Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu bylos nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir A. K. ieškinį atsakovei L. J., trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė K. Š. dėl testamento nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai V. K. ir A. K. prašė pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2017 m. balandžio 24 d. testamentą, sudarytą S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 24 d. patvirtintą O. B., (duomenys neskelbtini) ligoninėje laikinai ėjusios direktoriaus pavaduotojo medicinai pareigas, priimtą saugoti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės K. Š., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu liudytoja A. B. parodė, kad su seserimi S. ji sutarė gerai, artimai bendravo. Būdavo, kad susiskambindavo po du kartus per dieną, vykdavo į svečius maždaug du kartus per mėnesį. Sesuo jai minėjo, kad jokio testamento vaikams nerašys, tikėjosi kad jie draugiškai pasidalins visą turtą. 2017 m. balandžio 24 d. apie 11 val. jai paskambino L. ir pasakė, kad mamą išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pas ją svečiavosi A. K.. Ji jam pranešė tą žinią ir patarė, kuo greičiau važiuoti pas mamą į ligoninę. Sesers reanimacijoje nelankė. Apie jokį testamentą S. nepasakojo. Jos sesuo visus vaikus mylėjo, taip pat mylėjo anūkus ir nei vieno neišskyrė. Apie teismo procesą, kuris vyko Jonavos apylinkės teisme ji žinojo. Ji kalbėjo apie tai su seserimi ir L.. Ji pasiūlė L. 500,00 eurų ginčo išlaidoms padengti, kvietė visus nueiti į kavinę ir taikiai išspręsti visus ginčus. Apie sesers testamentą sužinojo per laidotuves. Jai L. pasakė, kad turi kelis lapukus su mamos parašu. Mano, kad, jei būtų sesuo sudariusi testamentą, jai būtų pasakiusi. Ji apie tai, kad sesuo vyko į Jonavos apylinkės teismą, buvo pasisamdžiusi advokatą, nežinojo, jai sesuo to nepasakojo. Sesuo jai sakė, kad bandė perkalbėti L., jog neteiktų ieškinio broliams. Ji apie tai, kad V. K. pirmas buvo pareiškęs ieškinį atsakovei dėl nesumokėtų pinigų už žemės dokumentų tvarkymą nežinojo. Vieną kartą buvo nuvykusi pas seserį, kai ji buvo Kaune pas L.. Ji buvo sąmoninga, buvo galima su ja pasišnekėti. Su seserimi telefonu nebendravo.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. parodė, kad jos santykiai su broliais geri, su seserimi nebendrauja. Ji nepretenduoja į jokį sutuoktinio V. K. turtą ir nenori jokių priekaištų šia tema. 2017 m. balandžio 24 d. jos vyras gavo žinią iš brolio A., kad jų mama ligoninėje. Jie susiruošė ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kiek laiko buvo tiksliai, pasakyti negali, bet tikėtina pietų metas. S. K. buvo reanimacijoje, patekimas ribotas. Iš reanimacijos išėjusios darbuotojos, negali pasakyti, ar tai buvo gydytoja, slaugytoja ar kitas darbuotojas, jie paprašė įleisti į palatą, kad galėtų aplankyti mamą. Po kurio laiko jie gavo leidimą trumpam užeiti į reanimacijos palatą. S. K. buvo prijungta prie aparatų. Ji buvo intubuota. Jie bandė ją kalbinti, bet jokios reakcijos iš jos nebuvo, su jais nekalbėjo. Bendravimui galėjo trukdyti ir prijungti aparatai, bet, mano, kad ji nesiorientavo, kur yra, duso ji. Su mama daugiau bendravo V., o ji tik buvo šalia. Jie prabuvo apie 10 minučių. Jos įsitikinimu, būdama tokios būklės, S. K. neturėjo galimybės pasirašyti testamentą. Tą dieną L. ligoninėje nematė, taip pat nesutiko ir brolio A.. 2017 m. gegužės 1 d. nuvažiavus į ligoninę, S. K. ką tik buvo perkelta iš reanimacijos. S. K. su jais bendravo, jos sveikata buvo pagerėjusi. Apie turto dalybas S. K. sakė, kad norėtų kad po jos mirties vaikai pasidalintų po lygiai. Maždaug du metai iki uošvienės mirties, ji jau su ja nebendravo, dėl nesutarimų su L., tačiau jos sutuoktinis V. su mama bendravo, brolių santykiai su mama buvo geri. S. K. dėmesys L. kaip vieninteliai dukrai buvo didesnis, tačiau niekada nesakė, kad visus turtus nori palikti jai. Laikotarpiu, kai mama gyveno Kaune pas L., V. neturėjo galimybių su ja bendrauti, negalėjo paskambinti, L. buvo užblokavusi jo numerį.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad 2017 m. balandžio 24 d. jie buvo namuose. Apie 11 val. jiems paskambino teta A. B., pranešė, kad L. mamą išvežė į ligoninę. Tada jie nusprendė važiuoti į ligoninę. Į ligoninę atvyko apie 14 valandą. Į reanimacijos palatą įleido jos vyrą, o ji pasiliko už durų. Pro praviras palatos duris matė, kad S. prijungta prie aparatų, yra inkubuojama. Vyras A. reanimacijos palatoje užtruko apie 10 min. Jai pasakojo, kad mama į nieką nereagavo, su juo nekalbėjo. Jie mamą lankė kas antrą dieną, įleisdavo tik jos vyrą. Gegužės 1 dieną mama buvo perkelta į palatą. Mama jiems nepasakojo apie testamentą. Kiek su ja bendravo, ji nuolat minėjo, kad testamento nerašys, tegul vaikai patys dalinasi turtą. Po tėvo mirties santykiai tarp brolių ir sesers ypač paaštrėjo. S. K. turėjo pagalbinį ūkį, todėl jie padėjo jį prižiūrėti. Jos vyras dirbo žemę, sėjo. Dukra L. gyveno Kaune ir pas mamą atvykdavo tik savaitgaliais. Kai buvo priimtas sprendimas parduoti paskutinę karvę, pinigus už ją pasiėmė L.. Jiems davė kiaulę. Dar mamai esant gyvai tarp brolių ir sesers buvo bandoma turtą padalinti lygiomis dalimis. S. K. niekada neužsiminė, kad ketina savo turtą palikti anūkams, visus vienodai mylėjo, tik sakydavo, kad L. sūnus T. ir A. ji užaugino nuo mažens.

