Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka mišriu būdu viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl skolos pagal ieškovės G. K. patikslintą ieškinį atsakovui K. K., tretysis asmuo D. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė G. K.(toliau- ieškovė) galutinai sutikslinus ieškinio reikalavimus 2021-09-20 patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo K. K., 12 236,44 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas K. K. (toliau- atsakovas) yra ieškovės sūnus. 2007-03-16 ji pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), gavo 110 000 Lt. Gavo pirkimo-pardavimo kainą iš pirkėjo į savo sąskaitą. Jos sūnūs K. K. ir D. K. paprašė jos paskolinti 84 500 litų arba (24 472,89 Eur), nes buvo nusipirkę gyvenamąjį namą ir paėmę paskolą. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino sūnus D. K.. Jis nurodė, kad buvo susitarimas, jog name gyvens visi kartu: abu jos sūnūs ir ieškovė. Po to, kai atsakovas su ja susipyko, sūnūs nutarė parduoti namą ir grąžinti jai jos įneštą atsakovui pinigų dalį. Sūnus D. K. įsipareigojo grąžinti ½ dalį jos įneštos sumos, savo įsipareigojimo dalį sąžiningai įvykdė.

3. Ji į atsakovo K. K. sąskaitą įnešė pinigus, kad sūnums mažiau reiktų mokėti pasiimtos paskolos namui įsigyti. Taip pat skolindama pinigus tikėjosi, kad visą laiką gyvens name, abu sūnūs jai garantavo, kad leis jai namu naudotis iki gyvenimo pabaigos. Jeigu toks susitarimas su vaikais būtų įgyvendintas, nebūtų pareiškusi šio ieškinio ir nebūtų reikalavusi grąžinti paskolos, būtų pinigus dovanojusi sūnums. Tačiau, dėl atsakovo ir jo žmonos elgesio, buvo jai sudarytos nepakeliamos gyvenimo sąlygos, ji stengėsi nekonfliktuoti, dažnai būdavo tai pas seserį, tai pas draugę, o vėliau atsakovas ir jo žmona pareikalavo, kad ji išsikeltų iš namo. Nutrūkus susitarimui, kad leis jai naudotis namu iki gyvenimo galo, pareiškė reikalavimą atsakovui, grąžinti man 12 236,44 Eur. Jeigu ir laikyti, kad ji perdavė atsakovui K. K. pinigus su sąlyga, kad jis jai suteiks iki gyvenimo pabaigos gyvenamą būstą, tai atsakovui atsisakius jai suteikti gyvenamą būstą ir uždraudus naudotis būstu ( namo dalimi), atsakovas privalo jai grąžinti tai, ką iš jos gavo – ieškinyje nurodytą pinigų sumą. Kadangi D. K., būdamas sąžiningas, jai grąžino ½ dalį jiems suteiktos sumos.

4. Nurodė, kad ji sutiko atsakovui paskolinti pinigus, atsakovas sutiko leisti jai gyventi name. Susitarė, kad atsakovas jai pinigus grąžins tada, kai ji pareikalaus. 2021-06-14 raštu, išsiųstu registruotu laišku atsakovui, pareikalavo, kad atsakovas jai grąžins suteiktą jam paskolą. Atsakovas pardavė namą 2021 metų birželio mėnesį, gavo pinigus, todėl galėjo jai grąžinti iš jos gautą paskolą, tačiau to nepadarė, todėl kreipiausi į atsakovą raštu, kad grąžintų skolą. Atsakovas į jos raštą neatsakė, nustojo su ja bendrauti. Nebendrauja nei su broliu, nei sese.

5. Į K. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo įnešti 24 472,89 Eur 2007-04-03 tik tam, kad tais pinigais būtų padengtas atsakovo ir trečiojo asmens D. K. (toliau- tretysis asmuo) turimas kreditas. Ši sąskaita buvo atsakovo paskolinė sąskaita. Iš atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad iš atsakovo sąskaitos 2007-04-03 padarytas pavedimas 82 496,50 Eur sumai, paskirtis „ Paskolos grąžinimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“. Taigi, jos asmeniniais pinigais buvo padengtas atsakovo ir trečiojo asmens turimas kreditas ir todėl ji, kaip sumokėjusi už skolininką, įgijo teisę išreikalauti sumokėtas sumas iš skolininko. Bankui ji nebuvo skolinga, dengė atsakovo ir trečiojo asmens skolą, jos sumokėta suma buvo sumažinta atsakovo ir trečiojo asmens skola bankui. Šią aplinkybę atsiliepime pripažįsta ir pats atsakovas. Todėl jai perėjo kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko (atsakovo) jos sumokėtos sumos pagal LR CK 6. 50 str. 3 dalį, nes ½ įneštos sumos grąžino D. K.. Jeigu teismas nepatenkintų reikalavimo paskolos suteikimo pagrindu, prašo ieškinį tenkinti alternatyviu pagrindu- remiantis trečiojo asmens teise pareikalauti sumokėtų už skolininką sumų susigrąžinimo iš skolininko.

