- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-09
- Bylos Nr.
- 1-101-486/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51336-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Advokatai
- Artūras Jucevičius, Algimantas Kliunka
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Violetai Makevičienei, Milanai Matkevičienei, dalyvaujant prokurorėms Oksanai Leontjevai, Marinai Ridikienei, kaltinamajam A. Š., kaltinamojo gynėjui advokatui Artūrui Jucevičiui, civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,T. P.“ atstovui advokatui Algimantui Kliunkai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, pilietybė (duomenys neskelbtini), lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. pagamino ir panaudojo suklastotą dokumentą, apgaule įgijo labai didelės vertės svetimą turtą, padarydamas didelę žalą. Turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, jis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, pagamino netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame įtvirtino objektyviosios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB ,,T. P.“, į. k. (duomenys neskelbtini) pasiskolino iš UAB „L.“, į. k. (duomenys neskelbtini) 380 000,00 litų sumą. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, (duomenys neskelbtini) jis (A. Š.) pateikė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei D. J., (duomenys neskelbtini) netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tikslu išieškoti iš UAB ,,T. P.“ 110 055,60 eurų sumą. Pateikto netikro dokumento pagrindu, (duomenys neskelbtini) notarei, nežinančiai apie kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, išdavus vykdomąjį raštą dėl 110 055,60 eurų skolos išieškojimo su 6 proc. metinių palūkanų dydžiu iš UAB ,,T. P.“ UAB ,,L.“ naudai, jį (duomenys neskelbtini) jis (A. Š.) pateikė V. M. antstolių kontorai, (duomenys neskelbtini), vykdymui. Po ko, vykdant netikro dokumento pagrindu išduotą vykdomąjį raštą (v/b Nr. 0240/18/00432), (duomenys neskelbtini) iš UAB ,,T. P.“ priklausančios akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio, nežinančio, kad dalyvauja kitų asmenų nusikalstamoje veikoje, sprendimu, buvo nurašyta 108 051,20 eurų suma į antstolio V. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) skolos padengimui 103 857,80 eurai buvo pervesti į UAB ,,L.“ AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o likusi suma – 4 193,40 eurai įskaityta antstolio vykdymo išlaidoms padengti. Po ko, A. Š. laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dalimis pervedė l03 857,80 eurus iš UAB ,,L.“ priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB ,,L.“ priklausančią „Citadele“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės sąskaita). Tęsdamas veiką, laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB ,,L.“ priklausančioje „Citadele“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės sąskaita) buvusius 104 290 eurų dalimis išgrynino įvairiuose bankomatuose: (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 500 eurų ir 500 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 500 eurų ir 500 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 500 eurų ir 500 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 200 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini)Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 500 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 90 eurų, 700 eurų ir 700 eurų. Taip savo ir kitų asmenų naudai, bendrais veiksmais, pagaminus ir panaudojus netikrą dokumentą, apgaulės būdu įgijo svetimą, labai didelės vertės turtą – pinigines lėšas 108 051,20 eurų sumoje ir padarė didelės žalos – UAB ,,T. P.“. Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 182 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat A. Š., apgaulingai tvarkė finansinę apskaitą. Nuo (duomenys neskelbtini), būdamas UAB ,,L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 2 straipsnio 19 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkio subjekto vadovas – juridinio asmens vadovas ... (...)“ ir 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 21 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“; būdamas atsakingas už UAB ,,L.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, turėdamas vieningą tęstinę tyčią nuslėpti gautas pajamas, ne mažiau kaip 103 857,80 eurų sumai, pažeisdamas: Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) netvarkė bei neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos ir įmonės ūkinės operacijos nebuvo įregistruotos įmonės apskaitos registruose, dėl to negalima nustatyti kokias UAB ,,L.“ atliko ūkines operacijas, kiek gavo pajamų, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metus. Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. parodė, kad jis su R. M., UAB „L.“ akcininku sugalvojo užsiimti verslu, norėjo importuoti elektros įrangą iš Kinijos. Tačiau ta idėja nepajudėjo. Po to buvo kita mintis, kad per kitą įmonę išieškoti skolas. Bet buhalterės jis su R. M. nerado. Po to R. M. vieną dieną jam pasakė, kad „aš pardaviau akcijas“. R. M. buvo akcininkas, o jis (kaltinamasis) direktorius. Jis pasiūlė tęsti toliau tą skolų išieškojimą. Buhalterė įmonėje toliau taip ir nebuvo, bendrovėje veiklos didelės nebuvo. Akcijos buvo parduotos E. B. (E. B.). Kaltinamasis akcijų pirkime - pardavime nedalyvavo, apie akcijų pardavimą jau sužinojo, kai buvo parduota. R. M. tik jį informavo, kad pardavė, o po savaitės kaltinamasis susitiko su nauju akcininku Lietuvoje E. B.. Vėliau atsirado krūva problemų. Algos kaltinamasis negaudavo toliau, jis jau siūlė skirstytis, atleisti jį (kaltinamąjį), dar iki to vekselio. Vekselį jam padavė E. B.. Kaltinamasis vekselio pasirašyme nedalyvavo. Netgi tos moters, kuri ant vekselio yra pasirašius, niekada nematė. Įsipareigojimas buvo „L.“, o skolininkas „T. P.“. Suma buvo virš 100 tūkstančių. Pranešimą kaltinamasis išsiuntė UAB „T. P.“, o po to nuėjo pas notarę. Pradžioje išsiuntė pranešimą – įspėjimą, tačiau skolininkas nesureagavo. Tuomet kaltinamasis nuėjo pas atsitiktinę notarę. Notarė pažiūrėjo į vekselį, nieko neįtarė, kaltinamasis irgi nieko neįtarė. Notarė išdavė vykdomąjį įrašą, kad išieškotų antstolis ir kaltinamasis kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo. Po kiek laiko, negali pasakyti tiksliai, bet visa suma buvo išieškota. Pinigai buvo pervesti į „Swedbank“ UAB „L.“ įmonei. Jis pranešė E. B., kad pinigai yra sąskaitoje. Tuomet E. B. paprašė išgryninti tuos pinigus. Tada kaltinamasis dar darė pavedimus „Citadelės“ banke, kadangi ten pigiau išgryninti pinigus. Tada kaltinamasis pasakė E. B., kad ,,skirstomės, įmonė veiklos juk nevykdo“. E. B. sutiko, tik pasakė, kad baigtų išgryninti pinigus. Kaltinamasis sutiko, išgrynino 108 051,20 eurų. Kodėl grynindavo tokias sumas po 700 Eur, nes bankomatas didesnių sumų neduoda, o bankomate „Citadele“ iki 700 Eur tada buvo išgryninimas nemokamai. Dėl to ir grynindavo tokiomis sumomis. Banke, jeigu viską grynais imti, tai imamas procentas ir nemažas, o pinigų daug. Kai jis išgrynino visą pinigų sumą, vėl paskambino E. B., jis gyveno Lietuvoje tuo metu. Dabar neturi su juo jokių reikalų, nežino kur jis. Apie jo (E. B.) asmeninį gyvenimą kaltinamasis nieko nežino, tik galbūt jis turėjo Lietuvoje moterį, nes dokumentai buvo parengti lietuvių kalba, o E. B. prastai kalbėjo lietuviškai. Gal jis buvo koks uzbekas. Kaltinamasis pinigus laikė spintoje. Pinigus perdavė dalimis, iš pradžių davė tik dalį pinigų, o po to kitą dalį. Pinigus perdavinėdavo dovanų maišelyje. Įmonės dokumentų jis visų neturėjo, nedaug jų buvo. Dokumentus perdavė E. B.. Kitą dalį dokumentų E. B. jau turėjo, nes juos perdavė R. M.. Bylų perdavimo aktas buvo surašytas, aktą pasirašė ir jie išsiskirstė. Nuo to laiko nesimatė. Nuo tada E. B. tapo direktoriumi įmonės „L.“. Vėliau buvo pradėta likvidavimo procedūra. Bendrovėje „L.“ jokia apskaita nebuvo vedama, nes neturėjo buhalterės. Kaltinamasis kiek sugebėjo tiek tvarkė dokumentacija, į „Sodrą“ pranešdavo. Dabar jau supranta, kad atsakingas jis buvo, kaip direktorius, už įmonės buhalterinę apskaitą. Visas sąskaitas kokias turėjo, jis išsaugojo ir perdavė E. B.. Dėl dokumentų, dėl kaltės, kad apgaulingai vedė įmonės buhalteriją kaltinamasis nepripažįsta. Tačiau, kad aplaidžiai vedė, tai tikrai taip. Dėl vekselio suklastojimo, tai jis vekselio neklastojo. Pinigų jis negavo iš tos sumos, visus pinigus atidavė E. B.. Buvo jam išmokėta alga 1 000 eurų. Kai R. M. pirko akcijas, jis tame sandoryje nedalyvavo. Dėl civilinio ieškinio 108 051,20 eurų UAB „T. P.“, jis nesutinka. Pinigų jis nepasisavino. Jo veikla su E. B. buvo ne tik šis vekselis. Buvo dar keli įkritę pavedimai į įmonės sąskaitą. Jis jais padenginėjo „Sodros“ skolą. Jam E. B. buvo pateikęs savo pasą, matė jo pavardę. Kaip pinigai ateidavo į įmonės sąskaitą, tai visa tai organizuodavo E. B.. Jis nežino, iš kur ateidavo tie pinigai. E. B. prašydavo pasirašyti dokumentus, jie susiję su skolų išieškojimu. Jis pats tų dokumentų nerengdavo. Jis gaudavo nurodymus iš E. B. dėl paskolų išieškojimo. Su E. B. vidutiniškai bendraudavo 1 – 2 kartus per mėnesį, telefonu. Kartais susitikdavo gyvai, kur nors aikštelėje, ar kavinėje. Tada pasirašydavo dokumentus. Įmonei sąskaitą „Citadeles“ banke atidarinėjo jis. Pranešimą skolininkui parengė irgi E. B., nes jis net printerio neturi. Pas antstolį V. M. kaltinamasis ėjo tiesiog atsitiktinai. Kai E. B. tapo nauju direktoriumi, apie tai žadėjo informuoti „Registrų centras“, kad jis naujas direktorius. Dabar kaltinamasis jau tą žino, kad jis turėjo informuoti. Dėl E. B. suradimo, tai kaltinamasis nurodė viską pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu, ką žino ir ką turi apie jį. Daugiau nieko nežino kaip jį surasti. Nesutinka su kaltinimais, vekselio pagaminti jis negalėjo, nežino, kaip atrodė V. G. parašas, „T. P.“ antspaudo jis neturėjo. Kad aplaidžiai tvarkė įmonės dokumentus sutinka, ką kaltinamasis galėjo tą ,,Sodrai“ pateikdavo, tačiau be buhalterės negalėjo sutvarkyti dokumentų. Dabar dirba (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). A. Š. nori būti išteisintas.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. G. parodė, kad paaiškėjus aplinkybėms dėl vekselio, ji jau nebedirbo įmonėje „T. P.“. Iš savo buvusio kolegos R. L. sužinojo, kad įvyko toks dalykas, kad su jos padirbtu parašu buvo pasisavinta didelė suma dėl (duomenys neskelbtini). Ji jokio vekselio nepasirašinėjo ir toje įmonėje nedirbo, o buvo atostogose. Kai R. L. pranešė dėl to vekselio, tai ji pasakė, kad jokio vekselio nepasirašinėjo. Jokios sumos nebuvo nuskaičiuotos. Parašas ant vekselio buvo iš pirmo žvilgsnio panašus į jos. Jai kilo įtarimas, kadangi vyko bankroto byla, tai, galbūt, kas matė dokumentuose jos parašą ir padirbo. Tai tik jos spėjimas. Kai tas vekselis buvo pasirašytas, tai įmonei jau buvo pradėta bankroto byla. Kaltinamąjį mato pirmą kartą. E. B. pavardė jai nieko nesako. Neprisimena nuo kada ir iki kada dirbo direktore UAB „T. P.