Teismo posėdžio metu liudytoja O. B. parodė, kad ji 2017 m. balandžio 24 d. ryte gavo pranešimą iš reanimacijos skyriaus, kad norima sudaryti testamentą. Ji nuėjo į reanimacijos skyrių ir bendravo su S. K.. Ji buvo sąmoninga, aiškiai išreiškė savo valią, kad visą turimą turtą nori palikti dukrai. Ji paklausė, ar ji neturi asmenų, kuriuos išlaiko, S. K. nurodė, kad išlaikytinių neturi. S. K. buvo prijungta deguonis, tuo metu lyg nebuvo su kauke. Kaukė apsunkina kalbėjimą, o ji kalbėjo aiškiai. Iš medicininių dokumentų ji nusirašė testatorės duomenis, o už reanimacijos durų buvusi dukra pateikė savo asmens dokumentą. Ji nusirašė duomenis ir nuėjo į administracijos skyrių. Pagal S. K. išsakytą valią buvo surašytas testamentas. Surašymas užtruko maždaug 10-15 minučių. Su šiuo testamentu ji grįžo pas S. K. ir jai perskaitė testamentą. S. K. testamentą pati pasirašė. Testatorė savo vardo ir pavardės nerašė, nes nėra tokio reikalavimo. Po to ji grįžo į administracijos skyrių, patvirtino testamentą, padarė įrašus testamentų registre. Jie sudarytų testamentų gydymo įstaigoje nesaugo, juos tik užregistruoja. Ji abu testamento egzempliorius padavė dukrai L. J., kad nuneštų į notarų biurą, sumokėtų rinkliavą. Vėliau ji atėjo į notarų kontorą pasirašyti į registracijos knygą. Visas testamento sudarymo procesas užtruko nuo 11 val. 30 min. iki 12 val. 30 min.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, kad pačiame testamento sudaryme jis nedalyvavo. O. B. direktoriaus pavaduotoja medicinai buvo paskirta 2017 m. kovo 14 d. Pagal darbines funkcijas jai buvo pavesta gydymo įstaigoje sudaryti testamentus. Su testamentų sudarymo tvarka ji buvo supažindinta. Gydymo įstaiga tik pasirūpina testamento sudarymu ir jo įregistravimu. Rinkliavą notarų biure turi susimokėti patys piliečiai.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. J. parodė, kad jis yra gydytojas radiologas. 2017 m. balandžio 24 d. tyrimų su S. K. neprisimena. Į klausimus gali atsakyti tik remdamasis medicininiais dokumentais. Jis vykdo gydytojų nurodymus, atlikdamas tyrimus. Jei tyrimai susiję su rizika, pacientas turi pasirašyti. Paprastai ambulatoriniame tyrime pacientas pasirašo ir pradedamas tyrimas. Stacionare vertinama, ar gali pasirašyti, leidžiama pasirašyti artimiesiems. Tai, kad asmuo negali pasirašyti, dar nereiškia, kad asmuo yra nesąmoningas.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. G. parodė, kad ji dirba anesteziologe-reanimatologe. 2017 m. balandžio 24 d. įvykių neprisimena, nes praėjo daug laiko. Paprastai atmintyje lieka išskirtiniai įvykiai, o pacientų su širdies nepakankamumu. S. K. gydymas buvo įprastinis. Pagal medicininius įrašus su paciente ji bendravo nuo 10 val. 10 min. iki 12 val. 30 min. Apie būklę pasakojo pati pacientė, jei pacientas yra nesąmoningas, parašoma, kad būklė nustatoma iš medicininių dokumentų arba artimųjų pasakojimų. Ji turi ir kitų darbinių funkcijų, todėl negali pasakyti, kad nuolat, nepertraukiamai buvo reanimacijos skyriuje. Pacientės būklę vertino pagal metodiką: akių atmerkimas, kalba, motorika. Sąmonė buvo įvertinta 15 balų, t. y. aukščiausias balas – pilnai sąmoningas žmogus. Ji kalbėjo, atmerkė akis, pati judėjo. Ar yra žodinis atsakas sprendžiama, ar asmuo sako suprantamus žodžius, ar prasmingai atsako į klausimus. Iš įrašų matyti, kad ji kalbėjo aiškiai. Šiuo atveju, pacientė duso, todėl iš žmogiškumo buvo duota pasirašyti šalia esančiam namiškiui, jei jo būklė prasta, pasirenki lengvesnį pacientui būdą pasirašyti. Akivaizdu, kad būdama reanimacijoje, S. K. jautėsi blogai. Jai trūko deguonies, todėl buvo tentai nosyje, tiekiamas deguonis. Po dviejų valandų nustačius, kad deguonies įsotinimas negerėja, buvo priimtas sprendimas uždėti deguonies kaukę, kad gautų didesnę deguonies koncentraciją. Žmogaus kalbėjimas su kauke yra apsunkintas, tačiau jis gali bendrauti, trumpam gali ją nusiimti.