6. Jeigu teismas nepatenkins mano reikalavimo aukščiau nurodytais pagrindais, prašo iš atsakovo jai priteisti prašomą sumą LR CK 6.237 str. pagrindu. Šiuo atveju atsakovas yra praturtėjęs jos sąskaitą. Jeigu laikyti, kad jis neprašė suteikti paskolą ir nesuteikta paskola, tai ji neigia dovanojimo sandorio buvimą ir todėl atsakovas turi jai grąžinti tai, ką gavo be teisėto pagrindo. Ji pinigus būtų dovanojusi atsakovui ir neprašiusi grąžinti tik su sąlyga, kad jis jai būtų suteikęs teisę naudotis gyvenamuoju namu iki gyvenimo pabaigos, teikęs jai išlaikymą.

7. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad pardavusi namą, ne tik 2007-04-03 į atsakovo sąskaitą įnešė 24 472,89 Eur atsakovo ir trečiojo asmens kredito dengimui, bet ir apsigyveno jiems nuosavybės teise už paskolą įsigytame gyvenamajame būste, adresu (duomenys neskelbtini). Savo lėšomis sutvarkė šildymo sistemą, įstatė kiemo vartus, prižiūrėjo aplinką. Buvo susitarimas kad jie visi gyvens kartu, kai sūnūs grįš iš užsienio jai bus pastatytas priestatas ir įrengtos atskiros gyvenamosios patalpos. Tačiau 2013 metais iš užsienio grįžo tik atsakovas su šeima, apsigyveno gyvenamojo būsto adresu (duomenys neskelbtini) antrame aukšte, o ji gyveno pirmame aukšte. Prasidėjo nesutarimai ir ji stengėsi namo negrįžti, gyveno tai pas draugę, tai pas gimines. Vėliau atsakovai liepė jai visiškai išsikraustyti, ji pasiskolino iš giminaičių pinigų ir įsigijo kitą gyvenamąjį būstą, giminaičiams grąžino tik dalį skolos.

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinio pareiškime nurodytais argumentais.

9. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu savo materialinius reikalavimus grindžia alternatyviais ir visiškai skirtingais ir tarpusavyje nesuderinamais teisiniais pagrindais, t. y. prašo priteisti pinigus paskolos arba kaip be pagrindo įgytą turtą, jeigu nebūtų įrodyti paskolos teisiniai santykiai. Vienu atveju, ieškovė įrodinėja, kad pinigų perdavimo teisinis pagrindas egzistuota (paskolos teisiniai santykiai), kitu atveju, nurodo, kad pinigai buvo perduoti be teisinio pagrindo. Ieškovė įrodinėja savo pačios formuluojamus pagrindus paneigiančias aplinkybes, nes formuluojami pagrindai konkuruoja tarpusavyje, jų negalima laikyti alternatyviais teisių gynimo būdais. Dėl prieštaringos ieškovės pozicijos yra apribota atsakovo, kaip priešingos šalies, galimybė tinkamai ir laiku pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, nes neaišku, į kokius argumentus reikia atsikirsti.

