- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-259-324/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- G. P.
- Ieškovas
- M. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. patikslintą ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo G. P. priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. Š. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu teismo prašė pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 nustatytą atsakovo G. P. (toliau – ir atsakovas) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. P., gimusia (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametė dukra); iki dukra sulauks penkių metų amžiaus, nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį atsakovas su dukra bendrauja dukros gyvenamojoje vietoje du kartus per savaitę po dvi valandas, dalyvaujant ieškovei, o praėjus šiam laikotarpiui dar du metus nustatyti atsakovo bendravimą su dukra ją pasiimant iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio vieną savaitgalio dieną, be nakvynės. Nuo 2022 m. liepos 26 d. nustatyti atsakovo bendravimą su dukra antrą ir ketvirtą savaitgalius, nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val., ją pasiimant ir grąžinant į gyvenamąją vietą. Ieškovė taip pat prašė pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 nepilnametei priteisto kasmėnesinio išlaikymo (po 100 Eur per mėnesį) dydį, iki dukros pilnametystės jį padidinant iki 180 Eur.
2. Ieškovė 2019 m. vasario 5 d. pareiškimu (DOK-15894) patikslino pradinio ieškinio reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos pakeitimo, prašydama nustatyti atsakovo bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra bendrauja pirmą, trečią ir ketvirtą savaitgalius, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir į ją grąžindamas sekmadienį iki 12 val. Taip pat prašė nustatyti, jog atsakovas bendrauja su dukra per šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, šv. Velykas, atostogų metu (po 7 d. nepertraukiamai birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais), Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną, aptarė bendravimą vaikui susirgus.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. dar kartą patikslino ieškinį (DOK-100318), prašydama padidinti išlaikymo nepilnametei dukrai sumą nuo 100 Eur sumos iki 220 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d. Taip pat patikslino reikalavimą dėl teismo nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos pakeitimo, nurodydama, kad faktinės aplinkybės yra pasikeitusios – nuo 2019 m. gegužės mėnesio ieškovė su dukra gyvena Didžiojoje Britanijoje. Nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose, ieškovė palaikė patikslintą ieškinio reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir prašė jį tenkinti, tačiau 2022 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą dėl reikalavimo dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo. Teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino, priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo tvarką.
4. Nurodė, kad šalys yra nepilnametės dukros tėvai. Šalių santuoka nutraukta Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017, šiuo sprendimu dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, leidžiant dukrą išsivežti nuolat gyventi į užsienį, o iš atsakovo priteistas dukters išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimu taip pat nustatyta nepilnametės dukters bendravimo su atsakovu tvarka. Atsakovas nuo ieškovės su dukra sugrįžimo į Lietuvą buvo nusišalinęs nuo dukters auginimo ir jos išlaikymo, metus laiko dukros nelankė, ja nesirūpino, išlaikymo dukrai neteikė. Ir tik tuomet, kai ieškovė kreipėsi į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo, atsakovas epizodiškai pradėjo rodyti iniciatyvą bendrauti su dukra. Kadangi mergaitei tik treji metai, dukra nėra palaikiusi nuolatinio ryšio su skyrium gyvenančiu atsakovu ir yra atotrūkis tarp tėvo ir vaiko, būtina iš naujo atkurti tėvo ir vaiko ryšį, todėl nepilnametės dukters bendravimas su atsakovu turėtų vykti palaipsniui. Dukra yra emociškai prie motinos prisirišusi, pripratusi prie įprastinių gyvenimo sąlygų, aplinkos, be mamos neužmiega, todėl dukros atskyrimas ilgesniam laikui nuo mamos mažametei pakenktų, ji jaustųsi nesaugiai, patirtų stresą, neigiamus išgyvenimus ir tai traumuotų vaiką psichologiškai. Su atsakovu nepavyksta taikiai susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos atkūrimo. Priešingai, atvykęs į ieškovės namus atsakovas iš karto pareiškė norą bendrauti su vaiku ne vaiko namuose, reikalauja, jog jis turi teisę pasiimti dukrą dviem savaitėms į savo namus. Teismo sprendimu nustatytas išlaikymo prievolės paskirstymas šiuo metu jau nebeatitinka įstatymo reikalavimų dėl abiejų tėvų pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą. Pasikeitė ir dukters poreikiai. Nuo 2019 m. rugsėjo mėn. ji pradėjo lankyti pradinę mokyklą, esančią Didžiojoje Britanijoje. Prasidėjus naujiems dukters mokslo metams, ieškovė turės ją aprūpinti kanceliarinėmis prekėmis, drabužiais ir avalyne, pasirūpinti transportu, kuriuo dukra vyks į ugdymo įstaigą. Ieškovės paskaičiavimu, dukters poreikiai sudaro 500 Eur. Ieškovei su nepilnamete dukra pakeitus gyvenamąją vietą, t. y. joms persikėlus nuolatiniam gyvenimui į Didžiąją Britaniją, būtina pakeisti atsakovo bendravimo tvarką su dukra. Kadangi ieškovė su dukra šiuo metu gyvena užsienyje, mano, kad reikia nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri užtikrintų ne tik dukros interesus, tačiau ir atsakovo teisę bendrauti su dukra maksimaliai, kad būtų išsaugotas jų tarpusavio ryšys.
Atsiliepimas
5. Atsakovas su pradinio ir patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo, nustatyta ieškovės bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka bei priteistas išlaikymas. Ieškovės siūloma bendravimo su dukra tvarka prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Ieškovės elgesys jo ir nepilnametės dukters atžvilgiu yra netoleruotinas, žeidžia nepilnamečio vaiko interesus palaikyti ryšius su savo tėvu, jų nenutraukti. Atsakovui laikinai išvykus nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. gegužės12 d. į užsienį ieškoti darbo, ieškovė užvedė civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo. Byloje, neišnaudojus visų priemonių įteikti jam procesinius dokumentus, jam nedalyvaujant, neturint galimybės pateikti atsikirtimus į ieškinį, Kėdainių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo buvo nutraukta jo ir ieškovės santuoka ir išspęsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, įskaitant ir atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi klausimą. Grįžęs iš užsienio, atsakovas pradėjo ieškoti sutuoktinės ir dukters. Sutuoktinę surado (duomenys neskelbtini), gyvenančią su kitu vyriškiu. Norėjo pasimatyti su dukra, tačiau ieškovės sugyventinis pasakė, kad, norėdamas pasimatyti su dukra, turi įspėti prieš 10 dienų. Vaiko motina riboja atsakovo galimybes matytis su dukra, nors nuo pat mergaitės gimimo jis rūpinosi dukra, ją augino. Su dukra jį sieja didelis emocinis ryšys. Motina nesupranta jos daromos žalos vaikui, iš esmės uždrausdama jam su dukterimi bendrauti ir dalyvauti jos gyvenime. Ieškovė praktiškai neturi nuolatinės savo gyvenamosios vietos. Atsakovo ryšys su dukra yra nenutrūkęs, vaikas jo pasiilgsta. Ieškovė visuomet stengiasi sukurti tokią situaciją, kad su vaiku jis galėtų pasimatyti arba prieš pietų miegą, arba vakarais, kuomet vaikas yra pavargęs ir bendravimas objektyviai negali būti kokybiškas. Nors ieškovė siekia, kad bendravimas būtų jos gyvenamojoje vietoje po 2 valandas, tačiau nutyli, kad ieškovės sugyventinio aplinkoje jis yra sutinkamas nepalankiai, yra priverstas pasikalbėti bei bendrauti su vaiku automobilyje arba sėdėti patvoryje. Akivaizdu, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra aiškiai per mažo intensyvumo ir prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Ieškovė nepateikė duomenų, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar vaiko poreikiai per 7 mėnesius, todėl nėra pagrindo keisti išlaikymo dydį.
Šalies argumentai
6. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017, kuriuo nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ir nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; pakeisti šio sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir iš ieškovės nepilnametei dukrai priteisti po 100 Eur išlaikymą mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki mergaitės pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teisėmis naudoti paskiriamas atsakovas; pakeisti šio sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime nustatymo, nustatyti atsakovo nurodytą ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką.
7. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. atsakovas, atvykęs į Kauną pasiimti bendravimui dukrą, gavo ieškovės SMS žinutę, kad ji yra priėmusi sprendimą išvykti gyventi į užsienį. Atsakovo rašytinio sutikimo išsivežti vaiką nuolatiniam gyvenimui už Lietuvos ribų ieškovė nėra gavusi, nieko apie savo planus jam nėra sakiusi. Ieškovės gyvenimo būdas ir elgesys yra nesuderinamas su nepilnamečio vaiko interesais ir daro jam žalą. Kiek atsakovui žinoma, ieškovė su dukra galimai gyvena (duomenys neskelbtini), ten gyvena ieškovės naujasis sugyventinis. Nuo dukters gimimo atsakovas rūpinosi dukra, ją augino. Dukrą ir atsakovą sieja didelis emocinis ryšys, motina absoliučiai nesupranta jos daromos žalos vaikui, iš esmės uždrausdama jam su dukterimi bendrauti ir dalyvauti jos gyvenime. Motina neužtikrina nepilnamečiui vaikui pastovios ir saugios gyvenamosios vietos bei aplinkos. Jis turi nekilnojamąjį turtą – nuolatinę gyvenamąją vietą Kėdainių miesto priemiestyje. Ieškovė neužtikrina stabilios psichologinės aplinkos tiek nuolat keisdama gyvenamąsias vietas, tiek ir sugyventinius bei draugus, tiek apsunkindama tėvo bendravimą su nepilnamete dukra. Ji nėra brandi auginti mažametę dukrą, nes savo sprendimus, susijusius su dukros ir tėvo interesų suderinimu, sprendžia daugiau ambicijų ir keršto jam pagrindu, o ne siekdama vaiko gerovės; net ir Kėdainių teismo sprendimo ieškovė nesilaikė. Gyvendama Lietuvoje savo gyvenamąją vietą ir dukrą slėpė, dirbtinai kėlė nepatogumus dėl bendravimo ir t.t., tuo darydama didelę žalą dukrai. Ieškovė neužtikrina, kad vaikui būtų išlaikomi šeimos ryšiai ne tik su tėvu, bet ir su broliu E. P.. Brolio ir sesers ryšys yra stiprus. Nėra duomenų, kad atsakovas nesugebėtų auginti vaiką. Ieškovė be jo sutikimo išvežė vaiką gyventi į užsienį. Nors Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendime yra sąlyga, kad ieškovei leidžiama dukrą išsivežti nuolat gyventi į užsienį, tačiau, kadangi nėra nurodyta konkreti užsienio šalis, o sprendimo priėmimo metu ieškovės gyvenamoji vieta nurodyta Vokietijoje, ieškovei reikėjo jo sutikimo išvežti dukrą į kitą, nei Vokietija, užsienio valstybę. Tokia nestabili aplinka, nuolatinis gyvenamosios vietos, supančių asmenų keitimas, neatsakingas ieškovės elgesys yra nesuderinamas su mažametės poreikiais į saugią ir stabilią aplinką, šeiminių ryšių su pačiais artimiausiais vaiko giminaičiais (tėvu, broliu) išsaugojimą, todėl nustatyta vaiko gyvenamoji vieta turi būti pakeista ir nustatytina su atsakovu. Atitinkamai turi būti pakeista ir sprendimo dalis dėl išlaikymo teikimo. 100 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui, priteistą Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu, turi teikti ieškovė. Pakeistina yra bendravimo su nepilnamete dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarka ieškovės atžvilgiu.
8. Ieškovė nesutiko su atsakovo patikslintu priešieškiniu. Nurodė, kad atsakovo argumentai, jog Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas nuslepiant atsakovo faktinę gyvenamąją vietą ir neišnaudojus visų galimybių jam įteikti procesinius dokumentus bei jam neturint galimybės pateikti atsiliepimo į santuokos nutraukimo bylą, yra nepagrįsti. Atsakovas buvo kreipęsis į Kauno apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje, tačiau Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi civ. byloje Nr. A2-19483-347/2018 atsakovo prašymas buvo atmestas. Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2109-601/2018 Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis palikta nepakeista. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė yra pakeitusi net 6 gyvenamąsias vietas ar kad keičia sugyventinius, kad vaiko tėvas nežino vaiko gyvenamosios vietos adreso, yra noras sumenkinti ieškovę ir kaip mamą, ir kaip moterį. Ieškovė ne kartą bandė šį ginčą spręsti abipusių nuolaidų būdu, siekė taikos sutarties, naudojosi mediatoriaus paslaugomis, tačiau nei vienas iš pasiūlymų vaiko tėvo netenkino. Ji užtikrina vaiko ir tėvo bendravimą telekomunikacinėmis priemonėmis, 2019 m. liepą atvyko į Lietuvą ir praktiškai mėnesį atsakovas turėjo galimybę praleisti su dukra, tačiau tai nepadėjo susitarti dėl bendravimo tvarkos. Atsakovas nurodo, jog dukrą jis augino ir rūpinosi ja nuo pat gimimo, tačiau tai prieštarauja nurodytiems teismų procesiniams sprendimams, kuriuose buvo konstatuota, kad atsakovas metus laiko visiškai nebendravo su dukra, nesidomėjo jos augimu ir raida, neteikė dukrai reikalingo išlaikymo. Atsakovas neįrodė, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų. Atsakovui rūpi tik jo asmeniniai interesai, jis ilgą laiką neteikė dukrai išlaikymo, o vėliau išlaikymą turėjo išieškoti antstolė. Atsakovo ryšys su dukra nėra toks stiprus ir tvirtas kaip ieškovės ir dukros, kadangi itin svarbiu dukros raidos laikotarpiu atsakovo nebuvo šalia, jam nerūpėjo dukros poreikiai ir interesai. Dukra nuo 2018 m. birželio 11 d. gyveno su ieškove. Atsakovas buvo dukrą išsivežęs iš šalių gyvenamosios vietos Vokietijoje į Lietuvą ieškovei nežinant. Ieškovei grįžus į Lietuvą 2017 m. birželio mėn. ir atvykus pasimatyti su dukra, ji rado atsakovą persipjovusį venas, iškvietė greitąją pagalbą. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas nėra stabilios psichinės būsenos. Dukros gyvenamosios vietos, net ir laikinos, nustatymas kartu su juo paneigtų geriausių vaiko interesų principą, be to, dukrai nebūtų užtikrinta saugi aplinka. Nuo šio įvykio (2017 m. birželio 21 d.) iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo (2018 m. birželio 26 d.) atsakovas su dukra nebendravo, neteikė jai išlaikymo, jam nebuvo įdomu nei kur dukra gyvena, nei kaip ji laikosi, ar jai nieko netrūksta. Atsakovas serga (duomenys neskelbtini) (daline, lėtine), kuri priskiriama (duomenys neskelbtini) ligoms. (duomenys neskelbtini). Dėl tokios atsakovo sveikatos būklės kyla pagrįstų abejonių, ar jis gali rūpintis kitu asmeniu, ypač mažamečiu.
9. Pirmosios instancijos teisme 2022 m. gegužės 3 d. teisme gautas atsakovas pareiškimas dėl priešieškinio dalyko patikslinimo – papildymo alternatyviu reikalavimu (DOK-58171). Atsakovas nurodė, kad, jei teismas netenkintų jo priešieškinio reikalavimo pakeisti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu, tokiu atveju prašo pakeisti Kėdainių rajono aplinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamete dukra ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:
1. Atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra nelyginiais metais (2021, 2023 ir t.t.) nuo liepos 25 d. iki rugpjūčio 20 d. įskaitytinai ir nepertraukiamai, o lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 20 d. įskaitytinai ir nepertraukiamai bei kiekvienais nelyginiais metais nuo gruodžio 22 d. iki sausio 2 d. įskaitytinai ir nepertraukiamai.
2. Nepilnametės dukters išvykimo iš gyvenamosios vietos kelionės bilietais ir palyda pasirūpina atsakovas. Nepilnametės dukters grįžimo į gyvenamąją vietą kelionės bilietais ir palyda pasirūpina ieškovė.
3. Šalys privalo išsiųsti kelionės bilietus viena kitai ne vėliau kaip 7 dienos iki numatomo išvykimo.
4. Esant galimybei dukrą vežti automobiliu, šalys viena kitą apie tai informuoja ne vėliau kaip 10 dienų iki numatomos kelionės datos.
5. Atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra visomis ryšio priemonėmis (telefonu, VIBER, Skype ir kt.) kiekvieną dieną nuo 16:00 val. iki 20:00 val. nepilnametės dukters gyvenamosios vietos laiku.
6. Tėvai turi teisę išsivežti nepilnametę dukrą į kitą užsienio valstybę be rašytinio kito iš tėvų sutikimo ne ilgiau kaip 2 savaitėms nepertraukiamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, jį padidinant nuo priteistos 100 Eur sumos iki 220 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 15 d. į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. birželio 11 d.) iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 nustatytą atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką ir nustatė atsakovo prašomą bendravimo tvarką, ją pakoreguojant ir nustatant pereinamąjį laikotarpį, per kurį:
1. Ieškovė į tris pirmuosius bendravimo tvarkoje numatytus susitikimus pati atveža nepilnametę dukrą į Lietuvą, į atsakovo gyvenamąją vietą ir iš jos pasiima, o atsakovas su dukra bendrauja be nakvynių, ne daugiau kaip 4 valandas per dieną.
2. Atsakovo bendravimas pereinamuoju laikotarpiu (pirmuosius tris bendravimo tvarkoje numatytus laikotarpius) trunka perpus trumpiau, nei numatyta nuolatinėje bendravimo tvarkoje.
3. Pereinamuoju laikotarpiu numatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama abiejų šalių susitarimu, atsižvelgiant į dukros norą.
4. Pereinamuoju laikotarpiu šalims lygiomis dalimis tenka nepilnametės dukters ir ją lydinčio asmens – ieškovės – kelionės išlaidos. Kitų mergaitę lydinčių asmenų (jeigu tokių būtų) kelionės išlaidos atsakovui nepriskiriamos.