Liudytoja D. B. parodė, kad ji dirba gydytoja (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos skyriuje. Ligonės S. K. neprisimena. Iš įrašų, esančių medicininiuose dokumentuose gali patvirtinti, kad 2017 m. balandžio 24 d. S. K. ryte buvo skubios pagalbos skyriuje. Čia ji užtruko apie valandą. Buvo išklausyti ligonės nusiskundimai, vertinama bendra jos sveikatos būklė. Ji duso, todėl kalbėjo pavieniais žodžiais, o ne sakiniais. Atlikus pirminius tyrimus, buvo priimtas sprendimas ją nukreipti į reanimacijos skyrių. Priimamajame buvo duota pakvėpuoti deguonies, kadangi ji duso. Pakvėpavus deguonies (duota kaukė) separacija padidėjo, priimamajame jai gana gerai gerėjo: nuo 68 su 6 litrų deguonies pakilo iki 83, būna, kad visiškai nekyla, negerėja. Žemiau 90 deguonies laikoma jau būtinoji pagalba. Su 68 asmuo yra dūstantis. Apie tai, kad gydymo įstaigoje galima sudaryti testamentą, ji nežinojo. Kada ir kokiomis aplinkybėmis S. K. sudarė testamentą, jai nežinoma.

Liudytojas R. P. parodė, kad ligonės S. K. neprisimena. Jis (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytoju anesteziologu reanimatologu, dirba reanimacijos skyriuje. Iš įrašų medicininiuose dokumentuose gali patvirtinti, kad 2017 m. balandžio 24 d. ji buvo gydoma reanimacijos skyriuje. Jos sveikatos būklę pradėjo jis stebėti po pietų ir tai patvirtina įrašai ligos istorijoje. Iš įrašų matyti, kad S. K. buvo uždėta deguonies kaukė. Tai patvirtina, kad pirminės priemonės nedavė norimo rezultato, todėl reikėjo skirti daugiau deguonies. Pagal ligos istorijoje esančius parametrus, sunku pasakyti, ar ligonė gebėjo priimti sprendimus. Tai nulemia žmogaus fiziologinės savybės – vienas ligonis geba, o kitas ne. Apie jokį testamentą ir jo sudarymo aplinkybes jis nežino. Sunku vertinti, ar būdama tokios būklės S. K. sugebėjo pasirašyti ir suprato turinį.

Ekspertė Aistė Juškienė paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. ir 2012 m. gegužės 14 d. prašymais nesinaudota, kadangi suabejota juose esančių parašų autentiškumu, jie nesutapo su visuma kituose dokumentuose esančiais parašais. Vieni iš požymių, kodėl buvo atmesti šie pavyzdžiai – juose geresnio išlavinimo, tempo nei pačios S. K.. Pavyzdžius atmeta tik esant rimtoms priežastims, aiškiems nesutapimams. Kilo abejonių, kad šiuos prašymus pasirašė kiti subjektai, ne S. K.. Požymių, kad parašai pasirašyti esant neįprastos būsenos, rašymui būdui, neįprastomis rašymui sąlygomis, nenustatyta. Pasirašant neįprastomis sąlygomis, skiriasi diagnostiniai požymiai suprastėja išlavinimas, sulėtėja tempas. Tiriamasis parašas atitiko bendruosius ir specialiuosius požymius, kurie svarbūs pagal pateiktus pavyzdžius. Įprastos pasirašymo sąlygos: atitinkančios įprastai pasirašytą asmeniui, pvz. sėdint prie stalo, t. y. neįtakojant jokiems šalutiniams (pvz. žemės drebėjimas) ar vidiniams (asmuo veikiamas vaistų, alkoholio) veiksniams. Pasirašymas gulint, gulsčiomis kažkiek gali įtakoti, tačiau šiuo atveju nematė jokių skirtumų nuo pateiktų pavyzdžių. Pasirašymas gulint galėtų būti laikomas pasirašymas neįprastomis sąlygomis, tačiau ne visų asmenų rašymo ypatumai keičiasi jiems gulint, sėdint ar stovint. Nustatant, ar pasirašė būtent tas asmuo, ekspertai atlieka pavyzdžių lyginamąjį tyrimą, jei pavyzdžiai atitinka bendruosius požymius ir tarpusavy atsikartoja specialieji požymiai, kurie gali ir neatsikartoti kiekviename paraše – normalu, kad žmogus pasirašo variantiškai, t. y. geras pasirašymo požymis.

