- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- A2-2109-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01717-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- G. P.
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal civilinę bylą pagal G. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. (iki 2017 m. lapkričio 23 d. – P.) ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. P. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais.
1.1. Nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas (teismo past.: nuo 2018 sausio 1 d. – Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai) 2017 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 nutraukė jo ir ieškovės M. Š. santuoką, pripažino jį kaltu dėl santuokos iširimo, paliko pavardes Š. ir P., nustatė nepilnametės dukters A. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove M. Š., leidžiant ieškovei dukrą išsivežti nuolat gyventi į užsienį, priteisė iš jo dukros A. išlaikymui po 100 Eur periodines išmokas, nustatė bendravimo tvarką su dukterimi, santuokoje įgytą garažą (boksą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, ir automobilį Volkswagen Touran, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priteisė G. P. ir atitinkamai priteisė iš G. P. bylinėjimosi išlaidas.
1.2. Pareiškėjo teigimu, ieškovė, tiek paduodama ieškinį, tiek ir priimant teismo sprendimą, turėjo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams, t. y. 456,69 Eur skolos kreditoriui UAB „Julianus inkaso“, taip pat galimai ir UAB „4finance“, tačiau šie kreditoriai nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą. Be to, anot pareiškėjo, ieškovė nuslėpė nuo teismo, kad ji privalo atlyginti ir pareiškėjui jos kaltais veiksmais padarytą žalą, nes 2017 m. kovo 23 d. ji sukėlė avariją, todėl turi kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
1.3. Kita vertus, pareiškėjo įsitikinimu, procesas turėtų būti atnaujinamas dar ir dėl to, kad civilinė byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir apie vykstantį procesą jo tinkamai neinformavus. Mano, kad pranešimas apie vykstantį procesą viešo paskelbimo būdu yra netinkamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo nagrinėjama šeimos byla. Be to, ieškovei buvo žinomas jo elektroninio pašto adresas, o jo gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris bei kiti kontaktai buvo žinomi jo tetai A. P., gyvenančiai Basanavičiaus (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, su kuria jis palaiko glaudžius santykius, apie ką žinojo ir ieškovė. Nepaisant to, šioje šeimos byloje nebuvo sprendžiamas ir kuratoriaus paskyrimo klausimas. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, visapusiškai neįvertino kuratoriaus skyrimo galimybės ir tokiu būdu priėmė sprendimą iš esmės remdamasis tik ieškovės pateiktomis aplinkybėmis ir duomenimis, neužtikrindamas atsakovo teisės į visapusišką ir išsamų bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
2. Ieškovė (šioje byloje – atsakovė) M. Š. atsiliepime nurodė, kad įsiskolinimų UAB „Julianus inkaso“ ir UAB „4finance“ neturi, o pareiškėjas dėl automobilio gali kreiptis inicijuodamas atskirą procesą. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog pareiškėjas pretenzijų savo žmonai dėl eismo įvykio neturėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, t. y. atsisakė atnaujinti procesą užbaigtoje Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017.
3.1. Teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodyti kreditoriai dėl proceso atnaujinimo nesikreipė, be to, ieškovė pateikė teismui šių kreditorių pranešimus, kad ieškovės įsiskolinimas UAB „Julianus inkaso“ padengtas, o UAB „4finance“ nurodė, kad jokių pretenzijų ieškovei neturi. Taigi nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas.
Atsiliepimas
3.2. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjui ieškinys su priedais ir pranešimas dėl pareigos per 25 dienų terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti 2017 m. rugpjūčio 11 d., CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovui buvo pranešta CPK 130 straipsnyje numatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu, teismui išnaudojus visas CPK ir teismų jurisprudencijoje įtvirtintas normas ir taisykles bei neesant kitų galimybių, kuriomis galėtų būti pranešta pareiškėjui (atsakovui) apie teismo posėdį. Pažymėjo, kad teismas buvo aktyvus, siekdamas nustatyti pareiškėjo kontaktus, t. y. teismo posėdžio sekretorė skambino pareiškėjo (atsakovo) broliui, tačiau reikalingos informacijos negavo. Taigi teismas nenustatė ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo.