“. Kai buvo iškelta bankroto byla, ji jau įmonėje nedirbo. Liudytoja apie šį įvykį gerokai vėliau sužinojo. Ji nežinojo, kad įmonei buvo iškelta byla. Vadovu tapo, kiek jai žinoma, R. L.. Įmonė užsiiminėjo eksportu, prekyba medienos gaminiais. Turėjo vieną klientą Italijoje, kitą Vokietijoje, kurie dėl didelių sumų neatsiskaitė su įmone. Visus įmonės „T. P.“ antspaudus ji perdavė R. L.. Tuo metu buhalterė tvarkė įmonės buhalterinius dokumentus tobulai. Vekselis buvo išduotas 380 tūkstančių litų sumai. Ji tokios sumos viena pati negalėjo išduoti be akcininkų žinios. Bendrovė „T. P.“ skolų neturėjo, kiek jai žinoma. A. Š. jai tokios pavardės asmuo negirdėtas. R. M. nepažinojo. UAB „P.“ direktoriaus A. L. nepažinojo, E. B. jai nėra žinomas. UAB „T. P.“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Ten ofisas, buhalterija, viskas realiai veikė. UAB „L.“ kur buvo būstinė nežino. Ar buvo įmonė kada išdavusi paprastųjų vekselių fiziniams asmenims, tai tikrai nebuvo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. J. parodė, kad nelabai žino dėl ko byla. Tikriausiai dėl vekselio. Kaltinamasis nėra pastovus klientas, ji jo nepažįsta. Atsimena, kad buvo apklausta policijoje. Buvo atlikta procedūra, kuri yra reglamentuota Vekselių įstatymu. Asmuo pateikęs vekselį turi sąžiningai patvirtinti notarui, kad prieš kreipiantis į notarą, buvo išsiųstas pranešimas, ir kad vekselis neapmokėtas. Vykdomasis vekselis siuvamas prie originalo ir su juo kreipiamasi pas antstolius. Yra Vekselių įstatyme reglamentuota, kokie turi būti rekvizitai: turi būti mokėjimo terminas, suma, apmokėjimo vieta, vekselio davėjo, vekselio turėtojo duomenys ir parašas. Visi rekvizitai buvo, kitaip būtų atsisakiusi priimti. Jai, kaip notarei, nesukėlė įtarimo vekselis. Visi dokumentai jau atiduoti į archyvą, net neatsimena, kaip atrodė tas vekselis, nes tai seniai buvo. Prieš ateidama į policiją, liudytoja galėjo pasikelti archyvinę notaro bylą ir matė, kas yra byloje. Šiuo metu jokių aplinkybių neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. J. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) notarų biure notare, (duomenys neskelbtini), ten pat dirbo ir (duomenys neskelbtini) metais, kai (duomenys neskelbtini) kreipėsi asmuo su prašymu atlikti Vykdomąjį įrašą pagal Paprastą neprotestuotiną vekselį, išduotą (duomenys neskelbtini). Nurodytą dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) asmuo atėjo asmeniškai į biurą, su vekseliu ir asmens dokumentu. Pateikus asmens dokumentą, paaiškėjo, kad asmuo yra A. Š., jis žodžiu patvirtino, kad yra UAB ,,L.“ direktorius, kad įmonėje yra neapmokėta skola pagal pateiktą vekselį, kad vekselis yra originalus, kad skolos sumokėjimo terminas yra suėjęs, visa skola neapmokėta. Atvyko į jos kontorą pagal Vekselio įstatymą nustatyta tvarka atlikti Vykdomąjį įrašą. Pirmiausiai buvo patikrinta Juridinių asmenų registre ar minėtas asmuo, A. Š. tai dienai buvo UAB ,,L.“ direktorius, pagal įrašus A. Š. UAB ,,L.“ direktoriumi buvo nuo (duomenys neskelbtini) Tada VRM IRD sistemoje patikrino ar A. Š. pateiktas asmens dokumentas galiojantis, įsitikinus, kad galiojantis, buvo patikrintas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras, kuriame įrašų apie A. Š. nebuvo. Patikrinus nurodytus registrus, toliau buvo atliekami notariniai veiksmai. A. Š. pateikti žodiniai paaiškinimai, kad pateikia vekselio originalą, kad vekselis yra galiojantis, įmonei skola nėra apmokėta, skolininkui, t. y. UAB ,,T. P.“ suėjus terminui vekselis buvo pateiktas apmokėti, tačiau neapmokėtas, skolininkui registruotu laišku buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad bus kreipiamasi dėl vykdomojo įrašo atlikimo į notarą ne ginčo tvarka, buvo surašyti į prašymo formą, kurią A. Š. pasirašė jos akivaizdoje, tokiu budu patvirtindamas savo teiginius. Prašymui buvo suteiktas Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), prašymas taip pat patvirtintas notaro spaudu. Tam, kad patikrinti ar pranešimas vekselio davėjui, t. y. UAB ,,T. P.“ buvo išsiųstas buveinės adresu, buvo patikrinti įrašai apie įmonę Juridinių asmenų registre, pagal kurį UAB ,,T. P.“ buvo registruota adresu, (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo išsiųstas pranešimas. Ji atkreipė dėmesį, kad pateikto pranešimo apie neapmokėjimą ir kreipimąsi į notarą, išsiųstą UAB ,,T. P.“ viršutinėje lapo dalyje buvo klaidingai nurodyti metai, t. y. (duomenys neskelbtini) m. vietoj (duomenys neskelbtini) m. A. Š. paaiškino, kad tai techninė spausdinimo klaida, o kadangi prieš parašą žodžiais data buvo surašyta teisingai, pašto kvite apie laiško išsiuntimą registruotu paštu data taip pat buvo (duomenys neskelbtini), šis pastebėjimas jai jokių įtarimų nesukėlė. Kadangi nenustatyta priežasčių, dėl kurių būtų galima atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą, Vykdomasis įrašas tą pačią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas, įrašant Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomasis įrašas daromas dviem egzemplioriais, pirmasis originalus saugomas notarų biure, antrasis egzempliorius, kartu su vekselio originalu atiduodamas vekselio turėtojui, šiuo atveju buvo atiduotas A. Š. tolimesniam vykdymui. Kaip toliau buvo vykdomas vykdomasis įrašas, informacijos ji neturi ir ji jai nėra reikalinga. (duomenys neskelbtini) į ją kreipėsi UAB ,,T. P.“ vadovė L. P. prašydama pateikti dokumentų kopijas, susijusias su (duomenys neskelbtini) vykdomojo įrašo atlikimu, kas ir buvo atlikta (2 t., b. l. 122-125). Prie apklausos pateikti su vykdymo procesu susiję dokumentai (2 t., b. l. 126-146). Po pagarsintų parodymu liudytoja papildomai parodė, kad prisimenė, jog pačiame vekselyje jokių taisymų nebuvo. Bet buvo pranešime ne tie metai nurodyti, buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, kad čia buvo likusi techninė klaida, nes pašto čekis atitinka metus – (duomenys neskelbtini) m. Kokiu tikslu L. P. iš „T. P.“ kreipėsi, ji neaiškino. Administratorė tik paklausė, ar gali išduoti kopijas. Ji turi teisę gauti dokumentus. ,,L.“ buvo registruotas (duomenys neskelbtini), ten pat ir „T. P.“.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. L. parodė, kad kaltinamąjį mato pirmą kartą, o bendroves žino. Buvo įsigiję (duomenys neskelbtini), su tikslu plėsti turizmą, buvo įsteigta dukterinė įmonė ir nutarta perkelti turtą ant dukterinės įmonės ir kreiptasi dėl apgyvendimo ir maitinimo paslaugų. „T. P.“ motininė įmonė, o ,,L.“ dukterinė įmonė. Akcininkas buvo įmonė „T. P.“, kiek pamena buvo V. G., po to „L.“ direktoriu tapo jis (liudytojas), beveik nuo steigimo buvo direktoriumi. Ėjo direktoriaus pareigas iki kol nebuvo iškelta bankroto byla, kol nebuvo perduota byla bankroto administratoriui UAB „P.“. Nuo to laiko praėjo daug laiko ir visų aplinkybių šiuo metu liudytojas neprisimena. Jam (liudytojui) perimant akcijas iš A. B., apie vekselį nieko niekas nežinojo. Finansininkas vekselį ar kur registruoja, tai negali atsakyti, nes jis su jais niekada nedirbo. UAB „T. P.“ neišdavinėjo vekselių niekam. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. L. parodė, kad UAB ,,L.“ direktoriaus pareigas ėjo nuo pat įmonės įsteigimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) metų, bet tikslios datos nepamena. UAB ,,L.“ buvo dukterinė UAB ,,T. P.“ įmonė, ji buvo įsteigta su tikslu restauruoti (duomenys neskelbtini) sodybą. Jo buvusi žmona A. L. (B.) tuo metu buvo UAB ,,T. P.“ akcininkė. (duomenys neskelbtini) gale, tikslios datos nepamena, jis nuėjo į banką ir sužinojo, kad yra areštuotos įmonės banko sąskaitos. Tada paskambino į antstolio V. M. kontorą, kurioje jam paaiškino, kad iš įmonės banko sąskaitos pinigus nurašė neprotestuotino vekselio pagrindu. Nuvykęs į kontorą, gavo to vekselio kopiją, kurioje pamatė, kad UAB ,,T. P.“ įsipareigojęs sumokėti UAB ,,L.“ 380 000 litų. Matė, kad vekselis buvo pasirašytas (duomenys neskelbtini) V. G. parašu, kuri tuo metu ėjo UAB ,,T. P.“ direktorės pareigas. Ant kopijos UAB ,,T. P.“ antspaudo nebuvo, tačiau vėliau sužinojo, kad antspaudas ant orginalo yra. Susisiekė su V. G., kurios paklausė, ar ji yra kada pasirašius, kokį nors vekselį, tačiau ji atsakė, kad to negali būti, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Kai jis ėjo UAB ,,L.“ direktoriaus pareigas įmonė niekada nebuvo įsipareigojusi sumokėti UAB ,,T. P.“ sumos, kuri parašyta vekselyje, nes tam nebuvo jokio pagrindo, tarp šių įmonių nebuvo jokių finansinių įsipareigojimų. Nori pasakyti, kad kai vyko UAB ,,T. P.“ bankroto procedūra (duomenys neskelbtini) metais, jis perdavė UAB ,,T. P.“ antspaudą ir tris įmonės automobilius bankroto administratoriui UAB ,,P.“. Kai buvo pasirašytas vekselis (duomenys neskelbtini) V. G. buvo išėjusi atostogų, o tuo metu kai ji atostogavo jis buvo laikinai paskirtas eiti direktoriaus pareigas. Nori pasakyti, kad jei V. G. būtų pasirašius vekselį (duomenys neskelbtini) tuomet UAB ,,P.“ bankroto procedūros metu būtų pareiškę kreditorinį reikalavimą, tačiau jie nepareiškė, todėl mano, kad šis dokumentas yra suklastotas. Tikslios datos nežino, tačiau bankroto procedūros metu, UAB ,,L.“ buvo parduotas už 30 eurų, nors UAB ,,L.“ įgijo kreditorinį reikalavimą už 2 896,20 eurų. Ši suma buvo įmonės steigimo lėšos, kas rodo, kad įmonė buvo parduota ne rinkos kaina ir veikė nesąžiningai kreditorinių ir akcininkų atžvilgiu. UAB ,,P.“ bankroto procedūros metu paskyrė UAB ,,L.“ direktorių A. Š., tačiau jis direktoriaus pareigas eina iki šiol, kas rodo, kad UAB ,,P.“ veikė kartu su A. Š.. Jis yra gavęs bankroto proceso dokumentus iš UAB ,,P.“, kuriuose matė kad UAB ,,P.“ sau skyrė didesnį atlygį, nei, kad visų kreditorius reikalavimus kartu sudėjus. UAB ,,L.“ neturėjo atskirų patalpų, įmonė vykdė veiklą tose pačiose patalpose. Praktiškai UAB ,,L.“ veiklos nevykdė, ji buvo įsteigta tvarkyti ir vykdyti veiklą dvaro sodyboje, kuri priklausė UAB ,,T. P.“. Su L. bei jo pavaduotoju, J. R., jis buvo susitikęs kelis kartus, kai perdavė jiems automobilius. Daugiau su jokiais UAB ,,T. P.“ vadovais susitikęs nebuvo. Jokie dokumentai jiems nebuvo perduoti, perduoti buvo tik antspaudas bei automobiliai. Antspaudą bei įmonės automobilius perdavė UAB ,,P.“ darbuotojams, t. y. direktoriui, A. L. bei direktoriaus pavaduotojui, jokių kitų dokumentų jiems neperdavė. UAB ,,T. P.“ antspaudą naudojo tik direktorė, kai reikėdavo tvirtinti kažkokius dokumentus arba jis, jeigu ją pavaduodavo, daugiau antspaudu niekas nesinaudodavo. Visi finansiniai dokumentai buvo pateikiami įmonės buhalterei, D. T. tvirtinimui bei įrašymui į buhalterinę apskaitą. D. T. buvo vienintelė įmonės buhalterė, todėl visi finansiniai įmonės dokumentai pereidavo per ją. Vekselis, apie kurį eina kalba šiame ikiteisminiame tyrime, (duomenys neskelbtini) metais, buvo neva pasirašytas dar kai D. T. dirbo įmonėje, bet kiek žino, jis jai tvirtinimui perduotas nebuvo, o ir V. G., pasirašymo datą atostogavo. UAB ,,L.