Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. J.-Szundy prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5116-534/2015 pagal ieškovės M. J.-Szundy ieškinį atsakovams A. J., R. Š. ir D. J. dėl palikimo priėmimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškėja M. J. S. (toliau – pareiškėja) 2019 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5116-534/2015 dėl palikimo priėmimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir tenkinti šioje byloje pareikštą ieškinį, t. y. pripažinti 2007 m. gegužės 3 d. palikimo priėmimo sandorį negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

5. Teismas atnaujina procesą civilinėje byloje nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 368 straipsnyje nustatyto termino; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl prašymo pateikimo termino

9. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl sužinojimo apie naujai rastus dokumentus momento neduoda pagrindo pripažinti, jog apie šiuos dokumentus ir jų turinį pareiškėja neturėjo sužinoti anksčiau. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja dėl proceso atnaujinimo kreipėsi nepraleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad šis terminas nėra naikinamasis, teismas laiko būtinu iš esmės įvertinti ir pareiškėjos nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

10. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Dėl to, kaip minėta, jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2009; kt.). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

11. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y., pareiškėjos teigimu, bylą nagrinėję teismai nustatė klaidingą faktinę aplinkybę dėl A. J. gyvenamosios vietos, o jos neatitiktį realybei patvirtina pareiškėjos naujai atrasti dokumentai.

12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo turėtų būti pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip.

13. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016).

14. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės ir pateikiami naujai atrasti įrodymai atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus.

15. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomas aplinkybes ir pridedamus dokumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, jog pateikiami naujai atrasti duomenys atitinka pirmiau apibrėžtus kriterijus, t. y. kad turi esminę reikšmę bylai ir negalėjo būti žinomi pareiškėjai anksčiau (CPK 178, 185 straipsniai).

16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams (motinai, seseriai ir brolio teisių perėmėjui), prašydama pripažinti tėvo M. J., mirusio 2006 m. kovo 24 d., įpėdinių 2007 m. gegužės 3 d. sudarytą palikimo priėmimo sandorį negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, nes palikimo priėmimo sandoris sudarytas praleidus įstatymo nustatytą terminą nesant visų įpėdinių sutikimo dėl palikimo priėmimo (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja nurodė, kad palikėjo mirties dieną ji gyveno JAV, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22359-821/2014 buvo nustatytas juridinis faktas, kad ji priėmė savo tėvo palikimą faktiniu valdymu. Kiti paveldėtojai pagal įstatymą neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, tačiau 2007 m. gegužės 3 d. (praėjus daugiau negu metams nuo palikėjo mirties) kreipėsi į notarę su prašymu išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimus, o notarė neteisėtai patvirtino visų atsakovų pasirašytą palikimo priėmimo sandorį, kuriame nurodyta, kad atsakovai priima pagal įstatymą palikimą po sutuoktinio ir tėvo mirties. Šis sandoris neteisėtas, nes nebuvo gautas pareiškėjos, palikimą priėmusios faktiniu valdymu, sutikimas.

17. Teismai nustatė, kad 2006 m. kovo 24 d. mirus pareiškėjos tėvui M. J., jo paveldėtinu turtu liko butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sodo sklypas Vilniuje, žemės ūkio paskirties sklypas Vilniaus r. Teismai, atmesdami ieškinį, konstatavo, kad palikimo priėmimo sandoris yra teisėtas, nes palikimą po M. J. mirties priėmė ne tik pareiškėja, pradėdama turtą faktiškai valdyti (kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22359-821/2014), tačiau ir palikėjo sutuoktinė, pareiškėjos motina A. J.. Pastaroji galėjo duoti sutikimą 2007 m. gegužės 3 d. palikimo priėmimo sandoriui sudaryti, nes tuo metu dar nebuvo teismine tvarka nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl to, kad faktiniu valdymu palikimą priėmė ir pareiškėja.