5. Pereinamuoju laikotarpiu atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra visomis ryšio priemonėmis (telefonu, VIBER, Skype ir kt.) antradieniais ir penktadieniais nuo 19:00 val. iki 20:00 val. nepilnametės dukters gyvenamosios vietos laiku, o ieškovė užtikrina dukros pasiekiamumą. Dukra nesutinkant ar negalint bendrauti dėl objektyvių priežasčių, ieškovė nedelsiant apie tai informuoja atsakovą raštu (SMS žinute, el. paštu), nurodydama priežastis ir kito galimo bendravimo laiką.
6. Nustatyti, kad pereinamojo laikotarpio termino eiga prasideda nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
7. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatyti atsakovo nuolatinę bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią:
8. Atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra nelyginiais metais (2021, 2023 ir t.t.) nuo liepos 25 d. iki rugpjūčio 20 d. įskaitytinai ir nepertraukiamai, o lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 20 d. įskaitytinai ir nepertraukiamai bei kiekvienais nelyginiais metais nuo gruodžio 22 d. iki sausio 2 d. įskaitytinai ir nepertraukiamai.
9. Nepilnametės dukters išvykimo iš gyvenamosios vietos kelionės bilietais ir palyda pasirūpina atsakovas. Nepilnametės dukters grįžimo į gyvenamąją vietą kelionės bilietais ir palyda pasirūpina ieškovė.
10. Šalys privalo išsiųsti kelionės bilietus viena kitai ne vėliau kaip 7 dienos iki numatomo išvykimo.
11. Esant galimybei dukrą vežti automobiliu, šalys viena kitą apie tai informuoja ne vėliau kaip 10 dienų iki numatomos kelionės datos.
12. Atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra visomis ryšio priemonėmis (telefonu, VIBER, Skype ir kt.) kiekvieną dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val. nepilnametės dukters gyvenamosios vietos laiku.
13. Tėvai jų bendravimo su dukra laikotarpiu turi teisę išsivežti nepilnametę dukrą į kitą užsienio valstybę be rašytinio kito iš tėvų sutikimo ne ilgiau kaip 2 savaitėms nepertraukiamai.
14. Šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką turi informuoti kitą šalį SMS žinute ar el. paštu.
Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1453,63 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės atsakovui 327,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo valstybei 43 Eur žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovo valstybei 16,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Grąžino ieškovei 56,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
11. Teismas nustatė, kad vėliausiai nuo 2017 m. birželio 30 d., kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šalių dukros laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, mergaitė gyvena su mama (ieškove). Nuo 2019 m. gegužės mėnesio ieškovė su dukra ir sugyventiniu V. F. gyvena Jungtinėje Karalystėje. (duomenys neskelbtini) ieškovė susilaukė sūnaus H. F.. Byloje pateikta nuomos sutartis patvirtina, kad faktinė šeima gyvena nuomojamame name, kuriame yra du miegamieji, vonia, virtuvė, prieškambaris, bendras sodas ir sandėliukas. A. P. turi atskirą kambarį, kuriame yra mergaitės lova, rašomasis stalas, žaislai ir kiti jai reikalingi daiktai. Mergaitė lanko antrąją klasę (duomenys neskelbtini) mokykloje, klasės mokytoja ją apibūdina kaip gerai išauklėtą, puikaus elgesio, visuomet tvarkingai apsirengusią, turinčią visas mokymuisi reikalingas priemones. Ji linksma, bendraujanti, mėgstanti leisti laiką, dirbti ir žaisti su savo klasės draugais. Mokytoja taip pat pažymi, kad A. padarė didelę skaitymo pažangą ir yra viena daugiausiai skaitančių vaikų.
12. Teismas pažymėjo, kad, siekiant nustatyti ryšį su tevais, atsakovo prašymu byloje buvo paskirta A. P. (kuriai tuo metu buvo keturi su puse metų) teismo psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams, siekiant nustatyti tiek mergaitės brandą ir gebėjimą išreikšti savo pažiūras, tiek ir jos emocinį ryšį su tėvais, taip pat siekiant išsiaiškinti, kuris iš tėvų gali užtikrinti palankesnes psichologines sąlygas vaiko vystymuisi. 2020 m. sausio 30 d. nutartimi byla buvo sustabdyta. Dėl užklupusios pandemijos ir su susijusių ribojimų, ieškovės nėštumo, kūdikio gimimo, mergaitės pristatymas ekspertams užtruko ir byla buvo 2020 m. grąžinta neatlikus ekspertizės.
13. Nurodė, kad vaiko išvežimo klausimas į užsienio valstybę nebegali būti kvestionuojamas, kadangi vaiką leista išvežti į užsienio valstybę Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu. Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovės aplinka vaikui, kurioje šalių dukra gyvena jau daugiau kaip vienerius metus, tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi ir tokia aplinka būtų sukurta pas atsakovą. Nors byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi nuosavą butą, šalia kurio yra visa infrastruktūra, mokykla, teismas suabejojo, ar toks lavinimas būtų naudingas šalių dukrai, kuri lanko mokyklą Jungtinėje Karalystėje, yra antrokė. Atsakovo turimas nuosavas būstas, geros gyvenimo sąlygos, kai ieškovės gyvenimo sąlygos taip pat yra geros, negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Byloje pateikti rašytiniai duomenys (mokyklos išduota charakteristika, A. kambario fotonuotraukos), liudytojų V. F. ir M. M. paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė tinkamai rūpinasi dukra, pati ją veda į mokyklą, tvarkingai rengia, šukuoja, aprūpina visomis reikiamomis priemonėmis. Ieškovė taip pat rūpinasi dukros dienotvarke, laisvalaikiu, jos gimtadienio švente. A. artimą ryšį su mama rodo jų šiltas bendravimas, bendri pomėgiai rankdarbiams, maisto gaminimui. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės požiūris į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų aspektu yra tinkamas. Ieškovės ir jos sugyventinio charakteristikos leidžia teigti, jog jie abu yra atsakingi, darbštūs, mėgiami darbo kolektyvuose. Šie jų asmenybės bruožai sudaroir pagrindą spręsti, jog šeimoje jie taip pat yra atsakingi ir rūpestingi. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog mergaitė yra tinkamai prižiūrima, mylima, jai sudarytos visos sąlygos augti ir ugdytis, yra įrodytos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė geba ir turi tinkamas sąlygas rūpintis dukra, mama ir dukra yra artimos, jas sieja abipusis emcinis ryšys. Priešingai, paties atsakovo pripažįstamas elgesys, kad jis apie metus laiko nesirūpino dukra, neteikė jai išlaikymo, jos nelankė, o vėliau, atsinaujinus jo ir dukros ryšiui, dukrai išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę, jų ryšys vėl nutrūko, rodo, jog atsakovo ryšys su dukra nėra toks stiprus. Atsakovo paaiškinimai, kad dukra neatsiliepia į jo skambučius, neperskambina, o kartą pati jam pasakė, jog su juo nenori bendrauti, leido teismui spręsti, jog atsakovui kilo sunkumų bendraujant su dukra. Galimai jis nesuprato vaiko, nesurado su dukra bendros kalbos. Tačiau jokių šios problemos sprendimo būdų atsakovas neieškojo, ieškovės neprašė padėti jam surasti ryšį su dukra. Jis tiesiog nustojo skambinti dukrai. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis labai pasitiki savimi, nelinkęs eiti į kompromisus. Jis reikalauja kontaktinio bendravimo su dukra, jos gyvenamosios vietos pakeitimo, nors jos gyvai nėra matęs daugiau kaip du metus, o bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis taip pat nutrūkęs. Atsakovas remiasi buvusiu artimu ryšiu su dukra, todėl mano, kad jo, kaip tėvo, ryšys su dukra savaime atsinaujins, kai tik jis betarpiškai galės bendrauti su dukra. Teismas sprendė, kad atsakovas neįvertina aplinkybės, jog artimas ryšys su dukra jį siejo jos ankstyvoje vaikystėje, o šiuo metu mergaitė jau lanko mokyklą, ją supa visai kita aplinka, jos elgesys, poreikiai, mąstymas yra pasikeitę. Ryšio atnaujinimui su dukra gali prireikti ne tik laiko, bet ir pastangų, gal ir specialisto pagalbos. Vien šios aplinkybės neleidžia spręsti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su atsakovu labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas teigė, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) ieškovės elgesys su dukra buvo netinkamas, tačiau tokio fakto neįrodė. Netgi jo prašymu apklaustas liudytojas nepatvirtino, jog ieškovė būtų nesirūpinusi dukra. Be to, kaip byloje nustatyta, (duomenys neskelbtini) ieškovė gyveno 2017-2018 metais, tuo metu mergaitei buvo apytiksliai treji metai. Šiuo metu ieškovės gyvenimo aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios – ji daugiau nei treji metai gyvena užsienio valstybėje, faktinėje šeimoje su kitu asmeniu, su kuriuo augina bendrą sūnų, abu rūpinasi ieškovės dukra. Jokių mergaitės nepriežiūros atvejų ar netinkamo elgesio su ja atvejų nėra užfiksuota. Todėl visiškai neaktualūs liudytojo nurodyti atvejai, kad ieškovė grįždavo neblaivi, aprėkdavo šunis, barė dukrą dėl elgesio su šunimis. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas skambino tiesiogiai dukrai. Neatsiliepti skambučiai tik patvirtina, kad mergaitė atsakovo skambučius ignoruoja, nekalba arba neatsiliepia. Kaip jau nustatyta, šiuo metu ji nenori su tėčiu bendrauti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad mergaitė taip elgiasi dėl ieškovės poveikio. Atvirkščiai, tiek ieškovė, tiek jos sugyventinis V. F. patvirtino, kad jie skatina A. bendrauti su atsakovu, tačiau mergaitė jaučiasi nesuprasta, turi nuoskaudų, todėl bendrauti atsisako. Teismo vertinimu, jokio ieškovės siekio kliudyti dukrai bendrauti su atsakovu nėra, tačiau ne tik atsakovas, bet ir ieškovė turėtų dėti daugiau pastangų, kad dukros ryšys su tėčiu atsinaujintų, kad dukra norėtų su juo bendrauti. Šalių dukra yra pakankamai mažo amžiaus, todėl palikti tokio amžiaus vaikui pačiam spręsti, bendrauti su tėčiu ar ne, yra pakankamai neatsakinga. Ieškovė, su kuria nustatyta dukros gyvenamoji vieta, turi pareigą sudaryti sąlygas atsakovo ir dukters bendravimui, todėl ji turi imtis iniciatyvos išsiaiškinti dukros nenoro bendrauti su tėčiu priežastis ir imtis priemonių toms priežastims pašalinti, pvz. informuojant atsakovą, koks bendravimas dukrai būtų priimtinas, ko iš tėčio ji tikisi. Nors byloje yra duomenų, kad nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškove ji ne visuomet laikėsi nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, 2021 ir 2022 m. neatvežė dukros į Lietuvą ir neužtikrino atsakovo ir dukros bendravimo, tačiau tam sukliudė objektyviuos priežastys – pandemija, ieškovės nėštumas, sūnaus gimimas, vaikų ligos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo išdėstyti argumentai nepatvirtina būtinumo šiuo laikotarpiu keisti vaiko nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko interesus geriau atitinka jo gyvenamoji vieta su ieškove užsienio valstybėje, vaikas šioje šalyje gyvena daugiau kaip trejus metus (nuo 2019 m. gegužės mėn.), čia susiformavę vaiko socialiniai ryšiai. Atsakovė dukra rūpinosi ir nuo pat jos gimimo, ir išvykusi gyventi į Jungtinę Karalystę. Vaiko gyvenamoji aplinka užsienio valstybėje yra stabili, saugi. Mergaitė įpratusi gyventi ir miegoti savo kambaryje, lankyti mokyklą, žaisti su draugais, lankytis jai įprastose vietose, ji puikiai kalba angliškai, bendrauja su mažuoju broliu. Todėl teismas sprendė, kad vaiko atskyrimas nuo motinos, brolio, draugų ir kitos socialinės aplinkos, kurioje mergaitė gyvena pastaruosius metus, gali sukelti nepageidaujamų padarinių vaiko raidai, psichinei sveikatai ir tai reikštų vaiko interesų pažeidimą. Atmetus šį priešieškinio reikalavimą, nėra jokio pagrindo tenkinti ir priešieškinio reikalavimus nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamete dukra bei priteisti jai išlaikymą iš ieškovės.
14. Teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje yra tikslinga išeiti už atsakovo pareikšto reikalavimo ribų ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį ieškovė į tris pirmuosius susitikimus su tėčiu mergaitę atvežtų pati, o atsakovas su ja bendrautų be nakvynių ir perpus trumpesnį laiką, nei įsigaliojus nuolatinei bendravimo tvarkai. Patikslintinas atsakovo bendravimo su dukra laikas nuotolinėmis ryšio priemonėmis, nustatant, kad atsakovas dukrai skambina nuo 19 iki 20 val., o ieškovė privalo užtikrinti, kad bendravimas su dukra nuotolinėmis ryšio priemonėmis įvyktų. Pasibaigus pereinamajam atsakovo bendravimo su vaiku laikotarpiui, nustatytina atsakovo prašoma nuolatinė bendravimo tvarka.
Šalies argumentai
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu iš atsakovo prašo priteisti tik 220 Eur mėnesio dydžio periodinę išmoką, t.y. kuri nesudaro net pusės šiuo metu Lietuvoje esančios minimalios algos. Remiantis sprendime nurodyta teismų praktika, ji neprivalėjo pateikti detalių įrodymų (čekių ir kitus dokumentų, susijusių su išleidžiamomis sumomis). Vertindamas atsakovo turtinę padėtį teismas nustatė, kad atsakovas nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), du garažus (boksus), 0,06 ha žemės sklypą sodininkų bendrijoje. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu yra nurodęs, jog viename iš garažų jis yra įsikūręs sau darbo vietą – remontuoja automobilius, turi verslo liudijimą. Teismas sprendė, kad atsakovas turi visas galimybes dirbti, gauti didesnes pajamas ir teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai.? Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo dalies dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė, kad pereinamuoju laikotarpiu šalims lygiomis dalimis tenka nepilnametės dukters ir ją lydinčio asmens – ieškovės – kelionės išlaidos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: pereinamuoju laikotarpiu atsakovas pasirūpina nepilnametės dukters išvykimo iš jos gyvenamosios vietos kelionės bilietais, o ieškovė pasirūpina dukters grįžimo į jos gyvenamąją vietą kelionės bilietais. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo dalies dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo padidinimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį, jį padidinant nuo 100 Eur iki 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Bylos užvedimo metu (2018 m. birželio mėnesį), ieškovė su dukra gyveno ne Vokietijoje, o Lietuvoje, tuo metu ji buvo apsistojusi (duomenys neskelbtini), pas savo sugyventinį, o teismui ieškinyje nurodžius žinomai klaidingą adresą. Toks ydingas ieškovės elgesio modelis slėpti faktines gyvenamąsias vietas, nurodyti jas neteisingas, tapo priežastimi, dėl ko Kėdainių apylinkės teismas išnagrinėjo bylą dėl santuokos nutraukimo be atsakovo dalyvavimo. Teismas sprendimą priėmė atsižvelgdamas į susiklosčiusias aplinkybės ne bylos iškėlimo metu, o 2022 metais, neįvertindamas šalių procesinio elgesio viso proceso metu. Ieškovės elgesys buvo sąmoningai nukreiptas ir modeliuotas gauti norimą teisinį rezultatą.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Teismas konstatavo, kad mergaitė ilgiau nei metus stabiliai gyvena Anglijoje ir tai laikė vienu iš vertinamųjų faktorių. Ilgiau nei metus procesą šioje byloje lėmė aplinkybės: Covid pandemija, ieškovės išvykimas į užsienį, jos vengimas atvykti į teismo paskirtą ekspertizę. Jei procesas nebūtų užsitęsęs dėl ieškovės kaltės, procesas nebūtų užtrukęs daugiau nei metus ir vaikas Anglijoje nebūtų gyvenęs daugiau nei vienerius metus, juolab kad ir Anglijoje ieškovė keitė gyvenamąją vietą (2019 m. rugpjūčio 27 d. patikslintame ieškinyje nurodytas jos adresas (duomenys neskelbtini), o 2022 m. gegužės 2 d. prašyme nurodytas adresas (duomenys neskelbtini)).
16.3. Teismas formaliai konstatavo, kad vaiko išvežimo į užsienio valstybę klausimas negali būti kvestionuojamas, nes tai aptarta Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendime. Atsižvelgiant į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo išnagrinėta Kėdainių rajono apylinkės teismo byla, remtis joje nustatytais faktais yra nesąžininga atsakovo atžvilgiu, nes Kėdainių rajono apylinkės teismas, neturėdamas atsakovo kontaktinių duomenų, procesinių dokumentų įteikimo procedūrą pravedė formaliai ir bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant bei nežinant, kad jo atžvilgiu yra iškelta civilinė byla.
16.4. Teismas nepagrįstai abejoja, ar mokykla Lietuvoje būtų naudinga mergaitei, nes mergaitė lanko Anglijos mokyklą ir eina į antrą klasę. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė užsienio švietimo įstaigoms neturėdamas įrodymų, kad švietimas užsienyje yra geresnis nei Lietuvoje.
16.5. Teismas nepagrįstai ieškovės gyvenamąją vietą vertino kaip tinkamą, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas tai vertino atsižvelgdamas į pateiktas nuotraukas, liudytojų V. F. ir M. M. paaiškinimus. V. F. yra ieškovės sugyventinis, artimas šeimos narys, todėl jo parodymai vertintini kritiškai. Ieškovė nepateikė savo gyvenamosios vietos plano, kambarių išdėstymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pastoviai keitė gyvenamąsias vietas, nesant vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados apie ieškovės gyvenamosios vietos tinkamumą ir atitikimą nepilnamečio vaiko poreikiams, nuotraukos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai negali būti pakankami įrodymai tokiai teismo išvadai.
