumai, nes neurochirurgas pasakė, jog jeigu truputį dešiniau būtų nukritęs – būtų likęs daržove. Dar ir dabar su viena ausimi girdi tik 60-70 proc. (3 t., b. l. 37-38).
15. Liudytojas D. G. apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio datos neprisimena, įvykis buvo išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“. Su A. buvo išgėrę – gėrė viskį keliose kavinėse, paskui ‚(duomenys neskelbtini)“ esančioje kavinėje, kalbėjosi, mušė bokso kriaušę. Po to A. pasikeitė, pradėjo kabinėtis prie žmonių, kviesti padavėjas, jis A. ramino. Ėjo A. iš paskos ir visiems žmonėms, prie kurių A. kabinosi, sakė jo nebijoti, nes nieko nepadarys. Sakė tiems žmonėms nekreipti dėmesio ir A. nebijoti, nes A. buvo „šustras“, bet jokių veiksmų nebuvo. Jam A atrodė agresyvus, bet visi asmenys jam atrodo agresyvūs. Su juo A. nekonfliktavo. A. jis buvo apraminęs, už drabužių suėmė ir prie kėdės prirėmęs pasodino, pasakė, kad kviestų apsaugą, nes nesuvaldo A., atrodė, kad kažkas bus negerai, taip nesielgiama, kaip elgėsi A.. Daug jėgų pasodinti A. nereikėjo, jį palaikė, kol atėjo apsauga. Atėjus apsaugai, išėjo į lauką prie bankomato. Tačiau A. dingo, jis ėjo jo ieškoti, už rankos išvedė iš „(duomenys neskelbtini)“ į lauką, tada išėjo ir „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas. A. jam smūgį lyg norėjo ir bandė duoti, ir gavo pats smūgį. Ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus, jis tik atsakinėjo į tyrėjos klausimus, sakydamas „taip“, „ne“ arba keliais žodžiais (3 t., b. l. 38-40).
16. Be jau aptarto, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. G. parodė, kad A. A. pažįsta maždaug 15 metų. Išgėręs A. pasikeitė. Jiems sėdint „(duomenys neskelbtini)“, A. atsistojo ir nuėjo prie kito staliuko sėdinčio vyro. Kiek suprato ir girdėjo, tas vyras, prie kurio A. prisėdo, buvo ne lietuvis, jis kalbėjo rusiškai, ir girdėjo, kad A. dar bando kalbėti rusiškai, tačiau šiam nelabai pavyksta susikalbėti su tuo vyru. Matė, kad prasideda konfliktas, kad A. kabinėjasi, todėl priėjo prie jų, matė, kad to rusakalbio vyro rankos dreba, todėl dar šio atsiprašė už A., pasakė, kad šis girtas ir panašiai. A. kartu grįžo prie staliuko, tačiau vis tiek nerimo, labai keistai kvietėsi padavėją, iškėlęs ranką spragsėjo pirštais ore, po to atsistojęs ėjo prie kito staliuko, prie kurio sėdėjo vaikinas ir mergina, kabinėjosi prie jų. Visur vaikščiojo iš paskos A., visų buvusių klientų ir darbuotojų atsiprašinėjo už A.. Vis bandė nuraminti A., klausė jo, kas šiam darosi, sakė, kad nusiramintų. Norėjo jį išsivesti iš kavinės, matė, kad reikia eiti, kad gali būti blogai. Vienu metu jau A. savo rankomis laikė suėmęs už megztinio, ties krūtine, tvirtai jį laikė, ir paguldė ant kėdės. Atėjo du „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai, paprašė išeit iš kavinės patalpų į lauką, ir tada pavyko išsivesti A.. Su apsaugos darbuotojais nekilo jokių konfliktų, A. pavyko išsivesti geranoriškai. Su A. atsidūrė lauke, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo. Jis pats nuėjo prie bankomato, kuris yra lauke, paėjus už kampo nuo įėjimo, ir nusiėmė pinigų. Kol nusiiminėjo pinigus, A. kažkur nuėjo. Pamatė, kad A. yra prekybos centro viduje ir su kažkuo ginčijasi. Eidamas link įėjimo matė, kad atvažiuoja saugos firmos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Matė, kad iš jo išlipa vienas jaunas vyras. Įėjęs į patalpų vidų, matė, kad A.. su kažkuo ginčijasi, tačiau nesuprato su kuo, šis tik rėkavo kažkokius žodžius, tačiau jis tik suėmė A. už pečių ir vedėsi į lauką, kad šis nusiramintų. Kai išsivedė į lauką A., tada pastebėjo, kad lauke stovi jis, A. ir „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, vilkintis šviesą atspindinčią liemenę. A. vis rėkavo, nenusiramino. A. buvo piktai nusiteikęs, matė, kad šis rankomis mosikuojasi prieš apsaugos darbuotoją, A. apsauginiui kažką dar rėkė, šaukė ant apsaugos darbuotojo ir vis mosikavosi rankomis. Teigė, tikrai manęs, kad A. apsaugos darbuotojui suduos smūgį, nes šis buvo labai piktas, agresyvus, rėkė, be to, prie pat apsauginio mosikavosi, lyg norėdamas suduoti smūgį. Jam buvo panašu, kad taip bus, todėl jis išsigando. Bet pamatė, kaip apsaugos darbuotojas A. suduoda vieną smūgį į veidą, ir A. nukrito ant žemės. Apsaugos darbuotojas šį pavertė ant šono, kažkam skambino, ir po kurio laiko atvažiavo greitoji pagalba, kuri A. nuvežė į Kauno klinikas (2 t., b. l. 15-16).
17. Pirmos instancijos teisiamajame posėdyje liudytojas E. Ž. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš įrašo vaizdo kamerose. Kai uždarinėjo „(duomenys neskelbtini)“, kolega R. Z. pasakė, kad kažkoks įvykis yra. Atsisuko vaizdo įrašą ir pamatė įvykį. Atvažiavo greitoji, apžiūrėjo pilietį, po kurio laiko atvažiavo policija. Prieš tai jį kvietė į konfliktą „(duomenys neskelbtini)“ picerijos darbuotojai, sakė neblaivūs asmenys kabinėjosi prie kavinės darbuotojų. Pradžioje jis vienas nuėjo, po to R. Z. pranešė, ir jis atėjo. Išvedė du piliečius, vieną jis, kitą R. Z.. Išvedami asmenys nesipriešino, buvo ramiai. Vieną iš jų atpažįsta (parodė į teismo salėje esantį D. G.). Išlydėjus, lauke prie durų einant antras asmuo negražiai, agresyviai pradėjo elgtis, sakė, „ar į snukį nori“. Draugas agresyvų asmenį nuvedė toliau, galvojo, kad jie išėjo, ir pats grįžo atgal į patalpas. Po 22 val. reikėjo užrakinti patalpas, matė, kad vėl ateina tas antras asmuo, kuris buvo agresyvesnis, jam pasakė, kad prekybos centras baigė darbą ir liepė eit namo, bet asmuo pasakė, kad yra pavargęs, paprašė leisti pasėdėti, todėl jį paliko prekybos centro patalpose. Eidamas užrakinti patalpas, susitiko „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoją, jam pasakė, kad asmuo sėdi. To asmens, kuriam leido pasilikti prekybos salėje judesiai buvo nenuspėjami, nors tuo metu su juo asmuo nekonfliktavo, bet nenorėjo išeiti, tokios būklės asmuo gali fiziškai sužaloti kitą asmenį (3 t., b. l. 40).
18. Liudytojas R. Z., apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad datos neprisimena, prieš parduotuvės uždarymą jo porininkas buvo monitorinėje, jis buvo prie išėjimo, ir per ryšio priemones pranešė, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ picerijos paskambino, prašė pagalbos, kad asmenys kabinėjasi prie klientų, nenori išeiti. Nuėjo ten dviese, ten buvo du vyrai, padauginę alkoholio, vienas normalus, kitas labai agresyvus, muštis norėjo, juos išprašė ir išlydėjo. Jis ėjo su tuo aršesniu vyru, kuris sakė, kad „Afganistaną praėjo, kovos menus lankė, juodą diržą, 4 daną turėjo“, kovinę padėtį demonstravo. Jis jėgos turėjo, jau galvojo laužti rankas, dėti antrankius ir kviesti patrulius. Išlydėjo jį į kiemą, jis prie išėjimo už durų lauke labai muštis norėjo. Gražiuoju paprašė asmens išeiti, ir jis išėjo. Po to žiūri monitorinėje per kameras, kad tas vyras guli, apsauginį puolė, apsauginis niuktelėjo, ir jis nukrito. Nesuprasi, ar apsaugos darbuotojas jam sudavė smūgį, ar stūmė, jis buvo „pergėręs“, ten to smūgio nereikėjo. Pagal nukenksminimo instrukciją, iš pradžių gražiuoju turi nusikenksminti, po to, jeigu nepadeda – spec. priemones, dujas, antrankius panaudoji. Jeigu jį patį pultų, gintųsi, panaudotų kovinių imtynių veiksmus. Pagalvojimas, ar spėsi išsisukti, ar ne, yra sekundžių reikalas, kai tau duoda, automatiškai duodi atgal (3 t., b. l. 40-41).