“ buvo UAB ,,T. P.“ dukterinė įmonė, įmonės ,,L.“ kapitalas buvo 10 000 litų, UAB ,,T. P.“ panaudojo tuos 10 000 litų, kad susimokėtų skolas, tai buvo vienintelis UAB ,,T. P.“ įsipareigojimas UAB ,,L.“, daugiau jokių įsipareigojimų UAB ,,T. P.“ UAB ,,L.“ neturėjo, įmonės neturėjo jokių komercinių santykių, todėl nebuvo jokio pagrindo atsirasti vekseliui tokiai didelei sumai (2 t., b. l. 75-77, 78-80, 81-83). Papildomai parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, galima jais remtis.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad A. Š. žino, jie kartu mokėsi vienoje mokykloje. „P.“ yra įmonė, kuri nuomavo patalpas, o L. buvo dvaras, kur jie ir dirbo. Buvo reikalingi konservacijos darbai, tai darė darbus įmonės vardu „B. L.“. Kur A. Š. dirbo tuo metu, jis (liudytojas) nesigilino. Jis turėjo garažą, jie ten paremontuodavo mašinas. A. L. yra „P.“ vadovas ar savininkas, pažįsta jį. Jis dirbo 4 aukšte, o jo (liudytojo) įmonė buvo 2 aukšte, (duomenys neskelbtini) (dabar čia gyvenamieji namai). Jam (liudytojui) buvo pasiūlyta nupirkti įmonę „L.“. Jis pats ieškojo tokios įmonės. Jam kilo mintis, kad būtų įmonė ne PVM mokėtoja. Pradžiai apsidžiaugė, kai atsirado tokia įmonė, bet paskui teko atsisakyti, kadangi ta įmonė irgi turėjo pasidaryti PVM mokėtoja. Kas jam pasiūlė pirkti akcijas „L.“ nepamena, gal jis pats prasitarė. „L.“ buvo bankrutavusi tada įmonė. Jį A. L. patikino, kad įmonė ,,švari“, t. y. neturi kreditorinių reikalavimų. Kas buvo A. L. toje įmonėje, negali atsakyti. Jis (liudytojas) akcijas nupirko iš „P.“. Jis pirko komplektą dokumentų, už jį sutvarkė viską, jis atvažiavo ir tik pasirašė. Jis buvo akcininkas UAB „L.“. Kas buvo direktoriumi tuomet nežinojo, o dabar jau žino, kad A. Š.. Apie jokį vekselį jo niekas neinformavo iki šiol. Ką tik sužinojo ir sumą, tai 380 tūkstančių litų. Jis tik vėliau sužinojo, kad UAB „L.“ yra lyg dukterinė įmonė „P.“. Kam pardavė akcijas UAB „L.“ jis neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. parodė, kad jis buvo UAB ,,L.“ akcininku, jam atrodo tai buvo (duomenys neskelbtini) metais, tikslių datų neatsimena, jis buvo vienintelis akcininkas, įmonė buvo bankrutuojanti, įmonės akcijas jis pirko iš bankroto administratoriaus UAB ,,P.“, dėl įmonės pirkimo kalbėjo su A. L.. Apie akcijų pardavimą sužinojo iš A. L. tuo metu, kai jis atlikinėjo dvaro priežiūros darbus. Tiksliai neatsimena kokiomis aplinkybėmis sužinojo apie akcijų pardavimą, tiesiog iš bendros kalbos kažkaip sužinojo, kad parduodamos akcijos. Sumokėjo apie 30 eurų už visas akcijas, kodėl buvo tokia kaina paaiškinti negali, jam pasiūlė už tokią kainą ir jis nupirko. Kaina įtarimo nesukėlė. Įmonės dokumentai jam buvo perduoti, tačiau konkrečiai negali nurodyti, kokie dokumentai jam buvo perduoti, įmonės dokumentus jis paėmė taip pat iš A. L.. A. L. patikino, kad UAB ,,L.“ skolų neturi. Kadangi jam nepavyko realizuoti savo planų, maždaug (duomenys neskelbtini) metais, atrodo rudenį, tikslios datos neatsimena, jis pardavė įmonės ,,L.“ akcijas. Kam pardavė jis neatsimena. Pardavė be skolų, tokią, kokią ir nupirko. Pardavė dėl to, kad pirkdamas turėjo daug planų, tačiau susiklostė taip, kad tiesiog neturėjo laiko užsiiminėti UAB ,,L.“ veikla. Apie (duomenys neskelbtini) vekselį jis nieko nežinojo, sužinojo tik apklausos metu. Apie įmonę ,,T. P.“ jis anksčiau taip pat nieko nežinojo, nežino nei kokią veiklą jį vykdo, nei kas yra jos direktorius. Asmenų: V. G., R. L., jis nepažįsta. A. L. jis pažįsta kaip UAB ,,P.“ direktorių. A. Š. jis pažįsta, kartu su juo mokėsi mokykloje, retkarčiais bendrauja tarpusavyje. Kokiomis aplinkybėmis UAB ,,L.“ gavo UAB ,,T. p.“ (duomenys neskelbtini) vekselį jis nieko nežino, tuo labiau tai buvo (duomenys neskelbtini) metais, iki jo akcijų pirkimo. UAB ,,L.“ jokio turto neturėjo. Tuščia, graži įmonė. Galiausiai su įmone nieko nedarė. Jis buvo užsiėmęs šeimyniniais reikalais, todėl jokios veiklos nevykdė. UAB ,,P.“ įmonę jis žinojo, nes dirbo su ta įmone iki tol. Suteikė jiems kelias paslaugas. Kam pardavė akcijas, yra surašyta dokumentuose. Kokiomis aplinkybėmis susipažino su naujuoju akcininku, tiksliai neatsimena, buvo vieną kartą susitikę. Kadangi nebuvo vykdoma veikla, todėl nusprendė pasitraukti. Apie ,,T. P.“ išduotą vekselį jis nieko nežinojo, jeigu toks vekselis būtų, būtų žinojęs. Perkant UAB ,,L.“ akcijas dokumentai buvo įforminti UAB ,,B. l.“ biure, o akcijų pardavimas buvo įforminamas UAB ,,P.“ patalpose, jie turėjo šablonus. Perkant akcijas buvo įstatai, pirkimo pardavimo sutartis. Papildomai parodė, kad UAB ,,L.“ akcijos buvo parduotos fiziniam asmeniui, bet ne Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, bet jo vardo ir pavardės neatsimena. Tas asmuo buvo tamsesnio, (duomenys neskelbtini) gymio, žemesnio ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų, jokių išskirtinių bruožų, kurias galima būtų įsiminti, pastarasis neturėjo arba jis nepastebėjo. Po pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo daugiau šio asmens nematė, nebuvo su juo susitikęs. Taip pat prie ikiteisminio tyrimo prideda akcijų pirkimo pardavimo sutartį, (duomenys neskelbtini) pagal kurią, būtent, jis įsigijo UAB ,,L.“ akcijas, o pirkimo pardavimo sutarties, pagal kurią akcijos buvo parduotos, nerado. Papildomai parodė, kad akcijas jis įsigijo, būtent, todėl, kad įmonė buvo bankrutavusi ir išregistruota iš PVM mokėtojų, ir dar dėl to, kad jos direktoriumi buvo jam pažįstamas asmuo A. Š.. Su A. Š. taip ir nepavyko sutarti dėl įmonės veiklos pradžios, buhalterei leidimų jis taip ir nesuteikė, vis nukelinėjo ateičiai, po tam tikro laikotarpio jų susirašinėjimų jis nusprendė, kad su šia įmone veiklos jis nepradės, su A. Š. susidirbti nepavyko. Todėl po kažkurio tai laiko, galimai (duomenys neskelbtini) m., rudenį jis savo akcijas pardavė, kaip atsirado naujas akcijų pirkėjas, jis jau tiksliai neatsimena. Tiek A. Š., tiek ,,P.“ buvo informuoti, kad įmonė jam nebereikalinga ir jam jos akcijos nebereikalingos. Kas surado naują akcijų pirkėją, jis tiksliai nežino, bet apie tai, kad yra žmogus, kuris perpirks iš jo akcijas, informavo A. L.. Su nauju pirkėju buvo susitikęs tik vieną kartą, biuro patalpose, (duomenys neskelbtini), kai pardavė savo akcijas naujam pirkėjui, pardavimas įvyko vienu kartu, tačiau surašan tris skirtingas pardavimo sutartis, parduodant po trisdešimt kelis procentus akcijų, t. y. ne vienu kartu 100 procentų. Kodėl taip buvo atliktas akcijų pardavimas, kieno iniciatyva, jis neatsimena, bet tikrai ne jo. Akcijų pardavime dalyvavo A. L., A. Š. nedalyvavo, jis netikrino nei naujo pirkėjo dokumentų, neatsimena kokie buvo jo duomenys, jam svarbiausiai buvo atsikratyti nereikalingomis įmonės akcijomis. Žino tik, kad naujas akcijų pirkėjas buvo užsienietis, tačiau kokios šalies ir tautybės, nežino. Kadangi su juo jis buvo susitikęs tik vieną kartą, akcijų pirkimo pardavimo sutartys jau buvo paruoštos, kas jas sudarė nežino, jis greitai jose pasirašė ir vėl išvyko tolimesniais darbo reikalais, todėl naujo pirkėjo tikrai neįsidėmėjo, atpažinti praėjus jau tiek laiko negalėtų net gyvai, tuo labiau negalėtų iš nuotraukų (2 t., b. l. 85-88, 89-91, 92-93, 97-100). Papildomai teisiamajame posėdyje parodė, kad kodėl skirtingai nurodyta ikiteisminio tyrimo metu apklausose, jog susipažino statybose, tai šito nepasakys. Pasirodo, žinojo apie vekselį, bet laikui bėgant jis pamiršo. Kai pagarsino parodymus, tai labiau prisiminė akcijų pirkėją. Liudytojas palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie teisingi ir galima kais remtis.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, kad jis buvo įmonės bankroto administratorius. Dirbo įmonėje UAB „P.“, buvo direktorius. Jo vadovaujama įmonė buvo paskirta įmonės UAB „T. P.“ bankroto administratoriumi. Apie bankrotą nelabai atsimena smulkmenų, bet gali pasakyti, kad vyko nesklandžiai. Savininkas, akcininkas, direktorius, kas jis buvo neprisimena, bet jis labai naudojo įmonės turtą savo poreikiams tenkinti. Automobilis buvo atiduotas žmonai, A. L. (B.), automobilį reikėjo perimti su policija. Kitą automobilį naudojo šunims vežioti, nes buvo neįmanoma įlipti. Dokumentų neperdavė. Kelis kartus kreipėsi į policiją. Policija buvo paskelbusi jo (R. L.) paiešką. Po to bandė policijos pagalba ieškoti automobilių. Po to kreipėsi į teismą, kiek jis (liudytojas) atsimena, jam (R. L.) ne vieną katrą buvo skiriamos baudos už tai, kad jis neperduoda dokumentų. Vienintelį ką jis (R. L.) buvo atvežęs, tai antspaudą ir dar vieną automobilį, kurį perdavė. Jį (R. L.) Kaune rado. Jis (liudytojas) matė jį (R. L.) du kartus. Su ta pačia A. B. (buvusi L.) bylinėjosi, kadangi sandoriai buvo sudarinėjami, kiek suprato, žodiškai. Paskui teisme įrodinėjo, kad jiems įmonė UAB „T. P.“ skolinga. Neatsimena kaip ta byla baigėsi, ten buvo liudininkai. Skola buvo 2 000 litų. R. L., vien dėl to, kad padengti skolą, bandė ginčyti administratoriaus paskyrimą. Jis nesikreipė, kad bankrotą nutraukti. Kada jau vyko pardavimai, jis pradėjo ,,kaišioti pagalius“, bandė perpirkti skolą iš pradžių. Paskui pas jį atsirado pinigai. Jis nedavė sutikimo panaikinti hipoteką. Jis nupirko banko skolą, nes buvo įkeistas turtas. Jis nusipirko dvarą. Tą dvarą apleido, išgrobstė, išdraskė ir liko tik griaučiai. Tai liudytojo įmonė jį pardavė, kadangi neleido pardavinėti, kol hipoteka buvo. Trukdė vykdyti bankroto procesą. Ant galo iš vis buvo neįmanoma, policija paskelbė paiešką. Skambino iš policijos, jį sekė, prie namų laukė, bet jo niekaip negalėjo rasti, bet jis visada atsirasdavo, kai vykdavo kažkokie sandoriai. Reiškia jis įvykius sekė ir žinojo. R. L. buvo akcininkas ar direktorius įmonės UAB „T. P.“. Jo žmona A. B. (buvusi L.). Vienas buvo akcininkas, o kitas direktorius. Negali pasakyti tiksliai kuris, neprisimena. Liudytojo įmonė pardavė visą turtą, atsiskaitė su kreditoriais, kurie kreipėsi. R. L. pats nesikreipė kažkodėl. Įmonė UAB „L.“ buvo dukterinė įmonė įmonės UAB „T. P.. Savininkas turi paskirti ar save, ar trečiąjį asmenį direktoriumi, kuris yra registruojamas ,,Registrų centre“. Tada banke jis gali pasitvirtinti parašą ir naudoti sąskaitą. E. B. (E. B.) liudytojui negirdėtas asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. L. parodė, kad jis yra UAB ,,P.“ direktorius. Jo įmonė administravo UAB ,,T. P.“ bankroto bylą, kiek vyko visas procesas, tiksliai pasakyti negali, dabar jau neatsimena. Gali tik pasakyti, jog tai vyko apie kelis metus. Buvusią UAB ,,T. P.“ direktorę V. G. jis matė tik vieną kartą, buvo su ja susitikę teisme, teismo posėdyje, kur ji buvo liudytoja. Daugiau jos nematė. UAB ,,T. P.“ bankroto procedūros metu, UAB ,,P.