Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-473-873/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-11-12
Bylos Nr.: 1A-473-873/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-51336-2018-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Bartkus, Mindaugas Povilanskas, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis: A. Š.
Civilinis ieškovas: UAB T, UAB T išlaidų
Advokatai: Artūras Jucevičius, Artūras Jucevičiausa

Kategorijos

1.1.2.1Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas (BK 3 str.)
1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
1.2.14.5.2.3Sukčiavimas įgyjant labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (182 str. 3 d.)
1.2.18.10.1Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas (BK 222 str. 1 d.)
1.2.18.11Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas (BK 223 str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-473-873/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51336-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.14.5.2.3; 1.2.18.10.1; 1.2.18.11; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Mindaugo Povilansko ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei,nuteistajam A. Š., jo gynėjui advokatui Artūrui Jucevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Artūro Jucevičiaus (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 3 dalyje, jam skirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, jam skirta 170 MGL (8 500 Eur) dydžio bauda; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 120 MGL (5 100 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos baudos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, A. Š. paskirta subendrinta 190 MGL (9 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta subendrinta bausmė už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, subendrinta visiško sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 190 MGL (9 500 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant: 1) tęsti darbą, o netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą civilinei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) T. Civilinės ieškovės UAB T civilinis ieškinys tenkintas ir jos naudai priteista iš A. Š. 108 051,20 Eur turtinės žalos atlyginimas. Priteista iš A. Š. 2 700 Eur civilinės ieškovės UAB T išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. Š. priklausantį turtą: 1) negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2) negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) automobilį „San Vang“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 metų; 4) automobilį „Audi A4“,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 5) automobilį „Volkswagen Corrado“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini); 6) transporto priemonę „Honda SFX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 1995 metų laidos; 7) mopedą „Suzuki GSX600“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 8) automobilį „Audi Coupe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 9) automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško atlyginimo įvykdymo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. Š. nuteistas:

1.1. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį – už tai, kad pagamino ir panaudojo suklastotą dokumentą, apgaule įgijo labai didelės vertės svetimą turtą, padarydamas didelę žalą. Jis, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. vasario 15 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas UAB L (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi, veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, pagamino netikrą dokumentą – 2013 m. gegužės 8 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame įtvirtino objektyviosios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB T, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pasiskolino iš UAB L, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 380 000,00 Lt sumą. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, 2018 m. vasario 15 d. jis (A. Š.) pateikė 15-ojo notarų biuro notarei Dainorai Javaitytei, Šermukšnių g. 1C-1, Vilnius, netikrą dokumentą – 2013 m. gegužės 8 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tikslu išieškoti iš UAB T 110 055,60 Eur sumą. Pateikto netikro dokumento pagrindu, 2018 m. vasario 15 d. notarei, nežinančiai apie kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, išdavus vykdomąjį raštą dėl 110 055,60 Eur skolos išieškojimo su 6 procentų metinių palūkanų dydžiu iš UAB T UAB L naudai, jį 2018 m. vasario 21 d. jis (A. Š.) pateikė Vytauto Mitkaus antstolių kontorai, Stulginskio g. 5, Vilnius, vykdymui. Po ko, vykdant netikro dokumento pagrindu išduotą vykdomąjį raštą (vykdomoji byla Nr. 0240/18/00432), 2018 m. kovo 13 d. iš UAB T priklausančios akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio, nežinančio, kad dalyvauja kitų asmenų nusikalstamoje veikoje, sprendimu, buvo nurašyta 108 051,20 Eur suma į antstolio Vytauto Mitkaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 27 d. skolos padengimui 103 857,80 Eur buvo pervesti į UAB L AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o likusi suma – 4 193,40 Eur įskaityta antstolio vykdymo išlaidoms padengti. Po ko, A. Š. laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. birželio 21 d. dalimis pervedė 103 857,80 Eur iš UAB L priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB L priklausančią „Citadele“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės sąskaita). Tęsdamas veiką, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. birželio 24 d. UAB L priklausančioje „Citadele“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės sąskaita) buvusius 104 290 Eur dalimis išgrynino įvairiuose bankomatuose: 2018 m. balandžio 9 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 500 Eur ir 500 Eur; 2018 m. balandžio 10 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 500 Eur ir 500 Eur; 2018 m. balandžio 11 d. Tinklo ATM Justiniškių 91, Vilniuje – 500 Eur ir 500 Eur; 2018 m. balandžio 12 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur; 2018 m. balandžio 13 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. balandžio 14 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. balandžio 15 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. balandžio 16 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur; 2018 m. balandžio 17 d. Tinklo ATM Justiniškių 91, Vilniuje – 700 Eur, 200 Eur ir 700 Eur; 2018 m. balandžio 18 d. Tinklo ATM Justiniškių 91, Vilniuje – 700 Eur; 2018 m. balandžio 18 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur ir 600 Eur; 2018 m. balandžio 19 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 600 Eur ir 700 Eur; 2018 m. balandžio 20 d. Tinklo ATM Kedrų 4, Vilniuje – 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. balandžio 23 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 600 Eur, 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. balandžio 24 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 600 Eur ir 700 Eur; 2018 m. balandžio 25 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 700 Eur ir 600 Eur; 2018 m. balandžio 26 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 700 Eur ir 600 Eur; 2018 m. balandžio 27 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 600 Eur; 2018 m. balandžio 30 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 600 Eur, 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 2 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 600 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 3 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 600 Eur, 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 4 d. Tinklo ATM Justiniškių 91, Vilniuje – 700 Eur, 600 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 5 d. Tinklo ATM Justiniškių 91, Vilniuje – 700 Eur, 600 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 6 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 600 Eur, 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 7 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 600 Eur, 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 8 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 700 Eur ir 600 Eur; 2018 m. gegužės 9 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 600 Eur, 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 10 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 700 Eur ir 600 Eur; 2018 m. gegužės 11 d. Tinklo ATM Ozo 25, Vilniuje – 600 Eur, 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 12 d. Tinklo ATM Justiniškių 91, Vilniuje – 600 Eur, 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 13 d. Tinklo ATM Kalvarijų 3, Vilniuje – 600 Eur, 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 14 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 600 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 15 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 600 Eur, 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 16 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 600 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 17 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 600 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 18 d. Tinklo ATM Jonažolių 1, Vilniuje – 700 Eur, 600 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 19 d. Tinklo ATM Jonažolių 1, Vilniuje – 700 Eur, 700 Eur ir 600 Eur; 2018 m. gegužės 20 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 600 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 21 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 700 Eur ir 600 Eur; 2018 m. gegužės 22 d. Tinklo ATM Justiniškių 91, Vilniuje – 700 Eur, 700 Eur ir 600 Eur; 2018 m. gegužės 23 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 700 Eur ir 600 Eur; 2018 m. gegužės 24 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 700 Eur ir 600 Eur; 2018 m. gegužės 25 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 600 Eur, 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 26 d. Tinklo ATM Žirmūnų 64, Vilniuje – 700 Eur, 600 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 27 d. Tinklo ATM Jonažolių 1, Vilniuje – 600 Eur, 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 28 d. Tinklo ATM Justiniškių 91, Vilniuje – 700 Eur, 700 Eur ir 600 Eur; 2018 m. gegužės 29 d. Tinklo ATM Justiniškių 91, Vilniuje – 700 Eur, 600 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 30 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 600 Eur ir 700 Eur; 2018 m. gegužės 31 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 600 Eur, 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. birželio 1 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 700 Eur ir 600 Eur; 2018 m. birželio 2 d. Tinklo ATM Kedrų 4, Vilniuje – 600 Eur, 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. birželio 4 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 700 Eur ir 600 Eur; 2018 m. birželio 5 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 700 Eur ir 600 Eur; 2018 m. birželio 6 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 600 Eur ir 700 Eur; 2018 m. birželio 7 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 600 Eur ir 700 Eur; 2018 m. birželio 8 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 700 Eur ir 500 Eur; 2018 m. birželio 21 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur, 700 Eur ir 600 Eur; 2018 m. birželio 22 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 700 Eur ir 700 Eur; 2018 m. birželio 24 d. Tinklo ATM Tuskulėnų 66, Vilniuje – 90 Eur, 700 Eur ir 700 Eur. Taip savo ir kitų asmenų naudai, bendrais veiksmais, pagaminus ir panaudojus netikrą dokumentą, apgaulės būdu įgijo svetimą, labai didelės vertės turtą – pinigines lėšas 108 051,20 Eur sumoje ir padarė didelės žalos – UAB T.