Ekspertė Sandrina Šakavičienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad susipažinus su visa pateikta dokumentacija, šioje situacijoje nerado, kad moteris būtų konsultuota ar tai somatinio profilio stacionaruose gydytojo psichiatro dėl blogos psichinės būsenos, niekada nesilankė pas psichiatrą, nevertinta jos psichinė būsena, niekam nekilo abejonių dėl blogėjančios jos psichinės būklės. Todėl medicininio kriterijaus: ar tai senatvinės silpnaprotystės, somatinių ligų sukeltos demencijos, nefiksavo. Nevertinta nei atmintis, nei orientacija. Todėl buvo sunku įvertinti jos būseną reanimacijos skyriuje. Dokumentacija labai skurdi. Iš laboratorinio rodiklio sunku nustatyti kažkokį psichikos sutrikimą. Neneigia, kad moters būklė reanimacijoje buvo sunki, bet įrašų bylojančių apie blogą jos psichinę būseną, sutrikusią sąmonę, ryškius atminties orientacijos sutrikimus duomenų nėra. Dėl to, neignoruojant tos somatinės žmogaus patologijos, bet ir neturint duomenų apie psichinės būsenos pakenkimą (medicininio kriterijaus nebuvimą), nurodyta prielaidinė išvada. Nefiksuota, ar moteris išleidus ją iš stacionarų greitai atsistatydavo, S. K. nuo 2017 metų pragyveno iki 2021 metų, kartojosi stacionarizavimai somatinio profilio stacionaruose, būsena buvo blogėjusi, bet niekada nebuvo akcentuojama kad sutrikusios atminties, orientacijos, nekontaktiška. Reiškia, kad ženklių padarinių psichikos būsenai neturėjo. Jai nebuvo pakenkta deguonies svyravimų. Širdies nepakankamumas, inkstų nepakankamumas yra lėtinės ligos, ji daug metų jomis sirgo, nuo 2013 metų iki mirties. Šiuo atveju, aktualus jos psichinis stovis. Nėra duomenų, kaip tos ligos paveikė jos psichiką. Jeigu dėl deguonies trūkumo būtų pasireiškęs sumišimas, sutriktų sąmonė, turėtų būti kviečiami psichiatrai, kitoje dienoje pasireikštų liekamieji reiškiniai – šiuo atveju, tokių duomenų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Ginčo esmė ir nustatytos bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad bylos šalys V. K., A. K. ir L. J. yra vaikai (duomenys neskelbtini) mirusios S. K., kuri 2017 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje sudarė testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą O. B., (duomenys neskelbtini) ligoninėje laikinai ėjusios direktoriaus pavaduotojo medicinai pareigas (toliau – ir Testamentas), kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą po mirties paliko L. J.. Šalių tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu, jų tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Testatorės S. K. palikimą 2022 m. sausio 6 d. priėmė atsakovė L. J..

Byloje kilo ginčas dėl testatorės S. K. 2017 m. balandžio 24 d. testamento, kaip sudaryto nesant testatorės valios, t. y. suklastoto – pasirašyto ne pačios testatorės, arba testatorei nesuvokiant savo veiksmų reikšmės ir nesugebant jų valdyti, pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo.

Dėl ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

Įstatymu yra nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.). Asmens valia sudaryti sandorį gali būti išreikšta raštu, žodžiu ar kitokia valios išraiškos forma, taip pat gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog sandorį turi pasirašyti jį sudaręs asmuo. Parašas tarsi galutinai patvirtina sandorį sudarančio asmens valią ir reiškia asmens įsipareigojimą vykdyti sandorį. Asmens parašas atlieka šias funkcijas: 1) patvirtina pasirašiusio asmens tapatybę; 2) patvirtina asmens valios išraišką; 3) susieja pasirašiusį asmenį su dokumento turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).