16.6. Teismas nebuvo aktyvus, nesiaiškino esminių aplinkybių dėl dukters dabartinės gyvenamosios vietos, neįpareigojo vaiko teisių tarnybos kreiptis į kompetentingą instituciją užsienyje pateikti išvadą apie ieškovės gyvenamosios vietos atitiktį nepilnamečio vaiko interesams.
16.7. Teismo ekspertizė nebuvo atlikta dėl ieškovės kaltės ir tai turėjo būti vertinama ieškovės nenaudai. Ieškovė neatvyko atlikti teismo paskirtos psichologinės ekspertizės, kad būtų nustatytas vaiko ir abiejų iš tėvų emocinis ryšys, vaiko nuomonė, ar ieškovės elgesys nekenkia vaikui, atsakyti kiti klausimai.
16.8. Teismas nevertino atsakovo argumentų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo sąlygos – pakitusio motinos elgesio, jos piktybiško elgesio uždraudžiant vaikui bendrauti su tėčiu ar darant kliūtis, nesiimant priemonių, kad nedidelio amžiaus vaikui būtų išsaugomi prigimtiniai tėvo ir vaiko ryšiai. Nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. birželio 12 d. atsakovas turėjo galimybę su dukra pasimatyti 4 kartus, 2 kartus po 30 min, 1 kartą 1 val., paskutinį kartą apie 1 val. 30 min. Dukters buvimo vietoje jis buvo sutiktas itin konfliktinėje aplinkoje, priekaištus vaiko akivaizdoje jam nuolat reiškė sugyventinio brolis, pats sugyventinis, ieškovė ir tai labai komplikavo bendravimo galimybes su dukra. Įstojus į bylą ieškovės atstovei advokatei E.M.Šlapikienei, ieškovės elgesys pasikeitė, tarp atsakovo ir ieškovės susiklostė daugiau mažiau stabili bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka. Atsakovas buvo patikėjęs, kad situacija normalizavosi, tačiau tai truko iki 2019 m.balandžio 28 d., kuomet jis dukrą matė paskutinį kartą. 2019 m. gegužės 3 d. atsakovas, kaip ir buvo planuota, atvyko pasiimti dukters į Kauną, tačiau gavus ieškovės SMS žinutę sužinota, kad ji be atsakovo sutikimo išsivežė vaiką nuolatiniam gyvenimui už Lietuvos ribų. Ieškovė nesuteikė galimybės atsakovui, turinčiam negalią, pabendrauti su dukra net nuvykus į Angliją.
16.9. Teismui pakeitus nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, bus užtikrinta tiek stabili gyvenamoji aplinka (atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, atitinkančią visus reikalavimus; ieškovės gyvenamoji aplinka, kuri nuo 2018 birželio mėn. keitėsi 5 kartus, nėra įvertina nešališkos tarnybos), tiek ugdymas (nėra pagrindo prioriteto taikyti Anglijos ugdymo įstaigoms), vaikas turės abu tėvus, nes atsakovas supranta vaiko poreikį turėti ir bendrauti su abiem tėvais, ieškovo 2019 m. rugpjūčio 19 d. priešieškiniu siūloma bendravimo tvarka sudaro maksimalias sąlygas motinai, gyvenančiai užsienyje, bendrauti su dukra ir dalyvauti jos gyvenime.
16.10. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ryšys tarp mergaitės ir atsakovo nėra toks stiprus ir ryšio susilpnėjimą siejo su atsakovo elgesiu (teismas nurodė, kad atsakovas nelankė mergaitės, nemokėjo išlaikymo, kad galimai nesupranta mergaitės poreikių ir t.t.). Tačiau būtent ieškovė apribojo galimybę atskovui bendrauti su dukra, nedėjo pastangų vaikui paaiškinti, kas yra jos tėtis (tą paliudijo (duomenys neskelbtini)). Atsakovas yra ieškovės sąmoningai, tikslingai ir piktybiškai nušalintas nuo bendravimo su dukra ir šeiminių santykių palaikymo.
16.11. Byloje nebuvo išklausyta vaiko nuomonė.
16.12. Teismas neįvertino ieškovės gaunamų lėšų, kurias skiria valstybė vaikui.
Šalies argumentai
16.13. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia skirti 1784 svarų, tačiau tokių pajamų ji neturi ir negali skirti. Tai, kad ieškovė priėmė sprendimą su vaiku išvykti gyventi į užsienį, kur yra brangesnės būsto nuomos, komunalinių mokesčių kainos, ji turi prisiimti riziką dėl išaugusių vaiko poreikių, o ne užkrauti jas atsakovui.
16.14. Ieškovė galimai neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties. Ji nurodo, kad dukters poreikiams reikia 1784 svarų, tačiau pati ieškovė pajamų neturi, jos sugyventinis uždirba 2500 svarų. Atmetus mergaitės 1784 Eur poreikius, šeimai lieka 716 svarai, o vien nuomos ir komunaliniės išlaidos sudaro 1000 svarų. Tai reiškia, kad arba mergaitės poreikiams patenkinti reikalinga pinigų suma nėra tokia, kaip nurodė ieškovė, arba jos šeimos turtinė padėtis yra kitokia.
16.15. Atsakovas yra neįgalus, jam nustatytas 60-70 proc. neįgalumas. Nepaisant jo pastangų persikvalifikuoti, ieškoti geriau apmokamo darbo, surasti jo sveikatos būklę atitinantį darbą yra komplikuota. Atsakovas gali mokėti dukters išlaikymui po 180 Eur per mėnesį. Tuo atveju, jei nepavyktų gauti geriau apmokamo darbo, iš gaunamos atsakovo neįgalumo pašalpos atskaičiavus išlaikymą, jam liktų 100 Eur pragyvenimui.
16.16. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo pakeitimo 2018 m. birželio 7 d., t.y. praėjus nepilniems 8 mėnesiams nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas.Teismas, padidindamas išlaikymo dydį, argumentavo, kad teismo sprendimo priėmimo metu mergaitei buvo septyneri metai, o to laiko praėjo beveik 5 metai, per šį laikotarpį išaugo vaiko poreikiai, taigi teismas orientavosi ne į 2018 metus, o į situaciją praėjus 5 metams ir į dabartinį minimalios mėnesinės algos dydį. Toks sprendimas prieštarauja teismo motyvams ir neįrodo, kad per 8 nepilnus mėnesius pasikeitė vaiko poreikiai nuo priteisto 100 Eur iki 220 Eur. Todėl padidintas išlaikymas skaičiuotinas ne nuo ieškinio pateikimo, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
16.17. Bendravimo tvarkos dalis, kuria teismas nustatė, kad pereinamuoju laikotarpiu šalims lygiomis dalimis tenka nepilnametės dukters ir ją lydinčio asmens – ieškovės – kelionės išlaidos, yra nepagrįsta. Ieškovė sprendimą išvykti su vaiku gyventi į užsienį priėmė savarankiškai, su atsakovu nepasitarusi. Jei ieškovė nebūtų priėmusi tokio vienasmenio sprendimo, neatsirastų ir papildomos atsakovo bendravimo su dukra išlaidos, dėl to atsakovas negali būti pastatomas į blogesnę padėtį. Teismui netenkinus kitų atsakovo apeliacinio skundo dalių, ši teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista ir nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu atsakovas pasirūpina dukters išvykimo iš jos gyvenamosios vietos kelionės bilietais, o ieškovė pasirūpina grįžimo į jos gyvenamąją vietą kelionės bilietais.
Atsiliepimas
17. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, po Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo rašytiniais bylos duomenimis ir nuotraukomis nustatyta, kad vėliausiai nuo 2017 m. birželio 30 d., kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šalių dukros laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, mergaitė gyvena su mama. Nuo 2019 m. gegužės mėnesio ieškovė su dukra ir sugyventiniu gyvena Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus. Šalių dukra jau 3 metus gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten lanko mokyklą, turi savo socialinį gyvenimą. Faktiškai dukra visada gyveno su mama.
