Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-492-1014/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-10
Bylos Nr.: e2-492-1014/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02400-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Kazlauskienė
Ieškovas: R. L.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos
Trečiasis asmuo: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, A. A.
Advokatai: Dominykas Vanhara

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-492-1014/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02400-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.10.5.2.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieškovui R. L. bei jo atstovui advokatui Dominykui Vanharai, atsakovės Lietuvos Respublikos atstovei iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos D. V., atstovui iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros V. K., atstovei iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato B. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo atsakovei Lietuvos Respublikai, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, tretieji asmenys byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) priteisti ieškovo R. L. naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 55983,02 Eur turtinę žalą, kuri susideda iš: 1.1. 10890,12 Eur turtinės žalos, pasireiškiančios netektomis ieškovo R. L., kaip (duomenys neskelbtini), darbo pajamomis; 1.2. 1695,52 Eur turtinės žalos, pasireiškiančios ieškovo netektomis darbo pajamomis iš saugos tarnybos UAB „ (duomenys neskelbtini)”; 1.3. 3397,38 Eur neteisėtų ir nepagrįstų iš ieškovo ir ieškovo šeimos išieškotų pinigų sumų pagal visa apimtimi panaikinto Kauno apygardos teismo išduotus vykdomuosius raštus; 1.4. 1400 Eur turtinės žalos už ieškovo R. L. advokato teisinės pagalbos baudžiamajame procese apmokėjimą; 1.5. 40 000 Eur turtinės žalos, pasireiškiančios sugadintu ieškovo kredito reitingu ir tuo pačiu netekta galimybe pasiskolinti ir / arba pasiskolinti labai pigiai iš Lietuvos kredito institucijų. Priteisti ieškovo R. L. naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 100 000 Eur neturtinę žalą; priteisti ieškovo R. L. naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo ieškovo R. L. naudai priteistos pinigų sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovo R. L. naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad R. L. nuo 2015-01-12 dirbo (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu ėjo (duomenys neskelbtini). Per savo laiką (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo 3 kartus skatintas, nei karto nebaustas. Tačiau, kadangi ieškovui jam, kaip (duomenys neskelbtini), mokamo atlyginimo neužteko šeimai išlaikyti, kadangi yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti, kad (duomenys neskelbtini)yra maži, ieškovas (duomenys neskelbtini)papildomai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)pareigose. 2019-11-14, apie 22:09, ieškovas, dirbdamas antraeilėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), reaguodamas į iškvietimą į „(duomenys neskelbtini)“ piceriją, kurioje neblaivus pilietis pažeidinėjo viešąją tvarką, grasino kitiems picerijos lankytojams fiziniu susidorojimu, teigė esantis rytų kovos menų meistru, atvyko tam, kad užtikrintų viešąją tvarką. Su darbo kolega atvykęs ieškovas šį pilietį išsivedė į lauką ir liepė jam eiti namo. Minimas nuo alkoholio apsvaigęs pilietis nepakluso ir, išėjus į lauką, po visos eilės žodinių grasinimų ieškovo atžvilgiu, užsimojo ir bandė trenkti kumščiu į ieškovo galvą. Tačiau nepataikė, o ieškovas, reaguodamas į šį smūgį, naudodamas būtinąją gintį savo atžvilgiu, trenkė šiam piliečiui atgal, nuo ko šis pilietis parkrito ir patyrė atitinkamo laipsnio sveikatos sutrikdymą. Nepaisant to, kad visi minėtos picerijos „(duomenys neskelbtini)“ lankytojai ir darbuotojai, apklausti kaip liudininkai, patvirtino, kad nukentėjęs pilietis buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų ir visą vakarą elgėsi ypač agresyviai, t.y. grasino visiems fiziniu susidorojimu, teigė esantis rytų kovos menų meistru, viešai demonstravo įvairius rytų kovos menų veiksmus, bandė mesti stiklinę į lankytojus, terorizavo picerijos darbuotojus, paties nukentėjusiojo draugas paliudijo, kad jis pats paprašė iškviesti apsaugą, nes pilietis, pavartojęs alkoholinių gėrimų, tampa ypač agresyvus ir sunkiai kontroliuojamas, nepaisant to, kad piliečio bandymą smūgiuoti ieškovui į galvą užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, prokuratūra vis tiek pradėjo ikiteisminį tyrimą prieš ieškovą dėl BK 228 str. 1 d. ir BK 135 str. 1 d. nusikalstamų veikų padarymo. Kauno apylinkės teismo 2020-12-17 nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas nekaltu dėl jam pareikštų kaltinimų: baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., buvo nutraukta dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties, o ieškovas taip pat buvo išteisintas ir dėl jam inkriminuotos BK 228 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika. Savo ruožtu, po pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio, prokuroras šį nuosprendį apskundė aukštesnės instancijos teismui – Kauno apygardos teismui, kuris savo 2021-05-27 nuosprendžiu panaikino išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo – Kauno apylinkės teismo nuosprendį, nuteisė ieškovą už nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d., padarymą, skyrė ieškovui realią 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Po minėto Kauno apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, ieškovas nedelsiant buvo patalpintas į laisvės atlikimo bausmės vietą, t.y. ieškovas pradėjo atlikinėti jam minėtu Kauno apygardos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Realią laisvės atėmimo bausmę ieškovas pradėjo atlikinėti 2021-06-08, o lygtinai iš įkalinimo įstaigos ieškovas buvo paleistas 2021-12-07. Taigi, ieškovas buvo realiai įkalintas lygiai 6 mėnesius. Savo ruožtu, po minėto Kauno apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio, ieškovas padavė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – LAT), kuris buvo priimtas nagrinėti. LAT, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą pagal ieškovo kasacinį skundą, priėmė 2022-03-29 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-719/2022 (toliau – Nutartis), kuria LAT nusprendė visa apimtimi panaikinti Kauno apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ieškovui, ir palikti galioti nepakeistu Kauno apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, galutine ir neskundžiama LAT Nutartimi ieškovas buvo visiškai išteisintas nuo jam pareikštų kaltinimų. Nors iki šios LAT Nutarties priėmimo ieškovas buvo jau atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę bei paleistas lygtinai. Ieškovas pažymi, kad, nepaisant to, kad ieškovas galutine ir neskundžiama LAT nutartimi buvo išteisintas nuo absoliučiai visų jam pareikštų kaltinimų, taigi, ieškovas buvo pripažintas visiškai ir absoliučia apimtimi nekaltu, ieškovas, remiantis žemesnės instancijos teismo nuosprendžiu, t. y. Kauno apygardos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, sulaukė tokių pasekmių: 1. buvo 6 mėnesiams nekaltai įkalintas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje; 2. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, kaip Gerb. Teismas, greičiausiai, supranta, buvę (duomenys neskelbtini)nėra labai mėgstami, todėl ieškovas trijų kitų kalinių buvo užpultas ir sumuštas, o valstybė ieškovui neužtikrino reikiamos jo asmens apsaugos, kad jis nuo tokių nusikalstamų veikų nenukentėtų; 3. po Kauno apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, ieškovas buvo atleistas tiek iš (duomenys neskelbtini), tiek iš darbo (duomenys neskelbtini)UAB „(duomenys neskelbtini)”, todėl ieškovas tuo metu negavo savo darbo pajamų; 4. ieškovas, būdamas nekaltai įkalintas ir dėl to negalėdamas dirbti tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)UAB „(duomenys neskelbtini)”, negavo savo darbo pajamų ir, tuo pačiu, negalėjo vykdyti kreditorinių įsipareigojimų savo kreditoriams, dėl ko ieškovo kredito vertinimas buvo sumažintas nuo labai gero iki visiškai nemokaus, kas reiškia, kad šiuo metu jokie bankai ieškovui nebeišduoda paskolų; 5. iš ieškovo nepagrįstai buvo išieškotos Kauno apygardos teismo nuosprendžiu kitiems kreditoriams priteistos pinigų sumos; 6.ieškovas, iki tol turėjęs nepriekaištingą reputaciją, Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo sužlugdytas, sužlugdyta buvo ieškovo reputacija, kadangi apie minimą bylą bei apie ieškovo nuteisimą rašė dauguma žiniasklaidos priemonių; 7. ieškovas, gindamasis nuo jam nepagrįstai pareikštų kaltinimų, patyrė bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įvertinus šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nekaltas žmogus – ieškovas, dėl atsakovo – Lietuvos Respublikos veiksmų, patyrė didžiulę turtinę ir neturtinę žalą, kurią šiuo ieškiniu prašo priteisti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu ieškovui baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties. Taip pat ieškovas išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendis panaikintas ir ieškovas nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir ieškovui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Iš ieškovo nukentėjusiajam A. A. priteista 1278,40 Eur turtinei ir 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1050 Eur turėtų išlaidų advokato padėjėjo ir advokatės paslaugoms apmokėti, o Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 862,02 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. apkaltinamąjį nuosprendį ieškovui ir paliko galioti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išteisinamąjį nuosprendį. Kasacinis teismas konstatavo, jog Kauno apygardos teismas, sukritikavęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir išvadų pagrįstumą, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovas veikė būtinosios ginties sąlygomis, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nesilaikė BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų. Kasacinio teismo vertinimu, šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Taigi kasaciniam teismui konstatavus, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, Teisingumo ministerija Kauno apygardos teismo priimto nuosprendžio neturi pagrindo vertinti kitaip nei jį įvertino kasacinis teismas. Tačiau, kaip minėta, ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, privalo įrodyti trijų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Vien konstatuoti, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, nepakanka ieškovo reikalavimui patenkinti. Teisingumo ministerijos vertinimu, sutiktina, kad ieškovas galėjo patirti tam tikrą žalą, tačiau ne visa ieškovo prašoma atlyginti žala yra pagrįsta įrodymais. Ieškovas teigia dėl neteisėtų veiksmų patyręs 57 383,02 Eur turtinę žalą. Ją sudaro negautas (duomenys neskelbtini)darbo užmokestis (10 890,12 Eur), negautas (duomenys neskelbtini)darbo užmokestis (1695,52 Eur), pagal vykdomuosius raštus išieškotos Kauno apygardos teismo nuosprendžiu priteistos pinigų sumos (3397,38 Eur), išlaidos gynėjo pagalbai baudžiamajame procese apmokėti (1400 Eur), žala dėl sugadinto ieškovo kredito reitingo (40 000 Eur). Ieškovas prašo atlyginti negautą (duomenys neskelbtini)darbo užmokestį, kuris sudaro 10 890,12 Eur. Su ieškiniu yra pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 20-TE-292 „Dėl (duomenys neskelbtini)“. Šio įsakymo 3.1. punkte nurodyta, kad pripažįstamas negaliojančiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2021 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 20-TE-425 „Dėl (duomenys neskelbtini)“. Teisingumo ministerijos vertinimu, ieškovas turėtų pateikti įrodymus, kad gražinus jį į pareigas, darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. kovo 31 d. jam tikrai nebuvo išmokėtas. Ieškovas prašo atlyginti negautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestį už 6 laisvės atėmimo mėnesius, kuris sudaro 1695,52 Eur. Su ieškiniu yra pateikta tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kada ir kokiu teisiniu pagrindu ieškovas buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)pareigų. Šios aplinkybės yra svarbios vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Ieškovas prašo atlyginti pagal vykdomuosius raštus išieškotas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu priteistas pinigų sumas, kurios sudaro 3397,38 Eur. Su ieškiniu yra pateikti: antstolio 2022 m. balandžio 1 d. patvarkymas Nr. S-22-183-10258 dėl vykdomosios bylos Nr. 0183/21/00720 nutraukimo (išieškotojas – A. A., 9328,40 Eur Skola); antstolio 2022 m. balandžio 1 d. patvarkymas Nr. S-22-183-10256 dėl vykdomosios bylos Nr. 0183/21/01168 nutraukimo (išieškotojas – Valstybinė ligonių kasa, 862,02 Eur Skola); antstolio 2022 m. birželio 7 d. raštas Nr. S-22-183-17546, kuriame nurodyta, kad vykdant vykdomuosius dokumentus iš viso buvo išieškota 3397,38 Eur, iš kurių 2175,95 Eur išieškoti iš M. L. gaunamų pajamų. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovo pateikti dokumentai patvirtina tik faktą, jog 2022 m. birželio 7 d. duomenimis, pagal vykdomuosius dokumentus iš ieškovo buvo išieškota 1221,43 Eur, o iš ieškovo sutuoktinės M. L. - 2175,95 Eur. Antra, ieškovas nepateikia jokių duomenų, ar po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties priėmimo kreipėsi dėl išieškotų sumų grąžinimo. Trečia, ieškovas nepateikia jokių argumentų, kodėl prašo priteisti išieškotą 3397,38 Eur sumą, kai antstolio 2022 m. birželio 7 d. rašte yra aiškiai nurodyta, jog iš ieškovo buvo išieškota 1221,43 Eur, likusi suma – iš M. L. gaunamų pajamų. M. L. nėra ieškovė šioje civilinėje byloje, nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas prašo priteisti kito asmens, kuris nėra ieškovas šioje byloje, galimai patirtą turtinę žalą. Ieškovas taip pat prašo priteisti 40 000 Eur žalą dėl sugadinto kredito reitingo. Kaip minėta, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Teisingumo ministerijos vertinimu, ieškovo nurodoma žala negali būti laikoma nei turto netekimu, nei išlaidomis, nei negautomis pajamomis. Ieškovas teigia, kad artimiausius 10 metų nebegalės pasiimti jokių paskolų arba jas turės imti maksimaliai nepalankiomis sąlygomis už pačias didžiausias palūkanas, dėl to žalą įvertina 40 000 Eur. Tokie ieškovo teiginiai neturi jokio objektyvaus pagrindo, o žalos dydžio vertinimas yra absoliučiai hipotetinis. Su ieškiniu yra pateiktas 2022 m. gegužės 10 d. banko „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas ieškovui, kuriame nurodyta, kad šiuo metu bankas negali suteikti ieškovui būsto kredito. Tačiau nėra aišku, kokio dydžio kredito ieškovas prašė, kokius duomenis ir aplinkybes bankui nurodė, ar jo ketinimas gauti kreditą buvo realus ir kt. Teisingumo ministerijos įsitikinimu, ieškovo pateikti duomenys 40 000 Eur žalai pagrįsti neįrodo nei tokios žalos fakto, nei juo labiau – dydžio. Patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 100 000 Eur, nes išgyveno didžiulį stresą, visą bausmės atlikimo laikotarpį baiminosi dėl savo sveikatos ir gyvybės. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis atliko 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę nuo 2021 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. Teisingumo ministerija neneigia ieškovo teiginių, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ieškovas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, tačiau ieškovas nepateikia jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti, nenurodo nei išgyvenimų pobūdžio, nei intensyvumo laipsnio, nei kitų svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog ieškovo patirti neigiami išgyvenimai gali būti pripažinti neturtine žala. Be to, ieškovas niekaip nepagrindžia prašomos neturtinės žalos dydžio. Teisingumo ministerijos vertinimu, 100 000 Eur neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos. Ieškovas nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių tokio pobūdžio bylose.

