Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2190-803/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-01
Bylos Nr.: e2A-2190-803/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-25280-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: V. M.
Ieškovas: I. M.

Kategorijos

3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-2190-803/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25280-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo ir 2019 m. gegužės 20 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį ir atsakovo V. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, bei pagal trečiojo asmens atsakovo pusėje R. M. pareikštus savarankiškus reikalavimus dėl sutarčių pripažinimo apsimestinėmis, dalyje dėl nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) padalijimo, kompensacijos ir perviršio už išmokėtas draudimo išmokas priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, „Swedbank”, AB, V. J., A. E., J. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti jos ir V. M. santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) neskirti termino susitaikymui; 3) pripažinti, kad šalys neveda bendro ūkio, negyvena kartu nuo 2010 m. spalio mėnesio; 4) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 55200 Eur; garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė - 2490 Eur; ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė - 1660 Eur; kitus inžinierinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė - 11 Eur; žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė -15100 Eur, esančius (duomenys neskelbtini) (bendra turto vertė - 74461 Eur); teismui nusprendus netenkinti šio reikalavimo, priteisti 6370 Eur kompensaciją dėl turto pagerinimo; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisiant: ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį kitų inžinierinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); 300/1211 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonę „ŠKODA FABIA“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė - 600 Eur; o atsakovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisiant: ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį kitų inžinierinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini); transporto priemonę „HYUNDAI XG300“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 400 Eur; 6) priteisti iš atsakovo ieškovei už santuokoje įgyto turto didesnę dalį 30985 Eur kompensaciją (už santuokoje įgytą ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); 7) priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją už ERGO draudimas išmokėtas draudimo išmokas, sukauptas iki 2010 m. spalio mėn., priteisiant ½ dalį šių išmokų, t. y., 6121,20 Eur ir 324 Eur perviršio; 8) priteisti iš atsakovo 3950,87 Eur skolą (½ dalį ieškovės sumokėtos sumos) už gyvenamojo būsto šildymo paslaugas, sumokėtą tiekėjui AB „Lietuvos dujos“ (Šio reikalavimo bylos nagrinėjimo metu buvo atsisakyta; teismas ieškovės atsisakymą priėmė - Tomas IV, e. b. 1. 24); 9) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; 10) po santuokos nutraukimo kreditorinį reikalavimą „Swedbank“,AB, pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 14-014064-GV, pripažinti asmenine ieškovės prievole; 11) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

2. Atsakovas V. M. pateikė priešieškinį ieškovei, kuriame prašė: 1) nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) pripažinti, kad šalys neveda bendro ūkio bei negyvena kartu nuo 2008 gruodžio 27 d. ir nuo šios datos taikyti gyvenimo skyriumi teisinius padarinius; 3) pripažinti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini): ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovo V. M. asmenine nuosavybe; 4) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui „(duomenys neskelbtini)“.