Atsiliepimas
17.2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paties atsakovo pripažįstamas elgesys, kad jis apie metus laiko nesirūpino dukra, neteikė jai išlaikymo, jos nelankė, o vėliau, atsinaujinus jo ir dukros ryšiui, dukrai išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę, jų ryšys vėl nutrūko, rodo, jog atsakovo ryšys su dukra nėra toks stiprus. Atsakovo paaiškinimai leidžia spręsti, jog jam kilo sunkumų bendraujant su dukra, tačiau jokių šios problemos sprendimo būdų atsakovas neieškojo, ieškovės neprašė padėti jam surasti ryšį su dukra, jis tiesiog nustojo skambinti dukrai. Atsakovas neįvertina aplinkybės, kad artimas ryšys su dukra jį siejo jos ankstyvoje vaikystėje, o šiuo metu mergaitė jau lanko mokyklą, ją supa visai kita aplinka, jos elgesys, poreikiai, mąstymas yra pasikeitę. Ryšio atnaujinimui su dukra gali prireikti laiko, pastangų, gal ir specialisto pagalbos. Vien šios aplinkybės neleidžia spręsti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su atsakovu labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
17.3. Atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu apie tai, kaip jis rūpinsis dukra nustačius dukters gyvenamą vietą su juo, kelia abejonių dėl jo tėvystės įgūdžių. Nors atsakovas nurodė, kad dukra galės lankyti mokyklą Lietuvoje, tačiau paaiškino, kad nesidomėjo mokyklos pasiūla, nesiregistravo į mokyklą, negalėjo atsakyti į klausimą dėl integracijos (mergaitė kalba ir mokosi anglų kalba). Paklaustas, ar domėjosi, ką mergaitė mėgsta, ką valgo, atsakovo pozicija buvo tokia - ką aš valgau, tą valgys ir mergaitė. Paklausus, ar atsakovas lankė tėvystės įgūdžių kursus, bandė spręsti, kaip atnaujinti ryšį su dukra mamos ar kitų specialistų pagalba, atsakovas nurodė, kad nematė tokio poreikio. Paklaustas, ar domėjosi mokykloje apie mergaitės pasiekimus, atsakė, kad ne. Vertinant atsakovo supratimą apie vaiko auginimą, ugdymą ir auklėjimą, jo paaiškinimai verčia abejoti gebėjimu auginti ir auklėti dukrą tinkamai.
17.4. Ieškovė stengiasi sudaryti mergaitei kuo saugesnę aplinką. Dukrai jau septyneri metai, Anglijoje adaptavosi, puikiai kalba angliškai, čia lanko mokyklą, mokosi antroje klasėje, turi draugų. Dukters atskyrimas nuo motinos padarytų jai žalą ir neužtikrintų vaiko geriausių interesų. Atsakovas prie dukters išlaikymo neprisideda, nesirūpina materialiais vaiko poreikiais, už kuriuos tapo atsakinga ir juos vykdo viena motina.
17.5. Teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad vaiko išvežimo klausimas į užsienio valstybę nebegali būti kvestionuojamas, kadangi vaiką leista išvežti į užsienio valstybę minėtu Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu. Atsakovas bandė atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, taigi šiais klausimais teismai jau yra išsamiai pasisakę ir yra priimtas galutinis teismo sprendimas.
17.6. Ekspertizė byloje nebuvo atlikta dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių (pandemijos ir su tuo susijusių apribojimų, dėl ieškovės nėštumo ir gimdymo aplinkybių, dėl ekonominių dalykų).
17.7. Atsakovas byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato. Neįvykus ekspertizei, atsakovas neprašė apklausti mergaitės nuotoliniu būdu, neprašė skirti papildomos ekspertizės ir/ar nereiškė jokių kitų prašymų, susijusių su mergaitės nuomonės išklausymu. Mergaitė yra 7 metų amžiaus, kalba ir lietuvių kalba, neturi specialių poreikių. Remiantis liudytojų M. M., V. F. parodymais ir kitais rašytiniai dokumentais (pvz., mokyklos pateikta informacija), akivaizdu, kad dukrą ir ieškovę sieja glaudus ryšys, dukra yra neatskiriama nuo ieškovės, ją labai myli, jas sieja bendri pomėgiai, rankdarbiai, todėl dukters apklausa būtų beprasmė ir nereikalingas stresas vaikui, nes iš esmės ji nieko nepakeistų. Kaip nurodė pats atsakovas, jo ryšys su dukra yra nutrūkęs, jis nežino, ar dukra nori gyventi su juo, todėl nesant įrodymų apie kitokią dukters nuomonę nėra pagrindo teigti ir tokių aplinkybių, kad sprendimas neatitinka vaiko poreikių ar norų, o vaiko neišklausymo faktas nulėmė nepalankų teismo sprendimą atsakovui.
17.8. Vaikų teisių skyriaus specialistai taip pat nepritarė vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui, nenustatė, kad dukters gyvenamosios vietos nustatymas su motina kenktų dukters interesams, pritarė, kad tėvo ir dukters ryšys yra nutrūkęs, dėl to net rekomendavo nustatyti pereinamą bendravimo tvarkos periodą, siekiant atstatyti tėvo ir dukters ryšį.
17.9. Ieškovė visada leido ir leis bendrauti atsakovui su dukra, tačiau akivaizdu, kad atsakovas nesupranta vaiko poreikių, neturi tėvystės įgūdžių, nemoka bendrauti su dukra, todėl jis pats prisidėjo prie to, kad dukters ir jo ryšys yra nutrūkęs.
Šalies argumentai
17.10. Ieškovė prašė priteisti mažiau nei pusę minimaliosios algos vaiko poreikiams tenkinti, todėl neturėjo pareigos teikti įrodymų dėl vaiko išlaidų, be to, teikiant vaiko poreikių lentelę jau buvo atsižvelgta į atsakovo turtinę padėtį ir neįgalumą, todėl ieškovė prašė žymiai mažesnio išlaikymo iš atsakovo, nei faktiškai išleidžiama vaikui suma.
17.11. Atsakovo minimos valstybės išmokos šioje situacijoje neturi reikšmės – ieškovės prašoma suma sudaro mažiau nei pusę minimalios mėnesinės algos Lietuvoje, kas reiškia, kad ji prašo mažesnio priteistino išlaikymo vaikui nei galėtų tikėtis jį gauti.
17.12. Atsakovo minimas argumentas, kad jis neturi prisiimti atsakomybės dėl to, kad ieškovė išvažiavo gyventi į Angliją, kur yra brangesnės būsto nuomos, komunalinių mokesčių kainos, yra nepagrįstas. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma dukrai tų išlaidų nepadengia, o 220 Eur suma nebūtų per didelė ir gyvenant Lietuvoje.
Atsiliepimas
17.13. Atsakovas turi nekilnojamo turto ir, nors nurodo esantis neįgalus, toks neįgalumas netrukdo susirasti geriau apmokamą darbą. Atsakovas nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą, du garažus (boksus), 0,064 ha žemės sklypą sodininkų bendrijoje. Iš antstolio Nikolajaus Alenino pateikto turto arešto akto matyti, kad atsakovas turi tris kelių transporto priemones. Atsakovas yra nurodęs, jog viename iš garažų jis yra įsikūręs sau darbo vietą – remontuoja automobilius, turi verslo liudijimą. Tai reiškia, kad jis turi visas galimybes dirbti, gauti didesnes pajamas ir teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.
17.14. Visuotinai žinoma, kad septynerių metų mergaitė viena be palydos negalėtų skristi lėktuvu į kitą šalį. Taip pat suprantama, kad tokio amžiaus mergaitė, kuri labai ilgą laiką nematė tėvo, viena be mamos negalėtų vykti į susitikimus su tėvu. Be to, posėdžio metu atsakovas nereiškė prieštaravimo dėl dalies kelionės išlaidų dengimo. Pereinamoji bendravimo tvarka buvo nustatyta atsižvelgus į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovo teismo posėdyje pateiktą išvadą ir esamą susidariusią situaciją – konstatavus faktą, kad tėvo ir dukters ryšys yra nutrūkęs. Atsakovas pats nerodė iniciatyvos bendrauti su dukra Jungtinėje Karalystėje, pageidavo bendrauti su dukra tik Lietuvoje, ryšium su tuo jis ir turi prisidėti prie atvykimo išlaidų. Teismo nustatyta bendravimo tvarka, kad ir nepatogi atsakovui, neturėtų būti keistina, nes pareiga atvežti dukrą į Lietuvą yra skirta ieškovei (ji taip pat patirs išlaidas – negautas darbo užmokestis, kitų šeimos narių bilietų išlaidos), todėl natūralu, kad atsakovas, norėdamas bendrauti su dukra, turėtų prisiimti ir dalį įsipareigojimų, susijusių su atvykimo išlaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
20. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą su motina, ar tinkamai nustatė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ir padidino vaikui priteistą išlaikymą.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
21. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-320/2006, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.
22. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.
23. Remiantis šiomis įstatymo normomis atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą nepagrįstai priėmė atsižvelgdamas į aplinkybes, susiklosčiusias ne bylos iškėlimo metu 2018 metais birželio mėnesį, o priimant sprendimą 2022 metais. Jei ir egzistuotų pagrįsta vada konstatuoti, kad bylos procesas užtruko iš dalies ir dėl ieškovės kaltės, atsakovo priešieškinio reikalavimų vertinimas atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters gyvenimo sąlygas, buvusias bylos iškėlimo metu, o ne teismo sprendimo priėmimo metu, neatitiktų nepilnamečio vaiko, kuris negali būti atsakingas dėl jam sukurtos gyvenamosios aplinkos pokyčių, geriausių interesų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis). Įstatymų leidėjas įtvirtino, kad gyvenamosios vietos pakeitimo kontekste apie vaiko gerovę spręstina įvertinus aplinką, kurioje vaikas gyveno priimant teismo sprendimą (nagrinėjamoje byloje – ne prieš ketverius ar beveik penkerius metus).