10. Šalis ilgą laiką siejo artimi šeiminiai santykiai, paremti tiek abipuse parama ir rūpesčiu, tiek ir bendrais interesais. 2006-12-27 atsakovas K. K. ir atsakovo brolis D. K. (taip pat ieškovės sūnus) bendrosios dalinės nuosavybės teise (po '/₂ dalį) už 350 000 Lt (arba 101 367 Eur) įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir kitais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šio turto įsigijimo atsakovas ir jo brolis AB banke „(duomenys neskelbtini)“ 2007-01-03 sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią gavo paskolą, visa apimtimi padengusią įsigyto turto kainą. Atsižvelgiant į tai, kad tais pačiais metais ieškovė buvo pardavusi savo gyvenamąjį būstą (dviejų kambarių butą), o atsakovas su savo broliu dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė paprašė savo sūnų neatlygintinai gyventi jų įsigytame name iki kol šie grįš į Lietuvą. Siekdama bent iš dalies prisidėti prie atsakovui ir jo broliui tekusios finansinės naštos ir iš dalies kompensuoti naudojimąsi atsakovo ir jo brolio turtu, ieškovė įnešė į atsakovo banko sąskaitą 84 500 Lt (arba 24 472,89 Eur) sumą, nurodydama atsakovui šią pinigų sumą pervesti bankui kaip dalies bendros atsakovo ir jo brolio paskolos grąžinimą. Pažymėtina, kad gyvendamas užsienyje atsakovas kiekvieną mėnesį ieškovei siųsdavo dideles sumas - pinigų perlaidas, kurių dalis buvo skirta kredito įmokoms atlikti (ieškovė įnešdavo pinigus į atsakovo banko sąskaitą, iš kurios buvo atsiskaitoma su banku), o kita dalis, atsižvelgiant į šalyje buvusį ekonominį sunkmetį, - ieškovės išlaikymui, pragyvenimui. Atsakovo žiniomis, analogiškais tikslais pinigus ieškovei pervesdavo ir atsakovo brolis. Pažymėtina, kad ieškovė atsakovo ir trečiojo asmens vardu vykdydama prievoles veikė pagal notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą. Iš viso ieškovė iki 2013 m. 8 mėn. papildė atsakovo banko sąskaitą jo paties siųstais pinigais apie 52 249,57 Eur. Dalis siųstų pinigų perlaidų būdu ieškovei teko kaip parama (išlaikymas), kurios atsakovas niekada nereikalavo grąžinti. Be to, atsakovas mokėjo gyvenamojo namo, kuriame gyveno ieškovė, visus komunalinius mokesčius. Pažymėtina, kad ieškovė atsakovui ir jo broliui priklausančiame name neatlygintinai gyveno nuo pat šio namo įsigijimo, t. y. nuo 2007 m. sausio mėn., gyvenamojo namo su žemės sklypais bei kito turto pardavimo dienos, t. y. iki 2021-06-30 (ieškovė minėto gyvenamojo namo adresu buvo deklaravusi ir savo gyvenamąją vietą). Gyvenamąjį namą buvo nuspręsta parduoti siekiant atsidalinti jo savininkų turtinius interesus bei tokiu būdu palengvinti nuosavybės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja. Būtent minėto gyvenamojo namo pardavimas, atsakovo įsitikinimu, iššaukė ieškovės nepasitenkinimą bei paskatino kreiptis į teismą dėl tariamai pažeistų teisių gynimo, t. y. tariamos skolos priteisimo.

11. Atsakovo nuomone, piniginės lėšos atsakovui buvo pervestos ne paskolos santykių pagrindu ir ne be teisinio pagrindo - o šeimos teisinių santykių pagrindu, įgyvendinant abipusiu rūpesčiu ir parama pagrįstas tėvų ir pilnamečių vaikų teises ir pareigas. Priešingai nei nurodoma ieškinyje, pinigai buvo pervesti į atsakovo sąskaitą pačios ieškovės iniciatyva, o ne atsakovo prašymu. Piniginių lėšų atsakovui turto įsigijimui nereikėjo skolinti, kadangi jau buvo gauta paskola turto įsigijimui. Be to, iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad piniginės lėšos buvo skirtos ne tik atsakovo, o abiejų ieškovės vaikų, t. y. tiek atsakovo, tiek ir atsakovo brolio D. K. prievolinių įsipareigojimų bankui dalies įvykdymui. Prisidėjusi prie atsakovo ir jo brolio D. K. prisiimtos paskolos grąžinimo, ieškovė daugelį metų neatlygintinai gyveno jiems priklausančiame name ir ilgą laiko periodą buvo atsakovo išlaikoma. Ieškovė, veikdama kaip protingas, t. y. objektyviai apdairus ir rūpestingas, asmuo (lot. bonus pater /arnikas), daugiau nei keturiolika metų niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl pinigų grąžinimo, kas neabejotinai patvirtina, kad net ir pati ieškovė pinigų perdavimo į atsakovo banko sąskaitą nelaikė paskola. ieškovė savo reikalavimą grindžia vieninteliu rašytiniu įrodymu, t. y. 2007-04-03 atliktu mokėjimo pavedimu į atsakovo banko sąskaitą, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „Papildymas“. Tačiau, priešingai nei nurodoma ieškinyje, atliktas mokėjimo pavedimas patvirtina tik ieškovės valią perduoti pinigus atsakovui ir jų perdavimo faktą, kurio atsakovas ir taip neginčija, tačiau minėtas mokėjimo pavedimas neįrodo aplinkybės, kad atsakovas skolino pinigus ar juo labiau įsipareigojo gautus pinigus grąžinti. Mokėjimo pavedimai nėra dokumentai, patvirtinantys paskolos sutarties sudarymo faktą, nes vien tik pinigų pervedimas ir gavimas, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia savaime pripažinti tokių santykių buvimą. Atkreiptinas dėmesys, kad mokėjimo pavedimo formuluotė „Papildymas“ neatskleidžia net ir pinigų perdavimo tikslo, t. y. kad ieškovė juos perdavė kaip paskolos dalyką, ir kad paimdamas pinigus atsakovas suprato, kad jam yra perduodamas paskolos dalykas. Taigi, mokėjimo pavedimas nepatvirtina, kad būtų buvusi išreikšta abiejų šalių valia, - ieškovės ketinimas perduoti paskolos dalyką (pinigus) paskolos gavėjo nuosavybėn ir atsakovo įsipareigojimas grąžinti pinigus, sudarymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą. Taigi, ieškovė neįrodė esminių paskolos sutarties su atsakovu sąlygų egzistavimo — paskolos gavėjo įsipareigojimo perduotas pinigines lėšas grąžinti paskolos davėjui, todėl darytina pagrįsta išvada, kad ieškovės ir atsakovo nesiejo paskolos teisiniai santykiai, todėl ieškovės reikalavimai turėtų būti atmesti kaip neįrodyti ir visiškai nepagrįsti (CPK 178 str.).

12. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi 10 metų ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu prašė ieškinį atmesti. Ieškovė 2007-04-03 įnešė pinigines lėšas į banko sąskaitą, todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2017-04-03. Ieškovė ieškinį pareiškė tik 2021-07-29, ženkliai praleidusi ieškinio senaties terminą tariamai pažeistai teisei ginti.

13. Teismo keliu gindama tik tariamą teisę, ieškovė procesinėmis teisėmis naudodamasi ne pagal paskirtį, t. y. ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, kas turėtų būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.) ir prašė taikyti maksimalią sankcija skirti 5 000 Eur baudą, 50 procentų baudos skirti atsakovo naudai.

14. Atsakovo atstovas prašė patikslintą ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

15. Trečiasis asmuo D. K. per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje D. K. patvirtino, kad jis kaip ir atsakovas, yra ieškovės sūnus. Jis nurodė, kartu su atsakovu paėmė iš banko paskolą ir bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo gyvenamąjį būstą, (duomenys neskelbtini). Paskolos palūkanos buvo labai didelės, todėl su broliu paprašė, kad mama G. K. parduotų butą, buvo susitarimas, jog name gyvens visi kartu: brolis K., jis ir mama G. K.. Ieškovė butą pardavė 2007-04-03 į atsakovo sąskaitą įnešė 24 472,89 Eur tik tam, kad tais pinigais būtų padengtas jų turimas kreditas. Kiekvieną mėnesį į paskolinę sąskaitą tiek jis, tiek brolis pervesdavo tam tikrą pinigų sumą, kad ieškovė galėtų sumokėti kredito įmokas, kredito draudimo mokestį, sutaupyti ir nupirkti kuro būsto apšildymui, sumokėti kitus komunalinius mokesčius, jei ir likdavo ieškovei kiek iš šios sumos, tai labai nedaug. Be to pasidomėjusi, kiek į sąskaitą perveda atsakovas, paaiškėjo, kad jis pervedė 2 000 Eur mažiau. Nurodė, kad po to, kai atsakovas su ieškove susipyko, jie su atsakovu nutarė parduoti namą ir grąžinti ieškovei jos įneštą į atsakovo sąskaitą pinigų dalį. Jis ½ dalį ieškovės įneštos sumos grąžino ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinė kvalifikacija.

