Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovėms M. J.-S. ir R. Š. dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo ir buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. V., R. V., notarė J. K., ir atsakovės R. Š. ieškinį atsakovei M. J.-S. dėl M. J. turto dalies paveldėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Atsakovė R. Š. padavė ieškinį atsakovei M. J.-S., prašydama panaikinti 2017 01 12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. JK-327 dalį, pripažįstant, kad 2/4 dalys M. J. palikimo perėjo R. Š., ir priteisti R. Š. 2/4 dalis žemės sklypo. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 06 02 nutartyje konstatuota, jog mirusiojo M. J. turtą paveldėjo keturi įpėdiniai po 1/4 palikimo dalį (sutuoktinė A. J. ir palikėjo vaikai R. Š., M. J.-S., R. J.). Po R. J. mirties į nurodytą palikimo dalį paveldėjimo teisę įgijo ieškovas, o po motinos A. J. mirties į nurodytą dalį paveldėjimo teisę įgijo R. Š. pagal testamentą. Taigi, atsakovė R. Š. įgijo reikalavimo teisę į 2/4 dalis M. J. palikimo (1/4 dalis perėjo po palikėjo M. J. mirties ir 1/4 – po jo įpėdinės ir sutuoktinės A. J. mirties). Dėl to atsakovei iš viso priklauso 2/4 dalys žemės sklypo, 25 000 Eur už 2/4 dalis buto, 2 250 Eur už 2/4 dalis sodo sklypo ir 243,14 Eur, t. y. 2/4 dalys piniginio indėlio. Dėl sodo sklypo buvo sudaryta taikos sutartis ginčą nagrinėjant teisme. O paveldėtas piniginis indėlis (486,28 Eur) atsakovės M. J.-S. nurodymu buvo skirtas kompensuoti asmenims, kurie sumokėjo už mirusiojo tėvo M. J. kapavietės įrengimą, todėl šios sumos atsakovė R. Š. nereikalauja.

7. Atsakovė M. J.-S. atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti viešojo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), po to, kai ieškinyje ir atsakovės buvusio atstovo advokato nurodytu adresu JAV per Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Čikagoje siųsti dokumentai nebuvo įteikti.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus. Pabrėžė, kad ieškovui priklauso teisė į 1/4 dalį paveldimo M. J. turto, tačiau, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu sudarytas taikos sutartis, prašė jo teises ginti priteisiant iš atsakovių solidariai piniginę sumą, lygią 1/4 daliai paveldėjimo teisės liudijime nurodytos parduoto buto vertės, 1/4 piniginio indėlio dalį ir nustatant 1/4 ieškovo nuosavybės dalį į išlikusį neparduotą žemės paskirties sklypą. Reikalavimą dėl piniginių sumų priteisimo ieškovas reiškė atsakovėms solidariai, pabrėždamas, jog turtas buvo perleistas dėl bendrų neteisėtų atsakovių veiksmų, o tuo atveju, jei pinigai būtų priteisti tik iš atsakovės M. J.-S., teismo sprendimas būtų neįvykdomas, nes iš pastarosios nėra galimas išieškojimas jai esant JAV.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

32. Apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas dėl solidariosios atsakomybės taikymo.

33. Byloje svarbios pirmosios instancijos nustatytos faktinės aplinkybės kaip palikimo priėmimo klausimai po M. J. buvo sprendžiami tarp paveldėtojų iki nagrinėjamos bylos iškėlimo, šios faktinės aplinkybės aiškumo dėlei toliau išdėstomos chronologine tvarka.

34. (duomenys neskelbtini) mirė M. J., palikęs palikimą: ½ ginčo turto ginčo buto, sodo sklypo, piniginio indėlio AB „Swedbank“ ir žemės ūkio paskirties sklypą (priklausiusį mirusiajam asmenine nuosavybe).

35. 2007 05 03 M. J. sutuoktinė A. J., dukra R. Š. ir sūnus R. J. (D. J. tėvas) priėmė mirusiojo palikimą pagal įstatymą, mirusiojo dukra M. J.-S. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kartu su jais nesikreipė.

36. (duomenys neskelbtini) mirė R. J., D. J. tėvas.