“ jokie dokumentai perduoti nebuvo, buvo perduotas tik antspaudas. Bet šiuo metu šio antspaudo neturi, jis dingo, galbūt jis buvo prarastas persikraustymo metu. R. L. jis asmeniškai nepažįsta, matė jį kelis kartus, t. y. vieną kartą prie jo namų, kai jis atsisakė grąžinti automobilį, antrą sykį jau tada, kai jis perdavė UAB ,,P.“ įmonės ,,T. P.“ antspaudą bei automobilį bei, jei neklysta, du kartus matė jį teismo metu. A. Š. jis pažįsta. Tiksliai nepamena iš kur tikslai jį pažįsta, susipažino su juo seniai, jis kartais pataisydavo automobilį. Šiuo metu su juo jokių ryšių praktiškai nepalaiko. Norėdami parduoti įmonę, A. Š. buvo paskirtas įmonės ,,L.“ direktoriumi, kad jis sutvarkytų reikiamus dokumentus, sutvarkytų pirkimą pardavimą, o tai sutvarkyti gali tik įmonės direktorius. Kadangi R. L. nebuvo jiems perdavęs įmonės dokumentų, o tuo metu įmonė neturėjo direktoriaus, juo laikinai buvo paskirtas A. Š.. R. M. jis pažįsta. Apie įmonės pardavimą paskelbė spaudoje, jeigu niekas neperka, mažina kainas. R. M. ofisas buvo tame pačiame pastate, kaip ir jų, jei neklysta, teikė jam teisines paslaugas. R. M. parodė norą įsigyti UAB ,,L.“ ir galiausiai įsigijo įmonės akcijas. Už kokią sumą buvo parduotos akcijos neatsimena. Įmonė gali būti nurašoma, jeigu jos niekas neperka. Įsiskolinimas gali būti didesnis negu turto vertė, todėl įmonė (kalbama apie bet kokią įmonę), gali būti parduota už labai mažą sumą. Kiek žino, jie supirkinėjo skolas, bet ką tiksliai jie veikė po to, kai iš jų įsigijo įmonę, nežino, nesidomėjo. Kas įvyko su įmone vėliau, ar ji buvo parduota ar ne, nežino, nesidomėjo. Kiek žino, kad UAB ,,T. P.“ buvo įsiskolinęs bankui apie 40 000 eurų, kai įmonės turtas buvo dar nesutvarkytas, pats R. L. nusipirko iš banko ,,T. P.“ skolą. Keisčiausiai yra tai, jog kol R. L. vadovavo ,,T. P.“, įmonė neturėjo pinigų skoloms išsimokėti, o vėliau, kai įmonei buvo paskelbtas bankrotas, jis pats tą skolą ir nusipirko, nors UAB ,,P.“ jis nesirodė, dokumentų, susijusių su įmonę, jis taip ir nepateikė, jo buvo ieškoma net su teisėsaugos institucijų pagalba. Vardas ir pavardė E. B. jam negirdėti. Apie UAB ,,T. P.“ įsiskolinimą UAB ,,L.“ bei dėl to pasirašytą paprastąjį vekselį jis nieko negirdėjo ir nežino, nes kaip ir minėjo, jie negavo jokių įmonių dokumentų. (2 t., b. l. 109-111). Papildomai teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. B. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, pirmą kartą mato. Įmonė UAB „T. P.“ buvo jos buvusio sutuoktinio R. L.. Prieš (duomenys neskelbtini) metų ji buvo įmonės UAB „T. P.“ akcininkė, tačiau nepasakys kuriuo metu. Kaip ir visas akcijas turėjo. Ką prisimena iš tų laikų, tai direktorė buvo V. G.. Ji tik žino, kad ji buvo akcininkė, o V. G. direktorė. Įmonė UAB „T. P.“ eksportavo medieną iš Lietuvos į užsienį. Liudytoja asmeniškai finansinės naudos negavo, bet vienu metu iš tikrųjų buvo kažkokių įsiskolinimų, bet tiksliai negali pasakyti. Nežino kam buvo įsiskolinimai. Įmonės UAB „T. P.“ likimo nežino. Nežino ar dabar egzistuoja. Ji jau ne akcininkė. Skyrybų metu pasidalino turtą su sutuoktiniu. Visos akcijos buvo perleistos sutuoktiniui. Visas įgytas turtas buvo padalintas. Kažką buvo girdėjusi apie vekselį iš buvusio sutuoktinio. Jam netikėtai atsirado toks vekselis. Liudytoja bendravo su V. G., kad iškilo toks netikėtas dalykas, atsirado kažkoks vekselis, kurį, neva pasirašė direktorė, kuri tuo metu buvo atostogose. V. G. jai sakė, kad nieko nepasirašė. Tuo metu vyko skyrybos. Keitėsi gyvenimas, tai ji labiau orientavosi į skyrybas, į sūnų, todėl nelabai ir gilinosi. Kad įmonei UAB „T. P.“ iškelta bankroto byla, tai kažką lyg girdėjo. Kad yra kažkokių problemų, bet konkrečiai nežino. Tai vyko prieš daug metų. Labiau asmeniniu gyvenimu rūpinosi. Liudytojai žinoma, kad įmonės UAB „L.“ ir UAB „T. P.“ kažkuo susijusios, tik neprisimena kuo. Liudytoja tikrai nemano, kad direktorė V. G. galėjo išduoti 300 000 litų vekselį kitai įmonei, nes ji su V. G. bendravo tampriai, gal labiau asmeniškai kai kuriais klausimais. Mano, kad be liudytojos žinios ji (V. G.) negalėjo nieko daryti.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. T. parodė, kad UAB „T. P.“ dirbo, buvo vyr. buhalterė. Direktorė buvo V. G., paskui R. L.. Įmonė užsiėmė tarinės medienos prekyba, surasdavo ir išveždavo iškart, jokių sandėlių neturėjo. Internete „Rekvizitai“ matė, kad įmonė dar veikia. Kai išėjo, įmonės direktorius buvo R. L.. Įmonės UAB „L.“ pavadinimas girdėtas, tačiau jokių santykių su jais neturėjo. Neatsimena, kad įmonė UAB „T. P.“ būtų skolinus kam nors pinigus, skolinimais neužsiiminėjo. Įmonė gerai gyveno, buvo turtinga įmonė ir jai net bankroto neturėjo būti pagal finansinius rodiklius, kiek ji atsimena. Bankrotas buvo iškeltas dėl to, kad keli vežėjai padavė į teismą. Jie padavė į teismą dėl 5 000 litų. Įmonė turėjo barą ir nekilnojamojo turto. Dėl 5 000 litų, tai laiku gal nesureagavo, paskui taip jau gavosi. Kai buvo iškeltas bankrotas liudytoja jau nedirbo. Nežino kas buvo bankroto administratorius, jis jai buvo skambinęs ir labai negražiai kalbėjo. Kai ji buvo iškviesta į apklausą, tyrėjai jos klausė, ar ji pažįsta kažkokius žmones, vardino pavardes. Apie išrašyta vekselį nieko nežino, neteko girdėti. Pasikeitė direktorė, nes jai buvo kažkokios problemos su sveikata, ji (liudytoja) su ja pakankamai gerai bendravo. Ji, prieš jai (liudytojai) išeinant, išėjo atostogų. UAB „L.“ buvo dukterinė įmonė. Įmonės UAB „L.“ apskaitos liudytoja netvarkė. Liudytoja išėjo (duomenys neskelbtini), o administratorius jai skambino liepos mėnesį dėl bankroto. Visi dokumentai buvo pas direktorių, nes įmonė neturėjo patalpų. Liudytoja nuotoliniu būdu tvarkydavo „Sodros“ duomenis, visi dokumentai buvo pas direktorių R. L.. R. L. iki kol buvo paskirtas direktoriumi, dirbo įmonėje UAB „T. P.“. Liudytojai atrodo, kad jis buvo atsakingas už plėtrą. Nežino, ar buvo paskirta kita buhalterė kai ji išėjo. Išėjo iš darbo, nes nesumokėjo pinigų ir iki šiol yra likę jai skoloje. (duomenys neskelbtini), mano, kad UAB „T. P.“ negalėjo turėti skolinių įsipareigojimų 300 000 litų sumai UAB „L.“. Jeigu (duomenys neskelbtini) būtų išduotas vekselis, tai mano, kad būtų toks dokumentas priduotas į apskaitą, ji tokio dokumento nematė.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. P. parodė, kad yra „T. P.“ direktorė, nuo (duomenys neskelbtini) metų. Anksčiau šioje įmonėje nedirbo. Kai akcininkas sužinojo, kad yra nurašyti pinigai, tuomet vyko į antstolių kontorą ir sužinojo, kad nurašyti pagal vekselį. Suma buvo virš 100 000 eurų. Iki to laiko, kas buvo direktorius, nežino. Direktore ją paskyrė akcininkas R. L., jis buvo vienintelis akcininkas. Apie vekselį, nieko jai jis nepasakojo, suprato, kad ir jam tai buvo naujiena. Buvo nuvykę į UAB „P.“ atsiimti ,,T. P.“ turimus dokumentus ir anspaudą. Į antstolius dėl vekselio buvo kreiptasi tik po to, kai jau buvo nutraukta bankroto byla. UAB „T. P.“ buvo iškelta bankroto byla, po to ji buvo nutraukta. Įmonė turi turtą, žemės sklypą, turėjo dvarą. Pardavus dvarą, buvo atsiskaityta su visais kreditoriais, nutraukta bankroto byla. Tuo metu kai buvo pasirašytas vekselis, direktorė tuo metu atostogavo ir negalėjo pasirašyti vekselio. Kiek ieškojo susijusių dokumentų nieko nerado. Vekselį pasirašė direktorė V. G.. Liudytoja matė tik vekselio kopiją, niekas jo į rankas nedavė. Nežino kieno parašas buvo uždėtas, pati V. G. sakė, kad tai ne jos parašas. Šiai dienai įmonė veiklos nevykdo, nes yra areštuota sąskaita, bet pati kaip įmonė egzistuoja. Kažkas pamatė, kad sąskaitoje yra pinigų ir pasidarė tą vekselį. Buvo nutraukta bankroto byla (duomenys neskelbtini) metais, o akcininkas apie tai sužinojo tik (duomenys neskelbtini) metų antroje pusėje. (duomenys neskelbtini) metų vasarą ji tapo vadove, jai buvo perduotos sąskaitos, sutartys, tabeliai. Dokumentai buvo perduoti iš karto, kai tapo vadove. Iki to laiko ir akcininkas pats nežinojo, kad yra nutraukta bankroto byla, jis apie tai sužinojo (duomenys neskelbtini) metais ir ji buvo paskirta direktore. Kreipėsi į bankus, kad galėtų tvarkyti banko sąskaitą. Nuo to momento matė visus pinigų judėjimus sąskaitoje, bet ten jau buvo minusas. Antstolis dar nurašė UAB „T. P.“ pinigų, kuriuos gavo iš UAB „P.“ apie 800 Eur. Nežino kur tie pinigai nuėjo, niekas nieko nesakė. Į antstolį dėl to nesikreipė. UAB „P.“ turėjo ginčą su akcininku ir pralaimėjo bylą. Grąžino pinigus už teisines paslaugas. Ten tame ginče ir UAB „T. P.“ dalyvavo, ten buvo kažkokios bylinėjimosi išlaidos. Iš UAB „P.“ liudytoja pasiėmė dokumentus, ten buvo kažkokios kopijos. Tai buvo 100 000 eurų. UAB „T. P.“ neturėjo jokių įsiskolinimų UAB „L.“. Kai ji tapo direktore ir sužinojo apie vekselį, nebuvo jokių požymių, kad yra vekselis. Bendrovė yra registruota, turi turto, viskas yra teikiama ,,Registrų centras“. Faktiškai negali veikti, nes yra areštuota sąskaita.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. R. (J. R.) parodė, kad šiuo metu yra UAB „P.“ direktorius. Įmonė vykdo bankroto administravimus. Vykdo veiklą kaip fizinis asmuo. UAB „T. P.“ buvo tokia byla, kurią administravo UAB „P.“. Tuo metu UAB ,,P.“ jis dirbo teisininku. Buvo vykdoma bankroto procedūra. UAB „T. P.“ pradėta procedūra buvo prieš (duomenys neskelbtini) metus. Bankroto bylą iškėlė kažkoks smulkus kreditorius. Įvykio procese direktorius minėjo, jog įmonė turi daug turto. Tuometinis direktorius R. L. nenoriai perdavė įmonės dokumentus ir turtą, tam labai priešinosi, sunkiai buvo perimamas turtas. Dalis dokumentų buvo atiduota, bet labai nedaug. Vieną transporto priemonę buvo paimta, A. L. paėmė ją kieme. Buvo nuvykę į A., jo žmona perdavė transporto priemonę, ji buvo nustebusi. Kai buvo perduota mašina, R. L. užblokavo kelią su savo mašina, priešinosi transporto priemonės perėmimui. Direktorius kažką su juo kalbėjo, kadangi nepavyko išvykti iš kiemo su perimta mašina, buvo iškviesta policija. Dėl dokumentų, tai buvo pateiktas pareiškimas policijai, ar juos rado, nežino. Didžioji dalis dokumentų nebuvo perduota, buvo didelis priešinimasis bankroto bylos iškėlimui, priešinimasis administratoriui atlikti savo funkcijas. Buvo nustatyta, kad įmonė UAB „T. P.“ turi ne mažai turto. Žemės sklypai, dvaras. Dvarą reikėjo sutvarkyti, nes buvo apleistas ir gavo baudą. Turtas buvo realizuotas pagal įstatymą. Dvaras buvo įkeistas bankui. Dėl dvaro nemažai žmonių domėjosi. Tais laikais varžytinės dar vyko gyvai. Ateidavo ir nusimanančių žmonių tame reikale, kad sukelti kainą. Bankas pardavinėjo savo kreditorinį reikalavimą ir jį nusipirko R. L. įmonė „G. M.“ už didesnę kainą. Turtas buvo realizuotas pagal įstatymą, lėšos buvo pervestos. Liudytojas nesupranta logikos, kam už daiktą mokėti daugiau, negu už jį gali gauti. Nežino, ar UAB „T. P.“ dabar egzistuoja. Įmonė ilgą laiką buvo neuždaroma ir vieną dieną atėjo R. L. su antstoliu, su advokatu, įsiveržė į patalpas, reikalavo dokumentų. Reikalavo, kad ateitų A. L.. UAB „T. P.“ nebuvo likviduota. Procedūros buvo vykdomos, bet neužbaigtos. UAB „L.