Testamentas turi būti pasirašytas paties testatoriaus (CK 5.28 straipsnio 3 dalys). Taigi testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentą daro negaliojantį, tai ypatinga svarba turi būti skiriama fakto, kad testatorius pats negali pasirašyti testamento, nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

Byloje tiek ieškovų, tiek atsakovės iniciatyva buvo atliktos dvi rašysenos ekspertizės. 2022 m. gegužės 24 d. pagal atsakovės atstovo prašymą rašysenos ekspertas Aleksas Balsys atliko rašysenos ir parašo tyrimą bei parengė Ekspertizės aktą Nr. 20220524/01, kuriame pateikta išvada, kad Testamentą pasirašė pati S. K. (2022 m. gegužės 26 d. dok. Nr. 31462). Lietuvos teismo ekspertizės centras 2022 m. gruodžio 22 d. parengė ekspertizės aktą Nr. 11Š-137(22), kuriame nurodyta, kad tirti pateiktuose 2017 m. balandžio 24 d. testamento dviejuose egzemplioriuose S. K. vardu pasirašė S. K., jai įprastu parašu; požymių rodančių, kad parašai pasirašyti esant neįprastos būsenos, neįprastu rašymui būdu, neįprastomis rašymui sąlygomis, nenustatyta (2022 m. gruodžio 29 d. dok. Nr. 76620). Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertų pateiktomis išvadomis, kurių išvados viena kitai neprieštarauja, tuo labiau, kad aplinkybę, jog Testamentą pasirašė pati testatorė patvirtina ir gydytoja O. B. tiesiogiai dalyvavusi Testamento surašyme bei teismo posėdžio metu paliudijusi, kad Testamentą pasirašė pati testatorė. Ta aplinkybė, jog 2017 m. balandžio 24 d. medicininiuose dokumentuose pasirašė testatorę S. K. į (duomenys neskelbtini) ligoninę atvežusi jos dukra L. J., juose pažymint, jog S. K. negali pasirašyti, nepaneigia aplinkybės apie S. K. faktinį galėjimą pasirašyti ant Testamento. Liudytoja apklausta gydytoja R. G. paliudijo, kad atsižvelgiant į paciento būklę – šiuo atveju S. K. duso, ligoninės personalas iš žmogiškumo duoda pasirašyti šalia esančiam giminaičiui, papildomai neapkraunant paciento. Be to, susipažinus su S. K. medicininiais dokumentais matyti, kad S. K. dukra, atsakovė L. J. pasirašė ne tik atvežus S. K. į priimamąjį-skubios pagalbos skyrių, bet ir mamą išrašius iš ligoninės į namus (gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 11), kai S. K. būklė buvo pagerėjusi, 2020 m. liepos 22 d. paciento S. K. patvirtinime nesant Covid-19 ligos atvejo rizikos ((duomenys neskelbtini) ligoninės Asmens S. K. sveikatos istorijos l. 51). Atsakovė teismo posėdžio metu pati nurodė, kad savo parašu pasirašydavo ant medicininių dokumentų mamai paprašius. Pastarosios aplinkybės leidžia manyti, kad atsakovė kaip S. K. artimas giminaitis pasirašydavo vietoj S. K. ne tik tais atvejais, kai S. K. iš tiesų pagal savo sveikatos būklę negalėdavo pasirašyti. Taigi, teismas įvertinęs pastaruosius įrodymus bei, atsižvelgdamas, kad nėra juos paneigiančių kitų patikimų įrodymų, laiko ieškovų motyvus dėl testatorės S. K. parašo suklastojimo neįrodytais, todėl šiuo pagrindu ieškovų ieškinys atmestinas.

Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriuje 2023 m. gegužės 22 d. – 2023 m. birželio 28 d. buvo atlikta S. K. pirminė pomirtinė ekspertizė, kurios pagrindu priimtas Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-323/2023, kuriame pateiktos išvados, kad 1) S. K., mirusi (duomenys neskelbtini), testamento sudarymo metu ((duomenys neskelbtini) iki 12.30 val.), atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, pateikiama prielaidinė išvada, kad galimai galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius bei šiuos veiksmus valdyti; 2) S. K.. testamento sudarymo metu ((duomenys neskelbtini) iki 12.30 val.), nestebėta ženklių psichikos sutrikimų bei somatinės patologijos, turinčios įtakos sveikatos būklei: susijaudinimo būsenos; deguonies trūkumo ar kitos emocinės būsenos, turinčios reikšmės tinkamai testatorės valios išraiškai ir gebėjimui suvokti savo veiksmus, jų reikšmę ir padarinius; nėra požymių, kad S. K. galėjo veikti verčiama bei veikiama psichologiniu spaudimu; 3) S. K., testamento sudarymo metu ((duomenys neskelbtini) iki 12.30 val.), atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, galimai galėjo logiškai, adekvačiai ir visapusiškai įvertinti situaciją, ją įsisąmoninti, išreikšti ir priimti jos valią atitinkantį sprendimą; 4) Rentgenologiniame tyrime, kuris buvo atliktas apie 10 val., lapo skiltyje „Su radiologiniu tyrimu sutinku“ nurodoma, kad S. K. „negali pasirašyti“ (žr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus Rentgenologinio tyrimo lapą). Vertinant S. K. būklę rentgenologinio tyrimo atlikimo metu (apie 10 val.) ir testamento pasirašymo laiką (iki 12.30 val.), S. K. bendra sveikatos būklė ir sąmoningumas, vertinant deguonies rodiklius, išliko tokia pati; 5) S. K. testamento sudarymo metu nustatyti deguonies rodikliai (CO2- 46mmhg/P02-33%) neturėjo ženklios įtakos testatorės sąmoningumui. Taip pat pažymima, kad, nežiūrint į nustatytus rodiklius, ligos istorijoje nefiksuojamas pagrindinis (bazinis) lėtinės smegenų išemijos klinikinis požymis – tai pakitusi psichikos būsena, sutrikusios kognityvinės funkcijos. Psichikos sutrikimai, sukelti smegenų išemijos, vystosi palaipsniui nuo lengvų kognityvinių funkcijų, emocijų, elgesio sutrikimų iki demencijos sindromo (įgytos silpnaprotystės) (2023 m. liepos 4 d. dok. Nr. 40460).