37. 2014 02 17 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-5745-545/2014, tenkino D. J. pareiškimą dėl termino palikimui po jo tėvo R. J. mirties priimti atnaujinimo, nutartis įsiteisėjo, Vilniaus apygardos teismui 2014 05 28 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2S-1036-619/2014, atmetus A. J. atskirąjį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas D. J., prašydamas pratęsti terminą po savo tėvo mirties, pilnametystės sulaukė keturios dienos iki tėvo mirties datos, mokėsi vidurinėje mokykloje 11 klasėje, su tėvu gyveno skyrium, santykių nepalaikė, nežinojo aplinkybių, susijusių su tėvo turimu turtu, kad įvertinęs šias faktiniais įrodymais nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, jog priežastys, dėl kurių pareiškėjas nepriėmė palikimo įstatymo nustatytu terminu yra svarbios. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su apeliantės tvirtinimu, kad pareiškėjas D. J. ir jo motina žinojo apie tai, jog mirusysis R. J. priėmė palikimą po savo tėvo mirties nuo pat palikimo priėmimo momento ir dar tėvui esant gyvam ir nurodė, kad šias aplinkybes paneigia apeliantės ir suinteresuoto asmens R. Š. atsiliepimuose į pareiškėjo pareiškimą išdėstyti teiginiai ir paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad R. J. dėl girtavimo laiku nesugebėjo priimti savo tėvo palikimo, iš viso neturėjo priimti palikimo, nes nebuvo jo nusipelnęs. Teismas pažymėjo ir tai, kad po pareiškėjo senelio M. J. mirties nebuvo pabaigtas paveldėjimo procesas (išduoti paveldėjimo teisės liudijimai), todėl pareiškėjas objektyviai šių aplinkybių negalėjo žinoti, nes su tėvu gyveno skyrium, nebendravo, todėl objektyviai jam šios aplinkybės galėjo būti nežinomos.

38. 2014 06 16 D. J. padavė pareiškimą dėl tėvo R. J. palikimo priėmimo pagal apyrašą. 2014 08 13 antstolis sudarė palikimo apyrašą, kuriame nurodė, jog D. J. paveldi po savo tėvo R. J. mirties turtinę teisę į palikimą po M. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (civilinės bylos Nr. e2-5116-534/2015 duomenys).

39. 2014 09 15 Vilniaus miesto apylinkės teismas, sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-22359-821/2014, tenkindamas pareiškėjos M. J.–S. 2014 04 26 teismui pateiktą pareiškimą, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja minėtoje byloje faktiniu valdymu priėmė palikimą, po jos tėvo M. J. mirties. Teismas remdamasis liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais nustatė, kad M. J. - S. gyvena JAV, po tėvo mirties atliko palikėjui priklausančio buto (duomenys neskelbtini) remonto darbus. Aktyvius veiksmus po tėvo mirties atsiradusiam palikimui faktiniu valdymu priimti pareiškėja atliko 2006 m. balandžio mėn., nepraleisdama trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, naudojosi jo turtu, jį prižiūrėjo, atliko remonto darbus ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

40. 2015 06 11 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-5116-534/2015, atmetė atsakovės M. J.-S. ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiu 2007 05 03 palikimo priėmimo sandorio, kuriuo A. J., R. Š. ir R. J. buvo priėmę mirusiojo palikimą pagal įstatymą. Byloje buvo nustatyta, kad į notarą su pareiškimais kreipėsi tiek M. J. S., tiek R. Š., kad nebūtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas D. J., rašė jam žeminančius laiškus.

41. 2016 10 27 Vilniaus apygardos teismas sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2A-1056-340/2016, tenkindamas M. J.–S. apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 06 11 sprendimą, priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiu 2007 05 03 palikimo priėmimo sandorį.

42. 2017 01 12 M. J.–S., minėto Vilniaus apygardos teismo sprendimo pagrindu buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo M. J. turtą.

43. 2017 01 19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos nutartimi priimtas nagrinėti D. J. kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 10 27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1056-340/2016.

44. 2017 01 24 M. J.–S. ir R. Š. (per atstovus) išsiųsti pranešimai apie priimtą kasacinį skundą ir nustatytas terminas atsiliepimams pateikti. 2017 02 20 pateiktas atsakovės M. J.-S. atsiliepimas į kasacinį skundą, o 2017 02 22 pateiktas atsakovės R. Š. atsiliepimas į kasacinį skundą.

45. 2017 02 27 atsakovė M. J.–S., atstovaujama atsakovės R. Š., ginčo butą, (duomenys neskelbtini), pardavė tretiesiems asmenims R. V. ir I. V. už 50 000 Eur.