3. Trečiasis asmuo R. M. byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė: 1) pripažinti apsimestine nuo jos sudarymo momento 1998 m. birželio 17 d. sudarytą pirkimo- pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsigijo ½ dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) (½ dalį gyvenamojo namo, šiltnamio, žemės sklypo) ir perkelti pirkėjo teises trečiajam asmeniui; 2) pripažinti apsimestine nuo jos sudarymo momento 2001 m. spalio 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsigijo 130 kv. m. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir perkelti pirkėjo teises trečiajam asmeniui.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. M., ieškinį atmetė, o ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo sutuoktinių pavardžių nekeitė; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise: 300/1211 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį ½ dalies gyvenamojo namo, ½ dalį½ dalies šiltnamio, ½ dalį ½ dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonę „Škoda Fabia“; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise: 300/1211 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį ½ dalies gyvenamojo namo, ½ dalį ½ dalies šiltnamio, ½ dalį ½ dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonę „Hyundai XG300“; priteisė ieškovei iš atsakovo kompensaciją už „ERGO draudimas“ išmokėtas draudimo išmokas, sukauptas iki 2010 m. spalio mėn., priteisiant ½ išmokų, t. y. 6 121,20 Eur ir 324 Eur perviršio; pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008-12-27; po santuokos nutraukimo kreditorinį reikalavimą „Swedbank“, AB pripažino asmenine ieškovės prievole. Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) padalijimo, kompensacijos ir perviršio už išmokėtas draudimo išmokas priteisimo bei dėl šių dalių grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 3082,01 Eur kompensaciją už atliktus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus; padalino santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių įgytą nekilnojamąjį turtą, t. y. ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: atsakovui asmeninės nuosavybės teise natūra priteisė ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius(duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovo priteisė 30985 Eur kompensaciją už atsakovui natūra priteistą santuokos metu įgytą turtą: ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 300/1211 dalį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei iš atsakovo 5001,65 Eur kompensaciją už ERGO draudimo išmokėtas draudimo išmokas, sukauptas iki 2009 m. sausio 1 d. Civilinę bylą Nr. e2-469-869/2019 dalyje dėl ieškovės atsisakyto reikalavimo dėl 1119,55 Eur kompensacijos už ERGO draudimo išmokėtas draudimo išmokas ir 324 Eur perviršio priteisimo nutraukė. Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. papildomu sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisė iš ieškovės atsakovui 1843,41 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškovei 1558,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 585,23 Eur žyminio mokesčio ir 53,55 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 638,78 Eur; taip pat priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 841,51 Eur žyminio mokesčio ir 33,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 874,84 Eur.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 1998 m. gruodžio 21 d. asmeninės nuosavybės teise nusipirko 618 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 14787 Lt. 1998 m. gruodžio 29 d. sutartimi atsakovas padovanojo savo motinai I. Z. M. 0,0618 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2000 m. rugpjūčio 10 d. dovanojimo sutartimi atsakovo motina I. Z. M. padovanojo savo sūnui, t. y., atsakovui V. M., tą patį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei jame esančius gyvenamąjį namą, kiemo statinius (varteliai), garažą, ūkinį pastatą. Vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis, šiai dienai minimas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise 2000 m. rugpjūčio 10 d. Dovanojimo sutarties Nr. 7KV-8094 pagrindu.

9. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog buvo atlikti statybos darbai, prilygstantys rekonstrukcijai, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikti paprastieji remonto darbai.

10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais bei šiuo klausimu susiformavusia teismų praktika, atsakovei priteisė piniginę kompensaciją, atitinkančia šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių panaudotų lėšų ir statybinių medžiagų vertę. Remdamasis prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, iš atsakovo ieškovei priteisė kompensaciją už atliktus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus, sudarančią 3082,01 Eur (6164,02 Eur x ½).

11. Teismas sutiko su ieškovės bei trečiojo asmens pozicija dėl ½ dalies nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo atsakovui natūra išmokant ieškovei ½ turto dalies kompensaciją.

12. Teismas nustatė, jog atsakovas 1998 m. birželio 17 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), o 2001 m. spalio 24 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu – ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

13. Teismas sprendė, kad dalintiną turtą sudaro ½ dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 313,11 kv. m., naudingas plotas 188,69 kv. m., ½ dalis šiltnamio, kurio bendras plotas 31 kv. m. ir 14 dalis žemės sklypo. Tuo atveju, jei būtų taikytas atidalijimas natūra, šalims tektų pakankamai mažos (po 1/4) turto dalys, o tai sudarytų po 47,17 kv. m. naudingo namo ploto kiekvienai iš šalių. Teismo vertinimu, tarp šalių išlikus priešiškiems santykiams, galimybės taikiai susitarti dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos būtų ribotos. Be to, šalių nesutarimai ateityje galėtų programuoti dar vieną teisminį ginčą, siekiant turtą atsidalinti bei nustatyti naudojimosi juo tvarką. Todėl siekiant kompleksiškai išspręsti visus klausimus, susijusius su minėto nekilnojamojo turto padalijimu, teismas nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), padalijo tokiu būdu – šį turtą natūra priteisė atsakovui, įpareigodamas jį išmokėti ieškovei ½ turto vertės kompensaciją.

14. Teismas, nustatęs, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių susitarimu yra 74 461 Eur, taip pat nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), atsižvelgęs į tai, kad atsakovo darbo užmokestis 2019 metais per mėnesį vidutiniškai yra 2000 Eur, sprendė, jog atsakovas yra finansiškai pajėgus išmokėti ieškovei nustatyto dydžio kompensaciją.

15. Byloje tarp šalių nesant ginčo dėl 300/1211 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovei, teismas nusprendė priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 300/1211 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

16. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies, t. y., kompensacijos už ERGO draudimas išmokėtas draudimo išmokas dalyje dėl 1119,55 Eur (6121,20 Eur - 5001,65 Eur.) ir 324 Eur perviršio priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukė.

17. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei nesant tarp šalių ginčo dėl 5001,65 Eur kompensacijos už ERGO draudimas išmokėtas draudimo išmokas, sukauptas iki 2009 m. sausio 1 d., priteisimo, teismas ieškovės I. M. reikalavimą tenkino ir priteisė iš atsakovo V. M. ieškovės naudai 5001,65 Eur kompensaciją už ERGO draudimo išmokėtas draudimo išmokas, sukauptas iki 2009 m. sausio 1 d., t. y., šalių gyvenimo skyrium pradžios.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovui 1843,41 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. M. ieškovei naudai 1558,48 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 585,23 Eur žyminio mokesčio ir 53,55 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 638,78 Eur; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 841,51 Eur žyminio mokesčio ir 33,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 874,84 Eur.

19. Teismas nustatė, kad 51,73 proc. ieškovės reikalavimų patenkinta, o 48,27 proc. ieškovės reikalavimų atmesta, t. y.: 1) reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 50 proc. (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės); 2) reikalavimas pripažinti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2010 m. spalio mėnesio tenkintas 0 proc. (nustatyta, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008 m. gruodžio 27 d.); 3) reikalavimas pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąją jungtine nuosavybe tenkintas 0 proc. (šis reikalavimas atmestas); 4) reikalavimas ieškovės siūlomu būdu padalinti santuokos metu įgytą turtą tenkintas 18,98 proc. (reikalavimas priteisti ieškovei 1/2 dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) (37230,50 Eur vertės), 300/1211 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (8125,00 Eur vertės) bei transporto priemonę Škoda fabia (600,00 Eur vertės), viso prašomo priteisti turto vertė – 45955,00 Eur, priteisto turto vertė yra 8725,00 Eur); 5) reikalavimas priteisti iš atsakovo 6370,38 Eur piniginę kompensaciją už turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus tenkintas 48,38 proc. (ieškovės naudai priteista 3082,01 Eur kompensacija); 6) reikalavimas priteisti atsakovui nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini), natūra, ieškovei priteisiant 30985,00 Eur piniginę kompensaciją tenkintas 100 proc.; 7) reikalavimas priteisti 5001,65 Eur kompensaciją už ERGO draudimo išmokėtas draudimo išmokas tenkintas 100 proc., likusioje dalyje reikalavimo atsisakyta); 8) reikalavimo priteisti 3950,87 Eur už šildymo paslaugas bylos nagrinėjimo metu atsisakyta; 9) reikalavimas dėl pavardžių po santuokos nutraukimo tenkintas 100 proc.; 10) reikalavimas prievole kreditoriui „Swedbank“, AB pripažinti asmenine ieškovės prievole tenkintas 100 proc.; 11) reikalavimas priteisti ieškovės naudai 2000 Eur neturtinę žalą tenkintas 0 proc. (reikalavimas atmestas).

20. Teismas, sprendžiant ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo V. M. klausimą, pagrįstomis bei įrodytomis pripažino 5191,59 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (100,00 Eur + 200,00 Eur + 308,76 Eur + 237,99 Eur + 396,65 Eur + 515,64 Eur + 493,68 Eur + 163,52 Eur +1089,00 Eur + 484,00 Eur + 353,92 Eur + 385,08 Eur + 463,35 Eur), o sprendžiant bylinėjimosi išlaidų iš trečiojo asmens R. M. – 1558,48 Eur sumą (1074,48 Eur + 484,00 Eur).

21. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas 51,73 proc. iš atsakovo ieškovės naudai teismas priteisė 51,73 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2685,61 Eur (5191,59 Eur x 51,73 proc.). Ieškovės reikalavimus patenkinus 51,73 proc., iš atsakovo ieškovės naudai teismas taip pat priteisė 678,70 Eur žyminio mokesčio, ieškovės sumokėto už apeliacinį skundą (1312,00 Eur x 51,73 proc.). Bendra ieškovei iš atsakovo priteista suma yra 3364,31 Eur (2685,61 Eur + 678,70 Eur).

Šalies argumentai

22. Ieškovei pareiškus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetus, iš trečiojo asmens R. M. ieškovės naudai priteista 1558,48 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Žemesnės instancijos teismas

23. Atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies (75,00 proc. atsakovo reikalavimų patenkinta), o 25,00 proc. atsakovo reikalavimų atmesta, t. y.: 1) reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintas 100 proc.; 2) reikalavimas pripažinti, kad šalys neveda bendro ūkio, negyvena kartu nuo 2008 m. gruodžio 27 d. tenkintas 100 proc.; 3) reikalavimas pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe tenkintas 0 proc. (šis reikalavimas atmestas); 4) reikalavimas dėl pavardžių po santuokos nutraukimo tenkintas 100 proc.