3.3. Nepaisant to, teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimas įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 23 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas tik 2018 m. liepos 2 d. Ir nors, pareiškėjas teigia, kad apie priimtą sprendimą jis sužinojo tik 2018 m. gegužės 13 d., grįžęs į Lietuvą, teismo įsitikinimu, pareiškėjui apie šį sprendimą turėjo būti žinoma dar iki grįžimo į Lietuvos Respubliką, nes pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išieškojimas vykdomas nuo 2018 m. vasario 13 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-19483-347/2018 ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo G. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.
4.1. Teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė neturi įsiskolinimų UAB „Julianus inkaso“ ir UAB „4 finance“. Pažymi, kad jis, rašydamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, pateikė pažymą iš antstolių rūmų patvirtinančią, jog ieškovės atžvilgiu prašymo rašymo metu buvo išieškomas įsiskolinimas iš ieškovės, kuris nebuvo aptartas ir nutylėtas santuokos nutraukimo byloje. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė šią skolą sumokėjo, siekdama, kad nebūtų atnaujintas procesas santuokos nutraukimo byloje, kurioje atsakovas ieškovei turi turtines pretenzijas dėl žalos atlyginimo (kompensacijos mokėjimo) sumažinus bendrą turtą.
4.2. Be to, pareiškėjas mano, kad apylinkės teismas paviršutiniškai ir formaliai nagrinėjo jo nurodomas aplinkybes ir netinkamai išaiškino teisės normas, reglamentuojančias sužinojimą apie vykstantį teismo procesą ir galimybes jame dalyvauti tuo pažeisdamas teisę į teisingą teismą. Pareiškėjo tvirtinimu, procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra tik kraštutinė priemonė tiems atvejams, kai išnaudojamos visos kitos protingos priemonės informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą. Teismas turėtų ne iškart taikyti minėtą procesinių dokumentų įteikimo būdą, o dėti protingas pastangas išsiaiškinti realų asmens kontaktinį adresą ar kitus kontaktinius duomenis. Konstatavus, kad asmens kontaktinių duomenų sužinoti šaliai ar teismui nėra galimybių, turėtų būti bandoma juos sužinoti iš šią informaciją pagrįstai galinčių žinoti institucijų (pvz., Gyventojų registro, „Sodros“ ir kt.), taip pat, esant ieškovo sutikimui, galėtų būti skiriamas kuratorius, juolab, kad šioje byloje buvo reali galimybė skirti kuratore jo tetą ar kitą teismo pasirinktą asmenį. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas išnagrinėjo bylą neatskleidęs santuokos nutraukimo bylos esmės ir atsakovas neturi kitos galimybės kitaip ginti savo interesus šiuose visuose spręstinuose klausimuose kaip tik atnaujinus procesą.
4.3. Pareiškėjas pripažįsta, kad jo veiksmai tinkamai nedeklaravus ar kitaip valdžios institucijas neinformavus apie pasikeitusį gyvenamosios (šiuo atveju – darbo) vietos adresą ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos faktą, rodo jo nerūpestingumą, vis dėlto padariniai, kurie jam dėl to tenka, tarp jų ir pripažinimas kaltu dėl santuokos iširimo, visų turtinių klausimų, susijusių su turto padalijimu, išsprendimas jam negalint pateikti priešieškinį ir atitinkamai realizuoti savo teises, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymas, kai net nebuvo aiškintasi su atsakovu, ar ta tvarka tinkama, įgyvendinama ir pan., negali būti pripažinti proporcingais šiam jo nerūpestingumui.
Atsiliepimas
5. Atsakovė M. Š. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5.1. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjui apie pradėtą santuokos nutraukimo procesą neabejotinai buvo žinoma, nes šis buvo pradėtas prieš du mėnesius iki jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Tačiau, net ir laikant, kad tuo metu jis apie ieškovės inicijuotą procesą bylos nagrinėjimo pradžioje nieko nežinojo, neabejotinai turėjo sužinoti apie tai pradėjus priverstinį sprendimo vykdymą 2018 m. vasario 13 d. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, atsakovė teigia, kad pareiškėjas praleido trejų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Nepaisant to, atsakovė mano, kad byloje neegzistuoja jokių pagrindų proceso atnaujinimui.