Iš pomirtinės ekspertizės, teismo posėdžio metu ekspertės S. Šakavičienės duotų paaiškinimų matyti, kad atliekant pomirtinę ekspertizę nepakako objektyvių duomenų nustatyti testatorės psichikos sutrikimą ar išreikštą silpnaprotystę, kurių pagrindu būtų galima daryti kategorišką išvadą, jog testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti: iš medicininių dokumentų matyti, kad S. K. nebuvo konsultuojama gydytojo psichiatro, jai nenustatytas joks psichikos sutrikimas, jokių įrašų apie jos psichinę būklę nei prieš (duomenys neskelbtini), nei per stacionarinį gydymą ar po jo iki pat testatorės mirties, t. y. dar 4 metus. Nors ekspertė nurodė, kad turimi duomenys (testatorei diagnozuotos ligos, testamento sudarymo metu buvę deguonies rodikliai) leidžia daryti tik teorinę prielaidą apie tai, kad testatorė testamento sudarymo metu galėjo turėti tam tikro lygio pažintinės veiklos sutrikimo požymių, tačiau objektyvių duomenų teigti, kad testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nepakanka. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio išvados yra reikšmingas įrodymas vertinant ginčijamą sandorį sudariusio asmens būseną sandorio sudarymo metu. Nors šis įrodymas ir neužkerta kelio ieškovams įrodinėti, o teismui – pagrįsti sandorį sudariusio asmens nesugebėjimą suprasti savo veiksmų kitais įrodymais (pvz., liudytojų parodymais), tačiau nulemti priešingą, nei teismo ekspertizės akte nurodyta, išvadą galėtų tik ypač svarių įrodymų visuma. Šiuo atveju, teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčios, S. K. (duomenys neskelbtini) apžiūrėjusios, gydymą skyrusios gydytojos anesteziologė-reanimatologė R. G., skubios pagalbos skyriaus gydytoja D. B. paaiškino, kad, nors šio atvejo kaip išskirtinio neatsimena, tačiau iš medicininių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) S. K., nepaisant sunkios būklės dėl deguonies trūkumo, buvo sąmoninga, jos sąmonė pagal Glasgow komos skalę buvo įvertinta 15 balu ((duomenys neskelbtini)ligoninės asmens S. K. sveikatos istorijos 33 lapas), t. y. aukščiausiu balu, o tai leidžia daryti išvadą, kad S. K. buvo visiškai sąmoninga, ji pati išsakė sveikatos nusiskundimus, aiškiai, nors ir pavieniais sakiniais, tačiau prasmingai atsakinėjo į užduodamus klausimus, savarankiškai judėjo. Tai, kad S. K. prasmingai atsakinėjo į klausimus patvirtina ir testamentą patvirtinusi O. B., (duomenys neskelbtini) ligoninėje laikinai ėjusios direktoriaus pavaduotojo medicinai pareigas. Ji parodė, kad S. K. aiškiai atsakinėjo į užduodamus klausimus. Neneigia, kad deguonies kaukė apsunkina asmens kalbėjimą, tačiau esant su ja, nors ir ribota, tačiau galimybė pacientui kalbėti yra. Tą patvirtina ir liudytoja apklausta gydytoja R. G., pridėdama, kad pacientas gali trumpam deguonies kaukę nusiimti. Gydytojas R. P., nors ir testamento sudarymo metu nestebėjo S. K. sveikatos būklės, tačiau teismo posėdžio metu parodė, kad pagal S. K. ligos istorijoje esančius parametrus, ligonis pagal jam būdingas fiziologines savybes gali gebėti priimti sprendimus.