24. Teismas, sprendžiant atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės klausimą, pagrįstomis bei įrodytomis pripažino 6884,07 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (711,00 Eur + 543,19 Eur + 317,44 Eur + 1220,49 Eur + 734,19 Eur + 434,35 Eur + 178,66 Eur + 416,65 Eur + 396,98 Eur + 26,00 Eur + 423,50 Eur + 847,00 Eur + 353,92 Eur + 280,71 Eur).

25. Dėl ieškovės neatvykimo į 2017 m. sausio 24 d. teismo posėdį, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, todėl teismas atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, susijusias su atsakovo atstovo pasiruošimu bylos nagrinėjimui bei atstovavimu teisme 2017 m. sausio 24 d. teismo posėdyje, priteisė atsakovui iš ieškovės. Teismas nustatė, kad šias atsakovo patirtas išlaidas patvirtina 2017-01-31 sąskaita Nr. DEP17018 bei jos apmokėjimas 310,40 Eur sumai. Atsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl priteistinų maksimalių sumų, iš ieškovės atsakovui teismas priteisė 178,66 Eur sumą. Likusioje dalyje (t. y., 6884,07 Eur - 178,66 Eur), atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos proporcingai atsakovo patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi atsakovo priešieškinis patenkintas 75 proc. iš ieškovės atsakovui teismas priteisė 75 proc. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 5029,06 Eur (6705,41 Eur x 75 proc.). Bendra atsakovui iš ieškovės priteista suma sudaro 5207,72 Eur (5029,06 Eur + 178,66 Eur).

26. Teismas, atlikęs vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteisė 1843,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Dėl trečiojo asmens patirtų išlaidų teismas detaliai nepasisakė, nes trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimai ieškinys buvo atmestas, todėl jo turėto bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistos.

28. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudarė 86,89 Eur, todėl šios išlaidos proporcingai patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai valstybės naudai priteistos iš šalių, t. y., iš ieškovės valstybės naudai teismas priteisė 53,55 Eur (86,89 Eur x 61,63 proc.) pašto išlaidų, o iš atsakovo – 33,33 Eur (t. y., 86,89 Eur x 38,36 proc.) pašto išlaidų.

29. Ieškovės mokėtinas žyminis mokestis valstybei (atidėta žyminio mokesčio dalis) sudarė 585,23 Eur, o iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis sudarė 841,51 Eur. Teismas sprendė, kad bendra iš ieškovės valstybės naudai priteistina suma (procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis ir atidėto žyminio mokesčio dalis) sudaro 638,78 Eur (53,55 Eur + 585,23 Eur), o bendra iš atsakovo valstybės naudai priteistina suma (procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis ir ieškovei atidėto žyminio mokesčio dalis) sudaro 874,84 Eur (33,33 Eur + 841,51 Eur).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

30. Atsakovas V. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo ir 2019 m. gegužės 20 d. papildomo sprendimo. Prašo pakeisti 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą dalyje, kuria priteista kompensacija už nekilnojamojo turto pagerinimus ir padalintas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių įgytas nekilnojamasis turtas ir (i) atmesti ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už atliktus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus; (ii) atsakovui ir ieškovei priteisti po 1/4 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/4 dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/4 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), (iii) paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą; iš ieškovės priteisti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

30.1. teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo asmeninės nuosavybės atlikti paprastojo remonto darbai gali būti laikomi pagerinimu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismo nustatyti atlikti turto pagerinimo darbai: parketinių grindų šlifavimas, lakavimas, linoleumo pakeitimas virtuvėje, 3 vnt. radiatorių termostatinių vožtuvų montavimas, keista antro aukšto grindų danga, pakeistas dujinis katilas, trijų langų keitimas (visų pagerinimų vertė – 6164,02 Eur), kaip teismas ir konstatavo yra paprastieji remonto darbai. Tokie darbai nepadidina turto vertės. Tiek statybos įstatymo, tiek civilinio kodekso prasme, statinio paprastasis remontas (einamasis remontas) yra skirtas statinio/patalpų būklei išsaugoti, o ne pagerinti;