Žemesnės instancijos teismas
19. Liudytoja J. B., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje adresu (duomenys neskelbtini). Atėjo du vaikinai pavalgyti, išgerti. Jos kolegė juos aptarnavo. Užsisakė butelį viskio, dar kažką, ir gėrė, ėjo mušti bokso kriaušę. Po to kitaip pradėjo elgtis, salėje esantys žmonės buvo nepatenkinti jų elgesiu, nes rėkavo, keikėsi, ėjo prie kitų klientų, atėjo klientė ir prašė iškviesti apaugą. Vyras išgėręs gyrėsi, kad yra boksininkas. To vaikino draugas jį tramdė, ant suolo buvo jį prispaudęs ir prašė kviesti apsaugą. Ji iškvietė apsaugą. Apsauga ilgai važiavo, tada paskambino „(duomenys neskelbtini)“ apsaugai, nes tas vaikinas nuo baro norėjo taures imti, sakė, kad pačiups iš baro stiklinę ir paleis į klientus, ji jautėsi nesaugiai, jos kolegė prašė pabūti su ja salėje, nes jai vienai baisu. „(duomenys neskelbtini)“ apsauginis liepė gražiai išeiti, jie išėjo. Kai atvažiavo „(duomenys neskelbtini)“ apsauginis, pasakė, kad jai jo nereikia. Kai baigusi darbą išėjo, matė, kad greitoji atvažiavo. Po 22 val. išėjo su bendradarbe link mašinos, vaikinas gulėjo ant žemės, o „(duomenys neskelbtini)“ apsauginis buvo prie jo pritūpęs (3 t., b. l. 49-50). Apylinkės teismo teisiamajame posėdyje taip pat buvo pagarsinti šios liudytojos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtina pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. B. taip pat parodė, kad vienu metu kavinėje nebuvo daug klientų, tai į to asmens elgesį ypatingo dėmesio nekreipė. Jie abu tai būdavo prie staliuko, tai eidavo padaužyti šalia kavinėje esančią bokso kriaušę. Tačiau, kai kavinėje atsirado daugiau klientų, tas agresyvesnis asmuo pradėjo kibti prie vieno iš užsieniečių, tačiau šis asmuo, nutaikęs tinkamą momentą, iš kavinės išėjo. Po to tas vyrukas prisėdo prie kitų klientų – moters ir vyruko, kuriuos vaišino kokteiliais. Pasiteiravus, ar jis netrukdo, klientai jokių pretenzijų neišsakė, todėl leido jam ten sėdėti. Po kurio laiko, kuomet ji jau buvo nuėjusi už baro, tas asmuo atėjo užsisakyti gėrimų į taures ir kažkodėl pradėjo sakyti, kad jeigu ji iškvies jam apsaugą, tai jis tada iškvies savo gaujos narius, sakė, kad priklauso kažkokiai gaujai. Žinodama, kad firmos ,, (duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai, kurie turėtų reaguoti į pagalbos mygtuką, vyksta labai ilgai pagal iškvietimą, stengėsi su tuo asmeniu bendrauti mandagiai, jį raminti. Vienu momentu jis net ketino pačiupti nuo baro stiklinę, sakydamas, kad paleis į salę su klientais, tačiau jo ranką nutraukė ir pasakė, kad jis elgtųsi tinkamai, kad tegul išgeria savo gėrimus, nes tuojau bus uždaroma kavinė. <...> Pergyvendama, kad neįvyktų didesnis konfliktas, paskambino parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojams ir paprašė, kad jie ateitų. Žino, kad jiems nepriklauso pas jas ateiti, tačiau jie sutiko. Į kavinę atėjo du apsaugos darbuotojai. Tai tuomet tas agresyvus klientas buvo jau apsiraminęs ir neva draugiškai kalbėjo su vienu iš tų apsauginių. Tačiau jai pasirodė, kad jis sąmoningai buvo uždėjęs savo ranką apsaugos darbuotojui ant kaklo ir jį spaudė, taip kaip norėtų išprovokuoti apsaugos darbuotoją. Tačiau abu apsaugos darbuotojai susitarė su tais vyrukais, ir šie buvo išlydėti iš kavinės. Tuomet, gal po kokių penkių minučių, pas ją atėjo ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kuris buvo su įmonės apranga. Jam pasakė, kad pagalbos nebereikia, kad klientus jau išlydėjo ,, (duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai (2 t., b. l. 22-23, 26-27).
20. Liudytoja P. D. teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu parodė, kad įvykio metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje padalinio vadove, tą dieną buvo darbe nuo 8 val. iki 17 val., kai įvykis įvyko, jau buvo namie. Administratorė ir padavėja jai vakare parašė, kad buvo klientas, kuris priekabiavo prie kitų klientų. Kitą dieną atėjus į darbą, jai „(duomenys neskelbtini)“ apsauginis papasakojo, kad jų klientas prisigėrė, išėjęs iš kavinės apsižodžiavo su apsauginiu, ir apsauginis jam trenkė į galvą. Vaizdo įrašus žiūrėjo, kaip jis sėdėjo kavinėje ir kabinėjosi prie klientų, bet kas vyko su apsauginiu, nematė (3 t., b. l. 51).
21. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytojas R. L. parodė, kad įvykį kažkiek pamena, buvo gautas pavojaus mygtukas į centrinį punktą, išsiųstas ekipažas. Nuvykęs ekipažas paskambino tarnybiniu telefonu ir paprašė greitosios ir policijos pagalbos. Pranešė, kad nukentėjęs asmuo netekęs sąmonės. Tiksliai pokalbio turinio su apsaugos darbuotoju nepamena, bet visi pokalbiai yra įrašomi. Buvo iškviesta greitoji ir policija. Kaip suprato, buvo ekipažo savigyna prieš nukentėjusį. Kad tai yra savigyna, nusprendė, nes apsaugos darbuotojas neturi teisės pirmas pulti, pradėti muštynių. Tokių atvejų labai daug, beveik kiekvieną dieną, kai naudojama savigyna. Dažnai būna dėl visokių priežasčių patys nukentėjusieji save sužaloja. Pats dirba tik prie pulto ir su greitojo reagavimo apsaugos darbuotojų instrukcijomis nėra supažindintas ir nežino, kokius veiksmus jie turi atlikti. Pagal instrukcijas, kiek žino, turi vykti darbuotojai su įjungtomis kameromis (3 t., b. l. 57-58).
22. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. L. parodė ir tai, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus pareigose. 2019 m. lapkričio 14 d. apie 22 val. į centrinį pultą gavo pavojaus signalą iš „(duomenys neskelbtini)“ picerijos, esančios, (duomenys neskelbtini), todėl išsiuntė du ekipažus, kur dirbo po vieną saugos darbuotoją, kurių anketinių duomenų tuo metu nežinojo. Kaip jam yra žinoma, į įvykį pirmasis sureagavo ekipažas, kuriame dirbo R., kuris būdamas įvykio vietoje telefonu informavo, kad antrasis ekipažas nereikalingas, jis susitvarkys vienas ir antrąjį ekipažą atšaukti. Atsižvelgdamas į tai, jis atšaukė antrąjį ekipažą. Netrukus R. telefonu informavo, kad iš picerijos kartu su „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju išlydėjo nepageidaujamą asmenį, jokios daugiau papildomos informacijos nesuteikė. Dar po kelių minučių į pultą paskambino R. ir telefonu atsiliepusiai kolegei pasakė, kad reikalinga iškviesti policiją ir greitąją medicininę pagalbą prieš tai paminėtam nepageidaujamam asmeniui, kuris yra be sąmonės. Jis pats iš karto per Bendrąjį pagalbos centrą iškvietė paminėtas tarnybas. Po to, iš bendrojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino R. į darbo telefoną, nes skambinti iš asmeninių į asmeninius telefonus draudžiama, visi pokalbiai turi būti įrašomi. Pokalbio metu R. paaiškino, kad šis gynėsi nuo paminėto nepageidaujamo asmens, kuris nukrito ir neteko sąmonės. Apie panaudotas savigynos priemones saugos darbuotojai privalo taip pat pranešti, tačiau iš pateiktos informacijos suprato, kad jų R. nenaudojo, nes nepranešė. Taip pat R. nepatikslino, kokius veiksmus šis atliko nepageidaujamo asmens atžvilgiu ir kokius pastarasis veiksmus atliko prieš R.. Daugiau jokių aplinkybių šis nepatikslino ir apie asmeniui padarytus konkrečius sužalojimus jis nieko nežinojo, nes R. nesakė. Netrukus telefonu R. informavo, kad atvyko greitoji medicinos pagalbą ir sąmonės netekusį asmenį išvežė į ligoninę, o kadangi policija neatvyko, šis pats susiskambinęs su kažkurio policijos komisariato budėtoju susitarė, kad pats prisistatys į šiam nurodytą policijos komisariatą. Dar vėliau R. telefonu informavo, kad buvo nuvykęs į policiją ir informavo apie tarnybos pabaigą. Po įvykio daugiau su saugos darbuotoju R. nekalbėjo ir jokių konkrečių įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes nežino (2 t., b. l. 34-35).
23. 2019 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ pastatas. Priešais pastatą iš šonų matoma įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Ties parduotuvės pastato kampu matomas įėjimas į pastato vidų, automatinės durys užrakintos, pirmame pastato aukšte prie įėjimo matomi vitrininiai langai. Prie durų matomos metalinės kojų valymo groteles, iš kairės ir dešinės pusės matomos šiukšlių dėžes. Nuo pagrindinių įėjimo durų keturių metrų atstumu link automobilių stovėjimo aikštelės į Draugystės gatvės pusę ant asfaltuotos aikštelės dalies matomas popierinis rankšluostis, galimai skrandžio turinys, bei šalia - raudonos spalvos dėmės, tikėtina kraujas. Vieta nesaugoma, stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 28-35).
24. Medicinos dokumentų išrašu nustatyta, kad 2019-11-15 A. A. diagnozuota židininė smegenų kontuzija, kaukolės pamato lūžis (1 t., b. l. 109).
25. Specialisto išvadoje Nr. G3085/2019(02) konstatuota, kad A. A. padaryta: veido kairės pažandės srities sumušimas su poodine kraujosruva nuo žandikaulio kampo iki gerklų viršutinio krašto, dešinės momeninės srities sumušimas su minkštųjų audinių patinimu ir paviršiniu odos nubrozdinimu ties momenkaulio gumburu, dešinės pusės momenkaulio ir smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą per smilkinkaulio piramidę, dešiniojo smegenų pusrutulio smilkininės srities sumušimo židiniai, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu ant kairio pusrutulio palei smegenėlių padangtę, dešinės plaštakos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva ties 2 ir 3 pirštakaulių krumpliais. Išoriniai paviršiniai sužalojimai (odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos) atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą; galvos smegenų sumušimo smulkūs židiniai, jei neturės klinikinę eigą sunkinančių komplikacijų, atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą, o kaukolės skliauto lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Kairės pažandės srities sumušimas padarytas suduodant smūgį kietu buku riboto paviršiaus daiktu, kuo galėjo būti į kumštį sugniaužta ranka, pėda, kelis ar panašių savybių įrankis, dėl ko buvo padarytas kairės pažandės srities sumušimas. Labiausiai tikėtina, kad nuo šio, į veidą suduoto, smūgio įvykusio griuvimo ant dešinio šono ir atgal pasėkoje A. A. dešine momenine sritimi trenkėsi į kietą neriboto paviršiaus sunkų daiktą ar grindinio plokštumą. Pastarojo trauminio kieto daikto ir dešinės momeninės srities kontakto pasėkoje lūžo kaukolės kaulas, buvo sumuštos galvos smegenys ir po kietuoju dangalu išsiliejo kraujo. Dešinės plaštakos 2 ir 3 delnakaulių krumplių sritį traumavo pats smūgiuodamas į kažką kieto. Konstatuoti sužalojimai atspindi mažiausiai tris trauminius kontaktus, t. y. mažiausiai po vieną į kiekvieną traumuotą sritį: kairės pažandės sritis; dešinė momeninė sritis; dešinė plaštaka. Labiausiai tikėtina, kad A. A. pirmiausiai gavo smūgį į kairę pažandę, ir smūgio pasėkoje griūdamas susimušė dešinę momeninę sritį. Kada tiksliai susimušė plaštaką, nustatyti negalima, nors visi sužalojimai pagal savo išvaizdą ir medicininių dokumentų duomenis yra iki 4 parų senumo ir galėtų būti patirti užduotyje minimą dieną. Galvos kaulų lūžio linijos eiga ir smegenų sumušimo lokalizacija rodo, kad griuvimas buvo su pašalinės jėgos suteiktu pagreičiu, t. y. nuo į kairę veido pusę suduoto smūgio (1 t., b. l. 112-113).