Pažymėtina, kad Anesteziologijos – reanimacijos, intensyvios terapijos skyriaus slaugos dienyne nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) pažymima, S. K. esant sąmoninga. Iš byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijos knygelės, UAB „(duomenys neskelbtini) klinika“ ambulatorinės asmens istorijos knygelės matyti, kad S. K. dažnai lankėsi gydymo įstaigose dar iki (duomenys neskelbtini) stacionarizavimo, dėl tų pačių (duomenys neskelbtini) fiksuotų sveikatos nusiskundimų S. K. stacionarizuota (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ligoninė asmens sveikatos istorijos knygelės l. 33, 35, 36, 39, 40, 42-45, 47, 48). Visais atvejais pažymima, jog S. K. buvo sąmoninga, orientuota, pagal Glasgow komos skalę nustatyta aukščiausias 15 balas. 2019 m. lapkričio 11 d. pagal Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų aprašą atliktas S. K. būklės vertinimas, iš kurio matyti, kad S. K. sąmonė nesutrikusi, orientacija laike, erdvėje, savyje nesutrikusi, bendravimas normalus, gebėjimas mąstyti ir priimti sprendimus yra, paciento žinios apie ligą pakankamos (UAB „(duomenys neskelbtini) klinika“ ambulatorinė asmens istorija). Iš to darytina išvada, kad niekam: nei testatorės artimiesiems, nei skirtingų specializacijų gydytojams, pas kuriuos S. K. lankėsi, nekilo abejonių dėl jos psichinės būklės, galėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę.

Tuo tarpu ieškovai šioje civilinėje byloje teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių medikų duotus parodymus, medicininiuose dokumentuose fiksuotus įrašus, liudijančius apie S. K. sąmoningumą, įrodymų, patvirtinančių, kad testamento sudarymo dieną S. K. psichikos sveikata buvo pablogėjusi, kad jai būtų buvusi išsivysčiusi psichikos liga ir (ar) sutrikimas. Ekspertizės metu, be kita ko, buvo analizuojama turima S. K. medicininė dokumentacija ir vertinama, ar jos bendra sveikatos būklė, taip pat (duomenys neskelbtini) buvęs deguonies trūkumas turėjo (galėjo turėti) įtakos psichinei būsenai. Ekspertizės akte nurodyta, kad S. K. testamento sudarymo metu nustatyti deguonies rodikliai neturėjo ženklios įtakos testatorės sąmoningumui, teismo posėdžio metu parodė, kad nėra jokių duomenų, jog dėl buvusios sveikatos būklės, taikyto gydymo išsivystė psichikos sutrikimas. Teismas daryti išvadą ir spręsti, kad S. K. diagnozuotos ligos, susirgimai galėjo daryti įtaką jos valiai (apsisprendimui) sudaryti ginčijamą testamentą, neturi jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovų ir jų sutuoktinių nurodoma S. K. fizinė būklė (tai, kad ji gulėjo, nekalbėjo, nejudėjo, jai buvo prijungti deguonies aparatai, kurie, be kita ko, riboja asmens galėjimą komunikuoti), įvertinus ir tai, kad į (duomenys neskelbtini)ligoninę S. K. buvo atvežta 9.16 val. ryto, jai buvo atlikta ne viena, dusulio kankinančiam asmeniui varginanti procedūra, o ieškovai mamą aplankė po pietų ir itin trumpam laikui, nepatvirtina, kad S. K. negalėjo adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkantį sprendimą. Tuo labiau, kad liudytoja ieškovo V. K. sutuoktinė R. K. teismo posėdžio metu davė deklaratyvius, niekuo nepagrįstus parodymus: nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis V. K. (duomenys neskelbtini) reanimacijos skyriuje buvo tik 10 minučių, daugiau su testatore bendravo V. K., tačiau nepaisant to, kad S. K. bendravimui galėjo trukdyti ir prijungti aparatai, ji padarė išvadas, jog S. K. tuo metu nesiorientavo, duso. Kita liudytoja, ieškovo A. K. sutuoktinė V. K., duodama parodymus, nurodė, kad reanimacijos palatoje nebuvo, ji pasiliko už durų, situaciją stebėjo pro praviras palatos duris.

Pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamą reikšmę turi testatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio (paskutinė) priemone. Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Aplinkybė, kad testatorė testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto. Ginčo testamento sudarymo, tvirtinimo aplinkybės, ginčo laikotarpiu su testatore bendravusių, ryšius palaikiusių liudytojų parodymai, medicininiai dokumentai, ekspertizės išvada nepatvirtina, kad dėl savo sveikatos būklės S. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Taigi nenustačius iš esmės jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad testatorės būsena (jos sveikata, psichikos būklė ir kitos svarbios aplinkybes) nulėmė jos nesugebėjimą suprasti savo veiksmų (medicininis kriterijus), ieškovų prašymas pripažinti negaliojančiu S. K. (duomenys neskelbtini) testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas – byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuponuoja vienareikšmiškos išvados, kad testatorė S. K. testamento sudarymo metu – (duomenys neskelbtini) dėl sveikatos būklės negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo atsakovei, dukrai L. J., kuri, be kita ko, kaip matyti medicininių dokumentų dažniausiai lydėdavo testatorę į gydymo įstaigas, iš liudytojos V. K. duotų parodymų matyti, kad testatorę S. K. siejo ypatingas ryšys su jos anūkais – L. J. sūnumis T. ir A., kuriuos ji augino nuo mažens, R. K. parodė, kad S. K. dėmesys L. kaip vieninteliai dukrai buvo didesnis. Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovus ir atsakovę, dar būnant jų mamai gyvai, siejo konfliktiniai santykiai, savo nesutarimus jie ne kartą sprendė teisminiu būdu, į juos buvo įtraukta ir jų mama. Apie teisminius procesus S. K. nepasakojo savo seseriai A. B., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad jas siejo artimas ryšys ir testamento sudarymo atveju, S. K. jai būtų pasakiusi. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad artimieji giminaičiai jų ir S. K. santykius vertino subjektyviai, iškreiptai ir S. K. buvo linkusi nutylėti apie savo priimamus sprendimus.