30.2. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name nuo 2008 m gruodžio 27 d. atsakovas nebegyvena. Ten gyvena ieškovė su savo sugyventiniu bei mama ir iki šiol neketina išsikraustyti. Taigi būtent ieškovė, jos sugyventinis ir mama, pastaruosius 11 metų eksploatuoja atsakovo turtą ir jau yra nudėvėję tuos pačius teismo nustatytus tariamus pagerinimus (atliktus 2003 – 2008 metais), todėl ir dėl šios priežasties teismo sprendimas neatitinką teisingumo bei protingumo kriterijų;

30.3. ieškovei iš atsakovo yra priteista kompensacija už panaudotų lėšų ir statybinių medžiagų vertę, tačiau ne už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje esančio turto pagerinimų vertę. Teismui atsisakius pripažinti, kad santuokos metu buvo atlikti darbai, prilyginami kapitaliniam remontui, buvo atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nors teismas neįvardino kompensacijos priteisimo teisinio pagrindo, tačiau sprendžiant iš to, kad iš atsakovo ieškovei buvo priteista kompensacija už turto pagerinimą, galima suprasti, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe teismas pripažino paprastojo remonto darbus;

30.4. teismas nepagrįstai bendrąja sutuoktinių nuosavybe laikė tiesiogines išlaidas, susijusias su gyvenamojo namo remonto darbais. Šiuo atveju santuokos nutraukimo byloje gali būti dalinama tik bendra turto pagerinimo vertė. Byloje teismas privalėjo vertinti remonto medžiagų/darbų vertės pokytį, o ne tiesiogines išlaidas, skirtas natūraliam būsto nusidėvėjimui atstatyti;

30.5. teismo nustatyti turto pagerinimo darbai: parketinių grindų šlifavimas ir lakavimas – 120,71 Eur, linoleumo pakeitimas virtuvėje – 166,30 Eur, 3 vnt. radiatorių termostatinių vožtuvų montavimas, kai vožtuvai rankinio valdymo – reguliavimo – 36,57 Eur (60,97 Eur/5 vnt x 3 vnt.), keistos antro aukšto grindys – 1741,55 Eur, 2003 metais pakeistas dujinis katilas, kurio kaina 1448,10 Eur (5000 Lt), dujinio kuro katilo ir įdėklo montavimo darbų vertė sudarė 21,15 Eur + 21 proc. PVM. =25,59 Eur. Langų keitimo kaina sudarė 2189,53 Eur. Teismas byloje laiko nustatytu ir įrodytu, jog bendra 2003-2008 m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų pagerinimų vertė yra 6164,02 Eur (3663,22 Eur + 2500,80 Eur). Teismas, nustatydamas ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydį už turto pagerinimą, pakeičiant langus, dujinį katilą (bendra šių daiktų/darbų kaina – 3663,22 Eur) rėmėsi daiktų/paslaugų įsigijimo momentu sudarytose sutartyse nustatyta prekių/paslaugų kaina. Likusių daiktų, paslaugų kaina buvo nustatyta pagal ieškovės byloje pateiktą pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo ataskaitą. Taigi ieškovei priteista kompensacija yra pagrįsta vien tik tiesioginėmis išlaidomis, skirtomis paprastojo remonto darbams. Vertinant atliktus statybos darbus, akivaizdu, jog per 11-16 metų visi atlikti pagerinimai yra beverčiai ir turi būti iš naujo perdaromi. Vien aplinkybė, kad būstui buvo atlikti kosmetiniai remontai (einamasis remontas), nesuteikia pagrindo spręsti, kad nekilnojamasis turtas buvo pagerintas, padidinta jo vertė. Teismas privalėjo vertinti pagerinimų vertės pokytį, o ne preliminariai paskaičiuotą sumą, skirtą natūraliam būsto nusidėvėjimui atstatyti, kuris yra tiesiogiai susijęs su nuolatiniu būsto eksploatavimu;

30.6. teismas netinkamai nustatė objektyviąsias priežastis padalinti turtą ne natūra abiem šalim. Šioje santuokos nutraukimo byloje dalintiną turtą sudaro ½ dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 313,11 kv. m., naudingas plotas 188,69 kv. m., ½ dalis šiltnamio, kurio bendras plotas 31 kv. m. ir ½ dalis žemės sklypo. Atidalijimo natūra atveju, šalims tektų po ¼ turto dalį. Kadangi dalintinas gyvenamasis namas yra didelis, kiekvienai iš šalių tektų po 47,17 kv. m. vien naudingo namo ploto, kas yra vidutinio dydžio buto plotas. Name yra net 6 kambariai, todėl objektyviai vertinant turtas yra pakankamo dydžio, kad jame faktiškai galėtų gyventi Ieškovė. Pažymėtina, kad namo dydis ir išplanavimas yra palankus techniškai išspręsti netgi Ieškovei tenkančios dalies atskyrimo klausimus;