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas teigia, jog neteisėti veiksmai pasireiškė nepagrįstų įtarimų ieškovui pateikimu, nepagrįsto ir neteisėto ikiteisminio tyrimo prieš ieškovą vykdymu, nepagrįsto kaltinamojo akto surašymu, nepagrįsto ir neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio apeliacinės instancijos teisme priėmimu. Nebuvo jokio teisinio pagrindo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nustatytą sveikatos sutrikdymo faktą. Įtarimo pareiškimą lėmė surinktų faktinių duomenų vertinimas, o ta aplinkybė, kad teismai šiuos duomenis vertino kitaip, nesuponuoja pareigūnų veiksmų pareiškiant ieškovui įtarimą, vykdant ikiteisminį tyrimą ir perduodant bylą teismui neteisėtumo. Ieškovas taip pat nurodo, kad neteisėti veiksmai taip pat pasireiškė ieškovo saugumo neužtikrinimu laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ir neužkardant galimybių kitiems kaliniams ieškovą sumušti, nesudarymo saugių laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų, dėl kurių ieškovas kiekvieną akimirką, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėjo jausti grėsmę savo sveikatai, fiziniam kūno neliečiamumui ar net gyvybei. Laisvės atėmimo vietų pareigūnų veiksmai, siekiant užtikrinti tinkamas nuteistųjų laikymo sąlygas, nėra susiję su ikiteisminiu tyrimu ar bylos nagrinėjimu teisme, todėl šiuo atveju CK 6.271 straipsnis netaikytinas. Konkrečiu atveju, nepaneigiant išteisinamojo nuosprendžio, vertinant jį valstybės civilinės atsakomybės aspektu, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas konfliktinėje situacijoje dalyvavo kaip (duomenys neskelbtini)bei asmuo vykdantis (duomenys neskelbtini)funkcijas, kas suponuoja jo geresnį pasirengimą veikti konfliktinėse situacijose, tačiau konkrečiu atveju ieškovas, matydamas agresyvų nukentėjusiojo elgesį, jo neblaivumą, elgėsi nerūpestingai ir vietoj to, kad užtikrintų savo saugumą, atsuko nukentėjusiajam nugarą, t.y. savo veiksmais sudarė sąlygas nukentėjusiajam jį užpulti ir apribojo savo galimybes apsiginti. Tokie ieškovo veiksmai konkrečioje situacijoje neatitiko protingo asmens bonus pater familias elgesio adekvačioje situacijoje etalono ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su vėliau kilusiomis ieškovui pasekmėmis. Ieškinyje nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu „(duomenys neskelbtini)“, ieškovas į (duomenys neskelbtini)pareigas buvo grąžintas nuo 2022-04-01, kai iš jų buvo atleistas dėl įsiteisėjusio apkaltinamojo Kauno apygardos teismo nuosprendžio nuo 2021-05-28. Minėto įsakymo 3.1 punkte pripažintas negaliojančiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2021-05-28 įsakymu Nr. 20-TE-425 „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, ar jam atlyginta už laikotarpį, kai jis dėl apkaltinamojo nuosprendžio buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Ieškovas taip pat prašo atlyginti negautas (duomenys neskelbtini)pajamas, tačiau nepateikia duomenų, kokiu pagrindu jis buvo atleistas iš darbo, todėl nėra jokio pagrindo šių aplinkybių sieti priežastiniu ryšiu su baudžiamąja byla. Ieškovas taip pat prašo atlyginti pagal vykdomuosius raštus išieškotas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu priteistas pinigų sumas. Pažymėtina, kad šios sumos šiai dienai yra išieškotos be teisėto pagrindo, todėl dėl jų grąžinimo ieškovas turi kreiptis kita tvarka. Pažymėtina, kad ieškovas pateikė antstolės raštą, kad didžioji dalis lėšų buvo išieškota iš kito asmens. Ieškovas taip pat prašo priteisti 40 000 Eur žalą dėl sugadinto kredito reitingo. Ieškovo nurodoma tariama žala negali būti laikoma nei turto netekimu, nei išlaidomis, nei negautomis pajamomis. Ieškovas teigia, kad artimiausius 10 metų nebegalės pasiimti jokių paskolų arba jas turės imti maksimaliai nepalankiomis sąlygomis už pačias didžiausias palūkanas. Tokie ieškovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti, žala neįrodyta. Ieškovas nurodo, kad turtinę žalą sudaro išlaidos gynėjo pagalbai baudžiamajame procese apmokėti (1 400 Eur). Teismas ieškovą išteisino 2022-03-29, t.y. jau galiojant minėtam nutarimui, būtent šis teismas ir turėjo išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Ta aplinkybė, kad ieškovas nesikreipė į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir neprašė atlyginti išlaidų, nesuponuoja galimybės jas atlyginti ne baudžiamojo proceso tvarka. Patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 100 000 Eur, nes išgyveno didžiulį stresą, visą bausmės atlikimo laikotarpį baiminosi dėl savo sveikatos ir gyvybės. Ieškovo prašoma atlyginti neturtinė žala nėra pagrįsta įrodymais. Ieškovas išvardino įvairius neigiamus išgyvenimus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neigiamų išgyvenimų ir jų sukeltos žalos faktą, priežastinį ryšį tarp jų ir galimai neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovas neįrodė neteisėtų pareigūnų, prokuroro veiksmų, nepagrindė neturtinės bei turtinės žalos dydžio bei priežastinio ryšio su baudžiamuoju persekiojimu, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsiliepime paaiškino, kad, šiuo atveju, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48625-19 ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Š. 2019-11-15 tarnybinį pranešimą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje. Minėtame pareigūno A. Š. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019-11-14 22:09 val. Kauno apskr. VPK gautas pranešimas, kad viešoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), rastas vyras su praskelta galva, aplinkybės neaiškios. GMP į LSMUL pristatė A. A. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel nežino, nustatytas girtumas, trumpas sąmonės netekimas, apžiūrimas. Taip pat nurodoma, kad įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), atlikta įvykio vietos apžiūra. Įvykio vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, kurios užfiksavo galimą A. A. sužalojimo faktą. Aplinkybių tikslinimo metu nustatytas galimas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo R. L., kuris nesulaikytas. Pabrėžtina, kad nenustatyta, jog pradedant ikiteisminį tyrimą iš turimų duomenų būtų buvę aiškiai suprantama, jog jokios nusikalstamos veikos nebuvo padaryta. Todėl teiginys, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai yra klaidingas ir neatitinka faktinių aplinkybių. Nesutiktina su ieškinio pozicija, kad R. L. buvo nepagrįstai įteiktas ir įtarimas apie nusikalstamos veikos padarymą. BPK 21 straipsnyje nustatyta, kad įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas šio Kodekso 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą. 2019-11-19 ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodoma, kad jis įtariamas tuo, jog 2019-11-14 apie 22:09 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju A. A. metu, sudavė jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veidą, po ko jis nukrito ant žemės, padarydamas nukentėjusiajam A. A. kaukolės pamato lūžį ir židininę smegenų kontuziją, t. y. sužalojimą sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat akcentuotina, kad pats ieškovas nenurodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikdami ikiteisminį tyrimą atliko neteisėtus veiksmus ar pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo ieškovo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar ieškovo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai. Tad, šiuo atveju, apibendrinant teigtina, kad tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimą sieti su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais nėra pagrindo. Šiuo atveju, be kitos turtinės žalos ieškovas prašo priteisti 40 000 Eur, kurių tariamai neteko dėl sugadinto kredito reitingo ir tuo pačiu netekus galimybės pasiskolinti ir/arba pasiskolinti labai pigiai iš Lietuvos kredito institucijų. Tačiau šis reikalavimas neatitinka realiai patirtų nuostolių sąvokos. Tai tik menami, į ateitį nukreipti nuostoliai, kuriuos neaišku, ar ieškovas išvis patirtų ir koks būtų jų tikrasis dydis. Kaip jau buvo minėta, nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, valstybei negali atsirasti civilinė atsakomybė tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos padarymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis.