Pažymėtina, kad oficialiesiems testamentams prilyginami asmenų, kurie gydosi ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo-profilaktikos įstaigose, sanatorijose arba gyvena senyvo amžiaus asmenų arba asmenų su negalia socialinės globos namuose, testamentai, patvirtinti tų ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčiųjų gydytojų, taip pat senyvo amžiaus asmenų arba asmenų su negalia socialinės globos namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų (CK 5.28 straipsnio 6 dalies 1 punktas). CK 5.28 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys privalo kiek įmanoma greičiau perduoti patvirtintus testamentus notarui teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 105 patvirtintos Oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų perdavimo saugoti notarams tvarkos 3 punkte numatyta, kad asmenys, turintys teisę tvirtinti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus, patys arba per savo įgaliotus asmenis privalo kiek įmanoma greičiau perduoti patvirtintus oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus saugoti notarui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1R-225 patvirtintų Oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų tvirtinimo ir perdavimo saugoti notarams rekomendacijų 8 punkte numatyta, kad, siekiant užtikrinti testatoriaus ir jo galimų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, testamentui sudaryti ir patvirtinti taikomi slaptumo reikalavimai, t. y. asmenys privalo užtikrinti atliekamo veiksmo slaptumą ir neatskleisti tretiesiems asmenims nei testamento turinio, nei paties sudarymo fakto, taip pat sudaryti tokias testamento sudarymo, tvirtinimo, duomenų apie sudarytą testamentą saugojimo sąlygas, kurios atitiktų slaptumo reikalavimus.

Teismo posėdžio metu O. B., patvirtinusi S. K. testamentą, parodė, kad testamentą į notarų biurą nunešė testatorės dukra, o ji notaro knygoje pasirašė vėliau. Šiuo veiksmu buvo pažeista testamentų perdavimo saugoti notarui tvarka bei neužtikrintas testamento sudarymo bei jo turinio konfidencialumas.

Šiuo klausimu pasisakytina, kad, ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Galutines išvadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiškai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

Teismas vertina, kad nustatyti trūkumai nėra esminiai bei sudarantys pagrindą ignoruoti, negerbti testatorės valios ir testamentą pripažinti negaliojančiu. Teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl minėtų pažeidimų galėjo būti neišreikšta tikroji testatorės S. K. valia: pažeidimai iš esmės padaryti jau po to, kai S. K. buvo išreiškusi savo valią dėl palikimo, S. K. apie norą sudaryti testamentą, kaip nurodė L. J., pirmiausiai pasakė jai (byloje pastarąją aplinkybę paneigiančių duomenų nėra, atvirkščiai – kaip matyti, L. J. atvežė S. K. į (duomenys neskelbtini) ligoninę, buvo kartu su testatore, prieš sudarant testamentą padavė savo asmens dokumentą O. B. ir išvyko į namus surinkti S. K. epikrizių). Taigi, pati testatorė savo noru atsakovei išsakė norą sudaryti testamentą ir atskleidė jo turinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 2 420 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios pagrįstos PVM sąskaitomis-faktūromis bei jų pagrindu atliktais mokėjimais, 1 000 Eur suma, išmokėta ekspertui Aleksui Balsiui, iš viso 3 420 Eur, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 1 710 Eur.

Bylą nagrinėjant teisme patirta 79,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų V. K. ir A. K. (CPK 93, 96 straipsniai).

Ieškovui V. K. gražintinas į teismo depozitinę sąskaitą už rašysenos ekspertizės atlikimą 2022 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 16 sumokėto užstato likutį – 20,84 Eur.

Įsiteisėjus sprendimui, naikintinos 2022 m. vasario 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovų V. K. ir A. K. ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2022 m. vasario 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei K. Š. sustabdyti mirusios S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo bylą.

Priteisti iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 710,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dešimties eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 710,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dešimties eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 79,68 Eur (septyniasdešimt devynių eurų 68 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. iš kiekvieno po 39,84 Eur (trisdešimt devynis eurus 84 ct), nurodant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Grąžinti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 16 į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą sumokėto užstato likutį – 20,84 Eur (dvidešimt eurų 84 ct), pinigus pervedant į atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Grąžinimą pavesti Šiaulių apylinkės teismo Finansų skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.