30.7. Teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių tarpusavio santykiai apribos galimybę taikiai susitarti dėl turto valdymo. Taigi teismas netinkamai vertino subjektyviąsias priežastis. Šalys neveda bendro ūkio bei negyvena kartu nuo 2008 gruodžio 27 d., t. y. 11 metų, todėl nuo šios datos taikytini gyvenimo skyriumi teisiniai padariniai. Abi šalys jau yra sukūrę naujus santykius, turi antrąsias puses. Jau ne vienerius ieškovę ir atsakovą nesieja jokie jausmai, jų bendravimas yra minimalus. Taigi šioje santuokos nutraukimo byloje iš esmės nėra jokių emocijų, nuoskaudų dėl nutrūkusių santykių. Tarp šalių esantis ginčas yra išskirtinai turtinio pobūdžio, šalys jį sprendžia teisme, laikydamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytos tvarkos. Nei ieškovė, nei atsakovas nebendrauja tarpusavyje už teismo posėdžių salės ribų. Net proceso teisme metu, šalys vienas kito neįžeidinėjo, nepiktžodžiavo, viskas vyko formaliai ir nekonfliktiškai. Ieškovės ir atsakovo nesieja itin geri, artimi santykiai, tačiau tuo pačiu jie ir nėra konfliktiški. Šią aplinkybę taip pat patvirtina tas faktas, jog Ieškovė reikšdama reikalavimą dėl namo (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, kartu reiškė reikalavimą šį turtą padalinti natūra, taigi šiuo atveju nelaikė, jog šalių santykiai gali trukdyti jai disponuoti turtu. Atsakovas negyvena ir nesiruošia gyventi ginčo būste, todėl mano, jog namų valda galėtų būti pritaikyta ieškovės naudojimosi poreikiams;

30.8. Teismas netinkamai nustatė aplinkybes dėl atsakovo galimybės sumokėti piniginę kompensaciją ir išvis nevertino aplinkybės dėl šalių poreikio gyvenamajam būstui. Pažymėtina, kad ieškovė su sugyventiniu neišsikrausto iš atsakovui priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi būtent ieškovei yra būtina gyvenamoji vieta. Teismui padalinus santuokos metu įgytą turtą prioritetiniu būdu – natūra, ieškovei bus užtikrinta gyvenamoji vieta. Tokiu būdu ieškovė nebeturės pagrindo laikyti užėmus atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir galės persikraustyti į jai po santuokos nutraukimo tenkančią turto dalį.

Atsiliepimas

31. Ieškovė I. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo. Prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

31.1. teismas teisingai pripažino, kad nustatyta ir įrodyta laikytina bendra 2003-2008 metais gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų pagerinimų vertė 6164,02 Eur, todėl ieškovei tenkanti kompensacija yra lygi 3082,01 Eur – pusė pagerinimų vertės;

31.2. ieškovės nuomone, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atskirti neįmanoma. Tokia pozicija yra ir kitų proceso dalyvių. Atsakovo tėvas, R. M., kuris faktiškai šiuo metu gyvena minėtame name, 2019 m. balandžio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu pripažino, kad namo padalinimas nėra galimas, atskirti kambarius nėra galimybės, nežino, kokiu būdu būtų įmanoma atidalinti atsakovei priklausančią turto dalį, taip pat sutinka, kad santykiai tarp šalių yra konfliktiški ir gyvenant vienuose namuose būtų nuolat susitinkama (todėl tikėtina kiltų papildomi ginčai tarp šalių), pripažįsta, kad šiuo atveju yra galima tik kompensacija ieškovei;

31.3. name yra viena virtuvė, kiekvienam namo aukštui tenka po vieną sanitarinį mazgą, o kadangi ieškovei priklauso tik 1/4 namo, faktiškai nėra įmanoma turto atidalinti taip, kad kiekvienam savininkui, atsidalijus jam priklausantį turtą būtų užtikrintas pilnavertis naudojimasis būtinosiomis patalpomis;

31.4. tiek su atsakovu, tiek su jo giminaičiais nesutaria ieškovės santykiai yra išlikę konfliktiški, todėl gyvenimas kartu yra neįmanomas;

31.5. atsakovas yra darbingas, ne tik gaunantis nuolatines pajamas, bet turintis ir kito tiek kilnojamojo (pavyzdžiui, automobilis), tiek nekilnojamojo turto asmuo (atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris šalių bendru sutarimu įvertintas 74461 Eur, todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, kompensacijos išmokėjimas ieškovei neturėtų būti vertinamas kaip neproporcingai didelės prievolės atsakovui paskyrimas.