24. Kartu pažymėtina, jog apeliacine tvarka vertinamu atveju nėra pagrindo laikyti, jog bylos procesas užtruko dėl ieškovės kaltės bei pritarti apeliantui, kad ieškovės elgesys, išvežus vaiką gyventi į Jungtinę Karalystę, buvo sąmoningai modeliuojamas norimo teisinio rezultato nagrinėjamoje byloje gavimui.
25. Leidimas ieškovei šalių dukrą išsivežti nuolat gyventi į užsienį suteiktas Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 dėl šalių santuokos nutraukimo, todėl nagrinėjamoje byloje nebegali būti kvestionuojamas remiantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.
26. Apeliantas pats pripažįsta, kad ilgą bylos procesą nulėmė objektyvios aplinkybės – Covid-19 pandemija ir ieškovės išvykimas gyventi į užsienį (byloje nustatyta, jog į Jungtinę Karalystę gyventi su dukra ji išvyko 2019 m. balandžio 30 d.). Apeliantas kaltina ieškovę vengimu atvykti atlikti 2020 m. sausio 30 d. teismo paskirtą teismo psichologijos ekspertizę tikslu nustatyti, su kuriuo iš tėvų jų dukra pageidauja gyventi. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo ekspertizės neatlikimą nulėmė labaiu objektyvios priežastys. 2020 m. gruodžio 22 d. ekspertizę atliekanti institucija teismą informavo, jog ekspertizė bus atliekama 2021 m. vasario 17 d. Prašant ieškovei, atsižvelgiant į situaciją dėl pandemijos bei pastarosios keliamą riziką, data pakeista į 2021 m. birželio 4 d., dėl tų pačių priežasčių – į 2021 m. lapkričio 9 d., tačiau šalys tarėsi dėl taikos sutarties sudarymo ir dėl ekspertizės atlikimo tikslingumo prašė spręsti deryboms pasibaigus (ieškovės advokatės 2021 m. lapkčio 9 d. raštas, registracijos Nr. DOK-142505). Byla teismui sugrąžinta neatlikus ekspertizės 2021 m. gruožio mėn. Atsižvelgiant į nurodytus faktus bei į tai, kad dėl Covid-19 pandemijos Lietuvoje nuo 2020 m. vasario 26 d. buvo paskelbta ekstremalioji situacija, 2020 m. kovo 16 d. dviem savaitėms įvestas karantinas, kuris tesėsi iki birželio 17 d., rudenį šalyje prasidėjus antrajai pandemijos bangai lapkričio 4 d. vėl buvo įvestas visuotinis karantinas, valstybės lygio ekstremalioji situacija šalyje nustojo galioti 2022 m. gegužės 1 d., o (duomenys neskelbtini) ieškovė susilaukė sūnaus, nebūtų teisinga ir sąžininga vertinti, jog teismo ekspertizė neatlikta dėl ieškovės kaltės – teisėjų kolegija sprendžia, jog į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vaikų ir paauglių teismo ekspertizės skyrių ieškovė su dukra neatvyko dėl susiklosčiusių svarbių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo paskirtos psichologijos ekspertizės neatlikimas neįtakojo šalių ginčo išsprendimo tinkamumo.
28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Hokannen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimo byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimo byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-378/2020, kurioje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ginčų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendimo tvarką (CK 3.174 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, jog pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovą ar atitinkamą instituciją nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Kartu EŽTT jurisprudencijoje pažymima, jog būtų perdėta sakyti, kad nacionaliniai teismai visada privalo teisme išklausyti vaiką spręsdami bendravimo su vienu iš tėvų klausimą, nes tai gali priklausyti nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių, deramai atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą (žr., pvz., 2003 m. liepos 8 d. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Sahin prieš Vokietiją, peticijos Nr. 30943/96, ir kt.)(cituojamos nutarties 34, 35 punktai).
30. Nors apeliacine tvarka vertinamu atveju šalių dukters nuomonė dėl jos gyvenamosios vietos pakeitimo tiesiogiai ir nebuvo išklausyta, pirmosios instancijos teismas apie vaiko poziciją tėvų ginčo klausimu pagrįstai sprendė iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos: mergaitė nuo pusantrų metų amžiaus auga su motina, su ja Jungtinėje Karalystėje gyvena jau beveik ketverius metus (nuo 2019 m. gegužės), jas sieja gilus emocinis ryšys, motina vaiku puikiai rūpinasi, toje socialinėje aplinkoje vaikas gerai adaptavosi, auga kartu su mažamečiu broliu, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vaiko atskyrimas nuo motinos, brolio, draugų ir kito sociumo, kuriame mergaitė gyvena pastaruosius metus, gali sukelti nepageidaujamų padarinių vaiko raidai, jo psichinei sveikatai ir tai reikštų vaiko interesų pažeidimą. Šiame kontekste pažymėtina, jog apeliantui vaiko pageidavimas gyventi su motina faktiškai yra žinomas – jis pripažino, kad bendrauti su dukra nuotoliniu būdu yra sudėtinga ir kad ji kartą yra pasakiusi, kad su juo kalbėti nenori.
31. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, kt.).
32. Sutiktina su apeliantu, jog faktiniai ieškovės veiksmai nesiimant priemonių, kad būtų išsaugoti mažametės dukters ir tėvo ryšiai, daugeliu atvejų minimų nuostatų neatitinka. Nors apeliantė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme deklaruoja, kad „visada leido ir leis atsakovui bendrauti su dukra“, realiai, motyvuodama atsakovo tėvystės įgūdžių nebuvimu, neretai elgėsi priešingai – tai iliustruoja šalių paaiškinimai teismo posėdžiuose bei susirašinėjimas sms žinutėmis, iš kurių matyti, kad ieškovė naudojasi pranašesne padėtimi netgi tuo atveju, kai atsakovas, dėl finansinių aplinkybių negalėdamas užsisakyti viešbučio, apsistojęs pas draugą už 200 km nuo ieškovės gyvenamosios vietos, norėjo su vaiku pasimatyti atvykęs į Jungtinę Karalystę („kai nuspresiu kuri diena tada ir pranešiu“, „ir jei ji nesutiks-niekur nevažiuos“ ir pan.). Apelianto nurodomas ieškovės elgesys nesiimant priemonių, kad būtų išsaugoti mažametės dukters ir tėvo ryšiai, yra reikšminga aplinkybė, kuri, jei ateityje su tuo susiję ieškovės faktiniai veiksmai ir neveikimas nepasikeis, galėtų suponuoti situaciją dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau šiuo metu tam pagrindo nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad glaudus tėvo ir dukters bendravimas buvo tik ankstyvoje jos vaikystėje, vėliau dėl šalių apsigyvenimo skirtingose valstybėse bei vaiko amžiaus keitimosi dukros elgesys, poreikiai ir mąstymas pasikeitė, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tėvo ryšio su dukra atnaujinimui reikia laiko, galimai ir specialisto pagalbos. Visos nurodytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad šiuo metu šalių dukros gyvenamosios vietos pakeitimas nėra būtinas.
33. Nesutiktina su apeliantu, jog vien aplinkybė, kad byloje nėra Jungtinės Karalystės vaiko teisių apsaugos institucijos parengto ieškovės gyvenamosios vietos įvertinimo, reiškia, kad teismas ieškovės gyvenamąją vietą nepagrįstai įvertino kaip vaikui tinkamą, t.y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
34. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
35. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).
36. Apie ieškovės šeimos gyvenamojo būsto tinkamumą gyventi nepilnamečiam vaikui pirmosios instancijos teismas sprendė iš gyvenamojo buto su dviem miegamaisiais, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, nuomotojos (duomenys neskelbtini)bendruomenės būstų asociacijos per socialinę įmonę (duomenys neskelbtini) sudarytos su ieškove ir jos sugyventiniu V. F., kurioje detaliai apibūdintas nuomojamas būstas, kas paneigia apelianto minimo plano, įrodymų apie kambarių išsidėstymą būtinumą; iš būsto fotonuotraukų, kuriose yra ir šalių dukros portretinių fotonuotraukų; liudytojo V. F. ir M. M. parodymų. Tik dėl to, kad V. F. su ieškove yra sukūręs faktinę šeimą, jo parodymai negali būti įvertinti kaip nepatikimi, juolab atsižvelgiant į tai, kad ir jie turi bendrą sūnų. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju svarbūs įrodymai apie šalių dukros gyvenamąją aplinką yra jos pačios ir ieškovės bei jos sugyventinio asmenybę apibūdinantys duomenys. Šalių dukters lankomos mokyklos 2022 m. balandžio 1 d. išduota A. P. charakteristika liudija, kad vaikas yra gerai išauklėtas, labai bendraujantis, vienas iš daugiausiai skaitančių vaikų klasėje, visada tvarkingai apsirengusi, dėvinti puošnią ir švarią mokyklinę uniformą, kasdien su vis nauja gražia šukuosena ir pan. Iš 2022 m. balandžio 6 d. išduotos ieškovės darbdavio ((duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, kad ji ten dirbo nuo 2021 m. liepos 26 d. ir yra apibūdinama kaip labai darbšti, visada punktuali, labai norinti padėti, ambicinga, sąžininga, rūpestinga, darbe – profesionalė. V. F. charakteristikoje iš darbovietės ((duomenys neskelbtini), kur dirba nuo 2020 m. vasario 28 d.) jis apibūdinamas kaip gerai išauklėtas ir darbštus žmogus. Liudytoja M. M. dirba pedagoginį darbą, jos dukra draugauja su šalių dukra. Ši liudytoja irgi detaliai bei teigiamai apibūdino ieškovės šeimos gyvenamąją aplinką ir gražius šeimos narių santykius. Svarbi ir aplinkybė, kad nei bylos nagrinėjimo metu, nei su apeliaciniu skundu apeliantas nepateikė nei vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, jog dabartinis ieškovės gyvenamasis būstas ir tenykštė šalių dukters gyvenamoji aplinka vaikui yra netinkama.