“ buvo viena iš įmonių. A. Š. buvo paskirtas direktoriumi UAB „L.“. A. Š. sakė, lygtais ir kitoje įmonėje dar dirba direktoriumi. UAB „L.“ akcininku buvo UAB „T. P.“. Akcijos buvo parduodamos viešai, teikiant skelbimus. UAB „P.“ gavo baudą, už tai kad, nebuvo sutvarkytas UAB „L.“. Jis buvo labai apleistas, langai išdaužyti, medžiais apaugęs. UAB „L.“ akcijas įsigijo R. M.. Kai parduodamos akcijos, direktoriaus pareiga viską perduoti akcininkams, visus dokumentus suforminti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. R. parodė, kad UAB ,,P.“ jis dirba virš (duomenys neskelbtini) metų, tikslios datos nuo kada jis neatsimena, dirbo teisės ir kitais administraciniais klausimais, (duomenys neskelbtini) gavęs licenciją, pradėjo dirbti bankroto administratoriumi UAB ,,P.“ ir kitose įmonėse. Šiuo metu jis laikinai yra UAB ,,P.“ direktoriumi. UAB ,,T. P.“ bankroto procedūroje jis nedalyvavo, tačiau apie ją žinojo nuo pat UAB ,,P.“ paskyrimo bankroto administratoriumi. Bankroto administratorius buvo direktorius A. L., jis A. L. pavedimu ruošdavo įvairius dokumentus tiek susijusius su ,,T. P.“, tiek su kitomis bankrutuojančiomis įmonėmis. Jam buvo pavesta administruoti UAB ,,T. P.“ jau pačioje bankroto procedūros pabaigoje, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Kadangi dirbo kartu su A. L., jis dalinai žinojo apie minėtos įmonės bankroto procedūros eigą. Kiek žino, dėl UAB ,,T. P.“ įsiskolinimų į teismą kreipėsi kažkuri iš įmonių, kuriai ,,T. P.“ buvo skolinga, teismas iškėlė bankroto bylą ir paskyrė UAB ,,P.“ bankroto administratoriumi. Kreditorinių reikalavimų UAB ,,T. P.“ turėjo ne viena, įmonių buvo sąrašas, kiek tiksliai ir kokios įmonės buvo tiksliai neatsimena. Tapusi bankroto administratoriumi, UAB ,,P.“ kreipėsi į buvusį įmonės direktorių R. L. dėl įmonės visų dokumentų ir turto perdavimo UAB ,,P.“, tačiau R. L. tai padaryti vengė, jis nepateikė įmonės dokumentų nei UAB ,,P.“, nei teismui. Kadangi nebuvo perduoti įmonės dokumentai, tikrindamas kreditorinius reikalavimus, bankroto administratorius turėjo remti jo žinioje buvusiais dokumentais, kreditorinius reikalavimus patvirtino teismas. UAB ,,T. P.“ turėjo turto, t. y. (duomenys neskelbtini) dvarą su žeme ir pastatais, žemės sklypų ir pastatų skirtinguose Lietuvos vietose, turėjo automobilių. Patį R. L. jis matė kelis kartus, t. y. kai perdavinėjo automobilius, priklausiusius ,,T. P.“ bei kažkokius dokumentus, bet konkrečiai kokius, neatsimena. Apie įmonės antspaudo perdavimą jis neatsimena, ar perdavė jam dalyvaujant, ar pačiam A. L.. Vykdant bankroto procedūrą palaipsniui buvo parduodamas UAB ,,T. P.“ turtas, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, vienais atvejais galėjo būti parduotas aukciono būdu, kitais paduodant skelbimą spaudoje ir pan. Viskas atsispindi bankroto bylos dokumentuose, kas ir kokiu būdu buvo parduota, jis neatsimena, tačiau buvo padengti visi kreditoriniai reikalavimai ir galiausiai bankroto byla buvo nutraukta. Visus finansinius klausimus bankroto procedūroje sprendė A. L., jis neturėjo prieigos prie sąskaitų ir nežino kokios sumos buvo pervedamos už parduota turtą ir kokie pavedimai buvo daromi kreditoriams. Bankroto administravimo metu, pradžioje paaiškėjo, kad UAB ,,T. P.“ turi dukterinę įmonę ,,L.“, kuri nevykdė jokios veiklos, neturėjo jokio turto, todėl ją buvo nuspręsta parduoti, nepasakys tiksliai datų kada tai buvo, bet pirmiau buvo pasiūlyta A. Š. tapti ,,L.“ direktoriumi, tam, kad nustatyti įmonės būkle, jos vertę ir pan. Tik įmonės direktorius gali gauti tam tikrus duomenis apie įmonę, kurių negali jie, būdami bankroto administratoriais. A. Š. pažinojo tiek jis, tiek A. L., jį žinojo kaip atsakinga ir patikimą žmogų, kiek pamena jis lyg buvo jau direktoriaus pareigose kitoje įmonėje, jis neatsimena kas konkrečiai A. Š. pasiūlė tapti ,,L.“ direktoriumi. Vėliau kreditorių sprendimu vykdant UAB ,,L.“ akcijų pardavimą, R. M. pateikė pasiūlymą dėl minėtų akcijų įsigijimo. R. M. pažinojo tiek jis, tiek A. L., nes jo įmonės buvo įsikūrusi tame pačiame pastate kaip ir UAB ,,P.“, jie turėjo bendrų darbinių reikalų, kadangi jis užsiiminėjo įvairiais elektros instaliacijos, aplinkos tvarkymo ir kitais darbais. Iš bendravimo jie žinojo, kad R. M. ieško įmonės su veiklos istorija, o jie tuo metu planavo parduoti ,,L.“ akcijas, akcijų kaina buvo nustatyta kreditorių susirinkimo metu, pardavimas buvo viešai paskelbtas ir jam buvo pateikta tik informacija apie tai, kad parduodamos ,,L.“ akcijos, todėl R. M. akcijas nusipirko pagal nustatytą tvarką. Po akcijų pardavimo R. M. neilgai pabuvo akcininku, kiek žinojo iš bendravimo su R. M., jam nepavyko sutarti su A. Š. dėl bendros įmonės veiklos vizijos, R. M. norėjo vienokio pobūdžio veiklos, A. Š. kitokio, todėl praėjus kažkuriam laikotarpiui, R. M. pradėjo kalbėti apie tai, kad nori įmonės akcijas parduoti. Jau anksčiau buvo žmonių, kurie lankėsi UAB ,,P.“ patalpose ir domėjosi UAB ,,T. P.“ turimu turtu, kreditoriniais reikalavimais ir galimybe juos įsigyti, tarp tų trijų ar keturių asmenų buvo (duomenys neskelbtini) išvaizdos, tamsesnio gymio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, mažesnio nei (duomenys neskelbtini) ūgio asmuo, kuris prisistatė ,,B.“, kokie tikslūs jo asmens duomenys, jis nežino, jo dokumentų nematė, jo nepažinojo ir anksčiau nebuvo matęs. Atpažinti negalėtų. Kadangi sutapo, kad R. M. norėjo parduoti ,,L.“ akcijas, o asmuo, kuris prisistatė ,,B.“ norėjo jas įsigyti. Apie tai buvo informuotas R. M., kad yra potencialus akcijų pirkėjas, kas konkrečiai informavo R. M., ar jis, ar A. L., neatsimena. Taip pat kas parengė akcijų pardavimo dokumentus, kada tiksliai tai įvyko jis neatsimena, negali paneigti, kad akcijų pardavimas ,,B.“ įvyko ,,P.“ patalpose, ar jis dalyvavo šiame akcijų pardavime, neatsimena, tik žino, kad akcijos buvo parduotos keliomis dalimis. Kas vyko toliau su minėtomis akcijomis, ar jas užregistravo įstatymų nustatyta tvarka, kas jas užregistravo, jis nežino, pagal įstatymus jas turėjo naujas akcininkas pateikti A. Š., o jis, būdamas direktoriumi, pateikti ,,Registrų centras“. Ar tai buvo padaryta, nežino. Kokią veiklą toliau vykdė ,,L.“, jis nesidomėjo, kiek tik iš bendravimo su A. Š. žino, kad skolų išieškojimu ir pan. Kas šiuo metu vyksta UAB ,,L.“ jis nežino, nes jam tai neaktualu. Apie Paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą UAB ,,T. P.“ dukterinei įmonei ,,L.“, jis nieko nežinojo, kada tiksliai ir iš ko sužinojo apie minėto vekselio egzistavimą nurodyti negali, nes neatsimena, nežino jokių aplinkybių nei kam jis buvo pateiktas, nei kaip išieškotas. Taip pat negali paaiškinti nei tiksliai kada, nei kokiomis aplinkybėmis dingo UAB ,,T. P.“ antspaudas, nes nežino (2 t., b. l. 149-153). Papildomai teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. M., nusipirko UAB „L.“, nes jam buvo reikalinga įmonė su veiklos istorija, jog gauti kažkokius finansavimus iš Europos lėšų. Taip pat liudytojas visiškai palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei patvirtino, kad jais galima remtis.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. Č. parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. buvo antstolio padėjėja, jai buvo priskirti juridiniai asmenys. Visi procesiniai dokumentai buvo išsiųsti, vėliau raginimas buvo paskelbtas viešai. Buvo sąskaitoje areštuota didelė suma. Liudytoja buvo pas tyrėją. Antstolio V. M. nekvietė, nes padėjėja vyko, ji geriau žino visus procesinius dokumentus. Dabar liudytoja nebedirba, o tą bylą kuruoja kita padėjėja. Siunčia dokumentus, kad skolininkas žinotų koks vyksta procesas, tačiau tuo metu neturėjo direktoriaus kontaktų ir nežino ar jie gavo dokumentus. Iš pašto gauna šakneles, kad negautas dokumentas. Dešimt dienų turi praeiti, tada raginimas yra skelbiamas viešai. Antstolis areštuoja sąskaitą ir turtą. P. M. vykdė veiksmus, liudytoja atėjo į jo vietą (duomenys neskelbtini) metais. Kai atėjo, jokių veiksmų nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Č. parodė, kad dirba antstolio V. M. kontoroje antstolio padedėja. (duomenys neskelbtini) pradėjusi dirbti minėtoje kontoroje, perėmė vykdyti vykdomąją bylą iš antstolio padėjėjo P. M.. Pati vykdomosios bylos vykdymo procese nedalyvavo, jame dalyvavo P. M., kuris šiuo metu nebedirba kontoroje, tačiau yra susipažinusi su visais vykdomosios bylos dokumentais. Vykdomoji byla yra vykdymo stadijoje, kadangi pilnai neišieškota skola, nes įmonės ,,T. P.“ sąskaitoje nėra piniginių lėšų, kad galima būtų padengti skolos likutį. (duomenys neskelbtini) jų kontorai buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, būtent (duomenys neskelbtini) vekselis, kuriame vekselio turėtojas UAB ,,L.“ reikalauja iš UAB ,,T. P.“ išieškoti vekselyje nurodytą sumą 110 055,60 eurų bei 6 procentų metinių palūkanų priskaičiuotas nuo mokėjimo termino pasibaigimo ((duomenys neskelbtini)) iki prievolės įvykdymo, UAB ,,L.“ naudai. Kartu su nurodytu vekseliu buvo pateiktas (duomenys neskelbtini). Prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Prašymas buvo surašytas ranka, prašyme pasirašė UAB ,,L.“ direktorius A. Š.. Vekselis buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. J., pateiktas kartu su vykdomuoju įrašu. Toks dokumento pateikimas atitiko visus reikalavimus, nustatytus pateikiant vykdomąjį dokumentą, todėl, užvedus vykdomąją bylą, buvo pradėtas išieškojimas. Pagal nusistovėjusią tvarką, minėtus dokumentus atneša tas pats asmuo, kuris surašo prašymą, kadangi kontoros administratorė patikrina asmens tapatybę prieš priimdama dokumentus, šiuo atveju juos pateikė būtent A. Š.. Pagal bendrą tvarką jis taip pat turėjo pateikti dokumentus, įrodančius ir atstovavimą įmonei UAB ,,L.“. Pradėjus vykdomąją bylą, buvo patikrinta ar skolininkas, šiuo atveju UAB ,,T. P.“ nėra bankrutavusi, kadangi bankroto byla buvo jau nutraukta ir galimas išieškojimas, (duomenys neskelbtini) buvo parengtas patvarkymas reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pirminiai procesiniai dokumentai, t. y. raginimas įvykdyti sprendimą, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, buvo išsiųsti įmonės ,,T. P.“, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo neįteikti. Kadangi kito adreso nebuvo, raginimas buvo paskelbtas viešai elektroninėje erdvėje antstolių sistemoje. Vykdymo metu (duomenys neskelbtini) buvo nurašyti 108 051,20 eurų, iš kurių dengti skolai – 103 857,80 eurų, o likusi suma antstolio vykdymo išlaidoms. Minėta skolos suma į UAB ,,L.“ sąskaitą buvo pervesta (duomenys neskelbtini). Sekantis nuskaičiavimas nuo UAB ,,T. P.“ sąskaitos įvyko (duomenys neskelbtini), t. y. 372,39 eurų, iš kurių 358,07 eurų skolai padengti, likę vykdymo išlaidoms. Minėta skolos suma į UAB ,,L.“ sąskaitą buvo pervesta (duomenys neskelbtini). Šiai dienai yra likęs skolos likutis įmonei ,,L.“ 6 691,66 eurų, plius 6 procentai metinių palūkanų (2 t., b. l. 158-161).