16. Ieškovė teismui teiktuose dokumentuose bei paaiškinimuose nurodė, kad 2006-12-27 atsakovas K. K. ir atsakovo brolis D. K. (taip pat ieškovės sūnus) bendrosios dalinės nuosavybės teise (po '/₂ dalį) už 350 000 Lt (arba 101 367 Eur) įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir kitais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šio turto įsigijimo atsakovas ir jo brolis AB banke „(duomenys neskelbtini)“ 2007-01-03 sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). pagal kurią gavo paskolą, visa apimtimi padengusią įsigyto turto kainą. Tiek ieškovė, tiek tretysis asmuo nurodė, kad kredito gyvenamajam būstui įsigyti (duomenys neskelbtini), K. ir D. K. 2007 metais labai išaugo palūkanos už naudojimąsi kreditu. Tiek ieškovė, tiek D. K. nurodė, kad K. ir D. K. prašė ieškovės, kad ji parduotų vienintelį turimą gyvenamąjį būstą, butą, (duomenys neskelbtini) ir gautais pinigais už buto pardavimą padengtų dalį paskolos bei persikeltų gyventi į jiems priklausantį gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini), nes gyvenamąjį būstą reikėjo remontuoti, šildyti, prižiūrėti aplinką, nes tiek K., tiek D. K. tuo metu gyveno užsienyje. Buvo sutarę, kad grįžęs K. K. apsigyvens II aukšte, D. K. I aukšte, o ieškovei jie pastatys priestatą ir jame įrengs ieškovei atskiras gyvenamas patalpas, kuriose ieškovė liks gyventi iki gyvos galvos. 2007-03-16 ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), gavo 110 000 Lt. Gavo pirkimo-pardavimo kainą iš pirkėjo į savo sąskaitą. Abiejų sūnų (atsakovas ir tretysis asmuo) prašymu 2007-04-03 dieną, pervedė iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 84 500 litų ( arba 24 472,89 Eur). Mokėjimo nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodė – papildymas.

17. Ieškovė nurodė, D. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad į atsakovo K. K. sąskaitą pervedė 84 500 litų arba (24 472,89 Eur) tikslu, kad tais pinigais būtų padengtas atsakovo ir D. K. turimas kreditas. Ši sąskaita buvo atsakovo paskolinė sąskaita. Iš atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad iš atsakovo sąskaitos 2007-04-03 padarytas pavedimas 82 496,50 Eur sumai, paskirtis „ Paskolos grąžinimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu ieškovės lėšomis buvo iš dalies padengtas atsakovo turimas kreditas. Duomenų, kad ieškovė asmeniškai būtų skolinga kreditoriui byloje nėra, ginčo, kad dengė atsakovo ir D. K. skolą. Ieškovės lėšomis sumokėta suma buvo sumažinta atsakovo ir D. K. skola jų kreditoriui. Šią aplinkybę atsiliepime pripažįsta ir pats atsakovas. D. K. ½ dalį t.y. 12 236,44 Eur ieškovės įneštos sumos gražino. Ieškovei liko negrąžinta 12 236,44 Eur įneštos sumos į atsakovo sąskaitą.

Dėl ginčo esmės

18. Byloje iš esmės keliamas klausimas, ar, byloje esant tokių duomenų, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai (paskola), yra pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutą ir priteisti ieškovui iš atsakovės konkrečią lėšų sumą, kaip atsakovės be pagrindo gautą turtą. Ar yra pagrindas taikyti LR CK 6. 50 str. 3 dalį, remiantis trečiojo asmens teise pareikalauti sumokėtų už skolininką sumų susigrąžinimo iš skolininko

19. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą reglamentuoja CK 6.237 – 6.242 straipsniai. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo.

20. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.237 -6.242 straipsniuose įtvirtintas taisykles, nurodo, kad jomis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

21. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kai šalis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iš šių teisinių santykių kylančią prievolę, šalis ją įvykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobūdis, tai viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo išreiškė savo valią dėl būtent tokios įvykdymo apimties. Šiuo atveju kaip teisinis turto gavimo pagrindas vertintinas ne pats prievolės įvykdymo sandoris (lėšų pervedimas, turto perdavimas ar pan.), bet tas teisinis pagrindas, kuris lėmė atitinkamą prievolės įvykdymo apimtį. Priešingu atveju, jei prievolės įvykdymas pats savaime būtų vertinamas kaip turto gavimo pagrindas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas prarastų praktinį veiksmingumą, o kiekvienas, net ir atsitiktinis turto gavimas turėtų būti vertinamas ginčijant to turto perdavimo sandorį. Tai neatitiktų CK įtvirtintos teisių gynimo sistemos, kurioje nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo užima savarankišką vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019)

23. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovui pareiškus reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti šį faktą, t. y.: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016).

24. Pirmiausiai pažymėtina, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).

26. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020). Šiuo atveju ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti pinigų kaip be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius reiškia pareigą konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes.