1.2. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – už tai, kad apgaulingai tvarkė finansinę apskaitą. Jis, nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d., būdamas UAB L (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 2 straipsnio 19 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkio subjekto vadovas – juridinio asmens vadovas ... (...)“ ir 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 21 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB L buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, turėdamas vieningą tęstinę tyčią nuslėpti gautas pajamas, ne mažiau kaip 103 857,80 Eur sumai, pažeisdamas: Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2018 m. kovo 27 d. netvarkė bei neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos ir įmonės ūkinės operacijos nebuvo įregistruotos įmonės apskaitos registruose, todėl negalima nustatyti, kokias UAB L atliko ūkines operacijas, kiek gavo pajamų, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB L veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 – 2018 metus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nuosprendį, kuriuo A. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir bylą A. Š. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; netenkinti UAB T civilinio ieškinio ir prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius faktinius duomenis, todėl išvada, jog nuteistasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra nepagrįsta. Pasak apelianto, skundžiamas nuosprendis neteisėtas, priimtas nesiremiant specialistų išvadomis, remiantis tik dalimi liudytojų parodymų.

2.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. Š. panaudojo jam žinomai netikrą dokumentą, t. y. vekselį.

2.2.1. Akcentuoja, kad nebuvo tiriama UAB T apskaita. Teigia, kad byloje liudytojai A. L. ir J. R. (J. R.), kaip UAB T bankroto administratoriaus UAB P atstovai, pažymėjo, jog iš esmės jokie įmonės UAB T buhalteriniai dokumentai nebuvo pateikti. Akcentuoja, kad vekselis gali ir neatsispindėti įmonės finansinėje atskaitomybėje, o turi būti apskaitomas tik atskirame registre, o jie nebuvo nei tirti, nei perduoti teismui.

2.2.2. Kaip teigia, vekselių registras turėjo būti ir UAB L apskaitoje, galimai ir buvo, tačiau nuteistajam ta aplinkybė nėra žinoma. Pažymi, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme nurodė, jog visus dokumentus savo žinioje turėjo akcininkas E. B. (E. B.) (pastaba – toliau procesiniame dokumente šis asmuo įvardijamas ir E. B. (B.)) kuris įsigijo įmonę tam, kad ji nupirktų ir vėliau išsiieškotų skolas iš skolininkų, tai ir buvo daroma ne tik su vekseliu, tačiau ir su kitais skoliniais dokumentais. Nurodo, kad pinigai už gautas skolas būdavo pervedami į UAB L banko sąskaitą. Pažymi, jog nuteistasis sutiko, kad jam, kaip įmonės vadovui, buvo prievolė užtikrinti teisingą buhalterinę apskaitą, jis privalėjo reikalauti, kad akcininkas E. B. jam perduotų visus dokumentus, turėjo rasti buhalterę (jos nuteistojo vadovavimo metu nebuvo, o pats nuteistasis neturėjo buhalterijos tvarkymo žinių), kuri tinkamai tvarkytų apskaitą, todėl sutiko, kad buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai, tačiau ne apgaulingai.

2.2.3. Pasak apelianto, ta aplinkybė, kad tuometiniai UAB T atstovai – vadovė V. G. ir buhalterė D. T. liudijo apie pakankamai senus įvykius, vykusius prieš dešimt ar vienuolika metų, reiškia tai, kad jos galėjo ir neatsiminti, ar vekselis buvo išduotas. Pažymi, kad V. G. paliudijo, jog „parašas ant vekselio buvo iš pirmo žvilgsnio panašus į mano“, o nesutikimą su tuo, kad pasirašė būtent ji, grindė aplinkybe, jog tuo metu buvo kasmetinėse atostogose. Akcentuoja, kad buvimas atostogose savaime nereiškia, jog vadovė negalėjo tokio vekselio išduoti ir pasirašyti, ypač jei ji buvo Lietuvoje. Nurodo, kad įmonės buhalterė liudytoja D. T. paliudijo, jog vekselio galėjo ir nematyti: „visi dokumentai buvo pas direktorių, nes mes neturėjome patalpų 2013 m., 2014 m., manau, kad UAB T negalėjo turėti skolinių įsipareigojimų 300 000 Lt sumai UAB L.

2.2.4. Nurodo, kad aptariamame vekselyje nėra parašyta, jog buvo paskolinta kažkokia suma, o parašyta, kad UAB T be sąlygų įsipareigoja sumokėti 380 000 Lt. Teigia, kad tai nebūtinai turi būti skolos grąžinimas, tai yra tik įsipareigojimas sumokėti, tai, pavyzdžiui, gali būti laidavimas. Akcentuoja, kad to nei patvirtinti, nei paneigti negalima, nes UAB T vadovas R. L. neperdavė iš esmės jokių dokumentų bankroto administratoriui. Neatmestina aplinkybė, jog egzistuoja ir kiti dokumentai, pavyzdžiui, laidavimo sutartis, kurioje detaliai aprašytos vekselio išdavimo aplinkybės. Vekselis plačiai naudojamas apyvartoje, viena įmonė neretai laiduoja už kitas ir tokio pobūdžio dokumentai įprasti teisinėje apyvartoje, ypač atsižvelgiant, kad abi įmonės – UAB L ir UAB T yra susijusios. Įmonė UAB T turėjo daug turto, be kita ko, dvarą (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, o įmonei UAB L galimai buvo skirta tam tikra veikla tame dvare, todėl ji ir buvo pavadinta to dvaro vardu, pavyzdžiui, galėjo būti dvaro operatoriumi ir vykdyti rekonstrukciją. Nurodo, kad taip pat vekseliu galima užtikrinti ir būsimų pajamų (pelno) skyrimą ar bet kokių kitų sumų gavimą, todėl pats vekselio išrašymas negali būti vertinamas kaip itin neįprastas ar neteisėtas dokumentas.