26. 2018 m. balandžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus patvirtintomis Greito reagavimo grupės apsaugos darbuotojų darbo instrukcijomis, kurių 4 dalies ,,GRG apsaugos darbuotojui draudžiama“ 4.2. p. numatyta, jog ,,GRG apsaugos darbuotojui draudžiama savo elgesiu žeminti kito asmens garbę ir orumą“; 6 dalies ,,GRG darbuotojų veiksmai, gavus pranešimą iš CSP ir nuvykus prie objekto“ 6.7. p. numatyta, jog ,,prieš išlipant iš automobilio, įjungti liemenėje nešiojamą vaizdo kamerą ir išjungti kamerą tik pabaigus objekto apžiūrą, pavojaus mygtuko iškvietimo arba įvykdžius bet kokią kitą užduoties atlikimą ir atsisėdus į automobilį“; 10 dalies ,,GRG apsaugos darbuotojo veiksmai objekte aptiktų asmenų tapatybei nustatyti“ 10.7. p. numatyta, kad ,,jei asmuo (-ys) nevykdo žodinių nurodymų, provokuoja konfliktą, aktyviais fiziniais veiksmais priešinasi, sukelia muštynes GRG darbuotojo ir aplinkinių asmenų atžvilgiu, tada GRG darbuotojas perspėja asmenį (-is), kad bus panaudota fizinė prievarta bei specialiosios priemonės, sulaikyti ir perduoti policijos pareigūnams“, 10.9. p. numatyta, kad ,,jei asmuo (-ys) priešinasi, sukelia muštynes GRG darbuotojo ar aplinkinių asmenų atžvilgiu, tada GRG darbuotojas pagal susidariusias aplinkybes tarnybiniame telefone spaudžia greito rinkimo mygtuką ,,5“ ir panaudoja kovinius veiksmus ir/ar spec. priemones ir sulaiko asmenis, nepaklususius teisėtiems reikalavimams, stengdamasis sudaryti kuo mažiau žalos sulaikytam asmeniui“, 10.10 p. numatyta, kad ,,jei asmenys buvo sulaikyti ir/ar sužaloti, panaudotos spec. priemonės, šaunamasis ginklas, GRG darbuotojas informuoja CSP operatorių ir prašo iškviesti policiją, greitąją medicininę pagalbą ir laukia jų atvykstant“ (1 t., b. l. 52-56, 68-72).
27. 2017 m. spalio 26 d. darbo sutartyje Nr. 7625 matyti, kad darbdavys (duomenys neskelbtini), UAB, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., atstovaujamas Personalo vadovės J. N., ir darbuotojas R. L. sudarė darbo sutartį: 1. Darbuotojas priimamas dirbti šiomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis: 1.1. Darbo funkcijos atlikimo vieta yra nenuolatinė bei kintanti Kauno apskrities ribose. Nurodymus darbuotojas gauna iš darbovietės, esančios Karaliaus Mindaugo 49, Kaunas; 1.2. Apsaugos darbuotojas <..>. 7. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2017 m. lapkričio 1 d. (1 t., b. l. 60-62).
28. 2019 m. gruodžio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte ,,Dėl papildomos informacijos suteikimo“ nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 14 d. įmonės darbuotojas R. L., reaguodamas į pagalbos signalą, nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio neįsijungė liemenėje esančios nešiojamos kameros (1 t., b. l. 78).
29. 2020 m. vasario 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas išrašas (reg. Nr. 20-G-10647) apie R. L. susipažinimą su Greito reagavimo grupės apsaugos darbuotojų darbo instrukcijomis, iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 23 d. R. L. susipažino su darbo instrukcija, su jomis sutinka ir vykdys (1 t., b. l. 87).
30. 2019 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokole su fotolentele detaliai apžiūrėtas įvykio vaizdo įrašas iš apsaugos vaizdo kamerų (apžiūros objektas 2019-11-14 apie 22:00 val. įvykusio konflikto vaizdo įrašai, esantys kompaktinėje plokštelėje, kuri gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos tarnybos, saugančios prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini)). Atsidarius kompaktinę plokštelę, joje matyti vienas aplankas, kurio pavadinimas „konfliktas“. Atsidarius minėtą aplanką jame matyti šeši vaizdo įrašai: „17 (14-11-19 21’54’03).avi“; „17 (14-11-19 22;01’53).avi“; „17 (14-11-19 22’03’49).avi“; „17 (14-11-19 22’04’47). avi“; „17 (14-11-19 22’11’11).avi“; „17 (14-11-19 22’16’30).avi“. Atsidarius pirmąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „17 (14-11-19 21’54’03).avi“ matyti, kad jo trukmė yra 47 sekundės. Matyti, kad yra filmuojama tamsiu paros metu, iš toli, nuo automobilių stovėjimo aikštelėje esančio apšvietimo ar elektros stulpo, kadangi kamera kabo aukštai. Peržiūrinėjant vaizdo įrašą, tiesiai ekrane matyti stiklinės, automatiškai atsidarančios/ užsidarančios durys, skirtos įeiti į pastato vidų, virš kurių iškabinti įvairūs reklaminiai stendai. Ekrano kairėje matyti automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje matyti stovintys automobiliai. Ekrano kairės pusės apatiniame kampe matyti užrašas „Camera 17“, dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 21:50:32“. Vaizdo įrašo metu (užrašas dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 21:52:28“) matyti, kaip prie stiklinių, automatiškai atsidarančių/ užsidarančių durų, skirtų įeiti į pastato vidų, stovi du tamsiai apsirengę vyrai (toliau – vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 3), kurie tarpusavyje vienas paskui kitą vaikšto. Vaizdo įrašo metu nėra galima suprasti, ką vyrai tiksliai daro, nes yra filmuojama iš toli. Vaizdo įrašas baigiasi. Atsidarius antrąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „17 (14-11-19 22;01’53).avi“ matyti, kad jo trukmė yra sekundžių (sekundžių kiekis nenurodytas). Vaizdas matomas ekrane toks pat, kaip ir peržiūrint pirmąjį vaizdo įrašą. Ekrano kairės pusės apatiniame kampe matyti užrašas „Camera 17“, dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 21:59:37“. Vaizdo įrašo metu matyti du vyrai (vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 3), kurie stovi prie stiklinių, automatiškai atsidarančių/ užsidarančių durų, skirtų įeiti į pastato vidų. Iš pat pradžių jie stovi toliau vienas o kito, po to vyras Nr. 3 prieina arčiau prie vyro Nr. 1 ir jie stovi šalia, atsisukę veidais vienas į kitą. Vyrai stovi ramiai, nekonfliktuoja. Vaizdo įrašas baigiasi. Atsidarius trečiąjį vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „17 (14-11-19 22’03’49).avi“, matyti, kad jo trukmė yra 19:07 min. Vaizdas matomas ekrane toks pat, kaip ir peržiūrint pirmąjį vaizdo įrašą. Ekrano kairės pusės apatiniame kampe matyti užrašas „Camera 17“, dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 22:03:44“. Vaizdo įrašo metu (užrašas dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 22:04:16“) matyti, kaip iš pastato vidaus pro stiklines automatines duris išeina juodos spalvos striuke, juodos spalvos kelnėmis apsirengęs vyras (toliau – vyras Nr. 1), jam iš paskos eina kitas tamsiai apsirengęs vyras, kuris vilki šviesą atspindinčią liemenę (toliau – vyras Nr. 2), už jų eina dar vienas tamsiai apsirengęs vyras (toliau – vyras Nr. 3). Už visų minėtų vyrų pro stiklines automatines pastato duris eina dar keli asmenys, kurie rankose turi pirkinių krepšius. Pastarieji asmenys nueina į skirtingas puses nuo pastato link automobilių stovėjimo aikštelės. Vaizdo įrašo metu (užrašas dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 22:04:48“) matyti, kad prie įėjimo į pastatą stovi tamsiai vilkintis vyras Nr. 1, vyras Nr. 2 ir kiek toliau nuo jų stovi vyras Nr. 3. Tuo metu matyti, kad vyras Nr. 2 (vilkintis šviesą atspindinčią liemenę), nusisuka nuo vyro Nr. 1 ir eina link stiklinių automatiškai atsidarančių durų, skirtų įeiti į pastato vidų, o tamsiai apsirengęs vyras Nr. 1 (būdamas už vyro, vilkinčio šviesą atspindinčią liemenę) savo dešinę ranką tiesia link vyro Nr. 2 kairio peties (ar jį priliečia nėra aiškiai matyti, nes vaizdas filmuojamas iš toli), tačiau vyras Nr. 2 per savo kairį šoną atsisuka į tamsiai apsirengusį vyrą Nr. 1 (užrašas dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 22:04:49“) ir savo kaire ranka jo dešinę ranką nustumia nuo savęs. Iš karto po to matyti, kaip tamsiai vilkintis vyras Nr. 1, žengdamas žingsnį atgal, savo dešine ranka ratu suka mostą ore (stovėdamas veidu priešais vyrą Nr. 2) (užrašas dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 22:04:50“) ir tiksliai nėra matyti, ar jis paliečia vyrą Nr. 2, tačiau iš karto po to matyti, kaip vyras Nr. 2 savo kaire ranka bando pagauti vyro Nr. 1 dešinės rankos mostą, o tuo metu dešine ranka vieną kartą suduoda vyrui Nr. 1 į veido sritį, po ko jis iš karto atbulas krenta ant betoninio grindinio ir guli ant nugaros, rankas ištiesęs į šonus (užrašas dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 22:04:52“). Vyrui Nr. 1 nugriuvus ir gulint ant nugaros, prie jo iš kairės pusės prieina vyras Nr. 3, o iš dešinės pusės vyras Nr. 2. Vyras Nr. 2 apeina aplink gulintį vyrą Nr. 1, atsistoja jam iš kairės pusės prie galvos ir savo kaire ranka paima vyro Nr. 1 kairę ranką ir ją lenkia į šoną, taip vyrą Nr. 1 guldydamas