5. Teismui nustačius, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Dublike nurodė, jog, akivaizdu, kad Kauno VPK, kuri yra ir ieškovo darbovietė, niekaip nekvestionuojant to, kad ieškovas už laikotarpį nuo 2021-05-28 iki 2022-03-31 negavo policijos (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė byloje yra nustatyta ir įrodyta. Nepaisant to, ieškovas į bylą pateiks ir atitinkamą pažymą, kai tik ją iš Kauno VPK gaus. Ieškovui pateikus šį įrodymą į bylą, tampa visiškai įrodyta aplinkybė, kad ieškovas iš darbo (duomenys neskelbtini)UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo atleistas būtent dėl jo atžvilgiu priimto neteisėto apkaltinamojo teismo nuosprendžio, ir būtent dėl to negavo darbo užmokesčio, kuris yra prašomas priteisti šioje byloje. Ieškovas šia apimtimi pažymi, kad jis ir jo šeima tikrai niekaip ir jokia apimtimi nesikreipė į antstolius dėl jokių pinigų grąžinimo. Papildomai pažymėtina, jog nesikreipė dėl to, kad labai abejoja, ar iš to asmens, kurio naudai buvo išieškotos piniginės lėšos, kažką pavyktų atgauti, nes ieškovui kelia didelių abejonių jo mokumas. Savo ruožtu, šios piniginės lėšos iš ieškovų šeimos buvo išieškotos neteisėto teismo nuosprendžio pagrindu, už neteisėto teismo nuosprendžio priėmimą atsakomybę turi būtent atsakovas, kas reiškia, kad būtent atsakovui tenka pareiga šias lėšas ieškovui kompensuoti. Tačiau, šias lėšas ieškovui atlyginęs, atsakovas įgis regreso teise reikalauti šių pinigų sumų atlyginimo iš tų asmenų, kuriems neteisėto teismo nuosprendžio pagrindu ieškovų šeimos pinigai neteisėtai buvo išieškoti (CK 6.280 str.). Ieškovas pažymi, kad atsakovo atstovai ydingai ir nepagrįstai bando traktuoti turtinę žalą siaurinamuoju būdu, t.y. kad žala gali būti tik arba turto netekimas, arba negautos pajamos, arba turėtos išlaidos. Tačiau LAT, formuodamas savo vieningą jurisprudenciją, priteistiną žalą traktuoja gerokai plačiau, nei tą daro atsakovas šioje byloje per savo atstovus. LAT savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad žala, be kita ko, gali pasireikšti kaip prarastos galimybės turtinė vertė. Dėl to, kad dėl byloje ieškovo įrodytų neteisėtų veiksmų, už kuriuos yra atsakingas atsakovas, ieškovo kredito reitingas buvo sugadintas ir ieškovas nebeteko galimybės skolintis iš kredito įstaigų (nes jokia kredito įstaiga ieškovui su sugadintu kredito reitingu nebeskolina). Būtent kaip prarastos galimybės turtinės vertės atlyginimą ieškovas ir reiškia savo ieškiniu reikalavimą dėl minėtų 40 000 EUR jam atlyginimo. Ieškovas Gerb. Teismui norėtų papildomai pažymėti ir akcentuoti, kad, kai byloje yra reiškiamas reikalavimas dėl prarastos galimybės turtinės vertės atlyginimo, tokį reikalavimą pareiškusi šalis privalo įrodyti, kad galimybė buvo reali ir kad šalis realiai ketino ja naudotis, ir kad šią galimybę prarado dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Ieškovo giliu įsitikinimu, šią procesinę pareigą ieškovas yra visa apimtimi šioje byloje įvykdęs. Ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, kad iki atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo ieškovas aktyviai skolinosi iš kredito įstaigų, kurios ieškovui tuo metu skolino noriai, nes ieškovas buvo mokus ir prievoles tinkamai vykdantis skolininkas, dirbantis per du darbus. Ieškovas tuo metu, kaip įrodo bylos rašytiniai įrodymai, turėjo labai aukštą kredito reitingą su itin žema kredito rizika. Taigi, yra visiškai ir visa apimtimi įrodoma aplinkybė, kad ieškovas tikrai, o ne menamai, naudojosi galimybe gauti paskolų iš kredito įstaigų. Taip pat byloje yra visiškai ir visa apimtimi įrodyta aplinkybė, kad, dėl šioje byloje įrodytų neteisėtų veiksmų, už kuriuos yra atsakingas atsakovas, ieškovas, neteisėtai patalpintas į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, nebeturėjo galimybės dirbti, gauti darbo pajamų ir vykdyti kredito įsipareigojimų, dėl ko visi kredito įsipareigojimai buvo pradelsti, o ieškovo kredito reitingas buvo kardinaliai sugadintas. Šiuo metu ieškovas, kaip įrodo šios bylos rašytiniai įrodymai, turi patį žemiausią kredito reitingą, o ieškovo prievolių neįvykdymo rizika yra laikoma beveik 100 proc. Be to, visiškai rašytiniais įrodymais ieškovo yra įrodyta ir aplinkybė, kad ieškovas po neteisėtų veiksmų atlikimo ketino pasinaudoti galimybę gauti būsto paskolą, tačiau bankas (duomenys neskelbtini) atsisakė ją suteikti, ir šį atsisakymą grindė būtent dėl neteisėtų veiksmų sugadinta ieškovo kredito istorija (tas expressis verbis yra pažymėta banko atsisakyme suteikti paskolą). Papildomai pažymėtina, kad ieškovo šeima neturi nuosavos gyvenamosios vietos, o savo gyvenamąją vietą nuomojasi. Todėl dėl neteisėtų veiksmų, už kuriuos atsakingas atsakovas, ieškovo šeima neteko galimybės įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą su banko paskola, ir bus priversti ir toliau būstą nuomotis, tokiu būdu patirdami sąnaudas, susijusias su nuomos mokesčio mokėjimu, neteks galimybės gauti naudos iš įsigyto nekilnojamojo turto kainos prieaugio (visuotinai žinoma aplinkybė, kad nekilnojamojo turto kainos ilguoju laikotarpiu auga), kt. Visą tai įrodžius, konstatuotina, kad dėl neteisėtų veiksmų, už kuriuos yra atsakingas atsakovas, ieškovas patyrė didžiulius nuostolius dėl netektos galimybės, kurie yra šioje byloje priteistini iš atsakovo. Tokiu atveju, nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti patirtos žalos dydžio, jos dydį nustato teismas, ką ieškovas Gerb. Teismo ir prašo padaryti aptariamu atveju. Ieškovas pažymi, kad, priešingai nei teigia savo atsiliepime TM, ieškovas ne tik ieškinyje labai išsamiai bei nuosekliai pagrindė, kokius neigiamus išgyvenimus, stresą, sveikatos sutrikdymą jis patyrė dėl neteisėtų veiksmų, už kuriuos atsakingas atsakovas, bet ir pateikė tą patvirtinančius įrodymus. Todėl tokie atsiliepimų teiginiai yra ne kas kita, kaip tik bandymas neteisėtai eliminuoti atsakovui neparankią bylos dalį. Ieškovas pažymi, kad minėtose bylose, kurios cituojamos TM ir kitų atstovų atsiliepimuose, esmingai skiriasi LAT nagrinėtų ir šios bylos ratio decidendi. Konkrečiai – visos atsiliepimuose cituotos LAT nutartys buvo priimtos dėl neteisėtos kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo. Šioje byloje gi ginčas kilo dėl neteisėto ieškovo nuteisimo ir neteisėtos bausmės – realaus laisvės atėmimo, paskyrimo. Nors atsiliepimuose bandoma suėmimą ir laisvės atėmimą tapatinti, tai toli gražu nėra vienas ir tas pats. Visų antra, TM nurodytose LAT nutartyse nebuvo duomenų, kad tų bylų ieškovai suėmimo metu būtų kitų asmenų užpulti ir sumušti, kaip nutiko šios bylos atveju su ieškovu. Visų trečia, ne mažiau svarbu ir tai, kad TM cituotos LAT nutartys yra pakankamai senos. Ieškovui yra žinomos aplinkybės, kodėl anksčiau iš valstybės priteisiama neturtinė žala būdavo ypač „kukli“. Nes anksčiau atsakovas, kaip valstybė, buvo neturtinga, todėl didelių neturtinių žalų iš atsakovo (net jei jos pagrįstos) priteisimas būtų kėlęs grėsmę atsakovo, kaip valstybės, finansiniam stabilumui, o taip pat galimybei užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą. Paprastai kalbant, anksčiau atsakovas, kaip valstybė, paprasčiausiai neturėjo pinigų atlyginti neturtinę žalą visa apimtimi. Tačiau šiuo metu atsakovas, kaip valstybė, yra tapusi jei dar ne turtinga, tai jau tikrai pasiturinčia valstybe, kuri niekaip ir jokia apimtimi nebegali gintis tuo, kad ji neturi pinigų atlyginti neturtinę žalą pilna apimtimi. Todėl atsakovui, kaip privalančiam atlyginti žalą už ieškovo atžvilgiu padarytus neteisėtus veiksmus, tenka pareiga ieškovo patirtą žalą atlyginti visa apimtimi, o ne tik jos „simbolinę dalį“. Savo ruožtu, sprendžiant, ar ieškovo prašomas priteisti 100 000 EUR neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis, reikėtų įvertinti, ar bet koks asmuo, būdamas ieškovo vietoje, sutiktų išgyventi viską, ką teko išgyventi ieškovui dėl neteisėtų veiksmų, už kuriuos atsakingas atsakovas, mainais gaunant 100 000 EUR? Ieškovas pareiškia, kad jis to paties, ką patyrė, už 100 000 EUR dar kartą išgyventi nesutiktų. Greičiausiai, nesutiktų ir joks atsakovo atstovas, savo atsiliepimuose teigęs, kad ieškovo prašomas neturtinės žalos atlyginimas yra „ženkliai per didelis“. Kas akivaizdžiai liudija, jog ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala ir jos dydis yra pagrįsti. Ieškovas nori pažymėti, kad išsiskiria TM ir GP bei Kauno VPK atsiliepimuose nurodytos pozicijos. Nes TM aplinkybės, kad baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu vyko netinkamai, neneigia. Ją neigia tik GP ir Kauno VPK (tai yra tie, kurie patys vykdė baudžiamąjį procesą ieškovo atžvilgiu arba buvo už jį atsakingi). GP ir Kauno VPK nurodyta EŽTT ir LAT praktika šioje byloje netinka. Nes, kaip ir nurodo GP ir Kauno VPK savo atsiliepimuose, jų nurodyta praktika buvo priimta bylose, kuomet asmuo buvo išteisintas dėl to, kad nebuvo surinkta pakankamai jo kaltės įrodymų arba kuomet nepavyksta pašalinti visų abejonių dėl to, kad būtent konkretus kaltinamasis yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Dar kitaip kalbant, kuomet nusikalstama veika yra padaryta, tačiau pritrūksta įrodymų dėl to, kad būtent konkretus asmuo yra kaltas dėl jos padarymo, arba lieka pagrįstų abejonių dėl konkretaus asmens kaltumo. Tačiau šios bylos atveju LAT ieškovo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuris yra numatytas būtent BPK 303 str. 5 d. 1 p., t.y. kad nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika. Šios rūšies išteisinamieji nuosprendžiai yra jau grindžiami objektyviu vertinimu, nes nusikalstama veika arba yra padaryta, arba nepadaryta. Todėl GP ir Kauno VPK argumentai apie tai, kad skiriasi įrodinėjimo standartai pareiškiant asmeniui įtarimus dėl nusikalstamos veikos padarymo ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, šiuo atveju visiškai netinka ir yra atmestini, nes ieškovas buvo LAT išteisintas ne dėl to, kad būtų „pritrūkę įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę“, ar kad „dar būtų likę abejonių dėl jo kaltės“, o dėl to, kad iš viso nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika. Tęsiant toliau, primintinos ir faktinės aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo tęsiamas, byla buvo perduota teismui, byla buvo tęsiama per visas teismines instancijas, kol ieškovas buvo nuteistas apeliacinės instancijos teismo: asmuo, kuris aptariamoje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, viešoje vietoje – picerijoje, sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, agresyviai elgėsi, ketino mesti stiklinę į picerijos lankytojus, visiems grasino juos sumušti, teigė esantis rytų kovos menų meistru, atvykus ieškovui, smogė jam į galvą, tačiau dėl apsvaigimo nuo alkoholio būsenos nepataikė ir iš karto gavo smūgį nuo ieškovo atgal. Tos bylos nukentėjusiojo draugas, kartu su juo tuo metu buvęs, liudydamas parodė, kad jo draugas, apsvaigęs nuo alkoholio, tampa labai agresyvus ir nevaldomas. Pažymėtina, kad apie būtinąją gintį studijuoja II kurso teisės studentai, studijuojantys baudžiamosios teisės bendrąją dalį. Jei II kurso baudžiamosios teisės bendrosios dalies studentas, laikydamas egzaminą ir spręsdamas uždavinį pagal tokias sąlygas, kaip nurodyta aukščiau, neįžvelgtų tokiame uždavinyje būtinosios ginties sąlygų, toks studentas egzamino neišlaikytų. Ieškovo giliu įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo institucijoms, prokuratūrai ar tuo labiau teismui (netgi apeliacinės instancijos) neturėtų būti keliami mažesni profesionalumo ar profesinio atidumo reikalavimai, nei baudžiamosios teisės bendrosios dalies egzaminą norinčiam išlaikyti II kurso teisės studentui. Todėl ieškovui tikrai įdomu, apie kokius dar „standartus“ bando šioje byloje teigti GP ir Kauno VPK. Akivaizdu, kad standartų dėl šioje byloje aptariamų neteisėtų veiksmų nebuvo laikomasi visiškai ir jokių. Ieškovas pažymi, kad už sąlygas įkalinimo įstaigose, įskaitant ir dėl ieškovo įkalinimo įstaigoje patirto smurto, atsako Lietuvos Respublika. Ji šioje byloje yra įtraukta kaip atsakovas, todėl atsakovas šioje byloje yra tinkamas ir būtent tas. Savo ruožtu, Kalėjimų departamentas (Lietuvos kalėjimų tarnyba) yra Teisingumo ministerijos valdymo sričiai priskirta institucija. Teisingumo ministerija yra įtraukta į šią bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad pati TM savo atsiliepime neneigia to fakto, kad ji nėra atsakinga už ieškovo įkalinimo įstaigoje patirtą kitų kalinių smurtą. Ieškovas įkalinimo įstaigoje patyrė kitų kalinių smurtą, neneigia nei vienas iš atsakovo atstovų. Savo ruožtu, teisinių santykių teisinė kvalifikacija yra išimtinė teismo prerogatyva. Taigi, atmestinas ir šis GP atsiliepimo argumentas. Šia apimtimi ieškovas pažymi, kad LAT tikrina įsiteisėjusių teismų nuosprendžių pagrįstumą. Tą LAT ir padarė, konstatuodamas neteisėtai ir nepagrįstai priimtą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį. Ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų LAT nekontroliuoja, atitinkamai, ir negalėjo konstatuoti jų veiksmų neteisėtumo. Be to, pažymėtina, kad LAT savo nutartyje konstatavo, kad ieškovas veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika. Aplinkybė, kad ieškovas veikė būtinosios ginties sąlygomis, buvo aiški nuo pat pradžių, tai yra nuo pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atitinkamai, ši aplinkybė turėjo būti aiški ir ikiteisminio tyrimo institucijoms.

6. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė tripliką, kuriame nurodė nesutinkanti su ieškovo argumentais. Teisingumo ministerijos įsitikinimu, norėdamas atgauti nepagrįstai pagal teismo nuosprendį išieškotas pinigines lėšas, ieškovas turi remtis teisiniu reguliavimu, numatytu CPK 760 straipsnyje, ir kreiptis į antstolį dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. Ieškovo subjektyvus manymas (abejojimas), kad nepavyktų atgauti lėšų, nėra paremtas jokiais objektyviais duomenimis ir teisiškai nepagrįstas. Taip pat akcentuotina, jog šioje civilinėje byloje ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti ne tik iš jo, bet ir iš jo sutuoktinės išieškotų lėšų, nes pastaroji nėra ieškovė šioje byloje. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, kuria remiasi ieškovas, buvo sprendžiama dėl specialaus civilinės atsakomybės atvejo - žalos, padarytos dėl neteisėto ir nepagrįsto naudojimosi daikto sulaikymo teise, atlyginimo. Kasacinis teismas nurodė, kad žala dėl daikto sulaikymo gali pasireikšti daikto savininko turto sumažėjimu dėl negautų pajamų, prarastos galimybės gauti pajamas, jeigu sulaikytas daiktas naudojamas pajamoms gauti, ar sukelti nuostolių dėl daikto neturėjimo ar galimybės juo naudotis netekimo, ar versti savininką patirti išlaidas, pridaryti naudojimosi ar veiklos nepatogumų, suvaržymų ar netekimų, kurie gali būti įvertinti pinigais ir kompensuojami, ir kita. Ieškovas nepagrįstai remiasi šia kasacinio teismo nutartimi, nes joje aptariama žala, atsirandanti kitokiu, o ne valstybės deliktinės atsakomybės atveju. Ieškovas nepagrindžia, kodėl reikalauja būtent 40 000 Eur žalos, neįrodo jos realumo fakto, argumentai apie tai, kad jokia kredito įstaiga neteikia paskolų, yra neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Nesutiktina su ieškovo argumentais, kad prašomos 100 000 Eur neturtinės žalos dydis yra pagrįstas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo atsakovės atstovų atsiliepimuose nurodytos teismo praktikos. Ieškovo argumentas, kad įkalinimo bausmės atlikimo negalima lyginti su suėmimu, nėra teisingas, nes pagal savo pobūdį tai iš esmės tapatu, tokios pozicijos laikomasi ne tik nacionalinių teismų, bet ir EŽTT praktikoje. Ieškovas įkalinimo įstaigoje teigia patyręs smurtą, su dubliku pateikia 2021 m. lapkričio 16 d. pranešimą apie įtarimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-00554-21, kuriame nurodyta, kad A. B. įtariamas nežymiu ieškovo sveikatos sutrikdymu Kauno tardymo izoliatoriuje. Teisingumo ministerijos vertinimu, šis įrodymas nėra pakankamas daryti išvadai, jog ieškovas patyrė smurtą tardymo izoliatoriuje, nes nėra pateikta jokio galutinio procesinio sprendimo (teismo nuosprendžio ar prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą), kuris rodytų, jog fizinio smurto faktas pasitvirtino. Net ir tuo atveju, jei galutiniame procesiniame dokumente būtų konstatuota, jog ieškovas patyrė fizinį smurtą įkalinimo įstaigoje, nėra aišku, kokią įrodomąją reikšmę šis faktas turi šioje civilinėje byloje. Teisingumo ministerija, priešingai nei nurodo ieškovas, nėra atsakinga už kalinių patirtą smurtą įkalinimo įstaigoje, be to, tokio pobūdžio reikalavimai turi būti reiškiami ne CK 6.272 straipsnio 1 dalies, o CK 6.271 straipsnio pagrindu, valstybę tokiose bylose atstovauja Kalėjimų tarnyba.

7. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, pateikė tripliką, kuriame palaikė savo atsiliepimo argumentus. Toliau nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai. Klausimas, ar nagrinėjamu atveju buvo būtinoji gintis, yra susijęs su įrodymų vertinimu. Prokurorai, vertindami įrodymus, sprendė, kad nėra būtinosios ginties, apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė tokias išvadas. Nesutinkama su dubliko argumentais, kuriais teigiama, kad atsakovei tenka pareiga atlyginti antstolio iš ieškovo išieškotas sumas. Šį reikalavimą ieškovas argumentuoja tuo, kad abejoja, jog iš asmens, kurio naudai buvo išieškotos piniginės lėšos, kažką pavyktų atgauti, todėl pairtas išlaidas turi atlyginti valstybė. Ieškovas dublike nurodydamas, kad neketina pasinaudoti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu, nesant teisinio pagrindo bando perkelti pareigą valstybei atlyginti žalą, kuri nepatenka į CK 6.272 straipsnio reguliavimo sritį. Ieškovo nurodoma 40 000 Eur suma neatitinka įstatyme ir teismų praktikoje pateiktam žalos apibrėžimui, ieškovas nepagrįstai vadovaujasi LAT praktika dėl paprastos galimybės turtinės vertės atlyginimo. Akivaizdu, kad tikėtasis gauti kreditas negali būti laikomas pajamomis, dėl kurių negavimo turėtų atsakyti valstybė. Ieškovas prie dubliko prideda pranešimą apie įtarimą prieš jį smurtavusiems asmenims, tačiau nežinomos visos įvykio aplinkybės ir pradėto ikiteisminio tyrimo baigtis, priimti sprendimai, todėl šis įrodymas ne tik nepatvirtina neturtinės žalos padarymo fakto baudžiamojoje byloje ieškovo atžvilgiu, bet ir niekaip nesusijęs su ieškovo baudžiamuoju persekiojimu.

8. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė tripliką, kuriame nurodė palaikanti savo atsiliepimo argumentus. Papildomai paaiškino, kad ieškinio ir dubliko teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas neturėjo būti pradėtas dėl būtinosios ginties aplinkybių yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Pabrėžtina, kad nei pradedant ikiteisminį tyrimą, nei atliekant kitus procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepažeidė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, juo labiau nepadarė neteisėtų, teisės aktams prieštaraujančių veiksmų. Be to, BPK 214 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. Tad tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas atlikdamas ikiteisminį tyrimą ir nustatytų, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, negalėtų priimti sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Oponuojant ieškinyje ir dublike išsakytai pozicijai dėl neturtinės žalos dydžio pagrįstumo, remiamasi viena iš naujausių teismų praktikų panašaus pobūdžio byloje, kai už 6 metus baudžiamojo persekiojimo, 2 metus kalinimo, iš kurių net 18 mėnesių kalėjimo sąlygomis bei neteisėtą nuteisimą teismas ieškovui priteisė 10 000 Eur. Šiuo atveju, ieškovo baudžiamasis persekiojimas užtruko nepalyginti trumpiau – 2 metus ir 4 mėnesius, ieškovo kalinimas taip pat truko daug trumpiau – 9 mėnesius. Todėl ieškinyje išdėstytas reikalavimas atlyginti 100 000 Eur dydžio neturtinę žalą yra visiškai neproporcingas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos pateikė atsiliepimą, prašė išspręsti klausimą dėl išieškotos 242,49 Eur sumos priteisimo teismo nuožiūra.

10. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė jį tenkinti. Ieškovas R. L. papildomai paaiškino, kad buvo neteisėtai nuteistas. LAT panaikino sprendimą, bet nuo apeliacinio teismo nuosprendžio iki LAT buvo laikomas laisvės atėmimo įstaigoje. Pusę metų po to, iki vasario vidurio, su intensyvia priežiūra. Buvo atleistas iš abiejų darboviečių. Dėl vykdomo dokumento, priteistos turtinės ir neturtinės žalos, buvo perduotas visas išieškojimas antstoliams. Tiek jo, tiek žmonos sąskaitos buvo areštuotos. Iš anksto nepranešus, todėl susidarė didelės finansinės problemos (tiek jam, tiek buvusiai žmonai). Tuo metu kol buvo laisvės atėmimo vietoje, jis ir žmona, patyrė didelį psichologinį išgyvenimą. Suprastėjo jų tarpusavio ryšiai. Iškilusios finansinės problemos trukdė žmonai išvykti į užsienį. Nors buvo galimybė su studijomis išvykti į Šveicariją. Ir vien dėl to, kad buvo areštuotos sąskaitos ji šito atsisakė. Būnant laisvės atėmimo įstaigoje buvo užpultas ir primuštas. Kalėjo (duomenys neskelbtini), esančioje laisvės atėmimo vietoje. Nebuvo taip kaip pagal įstatymą – pirmą kartą nuteistas su pirmą kartą nuteistais. Buvo ir recidyvistų, garsių kriminalinio pasaulio žmonių. Baudžiamojoje byloje buvo jam priteista neturtinės žalos 1 500 Eur dėl užpuolimo laisvės atėmimo vietoje. Buvo ribojami pasimatymų skaičiai, skambučiai. Buvo galima per savaitę 2 kartus po 15 min. atlikti telefoninius skambučius. Plius papildomai, jei įstaigos vadovas suteikdavo. Pasimatymai: kas 2 mėnesius ilgalaikiai ir trumpalaikiai kas mėnesį. Žmona atvykdavo, matydavosi, kad stipriai pergyvena. Pats per visą laiką numetė 20 kg. Po to kai gruodžio mėnesį paleido jį lygtinai, negalėjo grįžti gyventi su žmona, nes tuo adresu, kur gyveno, šeimininkai nenorėjo, kad gyventų teistas asmuo. Laikinai gyveno pas dėdę bute. Pasibaigus probacijai, bandė tęsti gyvenimą kartu. Eigoje išaiškėjo finansiniai sunkumai. Vieną dieną atėjo šeimininkai su sąlyga, kad iškeldins, nes gavo teismo dokumentus dėl nemokamų mokesčių ir pan. Pavyko šitą problemą išspręsti su giminaičių pagalba. Dėl finansinių problemų prasidėjo tarpusavio nesutarimai, kas vėliau išsivystė į skyrybas. Sunku nupasakoti žodžiais, kiek buvo išgyvenimų, kiek bemiegių naktų. Norėtų, kad būtų sąžiningai ir teisingai atlyginta jo patirta neturtinė žala. Tiek išėjus, tiek dabar dar vis susiduria su apsunkintomis galimybėmis naudotis finansinėmis paslaugomis. Prieš dvi savaites telefonas sugedo ir reikėjo nusipirkti naują. Norėjo salone pasiimti išsimokėtinai – atsisakė teikti paslaugą. 1 500 Eur neturtinė žala nėra išieškota. Nei vienas euras neišieškotas. Laisvės atėmimo vietoje nesijautė saugus. Prižiūrėtojai neatlieka pilnai savo funkcijų, darbuotojų trūksta. Dirbant tenka susitikti su kitais nuteistaisiais. Jei nedirbi – kenčia rizikos vertinimas. Arba dirbi ir rizikuoji, arba nedirbi, ir sėdi iki galo. Įkalinimo sąlygos: iš pradžių gyveno vienas, po to atkėlė kitą asmenį (nuteistą už smurtinius nusikaltimus), eigoj atsirado trečias ir bausmės vykdymo gale – ketvirtas. Šešiavietėj kameroj gyveno keturiese. Kamera tikrai neatitiko higienos normų: langas be rankenos (neužsidarydavo), prasidedant šildymo sezonui visi sirgo (temperatūra siekdavo gal 13 laipsnių). Siekdamas greičiau išeiti nerašė skundų. Puikiai visi paaiškino, kad jei skųsies, nebus kreipiamas dėmesys į lygtinį išėjimą. Kiti kartu kalėję asmenys nuteisti už: smurtą artimoje aplinkoje, narkotikus, kontrabandą. Stengėsi palaikyti gerus santykius su vienoje kameroje sėdėjusiais asmenimis. Visi žinojo, kad jis (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovai su ieškiniu sutiko iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar valstybei atsirado pareiga CK 6.272 straipsnio pagrindu atlyginti ieškovui, kurio atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir kuris vėlesniu teismo nuosprendžiu buvo išteisintas (byla nutraukta dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės), jo prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas reikalavimą priteisti žalą kildino iš neteisėtai pradėto ir atlikto ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu, pareikštų kaltinimų, neteisėto nuteisimo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir neteisėto bausmės paskyrimo, dėl nesudarymo saugių laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų.

13. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tačiau ieškovui neįrodžius bent vienos iš minėtų trijų atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 10 03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019; 2008 07 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 201112 02 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Dėl atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo

14. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

15. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita.

16. Tačiau būtina atsižvelgti, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis).

17. Kasacinis teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės ir teisėsaugos pareigūnų veiksmų teisėtumo, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 02 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2015 09 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015.).

18. Sprendžiant dėl tyrimo pradėjimo ir vykdymo pagrįstumo, kai jis atliekamas BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu – esant tarnybiniam pranešimui apie padarytą nusikalstamą veiką, gavus pranešimą, kad viešojoje vietoje rastas vyras su praskelta galva, aplinkybės neaiškios, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo įvertinama, ar pareiškime nebuvo duomenų, kurie būtų akivaizdžiai neteisingi, ar buvo reikalingas jame nurodytų aplinkybių išsamus patikrinimas. Taip pat svarbu, ar buvo aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Jeigu tokių aplinkybių nebuvo, tai tyrimo atlikimas gali būti pripažintas kaip teisėtai pradėtas ir atliktas, kadangi tik jį pradėjus ir vykdant buvo galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Galutinis įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo išteisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos Nr. 1-1073-668/2020, proceso Nr. 1-01-1-48625-2019-0 medžiagos teismas nenustatė faktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas. Minėtoje byloje buvo atliekami intensyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, taigi nėra pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo institucija aplaidžiai ir nekompetentingai (ne)veikė, nes įtarimams ir kaltinimui pareikšti buvo pakankamas pagrindas, tai matyti iš baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. 2019-11-19 ieškovui buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, atlikta apklausa, kurios metu jis paaiškino, jog su pranešimu apie įtarimą yra supažindintas, jo esmė yra visiškai aiški ir suprantama, parodymų šiai dienai neduos, juos duos, pasitaręs su advokatu ir jam dalyvaujant. 2020-02-05 ieškovui buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, atlikta apklausa, dalyvaujant gynėjui, kurios metu jis paaiškino jam žinomas aplinkybes. 2020-03-03 buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo ieškovas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, t. y. sunkiu sveikatos sutrikdymu ir piktnaudžiavimu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pranešime apie įtarimą išdėstytos faktinės aplinkybės ir baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą suformuluoti tokius įtarimus ir esamoje situacijoje įtarti ieškovą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą (CPK 177, 185 straipsniai). BPK 2 straipsnyje nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas nustatant, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ikiteisminis tyrimas remiantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką.

19. Ieškovo atstovas argumentuoja, kad jau ikiteisminio tyrimo metu ir perduodant bylą teismui pareigūnai padarė neteisėtus veiksmus, pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes galop ieškovas buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, o byla dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį nutraukta dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties (Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi šis nuosprendis paliktas galioti be pakeitimų). Dėl šių argumentų akcentuotina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Tai reiškia, kad įrodymų, kurie sudaro pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, gali nepakakti įtarimams pareikšti ar apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, tačiau savaime tai nereiškia neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 06 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015). Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų surinktų duomenų, kurie sudaro pagrindą įtarimams pareikšti, gali nepakakti apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Jeigu teismas nusprendė, kad įrodymų kaltinimui pagrįsti nepakanka, civilinėje byloje atsižvelgiant į išteisinamojo nuosprendžio aplinkybes spręstina, ar yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo požiūriu įvertinami visi pareigūnų atlikti veiksmai ir taikytos priemonės, įvertinant situacijos galimybes, įrodinėjimo procese. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi iš esmės analogiškos pozicijos kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (pvz., EŽTT 2013 06 20 sprendimas Lavrechov prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 08 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). Teismo vertinimu, konkrečios baudžiamosios bylos Nr. 1-1073-668/2020, proceso Nr. 1-01-1-48625-2019-0 medžiaga nepaneigia tyrimo pradžioje buvusius įtarimus kaip teisėtą pagrindą pradėti ir vykdyti tyrimą ir vėliau pareikšti kaltinimą, baudžiamoje byloje kasacinės instancijos teismas nenustatė, kad įtarimų ir kaltinimo pareiškimai ieškovui buvo akivaizdžiai nepagrįsti.

20. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu R. L. baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį nutraukta dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties. Taip pat R. L. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Kauno teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo A. A. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendis panaikintas ir R. L. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Priteista iš R. L. nukentėjusiajam A. A. 1278,40 Eur turtinei ir 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1050 Eur turėtų išlaidų advokato padėjėjo ir advokatės paslaugoms apmokėti; Kauno teritorinei ligonių kasai 862,02 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendį be pakeitimų.

21. Teismas pažymi, jog išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009; 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; kt.). Atitinkamai, siekiant nustatyti ir detaliai ištirti šiai bylai reikšmingas aplinkybes, analizuotinos kasacinio teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo kasacinis skundas, šios bylos kontekste reikšmingi motyvai.

22. 2022 m. kovo 29 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dalies liudytojų parodymų visiškai nevertindamas, ir taip pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančius BPK 20 straipsnio reikalavimus. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje esančius prieštaravimus aiškino baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai ir neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumą, dėl to pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus ir tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Šis teismas, darydamas išvadą, jog R. L. veikė nesant būtinosios ginties sąlygų, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimų (t. y. ištirtus įrodymus įvertino atskirai nuo jų visumos, nelygino tarpusavyje, klaidingai pasisakė dėl atskirų įrodymų turinio, nekreipdamas dėmesio į R. L. pateiktą versiją dėl būtinosios ginties ir pan.) ir dėl to padarė teisės taikymo klaidą (Nutarties 9 p.) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų kolegija 2022 m. kovo 29 d. nutarties 19 punkte apibendrindama akcentavo, kad a peliacinės instancijos teismas, sukritikavęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir išvadų pagrįstumą, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad R. L. veikė būtinosios ginties sąlygomis, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nesilaikė BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų. Šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

23. Išanalizavus šios bylos kontekste reikšmingus kasacinio teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo kasacinis skundas, motyvus, teismas konstatuoja, kad valstybės neteisėti veiksmai buvo atlikti ir pasireiškė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu padaryta klaida, turėjusia esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, pripažinus ieškovą kaltu dėl nusikalstamų veikų ir pritaikius laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Kartu pažymėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek ir išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus. Jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant bei lyginant tarpusavyje ir nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog minėtas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas ieškovo atžvilgiu priimtas netinkamai taikant teisės normas, įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose, todėl prisidėjo prie esminio ieškovo teisių pažeidimo baudžiamajame procese. Kasacinės instancijos teismo nustatytos klaidos negali būti pripažintos vien tik žmogišku apsirikimu ar suklydimu, neturėjusiu įtakos ieškovo teisėms: dėl minėtų esminių klaidų ieškovas buvo nepagrįstai nuteistas, ieškovui laisvė buvo suvaržyta, o tokia situacija yra nesuderinama su teisinės valstybės principu, todėl tokios klaidos laikytinos turinčiomis esminę reikšmę žmogaus teisių pažeidimui. Pažymėtina, kad atveju, jeigu sprendimo dėl laisvės atėmimo trūkumai yra akivaizdūs, aiškiai neatitinka esminių pagal Konvenciją suteikiamų procesinių garantijų, toks sprendimas gali būti pripažįstamas neatitinkančiu bendrosios apsaugos nuo savivalės tikslo, įtvirtinto Konvencijos 5 straipsnyje, taigi šios nuostatos pažeidimas gali būti konstatuojamas (2013 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Yefimenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 152/04, § 101-111; 2002 m. kovo 21 d. sprendimas byloje Stašaitis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 47679/99). Valstybės neteisėti veiksmai ieškovą pripažįstant kaltu ir skiriant laisvės atėmimo bausmę, teismo vertinimu, pasireiškė 2022 m. kovo 29 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų kolegijos konstatuotais esminiais BPK pažeidimais, bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš ieškovą.

Dėl ieškovo patirtos turtinės žalos ir jos priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais

24. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tiek tiesioginiai nuostoliai, tiek ir negautos pajamos yra atlyginami tik tuo atveju, jeigu jie atsirado kaip atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl neteisėtus veiksmus ir prašomus atlyginti nuostolius turi sieti priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

25. Ieškovas prašo atlyginti jo patirtus netiesioginius nuostolius ir priteisti jam iš atsakovės 12585,64 Eur negautų pajamų (negauto (duomenys neskelbtini)darbo užmokesčio). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas prašo priteisti negautą 10890,12 Eur (duomenys neskelbtini)darbo užmokestį už laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2021-05-28, kai 2021 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 20-TE-425 ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo atleistas dėl apkaltinamojo Kauno apygardos teismo nuosprendžio iki 2022-04-01, kai buvo grąžintas į pareigas bei 1695,52 Eur už 6 mėn, kai atliko realią laisvės atėmimo bausmę ir negavo darbo pajamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)darbuotojo pareigose. Grįsdamas negautų pajamų skaičiavimą ieškovas nurodė, kad 2021 m. sausio–gegužės mėnesiais jam buvo išmokėtas 5391,12 Eur (duomenys neskelbtini)užmokestis. Pagal pateiktus apskaičiavimus, ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2021 metais sudarė 1078,23 Eur, atskaičius mokesčius, o visas negautas atlyginimas nuo 2021-05-28, kai iš (duomenys neskelbtini) buvo atleistas dėl apkaltinamojo Kauno apygardos teismo nuosprendžio iki 2022-04-01, kai buvo grąžintas į pareigas – 10890,12 Eur. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ir apskaičiavimus, ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini)pareigose buvo 282,57 Eur.

26. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kontrahento neteisėtų veiksmų pasekmių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007).

27. Esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018). Teismas gali priteisti tik tas negautas pajamas, kurios atsirado kaip atsakovo neteisėtų veiksmų padarinys.

28. Priėmus ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, paskyrus laisvės atėmimo bausmę ieškovas negalėjo toliau eiti savo pareigų nei (duomenys neskelbtini), nei UAB „(duomenys neskelbtini)” būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (nepagrįsto nuteisimo), todėl atsakovė turi kompensuoti šiuo laikotarpiu jo patirtus turtinius praradimus. Kauno apygardos teismui priėmus ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, ieškovui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, ieškovas nuo 2021-06-08 iki 2021-12-07 atliko laisvės atėmimo bausmę. Byloje nustatyta, kad ieškovo neteisėtą nuteisimą nulėmė atsakovės neteisėti veiksmai, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ieškovas dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių priežasčių negalėjo eiti nei anksčiau užimtų pareigų, nei analogiškų pareigų, taip pat negalėjo įsidarbinti kitoje darbo vietoje pagal turimą kvalifikaciją ir atitinkamai negalėjo gauti jokio darbo užmokesčio. Atsakovės atstovai pateikė savo vertinimą, esą ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kad grąžinus jį į (duomenys neskelbtini) pareigas, darbo užmokestis jam tikrai nebuvo išmokėtas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovei, be kita ko, šioje byloje atstovauja Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas ir atsakovė savo atsikirtimų argumentų dėl galimai ieškovui išmokėtų (duomenys neskelbtini) sumų rašytiniais įrodymais nepagrindė. Todėl ieškovo visas negautas (duomenys neskelbtini) 12585,64 Eur laikotarpiu, kai jis dėl neteisėto nuteisimo atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini)pripažįstamas jo patirta žala (negautomis pajamomis), o atsakovei, dėl kurios neteisėtų veiksmų ieškovas, būdamas laisvės atėmimo vietose, negavo pajamų, kyla pareiga jas atlyginti.

29. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės prarastos galimybės skolintis iš kredito įstaigų vertę – 40000 Eur dėl sugadinto kredito reitingo, argumentuodamas, kad neteko galimybės skolintis iš kredito įstaigų dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Civilinėje teisėje, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, jei nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, galioja visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis realiai prarado, ir užtikrina jam teisę grįžti į tokią turtinę padėtį, kokia buvo iki pažeidimo padarymo. Šis principas savo ruožtu reiškia ir tai, kad nukentėjęs asmuo neturi teisės gauti daugiau, negu jam padaryta nuostolių (turtinė žala). Gavimas daugiau, negu padaryta nuostolių, reiškia nepagrįstą praturtėjimą ir tokiam asmeniui atsiranda pareiga grąžinti viską, ką jis įgijo nesant teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsakovas vertina, kad kredito įstaigos jam neteikia kreditų dėl prasto reitingo ir teigia dėl to patyręs 40000 Eur nuostolių, kurie pasireiškia kaip prarastos galimybės gauti paskolą (kreditą) piniginė vertė. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovo paaiškinimai, kad jam sudėtinga gauti kreditą, pateikti rašytiniai įrodymai (2022 m. gegužės 10 d. banko AB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsakymas, kad bankas negali suteikti ieškovui būsto kredito, rašytiniai įrodymai dėl ieškovo kredito reitingo pokyčių) neįrodo nei prašomos priteisti žalos fakto, nei jos dydžio, todėl šis ieškovo reikalavimas yra atmetamas. Teismo vertinimu, ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepagrindė, kad jo prašoma priteisti suma yra laikytina jo turto netekimu (sužalojimu) arba turėtomis išlaidomis, arba negautomis pajamomis.

30. Byloje nustatyta, kad vykdant Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį, kuris vėliau dėl konstatuotų pažeidimų kasacinės instancijos teismo buvo panaikintas, buvo atlikti priverstinio vykdymo veiksmai. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu iš R. L. nukentėjusiajam A. A. priteista 1278,40 Eur turtinei ir 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1050 Eur turėtų išlaidų advokato padėjėjo ir advokatės paslaugoms apmokėti, Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 862,02 Eur. Ieškovas prašo priteisti 3397,38 Eur, vertina, kad tai neteisėtai ir nepagrįstai iš ieškovo šeimos išieškotų piniginių lėšų suma pagal Kauno apygardos teismo išduotus vykdomuosius raštus. Teismo vertinimu, šioje dalyje ieškovo reikalavimai yra atmestini. Akcentuotina, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas yra specialus įstatyme įtvirtintas procesinis pažeistų teisių gynimo būdas išieškant sumas, išmokėtas pagal teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas arba neteko teisinės galios. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos, kasacinio teismo procesiniu sprendimu ar neteko teisinės galios priėmus teismo procesinį sprendimą proceso atnaujinimo stadijoje, ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei ji buvo išspręsta ankstesniu teismo sprendimu. CPK 760 straipsnis bei jį aiškinanti kasacinio teismo praktika aiškiai apibrėžia esminius sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo padarinius – jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas, turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą išieškota, t. y. skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką vykdant teismo sprendimą iš jo gavo išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-219/2016, 21 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017, 28 punktas). Taikant sprendimo įvykdymo atgręžimą, būtent išieškotojas yra tas subjektas, kuris turi pareigą grąžinti viską, kas buvo gauta teismo sprendimo pagrindu. Ieškovas pripažino, kad šiuo institutu nesinaudojo, nes manė, kad iš išieškotojo atgauti piniginių lėšų nepavyktų. Visgi viena vertus, byloje nėra pateikta tokių teiginių pagrindžiančių įrodymų, kita vertus pažymėtina ir tai, kad išieškotoju buvo ir trečiasis asmuo byloje Kauno teritorinei ligonių kasa, o dalis lėšų buvo išieškota net ne iš paties ieškovo, o iš jo buvusios sutuoktinės. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas visų pirma dėl to, kad nors panaikinto nuosprendžio įvykdymo padariniai yra neteisėti, tačiau tai per se (savaime) nereiškia, kad neteisėtais gali būti laikomi ir išieškotojo, ir (ar) antstolio atlikti veiksmai tokį sprendimą vykdant. Priešinga išvada prieštarautų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principui bei antstolio pareigai imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, veikti griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (CPK 18 straipsnis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepagrindė, kad vykdant minėtą teismo nuosprendį, vėliau panaikintą aukštesnės instancijos teismo procesiniu sprendimu, buvo atlikti neteisėti veiksmai ir tie veiksmai buvo atlikti atsakovės. Nurodytais argumentais teismas ieškovo reikalavimus dėl 3397,38 Eur žalos atlyginimo atmeta.

31. Ieškovas, kaip jo patirtus nuostolius, prašo priteisti 1400 Eur išlaidų, kurias patyrė dėl to, kad baudžiamajame procese pasitelkė advokatus. Grįsdamas šias išlaidas ieškovas pateikė rašytinius įrodymus (laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 24 iki 2021 m. gegužės 28 d. išrašytus pinigų priėmimo kvitus). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Vadinasi, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-670-378/2015).

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad ieškovas šioje byloje prašo priteisti išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, patirtas baudžiamajame procese, kuriame jis buvo išteisintas, nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, darytina išvadą, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, yra aktualus teisinis reguliavimas, susijęs su išlaidų, patirtų baudžiamajame procese, atlyginimu, t. y. būtent BPK 103–106 straipsnių dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo taikymas. BPK 103 straipsnio 1–3, 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK106 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) buvo nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45–A–N3/2021 pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių, naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai apsunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas. Nuo 2022-05-01 galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

34. Kadangi nuosprendžiai baudžiamojoje byloje priimti dar iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022-05-01), advokato išlaidų atlyginimo klausimas, priimant nuosprendžius nei pirmosios, nei kasacinės instancijos teismuose, nebuvo sprendžiamas. Visgi ši aplinkybė nereiškia, kad nėra pagrindo nagrinėti ieškovo reikalavimo priteisti patirtas advokato išlaidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka, kadangi baudžiamojoje byloje ieškovas negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo prašyti priteisti tokias jo patirtas išlaidas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į EŽTT 2020-02-18 sprendimą, priimtą byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), kuriame konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Be to, kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas, taip pat ir nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu, 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovą išteisinus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nepriklausomai nuo to, kad tuo metu įstatyminiu lygmeniu dar nebuvo įtvirtinta galimybė proceso šaliai į patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą išteisinimo atveju, visgi ieškovas turėjo ir tebeturi teisę į šių išlaidų atlyginimą iš valstybės (baudžiamosios bylos nutraukimo metu pagal analogiją taikant BPK 105 straipsnio 5 dalį, šiuo metu – BPK 106 straipsnio 3 dalį). Tokia išvada darytina dėl jau anksčiau paminėtų EŽTT, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl tokioje situacijoje taikytinų bendrųjų teisės principų, teisinio reguliavimo spragų užpildymo, siekiant asmeniui užtikrinti tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.

35. CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama. Kartu pažymėtina tai, kad remiantis galiojančio BPK 106 straipsnio 3 dalimi, advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų nustatymu. Tokiu būdu, atsižvelgiant į šiuo metu BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, o šioje byloje, be kita ko, konstatavus ir atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1400 Eur išlaidų, atitinkančių būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijus, patirtų advokato pagalbai apmokėti, tenkinamas.

Dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos ir jos priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais

36. Ieškovas nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovės ir ją vertino 100 000 Eur. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų yra atlyginama ir neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už asmens teisės į tinkamą teismo procesą (kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią ar įmanomai trumpiausią laiką) pažeidimą.

37. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Tai yra vienas iš asmens pažeistų neturtinių teisių gynimo būdų, suteikiantis galimybę nukentėjusiam asmeniui įsigyti alternatyvų komfortą teikiančių dalykų, t. y. kompensacija už moralinius praradimus reiškia tam tikrą substituciją, kuria asmuo gali pakeisti tai, kas buvo prarasta. Be to, neturtinės žalos atlyginimu siekiama atkurti ir pažeistų interesų pusiausvyrą, pripažįstant, kad asmuo netenka to, kas yra jo dalis ir neatskiriama nuo jo asmenybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

38. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Neturtinę žalą įvertinti pinigais yra neįmanoma, todėl teismai, priteisdami šią žalą, siekia tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, be to, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

39. Kaip jau minėta, ieškovas nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovės ir ją vertino 100 000 Eur. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą grindė keletu aspektu: neteisėtu baudžiamuoju persekiojimu, neteisėtu ieškovo nuteisimu dėl nusikalstamos veikos, kurios jis nepadarė, dėl neteisėto laisvės atėmimo bausmės, paskyrimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nurodė, kad jo saugumas, atliekant laisvės atėmimo bausmę atsakovės nebuvo užtikrintas, jis buvo kitų asmenų sumuštas. Ieškovas prarado galimybę pilnavertiškai bendrauti su sutuoktine, susilpnėjo juos sieję ryšiai, jis kurį laiką negalėjo padėti savo šeimai nei emociškai, nei materialiai. Ieškovas, teigė, kad patyrė didelius netikrumo išgyvenimus, ši procesinė padėtis neigiamai veikė emocinę būklę, įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė jo, pareigūno, karjerai, reputacijai. Atsakovės atstovai, atsikirsdami, teikė teismui duomenis dėl teismų priteisimų sumų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Teismas atsižvelgia į teismų praktikoje panašiose bylose priteisiamo žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-364/2008; 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-478/2013; 2020 m. liepos 2d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).

40. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, savo ruožtu, taip pat pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose – tai tik vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

41. Teismas akcentuoja, kad konkrečiu atveju buvo apribota ieškovo teisė į laisvę ir saugumą, ginamą pagal Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normas (LR Konstitucijos 20 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnis). Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą; niekam laisvė negali būti atimta kitaip, kaip šioje dalyje nustatytais atvejais ir įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, jog ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo nepagrįstai, ieškovas atliko laisvės atėmimo bausmę nuo 2021 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. , t. y. 6 mėnesius. Teismo nuomone, nustačius neteisėtą asmens laisvės suvaržymą, kartu neišvengiamai padaroma tam tikra neturtinė žala natūralu, kad tokia situacija, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, sukėlė ieškovui nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, apribojo galimybes bendrauti su šeima, apribojo galimybes užsiimti įprasta profesine veikla, pomėgiais.

42. Pažymėtina, jog nei įstatymai, nei teismų praktika nereikalauja, jog tokio pobūdžio bylose ieškovas pateiktų neturtinę žalą bei jos dydį pagrindžiančius neginčijamus įrodymus, nes, kaip jau minėta, akivaizdu, jog griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo pritaikymas, kiekvienam asmeniui sukeltų neturtinę žalą dėl vienokių ar kitokių padarinių. Pažymėtina ir tai, kad iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ieškovas ėjo (duomenys neskelbtini)pareigas ir buvo teigiamai charakterizuojamas, tačiau dėl neteisėto nuteisimo ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo ieškovas iki pat galutinio reabilitavimo baudžiamajame procese negalėjo dirbti jo kvalifikaciją atitinkančio darbo ir gauti pajamų. Dėl neteisėto nuteisimo ieškovui taip pat buvo apsunkintos galimybės bendrauti su sutuoktine, bylos duomenimis, 2024 m. kovo 25 d. ieškovo ir M. L. santuoka nutraukta, konstatuojant, kad santuoka faktiškai iširo.

43. Savaime suprantama, jog dėl ilgalaikės nežinomybės, laukimo, kaip bus išspręsta byla, išgyvenimų, kai buvo priimtas neteisingas procesinis sprendimas, ieškovui kilo vidiniai išgyvenimai, psichologinė įtampa, buvo padarinių sveikatai (ieškovo paaiškinimais, jis prarado 20 kg svorio). Tokia situacija ne tik kiekvienam asmeniui sukeltų vidinius išgyvenimus, bet ir pablogina reputaciją, gali apsunkinti galimybę ateityje užmegzti ryšius. Konkrečios bylos aspektu kaip kriterijus, didinantis neturtinės žalos dydį, pripažintinos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl sunkumų, derantis su kredito įstaigomis, dėl kredito suteikimo, sunkumų dėl būsto nuomos, kai nenorėta nuomoti teistam asmeniui, kuri iliustruoja, kaip buvo pakenkta ieškovo reputacijai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovas nurodė ir kitą neturtinės žalos didinantį veiksnį – valstybė neužtikrino jo saugumo ir laisvės atėmimo vietoje jis buvo sumuštas (teismo posėdžio metu paaiškino, kad patartas kolegų, paties prašymu, bausmę atliko Kauno tardymo izoliatoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo laikomas kartu su ne kartą teistais asmenimis, kitiems nuteistiesiems buvo žinoma, kad yra (duomenys neskelbtini)). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu V. D. ir A. B. pripažinti kaltais, padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nes Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 8 d. apie 11.30 val., veikdami bendrai, tardymo izoliatoriaus bendro naudojimo vidinės laiptinės patalpose, ties įėjimo į 2-ą aukštą aikštele, A. B. tyčia pastūmė nukentėjusįjį R. L. ir trenkė vieną kartą ranka į kairę galvos pusę, kuris po smūgio susverdėjo, po to A. B. ir V. D. bendrai sudavė nukentėjusiajam R. L. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami pastarajam sumušimus kaktoje, kairėje ausyje, kairiame skruostikaulyje, kairiame žąste, juosmens nugarinėje dalyje, taip pat hematomas ir kraujosrūvas pakaušio, kaklo, kairės menties bei peties srityse ir nubrozdinimus galvos kairėje pusėje bei nugaros dešinėje pusėje, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėtu nuosprendžiu nukentėjusiojo R. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš kaltinamųjų A. B. ir V. D. solidariai priteista 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

44. Taigi, neteisėtas ieškovo nuteisimas neigiamai paveikė tiek jo profesinį, tiek ir asmeninį gyvenimą – ieškovas turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę, negalėjo dirbti jo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančio mėgto darbo ir gauti ankstesnį darbo užmokestį atitinkančių pajamų, negalėjo bendrauti ir tinkamai rūpintis šeima. Išvardintų aplinkybių atsiradimą sąlygojo tai, kad buvo padaryta esminių pažeidimų, kuriuos savo nutartyje konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ieškovo neturtinio pobūdžio praradimai, kilę dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, yra pakankamai reikšmingi ir intensyvūs, todėl, įvertinęs padarinius asmeniniam gyvenimui, įskaitant psichologinę būklę, padarinius profesiniam gyvenimui, ieškovo turtinę padėtį (byloje pateikti duomenys apie gaunamą atlyginimo dydį, ieškovas neturi įsigijęs gyvenamojo būsto), valstybės ekonominę padėtį, teismas ieškovui priteisia 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Nors ieškovas teigia, kad valstybės ekonominė padėtis yra pagerėjusi ir yra pagrindas atitinkamai peržiūrėti neturtinės žalos atlyginimo principus, konkrečių duomenų nepateikė, taigi byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad valstybės ekonominė padėtis pasikeitė tiek, kad ieškovui priteista kompensacija neatitinka esamos situacijos, neatspindi socialinio konteksto ir nėra socialiai teisinga. Pastaruoju aspektu, be kita ko, pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką vertinant, ar nacionalinių institucijų už jų konstatuotus Konvencijos pažeidimus priteistas žalos atlyginimas yra tinkamas, reikia nustatyti, ar priteista suma gali būti traktuojama kaip pakankama siekiant ištaisyti padarytą žalą ir pažeidimą (pvz., Didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), peticijos Nr. 36813/97). EŽTT gali pripažinti tinkamu ir tokį nacionalinės institucijos priteistą žalos atlyginimą, kuris yra mažesnis, palyginti su sumomis, panašiose bylose priteisiamomis EŽTT praktikoje, su sąlyga, kad tokio žalos atlyginimo dydis nėra akivaizdžiai nepagrįstas (t. y. pernelyg mažas) atsižvelgiant į analogiškose EŽTT bylose prieš tą pačią valstybę paprastai priteisiamo žalos atlyginimo dydžius. Tai vertinama atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, pavyzdžiui, priteistos sumos vertę atsižvelgiant į pragyvenimo lygį atitinkamoje valstybėje ir tai, kad pagal nacionalinę sistemą žalos atlyginimas paprastai bus priteistas ir sumokėtas greičiau, nei tuo atveju, jei šį klausimą spręstų EŽTT pagal Konvencijos 41 straipsnį (pvz., 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Rakowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 34934/14, 11 punktas; 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Društvo za varstvo upnikov prieš Slovėniją, peticijos Nr. 66433/13, 61 punktas). Nacionalinė žalos atlyginimo tvarka taip pat yra artimesnė ir prieinamesnė negu EŽTT procesas, nacionalinės procedūros vykdomos pareiškėjo kalba, tad suteikia privalumą, kuris turi būti įvertintas (Društvo za varstvo upnikov prieš Slovėniją, peticijos Nr. 66433/13, 61 punktas).

45. Taigi apibendrinus, ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiama 13985,64 Eur (12585,64 Eur negautų pajamų ir 1400 Eur patirtų išlaidų) turtinei ir 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Patenkinus iš dalies ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, yra pagrindas tenkinti ir išvestinį reikalavimą priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (33985,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio l dalis). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

46. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 4,34 Eur (neviršija įstatyme nustatytos minimalios valstybei priteistinos išlaidų sumos ribos (nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2). Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atsakovu yra valstybė. Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 98, 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13985,64 Eur (trylika tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 64 ct) turtinei ir 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų ir 00 ct) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (33985,64 Eur Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023-02-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė