Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir A. K. ieškinį atsakovei L. J., trečiasis asmuo Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė K. Š., dėl testamento nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18. Kasacinis teismas nurodė, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

19. CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

20. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė tokius naujus dokumentus – atsakovės pokalbio su mama S. K. garso įrašas (medija sukurta 2019 m. balandžio 21 d.) ir jo stenograma, 2023 m. spalio 20 d., 2023 m. spalio 23 d., 2023 m. spalio 23 d. ir 2023 m. spalio 30 d. susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl galimybės per EPP susipažinti su 2022 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašu (protokolu) bei 2023 m. spalio 30 d. atsakymas dėl galimybės gauti teismo posėdžio garso įrašą. Apeliantas nurodė, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus, kilo susipažinus su skundžiamu sprendimu.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujų įrodymų teikimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje nėra pagrįstas objektyviomis priežastimis. Apeliantai motyvuotai nenurodė priežasčių, kodėl nepateikė atsakovės pokalbio su mama S. K. garso įrašo ir jo stenogramos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors atsakovės pokalbio su testatore garso įrašas egzistavo iki ieškovams kreipianti ieškiniu į teismą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien nepalankaus ieškovams teismo sprendimo priėmimas, nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs priimti apelianto teikiamus naujus įrodymus, nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliantui būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo vėliau teikiant apeliacinį skundą, be to šie įrodymai nėra reikšmini teisingam bylos išsprendimui.

23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi įstatymo reglamentuota tvarka ir pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, atsisako priimti apelianto teikiamus naujus – atsakovės pokalbio su mama S. K. garso įrašą ir jo stenogramą, nes neturi pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės.

24. Nors apeliantas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui į bylą 2023 m. spalio 20–30 d. susirašinėjimus dėl galimybės per EPP sistemą susipažinti su 2022 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašu (protokolu), teisėjų kolegija, įvertinus, kad apeliantas remdamasis šiais naujais įrodymais, kelia klausimą dėl padaryto procesinio pažeidimo, priima minėtus naujus įrodymus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai V. K., A. K. ir atsakovė L. J. yra (duomenys neskelbtini) mirusios S. K. vaikai. S. K. 2017 m. balandžio 24 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje sudarė testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą O. B., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje laikinai ėjusios direktoriaus pavaduotojo medicinai pareigas, kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą po mirties paliko L. J. Raseinių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukta šalių tėvų V. K. ir motinos S. K. santuoka. Šalių tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini) Testatorės S. K. palikimą 2022 m. sausio 6 d. priėmė atsakovė L. J.

Dėl liudytojų parodymų fiksavimo teismo sprendime

27. Sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys (CPK 270 straipsnio 1 dalis). Aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka(CPK 270 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad įstatymas apskirtai nenumato pareigos teismui, surašant sprendimą, aprašomojoje dalyje aprašyti proceso šalių ar liudytojų duotus paaiškinimus, juolab nenumato pareigos, kad aprašomi paaiškinimai būtų atkartoti pažodžiui, o tai, kad teismas siekdamas aiškumo šiuos duomenis aprašomojoje dalyje nurodė, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina CPK 270 straipsnio pažeidimu.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas sprendime netiksliai fiksavo liudytojų parodymus, nenurodė, kokie netikslumai yra tarp duotų liudytojų parodymų ir skundžiamame sprendime aprašomojoje dalyje išdėstytų teismo posėdyje apklaustų liudytojų duotų paaiškinimų. Skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje teismas išdėstė liudytojų teismo posėdžio metu duotų parodymų santraukas, o jų parodymų kartu su kitais byloje esančiai įrodymais, vertinimą teismas atliko sprendimo motyvuojamoje dalyje.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas neturi pareigos į teismo sprendimo tekstą pažodžiui perkelti liudytojų parodymus. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje glausta forma turi būti nurodomas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas (CPK 270 straipsnio 4 dalis 2 punktas). Skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje teismas išdėstė liudytojų teismo posėdžio metu duotų parodymų santraukas, o jų parodymų kartu su kitais byloje esančiai įrodymais, vertinimą teismas atliko sprendimo motyvuojamoje dalyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK normų dėl įrodymų (liudytojų parodymų) vertinimo.

30. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas nėra teismo posėdžio protokolas ar juo labiau nėra teismo proceso stenograma, todėl teismo sprendime neturi būti pateikiami absoliučiai visi pažodiniai proceso šalių ir liudytojų paaiškinimai. Šias išvadas patvirtina ir Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų 5.7 punktas, kuris numato rekomendaciją teismui, nesant svarbių priežasčių, į teismo sprendimą neperrašinėti procesinių dokumentų, teismo posėdžio protokole, užfiksuotų liudytojų ir kitų asmenų parodymų ar kitos bylos medžiagos. Visos nustatytos aplinkybės ir nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK reikalavimų, numatytų sprendimo turiniui, ir laiko nepagrįstais apelianto skundo argumentus, kad aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti išsamiai ir tiksliai išdėstyti liudytojų paaiškinimai.

Dėl testamento sudarymo aplinkybių ir testatorės valios sudaryti testamentą

31. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad testamentą pasirašė ne testatorė, o kitas asmuo – atsakovė, nes testatorė buvo labai silpna, duso, buvo pasyvi, todėl negalėjo išreikšti valios dėl testamento sudarymo ir gulėdama pasirašyti testamentą. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neatkūrė ir detaliai nenustatė testamento sudarymo metu kilusių įvykių ir atliktų veiksmų sekos, kai ypač svarbi 2017 m. balandžio 24 d. detali veiksmų seka, įvykius atkuriant valandų ir net minučių tikslumu, vertinant testatorės galimybes sudaryti ginčo testamentą, gulint ligoninėje intensyvios priežiūros skyriuje, ir esant sunkiai ir blogėjančiai sveikatos būklei. Teismas sprendime aiškios įvykių sekos neatkūrė, jos su testamento sudarymo momentu ir aplinkybėmis nesusiejo, todėl yra sprendimo ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių prieštaringumas.

32. Tai gi, apeliantas nesutinta su pirmosios instancijos teismo išvada, kad testamento sudarymo metu turėjo galimybę išreikšti valią dėl testamento sudarymo.

33. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento subjektas yra tik pats palikėjas, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valia ir jos tinkama išraiška yra kitas labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

34. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).

35. Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl testatoriaus pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

36. Asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai. Mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbiama, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

38. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas).

39. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicinos dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

41. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023, 76 punktas).

42. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas).

43. Iš pateiktos medicininės dokumentacijos matyti, kad testatorė 2017 m. balandžio 24 d. 9.16 val. atvyko ir 10 val. paguldyta į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės intensyvios terapijos skyrių, kur gydyta nuo 2017 m. balandžio 24 d. 10.10 val. iki 2017 m. gegužės 1 d. 8.40 val. bei Vidaus ligų neurologijos skyriuje nuo 2017 m. gegužės 1 d. 8.40 val. iki gegužės 10 d. 10 val. Diagnozės: (duomenys neskelbtini). Stacionarizuota skubiai, skundėsi dusuliu, kojų tinimu. Saturacija-68 procentai. Gydytojų būklė aprašoma sekančiai: „bendra būklė sunki, dūsta ramybėje, lūpose cianozė, širdies veikla neritmiška, ŠSD- 33 k/min, AKS-140/70, saturacija-75 procentai“. 2017 m. balandžio 24 d. 10.36 val. atlikti biocheminiai tyrimai: UREA- 20,3 mmol/1 (šlapalas norma- 1,70 - 8,30), CREA mmol/1- 179 (norma 80-115), CRB- 29,6 (CRB norma- 0,0 - 8,0), gliukozė-7,2. 2017 m. balandžio 24 d. 10.35 val. Intensyvios terapijos skyriuje atlikti sekantys tyrimai: PCO2 (dalinis slėgis 46mmHg), PO2 (dalinis slėgis 33mmHg, norma- 83-100). 2017 m. balandžio 24 d. 12 val. aprašoma testatorės būklė sekančiai: „būklė išlieka sunki, inkstų nepakankamumo požymiai“. 2017 m. balandžio 25 d. 7.55 val. atliekami pakartotiniai tyrimai: CO2-12, PO2-140. 2017 m. balandžio 26 d. – 2017 m. balandžio 27 d. gydytojų įrašuose pažymima, kad testatorė yra sąmoninga, bendraujanti galvos judesiais, nori kalbėti. Orientuota, hemodinamika stabili. 2017 m. gegužės 1 d. 7 val. esant patenkinamai būklei, perkeliama į Vidaus ligų skyrių.

44. Pažymėtina, kad anesteziologijos – reanimacijos, intensyvios terapijos skyriaus slaugos dienyne nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. pažymima, S. K. esant sąmoninga. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus įdėtiniame lape pažymėta, kad 2024 m. balandžio 24 d. 10. 10 val. S. K. pagal Glasgow komos skalę nustatyta aukščiausias 15 balas.

45. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriuje 2023 m. gegužės 22 d. – 2023 m. birželio 28 d. atlikus S. K. pirminę pomirtinę ekspertizę surašyto Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų nustatyta, kad 1) S. K., mirusi (duomenys neskelbtini), testamento sudarymo metu (2017 m. balandžio 24 d. iki 12.30 val.), atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, pateikiama prielaidinė išvada, kad galimai galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius bei šiuos veiksmus valdyti; 2) S. K. testamento sudarymo metu (2017 m. balandžio 24 d. iki 12.30 val.), nestebėta ženklių psichikos sutrikimų bei somatinės patologijos, turinčios įtakos sveikatos būklei: susijaudinimo būsenos; deguonies trūkumo ar kitos emocinės būsenos, turinčios reikšmės tinkamai testatorės valios išraiškai ir gebėjimui suvokti savo veiksmus, jų reikšmę ir padarinius; nėra požymių, kad S. K. galėjo veikti verčiama bei veikiama psichologiniu spaudimu; 3) S. K., testamento sudarymo metu (2017 m. balandžio 24 d. iki 12.30 val.), atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, galimai galėjo logiškai, adekvačiai ir visapusiškai įvertinti situaciją, ją įsisąmoninti, išreikšti ir priimti jos valią atitinkantį sprendimą; 4) Rentgenologiniame tyrime, kuris buvo atliktas apie 10 val., lapo skiltyje „Su radiologiniu tyrimu sutinku“ nurodoma, kad S. K. „negali pasirašyti“ (žr. 2017 m. balandžio 24 d. VšĮ (duomenys neskelbtini ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus Rentgenologinio tyrimo lapą). Vertinant S. K. būklę rentgenologinio tyrimo atlikimo metu (apie 10 val.) ir testamento pasirašymo laiką (iki 12.30 val.), S. K. bendra sveikatos būklė ir sąmoningumas, vertinant deguonies rodiklius, išliko tokia pati; 5) S. K. testamento sudarymo metu nustatyti deguonies rodikliai (CO2- 46mmhg/P02-33%) neturėjo ženklios įtakos testatorės sąmoningumui. Taip pat išvadoje pažymima, kad, nežiūrint į nustatytus rodiklius, ligos istorijoje nefiksuojamas pagrindinis (bazinis) lėtinės smegenų išemijos klinikinis požymis – tai pakitusi psichikos būsena, sutrikusios kognityvinės funkcijos. Psichikos sutrikimai, sukelti smegenų išemijos, vystosi palaipsniui nuo lengvų kognityvinių funkcijų, emocijų, elgesio sutrikimų iki demencijos sindromo (įgytos silpnaprotystės).

46. Iš pomirtinės ekspertizės, teismo posėdžio metu ekspertės S. Š. duotų paaiškinimų matyti, kad atliekant pomirtinę ekspertizę nepakako objektyvių duomenų nustatyti testatorės psichikos sutrikimą ar išreikštą silpnaprotystę, kurių pagrindu būtų galima daryti kategorišką išvadą, jog testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti: iš medicininių dokumentų matyti, kad S. K. nebuvo konsultuojama gydytojo psichiatro, jai nenustatytas joks psichikos sutrikimas, jokių įrašų apie jos psichinę būklę nei prieš 2017 m. balandžio 24 d., nei per stacionarinį gydymą ar po jo iki pat testatorės mirties, t. y. dar (duomenys neskelbtini) metus. Nors ekspertė nurodė, kad turimi duomenys (testatorei diagnozuotos ligos, testamento sudarymo metu buvę deguonies rodikliai) leidžia daryti tik teorinę prielaidą apie tai, kad testatorė testamento sudarymo metu galėjo turėti tam tikro lygio pažintinės veiklos sutrikimo požymių, tačiau objektyvių duomenų teigti, kad testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nepakanka.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo minėtą eksperto išvadą vertinti kritiškai, be to ji neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (liudytojų medicinos specialistų duotiems parodymams, testamentą tvirtinusios liudytojos ir atsakovės paaiškinimams). Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teismo psichiatrijos ekspertizės išvada kaip tiesioginiu įrodymu.

48. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas skunde savaip interpretuoja ekspertės S. Š. duotų paaiškinimus, pavyzdžiui, kad testamento sudarymo metu testatorė galimai galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, yra tik teorinė prielaida. Taip pat apeliantas nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis skunde teigia, kad testatorei testamento sudarymo metu nustatytas deguonies trūkumas ir dūsimas, dėl kurio jis negalėjo išreikšti savo valios. Juo labiau, kad ekspertizės akte yra nurodyta priešinga išvada, kad S. K. testamento sudarymo metu (2017 m. balandžio 24 d. iki 12.30 val.), nestebėta ženklių psichikos sutrikimų bei somatinės patologijos, turinčios įtakos sveikatos būklei: susijaudinimo būsenos; deguonies trūkumo ar kitos emocinės būsenos, turinčios reikšmės tinkamai testatorės valios išraiškai ir gebėjimui suvokti savo veiksmus, jų reikšmę ir padarinius.

49. Kaip jau minėta, ekspertizės remiantis turima S. K. medicininė dokumentacija, buvo vertinama, ar 2017 m. balandžio 24 d. buvęs deguonies trūkumas turėjo (galėjo turėti) įtakos testatorės psichinei būsenai. Ekspertizės akte nurodyta, kad S. K. testamento sudarymo metu nustatyti deguonies rodikliai neturėjo ženklios įtakos testatorės sąmoningumui. Apklausta teismo posėdžio metu ekspertė S. Š. parodė, kad nėra jokių duomenų, jog dėl buvusios sveikatos būklės, taikyto gydymo išsivystė psichikos sutrikimas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, S. K. nustatytas deguonies trūkumo ir dusulys netrukdė išreikšti savo valios. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, priešingai nei teigia apeliantas, kad testatorei uždėta deguonies kaukė ar nustatytas inkstų nepakankamumas, būtų jai trukdę išreikšti valią.

50. Teismo posėdžio metu apklausta 2017 m. balandžio 24 d. testatorę apžiūrėjusios ir gydymą skyrusios gydytojos anesteziologė-reanimatologė R. G., skubios pagalbos skyriaus gydytoja D. B. paaiškino, kad iš medicininių dokumentų matyti, kad S. K., nepaisant sunkios būklės dėl deguonies trūkumo, buvo sąmoninga, jos sąmonė pagal Glasgow komos skalę buvo įvertinta 15 balu (VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens S. K. sveikatos istorijos 33 lapas), t. y. aukščiausiu balu, o tai leidžia daryti išvadą, kad S. K. buvo visiškai sąmoninga, ji pati išsakė sveikatos nusiskundimus, aiškiai, nors ir pavieniais sakiniais, tačiau prasmingai atsakinėjo į užduodamus klausimus, savarankiškai judėjo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, tai, kad apeliantas suabejojo gydytojos D. B. kompetencija ir gebėjimu įvertinti pacientų būklę pagal Glasgow komos skalę, niekaip nesumenkina šios liudytojos duotų paaiškinimų vertės, juo labiau, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad testatorės sąmonę kito medicinos specialisto būtų įvertinta žemesniais balais pagal Glasgow komos skalę.

51. Apeliantas skunde teigia, kad testatorei uždėta deguonies kaukė trukdė kalbėti ir suabejojo liudytojos testamentą patvirtinusios VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje laikinai ėjusios direktoriaus pavaduotojo medicinai pareigas O. B. paaiškinimu, kad S. K. aiškiai atsakinėjo į užduodamus klausimus. Pažymėtina, kad šios liudytojos paaiškinimą, kad esant su deguonies kauke, pacientas turi galimybę kalbėti, nors ir ribotai, patvirtina liudytoja apklausta gydytoja R. G., parodydama, kad pacientas gali trumpam deguonies kaukę nusiimti. Taip pat teismo posėdžio metu apklaustas gydytojas R. P., nors ir testamento sudarymo metu nestebėjo S. K. sveikatos būklės, parodė, kad pagal S. K. ligos istorijoje esančius duomenis, ligonis pagal jam būdingas fiziologines savybes gali gebėti priimti sprendimus.

52. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad patvirtinusi testamentą O. B., pažeidė testamento perdavimo saugoti notarui tvarką, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi reikšmės, vertinant šios liudytojos duotų paaiškinimų patikimumą, juo labiau, kad jos nurodytas aplinkybes dėl testatorės gebėjimo išreikšti savo valią, patvirtino ir kiti liudytojais apklausti medicinos specialistai.

53. Kaip minėta medicininiuose dokumentuose fiksuota, kad į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę S. K. buvo atvežta 9.16 val., jai buvo atlikta ne viena procedūra, todėl ieškovams mamą aplankius po pietų ir trumpam laikui, bei tuo metu testatorei, esant su uždėta deguonies kauke (kaukės nenuėmus), ji negalėjo bendrauti su aplankiusiais asmenimis, be to ji po atliktų procedūrų galimai buvo pavargusi ir ilsėjosi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovai mamą aplankė po pietų ir itin trumpam laikui, todėl jų nurodytos aplinkybės apie testatorės sveikatos būklę (tai, kad ji gulėjo, nekalbėjo, nejudėjo, jai buvo prijungti deguonies aparatai, kurie, be kita ko, riboja asmens galėjimą komunikuoti), nepatvirtina, kad S. K. negalėjo adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkantį sprendimą.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo įvertino testamento sudarymo dieną aplinkybių seką ne tik chronologine tvarka, bet ir jas susiedamas su liudytojų parodymais, nei medicininiuose dokumentuose užfiksuotais faktais, todėl atmestini apelianto argumentai, jog teismas neatkūrė įvykių sekos ir jos nesusiejo su testamento sudarymo aplinkybėmis.

55. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl testatorės ir atsakovės konfliktiškų santykių, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad dėl to testatorė negalėjo išreikšti valios išdėstytos testamente, palikti palikimą dukrai (atsakovei), juo labiau, kad iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad būtent atsakovė dažniausiai lydėdavo motiną į gydymo įstaigas, rūpinosi mama. Liudytoja R. K. apklausta teismo posėdyje parodė, kad testatorės dėmesys atsakovei, kaip vieninteliai dukrai, buvo didesnis. Įvertinus tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, kad dar testatorei esant gyvai, ieškovų ir atsakovės santykiai buvo konfliktiški ir jie santykius aiškinosi teisme (Kauno apylinkės teisme Jonavos rūmuose buvo nagrinėjamas ieškinys pagal L. J. patikslintą ieškinį atsakovui V. K. dėl laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų), į juos įtraukdami savo mamą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tikėtinai, kad testatorė buvo linkusi nutylėti apie savo priimtus sprendimus, todėl apie sudarytą testamentą nepasisakė nei ieškovams, nei savo seseriai A. B. Akcentuotina, kad testatoriai su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip tinkami, jei nenustatyta, jog toks jų elgesys neatitinka jų tikrosios valios ir prieštarauja jų interesams.

56. Teisėjų kolegija įvertinusi ištirtas aplinkybes bei byloje esančią medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog aplinkybė, kad testatorė testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ji negalėjo nuspręsti, kam po mirties palikti savo turtą ir savo valią išdėstyti testamentą tvirtinusiam asmeniui. Byloje nustatytos testamento sudarymo ir tvirtinimo aplinkybės, testamento sudarymo dieną su testatore bendravusių, ryšius palaikiusių liudytojų parodymai, medicininiai dokumentai, ekspertizės išvada nepatvirtina, kad dėl savo sveikatos būklės S. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamą reikšmę turi testatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra ultima ratio (paskutinė) priemonė. Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012). Byloje nesant aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad testatorės būsena (jos sveikata, psichikos būklė ir kitos svarbios aplinkybes) butų lėmusios jos nesugebėjimą suprasti savo veiksmus (medicininis kriterijus) ir išreikšti sąmoningai susiformavusios valios testamentą tvirtinusiam asmeniui dėl turto palikimo atsakovei L. J. bei įvertinti testamento sudarymo pasekmes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų prašymą pripažinti negaliojančiu S. K. 2017 m. balandžio 24 d. testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu.

57. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

58. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).

59. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir atliktą įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog S. K. dėl savo psichinės sveikatos būklės galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir išreikšti savo valią dėl turto palikimo testamento surašymo metu, nustatė įvertinęs ne tik atliktos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, bet visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir liudytojų parodymus, taip pat ekspertės paaiškinimus, ir išvadą apie testatorės gebėjimą sąmoningai išreikšti valią dėl turto palikimo padarė iš įrodymų visumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto apeliacinio skundo argumentai, kuriais subjektyviai vertinami medicininiai duomenys, pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, liudytojų parodymai, taip pat nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis apeliantui nepalankiomis išvadomis, neteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas apie testatorės galėjimą testamento surašymo metu teisingai suprasti savo veiksmų esmę, sąmoningai suformuoti nuomonę dėl turto palikimo po savo mirties ir išreikšti savo valią palikti turtą dukrai, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.

60. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pažeistos testamentų perdavimo saugoti notarui tvarkos bei neužtikrinto testamento sudarymo bei jo turinio konfidencialumo, kuriuos nelaikė esminiais bei sudarančiai pagrindą ignoruoti, negerbti testatorės valios ir testamentą pripažinti negaliojančiu bei nurodė, kad pati testatorė savo noru atsakovei išsakė norą sudaryti testamentą ir atskleidė jo turinį. Apeliantas šių teismo motyvų išdėstytų sprendime neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl rašysenos ekspertizės

61. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog testamento abu egzempliorius pasirašė pati testatorė, nes apelianto teigimu, ji dėl savo sveikatos būklės negalėjo pasirašyti dokumentų.

62. Civilinio kodekso nuostatos numato galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu (CK 5.19 straipsnis). Tokios valios išraiškos forma yra testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai.

63. Paprastai visi rašytiniai dokumentai yra patvirtinami sandorius sudarančių asmenų parašais. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog sandorį turi pasirašyti jį sudaręs asmuo. Parašas tarsi galutinai patvirtina sandorį sudarančio asmens valią. <...> Asmens parašas atlieka šias funkcijas: 1) patvirtina pasirašiusio asmens tapatybę; 2) patvirtina asmens valios išraišką; 3) susieja pasirašiusį asmenį su dokumento turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).

64. CK 6.28 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad testamentą pasirašo pats testatorius. Testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentą daro negaliojantį, tai ypatinga svarba turi būti skiriama fakto, kad testatorius pats negali pasirašyti testamento, nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

65. Byloje šalių iniciatyva buvo atliktos dvi rašysenos ekspertizės. 2022 m. gegužės 24 d. pagal atsakovės atstovo prašymą rašysenos ekspertas A. B. atliko rašysenos ir parašo tyrimą bei parengė Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta išvada, kad Testamentą pasirašė pati S. K.. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2022 m. gruodžio 22 d. parengė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad tirti pateiktuose 2017 m. balandžio 24 d. testamento dviejuose egzemplioriuose S. K. vardu pasirašė S. K., jai įprastu parašu; požymių rodančių, kad parašai pasirašyti esant neįprastos būsenos, neįprastu rašymui būdu, neįprastomis rašymui sąlygomis, nenustatyta.

66. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nėra pagrindo abejoti ekspertų pateiktomis išvadomis, kurių išvados viena kitai neprieštarauja, tuo labiau, kad aplinkybę, jog testamentą pasirašė pati testatorė patvirtina tiesiogiai dalyvavusi testamento surašyme gydytoja O. B..

67. Apeliantas teigia, kad testatorė negalėjo pasirašyti testamento, nes Rentgenologiniame tyrime, kuris buvo atliktas apie 10 val., lapo skiltyje „Su radiologiniu tyrimu sutinku“ nurodoma, kad S. K. „negali pasirašyti“ (žr. 2017 m. balandžio 24 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus Rentgenologinio tyrimo lapą).

68. Pomirtinėje ekspertizės išvadoje nurodyta, kad vertinant S. K. būklė rentgenologinio tyrimo atlikimo metu (apie 10 val.) ir testamento pasirašymo laiką (iki 12.30 val.), S. K. bendra sveikatos būklė ir sąmoningumas, vertinant deguonies rodiklius, išliko tokia pati. Pomirtinėje ekspertizėje pateikta išvada, kad S. K. testamento sudarymo metu nustatyti deguonies rodikliai (CO2- 46mmhg/P02-33%) neturėjo ženklios įtakos testatorės sąmoningumui, darytina išvada, kad testatorė galėjo pasirašyti testamentą.

69. Vertinant aplinkybę, kad rentgenologiniame tyrime, kuris buvo atliktas apie 10 val., lapo skiltyje „Su radiologiniu tyrimu sutinku“ nurodoma, kad S. K. „negali pasirašyti“ (žr. 2017 m. balandžio 24 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus Rentgenologinio tyrimo lapą), svarbus yra liudytoja apklaustos gydytojos R. G. parodymas, kad atsižvelgiant į paciento būklę – šiuo atveju S. K. duso, ligoninės personalas iš žmogiškumo duoda pasirašyti šalia esančiam giminaičiui, papildomai neapkraunant paciento. Taip pat aktualu yra tai, kad testatorės dukra L. J. pasirašė ne tik atvežus testatorę į priimamąjį-skubios pagalbos skyrių, bet ir ją išrašius iš ligoninės į namus (gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 17/R-1621), kai S. K. būklė buvo pagerėjusi. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad savo parašu pasirašydavo ant medicininių dokumentų mamai paprašius. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė kaip S. K. artimas giminaitis pasirašydavo vietoj S. K. ne tik tais atvejais, kai pastaroji iš tiesų pagal savo sveikatos būklę negalėdavo pasirašyti. Teisėjų kolegija įvertinus abiejų rašysenos ekspertizių išvadas, liudytoja apklaustos gydytojos R. G., atsakovės paaiškinimus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad aplinkybė, jog 2017 m. balandžio 24 d. medicininiuose dokumentuose už testatorę S. K. pasirašė į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę atvežusi jos dukra L. J., dokumentuose pažymint, jog S. K. negali pasirašyti, nepaneigia aplinkybės, jog S. K. galėjo pasirašyti ant testamento.

70. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino 2024 m. vasario 8 d. prašymo skirti dar vieną papildomą rašysenos ekspertizę. Apeliantas nurodė, kad liudytoja šalių teta A. B., parodė, kad atsakovė jai yra sakiusi, jog turi daug tuščių lapų su mamos (testatorės) parašais; atliekant rašysenos ekspertizę, nenustatyta, kad testatorė testamentą pasirašė gulėdama; testatorės parašai (abu) yra viduryje lapo, uždėti netvarkingai – visos šios nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, jog pirmiausiai ant tuščių lapų buvo pasirašiusi testatorė, o tik vėliau ant lapų atspausdintas testamento tekstas.

71. Iš 2024 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu garso įrašo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovų prašymą dėl trečios rašysenos ekspertizės skyrimo, motyvuodamas, kad byloje jau yra atliktos trys ekspertizės, byla pradėta nagrinėti prieš du metus, todėl papildomos ekspertizės skyrimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, be to šalys yra išnaudojusios galimybę teikti įrodymus.

72. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju atsakovės iniciatyva atlikus testatorės rašysenos ekspertizę, aktas surašytas 2022 m. gegužės 24 d.; teismo paskirtos rašysenos ekspertizės aktas surašytas 2022 m. gruodžio 22 d.; teismo psichiatrijos ekspertizės aktas surašytas teisme gautas 2023 m. birželio 30 d., todėl apeliantas turėjo galimybę, jei manė, kad yra būtina atlikti trečią testatorės rašysenos ekspertizę, teikti prašymą teismui per protingą terminą, kai byloje buvo gautas paskutinis ekspertizės aktas, o ne praėjus daugiau nei pusmečiui nuo paskutinio ekspertizės akto gavimo byloje. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 8 d. protokolinei nutarčiai, kad dar vienos ekspertizės skyrimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Nors pirmosios instancijos teismas minėtoje protokolinėje nutartyje nepasisakė dėl ieškovų prašymo skirti papildomą ekspertizę motyvų, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų prašyme nurodyti motyvai laikytini deklaratyviais, nes byloje esantys ir ištirti įrodomai, patvirtina, kad testamentą, kurio turinyje yra išreikšta autentiška testatorės valia, pasirašė S. K. Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodomos aplinkybės, kad galimai testatorė pirma pasirašė ant tuščių lapų, o po to buvo atspausdintas testamento turinys, laikytinos ieškovų iškelta niekuo nepagrįsta deklaratyvia versija.

Dėl galimybės susipažinti su garso įrašu per EPP sistemą

74. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo du failai MP3 formatu yra įkelti į bylą. Atidarius minėtus failus girdisi posėdžio metu padarytas garso įrašas. Nors apeliantas teigia, kad jį atstovaujanti advokatė negalėjo susipažinti su minėtu garso įrašu, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo, jog jam tokia susidariusi situacija trukdė ruoštis bylai, juo labiau, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apelianto atstovė buvo aktyvi, reiškė prašymus, dalyvavo posėdžiuose, teikė paaiškinimus. Be to, pažymėtina, kad apelianto atstovei 2023 m. spalio 20 d. paaiškėjus, kad ji negali susipažinti su garso įrašu per EPP sistemą, 2023 m. spalio 30 d. per e.Teismas.lt (pagalba@teismai.lt) buvo pasiūlyta apelianto atstovei atvykti į teismą ir gauti garso įrašą alternatyviu būdu. Apeliantas nenurodė, kad teismas nebūtų sudaręs galimybę gauti garso įrašą kitu būdu, todėl tai, kad iškilo problemos apelianto atstovei klausytis garso įrašą per EPP sistemą, nelaikytina, jog buvo padarytas esminis proceso pažeidimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo galimybę susipažinti su 2022 m. rugsėjo 6 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio garso įrašu per LITEKO sistemą ir šis garso įrašas buvo ir yra elektroninėje bylos medžiagoje, todėl vien tai, kad apelianto atstovė turėjo galimybę susipažinti su garso įrašu alternatyviu būdu, niekaip nedaro skundžiamo sprendimo nepagrįstu.

Dėl įrodymų vertinimo

75. Apeliantas skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, teigdamas, kad teismas vertino pavienius įrodymus, nesiedamas jų su visuma. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

76. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Taigi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

77. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).

78. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino byloje esančių įrodymų visumą – ekspertizės aktų išvadas, testamento sudarymo aplinkybes, testatorės medicininius dokumentus, ginčo šalių ir liudytojų parodymus.

79. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą: ekspertų išvadą, rašytinius įrodymus, liudytojų, kurie tiesiogiai bendravo su testatore ginčijamo testamento sudarymo laikotarpiu parodymus, darytina išvada, kad jie yra nuoseklūs, nėra prieštaringi ir paneigia apelianto teiginius, kad testamentas buvo pasirašytas ne testatorės ir dėl to jame nėra tikrosios testatorės valios. Pirmosios instancijos teismas įrodymus išsamiai tyrė, analizavo bei vertino, vertino šalių, paaiškinimus ir liudytojų parodymus, nepažeisdamas civilinio proceso teisės normų, įvertino visą byloje surinktą medžiagą. Teismas sprendimą priėmė remdamasis šių įrodymų visuma.

80. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

Dėl bylos procesinės baigties

81. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

82. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

83. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

84. Spręsdamas dėl atsakovams atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovų atstovo darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

85. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovei iš apelianto priteistinos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.