37. Vadovaujantis nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nekeisdamas Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 priimtu sprendimu nustatytos šalių dukters gyvenamosios vietos su motina, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai nusprendė, jog tenkinti šiuos atsakovo priešieškinio reikalavimus nėra pagrindo.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
38. Apeliantas kvestionuoja tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog pereinamuoju laikotarpiu (pirmuosius tris bendravimo tvarkoje numatytus laikotarpius, kuomet „G. P. bendrauja su nepilnamete A. P. nelyginių metų (2021, 2023 ir t.t.) nuo liepos 25 d. iki rugpjūčio 20 d. imtinai ir nepertraukiamai, o lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 20 d. imtinai ir nepertraukiamai bei kiekvienais nelyginiais metais nuo gruodžio 22 d. iki sausio 2 d. imtinai ir nepertraukiamai“) šalims lygiomis dalimis tenka A. P. ir ją lydinčio asmens ieškovės M. Š. kelionės išlaidos. Kitų mergaitę lydinčių asmenų (jeigu tokių būtų) kelionės išlaidos atsakovui nepriskiriamos. Tai motyvuoja argumentu, kad, jei ieškovė nebūtų priėmusi vienasmenio sprendimo išvykti gyventi į užsienį, neatsirastų ir papildomos atsakovo bendravimo su dukra išlaidos. Pereinamuoju laikotarpiu apeliantas pageidauja pasirūpinti tik dukters (ne ieškovės) išvykimo iš jos gyvenamosios vietos kelionės bilietais, o ieškovė turėtų pasirūpinti grįžimo į jos gyvenamąją vietą kelionės bilietais.
39. Vertinant šio apeliacinio skundo reikalavimo pagrįstumą pritartina atsakovei, kad šalių dukters amžiaus vaikui skrendant į į kitą šalių lėktuvu būtina palyda, taigi ir išlaidos ieškovės kelionės bilietams. Antra, išklausius teismo posėdžių garso įrašų nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neišreiškė prieštaravimo dėl pusės ieškovės kelionės išlaidų pereinamuoju laikotarpiu padengimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kitaip vertinti šią šalių prašomos nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra bendravimo tvarkos dalį (CPK 187 straipsnis).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo
40. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
41. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
42. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnametei dukrai nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais dukters poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaikų poreikių nustatymas. Teigdama, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 1784 svarų (2152 Eur) suma, ji iš atsakovo prašė priteisti po 220 Eur per mėnesį, nurodydama, kad tokios sumos prašo priteisti įvertinusi, kad atsakovas turi neįgalumą ir gali mokėti tik tokio dydžio išlaikymą (2022 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:11:30 iki 00:11:47).
43. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
44. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
45. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
46. Nuo Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo beveik penkeri metai, minėto teismo sprendimo priėmimo metu šalių dukrai buvo kiek daugiau nei dveji metai, skundžiamo sprendimo priėmimo metu jai buvo septyneri, ji mokosi (duomenys neskelbtini) (Jungtinėje Karalystėje) (2022 m. balandžio 1 d. duomenimis, ji mokėsi antroje klasėje).
47. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Per daugiau kaip penkerių metų laikotarpį pasikeitė tiek Lietuvos, tiek ir Europos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, Lietuvoje pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis. Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo metu minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis buvo 380 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios algos dydis Lietuvoje yra 730 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 518 Eur), taigi jis padidėjo 36 procentais. Paminėtina ir tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje yra 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur). Vadovaujantis protingumo principu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, o taip pat išaugo ir vaiko poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma.
48. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti 220 Eur mėnesinio dydžio periodine išmoka. Kadangi ieškovė prašė priteisti mažiau nei pusę Lietuvos Respublikoje nustatytos minimaliosios mėnesinės algos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino, kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienio valstybėje, ir nelygino pragyvenimo lygio Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju ieškovė ir neturėjo teikti detalių įrodymų apie patiriamas išlaidas dukters poreikiams patenkinti (pavyzdžiui, pirkinių čekių). Be kita ko, atsakovas nepaneigė išaugusių vaiko poreikių fakto, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašė ieškovė. Apibendrinant teigtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 220 Eur nepilnametės dukters išlaikymui.
49. Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės Jungtinėje Karalystėje gaunamos išmokos už vaiką.
50. Bylos duomenimis (Mokesčių ir muitų tarnybos 2019 m.rugpjūčio 28 d. pažyma) nustatyta, kad ieškovė Jungtinėj Karalystėje gauna apie 80 svarų valstybės paramą vaikui (20,70 svarų per savaitę), kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prilygintina pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus gaunamai išmokai vaikui, ir ši suma laikytina finansine pagalba nepilnametį vaiką auginantiems tėvams.
51. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tokia praktika yra nevienareikšmė, kadangi kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo prašoma priteisti suma yra maženė nei pusė MMA dydžio, įvertinus ieškovės nurodomas aplinkybes, kad šalių dukra nori užsiimti ir papildomo ugdymo veikla, kuri Jungtinėje Karalystėje taip pat yra mokama, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio neminusavo valstybės mokamos vaiko išmokos dalies.
52. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad jis neturi galimybės teikti dukrai didesnio išlaikymo.
53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
54. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų ir savo iniciatyva surinktų duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą nustatė, kad atsakovas yra iš dalies darbingas, jam iki 2045 m. rugpjūčio 24 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, paskirta ir mokama netekto darbingumo pensija (2022 m. atsakovas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gavo 4476,84 Eur išmokų, t.y. vidutiniškai per mėnesį 373,07 Eur). Atsakovas 2018 m. įgijo apskaitininko kvalifikaciją. Nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. jis dirba (duomenys neskelbtini), vidutiniškai per mėnesį gavo 897,57 Eur darbo užmokestį. Daugiau išlaikytinių atsakovas neturi. Atsakovui nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas (boksas) (duomenys neskelbtini), bei garažas (boksas) (duomenys neskelbtini), taip pat 0,06 ha žemės sklypas sodininkų bendrijoje, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi tris transporto priemones: VW GOLF, VIN kodas (duomenys neskelbtini), VW GOLF, VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir BMW, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje buvo nurodęs, jog viename iš garažų jis buvo įsikūręs sau darbo vietą – remontavo automobilius, turėjo verslo liudijimą. Atsakovas taip pat paaiškino, kad, jei dukra gyventų su juo, ieškotųsi darbo, stengtųsi užsidirbti, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi visas galimybes dirbti, gauti didesnes pajamas ir teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Tai, kad apelianto turtinė padėtis nėra sunki, patvirtina ir jo paaiškinimai 2022 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje, kuomet jis nurodė, kad gaudamas apie 580 Eur per mėnesį pajamas ir mokėdamas nepilnamečio vaiko išlaikymą, jis dar sutaupo pinigų (teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:13:30 iki 01:13:40). Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas turi galimybes teikti savo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 220 Eur per mėnesį.
55. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ji tuo metu nedirbo, augino kūdikį. Išlaikyti dukrą jai padeda sugyventinis V. F., kuris nurodė gaunantis apie 2500 Jungtinės Karalystės svarų atlyginimą. Ieškovė būstą, kuriame gyvena su vaikais ir sugyventiniu, nuomoja, moka apie 900 svarų už nuomą ir apie 100 svarų už komunalinius patarnavimus. Jis dirba vairuotoju, uždirba apie 2500 svarų. Teiginio, kad ieškovė galimai neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, atsakovas nepagrindė įrodymais, todėl jis laikytini deklaratyviu, nepaneigiančiu pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių.
56. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, nepadarė atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų teisės normų pažeidimų.
57. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
58. Remdamasis nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
59. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
60. Ieškovė prašo iš atsakovo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus: sąskaitą-faktūrą Nr. EV-22-086 ir sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 15 d. pervedė 250 Eur, 2023 m. sausio 12 d. 200 Eur, 2023 m. vasario 16 d. 50 Eur, 2023 m. vasario 23 d. 220 Eur, t.y. iš viso 720 Eur.
61. Ieškovės realiai patirtos (720 Eur) išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš jo ieškovei priteistina 750 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. P., aasmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 720 Eur (septynių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.