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nuosekliai tvirtino, jog su atsakovu ir D. K. buvo susitarę dėl dalies paskolos už minėtiems asmenims padengimo, jiems priklausančios namų valdos remonto ir priežiūros iki jie gyvens užsienyje, o grįžę gyventi į jiems nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą, jie pastatys priestatą ir jame įrengs ieškovei atskiras gyvenamas patalpas, kuriose ieškovė liks gyventi iki gyvos galvos. Pinigus jų kredito dengimui ji skolino iki pareikalavimo, kadangi atsakovas ir tretysis asmuo nutraukė susitarimą, todėl privalo pinigus grąžinti. Ieškovė nurodė, kad jungtinės veiklos sutarties pagrindu remontavo sūnums priklausantį gyvenamąjį būstą, savo lėšomis sutvarkė šildymo sistemą, įstatė lauko vartus. Nuo 2007m. iki 2013 metų rūpinosi, kad gyvenamos patalpos būtų šildomos, pagal išgales keitė langus, rūpinosi aplinka. Tuo tarpu atsakovas neigė kad buvo susitarimas, kad jis skolinosi pinigus iš ieškovės, nurodė, kad ieškovė jo ir brolio name gyveno 14 metų, už nieką nemokėdama, todėl jis neturi grąžinti ieškovei jokių pinigų.

28. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str.). Jungtinės veikos (partnerystės) sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų, todėl toks šalių susitarimas neabejotinai atitiktų jungtinės veiklos teisinių santykių apibrėžimą. Be to, susitarimas taip pat turėjo būti išreikštas įstatymo reikalaujama forma. Šalys nebuvo sudarę rašytinės jungtinės veiklos sutarties, atsakovas iš viso nepripažįsta, kad toks susitarimas buvo ir jis buvo pradėtas vykdyti, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.

29. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo šalių santykius kvalifikuoti kaip paskolos teisinius santykius, teismas pažymi, kad Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).

30. Pagal pirmiau jau aptartą bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovei, reiškiančiai reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, visų pirma kilo pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta. Taigi, nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovės buvo perduoti atsakovui kaip paskola ir ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieškovei grąžinti.

31. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė mokėjimo pavedimu atsakovui pervedė į sąskaitą banke iš viso 84 500 litų ( arba 24 472,89 Eur) sumą. Mokėjimo nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodė – papildymas. Tačiau atsakovas neigia, jog pinigai jam pervesti kaip ieškovės suteiktos paskolos sutarties dalykas. Tokiu būdu teismas, vertindamas į bylą pateiktus duomenis, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė vienos iš esminių paskolos sutarties sąlygų – atsakovo įsipareigojimo grąžinti pavedimu gautus pinigus.

32. Kaip matyti, ieškovė paskolos santykius įrodinėja mokėjimų atlikimo faktais, mokėjimo nurodymų paskirties įrašymu ir lėšų, kurias atsakovas gavo, panaudojimo tikslais. Tokios argumentacijos, teismo vertinimu, aiškiai nepakanka šalių valiai, nukreiptai į paskolos teisinių santykių sukūrimą, identifikuoti. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas pats savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Šiuo konkrečiu atveju išvadą, kad ieškovės atliktas bankinis mokėjimas sukūrė ne paskolos prievolę atsakovui, o atliko kitokią paskirtį, patvirtina pačios ieškovės pateikti paaiškinimai, jos procesinis elgesys, civilinėje byloje teismo nustatyti šalių tarpusavio asmeniniai ryšiai, taip pat šalių banko sąskaitose fiksuotas abipusis pinigų judėjimas.

33. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad šalys, būdamos artimais giminaičiais (motina ir sūnus), jokių tarpusavyje paskolos sutarčių nesudarinėdavo ir faktiškai pinigų nesiskolindavo. Tokiu būdu teismas daro išvada, kad ieškovė neįrodė mokėjimo pavedimo paskirties (formuluotė „Papildymas“ neatskleidžia net ir pinigų perdavimo tikslo), t. y. kad ieškovė ginčo pinigus perdavė kaip paskolos dalyką, ir kad paimdamas pinigus atsakovas suprato, kad jam yra perduodamas paskolos dalykas. Taigi, mokėjimo pavedimas nepatvirtina, kad būtų buvusi išreikšta abiejų šalių valia, - ieškovės ketinimas perduoti paskolos dalyką (pinigus) paskolos gavėjo nuosavybėn ir atsakovo įsipareigojimas grąžinti pinigus, sudarymą.

34. Atsakovas iš esmės neginčijo fakto, kad ieškovės pinigais buvo padengta dalis atsakovo paskolos. Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, kad ji asmeniškai įvykdė (iš dalies) už atsakovą prievolę grąžinti atsakovo kreditoriui suteiktą paskolą gyvenamojo būsto įsigijimui ir taip įgijo kreditoriaus teisę reikalauti iš atsakovo sumokėtas lėšas grąžinti pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalies nuostatas.

35. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, jog prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių: tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys gali nustatyti įstatymas arba šalių sutartis. Toks prievolės įvykdymas negalimas tada, kai prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievolę kreditoriui, atsiranda tam tikrų teisinių padarinių. Visų pirma, tarp skolininko ir kreditoriaus egzistavusi prievolė pasibaigia, nes vienas iš įstatymo apibrėžtų prievolės pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę padarinys yra tas, kad trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Trečiojo asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui įgyvendinama įvykdant prievolę kreditoriui sutartyje ar įstatymuose nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2010). Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą. Be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo, iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 48 punktas).

36. Ieškovė, reikšdama reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jai, už atsakovą įvykdžiusiam pastarojo prievolę kreditoriui, perėjo su atsakovu susijusios kreditorių teisės, turi įrodyti: 1) faktą, kad atsakovas turėjo prievolių kreditoriams, šių prievolių dydį; 2) faktą, kad ieškovė įvykdė prievoles už atsakovą šių įvykdytų prievolių dydį. Ieškovė, reikšdama reikalavimą, neprivalo įrodinėti fakto, kad prievolę už atsakovą ji įvykdė jam nuosavybės ar kitu teisėtų pagrindu priklausančiomis lėšomis, neprivalo įrodinėti prievolės dalyko (lėšų) valdymo (disponavimo) fakto, lėšų kilmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021, 30 punktas).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia tuo, kad ji iš savo asmeninių lėšų sumokėjo trečiajam asmeniui (atsakovo K. K. ir D. K. kreditoriui AB bankui (duomenys neskelbtini)) 84 500 litų ( arba 24 472,89 Eur) dydžio paskolos dalį ir už atsakovą ir D. K. įvykdė prievolę trečiajam asmeniui pagal būsto paskolos sutartį bei remiantis CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas jai grąžintų ½ dalį sumokėtos sumos t.y. 12 236,44 Eur skolą.

38. Ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui (atsakovo kreditoriui) atitinkamas pinigus pagal būsto paskolos sutartį, padarydama mokėjimo pavedimą 84 500 litų (arba 24 472,89 Eur) dydžio sumai pagal įgaliojimą atsakovo vardu. Minėtas dokumentas patvirtina dalinį atsakovo prievolės įvykdymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas turėjo prievolę trečiajam asmeniui (atsakovo kreditoriui) grąžinti būsto paskolą pagal paskolos sutartį. Šią prievolę už atsakovą įvykdė ieškovė padengdama dalį atsakovo paskolos iš savo asmeninių lėšų bei gavo patvirtinimą, kad atsakovo kreditorius priėmė prievolės įvykdymą. Jeigu prievolę priimantis kreditorius nenurodo jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, preziumuojama, kad prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą jos įvykdymą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.65 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, ieškovė įrodė faktą, kad ji įvykdė prievolę kreditoriui (AB bankui (duomenys neskelbtini)) už atsakovą.

39. Pažymėtina, kad ieškovė prievolę trečiajam asmeniui (atsakovo kreditoriui) įvykdė ne suteikdama atsakovui paskolą, o tiesiogiai iš asmeninių lėšų padengdama dalį atsakovo būsto paskolos ir tokiu būdu įvykdydama atsakovo prievolę. Ieškovės ir atsakovo nesiejo paskolos teisiniai santykiai, atsakovas jokių piniginių lėšų iš ieškovės tiesiogiai negavo. Tai, kad šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, nereiškia, kad ieškovė neįgijo teisės reikalauti grąžinti skolą iš atsakovo. Ieškovė šią teisę įgijo CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, kuri numato, kad trečiajam asmeniui (atsakovo kreditoriui), įvykdžius prievolę, jai pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

40. Teismas, įvertindamas anksčiau paminėtus argumentus ir aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovo prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį bei faktą, kad ieškovė įvykdė prievolę už atsakovą. Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų įpareigojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą. Asmuo įvykdęs prievolę kreditoriams, įgyja teisę susigrąžinti tai ką sumokėjo iš skolininko.

Dėl ieškinio senaties.

41. Byloje atsakovas nurodė, kad savo ieškinio reikalavimui pareikšti ieškovė yra praleidusi ieškinio senatį, kurią prašė taikyti ir vien tuo pagrindu ieškovės reikalavimus atmesti. Ieškovės atstovas teismui nurodė, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties, kadangi atsakovo daromas pažeidimas ieškovės atžvilgiu yra nuolatinis, besitęsiantis kiekvieną dieną, todėl turi būti laikomas tęstiniu.

42. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o asmens galimybių apginti savo teises teismine tvarka ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Šio teisės instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, antra, užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų.

43. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamu atveju, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė net 14 metų nereiškė reikalavimo grąžinti jai pinigus ir yra praleidusi ieškinio senaties terminą.

44. Ieškinio senaties termino pradžios eigos momentui įvertinti svarbu nustatyti, kokį laiko tarpą tarp civilinės bylos šalių galiojo jų sudarytas žodinis sutarimas dėl nekilnojamojo turto mainų sandorio sudarymo, kuriam pasibaigus nagrinėjamojoje byloje turėjo būti pradėta skaičiuoti ieškinio senatis. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susitarė, kad ieškovė parduos butą, ir gautais pinigais už buto pardavimą padengs jų būsto dalį paskolos ir eis gyventi į jiems priklausantį gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini), nes gyvenamąjį būstą reikėjo remontuoti, šildyti, prižiūrėti aplinką. Tiek K., tiek D. K. tuo metu gyveno užsienyje. Buvo sutarę, kad grįžęs K. K. apsigyvens II aukšte, D. K. I aukšte, o ieškovei jie pastatys ir įrengs atskirą priestatą ir ieškovė liks ten gyventi iki gyvos galvos. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė laukė iki atsakovas ir tretysis asmuo įvykdys savo įsipareigojimus, įrengs atskiras gyvenamas patalpas. Visais tolimesniais savo veiksmais ir elgesiu atsakovas ir D. K. demonstravo, kad savo įsipareigojimus ketina vykdyti. Prašė, kad atsakovė apsigyventų jų namų valdoje, remontuotų, šildytų gyvenamąsias patalpas, prižiūrėtų aplinką. Tam reikalui netgi skyrė dalį pinigų. Ir nei atsakovas netgi grįžęs iš užsienio 2013 metais, nei D. K., ieškovei pretenzijų dėl gyvenimo ir D. K. priklausančioje namų valdoje nereiškė, tokiu būdu pastarajai sudarydami pateisinamą įspūdį, kad savo įsipareigojimų jie ketina laikytis. Ir tik 2021 m. gegužės 31 d. atsakovas ir D. K. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pardavė namų valdą adresu (duomenys neskelbtini), nurodė ieškovei išsikelti iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu, vienašališkai nutraukdami tarp jų ir ieškovės buvusį sutarimą dėl gyvenamųjų patalpų įrengimo (duomenys neskelbtini) ir gyvenimo jose iki gyvos galvos. Šių įrodymų visuma, leidžia pagrįstai manyti, kad tik nuo ieškovės sužinojimo dienos apie tai, kad atsakovas nebeketina vykdyti 2007 metais jų sutarimu prisiimto įsipareigojimo pastarajai įrengti gyvenamas patalpas (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 2021 m. birželio mėnesio kuomet atsakovas nurodė ieškovei išsikelti iš užimamų patalpų (duomenys neskelbtini), todėl teismo vertinimu nuo 2021m. birželio mėnesio turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas dėl ieškovės byloje pareikšto reikalavimo grąžinti skolą (CK1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pareikštam reikalavimui dėl skolos CK 1.125 straipsnio 1 dalies pagrindu taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas. Teisme ieškinio reikalavimą atsakovui ieškovė pateikė 2021 m. liepos 30 d., todėl pagrįstai laikytina, kad ji nėra praleidusi ieškinio senaties termino tokiam reikalavimui pareikšti.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis .

45. Atsakovas pateikė prašymą skirti apeliantui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovės piktnaudžiavimą atsakovas įvardijo, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį.

46. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Visgi ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

47. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Oruva” ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010). Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Visi ieškovės procesiniai veiksmai buvo atliekami pagal jų tiesioginę paskirtį, laiku ir tinkamai vykdant teismo įpareigojimus bei ginant savo interesus. Teismo vertinimu, ieškovės veiksmai teisminiame procese neatitinka nė vieno piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bruožo. Nenustačius, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

48. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

49. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022-05-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė G. K. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-818-400/2022, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

50. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022-05-11 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro: 274,60 Eur advokato užmokestis. Atsižvelgiant į teismo procesinį sprendimą, ieškovės prašymas dėl 274,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant teisme, priteisimo iš atsakovo yra tenkintinas.

51. Iš atsakovo priteistina 367 Eur, 11,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 265, 268, 270, 284, 301 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės G. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 12 236,44 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-07-30) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 274,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą, 367 Eur žyminio mokesčio ir 11,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5662.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.