Motyvuojamoji dalis
Be liudytojų parodymų, kaltinamojo A. Š. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
UAB ,,T. P.“ atstovo skundas dėl nusikalstamų veikų, kur nurodyta, kad pateikus suklastotą dokumentą, iš įmonės apgaulės būdu buvo pasisavinta pinigai (1 t., b. l. 71-90).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas antstolio V. M. kontoros pateiktas vykdomasis įrašas bei paprastasis vekselis (1 t., b. l. 100-103).
Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią (duomenys neskelbtini) bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUA) ,,T. P.“ atstovaujama UAB ,,P.“ pardavė R. M. UAB ,,L.“ (1 t., b. l. 147-148, 2 t., b. l. 95-96).
UAB ,,L.“ juridinių asmenų registro išrašais (2 t., b. l. 2-16).
(duomenys neskelbtini) UAB ,,P.“ priimtas vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo R. L. nuo (duomenys neskelbtini) atšaukiamas įmonės direktoriaus iš pareigų ir nuo (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskiriant A. Š. (2 t., b. l. 17).
(duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo nuo (duomenys neskelbtini) iš UAB ,,L.“ pareigų atleidžiamas direktorius A. Š.. Pridėtas dokumentų perdavimo aktas (2 t., b. l. 171-172).
Asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad A. Š. neatpažino E. B. (2 t., 179-182).
(duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, jog parašas, esantis (duomenys neskelbtini) paprastajame vekselyje prie vykdomojo įrašo yra atliktas V. G. (3 t., b. l. 4-5).
(duomenys neskelbtini) Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, jog nustatyti ar (duomenys neskelbtini) paprastajame vekselyje V. G. vardu pasirašė V. G. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (3 t., b. l. 10-11).
(duomenys neskelbtini) Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, jog tirti pateiktas (duomenys neskelbtini) paprastasis vekselis 380 000 litų sumai yra vientisas dokumentas, kurio turinys nėra pakeistas cheminio ėsdinimo, trynimo (skutimo), prispausdinimo būdu. Vekselio dešinysis lapo kraštas apkirptas ne fabrikiniu, o namudiniu būdu. Parašas V. G. vardu, esantis vekselyje, nėra nukopijuotas ir išspausdintas, o yra įprastai parašytas rašymo priemone be išankstinio pasiruošimo ar perpiešiant prieš šviesos šaltinį nuo kito V. G. parašo. Pirmiau išspausdintas vekselio tekstas, o po to pasirašytas parašas V. G. vardu. Nustatyti vekselyje esančio V. G. parašo ir UAB ,,T. P.“ antspaudo atlikimo eiliškumo negalima, kadangi šių rekvizitų uždažymo intensyvumas nepakankamas atlikti susikertančių štrichų tyrimą. Tikėtina, kad vekselyje pirmiau išspausdintas tekstas, o po to atsaustas UAB ,,T. P.“ antspaudas (3 t., b. l. 13-21).
(duomenys neskelbtini)Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad nešiojamame kompiuteryje ,,Lenovo“, paimtame kratos metu iš A. Š., nėra tiesioginių (duomenys neskelbtini) paprastojo vekselio pagaminimo požymių , tačiau interneto naršyklės duomenų bazėse yra požymių, kad šiuo kompiuteriu, internetinės bankininkystės priemonėmis (duomenys neskelbtini) galimai pervestas atlyginimas už notarinius veiksmus notarei D. J. bei (duomenys neskelbtini) parvedimas už vekselio išieškojimą antstoliui V. M.. Interneto naršyklės paieškoje rasta paieškos rezultatų susijusių su UAB ,,L.“, kuri atlikta iki kopiuterio laikmenos 2 skirsnio performatavimo ir OS pakartotinio įdiegimo, kurie atlikti (duomenys neskelbtini) 23.42 val. likus parai iki (duomenys neskelbtini) paprastojo vekselio mokėjimo termino pabaigos – (duomenys neskelbtini). Vienoje iš Micro SD kortelių paimtų kratos metu pas A. Š. nustatyta vaizdo nuotrauka, kurioje pavaizduotas atidarytas sienoje įmurytas seifas, pripildytas į popieriaus kupiūras panašių lapelių, ir matomas antspaudas su UAB ,,L.“ rekvizitais, pateikiama nuotrauka buvo sukurta (duomenys neskelbtini) 22.49 val. MRT aparatu Samsung. Nešiojamame kompiuteryje, kratos metu paimtame iš R. M. yra sąskaitų faktūrų ruošiniai, kuriuose nurodytas pirkėjas – BUAB ,,T. P.“. Yra dokumentacijos susijusios su UAB ,,L.“ (3 t., b. l. 180- 197).
(duomenys neskelbtini) Vilniaus AVPK Kriminalistinių tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto išvadoje nurodyta, kad tarp tirti pateiktų UAB „L.“ dokumentų, duomenų apie apskaitą tvarkiusį asmenį nėra; <...> VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „L.“ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo V. G., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo R. L., nuo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo A. Š.; <...> Tvarkant (duomenys neskelbtini) m. UAB „L.“ apskaitą, buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) metų apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruotos ūkinės operacijos vykdytos sąskaitose atidarytose „Swedbank“, AB Citadele banke (duomenys neskelbtini) metų vykusios ūkinės operacijos; <...> Ar UAB „L.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų (duomenys neskelbtini) metų, nenustatoma, nes tarp tirti pateiktų UAB „L.“ dokumentų nėra (duomenys neskelbtini) metų apskaitos dokumentų, apskaitos registrų, finansinių ataskaitų bei duomenų apie vykdytas ūkines operacijas. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis UAB „L.“ finansinių ataskaitų neteikė; <...> Nustatyti, ar nuo (duomenys neskelbtini), po piniginių lėšų užvaldymo, UAB „L.“ toliau buvo vykdoma kokia nors veikla, nėra galimybės, nes tarp tyrimui pateiktų UAB „L.“ dokumentų nėra dokumentų, patvirtinančių nuo (duomenys neskelbtini) vykdytas ūkines operacijas. Nuo (duomenys neskelbtini) piniginių operacijų UAB „L.“ sąskaitose AB „Swedbank“, AB „Citadele banke“ nevyko (6 t., b. l. 45-52).
(duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl E. B. tapatybės nustatymo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, siekiant nustatyti (duomenys neskelbtini) piliečio E. B. tapatybę, buvo patikrinta Policijos informacinė sistema. Grafose ,,Vardas“ bei ,,Pavardė“, buvo renkamos įvairios raidžių kombinacijos, keičiant raides ,,a“ ir ,,o“, taip pat ieškoma buvo pagal panašius vardus bei pavardes, fragmentus, asmenvardžius, bet buvo nustatyta, kad Policijos informacijos sistemoje asmenų su tokiu vardu pavarde bei panašiu vardu bei pavarde, nėra. Taip pat, iš vienintelio akcininko sprendimo, pateikto prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad E. B. paso numeris (galimai) yra (duomenys neskelbtini). Patikrinus Lietuvos Respublikos sienos kirtimus, VRIS naršyklėje, buvo nustatyta (pagal paso numerį bei pagal vardą pavardę), kad toks asmuo Lietuvos Respublikos sienos nekirto (4 t., b. l. 116-127).
(duomenys neskelbtini) Migracijos departamento prie LR VRM kontrolės skyriaus rašte nurodyta, kad neturi duomenų, kad E. B. būtų kreipęsis į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikos išdavimo (4 t., b. l. 130).
(duomenys neskelbtini) Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos sienų kirtimų įrašuose E. B. neregistruotas (4 t., b. l. 135).
(duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl banko sąskaitų išklotinių analizės nurodyta, kad buvo gauta UAB ,,L.“ priklausanti AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė bei UAB ,,L.“ priklausanti AB ,,Citadele“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė. Išanalizavus AB ,,Swedbank“ ir AB ,,Citadele“ minėtų sąskaitų išklotines buvo nustatyta, kad: 1. Į AB ,,Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB ,,L.“, iš antstolio V. M., banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 103 857,80 eurų. 2. Iš AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB ,,L.“, įvairiomis sumomis, nuo 1 000 iki 10 000 eurų, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 105 120 eurų į AB ,,Citadele“ banko sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB ,,L.“. Iš AB ,,Citadele“ banko sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), įvairiomis sumomis, nuo 90 iki 700 eurų, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), įvairiuose bankomatuose, buvo išgryninta 104 290 eurų bei sumokėta komisinių mokesčių 915 eurų sumai, bendra suma 105 205 eurų. Pažymėtina, kad pinigai buvo gryninami iš karto, kelių dienų laikotarpyje, nuo jų gavimo iš AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos į AS ,,Citadele banka“ sąskaitą (4 t., b. l. 170). (duomenys neskelbtini) AS ,,Citadele banka“ rašte nurodyta, kad UAB ,,L.“ vardu AS ,,Citadele Banka“ Lietuvos filiale atidarytos šios sąskaitos: einamoji Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mastercard Business mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šių sąskaitų atidarymo kreipėsi įmonės direktorius A. Š. (4 t., b. l. 172). (duomenys neskelbtini) AS ,,Citadele banka“ rašte nurodyta, kad UAB ,,L.“ vardu AS ,,Citadele Banka“ Lietuvos filiale atidarytose sąskaitose nuo (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų nebuvo, elektroninės bankininkystės pagalba prie sąskaitų prisijungta nebuvo. Pinigų likutis sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) 202,10 eurų, kitoje sąskaitoje piniginių lėšų nėra teise disponuoti šios įmonės sąskaitomis suteikta A. Š. (4 t., b. l. 176).
Tarnybinis pranešimas dėl ,,Citadele“ banko pateiktos UAB ,,L.“ sąskaitų išklotinės analizės, matyti, kad iš AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialo buvo gauti UAB ,,L.“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (einamoji sąskaita) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės sąskaita) išrašas nuo sąskaitų atidarymo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Sąskaitų išraše nėra nurodytas nei pradžios nei pabaigos likutis, taip pat nenurodytas pinigų išgryninimo bankomatuose laikas. Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (einamojoje) piniginių lėšų judėjimas praktiškai nevyko, prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini) ir iki (duomenys neskelbtini) vyko tik kasmėnesiniai paslaugų plano mokęsčio nuskaitymai, (duomenys neskelbtini) buvo tik vienas 30 eurų pavedimas į ,,L.“ ,,Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės sąskaitoje) piniginių lėšų judėjimas prasidėjo (duomenys neskelbtini), t. y. į šią sąskaitą iš kitos UAB ,,L.“ (,,Swedbank“) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliekant nurodytus pervedimus. Viso analizuojamu laikotarpiu iš UAB ,,L.“ ,,Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB ,,L.“ ,,Citalele“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės sąskaitą) buvo pervesta 106 485 eurai. Iš ,,Citalele“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės sąskaitos) pinigai buvo išgryninti bankomatuose pasinaudojant kortele. Išgryninta buvo pagrinde 600 arba 700 eurų sumomis, bankomatuose adresu, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), didžioji dalis gryninta kas dieną po 2 000 eurų per dieną, viso išgryninta 105 340 eurų (5 t., b. l. 187-192).
Civilinė ieškovė UAB ,,T. P.“ 2023 m. liepos 11 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti iš kaltinamojo A. Š. 108 051,20 eurų turtinės žalos (7 t., b. l. 5-8).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi UAB „T. P.“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „P.“. Apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi BUAB „T. P.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d., 2016 m. vasario 5 d., 2016 m. vasario 8 d., 2016 m. kovo 22 d., 2016 m. kovo 29 d., 2016 m. gegužės 25 d. nutartimis patvirtintas BUAB „T. P.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB ,,T. P.“ bankroto byla nutrukta.
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) UAB ,,P.“ priimto vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad R. L. nuo (duomenys neskelbtini) atšaukiamas įmonės direktoriaus iš pareigų ir nuo (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskiriant A. Š..
Iš byloje esančios Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) BUA ,,T. P.“ atsovaujama UAB ,,P.“ pardavė R. M. UAB ,,L.“.
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) iš ,,L.“ pareigų atleidžiamas direktorius A. Š..
Žemesnės instancijos teismas
VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „L.“ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo V. G., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo R. L., nuo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo A. Š..
Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus.
BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis, yra baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. balandžio 27 d. buvo priimtas ir 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925). Minėtu įstatymu be kita ko buvo pakeista BK 190 straipsnio redakcija, šio straipsnio 1 dalyje numatant, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Š. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį. 2024 m. gegužės 14 d. teisiamojo posėdžio metu prokurorė vadovaudamasi BPK 256 straipsniu ir atsižvelgdama į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiose BK 182 straipsnio bei BK 222 straipsnio redakcijose papildomai atsirado nauji alternatyvūs požymiai (labai didelė turto vertė, finansinės apskaitos netvarkymas ir (arba) neorganizavimas, bei nurodytų straipsnių sankcijose nustatytos naujos alternatyvios bausmės (bauda, laisvės apribojimas), naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas švelninančiu bausmę ir lengvinančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Atsižvelgiant į ankščiau minėtus BK pakeitimus, kaltinamojo veikos kvalifikuotinos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 300 straipsnio 3 dalies.
Pagal BK 300 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-788/2022). Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šios nusikalstamos veikos sudėtį, nurodė, kad BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, 2K-7-82-699/2018, 2K-227-976/2021). Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė ((ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas).
Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti.
Nagrinėjamu atveju A. Š. kaltinamas tuo, kad pagamino ir panaudojo suklastotą dokumentą, apgaule įgijo labai didelės vertės svetimą turtą, padarydamas didelę žalą. Turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, jis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, būdamas UAB ,,L.“ direktoriumi, veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, pagamino netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame įtvirtino objektyviosios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB ,,T. P.“ pasiskolino iš UAB „L.“ 380 000,00 litų sumą. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, (duomenys neskelbtini) A. Š. pateikė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei D. J., netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tikslu išieškoti iš UAB ,,T. P.“ 110 055,60 eurų sumą. Pateikto netikro dokumento pagrindu, (duomenys neskelbtini) notarei, nežinančiai apie kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, išdavus vykdomąjį raštą dėl 110 055,60 eurų skolos išieškojimo su 6 proc. metinių palūkanų dydžiu iš UAB ,,T. P.“ UAB ,,L.“ naudai, jį (duomenys neskelbtini) A. Š. pateikė V. M. antstolių kontorai vykdymui. Po ko, vykdant netikro dokumento pagrindu išduotą vykdomąjį raštą (v/b Nr. 0240/18/00432), (duomenys neskelbtini) iš UAB ,,T. P.“ priklausančios AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio, nežinančio, kad dalyvauja kitų asmenų nusikalstamoje veikoje, sprendimu, buvo nurašyta 108 051,20 eurų suma į antstolio V. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) skolos padengimui 103 857,80 eurai buvo pervesti į UAB ,,L.“ AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o likusi suma – 4 193,40 eurai įskaityta antstolio vykdymo išlaidoms padengti. Po ko, A. Š. laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dalimis pervedė l03 857,80 eurus iš UAB ,,L.“ priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB ,,L.“ priklausančią „Citadele“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nepripažino, motyvuodamas, jog jis nežinojo, kad vekselis yra suklastotas, vekselį jam padavė akcininkas E. B., tikslu išieškoti UAB ,,L.“ naudai pagal vekselį esančią skolą iš UAB ,,T. P.“. Jis nunešė vekselį notarei. Prieš nunešant vekselį notarei, UAB ,,T. p.“ buvo išsiųstas laiškas paštu dėl vekselio apmokėjimo, negavęs jokio atsakymo iš UAB ,,T. p.“ dėl vekselio užginčijimo ar netikrumo, jis vekselį nunešė notarei, o notarei išdavus vykdomąjį įrašą, su juo nuėjo pas antstolį ir pateikė reikalingus dokumentus skolos išieškojimui.
Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad A. Š. UAB ,,L.“ direktoriaus pareigas eina nuo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) UAB ,,L.“ akcininkas yra liudytojas R. M.. E. B., kaip naujasis UAB ,,L.“ akcininkas nebuvo niekur įregistruotas.
Teismas atkreipia dėmesį, jog šioje baudžiamojoje byloje įrodymų, kurie įrodytų kaltinamojo A. Š. kaltę klastojant minėtą vekselį, nėra. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog parašas, esantis (duomenys neskelbtini) paprastajame vekselyje prie vykdomojo įrašo yra atliktas V. G.. Tai viena. Antra, (duomenys neskelbtini) Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, jog nustatyti ar (duomenys neskelbtini) paprastajame vekselyje V. G. vardu pasirašė V. G. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. Trečia, (duomenys neskelbtini) Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, jog tirti pateiktas (duomenys neskelbtini) paprastasis vekselis 380 000 litų sumai yra vientisas dokumentas, kurio turinys nėra pakeistas cheminio ėsdinimo, trynimo (skutimo), prispausdinimo būdu. Vekselio dešinysis lapo kraštas apkirptas ne fabrikiniu, o namudiniu būdu. Parašas V. G. vardu, esantis vekselyje, nėra nukopijuotas ir išspausdintas, o yra įprastai parašytas rašymo priemone be išankstinio pasiruošimo ar perpiešiant prieš šviesos šaltinį nuo kito V. G. parašo. Pirmiau išspausdintas vekselio tekstas, o po to pasirašytas parašas V. G. vardu. Nustatyti vekselyje esančio V. G. parašo ir UAB ,,T. P.“ antspaudo atlikimo eiliškumo negalima, kadangi šių rekvizitų uždažymo intensyvumas nepakankamas atlikti susikertančių štrichų tyrimą. Tikėtina, kad vekselyje pirmiau išspausdintas tekstas, o po to atspaustas UAB ,,T. P.“ antspaudas. Ketvirta, (duomenys neskelbtini) Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad nešiojamame kompiuteryje ,,Lenovo“, paimtame kratos metu iš A. Š., nėra tiesioginių (duomenys neskelbtini) paprastojo vekselio pagaminimo požymių. Taigi, visa tai įrodo, kad kaltinamasis A. Š. nepagamino minėto vekselio.
Kaip jau minėta, BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagal BK 300 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Iš byloje esančių duomenų, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. Š. panaudojo žinomai jam netikrą dokumentą, t. y. (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį. Tokia išvada darytina todėl, kad minėtas vekselis nebuvo registruotas nei UAB ,,T. P.“ apskaitoje nei UAB ,,L.“ apskaitoje, kai tokią pareigą įstatymų leidėjas yra numatęs. 1999 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Vyriausybės nutarime ,,Dėl vekselių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 987, 62 ir 63 punktuose nurodoma, kad įmonės privalo tvarkyti vekselių apskaitą, vekselius registruoti rekomenduojama gautų vekselių sąraše (pagal 3 formą) ir išduotų, akceptuotų ir indosuotų vekselių sąraše (pagal 4 formą). Nagrinėjamu atveju tokie duomenys byloje nėra pateikti. Tai viena. Antra, liudytojai V. G., R. L., A. B., D. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu paliudijo, jog toks vekselis nebuvo išduotas, kadangi UAB ,,T. P.“ nebuvo susiformavusi praktika išrašynėti vekselius nei juridiniams, nei fiziniams asmenims. Trečia, liudytojai A. L., J. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jiems apie minėtą vekselį nieko nebuvo žinoma. Ketvirta, liudytojas R. M., kuris, kaip matyti, iš Juridinių asmenų registro, buvo paskutinis įregistruotas UAB ,,L.“ akcininkas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie vekselį sužinojo ikiteisminio tyrimo, o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie vekselį sužinojo teisiamojo posėdžio metu. Nors šio liudytojo parodymai apie vekselio egzistavimo faktą yra nenuoseklūs, tačiau tai leidžia teigti, jog minėtas vekselis, kuomet jis buvo įmonės akcininkas, nebuvo jo žinioje ir jis neperdavė naujajam akcininkui E. B.. Penkta, kaltinamasis tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog vekselį jam perdavė naujasis akcininkas E. B.. Teismas pažymi, kad minėtas akcininkas E. B. nebuvo įregistruotas viešajame registre, kaip UAB ,,L.“ akcininkas, kai tai turėjo padaryti kaltinamasis, nes būtent jam tokia pareigą, kaip UAB ,,L.“ direktoriui, numatė įstatymų leidėjas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 6 punktas (suvestinė redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d.)). Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie E. B., kaip naująjį UAB ,,L.“ akcininką (nėra duomenų apie jo gyvenamą vietą, telefoną, elektroninį paštą ir kt.). Teismas atkreipia dėmesį, kad net ir pačiam kaltinamajam nebuvo žinomi jokie minėto akcininko kontaktiniai duomenys. Šešta, iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo dėl E. B. tapatybės nustatymo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, siekiant nustatyti (duomenys neskelbtini) piliečio E. B. tapatybę, buvo patikrinta Policijos informacinė sistema. Grafose ,,Vardas“ bei ,,Pavardė“, buvo renkamos įvairios raidžių kombinacijos, keičiant raides ,,a“ ir ,,o“, taip pat ieškoma buvo pagal panašius vardus bei pavardes, fragmentus, asmenvardžius, bet buvo nustatyta, kad Policijos informacijos sistemoje asmenų su tokiu vardu pavarde bei panašiu vardu bei pavarde, nėra. Taip pat, iš vienintelio akcininko sprendimo, pateikto prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad E. B. paso numeris (galimai) yra (duomenys neskelbtini). Patikrinus Lietuvos Respublikos sienos kirtimus, VRIS naršyklėje, buvo nustatyta (pagal paso numerį bei pagal vardą pavardę), kad toks asmuo Lietuvos Respublikos sienos nekirto. Iš (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento prie VRM kontrolės skyriaus rašto matyti, kad neturi duomenų, kad E. B. būtų kreipęsis į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikos išdavimo. Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos sienų kirtimų įrašuose E. B. neregistruotas. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad minėtas asmuo E. B. yra išgalvotas, realiai neegzistavo ir negalėjo būti UAB ,,L.“ akcininku. Taigi, byloje esantys įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina, kad vekselis yra netikras, kadangi jo negalėjo perduoti E. B. kaltinamajam, nes toks asmuo yra išgalvotas. Teismo vertinimu, kaltinamasis žinojo ir suprato, jog vekselis, kuris buvo pateiktas iš pradžių notarei, o vėliau antstoliui yra netikras. Praktikoje yra išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-1073/2021). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog visi anksčiau aptarti įrodymai, liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir vieni kitus papildo, todėl visa tai patvirtina, kad A. Š. kaltė darant minėtą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.
Dėl BK 182 straipsnio 3 dalies.
Žemesnės instancijos teismas
BK 182 straipsnio 3 dalis numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158-303/2021, 2K-71-976/2022). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019). Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, šis nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263-696/2016, 2K-215-303/2017, 2K-158-303/2021).
Nagrinėjamu atveju laikotarpyje kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB ,,L.“ priklausančioje „Citadele“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės sąskaita) buvusius 104 290 eurų dalimis išgrynino įvairiuose bankomatuose: (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 500 eurų ir 500 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 500 eurų ir 500 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 500 eurų ir 500 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 200 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 600 eurų, 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 600 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 500 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų, 700 eurų ir 600 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 700 eurų ir 700 eurų; (duomenys neskelbtini) Tinklo ATM (duomenys neskelbtini) – 90 eurų, 700 eurų ir 700 eurų. Taip savo ir kitų asmenų naudai, bendrais veiksmais, pagaminus ir panaudojus netikrą dokumentą, apgaulės būdu įgijo svetimą, labai didelės vertės turtą – pinigines lėšas 108 051,20 eurų sumoje ir padarė didelės žalos UAB ,,T. P.“.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, motyvuodamas tuo, jog vekselį jam padavė E. B., naujasis įmonės akcininkas. Pinigai buvo pervesti į „Swedbank“ sąskaitą UAB „L.“ įmonei. Jis pranešė E. B., kad pinigai yra sąskaitoje. E. B. paprašė išgryninti tuos pinigus. Tada jis dar darė pavedimus „Citadelės“ banke, ten buvo pigiau išgryninti pinigus. Jis išgrynino 108 051,20 Eur. Kaltinamasis išgrynintus pinigus laikė spintoje. Pinigus E. B. perdavė dalimis, likusią dalį, kai perdavė kai E. B. grąžino dokumentus. Pinigus perdavinėdavo dovanų maišelyje. Įmonės dokumentų jis visų neturėjo, jų buvo nedaug. Perdavė juos E. B.. Kitą dalį dokumentų E. B. turėjo jau, nes juos perdavė R. M.. Bylų perdavimo aktas buvo surašytas.
