Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

3. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo D. J. tėvas R. J.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. 2-5745-545/2014) tenkino pareiškėjo D. J. pareiškimą ir atnaujino terminą palikimui po tėvo R. J. mirties priimti. Pastaroji nutartis įsiteisėjo 2014 m. gegužės 28 d., kuomet Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1036-619/2014) atmetė suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu (priimtu civilinėje byloje Nr. 2-22359-821/2014) buvo tenkintas pareiškėjos M. J.–S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja faktiniu valdymu priėmė palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini), mirus tėvui M. J..

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5116-534/2015, atmetė ieškovės M. J.-S. ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiu 2007 m. gegužės 3 d. palikimo priėmimo sandorį, kuriuo M. J. sutuoktinė A. J. ir vaikai – atsakovė R. Š. bei ieškovo D. J. tėvas R. J. buvo priėmę mirusiojo palikimą pagal įstatymą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1056-340/2016 tenkino ieškovės M. J.–S. apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą ir ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiu 2007 m. gegužės 3 d. palikimo priėmimo sandorį, kuriuo M. J. sutuoktinė A. J. ir vaikai – atsakovė R. Š. bei ieškovo D. J. tėvas R. J. buvo priėmę mirusiojo palikimą pagal įstatymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017, tenkino atsakovo D. J. kasacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo D. J. ir atsakovų R. Š., D. Š., V. Š., pagal kurią atsakovė R. Š. įsipareigojo sumokėti ieškovui D. J. 3 025,00 Eur kompensaciją už 1/8 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ta pačia nutartimi buvo nutraukta civilinė byla dalyje pagal ieškovo D. J. ieškinį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kuria buvo parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuginčijimo, restitucijos taikymo ir/ar kompensacijos priteisimo bei paveldėjimo liudijimo dalyje dėl paveldėto žemės sklypo nuginčijimo. Nutartimi teismas taip pat pašalino iš likusios nagrinėti bylos dalies byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo atsakovus D. Š., V. Š. ir trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, notarę Jurgitą Šukienę.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi priėmė ieškovo D. J. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo – nuginčijus buto pirkimo–pardavimo sandorį, taikyti restituciją natūra bei priteisti ieškovui D. J. 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), likusią šio turto dalį priteisiant ankstesnėms savininkėms, o iš jų priteisiant pirkėjams pastarųjų sumokėtą už turtą sumą; ir šioje dalyje nutraukė civilinę bylą Nr. e2-1949-987/2018. Ta pačia nutartimi byloje dalyvaujančių asmenų I. V., R. V. procesinis statusas pakeistas iš atsakovų į trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė ieškovui nuosavybės teisę į 1/4 dalį žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).; priteisė ieškovui iš atsakovės M. J.–S. 12 622,07 Eur sumą už perleistą paveldėto turto dalį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteista sumą (12 622,07 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2017 m. liepos 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. V. ir R. V. iš ieškovo D. J. ir atsakovių M. J.–S., R. Š. 810,00 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, tai yra iš kiekvieno priteisiant po 270,00 Eur sumą.

18. Teismas, įvertinęs ieškovo reikalavimus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei bylos faktinę situaciją (įskaitant ir prieš tai vykusių kitų teisminių ginčų tarp bylos šalių eigą), sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovo tikslas – apginti savo kaip paveldėtojo (kuriam teismas atnaujino terminą palikimui priimti) akivaizdžiai pažeistą teisę paveldėti 1/4 dalį turto, įgyto (duomenys neskelbtini) mirus ieškovo seneliui M. J. po ieškovo tėvo R. J. (duomenys neskelbtini) mirties. Vadinasi, esminis ieškinio reikalavimas yra ieškovui kaip įpėdiniui įgyti nuosavybės teisę į išlikusį natūra paveldėtą turtą bei prisiteisti lėšas iš turtą priėmusio įpėdinio, gautas realizavus ieškovui priklausančio paveldėto turto dalį.