46. 2017 03 09 M. J.–S., atstovaujama atsakovės R. Š., ginčo sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė pirkėjams D. Š. ir V. Š. už 9 000 Eur.

47. 2017 06 02 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017, tenkino atsakovo D. J. kasacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 10 27 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1056-340/2016 ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 06 11 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5116-534/2015, kuriuo atmestas M. J.-S. ieškinys dėl 2007 05 03 palikimo priėmimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 06 02 d. nutartyje konstatavo, kad D. J. turi teisę paveldėti dalį ginčo turto, po M. J. mirties, kurį visą pagal 2017 01 12 paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo atsakovė M. J.–S.. 2019 10 22 M. J.-S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-5116-534/2015 dėl palikimo priėmimo sandorio pripažinimo negaliojančiu atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą ir ieškinį tenkinti, pripažinti 2007 05 03 palikimo priėmimo sandorį negaliojančiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 12 04 nutartimi, civilinėje byloje Nr. eA2-38222-1097/2019, atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2020 01 30 nutartimi atmetus atsakovės M. J.-S. atskirąjį skundą ir sprendimą palikus nepakeistą.

48. 2017 06 26 D. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje atsakovėms M. J.-S. ir R. Š., patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2017 0 12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą dalį dėl 1/4 dalies paveldėto turto; 2) pripažinti negaliojančia 2017 02 27 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini); 3) taikyti alternatyvų restitucijai ieškovo teisių gynimo būdą – taikyti atsakovėms civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovui iš atsakovių solidariai 16 950 Eur pinigų sumą, lygią neteisėtai perleisto buto ieškovui tenkančios dalies (1/4) vertei, nustatytai paveldėjimo teisės liudijime; 4) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovių 122,07 Eur paveldėtų piniginių lėšų sumą; 5) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovių 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Pradiniu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti negaliojančia ir sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo sudaryta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 11 13 nutartimi patvirtinta taikos sutartis, o bylos dalis pagal ieškinį dėl sodo sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo, restitucijos taikymo ir/ar kompensacijos priteisimo bei paveldėjimo liudijimo dalies dėl paveldėto žemės sklypo nuginčijimo buvo nutraukta.

49. 2018 10 18 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. J. ieškinį M. J.-S. ir R. Š. dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo ir buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė ieškovui D. J. nuosavybės teisę į 1/4 dalį ginčo žemės ūkio paskirties sklypo, priteisė jam iš atsakovės M. J.-S.12 622,07 Eur sumą už perleistą paveldėto turto dalį ir 5 procentų procesines palūkanas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

50. 2019 09 24 nutartimi Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs D. J. ir M. J.–S. apeliacinius skundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 10 18 sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų pareikštų reikalavimų.

51. Nagrinėjant bylą Vilniaus apylinkės teisme iš naujo, D. J. patikslino ieškinį, o R. Š. išreiškė savo valią paveldėti tėvo M. J. palikimą ir padavė ieškinį atsakovei M. J.-S., prašydama panaikinti 2017 01 12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, pripažįstant, kad 2/4 dalys M. J. palikimo perėjo R. Š., pagal testamentą ir priteisti R. Š. 2/4 ginčo žemės sklypo, neginčijo D. J. reikalavimo pripažinti jo teisę paveldėti 1/4 dalį M. J. palikimo, tačiau prašė atmesti ieškovo reikalavimą šią paveldėtą ir sandoriais perleistą turto dalį atitinkančią pinigų sumą priteisti iš atsakovių solidariai.

52. Apeliaciniu skundu apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria teismas ieškovui D. J. priteisė solidariai iš atsakovių M. J.–S. ir R. Š. 16 950 Eur žalai atlyginti, 121,57 Eur paveldėtų piniginių lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 071,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

53. Ieškovas, patikslintu ieškiniu pasirinkęs vieną iš alternatyvių savo pažeistų teisių gynimo būdą, prašė taikyti atsakovėms civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovui iš atsakovių M. J.–S. ir R. Š. solidariai 16 950 Eur žalai, padarytai neteisėtu ieškovui priklausančios 1/4 dalies buto pardavimu, atlyginti.

54. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo byloje nustatęs visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas neteisėtus abiejų atsakovių veiksmus sudarant ginčo turto pirkimo - pardavimo sandorius (CK 6.248 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis) ieškovo paveldėto turto dalies praradimą ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kurias pagal kasacinio teismo praktiką privalo įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo.

55. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso, veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą, apsaugą. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis).

56. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 07 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 03 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 12 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 03 2 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas).

57. Pirmosios instancijos teismas remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 10 27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1056-340/2016 buvo priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2017 01 19 nutartimi, 2017 01 24 atsakovėms (atstovams) išsiųsti pranešimai, o 2017 20 22 į bylą pateikti atsakovių atsiliepimai į kasacinį skundą. Ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2017 02 27, taigi pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu abiem atsakovėms tiek M. J.-S., tiek jos įgaliotai atstovei, sudariusiai sutartį M. J.-S. vardu, R. Š. buvo žinoma apie tai, kad ginčas dėl paveldėjimo teisių nėra išspręstas kasacinėje instancijoje.

58. CK 6.321 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta pardavėjas privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, išskyrus atvejus, kai pirkėjas iš anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokių teisių ar pretenzijų objektai, o pardavėjas apie jas tinkamai pranešė pirkėjui. Pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, kad perduodami daiktai neareštuoti ir kad jie nėra teisminio ginčo objektas, taip pat kad pardavėjo teisė disponuoti daiktais neatimta ar neapribota.

59. Atsakovė R. Š., žinodama, apie kasacinėje instancijoje vykstantį ginčą dėl parduodamo nekilnojamojo dėl palikimo tame tarpe ir dėl ginčo buto, 2017 02 27 buto pirkimo-pardavimo sutarties 5.1.3. punkte, atstovaudama pardavėją, patvirtino, kad parduodamas daiktas (butas) nėra teisminio ginčo objektas. Dėl sudaryto buto pirkimo-pardavimo sandorio ieškovas prarado nuosavybės teisę į 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. jam buvo padaryta žala, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su abiejų atsakovių atliktais neteisėtais veiksmais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė solidariąją atsakomybę abiejų atsakovių atžvilgiu.

61. 2019 09 24 nutartyje, kuria ši byla buvo gražinta nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakoves R. Š. ir M. J.–S. sieja artimi šeimyniniai santykiai – atsakovės yra seserys, abi atsakovės derino veiksmus, žinojo, kad ieškovas siekia paveldėti dalį buto, todėl buvo suinteresuotos perleisti butą.

62. Labiau tikėtina, kad kaip atsiliepime nurodė atsakovas, jog abi atsakovės, būdamos seserys veikė išvien vienu tikslu – pašalinti mirusiojo brolio sūnų iš paveldėjimo teisinių santykių ir paveldėti M. J. turtą, kad atsakovėms nebuvo svarbu ir aktualu, kuri iš jų oficialiai juridiškai įgis teises į paveldimą turtą, svarbu buvo tik tai, kad jam priklausančios dalies realiai negautų ieškovas ir kad tokio neteisėto tikslo siekimas buvo nukreiptas ir į paveldimo turto dalį sudarančias banke buvusias pinigines lėšas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai solidarią civilinę atsakomybę abiem atsakovėms taikė ir piniginių lėšų atžvilgiu.

63. Šių teiginių teisingumą patvirtina šios nutarties 34 - 47 punktuose nustatytos faktinės aplinkybės. Kad atsakovė R. Š. buvo priėmusi palikimą po tėvo M. J. mirties, 2007 05 03 kartu su broliu R. J. ir motina, mirusiojo sutuoktine, A. J. dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą sandorio sudarymo kreipdamasi į notarą. Tuo tarpu mirusiojo dukra M. J.-S. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kartu su jais net nesikreipė.

64. (duomenys neskelbtini) mirė R. J., D. J. tėvas. 2014 02 17 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-5745-545/2014, tenkino D. J. pareiškimą dėl termino palikimui po jo tėvo R. J. mirties priimti atnaujinimo, nutartis įsiteisėjo, Vilniaus apygardos teismui 2014 05 28 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2S-1036-619/2014, atmetus A. J. atskirąjį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nutartyje cituojami R. Š. atsiliepimuose į pareiškėjo pareiškimą išdėstyti teiginiai, kad R. J. dėl girtavimo laiku nesugebėjo priimti savo tėvo palikimo, iš viso neturėjo priimti palikimo, nes nebuvo jo nusipelnęs. 2014 06 16 D. J. padavė pareiškimą dėl tėvo R. J. palikimo priėmimo pagal apyrašą. 2014 08 13 antstolis sudarė palikimo apyrašą, kuriame nurodė, jog D. J. paveldi po savo tėvo R. J. mirties turtinę teisę į palikimą po M. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (civilinės bylos Nr. e2-5116-534/2015 duomenys).