Šalies argumentai

32. Atsakovas taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. papildomo sprendimo. Prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. papildomą sprendimą dalyje dėl atmestų ir tenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų proporcijų bei paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kaip išlaidos turi būti paskirstytos po apeliacinio teismo sprendimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo. Nurodo šiuos esminius argumentus:

30.9. teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės buvo tenkintas 50 proc. Byla dėl santuokos nutraukimo buvo nagrinėjama tiek pagal ieškovės ieškinį, tiek pagal atsakovo priešieškinį. Šalių pareikšti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo skyrėsi kaltės aspektu: ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abiem šalim pareiškus reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ginčas byloje buvo tik dėl kaltės formos. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, jog santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi 100 proc. tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimą, ieškovės reikalavimas yra atmestas, kas reiškia, jog šioje dalyje ieškovės reikalavimas buvo tenkintas 0 proc.

30.10. teismas nepagrįstai vertino, kad reikalavimas ieškovės siūlomu būdu padalinti santuokos metu įgytą turtą buvo tenkintas 18,98 proc. Teismas papildomame sprendime nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo buvo iš dalies patenkintas, priteisiant turto už 8725,00 Eur (300/1211 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (8125,00 Eur vertės) bei transporto priemonė Škoda fabia (600,00 Eur vertės). Šioje dalyje ginčo tarp šalių nebuvo. Atsakovas 2016 m. sausio 24 d. priešieškinyje aiškiai įvardino, kad sutinka, jog transporto priemonės ir 300/1211 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) būtų padalinti ieškovės nurodyta tvarka. Taigi šioje dalyje nesant ginčo, teismas reikalavimą faktiškai tenkino 0 proc. ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas buvo tenkintas 18,98 proc.;

30.11. nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už draudimo išmoką priteisimo buvo tenkintas 100 proc., nes dalies savo reikalavimo ieškovė atsisakė, o likusioje dalyje tarp šalių ginčo nebuvo. Ieškovė patikslintu ieškiniu byloje prašė priteisti iš atsakovo 6445,20 Eur kompensaciją ir perviršį už ERGO draudimas išmokėtas draudimo išmokas. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį iš dalies sutiko su šiuo reikalavimu, nurodydamas, kad sutinka tik dalyje dėl 5001,65 Eur kompensacijos. Bylos nagrinėjimo metu Ieškovė atsisakė savo reikalavimo dalyje dėl 1119,55 Eur kompensacijos ir 324 Eur perviršio (dalyje, kurioje buvo ginčas). Taigi atitinkamai ieškovei atsisakius 22,4 proc. reikalavimo, jis jau tebegalėjo būti tenkintas tik 77,6 proc. dalyje. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinio dalies atsisakė įvertinusi, kad netinkamai apskaičiavo reikalaujamos kompensacijos dydį. Tai ieškovė suprato tik po atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinį. Tuo tarpu dėl likusio reikalavimo dalies byloje ginčo nebuvo. Taigi šio reikalavimo atžvilgiu byloje nesant ginčo, teismas ieškovės reikalavimą faktiškai tenkino 0 proc.;

Žemesnės instancijos teismas

30.12. ieškovas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, mano, kad atsisakius reikalavimų laikoma, kad sprendimas yra priimtas atsakovo naudai;

30.13. teismas neįvertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti 3950,87 Eur už šildymo paslaugas taip pat buvo tenkintas 0 proc. Nors teismas ir nepasisako, kaip vertino ieškovės reikalavimo dėl šildymo paslaugų kompensacijos atsisakymą bylinėjimosi išlaidų aspektu, tačiau sprendžiant iš teismo skaičiuotų ieškovės ieškinio tenkinimo proporcijų, akivaizdu, jog teismas išvis nevertino aplinkybės, jog šio reikalavimo ieškovė atsisakė proceso metu. Atsisakyta reikalavimų dalis turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai;