2.2.5. Apeliantas akcentuoja, jog svarbi aplinkybė ir ta, kad ant vekselio buvo UAB T antspaudas. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, antspaudas buvo perduotas bankroto administratoriui, tačiau vėliau jis dingo. Pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog antspaudą ant vekselio galėjo uždėti nuteistasis. Teigia, kad nuteistasis nieko bendro neturėjo su UAB T bankroto byla ir nesilankė bankroto administratoriaus buveinėje, todėl jeigu vekselis ir buvo suklastotas ir ant jo buvo uždėtas tikras antspaudas, to negalėjo padaryti nuteistasis. Tvirtina, kad nuteistasis apie tai net negalėjo žinoti – nėra jokių įrodymų.

2.2.6. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Š. kaltu dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nurodė, kad asmuo, pavarde E. B., neegzistavo. Tvirtina, kad net ir padarius prielaidą, jog asmuo tokia pavarde nebuvo atvykęs į Lietuvą ir (ar) neegzistavo, nereiškia, kad toks asmuo (galimai kita pavarde) nebuvo Lietuvoje – su juo bendravo tiek nuteistasis, tiek ir kiti asmenys. Apelianto teigimu, apie asmenį, kuris įsigijo UAB L akcijas, davė parodymus keli liudytojai. Liudytojas J. R. nurodė, kad akcijų pirkėją, kuris buvo atvykęs tris kartus, vadino B., pirkėjui buvo pranešta, jog UAB L akcininkas R. M. nori parduoti UAB L akcijas, vėliau pirkėjas akcijas nupirko. Liudytojas nurodė, kad pirkėjas buvo žemesnis nei 180 cm, apie 50 metų amžiaus. Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pardavė UAB L akcijas užsieniečiui, kuris buvo kaukazietiškos išvaizdos, žemo ūgio, apie 40 metų amžiaus, akcijų pardavimas įvyko UAB P patalpose. Pažymi, kad nuteistasis nuosekliai apibūdino asmenį, t. y. ūgis apie 170 cm, amžius apie 45–50 metų, vardas – „B.“. Pasak apelianto, darytina išvada, jog egzistavo asmuo, kuris nupirko UAB L akcijas iš ankstesnio UAB L akcininko R. M.. Pirkėjas buvo kaukazietiškos išvaizdos, užsienio valstybės pilietis, su juo buvo bendraujama rusų kalba. Aplinkybė, kad pirkėjo pavardė galimai kita (nuteistasis minėjo matęs jo asmens dokumentus, tačiau jis nėra specialistas ir negali nustatyti, ar užsienio valstybės tapatybės dokumentai nėra suklastoti) nepaneigia tokio asmens egzistavimo fakto, todėl pripažinti nuteistąjį kaltu dėl to, kad asmuo tokia pavarde nebuvo Lietuvoje, nėra pagrindo.

2.2.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje sutiko, jog nėra objektyvių įrodymų, kad vekselis yra suklastotas, joks specialistas šio fakto nenustatė. Tvirtina, jog daryti priešingą išvadą, remiantis liudytojų parodymais, nėra pakankamo pagrindo, nes jie to negalėjo nei kategoriškai patvirtinti, nei paneigti, jie liudijo apie senus įvykius. Pasak apelianto, liudytojo R. L. parodymais remtis negalima, kadangi jis turi tiesioginį suinteresuotumą apkaltinamuoju nuosprendžiu ir civiliniu ieškiniu, nes yra UAB T akcininkas ir gaus naudą, jei civilinis ieškinys bus patenkintas. Kaip teigia, taip pat nėra įrodymų, kad nuteistasis galėjo uždėti ant vekselio antspaudą, kuris iki 2014 m. buvo UAB T žinioje, o vėliau UAB P žinioje ir nuteistasis niekada juo nedisponavo.

2.2.8. Akcentuoja, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog nuteistasis žinojo (galėjo žinoti), kad vekselis buvo suklastotas. Apeliantas nurodo, kad tai patvirtina ir paties nuteistojo neskuboti veiksmai iki kol jis išgrynino pinigus. Dėsto, kad nuteistasis kreipėsi į notarą, išsiuntė dokumentus skolininkui (UAB T), vėliau kreipėsi į antstolį, kuris prieš išieškodamas lėšas nusiuntė raginimą UAB T apie skolos sumokėjimą geruoju. Antstolis išieškojo gautą sumą, pervedė ją UAB L, vėliau pinigai buvo pervesti į kitą banko sąskaitą, kurioje pinigus galima nusiimti nemokamai, jei operacija per dieną neviršija 2 000 Eur sumos. Tvirtina, kad jeigu nuteistasis būtų žinojęs apie suklastotą vekselį, tai skubėtų paimti pinigus per kiek įmanoma trumpesnį terminą, netaupytų pinigų bankinėms operacijoms. Nurodo, kad nors antstolis pinigus pervedė 2018 m. kovo 27 d., tačiau nuteistasis pinigus gryninti pradėjo tik 2018 m. balandžio 9 d., t. y. po dviejų savaičių, o visus pinigus išgrynino 2018 m. birželio 24 d., t. y. per pusantro mėnesio. Pasak apelianto, akivaizdu, kad nuteistasis niekur neskubėjo, nes buvo įsitikinęs, jog pinigai yra pervesti teisėtai, pagrįstai.

2.2.9. Pažymi, kad nuteistasis niekam neperleido savo turto iki bylos perdavimo teismui, jo turtas buvo areštuotas tik 2023 metais. Pasak apelianto, jeigu nuteistasis būtų manęs, jog padarė nusikalstamas veikas ir jo atžvilgiu galėtų būti patenkintas civilinis ieškinys, jis bandytų išvengti atsakomybės ir turtą slėptų. Kaip teigia, tai įrodo, jog nuteistasis buvo įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu, be kita ko, jis niekada nevengė apklausų.

2.2.10. Apeliantas tvirtina, jog svarbi aplinkybė ir ta, kad pati UAB T visai nesidomėjo savo piniginių lėšų judėjimu ne mažiau nei aštuonis mėnesius iki 2018 m. rugpjūčio antros pusės. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis nutraukti bankroto bylą buvo priimta 2017 m. gruodžio 28 d., jai įsiteisėjus įmonė galėjo veikti. Dėsto, kad apie tai, jog yra parduotas turtas ir už kiek jis parduotas, bankroto procedūrų metu žinojo visi kreditoriai, taip pat ir R. L., kaip kitos įmonės, kuri patvirtinta kreditoriumi, vadovas. Kreditoriams buvo žinoma, kiek lieka pinigų su jais atsiskaičius ir atlyginus administravimo išlaidas, ir kad jie atitenka įmonei UAB T. Tai buvo žinoma gerokai anksčiau nei buvo priimta nutartis nutraukti bankroto bylą UAB T. Apeliantui nesuprantama, kodėl UAB T akcininkai nesirūpino savo pinigų likimu, nors galėjo sustabdyti tiek antstolio veiksmus, tiek ir pinigų gryninimą. Akcentuoja, kad net ir UAB T vadovą, kuris galėtų administruoti pinigus banko sąskaitoje, akcininkas paskyrė tik 2018 m. rugpjūčio 22 d., kai tiek pinigai, tiek dokumentai buvo perduoti naujajam vadovui E. B..

2.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje. Akcentuoja, kad atsakomybė pagal BK 182 straipsnį kyla tik tada, kai kaltininkas suvokia, jog atliko nusikalstamus veiksmus, o šiuo atveju jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra (neskaitant to fakto, kad į Lietuvą nebuvo atvykęs asmuo, vardu E. B.).

Šalies argumentai

2.3.1. Apeliantas tvirtina, jog nors nuteistasis iš bankomatų pinigus paėmė, tačiau jo veiksmuose nėra sukčiavimo. Nurodo, kad nuteistasis gavo vekselį, pateikė jį notarei, kuri patvirtino jo teisėtumą ir išdavė vykdomąjį įrašą. Dėsto, kad nuteistasis vykdomąjį įrašą pateikė antstoliui Vytautui Mitkui, kuris taip pat patikrino jo teisėtumą ir priėmė vykdymui. Tiek antstolis, tiek notaras atliko teisėtus veiksmus. Nuteistasis notarą ir antstolį pasirinko atsitiktinai, jie nebuvo nuteistojo pažįstami ar draugai, todėl nuteistajam negalėjo kilti jokio įtarimo dėl tokių asmenų veiksmų teisėtumo. Tvirtina, kad nuteistasis nežinojo, jog vekselis suklastotas (jeigu buvo suklastotas), nes priešingu atveju būtų ėmęsis ypatingų atsargumo veiksmų. Akivaizdu, kad jeigu antstoliui ar notarui būtų kilę abejonių dėl vekselio teisėtumo, tai šie būtų kreipęsi į ikiteisminio tyrimo institucijas.

2.3.2.Tvirtina, jog nuteistojo veiksmai – pinigus nuo jų pervedimo į UAB L sąskaitą iki išgryninimo atliko per tris mėnesius, taip pat įrodo, kad jis buvo įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu.

2.3.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino dokumentų perdavimo aktą, nes jame nebuvo pasirašiusių šalių (A. Š. ir E. B.) kontaktinių duomenų, gimimo datų ar asmens (paso) duomenų, taip pat nebuvo nurodyta, kuri šalis yra direktorius, o kuri akcininkas, aktui nėra suteiktas joks numeris. Pažymi, jog pats aktas buvo paruoštas ne nuteistojo, o E. B.. Kaip teigia, tai, kad akte nebuvo tam tikrų duomenų (pavyzdžiui, paso numerio) savaime nepaneigia fakto, jog pinigai buvo perduoti. Šį aktą reikia vertinti kompleksiškai su 2018 m. balandžio 4 d. vienintelio akcininko sprendimu, kuriuo E. B. pats paskyrė save vadovu, jame yra nurodyti tiek jo paso numeris, tiek adresas.

2.4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad šiuo atveju negalima nustatyti, kokias UAB L atliko ūkines operacijas, kiek gavo pajamų. Kaip teigia, UAB L visas operacijas vedė bankiniu būdu, išskyrus grynų pinigų nuėmimą ir jų perdavimą E. B., todėl ūkines operacijas galima nustatyti. Nurodo, kad nuteistasis savo kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepripažino. Nuteistasis parodė, jog supranta, kad jis, kaip įmonės direktorius, buvo atsakingas už buhalterinę apskaitą, tačiau įmonės buhalterinę apskaitą vedė ne apgaulingai, o aplaidžiai. Tvirtina, kad nuteistojo veiksmuose nebuvo tyčios nuslėpti apskaitos duomenis. Aplinkybė, jog nuteistasis, pateikdamas mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 31d. nedeklaravo, kad į įmonės sąskaitą buvo pervesta 103 857,80 Eur suma, neleidžia daryti išvados, jog jis bandė nuslėpti tokias pajamas, kurios bet kokiu atveju atsispindi bankiniuose išrašuose. Be to, pinigų gavimo metu įmonei nebuvo prievolės pajamas deklaruoti, tai turėjo būti padaryta tik kitais metais, teikiant finansinę atskaitomybę. Nuteistasis buvo įsitikinęs, kad tai atliks naujas vadovas E. B., kuris žadėjo rasti buhalterį ir sutvarkyti apskaitą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje gynėjas ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Artūro Jucevičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, teigdamas, jog A. Š. nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, kadangi A. Š. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo pagrįstumą, patikrina baudžiamosios bylos medžiagą.

Dėl veikos, kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį

5. BK 300 straipsnyje nustatyta atsakomybė už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio (18 puslapio), pirmosios instancijos teismas pripažino, jog aptarti įrodymai patvirtina, kad A. Š. nepagamino 2013 m. gegužės 8 d. vekselio. Vis tik, padaręs tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas, aprašomojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje išdėstydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, dokumento (vekselio) suklastojimo (pagaminimo) iš kaltinimo A. Š. nepašalino. Pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Prokuroras, civilinis ieškovas nuosprendžio neskundė. Apeliacinės instancijos teismas dėl anksčiau paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, jog nuteistasis nesuklastojo dokumento (vekselio), pagrįstumo iš esmės nesprendžia ir, ištaisydamas skundžiamo nuosprendžio trūkumą, aplinkybę, jog A. Š. pagamino netikrą dokumentą – 2013 m. gegužės 8 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį – pašalina iš įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagal teismų praktiką, žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtinei naudai gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2009, 2K-7-82-699/2018). A. Š. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis panaudojo suklastotą dokumentą apgaule įgydamas svetimą turtą ir padarydamas didelę žalą Teisėjų kolegija sprendžia, kad suklastoto dokumento panaudojimo sukčiaujant kvalifikavimas ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį yra perteklinis. Taigi, šios bylos aplinkybėmis, esminis klausimas yra tas, ar pasitvirtino kaltinimas apgaule įgyjant svetimą turtą, kaip priemonę panaudojant suklastotą dokumentą.

Dėl sukčiavimo panaudojant suklastotą dokumentą

7. Apeliantas skunde tvirtina, kad nuteistasis nežinojo, jog vekselis yra netikras, nurodo abejones ir dėl paties dokumento suklastojimo, dėsto argumentus, pagrindžiančius, kaip teigia, vekselio tikrumą. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, UAB L akcininkas nuo 2008 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. buvo UAB T, UAB L direktoriumi nuo 2008 m. birželio 28 d. iki 2014 m. rugpjūčio 11 d. buvo R. L. (t. 1, b. l. 88). UAB T akcininkas nuo 2008 m. kovo 5 d. – A. L., šios bendrovės direktorė nuo 2004 m. balandžio 16 d. iki 2013 m. birželio 13 d. – V. G., o nuo 2013 m. birželio 13 iki 2014 m. liepos 15 d. (iki bankroto bylos iškėlimo) – R. L. (t. 1, b. l. 83–84). Apklausti kaip liudytojai R. L., A. L., V. G. nurodė nieko nežinantys apie byloje nagrinėjamo 2013 m. gegužės 8 d. vekselio sukūrimo aplinkybes, apie tokį vekselį sužinojo tik 2018 metais (t. 2, b. l. 65, 75, 102). Apklausta kaip liudytoja UAB T buhalterė D. T. taip pat paaiškino, jog nieko nežino apie UAB T skolinius įsipareigojimus bendrovei L, vekselis įtraukimui į apskaitą jai pateiktas nebuvo (t. 2, b. l. 113). Taigi tiek UAB T, tiek UAB L vadovai, akcininkai paneigė 2013 m. gegužės 8 d. vekselio turinio tikrumą, specialistų išvadų duomenys šiuos liudytojų parodymus patvirtina – nors Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2019 m. sausio 24 d. išvadoje teigiama, jog parašas, esantis 2013 m. gegužės 8 d. paprastajame vekselyje prie vykdomojo įrašo, yra atliktas V. G. (t. 3, b. l. 4–5), tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2019 m. gegužės 23 d. išvadoje nurodyta, jog nustatyti, ar 2013 m. gegužės 8 d. paprastajame vekselyje V. G. vardu pasirašė V. G. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (t. 3, b. l. 10–11).

9. Bylos duomenimis, pirmą kartą 2013 m. gegužės 8 d. vekselis panaudojamas 2018 m. vasario 15 d. – A. Š. jį pateikė 15-ojo notarų biuro notarei Dainorai Javaitytei, tikslu išieškoti iš UAB T 110 055,60 Eur sumą. Kaip parodė nuteistasis, būdamas UAB L direktoriumi nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d., šį vekselį apytiksliai prieš mėnesį ar du mėnesius iki vizito pas notarą jis gavo iš bendrovės akcininku tapusio E. B. (t. 2, b. l. 168; t. 6, b. l. 69–70). Tuo tarpu R. M., UAB L akcininkas nuo 2015 m. gegužės 22 d. (duomenys juridinių asmenų registre nepakeisti) (t. 1, b. l. 88), kaip teigia, pardavęs bendrovės akcijas Gruzijos piliečiui, kurio vardo ir pavardės neatsimena, ir negalėjęs pateikti akcijų pardavimo sutarties, kurios, jo žodžiais, nerado, paaiškino, kad apie vekselį jam nieko nežinoma (t. 2, b. l. 92). Pažymėtina, jog asmuo E. B. (Tadžikistano Respublikos pilietis), kurio paso numeris nurodytas vienintelio akcininko 2018 m. balandžio 4 d. sprendime atšaukti A. Š. iš UAB L direktoriaus pareigų ir į šias pareigas paskirti save (t. 2, b. l. 171), Lietuvos Respublikos sienos nebuvo kirtęs (t. 4, b. l. 116, 135, 140). Iš pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų A. Š. E. B. neatpažino (t. 2, b. l. 179–182). Išdėstyti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis tvirtina gavęs vekselį iš Lietuvoje nebuvusio asmens, tariamai tapusio UAB L akcininku, tačiau neįregistruoto juridinių asmenų registre, kaip teigia, turėjusio 2013 m. gegužės 8 d. vekselį, apie kurio egzistavimą nieko nežinojo ankstesni bendrovės vadovai ir akcininkai. Tokie nuteistojo parodymai jokiais duomenimis nepatvirtinti, nelogiški, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

10. Apeliantas pažymi, kad vekselis turi būti apskaitomas atskirame registre, tačiau jokie įmonės UAB T buhalteriniai dokumentai nebuvo pateikti ir šios bendrovės apskaita nebuvo tiriama. Kaip teigia, vekselių registras turėjo būti ir UAB L apskaitoje, daro prielaidą, jog galimai ir buvo, tačiau akcentuoja, jog ši aplinkybė nuteistajam nėra žinoma, kadangi visus dokumentus savo žinioje turėjo akcininkas E. B.. Teisėjų kolegija pakartotinai pažymi, jog asmuo E. B., kurio paso numeris nurodytas vienintelio akcininko 2018 m. balandžio 4 d. sprendime, Lietuvos Respublikoje nėra buvęs. Nuteistasis teigė, kad šis asmuo kalbėjo rusų kalba, lietuvių kalba kalbėjo tik „laužytai“ (t. 2, b. l. 168; t. 6, b. l. 70), tačiau iš prie baudžiamosios bylos elektroniniu paštu pateiktų vienintelio akcininko 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo bei dokumentų ir turto perdavimo 2018 m. liepos 15 d. akto matyti, kad šie dokumentai yra surašyti (atspausdinti) lietuvių kalba, be kita ko, sprendime E. B. įvardinamas tiek B., tiek B. pavarde (t. 2, b. l. 171–172). Pažymėtina ir tai, jog A. Š. davė parodymus, jog UAB L buhalterinės apskaitos neorganizavo, turėjo tik mažą dalį įmonės dokumentų (t. 6, b. l. 71), vis tik dokumentų ir turto perdavimo 2018 m. liepos 15 d. akte pažymėta, jog perduoti devyni segtuvai surištų, sunumeruotų dokumentų, nuo 2014 m. iki 2018 m., taigi nuteistojo pateiktame akte nurodyta, jog buvo perduota tai, ko A. Š. realiai neturėjo. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog tariamas akcininkas E. B. galėjo turėti UAB L vekselių registrą, kuriame būtų apskaitytas 2013 m. gegužės 8 d. vekselis, visiškai nepagrįsti. Kaip minėta, UAB T buhalterė D. T. paaiškino, jog nieko nežino apie UAB T vekselį, išduotą bendrovei L, vekselis įtraukimui į apskaitą jai pateiktas nebuvo, todėl būtinybės šią aplinkybę papildomai tikrinti atliekant ir bendrovės finansinės apskaitos tyrimą teisėjų kolegija nenustato.

11. Apeliantas teigia ir tai, kad UAB T atstovai – vadovė V. G. ir buhalterė D. T. liudijo apie pakankamai senus įvykius, vykusius prieš dešimt ar vienuolika metų, todėl galimai galėjo ir neatsiminti, ar vekselis buvo išduotas. Pabrėžia, jog V. G. paliudijo, jog parašas ant vekselio iš pirmo žvilgsnio panašus į jos, o nesutikimą su tuo, kad pasirašė būtent ji, grindė aplinkybe, jog tuo metu buvo kasmetinėse atostogose. Teisėjų kolegija tokioms abejonėms nepritaria. Atkreiptinas dėmesys, jog vekselyje nurodyta gana ženkli suma – 380 000 Lt, apklausta kaip liudytoja V. G. parodė, jog operacijoms tokiomis sumomis reikėjo akcininkų sutikimo, todėl vekselio pasirašyti be akcininkų leidimo ji negalėjo (t. 2, b. l. 65), tuo tarpu nė vienas iš apklaustų tuometinių UAB T vadovų, taip pat akcininkė pagrindo išduoti vekselį tokiai sumai nenurodė. Taigi liudytoja V. G. nesutikimą su tuo, jog ji, neva, pasirašė vekselį, grindė ne vien aplinkybe, jog vekselyje nurodyta data sutapo su jos buvimu atostogose. Pažymėtina, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina skunde dėstomų pasvarstymų apie tai, kad UAB T turėjo daug turto, be kita ko, dvarą (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, o įmonei UAB L tame dvare galimai buvo skirta tam tikra veikla, ir kadangi vekseliu galima užtikrinti ir būsimų pajamų (pelno) skyrimą ar bet kokių kitų sumų gavimą, todėl vekselio išrašymas negali būti vertinamas kaip itin neįprastas ar neteisėtas dokumentas. Teisėjų kolegija vertina, jog skundo teiginiai apie V. G. galimai 2013 m. gegužės 8 d. pasirašytą ir pačios pamirštą vekselį 380 000 Lt sumai, kurio apmokėjimo terminas – 2018 m. sausio 26 d., yra nepagrįsti.

12. Apeliantas pabrėžia ir aplinkybę, jog ant vekselio buvo UAB T antspaudas. Gynėjas tvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog antspaudą ant vekselio galėjo uždėti nuteistasis. Teisėjų kolegija vertina, kad šis argumentas nepaneigia išvados, jog nuteistasis tyčia panaudojo suklastotą dokumentą.

13. Anksčiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2013 m. gegužės 8 d. vekselis buvo suklastotas – jame įrašytos tikrovės neatitinkančios žinios, kad UAB T 2013 m. gegužės 8 d. pagal šį neprotestuotiną vekselį įsipareigojo 2018 m. sausio 26 d. sumokėti UAB L 380 000 Lt. Duomenų, jog apie tokio vekselio egzistavimą būtų žinoma iki 2018 m., byloje nėra. Kaip minėta, pirmą kartą vekselis buvo panaudotas 2018 m. vasario 15 d. – pateiktas notarei. Bylos duomenimis, UAB T Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi, atsižvelgus į tai, kad BUAB T administratoriumi paskirtas UAB P 2017 m. gruodžio 22 d. pateikė įrodymus apie bankrutuojančios įmonės atsiskaitymą su visais kreditoriais, nebesant teisinio pagrindo tęsti bankroto procesą, bankroto byla buvo nutraukta (t. 1, b. l. 78–79). UAB P direktorius A. L. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad R. L. UAB T bankroto administratoriui įmonės antspaudą perdavė (t. 7, b. l. 66). Kratos 2018 m. lapkričio 21 d. protokolo duomenimis, UAB P patalpose UAB T antspaudas nerastas, protokole įrašyta kratoje dalyvavusio direktoriaus pavaduotojo J. R. pastaba, jog antspaudas yra galimai pasimetęs, kraustantis iš kitų patalpų (t. 3, b. l. 34). Analogiškai, kad antspaudas dingo, paaiškino ir A. L., apklaustas kaip liudytojas (t. 2, b. l. 109). Taigi nuo bankroto bylos iškėlimo iki tiksliai nenustatyto ikiteisminiu tyrimo metu laiko UAB T antspaudas buvo bankroto administratoriaus UAB P žinioje. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, patvirtinančią nuteistojo ryšius, siejančius su UAB P, vertina, jog apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis (ar su juo susijęs nenustatytas asmuo) neturėjo galimybės pasinaudoti UAB T antspaudu, nepasitvirtino.

14. Kaip matyti iš A. Š. apklausos protokolo, jis su J. R. (UAB P direktoriaus pavaduotoju) mokėsi vienoje mokykloje. Su R. M., kuris pasiūlė pabūti UAB L direktoriumi, nuteistasis pažįstamas nuo vaikystės, gyveno viename rajone (t. 2, b. l. 165). Vienintelio akcininko 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo duomenimis, UAB L direktoriumi A. Š. paskirtas BUAB T, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB P įgalioto asmens A. L. (t. 2, b. l. 17). R. M. paaiškino, jog A. L. yra pažįstamas, jų įmonės buvo šalia, kiek prisimena, A. L. pasiūlė jam pirkti UAB L akcijas (t. 2, b. l. 85, 89). Be aptartų ryšių, iš kurių spręstina apie nuteistojo ar su juo susijusio nenustatyto asmens galimybę pasinaudoti UAB T antspaudu, pažymėtina ir tai, jog UAB T sąskaitos likutis po bankroto bylos nutraukimo be abejonės buvo žinomas tam pačiam bankroto administratoriui – UAB P. Teisėjų kolegija šią aplinkybę vertina kaip reikšmingą, atsižvelgusi į suklastotame vekselyje įrašytą šį likutį praktiškai atitinkančia sumą (litais – 380 000). Taigi skundžiamo nuosprendžio išvados, kad nuteistasis, veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis pagaminus netikrą dokumentą – 2013 m. gegužės 8 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, vykdydamas nusikalstamą susitarimą šį suklastotą dokumentą panaudojo, siekdamas įgyti svetimą, UAB T turtą – 110 055,60 Eur sumą, pasitvirtino.

15. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog nuteistasis pinigus gryninti pradėjo tik 2018 m. balandžio 9 d., t. y. po dviejų savaičių, o visus pinigus išgrynino 2018 m. birželio 24 d., t. y. per pusantro mėnesio, bei niekam neperleido savo turto iki bylos perdavimo teismui, nepaneigia išvadų apie suklastoto dokumento panaudojimą apgaule įgyjant svetimą turtą. Kaip minėta, UAB T 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB P, kuriam neabejotinai buvo žinoma, jog teismo nutartimi nutraukus bankroto bylą, įmonės sąskaitoje liko piniginių lėšų. Nuteistasis, pasinaudodamas anksčiau aptartais ryšiais, turėjo galimybę sužinoti šią informaciją, taip pat ir tai, kad UAB T vadovas nėra paskirtas. UAB L buvo registruotas ten pat, kur ir UAB T – (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 1, b. l. 83, 88), taigi A. Š. akivaizdžiai buvo žinoma, jog šiuo adresu veikla nėra vykdoma ir jokių pasekmių (reakcijos) pranešimo, jog bus kreiptasi į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, išsiuntimas nurodytu adresu (t. 1, b. l. 75) nesukels. A. Š. nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. buvo UAB L direktoriumi, kitų darbuotojų šioje įmonėje nebuvo, taigi vienintelis nuteistasis galėjo disponuoti lėšomis bendrovės sąskaitose. Kaip matyti, tai jis ir atliko, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. birželio 21 d. dalimis pervesdamas 103 857,80 Eur iš UAB L priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB L priklausančią „Citadele“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės sąskaita). Po ko nuteistasis pinigus, įgytus panaudojant suklastotą vekselį, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. birželio 24 d. dalimis išgrynino įvairiuose bankomatuose. Kaip matyti, poreikio skubėti išgryninti pinigus nebuvo, nuteistasis netrukdomas pasinaudojo galimybe pinigus pervesti į banko sąskaitą, kurioje pinigus galima nusiimti nemokamai, jei operacija per dieną neviršija 2 000 Eur sumos. Be aptartų argumentų, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pasvarstymai apie tai, kaip turėtų elgtis nusikalstamą veiką asmuo (skubėti, slėpti turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas ar pan.) pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo tyčinės veikos nepaneigia.

16. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais dėl pačių UAB T akcininkų atsakomybės už nesirūpinimą įmonės pinigų likimu. Kaip matyti iš pareiškimo dėl nusikalstamų veikų, R. L. apie vekselį sužinojo tik tada, kai 2018 m. rugpjūčio mėn. pradžioje pagal skyrybų sutartį perėmė iš buvusios sutuoktinės A. L. UAB T akcijas ir buvo paskirta nauja vadovė. Nuvykus į banką „Swedbank“ paaiškėjo, jog UAB T sąskaita areštuota, o visos piniginės lėšos nurašytos (t. 1, b. l. 72). Taigi, kaip matyti, nusikalstama veika paaiškėjo ne tuojau, o po kiek laiko po jos padarymo. Akcentuotina ir tai, jog kreipimosi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo laikas priklauso tik nuo tokį pareiškimą pateikusio asmens ir nuteistojo veiksmų nusikalstamumo nešalina.