18. Grįsdamas išvadą dėl to, kad palikimą faktiniu valdymu priėmė ir A. J., pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendime nurodė, kad palikimo atsiradimo momentu A. J. gyveno ginčo valdoje, naudojosi pastatais, šia valda naudojasi iki šiol. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-22359-821/2014 yra įrodymas, kad atsakovė A. J. priėmė palikimą faktiniu valdymu – 2006 m. balandį suremontavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliko kapitalinį buto remontą – pamatų šildymą, elektros instaliacijos keitimą, pelėsio naikinimą, santechnikos darbus, kamino ir stogo remontą. Teismo teigimu, buto, kaip santuokinio turto, ½ dalis priklausė atsakovei A. J., be kurios žinios negalėjo būti remontuojama jos nuosavybė. Teismas taip pat nurodė, kad 2007 m. gegužės 3 d. palikimo priėmimo sandorį sudarė mirusiojo sutuoktinė A. J., kuri buvo priėmusi palikimą, nes Lietuvos Respublikoje reikia mokėti komunalinius mokesčius, žemės mokestį, turto mokestį. Teismas pažymėjo, kad A. J. negalėjo tuo metu gyventi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes ruošėsi kapitaliniam buto remontui, o duomenys apie atliktą remontą patvirtina palikimo priėmimo faktiniu valdymu aplinkybę, ypač atsižvelgiant į tai, jog ½ dalis buto A. J. priklausė nuosavybės teise. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad velionis M. J. buvo išvežtas iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris kaip tarnybinis suteiktas A. J., neturi įtakos sandoriui.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą, rėmėsi nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad A. J. priėmė mirusio sutuoktinio palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Kasacinis teismas nurodė, kad M. J. įpėdinė A. J. buvo jo sutuoktinė, kuri valdė palikėjo paveldėtiną turtą bendrosios jungtines nuosavybės teise (CK 3.87 straipsnis), o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, t. y. kad, mirus sutuoktiniui 2006 m. kovo 24 d., A. J. ir toliau gyveno mirusiojo bute, atliko buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) remontą, deklaravo gyvenamąją vietą šiame bute, mokėjo mokesčius ir kt., kreipėsi į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo į paveldėtą turtą išdavimo, taip pat pateikė notarei rašytinį sutikimą, kad palikimą priimtų ir jo vaikai, pagrįstai sprendė, jog palikėjo sutuoktinė priėmė palikimą faktiniu valdymu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad palikimą per 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo terminą faktinio valdymo būdu priėmė jo sutuoktinė A. J. ir užsienyje gyvenanti duktė M. J. S. 2007 m. gegužės 3 d. tik atsakovė A. J. akivaizdžiai ir aiškiai išreiškė savo valią priimti palikimą. Iki tol kiti palikėjo įpėdiniai (tarp jų ir ieškovė) nesiėmė aktyvių veiksmų aiškiai ir akivaizdžiai siekti palikimo priėmimo. Dėl to, sudarant ginčo sandorį dėl palikimo priėmimo 2007 m. gegužės 3 d., kitiems įpėdiniams, nepriėmusiems jo palikimo įstatyme nurodytu terminu, reikėjo tuo metu jau priėmusios palikimą A. J., bet ne ieškovės M. J. S., sutikimo pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį. A. J., teisėtai priėmusi palikimą, 2007 m. gegužės 3 d. raštu pareiškė, jog sutinka, kad jos vaikai priimtų tėvo palikimą, praleidę 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą. Esant šiam sutikimui, notarė teisėtai patvirtino 2007 m. gegužės 3 d. sandorį, kuriuo valią dėl palikimo priėmimo išreiškė ir kiti įpėdiniai. Dėl to visi palikėjo M. J. įpėdiniai turi teisę paveldėti turtą.

20. Iš pareiškimo dėl proceso atnaujinimo turinio ir pridedamų naujų dokumentų matyti, kad pareiškėja teigia, jog teismai nustatė tikrovės neatitinkančias, klaidingas aplinkybes dėl A. J. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nes pareiškėjos motina A. J. nei iki tėvo mirties, nei po jos negyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, o jos, kaip ir tėvo, gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėja pažymėjo, kad šią aplinkybę buvo nurodžiusi teismams ir pateikus tai patvirtinančius duomenis, tačiau teismai pateiktais įrodymais nesivadovavo ir padarė priešingą išvadą, jog A. J. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjos teigimu, naujai atrasti dokumentai (elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis, draudimo liudijimas, epikrizės, sąskaitos už paslaugas ir kt.) patvirtina, kad jos motina A. J. visuomet gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nes visuose šiuose dokumentuose yra nurodytas šis jos gyvenamosios vietos adresas. Pareiškėjos teigimu, jei A. J. niekuomet negyveno bute Totorių g., ji šio buto nevaldė, netvarkė, neprižiūrėjo ir niekaip negalėjo priimti palikimo faktiniu valdymu. Dėl to teismai, nepagrįstai nustatę faktą, jog A. J. palikimą priėmė faktiniu valdymu, neteisėtai nepripažino palikimo priėmimo sandorio negaliojančiu, nes jo sudarymo metu vienintelė pareiškėja buvo priėmusi palikimą faktiniu valdymu ir nebuvo gautas jos sutikimas kitiems įpėdiniams priimti palikimą.

21. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties turinį, ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad A. J. negyveno bute Totorių g., negali būti laikoma esminę reikšmę turinčia ir abejonių priimtais procesiniais teismų sprendimais keliančia aplinkybe (CPK 185 straipsnis). Kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų, teismai konstatuodami, kad A. J. priėmė sutuoktinio palikimą faktiniu valdymu, rėmėsi ne tuo, jog ji gyveno bute Totorių g., o įvertino visą bylos medžiagą ir įrodymų dėl palikimo valdymo visetą: teismai atsižvelgė į tai, kad dalis turto buvo sutuoktinių bendroji nuosavybė, todėl buto Totorių g. remontas buvo ir A. J. nuosavybės remontas, kuris negalėjo būti atliktas be jos žinios ir sutikimo, taip pat teismai atsižvelgė į tai, kad buvo atliktas kapitalinis buto remontas; į tai, jog po palikėjo mirties likęs turtas turėjo būti prižiūrimas, turėjo būti mokami komunaliniai mokesčiai, turto mokestis, žemės mokestis ir kt. Teismai nurodė, kad po sutuoktinio mirties A. J. ir toliau gyveno tame pačiame bute, t. y. ten pat, kur sutuoktiniai ir gyveno (teismai nenurodė konkretaus gyvenamosios vietos adreso), taip pat atliko paveldėto buto (duomenys neskelbtini), remontą, mokėjo mokesčius ir kt., kreipėsi į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo į paveldėtą turtą išdavimo, pateikė notarei rašytinį sutikimą, kad palikimą priimtų ir kiti įpėdiniai. Taigi, teismai vertino viso likusio turto, ne tik buto Totorių g., valdymo klausimą ir nustatė, jog šį turtą ėmė valdyti mirusiojo sutuoktinė. Be to, kaip matyti iš teismų sprendimų turinio, teismai nenustatė, kad A. J. gyveno Totorių g., nurodydami priešingai, t. y. jog atsakovė A. J. negalėjo gyventi šiame bute, nes ruošėsi kapitaliniam jo remontui. Taigi, pareiškėjos nurodoma aplinkybė, neva teismai nustatė A. J. gyvenus bute, esančiame Totorių g., neatitinka teismų procesinių sprendimų turinio, o naujai pateikiami įrodymai, susiję su A. J. gyvenamąja vieta, neprieštarauja teismų procesiniuose sprendimuose nustatytoms aplinkybėms ir neduoda pagrindo abejoti sprendimų pagrįstumu.

22. Pažymėtina, kad pareiškėjos pozicija yra nenuosekli. Viena vertus, ji teigia, kad aplinkybė, jog A. J. negyveno paveldimame bute Totorių g., reiškia, kad ji nepriėmė palikimo pradėdama turtą faktiškai valdyti. Kita vertus, pati pareiškėja, nuolat gyvendama JAV, kitoje byloje kreipėsi dėl fakto, jog ji turtą paveldėjo pradėdama jį faktiškai valdyti, pripažinimo. Taigi, pati pareiškėja iš esmės suvokia, kad palikimo priėmimo faktas nėra tiesiogiai ir neišvengiamai susijęs su būtinybe gyventi paveldimame nekilnojamame turte. Paveldėjimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti nustatomas įvertinus visumą aplinkybių, susijusių su viso turto (taip pat ir žemės, piniginių lėšų ir kt.) valdymu po palikėjo mirties, kas ir buvo teismų įvertinta procesiniuose sprendimuose.

23. Aplinkybė, jog A. J. negyveno paveldimame bute Totorių g., negali būti laikoma tokia, kuri pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Kaip matyti iš prašomos atnaujinti bylos medžiagos ir teismų procesinių sprendimų, aplinkybę dėl A. J. gyvenamosios vietos M. K. Čiurlionio g. pareiškėja įrodinėjo ir bylos nagrinėjimo metu, o savo pareiškime dėl proceso atnaujinimo iš esmės nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir siekia paneigti nustatytą aplinkybę, jog turtą faktiniu valdymu paveldėjo ne tik pareiškėja, bet ir jos motina A. J.. Pareiškėja nurodo, kad teismai nesivadovavo jos pateiktais duomenimis, netinkamai vertino įrodymus, tačiau tokie teiginiai nėra pagrindas spręsti dėl proceso atnaujinimo, o iš esmės yra siekis padaryti kitokias išvadas, nei darė teismai, teismų jau vertintų įrodymų pagrindu. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Situacija, kai byloje dalyvaujantis asmuo jau pasibaigus bylos nagrinėjimui savo iniciatyva renka ar gauna naujus įrodymus byloje įrodinėtoms aplinkybėms pagrįsti, ir šių įrodymų pagrindu prašo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties bei tikslų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, o proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012).

24. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad pareiškėjos proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte naujai paaiškėjusioms aplinkybėms nustatytų kriterijų, todėl nepatvirtina, jog yra pagrindas atnaujinti procesą. Dėl to prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 366–370 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos M. J. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5116-534/2015 pagal ieškovės M. J. S. ieškinį atsakovams A. J., R. Š. ir D. J. dėl palikimo priėmimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Nutarties kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.