19. Teismas nustatė, kad atsakovė M. J.–S. priėmė M. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, kurį sudarė 4 objektai: 1) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu(duomenys neskelbtini); 2) 1/2 dalis sodo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu(duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ir 4) 1/2 dalis piniginio indėlio, esančio palikėjo vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) akcinėje bendrovėje „Swedbank“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017 konstatavo, kad visi palikėjo M. J. įpėdiniai (tarp jų ir D. J. kaip mirusio R. J. teisių perėmėjas) turi teisę paveldėti M. J. turtą (kasacinio teismo nutarties 49-50 punktai). Remiantis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas nustatė, kad ieškovas D. J. (kaip vieno iš keturių įpėdinių R. J. teisių perėmėjas) turi teisę paveldėti 1/4 dalį turto, likusio po M. J. mirties, kurį visą 2017 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu priėmė atsakovė M. J.–S., tai yra ieškovas įgijo teisę paveldėti: 1) 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) 1/8 dalį sodo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3) 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ir 4) 1/8 dalį piniginio indėlio, esančio palikėjo vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. 99089) akcinėje bendrovėje „Swedbank“.

20. Teismas, vadovaudamasis CK 5.57 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017, nustatė ieškovui nuosavybės teisę į 1/4 dalį išlikusio natūra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

21. Teismas nustatė, kad kitas paveldėtas ginčo turtinis vienetas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra išlikęs atsakovės M. J.–S. nuosavybe, o 2017 m. vasario 27 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas už 50 000,00 Eur kainą tretiesiems asmenims R. V. ir I. V.. Todėl, vadovaudamasis CK 5.57 straipsnio 2 dalimi, teismas ieškovui D. J. kaip M. J. vienam iš įpėdinių (kuris palikimą priėmė pavėluotai) priteisė iš atsakovės M. J.–S. lėšas, gautas realizavus 1/4 buto, tai yra 12 500,00 Eur (50 000,00 Eur/4).

22. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad pastarajam iš atsakovės M. J.–S. turėtų būti priteista ne 1/4 dalis už buto pardavimą gautos kainos, o 1/4 dalis buto vertės, nurodyta paveldėjimo teisės liudijime, tai yra 16 950,00 Eur (67 800,00 Eur/4), kadangi vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 2 dalimi tuo atveju jei palikimas natūra nėra išlikęs, palikėjui perduodamos lėšos, gautos realizavus jam priklausančio turto dalį.

23. Nesant tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo, kad palikimo priėmimo dieną banko sąskaitoje piniginių lėšų likutis sudarė 976,56 Eur, vadovaudamasis CK 5.57 straipsnio 2 dalimi, teismas ieškovui D. J. kaip M. J. vienam iš įpėdinių (kuris palikimą priėmė pavėluotai) priteisė iš atsakovės M. J.–S. lėšas, gautas pervedus 1/8 dalį palikėjo sąskaitoje buvusių lėšų, tai yra 122,07 Eur (976,56 Eur/4).

24. Kadangi dėl ketvirto paveldėto ginčo turtinio vieneto, t. y. 1/8 dalies sodo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), byloje dalyvaujantys asmenys sudarė taikos sutartį, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvo patvirtinta bei byla dėl šio ieškinio reikalavimo nutraukta, teismas sprendė, kad ginčas tarp bylos šalių dėl 1/8 dalies sodo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išspręstas įsiteisėjusia nutartimi.

25. Teismas atmetė kaip nesusijusius su ginčo dalyku atsakovės R. Š. atsiliepimo argumentus apie tai, kad iš ieškovui tenkančios paveldėtino turto dalies/lėšų, priteistų už paveldėto turto realizavimą, turi būti išskaičiuotos atsakovės patirtos išlaidos dėl šio turto išlaikymo. Teismas šios išvados priėjo atsižvelgęs į tai, kad byloje vyksta ginčas ne tarp ieškovo ir atsakovės R. Š. dėl jos paveldėtos turto dalies, o tarp ieškovo ir atsakovės M. J.–S. dėl pastarosios paveldėtos turto dalies perdavimo ieškovui.