ant dešinio šono (užrašas dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 22:05:00“). Tuo metu matyti, kad vaizdo stebėjimo kamera prisitraukia ir yra filmuojama iš arti. Vaizdo įrašo metu (užrašas dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 22:05:59“) matyti kaip vyras Nr. 2 stovi dešiniu šonu gulinčiam ant betoninio grindinio vyrui Nr. 1 už nugaros, savo kairę koją (kuri yra šiek tiek sulenkta per kelį) laiko ties vyro Nr. 1 viršutine nugaros dalimi, savo dešine ranka laiko ties savo ausimi, su ja laiko mobilaus ryšio telefoną. Tuo metu vyras Nr. 3 stovi iš dešinės pusės gulinčiam vyrui Nr. 1 ir stebi. Kol kalba telefonu, vyras Nr. 2 kartas nuo karto pasilenkia link vyro Nr. 1 ir savo dešine ranka paliečia vyro Nr. 1 kairę ranką, lyg ją pajudindamas. Vaizdo įrašo metu (užrašas dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 22:06:10“) matyti kad vyras Nr. 2 savo dešinę koją atitraukia nuo gulinčio vyro Nr. 1, ja žengdamas atgal, ir pasilenkia prie gulinčio vyro Nr. 1 bei savo kairę ranką laiko prie pat vyro Nr. 1 galvos, į ją pažiūri ir toliau kalba telefonu. Tuo metu vyras Nr. 3 taip pat pasilenkia pažiūrėti į gulinčio vyro Nr. 1 galvą ir pasižiūrėjęs pradeda vaikščioti aplink, tai pirmyn, tai atgal. Priėjęs prie vyro Nr. 1, žiūri į jį, atsitupia ir susiima sau už galvos, vėliau atsistoja ir vėl vaikšto nerimastingai, tai atsitūpdamas prie vyro Nr. 1, tai vėl atsistodamas. Vaizdo įrašo metu (užrašas dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 22:06:10“), matyti, kad vyras Nr. 2, baigęs pokalbį su mobilaus ryšio telefonu, jį perima į kairę ranką ir įsideda į kelnių kišenę. Tuomet pasilenkia, savo abejomis rankomis laiko vyrą Nr. 1 už jo kairės rankos, iš karto po to savo kairę ranką priliečia prie gulinčio vyro Nr. 1 kaklo, ir ją laiko, po to patraukdamas. Toliau peržiūrinėjant vaizdo įrašą matyti, kad vyras Nr. 2 visą laiką būna prie gulinčio vyro Nr. 1, kartas nuo karto savo kaire ranka priliečia ir laiko vyro Nr. 1 kaklą bei pasilenkęs pasižiūri į vyro Nr. 1 galvą. Jis tai atsitupia prie vyro, tai vėl atsistoja. Tuo tarpu vyras Nr. 3 visą laiką nerimastingai vaikšto, kartais rankomis užsiimdamas sau už galvos, tai prieina prie gulinčio Nr. 1 vyro, prie jo atsitupia, tai nuo jo nueina. Vaizdo įrašo metu matyti, kad pro stiklines, automatines duris iš pastato išeina įvairūs žmonės, jie sustoja, žiūri į gulintį vyrą, vėliau nueina. Vaizdo įrašo metu (užrašas dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 22:07:14“) matyti kaip pro stiklines automatines duris iš pastato išeina prekybos centro „“duomenys neskelbtini““ apsaugos darbuotojas, kuris prieina prie gulinčio vyro Nr. 1 ir šalia jo esančių vyrų Nr. 2 ir Nr. 3, matyti, jog kažką pasako (nėra girdėti ką, nes vaizdo įrašas yra be garso) ir pasižiūrėjęs apsisuka ir nueina į pastatą. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip prie gulinčio vyro Nr. 1 atsitūpę vyras Nr. 2 ir Nr. 3. Vyras Nr. 2 savo kaire ranka laiko vyrui Nr. 1 už jo kairės rankos, kartais savo dešinę ranką perkelia prie vyro Nr. 1 kaklo. Vaizdo įrašo metu (užrašas dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 22:08:30“) matyti kaip vyras Nr. 2 savo dešinę ranką pridėjęs laiko prie vyro Nr. 1 kaklo, o kaire ranka iš kelnių kišenės išsitraukia mobilaus ryšio telefoną ir jį prideda prie savo kairės ausies. Tuo tarpu vyras Nr. 3 atsitūpęs prie vyro Nr. 1, vėliau atsistoja ir vaikšto aplink, susiimdamas sau už galvos, tai nueidamas, tai prieidamas prie vyro Nr. 1. Vaizdo įrašo metu (užrašas dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 22:10:18“) matyti, kaip antrą kartą pro stiklines automatines duris iš pastato išeina prekybos centro „duomenys neskelbtini“ apsaugos darbuotojas, kuris prieina prie gulinčio vyro Nr. 1 ir šalia jo esančio vyro Nr. 2, sustojęs žiūri ir po kurio laiko nueina. Tuo metu vyras Nr. 2 baigia kalbėti mobilaus ryšio telefonu ir savo kairėje rankoje laiko telefoną (kol jis kalba telefonu, visą laiką savo dešinę ranką laiko prie vyro Nr. 1 kaklo). Tuo metu matyti, kaip šiek tiek toliau nuo vyro Nr. 1 atsitūpęs tupi vyras Nr. 3, kuris matyti, kad kažką sako vyrui Nr. 2, savo rankomis rodo tai į pastato duris, tai į gulintį vyrą, vėliau užsiima sau už galvos ir atsistojęs pradeda vaikščioti. Toliau peržiūrinėjant vaizdo įrašą matyti, kad vyras Nr. 2 kelis kartus kalba savo mobilaus ryšio telefonu, savo dešinę ranką laiko vyrui Nr. 1 prie kaklo, vėliau ta pačia ranka apžiūri galvą, veidą, aplink nosį, Tuo tarpu vyras Nr. 3 nerimastingai vaikšto, tai nueidamas, tai prieidamas prie vyro Nr. 1. Vaizdo įrašo metu (užrašas dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 22:16:34“) matyti, kaip prie vyrų ateina greitosios medicinos darbuotojai – vyras ir dvi moterys. Matyti, kad medikai apžiūri vyrą Nr. 1, paguldo ant nugaros. Vaizdo įrašo metu (užrašas dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 22:17:16“) matyti kaip medikas ir vyras Nr. 2 išeina iš vaizdo stebėjimo kameros filmuojamos zonos ir neilgai trukus sugrįžta su neštuvais, į kuriuos paguldo vyrą Nr. 1. Vaizdo įraše matyti, kad keliant vyrą Nr. 1 į neštuvus, jį įkelti padeda ir kitas vyras, kuris atėjo nuo automobilių stovėjimo aikštelės, o vyrą Nr. 1 paguldžius į neštuvus, padeda jį paversti ant šono, o medikams išvežant vyrą Nr. 1, pastarasis pasišalina. Kol vyras Nr. 1 yra guldomas į neštuvus ir verčiamas ant šono, pro duris iš pastato išeina prekybos centro „duomenys neskelbtini“ apsaugos darbuotojas, kuris atsistoja netoli medikų ir kalbasi su vyru Nr. 2. Vaizdo įrašo metu (užrašas dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 22:21:31“) filmuojamas vaizdas nutolsta ir yra filmuojama iš toli. Vaizdo įraše matyti, kaip į greitosios pagalbos automobilį su neštuvais yra įkeliamas vyras Nr. 1, ir automobiliui pastovėjus vietoje, jis išvažiuoja (užrašas dešiniajame apatiniame kampe - „14-11-19 22:32:52)“. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip vyras Nr. 2 stovi netoli pastato įėjimo, kalba mobilaus ryšio telefonu, vis vaikščiodamas įėjimo į pastatą prieigose. Vaizdo įrašas baigiasi. Toliau peržiūrint ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį vaizdo įrašus, atitinkamai pavadinimais: „17 (14-11-19 22’04’47). avi“; „17 (14-11-19 22’11’11).avi“; „17 (14-11-19 22’16’30).avi“, matyti, kad jie yra trumpesnės trukmės, tačiau juose yra užfiksuotos trečiojo vaizdo įrašo dalys, t. y. matyti, kad trečiasis vaizdo įrašas, pavadinimu 17 (14-11-19 22’03’49).avi yra pilnos apimties, t. y. jame užfiksuotas įvykis nuo pradžios iki pabaigos, kiti vaizdo įrašai yra tik šio (trečiojo) vaizdo įrašo iškirpti kadrai nuotrupomis. Kadangi vaizdo įrašas kartojasi, jie atskirai neperžiūrinėjami, kadangi trečiasis vaizdo įrašas, pavadinimu „17 (14-11-19 22’03’49).avi“ yra apžiūrėtas detaliai (1 t., b. l. 116-134).
31. 2019 m. lapkričio 26 d. vaizdo įrašų, esančių prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, apžiūros protokolu su fotolentele (apžiūros objektas 2019-11-19 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotais 2019-11-14 d. vaizdo įrašais). Atidarius kompaktinį diską, jame matomas vienas aplankas, pavadinimu ,,konfliktas-2“. Atidarius aplanką, jame yra trys vaizdo įrašai, atitinkamai pavadinimais: ,,18 (14-11-19 21'24'06).avi“; ,,19 (14-11-19 21'50'43).avi“ ir ,,Camera 14 2019-11-14 21_56_32_967.avi“. Vaizdo įrašai, pateikti iš kameros ,,18 (14-11-19 21'24'06).avi“, ikiteisminiam tyrimui yra visiškai nereikšmingi, kadangi juose yra užfiksuotos šoninės prekybos centro durys, pro kurias iš parduotuvės buvo išleidžiami klientai. Vaizdo įraše ,,19 (14-11-19 21'50'43).avi“ yra užfiksuota prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ erdvė, eskalatorius iš antrojo į pirmąjį aukštą, kur įrašo laiku 21:51:08 matoma, kaip į pirmąjį aukštą eskalatoriumi leidžiasi apsaugos darbuotojo uniforma vilkintis asmuo (toliau- apsauginis), kuris už rankos laiko kitą vyrą, su kuriuo trumpai (momentiškai) pasistumdę, t. y. apsauginiam stumtelint (skatinant) vyrą leistis eskalatoriumi į pirmą aukštą. Vyras paklūsta ir jie leidžiasi vienas šalia kito, po ko išeina iš prekybos centro. Vaizdo įrašas ,,Camera 14 2019-11-14 21_56_32_967.avi“ yra iš vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos fiksuojant vieno iš įėjimų į prekybos centrą. Tačiau kamera užfiksuotas vaizdas yra labai arti durų ir užfiksuotas įrašas jokios informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi, nes įvykio vietos nesimato. Baigus apžiūrą, kompaktinis diskas išimamas iš skaitytuvo ir įdedamas į voką prie apžiūros protokolo (1 t., b. l. 137-143).