Kaip jau buvo minėta ankščiau, iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo dėl E. B. tapatybės nustatymo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, siekiant nustatyti (duomenys neskelbtini) piliečio E. B. tapatybę, buvo patikrinta Policijos informacinė sistema. Grafose ,,Vardas“ bei ,,Pavardė“, buvo renkamos įvairios raidžių kombinacijos, keičiant raides ,,a“ ir ,,o“, taip pat ieškoma buvo pagal panašius vardus bei pavardes, fragmentus, asmenvardžius, bet buvo nustatyta, kad Policijos informacijos sistemoje asmenų su tokiu vardu pavarde bei panašiu vardu bei pavarde, nėra. Taip pat, iš vienintelio akcininko sprendimo, pateikto prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad E. B. paso numeris (galimai) yra (duomenys neskelbtini). Patikrinus Lietuvos Respublikos sienos kirtimus, VRIS naršyklėje, buvo nustatyta (pagal paso numerį bei pagal vardą pavardę), kad toks asmuo Lietuvos Respublikos sienos nekirto. Iš (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento prie VRM kontrolės skyriaus rašto matyti, kad neturi duomenų, kad E. B. būtų kreipęsis į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikos išdavimo. Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos sienų kirtimų įrašuose E. B. neregistruotas. Tai viena. Antra, kaltinamasis pripažino, kad jis išgrynino 108 051,20 eurų sumą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau tai darė, E. B. pavedimu, o ne savo iniciatyva. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Dokumentų ir turto perdavimo akto matyti, kad kaltinamasis E. B. perdavė ne tik dokumentus, prisijungimus prie bankų sąskaitų, antspaudą, bet ir 101 000,00 eurų sumą (2 t., b. l. 172). Teismas pastebi, kad nors minėtame perdavimo akte yra tiek kaltinamojo A. Š., tiek E. B. parašai, tačiau perdavimo akte nėra nurodyta, nei pasirašiusiu šalių (A. Š. ir E. B.) kontaktiniai duomenys, nei pasirašiusių šalių gimimo datos ar asmens/paso duomenys, taip pat nėra nurodyta, kuri šalis yra direktorius, o kuri akcininkas. Taip pat minėtam perdavimo aktui nėra suteiktas joks numeris. Teismas atkreipia dėmesį, jog liudytojas R. M. parodė, jog jis padavęs UAB ,,L.“ akcijas niekam neperdavė jokių įmonės dokumentų, nes niekas jų neprašė. Tai viena. Antra, pats kaltinamasis negalėjo paaiškinti iš kur E. B. gavo minėtą vekselį. Taip pat kaip negalėjo pasakyti nei kur, kada su E. B. susitikdavo, neturi jokių duomenų apie E. B., jis tik parodė, kad E. B. lietuvių kalbos nemokėjo, su juo susitikdavo labai retai, skirtingose vietose (kurių įvardinti negalėjo), dokumentus ir pinigus perdavė dovanų maišelyje. Trečia, kritiškai vertintina ir ta aplinkybė, kurios nepaneigė ir pats kaltinamasis yra tai, kad jis UAB ,,L.“ dirbdamas direktoriaus pareigose darbo užmokestį gavo tik vieną kartą, t. y. tada kai darbo santykiai su minėta įmone buvo nutraukti. Tad atsižvelgus į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamasis panaudojęs netikrą dokumentą ir išgalvojęs ne tikrą asmenį E. B., apgaulės būdu įgijo svetimą, didelės vertės turtą – pinigines lėšas 108 051,20 eurų sumoje ir padarė didelės žalos UAB ,,T. P.“.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies.
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiame įstatyme nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260-628/2023).
Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta tam, kad būtų gauta informacija ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į specialiuosius teisės aktus, kurių pagrindinio – nusikalstamų veikų metu galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis nustato reikalavimus apskaitos informacijai: ji turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, turi būti įtraukiami į apskaitą ir pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-123-1073/2020).
Kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017). Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Kita vertus, teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Išvadą dėl padarinių buvimo teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788/2017, 2K-226-976/2020).
Nagrinėjamu atveju A. Š. kaltinamas tuo, jog jis apgaulingai tvarkė finansinę apskaitą. Nuo (duomenys neskelbtini), būdamas UAB ,,L.“ direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 2 straipsnio 19 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkio subjekto vadovas – juridinio asmens vadovas ... (...)“ ir 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 21 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“; būdamas atsakingas už UAB ,,L.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, turėdamas vieningą tęstinę tyčią nuslėpti gautas pajamas, ne mažiau kaip 103 857,80 eurų sumai, pažeisdamas: Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) netvarkė bei neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos ir įmonės ūkinės operacijos nebuvo įregistruotos įmonės apskaitos registruose, dėl to negalima nustatyti kokias UAB ,,L.“ atliko ūkines operacijas, kiek gavo pajamų, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už (duomenys neskelbtini) metus.
Kaltinamasis savo kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepripažino. Jis parodė, jog jau supranta, kad atsakingas buvo jis, kaip direktorius, už įmonės buhalterinę apskaitą. Visas sąskaitas kokias turėjo, jis išsaugojo ir perdavė E. B.. Kaltinamasis parodė, kad ji įmonės buhalterinę apskaitą vedė ne apgaulingai, bet aplaidžiai.
Pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numato, kad tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, tai buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-648/2022).
Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) verslo subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-942/2019, 2K-4-458/2021).
Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-139/2016). Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai).
Pagal teismų praktiką, suformuotą kasacinės instancijos teismo nutartyse, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009, 2K-429-788/2016, 2K-69-895/2018, 2K-322-1073/2019).
Nagrinėjamu atveju, iš (duomenys neskelbtini) m. spalio VMI pranešimo ,,Dėl informacijos apie UAB ,,L.“ pateikimo“ Nr. (27.4-40-4 E) RD - matyti, kad UAB ,,L.“ nuo jos įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre dienos ((duomenys neskelbtini)) VMI yra pateikusi vienintelę deklaraciją – Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 109). Iš byloje esančio minėtos Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos matyti, kad deklaruoti duomenys apie su darbo santykiais susijusias išmokas yra 1 251,94 eurų. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis būdamas UAB ,,L.“ direktoriumi nuo (duomenys neskelbtini) ne tik nevykdė pareigos teikti VMI pajamų mokesčio deklaracijas už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, bet ir pateikęs Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nedeklaravo, kad į įmonės sąskaitą buvo pervesta 103 857,80 eurų suma. A. Š. deklaravo, tik darbo užmokestį, kurį jam UAB ,,L.“ išmokėjo, todėl daryti išvadą, kad kaltinamasis aplaidžiai vykdė buhalterinę apskaitą, negalima. Teismo vertinimu, kaltinamasis būdamas įmonės direktoriumi suprato, kad jis turi pateikti visus su įmonės pajamomis ir išlaidomis susijusius duomenis VMI, tačiau to nepadarė. Priešingai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) netvarkė bei neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.
BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimas iki šešių metų.
BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimu, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 ir 60 straipsniai).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė 2 apysunkius nusikaltimus finansų sistemai ir valdymo tvarkai, susijusiai su dokumentų klastojimu, 1 sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinės teisėms ir turtui, taip pat kaltės formą ir rūšį, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kad jis praeityje nėra teistas, baustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam buvo teiktas psichiatrinis gydymas. Ikiteisminio tyrimo metu niekur nedirbo, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės. Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti jam už BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 straipsnyje padarytas nusikalstamas veikas paskyrus alternatyvias bausmes – baudą, o už BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą. Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausmė už BK 300 straipsnio 1 dalį skirtina, nes minėto BK straipsnio sankcijoje jokia kita alternatyvi bausmė nėra numatyta.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes už BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje subendrinti iš dalies jas sudedant. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, kaltinamasis šiuo metu, kaip jis pats parodė, dirba (duomenys neskelbtini), mokosi būti (duomenys neskelbtini), minėtas nusikalstamas veikas padarė pirmą, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, todėl subendrinus bausmes už nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį skirta bauda, kurią kaltinamasis įpareigotinas sumokėti per 24 mėnesių terminą.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Minėto straipsnio 4 dalis nurodo, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kita vertus, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius, ar konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, ar pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.).
Nors A. Š. savo kaltės, dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje padarymo, nepripažino, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka buvo baustas. Todėl teismas, turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidedant A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bei paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktuose, numatytas pareigas – tęsti darbą, o netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo bei jį charakterizuojančias aplinkybes, būtent aptarti įpareigojimai ir draudimai, nagrinėjamu atveju, geriausiai derasi su bausmės vykdymo atidėjimo tikslais, o intensyvi priežiūra neskirtina.
Dėl civilinio ieškinio.
Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių.
Šioje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė UAB ,,T. P.“ pareiškė civilinį ieškinį 108 051,20 eurų sumai (7 t., b. l. 5-8).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. Š. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, o pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teismas daro išvadą, kad UAB ,,T. P.“ pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir prašoma suma priteistina iš kaltinamojo.
Dėl laikino nuosavybės teisių ribojimo.
Nuosavybės teisių apribojimas A. Š. turtui buvo tęsiamas bei paskutinį kartą pratęstas 2024 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. rugsėjo 19 d. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino civilinės ieškovės civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, A. Š. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. Š. priklausantį turtą: 1) negyvenamajai patalpai-garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamajai patalpai-garažui (boksui), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) automobiliui „San yang“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)m.; 4) automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 5) automobiliui „Volkswagen Corrado“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini); 6) transporto priemonei „Honda SFX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų laidos; 7) mopedui „Suzuki (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 8) automobiliui „Audi Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 9) automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško atlyginimo įvykdymo dienos.
Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-269-1036/2024).
Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė UAB ,,T. P.“ prašo priteisti 5 400 eurų atstovavimo išlaidas.
Teismas įvertinęs bylos faktinį bei teisinį sudėtingumą, tai kad baudžiamąją bylą sudaro septyni tomai, kaltinimai A. Š. pateikti dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, procesas truko beveik pusantrų metų, pažymi, kad byla nėra ypatingai sudėtinga ir/ar labai didelės apimties. Įvertinus civilinės ieškovės atstovo teisinės pagalbos teikimui skirtą darbo laiką, t. y. kad civilinės ieškovės atstovas surašė civilinį ieškinį, dalyvavo ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose, susipažino ikiteisminio tyrimo metu su bylos medžiaga, byloje teikė dokumentus, konsultavo civilinę ieškovę, bei atsižvelgdamas į bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad civilinės ieškovės atstovavimo išlaidų suma mažintina. Teismas sutinka, kad buvo pagrįsta būtinybe tinkamai organizuoti civilinės ieškovės atstovavimą baudžiamajame procese, išlaidos buvo būtinos, todėl jos išieškotinos iš kaltinamojo.
Kiti klausimai.
Kardomosios priemonės kaltinamajam A. Š. paskirtos nebuvo.
Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – iš A. Š. kratos metu paimtas kompiuteris ,,Lenovo“, saugomas Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas A. Š..
Vokas su lyginamaisiais V. G. parašais, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.
Vokas, kuriame yra vykdomojo įrašo (2 egzempliorius) originalo IT Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Vokas, kuriame yra diskas CR-R ,,Verbatim“ su atrinktais objektais, 1 vnt., paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298 straipsniais, 302-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir nuteisti 170 MGL, 8 500 (aštuonių tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio bauda.
A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 120 MGL, 5 100 (penkių tūkstančių vieno šimto) eurų dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant baudos bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę ir paskirti A. Š. galutinę subendrintą baudos bausmę – 190 MGL, 9 500 (devynių tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bendrinant bausmes visiško sudėjimo būdu, prie paskirtos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį 3 dalį, visiškai pridėti paskirtą subendrintą bausmę 9 500 eurų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį 3 dalį ir 222 straipsnį 1 dalį ir paskirti A. Š. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvė atėmimo su 9 500 (devynių tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
- atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą civilinei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,T. P.“.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo, adresu Laisvės pr. 79A, Vilnius, Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nepadarė pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas, laikomas atlikusiu bausmę.
1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką;
2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis;
3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,T. P.“ civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš kaltinamojo A. Š. civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,T. P.“ naudai 108 051,20 (vieno šimto aštuonių tūkstančių penkiasdešimt vieno euro 20 ct) eurų turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,T. P.“ prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš kaltinamojo A. Š. civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,T. P.“ naudai 2 700 (du tūkstančius septynis šimtus eurų) eurų atstovavimo išlaidų.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. Š. priklausantį turtą: 1) negyvenamajai patalpai-garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamajai patalpai-garažui (boksui), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) automobiliui „San yang“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.; 4) automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 5) automobiliui „Volkswagen Corrado“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini); 6) transporto priemonei „Honda SFX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų laidos; 7) mopedui „Suzuki (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 8) automobiliui „Audi Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 9) automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško atlyginimo įvykdymo dienos.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :
– iš A. Š. kratos metu paimtą kompiuterį ,,Lenovo“ saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. Š.;
- voką su lyginamaisiais V. G. parašais, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos;
- voką, kuriame yra vykdomojo įrašo (2 egzempliorius) originalo IT Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos;
- voką, kuriame yra diskas CR-R ,,Verbatim“ su atrinktais objektais, 1 vnt., palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.