26. Teismas taip pat atmetė atsakovės R. Š. atsiliepimo argumentus, kad iš ieškovui tenkančios paveldėtino turto dalies/lėšų, priteistų už paveldėto turto realizavimo, turi būti išskaičiuotos atsakovės sesers – kitos atsakovės M. J.–S. 2006 m. patirtos išlaidos dėl buto remonto. Vadovaujantis teisminės gynybos principu reikalavimą dėl pažeistų teisių gynimo gali pareikšti tik pats asmuo, kuris siekia savo galimai pažeistas teises apginti, arba jo atstovas (CPK 5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pati atsakovė M. J.–S. ar jos atstovė kuratorė tokio savarankiško reikalavimo nepareiškė (nors kuratorė ir pateikė įrodymus apie atliktą remontą), o atsakovė R. Š. neturėjo įgaliojimo veikti savo sesers vardu. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendime (priimtame civilinėje byloje Nr. e2-5116-534/2015, kurioje dalyvavo tos pačios šalys kaip ir šioje byloje), buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad išlaidas už buto remontą patyrė ne atsakovė M. J.–S., o A. J. (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

27. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė 2017 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), negaliojimo pagrindų. Nenustačius jokių kitų paveldėjimo teisės liudijimo į 1/4 dalį turto negaliojimo teisinių pagrindų, ieškinio reikalavimus dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiais teismas atmetė kaip nepagrįstus.

28. Teismui atmetus ieškinio reikalavimą pripažinti 2017 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), negaliojančia, neliko teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl sandorio negaliojimo teisinių pasekmių taikymo – atsakovių solidarios civilinės atsakomybės kaip (ieškovo reikalavimu) alternatyvos restitucijai, nuginčijus sandorį, egzistavimo.

29. Teismas atmetė ieškinį atsakovei R. Š., kaip solidariai skolininkei, nes nenustatė pagrindų kilti jos atsakomybei. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovė R. Š. veikė kaip atsakovės M. J.–S. įgaliotinė ir pervedė jos paveldėtus pinigus iš mirusiojo sąskaitos į atsakovės M. J.–S. sąskaitą savaime nenulemia tokių jos veiksmų (veikimo pagal įgaliojimą) neteisėtumo. Toks sandoris (pinigų pervedimas ar buto pardavimas) teisines pasekmes sukelia tik tikrajai sandorio šaliai – nagrinėjamu atveju atsakovei M. J.–S., kurios nurodymus ir vykdė įgaliotinė R. Š., atlikdama sandorius su turtu, kurį paveldėjo atsakovė M. J.–S..

30. Teismas pažymėjo, kad atsakovės R. Š. elgesys moraliniu aspektu yra nederamas, nes pastaroji, žinodama apie kasaciniame teisme vykstantį procesą, atstovavo savo seseriai, jos vardu priėmė palikimą ir išpardavė tretiesiems asmenims bei perdavė atsakovei M. J.–S. didžiąją paveldėto turto dalį. Tačiau vien ši aplinkybė nenulemia civilinės atsakomybės R. Š. kaip įgaliotinės kilimui, nes ji veikė įgaliojimų ribose ir atliko paveldėto turto savininkės atsakovės M. J.–S. nurodymus.

31. Teismas tenkinęs ieškinio reikalavimus dalyje dėl 12 622,07 Eur (12 500,00 Eur + 122,07 Eur) sumos ieškovui iš atsakovės M. J.–S. priteisimo, tenkino ir išvestinį reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (12 622,07 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2017 m. liepos 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

32. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nusprendė nepriteisti atsakovės R. Š. 1 960,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato pagalbos, iš ieškovo, nepaisant to, kad ieškinys atsakovės atžvilgiu yra atmestas. Teismas tokios išvados priėjo įvertinęs bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, tai yra įvertinus tai, kad jeigu atsakovė būtų pasielgusi moraliai teisingai ir sąžiningai bei palaukusi kasacinio teismo pabaigos, ieškovui nebūtų reikėję inicijuoti naujos bylos dėl teisės į paveldėtą turtą pakartotinio gynimo.

33. Teismas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, nusprendė nepriteisti iš atsakovės M. J.–S. į valstybės biudžetą 329,89 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl antrinės pagalbos suteikimo, nepaisant to, kad ieškinys iš dalies buvo tenkintas. Teismas šios išvados priėjo atsižvelgęs į tai, kad dalies ieškinio reikalavimų buvo atsisakyta, ieškinys buvo tenkintas iš dalies; be to, ieškinys buvo tenkintas iš esmės kitu teisiniu pagrindu nei buvo įvardinęs ieškovas.

34. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi bei įvertinęs tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tretieji asmenys į bylą buvo įtraukti ieškovo iniciatyva, o vėliau ieškovas ieškinio reikalavimo tretiesiems asmenims atsisakė, o pats procesas nebūtų buvęs pradėtas, jei atsakovės būtų elgusios sąžiningai ir palaukusios kasacinio proceso pabaigos, nusprendė tretiesiems asmenims I. V., R. V. priteisti protingo dydžio 810,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl advokato pagalbos, lygiomis dalimis iš ieškovo ir atsakovių, tai yra iš kiekvieno priteisiant po 270,00 Eur (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

35.3. pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad ieškovo D. J. teisė paveldėti 1/4 dalį turto yra akivaizdžiai pažeista, tačiau netinkamai nurodė šio pažeidimo priežastį. Pažeidimą paveikė atsakovių bendrais veiksmais sąmoningai sudaryti turto perleidimo sandoriai vykstant teisminiam ginčui ir nuslepiant tokią informaciją, o ne D. J. pavėluotas palikimo priėmimas po tėvo R. J. mirties, nes ieškovas laikomas priėmusio palikimą nuo palikimo priėmimo momento, o ne nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria buvo galutinai atmestas M. J.–S. ieškinys pripažinti palikimo priėmimo sandorius negaliojančiais.

35.4. nepaisant to, jog bylos nagrinėjimo metu, gavus dalyvaujančių byloje buto pirkėjų Vaškelevičių poziciją ir įvertinus tikimybę įrodyti jų kaip pirkėjų (ne) sąžiningumą, be kita ko teismui atsisakius skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, vertinant bylinėjimosi kaštus, galimą trukmę ir kitas aplinkybes, ieškovas D. J. sutiko, nuginčijus buto pardavimo sandorį, atsisakyti reikalavimo taikyti restituciją natūra (išvestinio reikalavimo, kurį teismas taiko ex officio), tokiu būdu teismui keičiant šių asmenų procesinę padėtį byloje, tačiau ieškovas neatsisakė reikalavimo pripažinti sudarytą sandorį negaliojančiu, t. y. konstatuoti tokį faktą, nes tik konstatavus sandorio neteisėtumą būtų galima tinkamai taikyti tokio sandorio negaliojimo pasekmes – tinkamai apginti ieškovo pažeistą teisę į visą jam priklausiusio palikimo dalies tikrąją vertę, tai yra, nors ir netaikyti pasekmių galimai sąžiningai sandorio šaliai – pirkėjams, bet taikyti pasekmes nesąžiningai sandorio šaliai – pardavėjai ir nesąžiningai pasielgusiai jos atstovei. Taigi taikant sandorių negaliojimo institutą pasiekiama, kad būtų pašalintos teisės požiūriu ydingu sandoriu sukeltos teisinės pasekmės, kurių, sudarydamos sandorį, siekė jo šalys;

35.5. yra pagrindas pripažinti sudarytą buto pardavimo sandorį dalyje dėl ¼ jo dalies pardavimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, tai yra kaip sudarytą asmens, neturėjusio teisės tokio sandorio sudaryti, nebuvusiu turto savininku (ne turto savininko sudaryti turto perleidimo sandoriai). Nepaisant to, kad sandorio sudarymo metu atsakovė formaliai buvo laikoma vienintele įpėdine Vilniaus apygardos teismo sprendimo pagrindu, tačiau kasaciniam teismui panaikinus šį sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažintina, jog perleisto turto savininke ji nebuvo, todėl perleisti jo neturėjo teisės. Paveldėjimo teisės normos taikomos retrospektyviai. Sudarydama turto perleidimo sandorį tebevykstant teisminiam ginčui, nors ir nebuvo draudimo sudaryti sandorį, nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė prisiėmė riziką, jog nepalankaus jai kasacinio teismo sprendimo atveju, sandoris bus nuginčytas;

35.6. aplinkybė, kad nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ginčo turtas nebuvo areštuotas, nereiškia, jog tai suteikė teisę atsakovėms elgtis nesąžiningai ir perleisti teisminio ginčo objektu esantį turtą. Ieškovas, neprašydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovavosi civilinėje teisėje galiojančia asmenų sąžiningumo prezumpcija, be to, pagrįstai galėjo tikėtis, kad notaras yra informuotas apie vykstantį ginčą, todėl paveldėjimo teisės liudijimas nebus išduotas (atitinkamai negalimi ir paskesni turto perleidimo sandoriai), be to, teismas pagal CPK 137 straipsnio 6 dalies nuostatas informuos registro tvarkytoją apie procesą dėl teisių į nekilnojamuosius daiktus;

