- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- A2-19483-347/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01717-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
- 3.1.7.7Nuostolių atlyginimas kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padariniai
- 3.1.17Taikinimas ir taikos sutartis civiliniame procese
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) G. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017; panaikinti šį sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pareiškimas grindžiamas tokiais argumentais:
2.1. Ieškovė teikdama teismui ieškinį neįtraukė kreditorių (UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „4Finance“). Todėl procesas turi būti atnaujintinas dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
2.2. Ieškovė 2017 m. kovo 23 d. sukėlė avariją, todėl turi kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
2.3. Teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi apie posėdžio laiką ir vietą pranešė viešo paskelbimo būdu, nesprendė klausimo dėl kuratoriaus. Pareiškėjo duomenys buvo žinomi jo tetai, šią informaciją žinojo ieškovė. Dėl netinkamo dokumentų įteikimo ir atsakovo informavimo apie vykstantį procesą, buvo užkirstas kelias atsakovui į teisminę gynybą.
2.4. Pareiškėjas iš užsienio grįžo 2018 m. gegužės 13 d. ir 2018 m. gegužės 23 d. sužinojo apie teismo sprendimą, todėl prašymo padavimo termino nepraleido.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepimu į prašymą prašo prašymą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Papildomai prašo išreikalauti duomenis apie pareiškėjo ligas, kokias laikotarpiais gydėsi gydymo įstaigose. Atsiliepimas į prašymą grindžiamas tokiais, argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Ieškovė nurodė, kad įsiskolinimų UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „4finance“ neturi. Pareiškėjas dėl automobilio gali kreiptis atskiru procesu. Pažymėtina, kad pagal Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas pretenzijų savo žmonai dėl eismo įvykio neturėjo.
3.2. Santuokos nutraukimo byla buvo pradėta du mėnesiai iki atsakovo išvyko iš Lietuvos Respublikos. Jis buvo informuotas žodžiu, tačiau bylos eiga atsisakė domėtis. Visi dokumentai buvo teikiami per visus žinomus atsakovo gyvenamosios vietos adresus, SODROS duomenis jis nedirbo. Priešingos šalies prašymo dėl kuratoriaus nebuvo. Jokių kitų pareiškėjo kontaktų ieškovė neturėjo, su pareiškėjo nurodoma teta nebendravo. Pareiškėjos savo dukra nesidomėjo, su ieškove nesusiekė. Susisiekimo atveju, jis būtų informuotas dėl teisminio proceso.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
4. Proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, procesas gali būti atnaujintas tik konstatavus, kad egzistuoja pagrindai, nustatyti CPK 366 straipsnyje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punkte įtvirtinti aktualūs nagrinėjamai bylai proceso atnaujinimo pagrindai: jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu
5. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, tai yra naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet būtina nustatyti, jog priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, tai yra sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).
6. Nagrinėjamu atveju CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo nėra. Pareiškėjo nurodyti kreditoriai dėl proceso atnaujinimo nesikreipė; ieškovė pateikė teismui pareiškėjo nurodytų kreditorių, t.y. – UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „4finance“ pranešimus, kad ieškovės su UAB „Julianus Inkaso“ įsiskolinimas padengtas, o UAB „4finance“ nurodė, kad jokių pretenzijų ieškovei neturi. Pareiškėjas jokių duomenų daryti priešingai išvadai nepateikė.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida; tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).
8. Civilinio proceso normos, reglamentuojančios proceso dalyvių informavimą apie teismo posėdį, yra skirtos asmens teisės būti išklausytam teisme, Konvencijos požiūriu – teisės į teisingą teismą – užtikrinimui; teismo sprendimas, priimtas pažeidžiant teisę į teisingą teismą, negali būti teisėtas. Taigi civilinio proceso normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą, aiški taikymo klaida gali būti pagrindas atnaujinti procesą, jeigu yra kitos šio instituto taikymo sąlygos.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė CPK normas dėl dokumentų įteikimo ir informavimo apie teismo posėdį – nepagrįstai taikė įteikimą viešo paskelbimo būdu, taip pažeisdamas jo teisę būti informuotam apie teismo posėdį ir išklausytam teismo.
10. Procesinių dokumentų, be kitų, ir teismo pranešimų bei šaukimų į posėdį, įteikimo tvarka reglamentuota CPK XI skyriaus antrojo skirsnio normomis.
Motyvuojamoji dalis
11. CPK 117 straipsnyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui.
12. CPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
13. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai; pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.
14. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra išimtinis, jo taikymas reglamentuotas CPK 130 straipsnyje, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šio įteikimo būdo taikymo sąlygos: kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.
15. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje asmens informavimas apie teismo posėdį viešo paskelbimo būdu pripažįstamas, tačiau laikomas išimtine priemone, kurios taikymo teisingumas vertinamas teisės į teisingą teismą kontekste pagal kelis kriterijus: pirma, ar teismai (valdžios institucijos) elgėsi rūpestingai, informuodami pareiškėjus apie procesą, ir ar galima laikyti, kad pareiškėjai atsisakė savo teisės dalyvauti procese ir gintis; ir antra, ar nacionalinė teisė suteikė pareiškėjams tinkamų priemonių naujam bylos nagrinėjimui, kuris atitiktų rungimosi principą, užsitikrinti (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 38840/08; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajic prieš Slovėniją, pareiškimo Nr. 71872/12).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir yra pagrindas įteikti dokumentus viešojo paskelbimo būdu. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., pateikiamas paklausimas Gyventojų registrui, Socialinio draudimo fondo valdybai, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2015).
17. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu tik tuo atveju, jei teismas, išaiškinęs suinteresuotai šaliai galimybę paskirti kuratorių, nustato, kad tokios galimybės byloje nėra (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Šios bendrosios taisyklės nesilaikymas, kaip toks, nepripažintinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, dėl jo reikšmės sprendimo teisėtumui sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009).
18. Kadangi kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo ir išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą ar kuratoriumi skiriamo asmens sutikimo, laikytina, kad kuratoriaus paskyrimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009; kt.).
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui (atsakovui) ieškinys su priedais ir pranešimas dėl pareigos per 25 dienų terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti 2017 m. rugpjūčio 11 d., CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (b. l. 45). Apie posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovui buvo pranešta CPK 130 straipsnyje numatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu (b. l. 55, 56).
20. Teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nustatė, kad kitų galimybių, kuriomis galėtų pareiškėjui (atsakovui) būti pranešta apie teismo posėdį nėra. Dėl šios priežasties apie teismo posėdžio laiką atsakovui papildomai pranešė viešo paskelbimo būdu specialiame interneto puslapyje.
21. Teismas pranešdamas pareiškėjui (atsakovui) apie posėdžio datą, laiką, išnaudojo visas CPK ir teismų jurisprudencijoje įtvirtintas normas ir taisykles. Papildomai pažymėtina, kad teismas atliko aktyvius veiksmus, siekiant pareiškėjui (atsakovui) pranešti apie teismo posėdžio datą ir laiką. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad teismo posėdžio sekretorė skambino pareiškėjo (atsakovo) broliui, tačiau reikalingos informacijos negavo (b. l. 54). Pareiškėjas apsiriboja selektyviais ir deklaratyviais teiginiais bei nepateikia tikslios informacijos: nurodo kurią diena grįžo į Lietuvos Respubliką, tačiau nenurodo kada išvyko; pareiškėjas kelią klausimą dėl automobilio, tačiau nepaaiškina, kodėl 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pradėti administracinę teiseną pretenzijų ieškovei dėl eismo įvykio neturi.
22. Teismui įvertinus bylos medžiagą, teisinį reglamentavimą, aptartą kasacinio teismo praktiką, atsisakytina atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino.
23. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimas įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 23 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. ir 9 p. pagrindais teismui pateiktas tik 2018 m. liepos 2 d. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad apie tai, jog 2017 m. spalio 23 d. sprendimas priimtas sužinojo 2018 m. gegužės 13 d., grįžęs į Lietuvą, todėl CPK 368 str. 1 d. numatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.
24. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išieškojimas jau vykdomas nuo 2018 m. vasario 13 d. (vykdomosios bylos Nr. 0064/18/00278), t.y. pareiškėjui (atsakovui) jau iki grįžimo į Lietuvos Respubliką (daugiau kaip prieš tris mėnesius iki kreipimosi į teismą, prašant atnaujinti procesą) turėjo būti žinoma apie priimtą teismo procesinį sprendimą. Tuo pačiu, pareiškėjo pridėtas lapas dėl atlyginimo gavimo ne tik neįrodo šių pinigų gavimo, bet ir neįrodo pareiškėjo grįžimo į Lietuvos Respubliką.
25. Teismui nenustačius CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, kiti šalių prašymai, argumentai (pareiškėjo pozicija dėl sutuoktinės kaltės, automobilio; ieškovės prašymai duomenų išreikalavimo apie pareiškėjo gydymą, ligas ir hospitalizavimą) nevertinami ir netenkinami, todėl teismas plačiau šioje dalyje nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė savo patirtų bylinėjimosi išlaidų dokumentų nepateikė, todėl jos iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 178 straipsnis).
27. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi, 291 straipsniu
nutaria:
pareiškėjo prašymą atmesti.
atsisakyti atnaujinti procesą užbaigtoje Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017.
Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.