5.2. Pirmiausia, remiantis realiai esančia atsiliepimo pateikimo dienos situacija, atsakovės skolų kreditoriams nėra, todėl nėra ir pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
5.3. Antra, santuokos nutraukimo byloje buvo išnaudotos visos įmanomos priemonės, mėginant pareiškėjui realiai įteikti procesinius dokumentus, tačiau to padaryti nepavyko. Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti dar kartą šias priemones, kurios nurodytos pirminiame atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą apylinkės teismui.
5.4. Akcentuoja, kad pareiškėjas, kaip ir pats pripažįsta, elgėsi nerūpestingai, nes, nors ir nurodo, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. gegužės 13 d. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau išvykimo nedeklaravo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis. Be to, atsakovė atkreipia dėmesį į pareiškėjo argumentus, kad apie santuokos nutraukimo bylą jis nieko nežinojo apie vienerius metus, todėl tik dabar iškilo poreikis peržiūrėti įsiteisėjusį 2017 m. spalio 23 d. teismo sprendimą. Vis dėlto, anot atsakovės, tokie pareiškėjo teiginiai dar kartą įrodo jo nerūpestingumą, nes priešingu atveju, būdamas pakankamai rūpestingu, jis būtų domėjęsis savo dukros gyvenimo sąlygomis ir būtų teikęs vaikui išlaikymą. Šiuo, gi, atveju, tėvo ir dukters ryšys yra nutrūkęs, tačiau atsakovė, suprasdama savo pareigą užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, deda pastangas šiam ryšiui atkurti, dėl ko dukra pastaruoju metu netgi lieka nakvoti pas tėvą savaitgaliais. Dėl to, atsakovės įsitikinimu, pareiškėjo argumentai dėl jo teisių bendrauti su dukra pažeidimo visiškai nepagrįsti ir atmestini.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
9. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
10. Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą resjudicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje SovtransavtoHolding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų reikalavimų. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino: santuoką, įregistruotą 2015 m. liepos 4 d. Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės M. P., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. P., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl atsakovo G. P. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę „Š.“, atsakovui – „P.“; nustatė nepilnametės A. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina M. P., gyvenančia (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, leidžiant ieškovei M. P. dukrą A. P. išsivežti nuolat gyventi į užsienį; priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymą nepilnametei A. P., gim. (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2017 m. birželio 26 d., iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė M. P. uzufrukto teise tvarkyti dukros A. P. išlaikymui skirtas lėšas; nustatė nepilnametės A. P. bendravimo su atsakovu G. P. tvarką (M. P. įsipareigoja savo darbo atostogų metu atvežti tėvui dukterį A. P. dviem savaitėms, pranešdama apie ketinimą atvežti dukrą tėvui prieš 10 dienų iki atvežimo; M. P. įsipareigoja netrukdyti tėvui bendrauti su dukterimi užsienyje jos gyvenamojoje vietoje, tačiau tėvas apie ketinimą bendrauti su dukterimi ieškovei privalo pranešti prieš 10 dienų; bendru abiejų šalių susitarimu tėvo bendravimo su dukterimi tvarka gali būti pakeista, atsižvelgiant į vaiko interesus); santuokoje įgytą turtą (2320 Eur vertės garažą (boksą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, ir 500 Eur vertės automobilį Volkswagen, Touran, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priteisė G. P..
12. Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punkto pagrindais.
13. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam, todėl teismo procesas turi būti pakartotas, jog anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2582/2012).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjo nurodyti kreditoriai UAB „Julianus inkaso“ ir UAB „4finance“ dėl proceso atnaujinimo nesikreipė, juolab, ieškovė pateikė teismui šių kreditorių pranešimus, kad ieškovės įsiskolinimas UAB „Julianus inkaso“ padengtas, o UAB „4finance“ nurodė, kad jokių pretenzijų ieškovei neturi.