35.7. taikius sandorių negaliojimo institutą, tai yra konstatavus sandorių neteisėtumą, atsiranda galimybė taikyti civilinę atsakomybę abiem atsakovėms, t. y. priteisti iš atsakovių M. J.–S. ir R. Š. solidariai ieškovui D. J. neteisėtu buto dalies pardavimo sandoriu padarytą žalą, tai yra pinigų sumą, lygią neteisėtai perleisto buto ieškovui tenkančios dalies (1/4) vertei, nustatytai paveldėjimo teisės liudijime – 16 950 EUR, o ne ¼ daliai buto pardavimo sandoryje deklaruotos kainos. Žalos dydis nesietinas su sandorio kaina, o sietinas su turto verte. Turto vertė yra nustatyta masinio vertinimo būdu VĮ Registrų centras duomenimis, vertė yra įrašyta ir į Paveldėjimo teisės liudijimą ir nėra nuginčyta. Teismui atsisakius skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, ši vertė laikytina pagrįsta;

35.8. nesąžiningas elgesys yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir R. Š., ir M. J.–S.. Kiekvienas asmuo turi veikti sąžiningai, nepriklausomai nuo to, ar jis veikia už save, ar už kitą asmenį. Atstovas, sudarydamas sandorį atstovaujamojo vardu, privalo nurodyti sandoryje teisingą jam žinomą informaciją, atsisakyti nurodyti melagingas žinias net ir tuo atveju, jeigu atstovaujamasis to reikalauja, turi teisę atsisakyti atstovavimo apskritai, jeigu atstovaujamasis reikalauja neteisėto elgesio, o atlikęs neteisėtus veiksmus privalo atsakyti kartu su atstovaujamuoju. Byloje nėra ginčo, jog pati atsakovė R. Š. žinojo apie kasacinį procesą (pati buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, pateikusiu atsiliepimą į kasacinį skundą), ir pati pateikė notarams tiesos neatitinkančius patvirtinimus, kad dėl parduodamo turto nėra teisminių ginčų. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Atsakovės R. Š. elgesys sukelia jai civilinę atsakomybę, nes nesąžiningas, moraliai smerktinas elgesys patenka į civilinę atsakomybę sukeliančių sąlygų sritį;

Žemesnės instancijos teismas

35.10. pirmosios instancijos teismas nusprendė nustatyti ieškovui D. J. nuosavybės teisę į 1/4 dalį žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu(duomenys neskelbtini). Šalia šio sprendimo turėjo būti ir pripažintas šioje turto dalyje negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas atsakovei M. J.–S., nes, registruojant VĮ Registrų centras ieškovo D. J. nuosavybės teisę į ¼ dalį šio žemės sklypo pagal teismo sprendimą, formaliai tebegaliotų M. J.–S. teisė į visą šį sklypą pagal paveldėjimo teisės liudijimą ir tokiu atveju liktų dviprasmiška teisinė situacija;

35.11. nepaisant to, jog bylinėjimosi išlaidos nepriteistos į valstybės biudžetą, ieškovui šis klausimas yra aktualus, nes VGTPT sprendimu už jam suteiktą teisinę pagalbą ieškovas 50 procentų atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų, kas reiškia, jog netenkinus prašymo priteisti valstybei VGTPT pažymoje nurodytas bylinėjimosi išlaidas, ieškovas valstybei turės pats sumokėti 50 procentų šios sumos. Tais atvejais, kai valstybei bylinėjimosi išlaidos priteisiamos pilna apimtimi, iš gavusio pagalbą asmens bylinėjimosi išlaidų nereikalaujama;

35.12. teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, nes ieškinys buvo patenkintas didžiąja dalimi (materialinio reikalavimo prasme). Dalies reikalavimų ieškovas atsisakė todėl, kad buvo sudaryta Taikos sutartis, kuria patenkinti pilnai ieškovo reikalavimai dėl tos turto dalies (sodo sklypo), kas taip pat nesudaro sąlygų netenkinti reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų. Restitucijos natūra atsisakymas nelaikytinas savarankišku reikalavimu. Aplinkybė, kad teismas tenkino ieškinį kitu teisiniu pagrindu, nei nurodė ieškovas, taip pat nesudaro pagrindo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Kaip teisingai nurodė pats teismas kitoje sprendimo dalyje, nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, tai yra teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas;

35.13. teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui jo sumokėto žyminio mokesčio dalies. Nepriteistas iš atsakovės(ių) liko ir žyminis mokestis valstybei patenkintų ieškinio reikalavimų apimtyje (ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas VGTPT sprendimu 100 procentų), šiuo klausimu teismas savo sprendime apskritai nepasisakė;

35.14. dėl sandorio, kuriuo, kaip konstatavo pats teismas, buvo akivaizdžiai pažeista ieškovo paveldėjimo teisė, ir kurį moraliai nesąžiningai sudarė atsakovės, procesas nebūtų buvęs pradėtas, jei atsakovės būtų elgusios sąžiningai ir palaukusios kasacinio proceso pabaigos, pasekmių yra kaltos tik atsakovės, todėl tik iš jų priteistina visa tretiesiems asmenims priteista suma.

Žemesnės instancijos teismas

41.1. pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo atsakovės R. Š. nesąžiningumą (moralinį), aplinkybę, jog dėl jos (tame tarpe) kaltės buvo pradėtas šis teisminis procesas, todėl pagrįstai nepriteisė jai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir neatleido jos nuo atsakomybės atlyginti dalį trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų;

41.2. kaip visiškai teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta;

41.3. jeigu ne atsakovės R. Š. nesąžiningas elgesys, jos aktyvi veikla siekiant parduoti teisminio ginčo objektu esantį turtą, nuslepiant nuo notarių jai asmeniškai žinomą tikrą informaciją apie teisminio ginčo dalyku esantį parduodamą turtą, ginčijami sandoriai nebūtų sudaryti, o ieškovas būtų galėjęs priimti palikimą natūra ir nebūtų reikėję pradėti dar vieno proceso tam, kad įgyvendinti teismų jau patvirtintą jo paveldėjimo teisę. Nepaisant to, jog atsakovė R. Š. veikė kaip savo sesers įgaliotinė, pareiga atskleisti jai žinomą tiesą, nemeluoti nei notarėms, nei turto pirkėjams tenka ir įgaliotiniui, pardavėjo atstovui, juo labiau, kai ta informacija asmeniškai žinoma. Tad dėl proceso kaltė tenka ir atsakovei R. Š., ne tik jos seseriai atsakovei M. J. – S., ir toks atsakovės R. Š. elgesio kaip nesąžiningo vertinimas atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principą;

41.4. negalima pavadinti sąžiningu ir procesinio atsakovės R. Š. elgesio byloje. Nuo pat bylos iškėlimo teisme dienos atsakovė R. Š. veikė prieš greitą ir ekonomišką procesą, atsisakydama jai suteiktų atsakovės M. J.–S. įgaliojimų, melagingai nurodydama teismui, jog neturi galimybės pranešti seseriai apie vykstantį teismo procesą, ir tuo pat metu aktyviai bendraudama su ja, atsiskaitydama su ja už parduotą turtą, gaudama iš jos raštelius ir patvirtinimus apie atsiskaitymą (akivaizdūs kontaktai 2017-06-29, 2017-06-30, 2017-10-14, 2017-10-20, kai buvo patvirtinti abiejų atsakovių parašais byloje esantys rašteliai apie atsiskaitymą). Šie faktai patvirtina, kad abi atsakovės, įskaitant ir R. Š., sutartinai veikė prieš greitą ir ekonomišką bylos išnagrinėjimą, nebendradarbiavo su teismu ir tarpusavyje greito ir ekonomiško proceso naudai, pažeidė proceso kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, kuris įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, siekė išvengti procesinių dokumentų įteikimo atsakovei M. J.–S., tuo didindamos bylinėjimosi išlaidas ir vilkindamos teismo procesą. Atsakovė R. Š. tik paskutiniame posėdyje buvo priversta pripažinti ir patvirtino, kad pranešė seseriai apie iškeltą civilinę bylą;