17. Nesutinkant su skundžiamo nuosprendžio išvadomis apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, jog nuteistasis, gavęs vekselį, pateikė jį notarei, kuri patvirtino jo teisėtumą ir išdavė vykdomąjį įrašą. Akcentuojama, kad nuteistasis vykdomąjį įrašą pateikė antstoliui Vytautui Mitkui, kuris taip pat patikrino jo teisėtumą ir priėmė vykdymui. Pažymima, jog tiek antstolis, tiek notaras, kuriuos nuteistasis pasirinko atsitiktinai, atliko teisėtus veiksmus. Pasak apelianto, nuteistasis nežinojo, jog vekselis suklastotas, nes priešingu atveju būtų ėmęsis ypatingų atsargumo veiksmų – jeigu antstoliui ar notarui būtų kilę abejonių dėl vekselio teisėtumo, tai šie būtų kreipęsi į ikiteisminio tyrimo institucijas. Teisėjų kolegija vertina, jog skunde išdėstyta nuteistojo veiksmų chronologija apelianto išvadai pritarti neleidžia. Šios bylos aplinkybėmis svetimas, UAB T priklausantis turtas, buvo įgytas panaudojant suklastotą vekselį, atitinkamai, norėdamas realizuoti nusikalstamą sumanymą, nuteistasis ir atliko paminėtus veiksmus – kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo, po to – į antstolį dėl priverstinio išieškojimo. Apelianto teiginiai, kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis nusikalstamą veiką asmuo – imtis ypatingų atsargumo veiksmų, tėra pasvarstymai, subjektyvi nuomonė ir jokios įtakos skundžiamo nuosprendžio pagrįstumui neturi.

18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo kritišku dokumentų perdavimo akto vertinimu dėl jo surašymo trūkumų – remiantis tuo, kad jame nebuvo pasirašiusių šalių (A. Š. ir E. B.) kontaktinių duomenų, gimimo datų ar asmens (paso) duomenų, taip pat nebuvo nurodyta, kuri šalis yra direktorius, o kuri akcininkas, aktui nėra suteiktas joks numeris. Kaip teigia, aktą paruošė ne nuteistasis, o E. B., be to, perdavimo aktą reikia vertinti kompleksiškai su 2018 m. balandžio 4 d. vienintelio akcininko sprendimu, kuriuo E. B. pats paskyrė save vadovu, nes jame yra nurodyti tiek jo paso numeris, tiek adresas. Teisėjų kolegija anksčiau šiame sprendime jau aptarė argumentus, kuriais paneigiamas akcentuojamų perdavimo akto bei vienintelio akcininko sprendimo turinio tikrumas (šių dokumentų suklastojimas ir panaudojimas nuteistajam neinkriminuotas), tiek asmens, nebuvusio Lietuvoje, galimybė pasirašyti šiuos dokumentus ir paimti iš nuteistojo pinigus. Bylos duomenų visuma, tuo tarpu, patvirtina priešingas apeliaciniame skunde dėstomoms aplinkybes – nuteistasis apgaule įgytus pinigus išgrynino bankomatuose ir juos savo žinioje laikė. Tai matyti iš nuotraukos, sukurtos 2018 m. birželio 4 d., telefonu Samsung Galaxy J3 SM-J320N, rastos Micro SD kortelėje, paimtoje kratos metu pas A. Š. deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje, kurioje užfiksuotas atidarytas, sienoje įmūrytas seifas, kiek matyti, pripildytas pinigų kupiūrų, šalia kurių yra UAB L antspaudas (t. 3, b. l. 184, 197). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino nuteistojo teikiamų dokumentų tikrumą.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad be aptartų dokumentų, kurių tikrumas yra paneigtas, byloje kitų duomenų, patvirtinančių nuteistojo aiškinimą, jog jis UAB L antspaudą, dokumentus ir išgrynintus pinigus perdavė Lietuvoje nebuvusiam asmeniui – E. B., nėra. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje apklaustų asmenų parodymus apie minimą asmenį. Kaip matyti, A. Š. teigė, kad vekselį jam perdavė naujasis akcininkas B., kuris taip pat paprašė nuvykti pas notarą dėl išieškojimo pradėjimo. Aiškino, jog pinigus, išgrynintus bankomatuose, jis perdavė B. (t. 2, b. l. 165–166). Nuteistasis nurodė, kad apie tai, jog įmonėje keičiasi akcininkas, jį informavo R. M., pirmas susitikimas su akcininku buvo šio iniciatyva, susitiko mieste. Pirmo susitikimo metu asmuo prisistatė E. B.. Nurodė, kad vyras buvo azijietiškų bruožų, apie 50 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio (t. 6, b. l. 69). Iš pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų A. Š. E. B. neatpažino (t. 2, b. l. 179–182). Liudytojas R. M. 2019 m. rugsėjo 6 d. apklausos metu nurodė, kad pirkėjo, kuriam pardavė UAB L akcijas, neprisimena, su pirkėju buvo supažindintas statybose, galimai pasiūlė A. Š. (t. 2, b. l. 89). 2020 m. sausio 28 d. apklausos metu R. M. teigė, kad UAB L akcijos buvo parduotos Gruzijos piliečiui, kurio vardo ir pavardės jis neatsimena. Asmuo buvo tamsesnio, kaukazietiško gymio, žemesnio ūgio, apie 40 metų, išskirtinių bruožų neturėjo (t. 2, b. l. 92). 2020 m. gruodžio 27 d. apklausos metu R. M. teigė, kad apie tai, jog yra žmogus, kuris nupirks iš jo akcijas, informavo A. L.. Su pirkėju buvo susitikęs vieną kartą biuro patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Pardavimas įvyko surašant tris sutartis, parduodant po trisdešimt kelis procentus akcijų. Akcijų pardavime dalyvavo A. L.. Pirkėjo dokumentų jis netikrino, žino tik tai, kad pirkėjas buvo užsienietis, atpažinti negalėtų (t. 2, b. l. 98). A. L. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad E. B. – jam negirdėtas asmuo (t. 7, b. l. 68). J. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad UAB P patalpose lankėsi asmenys, kurie domėjosi UAB T turtu, tarp jų buvo ir prisistatęs B., kaukazietiškos išvaizdos, tamsesnio gymio, apie 50 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo žemesnio nei 180 cm ūgio vyras. Liudytojas nurodė, kad šio asmens atpažinti negalėtų, teigė, kad neatsimena, kas informavo M. apie tai, kad yra potencialus akcijų pirkėjas, taip pat neatsimena, ar jis pats dalyvavo parduodant akcijas UAB P patalpose, kas parengė akcijų pardavimo dokumentus (t. 2, b. l. 150). Pirmosios instancijos teisme J. R. nurodė, kad R. M. nebenorėjo įmonės akcijų, galimai, A. davė kažkokius kontaktus. Pirkėjas kaukazietiškos išvaizdos, pas juos buvo atvykęs tris kartus, kai buvo atvykęs, bendravo su A., kas pirkėją suvedė su M., nežino (t. 7, b. l. 131–132). Taigi visų asmenų, aiškinusių apie tariamą bendravimą su Lietuvoje nebuvusiu E. B., parodymai yra prieštaringi, be to, visi jie vienaip ar kitaip susiję su nuteistuoju, todėl galimai suinteresuoti padėti jam ar ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui išvengti atsakomybės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymais apie tariamą turto, įgyto apgaulės būdu, perdavimą E. B. nesivadovavo pagrįstai.

20. Apibendrinusi išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų, pagrįstai nustatė nuteistojo kaltę dėl sukčiavimo, nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje. Dėl veikos, skundžiamame nuosprendyje pertekliniai kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo

21. Apeliantas nesutinka su A. Š. nuteisimu už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą teigdamas, kad pirma, UAB L visas operacijas vedė bankiniu būdu, išskyrus grynų pinigų nuėmimą ir jų perdavimą E. B., todėl ūkines operacijas galima nustatyti, ir antra, nors nuteistasis, kaip įmonės direktorius, buvo atsakingas už buhalterinę apskaitą, tačiau įmonės buhalterinę apskaitą vedė ne apgaulingai, o aplaidžiai, nes pasitikėjo naujo vadovo E. B. pažadais rasti buhalterį ir sutvarkyti apskaitą. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais sutinka iš dalies.

22. Nesutiktina, jog, kaip teigiama apeliaciniame skunde, dėl nuteistojo veikos (neveikimo) nekilo įstatymo numatytos pasekmės – negalima nustatyti UAB L veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu, tačiau tai yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais bendrame bylos kontekste ir neturi aukštesnės įrodomosios galios ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-489/2024). Kaip konstatuota specialisto 2022 m. balandžio 28 d. išvadoje, UAB L veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015–2018 m. negalima nustatyti iš dalies, nes buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, kadangi tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra 2015, 2016, 2017, 2018 metų apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruotos UAB L 2015–2018 m. vykdytos ūkinės operacijos (t. 6, b. l. 48). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką, apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi įvertinus apskaitą, o ne pavedus specialių žinių turinčiam asmeniui sutvarkyti apskaitą vietoje tikrinamos įmonės atsakingų asmenų. Nuteistasis pripažino, kad tapęs UAB L direktoriumi buhalterinės apskaitos netvarkė ir jos neorganizavo. Kaip teigė, atsiradus naujam akcininkui, pasitikėjo pažadais rasti buhalterį. Taigi A. Š., būdamas UAB L direktoriumi, netvarkė bei neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos ir įmonės ūkinės operacijos nebuvo įregistruotos įmonės apskaitos registruose, atitinkamai, tai sukėlė baudžiamojo įstatymo numatytas pasekmes, kurios konstatuotos specialisto išvada. Skundžiamame nuosprendyje A. Š. veika kvalifikuota pagal galiojančio BK 222 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nuteistajam turėjo būti taikomas švelnesnis įstatymas – BK 223 straipsnio 1 dalis, galiojusi veikos padarymo metu.

23. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 222 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato atsakomybę tam, kas netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamos veikos padarymo metu atsakomybę tam, kas netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą nustatė BK 223 straipsnio 1 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, BK 223 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Kaip buvo pasisakyta, buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tik neatsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-69-895/2018). Imperatyvi nuostata, jog asmuo atsako pagal BK 223 straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo (BK 223 straipsnio 3 dalis), buvo įtvirtina 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymu Nr. XIV-692 (nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Taigi, nors nuteistasis netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės (finansinės) apskaitos, jam nepagrįstai pritaikytas sunkinantis teisinę padėtį įstatymas. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenų visuma nepatvirtina nuteistojo tyčios, turint konkretų tikslą – nuslėpti gautas pajamas, netvarkyti ir neorganizuoti teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos. Kaip matyti, UAB L finansinės apskaitos nuteistasis netvarkė ir neorganizavo visu savo buvimo šios bendrovės direktoriumi laikotarpiu, o sukčiavimas buvo įvykdytas tik 2018 m., todėl vertintina, jog kaltinime inkriminuota vieninga tęstinė 2015–2018 m. tyčia nepasitvirtino. Nuteistasis pripažino aplaidžiai tvarkęs buhalterinę apskaitą, tokiu pačiu būdu jo veika (neveikimas) vertinamas ir apeliaciniame skunde. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo – veika perkvalifikuotina pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Toks pakeitimas nuteistajam nėra siurprizinis, lengvina jo teisinę padėtį.

24. Teisėjų kolegija pripažįsta nustatytomis tokias veikos aplinkybes: A. Š., nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d., būdamas UAB L (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 2 straipsnio 19 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkio subjekto vadovas – juridinio asmens vadovas ... (...)“ ir 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ir 21 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB L buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas: Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2018 m. kovo 27 d. netvarkė bei neorganizavo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos ir įmonės ūkinės operacijos nebuvo įregistruotos įmonės apskaitos registruose, todėl negalima nustatyti, kokias UAB L atliko ūkines operacijas, kiek gavo pajamų, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB L veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 – 2018 metus, taip aplaidžiai tvarkė UAB L buhalterinę apskaitą.

Dėl bausmės, civilinio ieškinio, atstovavimo išlaidų

25. Apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį išteisinti, teisėjų kolegija nustatė, kad nuteistojo veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota netinkamai, nuteistasis pertekliniai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, iš naujo spręstina dėl nuteistajam skirtinos bei galutinės subendrintos bausmės.

26. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-142/2012, 2K-492/2014, 2K-232-942/2018). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

27. A. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš jų – sunkus nusikaltimas, kuriuo padaryta turtinės žalos, kita – neatsargus nusikaltimas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Nuteistasis anksčiau neteistas (t. 6, b. l. 96), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (t. 6, b. l. 94), kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, yra dirbantis. BK 223 straipsnio 1 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam bausmės tikslai už veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), gali būti pasiekti skiriant piniginio pobūdžio bausmę – baudą. Jos dydis, atsižvelgus į tai, kad skundas paduotas nuteistojo gynėjo, nustatytinas ne didesnis, nei buvo paskirtas pirmosios instancijos teismo. Paskyrus naują bausmę, iš naujo spręstinas bausmių subendrinimo klausimas. Bausmės bendrintinos, taikant dalinį sudėjimą. Atsižvelgus, kad skundas paduotas gynėjo, pridedamos bausmės dalis parinktina ne didesnė nei nustatyta skundžiamu nuosprendžiu.

28. Nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pagrindo keisti ar naikinti nuosprendžio dalį, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas, nenustato. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuteistojo kaltę apgaule įgijus svetimą turtą, dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų UAB T patyrė turtinę žalą, todėl 108 051,20 Eur dydžio civilinis ieškinys iš nuteistojo priteistas pagrįstai.

29. Spręsdamas dėl civilinės ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos faktinį bei teisinį sudėtingumą, tai, kad baudžiamąją bylą sudaro septyni tomai, kaltinimai pateikti dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, procesas truko beveik pusantrų metų. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino civilinės ieškovės atstovo teisinės pagalbos teikimui skirtą darbo laiką, t. y. kad civilinės ieškovės atstovas surašė civilinį ieškinį, dalyvavo ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose, susipažino ikiteisminio tyrimo metu su bylos medžiaga, byloje teikė dokumentus, konsultavo civilinę ieškovę. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutikti neturi pagrindo. Išieškotina iš nuteistojo 2 700 Eur suma civilinės ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų atitinka protingumo bei sąžiningumo principus, nėra per didelė. Ši nuosprendžio dalis paliktina galioti.

30. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai iš dalies pasitvirtino. Skundžiamas nuosprendis iš dalies naikintinas ir keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Artūro Jucevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį: A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį:

A. Š. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir jam skirti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmę, paskirtą A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, subendrinti su bausme, skiriama šiuo nuosprendžiu, taikant dalinį sudėjimą, galutinę subendrintą bausmę A. Š. paskirti 185 MGL (9 250 Eur) dydžio baudą.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodyta pripažinta nusikalstamos veikos aplinkybę, jog A. Š. pagamino netikrą dokumentą – 2013 m. gegužės 8 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BartkusMindaugas PovilanskasNijolė Žimkienė