32. Telefoninių pokalbių garso įrašų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros objektas - garso įrašai, gauti iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Prisijungus per internetinę nuorodą ,,WeTransfer“, iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo gauti R. L. 2019-11-14 pokalbių su dispečeriais garso įrašai. Įrašai įkelti aplanke, pavadinimu ,,wetansfer-42e05d“. Pele pažymėjus šį aplanką, jį atidarius yra keturi garso įrašai. Pirmasis garso įrašas yra ,,201911114220555_2412095.mp3“, kurį pažymėjus girdimas moters, galimai dispečerės, ir, galimai R. L. pokalbis, kurio metu R. L. sako iškviesti policiją ir medikus į (duomenys neskelbtini), čia puolė mus, tai čia dar biškį gavo; griuvo ant galvos, tai galvą prasiskėlė. Antrasis garso įrašas yra ,,201911140831_2412384.mp3“, kurį pažymėjus girdimas vyro, galimai atsakingo darbuotojo, ir, galimai R. L. pokalbis, kurio metu R. L. sako, kad guli dabar be sąmonės, pulsas yra; vyrui paklausus, kas ten nutiko?; R. L. atsako, kad puolė muštis, tai nu prasileido vieną; jau iškvietė policiją ir medikus. Trečiasis garso įrašas yra ,,201911114230834_2415620.mp3“, kurį pažymėjus girdimas moters, galimai dispečerės, ir, galimai R. L. pokalbis, kurio metu R. L. sako, kad važiuoja į komisariatą, ten tą įvykį pažymės kažkatais. Ketvirtasis garso įrašas yra ,,20191114235822_2417759.mp3“, kurį pažymėjus girdimas vyro, galimai atsakingo darbuotojo, ir galimai R. L. pokalbis, kurio metu R. L. sako, kad surašė ten paaiškinimą, baigia darbą. Perklausius garso įrašus, jie perkelti, įrašyti į kompaktinį diską (plokštelę) (1 t., b. l. 144-146).
33. Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros objektas - Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D(K)-2517 pateikti 2019-11-14 22 val. 06 min. ir 22 val. 09 min. informacinėje sistemoje užregistruoti pranešimai iš telefono numerio 8 620 11112. Perklausai paleidus pirmąjį įrašą, girdimas moters ir vyro, prisistačiusio R. L., pokalbis, kurio metu vyras pasako, kad skambina (duomenys neskelbtini) saugos tarnyba, prašo Kaune policijos ir greitosios pagalbos, (duomenys neskelbtini), picerija (duomenys neskelbtini) pica, dėl galimo užpuolimo gavo pavojaus mygtuko paspaudimą, jų ekipažas vietoj, pas vyrą yra dvidešimt devynių metų praskelta galva, jisai, kaip supranta, neblaivus; užpuolimas buvo dvidešimt vieną keturiasdešimt šešios (21:46). Šio įrašo trukmė - 1.20 min. Perklausius antrąjį įrašą, girdimas dviejų vyrų pokalbis, kurio metu vienas iš vyrų sako, kad skambina (duomenys neskelbtini) vienas saugos tarnyba, neseniai prašė policijos ir greitosios (duomenys neskelbtini), nori papildomai informuoti, kad dabar tas vyras yra be sąmonės, pulsas yra. Šio įrašo trukmė- 0.34 min. Perklausius abu įrašu, jie įrašyti į kompaktinį diską, kuris, kaip priedas, pridedamas prie apžiūros protokolo (1 t., b. l. 147-150).
34. 2020 m. vasario 10 d. kavinės ,, (duomenys neskelbtini)“ vaizdo kameromis užfiksuotų įrašų apžiūros protokolu su fotolentele nustatyta, kad apžiūros objektas - vaizdo įrašai, elektroniniu paštu gauti iš ,, (duomenys neskelbtini)“ picerijos administratorės P. D.. Kompaktinį diską įdėjus į tarnybinio kompiuterio kompaktinių diskų skaitytuvą, matoma, kad jame yra penki vaizdo įrašai, kuriuos peržiūrėjus galima teigti, kad tai yra dalimis sukeltas tęstinis 2019-11-14 dienos vaizdo įrašas laikotarpiu nuo 19:05 iki 22:00 val. (pastaba: pagal įvykio aplinkybes galima vertinti, kad įrašo laikas yra nustatytas pagal vasaros laiką). Pirmasis įrašas yra laiku nuo 20:01 iki 20:57; antrasis nuo 20:57 iki 21:52; trečiasis - 21:52 iki 22:00; ketvirtasis nuo 19:05 iki 19:29 ir penktasis nuo 19:29 iki 20-01. Vaizdo įrašas yra užfiksuotas ta pačia vaizdo kamera, nes visuose įrašuose, peržiūrint vaizdą, matyti sukonfigūruotas kameros identifikavimas, nustačius laikrodį, datą (11/14/2019) ir kameros pavadinimą ,,Sale – kasos“. Pagal vaizdo įrašo laiką - 19:24 (ketvirtas įrašas) matyti kaip nukentėjusysis (vertinama pagal bylos aplinkybes), susitikęs su draugu prie kavinės durų, užeina į kavinę ir prisėda prie laisvo stalelio. 19:25 padavėjai atnešus meniu, jie užsisako. 19:29 (penktasis įrašas) padavėjai priėmus užsakymą, nukentėjusysis pats nueina prie baro. Pagal eiseną galima būtų teigti, kad asmuo eina tvirtai, nesvirduliuoja. 19:32 abu jaunuoliai išeina iš kavinės patalpos, tačiau pagal atspindį stikle galima matyti, kad jie sustojo prie elektrinės bokso kriaušės. 19:38 nukentėjusysis atbėga prie baro, kaip būtų galima vertinti pasikeisti pinigų, nes dešiniąją ranką judina taip, lyg joje būtų monetos. 19:44 jaunuoliai grįžta į kavinę prie stalelio ir pradeda vartoti ant stalo jiems atneštus gėrimus. 20:13 (pirmasis įrašas) nukentėjusysis jau paspaudęs ranką savo draugui, pakyla nuo stalelio ir eina prie kito kavinėje sėdinčio kliento ir tik 20:19 grįžta prie savo staliuko. 20:21 jis jau eina dar prie kito stalelio, kuris įraše nėra pilnai matomas, kadangi asmuo stovi, jau galima matyti ir vertinti, kad jo stovėsena nėra tvirta, jis svirduliuoja. 20:26 matoma, kad asmuo yra prie baro, kad jis svirduliuoja, bet tuo pačiu, galimai kažką pasakodamas, labai gestikuliuoja rankomis, atlieka spyrį koja. 20:43 asmuo draugo būna nuvestas prie jų staliuko, ir, jam pabandžius atsistoti, būna prispaustas prie suolo. Asmuo yra raminamas, jie kartu atsistoja, svirduliuoja ir vėl abu nukrenta tik jau ant kito suolo, esančio prie to paties staliuko. 20:46 (pirmasis įrašas) į kavinę įeina neaukšto ūgio apsaugos darbuotojo rūbais vilkintis asmuo, 20:47 vaizdo įrašymo teritorijoje (galimai pro kitą įėjimą atėjęs) yra jau ir antrasis apsaugos darbuotojas. 20:49 abu asmenys iš kavinės apsaugos darbuotojų yra išlydimi. 20:55 (pirmasis įrašas) į kavinę ateina ir ,, (duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas, kuris, pabendravęs su kavinės darbuotojomis, išeina (1 t., b. l. 151-158).
35. Atsakymu į siuntimą nustatyta, kad 2021-01-21 A. A. po 2019 m. 11 mėn. buvusios traumos konstatuotas neurosensorinis prikurtimas, vienpusis, kai nepablogėjusi klausa kita ausimi. (3 t., b. l. 156).
Žemesnės instancijos teismas
36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nors ir patvirtina, jog R. L. veika formaliai atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau jis sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam A. A. padarė būtinosios ginties sąlygomis, esant aplinkybei, šalinančiai baudžiamąją atsakomybę, bei priimdamas išteisinamąjį nuosprendį R. L. atžvilgiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nustačius, jog R. L. panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. A., esant būtinosios ginties sąlygomis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nepadaryta veika, turinti BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, darydamas tokią išvadą, apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dalies liudytojų parodymų visiškai nevertindamas.
37. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Kolegija pažymi, kad procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų bei ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumos pakanka R. L. kaltei pagrįsti.
Dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį
38. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytoms išvadoms, kad R. L. dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė A. A. į kairės pusės veido pažandinę sritį, dėl ko A. A. nukrito ant grindinio, ir, atsitrenkdamas galva į grindinį, patyrė dešinės pusės momenkaulio ir smilkinio lūžį, nusitęsusį į kaukolės pamatą per smilkinkaulio piramidę, taip patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina specialisto išvada Nr. G3085/2019(02), kurioje konstatuoti A. A. sužalojimai: veido kairės pažandės srities sumušimas su poodine kraujosruva nuo žandikaulio kampo iki gerklų viršutinio krašto, dešinės momeninės srities sumušimas su minkštųjų audinių patinimu ir paviršiniu odos nubrozdinimu ties momenkaulio gumburu, dešinės pusės momenkaulio ir smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą per smilkinkaulio piramidę, dešiniojo smegenų pusrutulio smilkininės srities sumušimo židiniai, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu ant kairio pusrutulio palei smegenėlių padangtę, bei nustatyta, kad kaukolės skliauto lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus (1 t., b. l. 112-113). Paties konflikto su nukentėjusiuoju buvimą bei kaltinamojo suduotą smūgį nukentėjusiajam į veidą, nuo kurio jis nukrito ir patyrė sužalojimus, iš esmės patvirtino ir pats kaltinamasis, o būtent byloje esančiame R. L. paaiškinime dėl gauto pavojaus signalo (2 t., b. l. 39-40) jis nurodė, kad siekdamas apsaugoti save, prieš asmenį panaudojo fizinę prievartą, taip pat R. L. 2019 m. lapkričio 14 d. pokalbių su UAB „(duomenys neskelbtini)“dispečeriais garso įraše „201911140831_2412384.mp3“ bendrovės atsakingam darbuotojui paklausus, kas nutiko, R. L. nurodė: „puolė muštis, biški gavo, tai nu prasileido vieną“ (1 t., b. l. 144-146). Kad sudavė smūgį R. L. pripažino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodydamas „<...supratau, kad sudaviau smūgį“ (3 t., b. l. 36). Apie kaltinamojo smūgio sudavimo faktą nukentėjusiajam, dėl ko šis nukrito ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 15-16), tiek teisme (3 t., b. l. 38) patvirtino ir liudytojas D. G., tai užfiksuota ir byloje esančiuose ir ištirtuose vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 116-134, 137-143).