15. Nepagrįstomis laikytinos apelianto atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikė pažymą iš antstolių rūmų, patvirtinančią, jog ieškovės atžvilgiu prašymo rašymo metu buvo išieškomas įsiskolinimas iš ieškovės, kuris nebuvo aptartas ir nutylėtas santuokos nutraukimo byloje. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, siekiant ištaisyti esminius trūkumus. Iš byloje esančių UAB „Julianus inkaso“ 2018 m. rugsėjo 7 d. pranešimo ir UAB „4finance“ 2018 m. rugsėjo 10 d. rašto „Dėl įsipareigojimų“ matyti, kad M. Š. nepadengtų įsiskolinimų šioms įmonėms neturi. Aplinkybės, kad ieškovė M. Š. tik po santuokos nutraukimo, t. y. 2017 m. lapkričio 23 d. grąžino kreditą UAB „4finance“ ir 2018 m. birželio 25 d. padengė įsiskolinimą UAB „Julianus inkaso“, nesudaro pagrindo spręsti dėl proceso atnaujinimo būtinumo. Be to, 2017 m. spalio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 nėra pasisakyta dėl pareiškėjo nurodytų neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, juolab, kad pačios įmonės nepareiškė pageidavimų dalyvauti procese ar dėl to atnaujinti procesą. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė, kad 2017 m. spalio 23 d. sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, dėl to nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.
16. Pareiškėjas taip pat siekia proceso atnaujinimo, nurodydamas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą pagrindą. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas nustačius, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tokia teisės normos taikymo klaida pareiškėjas nagrinėjamu atveju įvardija tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą šeimos teisinių santykių srityje atsakovui nedalyvaujant, formaliai atlikus dokumentų įteikimo procedūrą, neišnaudojus kuratoriaus paskyrimo procedūros ir realiai atsakovui nežinant apie jo atžvilgiu užvestą procesą, realiai taikant procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu.
17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio apelianto argumento labai išsamiai, remdamasis aktualia teismų praktika, išdėstė argumentus, leidžiančius konstatuoti proceso atnaujinimo pagrindo nebuvimą ir šiuo aspektu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apylinkės teismas, siekdamas įteikti procesinius dokumentus G. P., siuntė juos jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Kėdainių raj., skambino telefonu jo broliui, kuris negalėjo nurodyti jokių pareiškėjo kontaktų, tikrino duomenis apie pareiškėjo darbovietes Sodros informacinėje sistemoje, tačiau, išnaudojus visas CPK numatytas galimybes įteikti procesinius dokumentus, visiškai pagrįstai buvo nuspręsta apie teismo posėdžio laiką atsakovui pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto puslapyje CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.
18. Be to, tai, kad šioje byloje nebuvo paskirtas kuratorius, negali būti laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, juolab, kad kuratorius gali būti skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita. Šioje byloje neesant ieškovės prašymo ir išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą, laikytina, kad kuratoriaus paskyrimo klausimas pagrįstai nesvarstytas. Tai, kad pareiškėjas nurodo, jog kuratore šioje byloje galėjo būti paskirta jo teta, kuri būtu sutikusi atlikti šias funkcijas nemokamai, yra deklaratyvaus pobūdžio, siekiant bet kuriuo atveju proceso atnaujinimo. Tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas nebuvo rūpestingas, teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, metus laiko nesusiekė su savo šeima (žmona ir dukra), nesidomėjo jų gyvenimu, neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai, todėl dėl savo nerūpestingumo praleido terminą apeliaciniam skundui dėl 2017 m. spalio 23 d. sprendimo paduoti. Taigi, šiuo atveju nenustatytas esminis, turėjęs įtakos bylos baigčiai proceso teisės pažeidimas, dėl ko nėra pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu, nes pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
19. Visumos aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nenustačius esminių proceso teisės klaidų, pagrįstai apylinkės teismas nusprendė neatnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pripažinus pareiškėjo atskirąjį skundą nepagrįstu, turi būti sprendžiama dėl atsakovės patirtų išlaidų atlyginimo. Atsakovė M. Š. nurodo patyrusi 300 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, apmokėti, todėl prašo šias išlaidas priteisti.
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – Rekomendacijos). Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, galimas advokato laiko ir darbo sąnaudas, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, bei tai, kad prašoma priteisti suma neviršija nustatytų maksimalių dydžių už tokio procesinio dokumento parengimą, sprendžia, kad atsakovės patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 9 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjo G. P., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės M. Š., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.