65. Tik ieškovui pasikreipus į teismą dėl termino palikimo palikimui po jo tėvo R. J. mirties priimti atnaujinimo 2014 04 26 M. J.–S., kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto, kad ji priėmė faktiškai valdyti palikimą po jos tėvo M. J. mirties, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino 2014 09 15 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-22359-821/2014.

66. M. J.-S. pareiškus ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiu 2007 05 03 palikimo priėmimo sandorio, kuriuo A. J., R. Š. ir R. J. buvo priėmę mirusiojo palikimą pagal įstatymą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad į notarą su pareiškimais kreipėsi tiek M. J.-S., tiek R. Š., kad nebūtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas D. J.. Be to, nagrinėjant minėtą bylą visų instancijų teismuose R. Š. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė panaikinti sandorį, nurodydama ir tai, jog brolis R. J. buvo asocialus išlaikytinis, todėl jo sūnus neturi teisės paveldėti turtą, taip pat teigdama, jog visą turtą turi paveldėti sesuo M. J.-S., nors pati buvo prašomo pripažinti negaliojančiu sandorio šalis. Vilniaus apygardos teismui priėmus 2016 10 27 sprendimą ieškinį patenkinti, atsakovė R. Š., veikdama sesers atsakovės M. J.-S. vardu, kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo M. J.-S. į visą mirusiojo M. J. turtą. Tuo tarpu šioje byloje atsakovė pareiškė ieškinį, kuriuo vėl prašė pripažinti ir jos paveldėjimo teisę į mirusiojo M. J. palikimą, tačiau reikšdama reikalavimą pripažinti jos teisę paveldėti dalį M. J. turto, kartu nurodė nereiškianti jokių piniginių pretenzijų atsakovei M. J.-S..

67. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nustatyta pakankamai duomenų konstatuoti buvus bendrus ir suderintus atsakovių veiksmus, siekiant perimti visą mirusiojo M. J. turtą ieškovui nedalyvaujant ir pripažinti, jog pardavus turtą ieškovui padaryta žala bendrais atsakovių veiksmais, ir tenkino ieškovo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš atsakovių solidariai. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme, atsakovė R. Š. šio ieškovo reiškiamo reikalavimo priteisti 1/4 buto vertės, nurodytos paveldėjimo teisės liudijimo, dydžio kompensaciją neginčijo; taip pat neginčijo ir prašomos priteisti kompensacijos dydžio.

68. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad žalos atlyginimo dydis turėjo būti nustatytas išskaičiuojant 1/4 nuo 50 000 Eur sumos, už kurią ginčo butas buvo parduotas, o ne nuo 1/4 buto vertės, nurodytos paveldėjimo teisės liudijime, nes ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į palikėjo turtą, todėl turi teisę į dalį buto vertės, nurodytos paveldėjimo teisės liudijime. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad skubant sudaryti neteisėtą sandorį butas buvo parduotas už tuo metu buvusią tikrą rinkos kainą.

69. Tai, kad ieškovui iš pradžių pareiškus alternatyvų reikalavimą pripažinti buto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia į bylą buvo įtraukti ir tretieji asmenys buto pirkėjai I. V. ir R. V. iš esmės lėmė atsakovių neteisėti veiksmai sudarant neteisėtą sandorį. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė minėtiems tretiesiems asmenims bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių.

70. Byloje nustatyta, kad abi atsakovės veikė solidariai, siekdamos, kad ieškovui neatitektų jo palikimo dalis, po jo tėvo ir senelio mirties, kad ankstesnėse bylose pati R. Š. palaikė M. J.-S. pusę, pritarė, kad sesuo paveldėtų visą turtą po tėvo mirties. Todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės R. Š. reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų, jos patirtų pareiškiant ieškinį seseriai M. J.-S. dėl 2017 01 12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. JK-327 dalies panaikinimo ir R. Š. palikimo dalies nustatymo, priteisimo iš atsakovės M. J.-S.

71. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

72. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

73. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi iš apeliantės ieškovo naudai priteisiamos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovo turėtos advokatės pagalbai surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui D. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.