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. L. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kadangi atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir aptartų įrodymų, dėl kaltinamojo veiksmų (suduoto smūgio) ir kilusių padarinių (nukentėjusiojo patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, ginčo dėl pačios veikos kvalifikavimo nėra, esminis ginčas byloje sprendžiant, ar tokie kaltinamojo veiksmai yra laikytini nusikalstamais, ar būtinąja gintimi.
Žemesnės instancijos teismas
40. R. L., nors ir sutinka su nustatytos veikos pobūdžiu, tvirtina, kad veikė esant būtinosios ginties sąlygoms. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė aplinkybes, kad agresyviai nusiteikusiam neblaiviam nukentėjusiajam grasinant ir užsimojus rankomis, R. L. turėjo pakankamą pagrindą jausti realią grėsmę savo sveikatai, todėl laikė, kad R. L. sudavė nukentėjusiajam A. A. smūgį ne nukentėjusiojo puolimo, o gynybos tikslais, smurtas buvo panaudotas tik po to, kai nukentėjusysis A. A., priėjęs iš nugaros, R. L. atsisukus, užsimojo rankomis. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis realaus ir akivaizdaus pavojaus jo sveikatai sąlygomis turėjo teisę į būtinąją gintį ir ja teisėtai pasinaudojo, neperžengdamas jos ribų (BK 28 straipsnio 3 dalis). Tokį pirmosios instancijos teismo vertinimą apeliaciniuose skunduose ginčija tiek prokuroras, tiek nukentėjusysis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galima taikyti BK 28 straipsnyje įtvirtintų būtinosios ginties nuostatų.
41. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su pavojingu kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011).
42. Teisėjų kolegija pritaria skundo argumentams, kad R. L. veiksmai neatitiko būtinosios ginties sąlygų, o būtent – pavojingo kėsinimosi ir realaus gręsiančio pavojaus. Kaip ir nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, vertinant kaltinamojo veiksmus, reikia atsižvelgti ir į įvykio priešistorę. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi tyrimo metu apklausti asmenys patvirtino nukentėjusiojo neblaivumo faktą ir aplinkybes apie nenuspėjamą, rimtį trikdantį jo elgesį. Vis tik išanalizavus liudytojų parodymus, teisėjų kolegija sutinka, kad kaltinamojo veiksmai, suduodant smūgį, buvo perteklinis jėgos panaudojimas, kurio pasėkoje atsirado sunkios pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje analizuodamas liudytojų parodymus, nustatė, kad nukentėjusysis buvo akivaizdžiai neblaivus, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ kabinėjosi prie žmonių, visiems teigė esantis kovos menų žinovas, o jo draugas D. G., negalėdamas A. A. sutramdyti, pats paprašė kviesti apsaugą. Tačiau teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad nukentėjusiojo kabinėjimasis prie aplinkinių ar grasinimas pasireiškė daugiausia tik verbaliniais veiksmais, kas galėjo sudaryti pagrindą manyti, jog nukentėjusįjį galima sutramdyti taip pat žodžiu, ar pasirenkant kitą būdą, nei tą padarė kaltinamasis.
Žemesnės instancijos teismas
43. Liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. A. kavinėje kabinėjosi prie rusiškai kalbančio kliento, vėliau prie vaikino ir merginos sėdinčių prie kito staliuko, bandė jį prispaudęs ir užgulęs raminti, tačiau supratęs, kad nepavyks, liepė iškviesti apsaugą (2 t., b. l. 15-16). Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas taip pat nurodė, kad kuomet nukentėjusysis kabinėjosi prie kavinės klientų, jis ėjo iš paskos, atsiprašinėjo už draugo elgesį ir sakė „nebijokite, jis nieko nepadarys“. Liudytojas D. G. taip pat parodė, kad „A. buvo „šustras“, bet jokių veiksmų nebuvo“ (3 t., b. l. 38-39). Iš liudytojo parodymų galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis jokių fizinių veiksmų kitų asmenų atžvilgiu, tame tarpe ir jo, nenaudojo, jis pats užgulė A. A. tik siekdamas apraminti ir nurodė kviesti apsaugą, nes „atrodė, kad bus kažkas negerai“. Iš „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos P. D. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 37-38), tiek teisiamajame posėdyje, akivaizdu, kad liudytoja paties įvykio ir kaltinamojo su nukentėjusiuoju nėra mačiusi, apie nurodomas įvykio aplinkybes sužinojo iš kitų asmenų. Taip pat pažymėtina ir tai, kad kavinės darbuotojos, kuri apklausta kaip liudytoja, J. B. parodymuose nurodytas įžūlus nukentėjusiojo elgesys būnant kavinėje. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamos liudytojos parodymuose buvo užfiksuota, kad „Vienu momentu jis net ketino pačiupti nuo baro stiklinę, sakydamas, kad paleis į salę su klientais. Tačiau aš jo ranką nutraukiau ir pasakiau, kad jis elgtųsi tinkamai...>“, kas taip pat parodo, kad būdama fiziškai silpnesne, darbuotoja žodžiu gražiuoju susitarė su nukentėjusiuoju. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu minėtoji liudytoja taip pat parodė, kad <... man pasirodė, kad jis sąmoningai buvo uždėjęs savo ranką apsaugos darbuotojui ant kaklo ir jį spaudė, taip, kaip norėtų išprovokuoti apsaugos darbuotoją“ (2 t., b. l. 22-23), tačiau šių jos parodymų nepatvirtino nei nukentėjusysis, nei byloje liudytojais apklausti parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai E. Ž. ar R. Z..
44. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo (3 t., b. l. 34-41) ir jo garso įrašo, kuris yra sudedamoji teismo posėdžio protokolo dalis, nustatyta, kad liudytojas E. Ž., kuris įvyko metu dirbo prekybos centro apsaugos darbuotoju, apklausiamas nurodė, kad, išvedant iš kavinės A. A. su D. G., jie nesipriešino, buvo ramiai, vedant laikyti nereikėjo, ėjo šalia, o išvedus į lauką, nukentėjusysis pradėjo agresyviai elgtis, klausė, ar jie nori gauti į snukį, jis su kolega jam liepė ramintis. Vėliau pastebėjo A. A., grįžusį į prekybos centro patalpas, liepė jam eiti namo, bet šis nenorėjo, pasiprašė pasėdėti ant suoliuko, nurodė, kad yra pavargęs, todėl liudytojas jam sėdėti leido. Atsakydamas į klausimą, ar tokios būklės nukentėjusysis galėjo fiziškai ką nors sužaloti, atsakė teigiamai (3 t., b. l. 40). Nors teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas R. Z., kuris įvyko metu dirbo prekybos centro apsaugos darbuotoju, parodė, kad A. A. buvo agresyvus, norėjo muštis, todėl jau galvojo, kad lauš jam rankas, dės antrankius ir kvies policiją, tačiau patvirtino ir tai, kad nukentėjusįjį su D. G. iš patalpų išprašė gražiuoju. Taip pat parodė, kad nukentėjusysis A. A. buvo pergėręs, to smūgio (teisėjų kolegijos pastaba: kurį sudavė R. L.) nereikėjo. Be to, nurodė, kad pagal pareiginę instrukciją asmens nukenksminimą turi pradžioje atlikti gražiuoju, o po to, jeigu tai nepadeda – gali panaudoti specialiąsias priemones – antrankius, dujas (3 t., b. l. 41). Taigi, visų šių liudytojų parodymai patvirtina, kad nukentėjusįjį buvo įmanoma suvaldyti žodžiais ir jis buvo suvaldomas.
45. Kad nukentėjusysis realaus pavojaus nekėlė, o atliko provokuojančius veiksmus, patvirtina ir paties kaltinamojo duoti parodymai. Apeliacinės instancijos teisme pagarsinus R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nustatyta, kad R. L. su nukentėjusiuoju susitiko šiam grįžus į parduotuvės vidų po to, kai buvo išlydėtas „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų. R. L. parodė, kad asmenims paaiškino, kad <...jie turi apleisti patalpas, kadangi prekybos centras yra uždaromas. Į ką tas asmuo (teisėjų kolegijos pastaba – nukentėjusysis) pasakė, kad aš nevarinėčiau, kad jis yra kovų žinovas, ar kovotojas ir kad mane iškirs. Aš jam paaiškinau, kad manęs nereikia gąsdinti. O jis sakė, kad jis ne vieną iškirtęs ringe ir mane iškirs. Nežiūrint į tokį pokalbio turinį, aš stengiausi jį išlydėti iš parduotuvės, tačiau einant link išėjimo jis elgėsi agresyviai, mojavo rankomis. <...> Matydamas tokią situaciją, šalia buvęs „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas pasakė, kad kviečia policiją. Aš matydamas, kad asmenys yra neblaivūs, apsaugos darbuotojui pasakiau, kad dar policijos nekviestų, kad pats juos išlydėsiu, kad parduotuvė jau uždaroma, t. y. kad viskas išsispręs“ (2 t., b. l. 55-57). Šiuos parodymus R. L. patvirtino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 35-37). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie R. L. veiksmai įrodo, kad jis, įvertinęs nukentėjusiojo būklę, elgesį, suvokė jo pavojingumo laipsnį, galimus veiksmus, kadangi, kaip nurodo, nukentėjusysis mosavo rankomis ir būdamas kaltinamojo išlydimas iš prekybos centro patalpų, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojui nurodė, kad susitvarkys vienas, t. y. suvokė, kad realaus pavojaus A. A. jam nekelia, o tokiam pavojui kilus – susitvarkytų.
46. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek nukentėjusiojo skundo argumentams, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas neįvertino subjektyvių R. L. asmeninių savybių, tiek prokuroro skundo argumentui, kad būtina įvertinti ir įvykio metu R. L. turėtą ekipuotę. Byloje nustatyta, o taip pat kaltinamasis šias aplinkybes patvirtino apklausiamas teisme, kad R. L. dirba apsaugos darbuotoju jau 7 metus, be to, jis 5 metus dirba ir policijoje, todėl turi įvairios patirties konfliktų sprendime, yra dalyvavęs įvairiuose mokymuose, tame tarpe ir tokiuose, kuriuose mokoma, kaip apsiginti, atremti puolimą, neutralizuoti agresyvų asmenį, įvykio metu turėjo dujų balionėlį, antrankius. Byloje esančioje bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ greito reagavimo grupės apsaugos (toliau – GRG) darbuotojų darbo instrukcijoje (1 t., b. l. 52-59), su kuria susipažinęs ir atlikdamas pareigas turi vadovautis R. L., yra nurodyta, kad <... jei asmuo (-ys) nevykdo žodinių nurodymų, provokuoja konfliktą, aktyviais fiziniais veiksmais priešinasi, sukelia muštynes GRG darbuotojo ir aplinkinių asmenų atžvilgiu, tada GRG darbuotojas perspėja asmenį (-is), kad bus panaudota fizinė prievarta bei specialiosios priemonės, sulaikyti ir perduoti policijos pareigūnams (instrukcijos 10.7 punktas). Šios instrukcijos 10.9. punkte taip pat nurodyta, kad jei asmuo (-ys) priešinasi, sukelia muštynes GRG darbuotojo ar aplinkinių asmenų atžvilgiu, tada GRG darbuotojas pagal susidariusias aplinkybes tarnybiniame telefone spaudžia greito rinkimo mygtuką „5“ ir panaudoja kovinius veiksmus ir / ar spec. priemones ir sulaiko asmenis, nepaklususius teisėtiems reikalavimams, stengdamasis sudaryti kuo mažiau žalos sulaikytam asmeniui. Byloje nėra duomenų, kad R. L. būtų perspėjęs nukentėjusįjį apie ruošimąsi panaudoti fizinę jėgą ar specialiąsias priemones. Kad nesilaikė šios pareiginės nuostatos, apklausiamas patvirtino ir pats kaltinamasis, teigdamas, kad tam buvo per mažai laiko, viskas vyko labai staigiai, jis buvo išsigandęs. Vis tik teisėjų kolegija šiuos R. L. argumentus pripažįsta nepagrįstais, gynybiniais. Pažymėtina, kad R. L. yra apsaugos darbuotojas, kuris prilyginamas valstybės tarnautojui, be to, kaip jau ir paminėta, jis 5 metus dirba ir policijoje, todėl esant konfliktinei situacijai, jam yra keliami aukštesni reikalavimai, nei eiliniam piliečiui, iš jo tikimasi tinkamo situacijos įvertinimo ir racionalių, proporcingų veiksmų bei priemonių panaudojimo.
47. Kad situacija įvertinta netinkamai ir panaudotos priemonės, šiuo atveju – fizinis smurtas perteklinės, patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas įvykis. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi kompaktiniuose diskuose esančius vaizdo įrašus (1 t., b. l. 116-134, 137-143), nustatė, kad išėję iš prekybos centro, laikydamiesi atstumo kaltinamasis su nukentėjusiuoju dar bendravo, tuomet, R. L. apsigręžus ir žengus eiti atgal į prekybos centro vidų, A. A. savo dešinę ranką tiesė link vyro R. L. kairio peties (ar jį priliečia, nėra aiškiai matyti, nes vaizdas filmuojamas iš toli), tačiau R. L. per savo kairį šoną atsisuka į nukentėjusįjį, savo kaire ranka jo dešinę ranką nustumia nuo savęs, abu asmenys tuo momentu kelioms akimirkoms sustojo, lyg kažką sakytų. Iš karto po to matyti, kaip A. A., žengdamas žingsnį atgal, savo dešine ranka ratu suka mostą ore (iš vaizdo įrašo neįžvelgiama, kad būtų buvęs suduotas smūgis ar būtų R. L. paliestas), tačiau iš karto po to matyti, kaip R. L., žengdamas žingsnį link nukentėjusiojo, savo kaire ranka sugriebia A. A. dešinę ranką ir dešiniąja ranka smogia nukentėjusiajam į galvos sritį, po ko nukentėjusysis iš karto atbulas krenta ant betoninio grindinio ir guli ant nugaros, rankas ištiesęs į šonus. Kaip matyti iš vaizdo medžiagos, po pirmojo veiksmo, kai nukentėjusysis galimai prilietė kaltinamojo petį, buvo atlikti verbaliniai veiksmai, t. y. asmenys trumpam sustojo vienas priešais kitą, lyg kažką kalbėtų, kas paneigia kaltinamojo versiją, kad buvo netikėtas staigus puolimas iš nugaros ir jis neturėjo net kada perspėti nukentėjusįjį apie galimą fizinės jėgos ar spec. priemonių panaudojimą. Taip pat iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad mostą A. A. darė atsitraukdamas, t. y. žengdamas žingsnį atgal, kas patvirtina, kad puolimo veiksmų nebuvo ir reali grėsmė R. L. nekilo. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis ėmėsi aktyvių veiksmų, neatsitraukdamas, o priešingai – žengdamas link A. A., sugriebė jo dešinę ranką ir pats smogė į galvos sritį, t. y. sritį, kuri pagal teismų praktiką yra pripažįstama pavojingiausia, galinčią sukelti negrįžtamas sveikatos būklės pasekmes ar net asmens mirtį, apie ką kaltinamasis, būdamas apsaugos darbuotoju, vyriausiuoju patruliu bei teisės ir policijos veiklos ištęstinių studijų 5 kurso studentu, turėjo žinoti. Pažymėtina ir tai, kad R. L. smogė neblaiviam, nekoordinuotų judesių nukentėjusiajam į pažandę, suvokdamas, kad nuo smūgio nukentėjusysis neabejotinai nukris ant kieto paviršiaus, kad tokia jo veika gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, ir nors atlikdamas savo veiksmus konkrečių padarinių nesiekė, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikdamas netiesiogine tyčia padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
48. Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes bei kaltinamojo įvykio metu turėtas specialiąsias priemones – antrankius ir dujų balionėlį, aplinkybes, kad jis buvo instruktuotas ir apmokytas, kaip elgtis atitinkamose situacijose ir neutralizuoti konfliktinius asmenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad suduodamas smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, R. L. atliko veiksmus, kurie nagrinėjamu atveju laikytini nusikalstamais ir atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, o ne pripažintini būtinąja gintimi.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį
49. Pripažįstant R. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, taip pat sprendžiama jo atsakomybė dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
50. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šio nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veiklos esmę ir turinį. Piktnaudžiavimas, pasireiškiantis įgaliojimų viršijimu, suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas, padaromas neteisėtu veikimu. Tai, be kita ko, gali būti veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti galima tik įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais, ar veiksmai, kurie visiškai uždrausti. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtini padariniai – didelė žala. Būtent šis požymis yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo.
51. Didelė žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, 2K-285-976/2018). Pagal kasacinę praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020). Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-4-689/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020). Konstatuojant didelę neturtinio pobūdžio žalą, kiekvienu atveju ad hoc (esant konkrečiai situacijai) turi būti įvertinamos konkrečios bylos aplinkybės. Kadangi neturtinio pobūdžio žala yra ne apčiuopiamos materialios, o abstrakčios nematerialios išraiškos, itin svarbus yra vertinamasis aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-222/2020, 2K-P-59-495/2021).
52. Sprendžiant klausimą dėl R. L. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, reikalinga išanalizuoti, kokia veika ir kokie buvo viršyti įgaliojimai bei pažeistos įstatymų normos. Kaip jau nustatyta, kaltinamasis, dirbdamas apsaugos darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to būdamas prilygintas valstybės tarnautojui, darbo metu asmens atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl ko šis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, tokie R. L. veiksmai pripažinti neteisėtais. Kaip jau buvo nurodyta, įvykio metu kaltinamasis nesilaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ GRG darbuotojų darbo instrukcijoje (10.7 ir 10.9 punktuose) įtvirtintų elgesio reikalavimų esant konfliktinei situacijai (1 t., b. l. 52-59). Tais pačiais veiksmais R. L. pažeidė ir Lietuvos Respublikos Asmens ir turto apsaugos įstatymo normas, kadangi šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje yra numatytos fizinės prievartos panaudojimo sąlygos, o būtent nurodyta, kad įtariamo teisės pažeidėjo sulaikymo metu fizinė prievarta ar šaunamasis ginklas prieš įtariamą teisės pažeidėją gali būti panaudotas tik šio įstatymo VI skyriuje numatytais atvejais ir laikantis nustatytų fizinės prievartos ir šaunamųjų ginklų panaudojimo bendrųjų sąlygų, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumą, turi užtikrinti, kad prieš įtariamą teisės pažeidėją būtų panaudota tiek šiame straipsnyje nurodytų priemonių ir tokiu mastu, kiek yra būtina neteisėtiems veiksmams nutraukti ir sulaikomo įtariamo teisės pažeidėjo pasipriešinimui neutralizuoti. To paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose nustatytos apsaugininko ar apsaugos darbuotojo fizinės prievartos panaudojimo sąlygos ir atvejai, kuriose numatyta, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas fizinę prievartą turi teisę panaudoti atremdamas pasikėsinimą, gresiantį jo sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš jo specialiąją priemonę ir (ar) šaunamąjį ginklą, sulaikydamas įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. Kaip jau buvo nustatyta, R. L., būdamas instruktuotas ir apmokytas, su savimi turėdamas antrankius ir dujų balionėlį, netinkamai įvertinęs situacijos pavojingumą, į nukentėjusiojo mosavimą rankomis, nesant realaus pavojaus, nesistengdamas neutralizuoti konflikto kitais būdais, sureagavo aktyviais veiksmais, t. y. panaudojo ne kovinius imtynių veiksmus, dujų balionėlį ar turėtus antrankius, o fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu - suduodamas jam smūgį į pažandę, prieš tai apie savo veiksmus nukentėjusiojo neperspėjęs. Taip pat pripažintina, kad tokiais neteisėtais veiksmais R. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje numatytą asmens garantiją nebūti kankinamam, žalojamam, žeminamam bei jau minėtų apsaugos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ GRG darbuotojų instrukcijos 4.2 punkte numatytą pareigą savo elgesiu nežeminti kito asmens garbės ir orumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis R. L., atlikdamas neteisėtus veiksmus, peržengė jam teisės aktais suteiktų įgaliojimų ribas.
53. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kyla tik nustačius didelės žalos požymį. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl didelės žalos nukentėjusiajam A. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarymo. Didelė žala fiziniam asmeniui, šiuo atveju A. A., laikytina nusikalstama R. L. veika padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, garbei, orumui, o juridiniam asmeniui, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ – žala, padaryta juridinio asmens reputacijai. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai yra įrodyta, kad dėl kaltinamojo R. L. suduoto smūgio A. A., šis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, kurio mastas nurodytas ir patvirtintas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3085/2019(02) (1 t., b. l. 112-113), dėl patirtų sužalojimų jis ilgą laiką buvo nedarbingas, be to, nukentėjusysis nurodo, kad dar ir šiuo metu jaučia įvykio pasekmes, viena ausimi prastai girdi (3 t., b. l. 38). Teismų praktikoje paprastai atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo, viršydamas savo tarnybinius įgaliojimus, nukentėjusiajam padaro net ir nedidelę žalą sveikatai, tokia fizinė žala vertintina kaip didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-P-1/2014). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į visas byloje išnagrinėtas aplinkybes, padaryta žala nukentėjusiajam BK 228 straipsnio 1 dalies atžvilgiu pripažintina didele. Sprendžiant klausimą dėl žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtina, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė darbo metu, vykdydamas savo tiesiogines pareigas – atvykęs tarnybiniu automobiliu į iškvietimą, būdamas apsivilkęs tarnybinę uniformą, turėdamas darbines specialiąsias priemones. Bendrovės veiklos sritis – apsauga. Apsaugos darbuotojai iš dalies savo funkcijomis prilyginami policijos pareigūnams, kurių pareiga – ginti, saugoti, padėti. Kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo nesuderinami su apsaugos darbuotojo tarnybine veikla, todėl buvo sumenkintas ir iškreiptas apsaugos tarnybos, kaip svarbaus juridinio asmens, užtikrinančio asmens ir turto saugumą, autoritetas, iškreipta apsaugos tarnybos paskirtis, padaryta didelė žala Lietuvos apsaugos darbuotojų autoritetui
54. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad kaltinamasis R. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, ir už šias veikas jam turi būti paskirtos bausmės.
Bausmės skyrimas
55. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę, skiriant bausmę. Be to, būtina atsižvelgti į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
56. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.
57. Byloje nustatyta, kad R. L. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 228 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), už kurį straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų, ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 135 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), už kurį straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. Nusikaltimai tyčiniai, baigti, tačiau jie nebuvo iš anksto planuoti, o įvykdyti spontaniškai. Kaltinamojo R. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje išanalizuotas ir aptartas aplinkybes, pripažįsta esant kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė, jei kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Apžiūrėtuose įvykio vaizdo įrašuose, byloje esančiuose pokalbių su apsaugos bendrovės dispečerinės darbuotoju suvestinėse užfiksuota, kad kaltinamasis R. L. iškart po suduoto smūgio ir nukentėjusiojo nukritimo jį apžiūri, paverčia ant šono, kaip kad nurodė apklausiamas, tam, kad liežuvis neužkristų, iškart paskambino į dispečerinę, paprašė iškviesti greitąją pagalbą ir pareigūnus, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad lengvinančia aplinkybe gali būti pripažinta ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Atsižvelgiant į tai, kad tiek liudytojų parodymuose, tiek vaizdo įrašuose užfiksuotas paties nukentėjusiojo A. A. provokuojantis elgesys, ši aplinkybė taip pat pripažįstama lengvinančia R. L. atsakomybę.
58. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 72), yra vedęs, charakterizuojamas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 59, 79), tiek Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės I-osios kuopos 1-ojo būrio vado (2 t., b. l. 60) išimtinai teigiamai. Duomenų apie tai, kad R. L. būtų gydytas dėl psichikos sveikatos problemų ar dėl priklausomybės ligų, byloje nėra.
59. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu taip pat apeliaciniame skunde prokuroras prašė už BK 135 straipsnio 1 dalyje padarytą veiką skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, skirtas bausmes siūloma bendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, R. L. skirtinų laisvės atėmimo bausmių trukmė nustatytina žymiai mažesnė nei sankcijų vidurkis. Kaip jau minėta, kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, todėl laikytina, kad šioje byloje analizuojami jo nusikalstami veiksmai yra atsitiktiniai, pavieniai, jis nėra linkęs nusikalsti, o priešingai, charakterizuojamas kaip pareigingas, sąžiningas, niekada neturėjęs drausminių nuobaudų darbuotojas (2 t., b. l. 59). Taip pat nurodoma, kad dirbdamas patruliu, kvalifikuotai sprendžia dalykinius klausimus, tarnyboje laikosi teisėtumo ir drausmės normų, nuolat rodo gerus rezultatus, patruliuodamas mandagiai bendrauja su piliečiais, stengiasi vengti konfliktų (2 t., b l. 60). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad jo atsakomybę lengvina dvi aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
61. Įvertinus tai, kad aptariamu atveju egzistuoja idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę, už nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
62. Kaltinamasis R. L. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu.
Dėl civilinių ieškinių
63. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, kad iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pradžios nukentėjusysis pareiškė 11 278,40 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 8-13). Grįsdamas patirtą neturtinę žalą A. A. nurodė, kad dėl neteisėtų R. L. veiksmų jis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, keturias dienas praleido ligoninėje, buvo nedarbingas daugiau nei 6 savaites, buvo pažemintas, jautė didelį išgąstį. Teigia, kad R. L. veiksmai jo atžvilgiu apsunkino jo bendravimo galimybes, kadangi buvo sutrikęs, išgyveno gilius emocinius išgyvenimus, jautė didelį skausmą, jaučia baimę. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų sumažėjo pasitikėjimas savimi, patirtas smurtas ir sunkūs sužalojimai paveikė ir jo emocinę bei psichologinę savijautą, patyrė itin intensyvius išgyvenimus bei fizinius nepatogumus. Visus šiuos išgyvenimus nukentėjusysis įvertino 10 000 Eur dydžio pinigine išraiška. Grįsdamas 1278, 40 Eur dydžio reikalavimą turtinei žalai atlyginti nurodo, kad patyrė nuostolius nedirbdamas, t. y. dėl patirto sužalojimo buvo ilgą laiką nedarbingas ir negavo pajamų, Nurodo, kad jo mėnesio pajamos buvo 1078,20 Eur į rankas. Buvo nedarbingas 49 dienas, jo dienos darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 35,94 Eur, todėl mano, kad per nedarbingumo laikotarpį būtų uždirbęs 1761,06 Eur, taip pat nurodo, kad per visą laikotarpį jis yra gavęs 482,66 Eur dydžio ligos išmoką.
64. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
65. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinama visiškai. Šioje dalyje civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas pateiktais dokumentais (3 t., b. l. 14-17), nukentėjusiajam turtinė žala padaryta kaltinamojo R. L. nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamasis patirtą A. A. turtinę žalą turi atlyginti visiškai. Kaip matyti, dėl patirtų sužalojimų A. A. nedirbo nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. sausio 3 d., t. y. daugiau nei pusantro mėnesio. Jo vidutinis mėnesio uždarbis sudaro 1078,20 Eur. Pagal pateiktą apskaičiavimą, minėtuoju laikotarpiu jis galimai neteko 1761,06 Eur dydžio pajamų, dalį jų padengė gauta ligos išmoka, todėl negauta suma sudaro 1278,40 Eur. Esant šioms aplinkybėms, yra įstatyminis pagrindas tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.
66. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.
68. Įvertinus visus byloje esančius duomenis, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo R. L. nusikalstama veika nukentėjusiajam A. A. padarytos neturtinės žalos. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius emocinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, sumažėjo jo pasitikėjimas savimi. Taip pat apeliacinės instancijos teismui pateiktas ir medicininis išrašas, kuriame nurodyta, jog A. A. nustatytas neurosensorinis prikurtimas (3 t., b. l. 156-157). Šiuo nukentėjusiojo aiškinimu teismas tiki, nes byloje yra įrodyta, kad tyčiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis buvo hospitalizuotas, gydytas, todėl realu, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą ir nepatogumus, taip pat jaučia liekamuosius reiškinius, turi klausos sutrikimą. Tačiau šiuo atveju vertintina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė R. L. atsakomybę švelninančią aplinkybę – kad jo veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Taigi, įvertinusi visas bylos aplinkybes (padarytas tyčinis, sunkus, baigtas nusikaltimas, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), bei nustačius, kad R. L. veiksmams turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo A. A. elgesys, nukentėjusiajam A. A. priteistinos neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 7000 Eur, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
69. Baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 132-133), kuriuo nurodė, kad patyrė 862,02 Eur žalą dėl nukentėjusiojo A. A. gydymo išlaidų. Ieškinyje nurodyta, kad A. A. 2019 m. lapkričio 15-19 dienomis gydytas LSMU Kauno klinikose, už jo gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 737,08 Eur sumą. Ieškinyje taip pat pateikiama dešimt datų, kurių metu nukentėjusysis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų ir atsiradusių padarinių lankėsi VšĮ Kauno miesto poliklinikoje ir jam buvo suteiktos ambulatorinės šeimos gydytojo bei kitų specialistų konsultacijos ir ambulatorinės paslaugos, už kurias ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 124,94 Eur sumą.
70. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - SDĮ) 26, 27 straipsniais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. V-304, 2008 m. gegužės 9 d. įsakyme Nr. V-436, 2011 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. V-1118, 2015 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. V-1550 įtvirtinta tvarka ir atvejais. Ieškinyje nurodoma, kad R. L. civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėto veikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis, 6.248 straipsnis), t. y. savo nusikalstamais veiksmais sužalojus A. A., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nurodyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. SDĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ir teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK). SDĮ 31 straipsnio 1 punkte ir 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į visą tai, Kauno teritorinė ligonių kasa prašo iš R. L. priteisti 862,02 Eur.
71. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, Kauno teritorinė ligonių kasa pripažintina civiline ieškove baudžiamojoje byloje ir tenkintinas jos civilinis ieškinys dėl 862,02 Eur žalos PSDF biudžetui atlyginimo. Civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamasis ją privalo atlyginti visiškai.
72. Priimant nuosprendį, turi būti išsprendžiamas daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Byloje yra kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais (1 t., b. l. 48, 134, 143, 146, 150, 158), jie paliktini saugoti prie bylos medžiagos.
73. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas Petras Varkalys pateikęs sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje nurodyta, kad A. A. išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti sudarė 600 Eur, tą pagrindžia ir pinigų priėmimo kvitais (3 t., b. l. 18-22). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusįjį A. A. atstovavo advokatė Eglė Grucytė, kuri pateikė pinigų priėmimo kvitą 450 Eur sumai (3 t., b. l. 153).
74. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nustatyta, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas yra tenkinamas, nukentėjusysis viso patyrė 1050 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas, todėl ši suma iš kaltinamojo R. L. priteistina nukentėjusiajam A. A..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 ir 3 punktais, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Palaimos ir nukentėjusiojo A. A. apeliacinius skundus tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmes:
pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. L. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš R. L. nukentėjusiajam priteisti 1278, 40 (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 40 ct) eurus turtinei žalai atlyginti ir 7000 (septynis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš R. L. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 862,02 (aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus 02 ct) eurus, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Priteisti nukentėjusiajam A. A. iš R. L. 1050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt Eur) turėtų išlaidų advokato padėjėjo ir advokatės paslaugoms apmokėti.
Kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.