30.14. teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovės reikalavimas dėl prievolės kreditoriui AB „Swedbank“,AB pripažinimo asmenine ieškovės prievole buvo tenkintas 100 proc. Nagrinėjamu atveju pati Ieškovė santuokos metu sudarė kredito sutartį dėl transporto priemonės įsigijimo ir/ar remontavimo, todėl ji pati turėjo pareigą ieškiniu išspręsti atsakomybės kreditoriui pagal kredito sutartį klausimus. Kadangi pati Ieškovė prašė šią prievolę po santuokos nutraukimo pripažinti jos asmenine prievole, byloje ginčo dėl to nebuvo. Taigi teismas nepagrįstai vertino, kad šioje dalyje ieškovės reikalavimas buvo tenkintas 100 proc., nes byloje dėl jo nebuvo ginčo ir šioje dalyje ieškovei negali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos;

30.15. atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, perskaičiavus tenkintų ir atmestų Ieškovės reikalavimų proporciją, pripažintina, jog ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies – 22,58 proc. reikalavimų tenkinta, o 77,42 proc. reikalavimų atmesta. Sprendžiant ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimą, pagrįstomis bei įrodytomis teismas pripažino 5191,59 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, teismui tenkinus jos ieškinį 22,58 proc. dalyje, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1172,26 Eur bylinėjimosi išlaidų suma;

30.16. kadangi teismo pripažintos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 6705,41 Eur (išskaičiavus 178,66 Eur sumą, kurią Ieškovė turi atlyginti už neatvykimą į teismo posėdį), o atsakovo priešieškinis buvo tenkintas 75 proc. dalyje, iš ieškovės atsakovui priteistina 5029,06 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 3856,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma;

30.17. atsižvelgiant į perskaičiuotą Ieškovės ieškinio tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atitinkamai paskirstytinos ir teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, ir žyminis mokestis valstybei.

2. Ieškovė atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. papildomo sprendimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

4. Ieškovas (apeliantas) nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalimis, kuriomis ieškovei buvo priteista kompensacija už apeliantui nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą bei dėl turto, priklausančio bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybės teise, padalijimo būdo, priteisiant atsakovei kompensaciją. Šalims nekeliant ginčo dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimu išspręstų klausimų, plačiau dėl jų nepasisakytina. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako tik dėl aptartų skundžiamų teismo sprendimo dalių.

Dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovui asmeninės nuosavybės teise, remonto darbus, priteisimo

5. Apelianto (atsakovo) teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 3 082,01 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu atliktus jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimus. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad šios remonto išlaidos buvo turto būklei išsaugoti, o ne pagerinti, nesutinka, kad dėl šių atliktų darbų jam nuosavybės teise priklausantis turtas yra pagerintas.

6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kitų aplinkybių, vertino ieškovės nurodomas aplinkybes, susijusias su nekilnojamojo turto remonto darbais, tačiau sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog buvo atlikti darbai, kurie priskirtini kapitaliniam remontui, ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju buvo atlikti paprastieji remonto darbai, todėl ieškovės reikalavimą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti šalims natūra po ½ dalį atmetė ir priteisė ieškovei piniginę kompensaciją, atitinkančią šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių panaudotų lėšų ir statybinių medžiagų vertę. Preziumuodamas, jog sutuoktinių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, iš atsakovo ieškovei teismas priteisė kompensaciją už atliktus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus, sudarančią 3082,01 Eur (6164,02 Eur x ½).

7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto remonto darbai buvo atlikti abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis. Byloje neįrodyta, jog nekilnojamojo turto remontas buvo atliktas tik atsakovo asmeninėmis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad statybos darbai, statybinės medžiagos yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl įtraukė šių darbų vertę į dalintiną turtą ir priteisė ieškovei iš atsakovo ½ dalį šios sumos, tai yra 3 082,01 Eur.

8. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad parketinių grindų šlifavimas, lakavimas, linoleumo pakeitimas virtuvėje, 3 vnt. radiatorių termostatinių vožtuvų montavimas, antro aukšto grindų dangos keitimas, dujinio katilo keitimas, trijų langų keitimas nėra turto pagerinimas, dėl kurio turėtų būti priteisiama kompensacija kitam sutuoktiniui. Nors name atlikti remonto darbai buvo pripažinti paprastuoju gyvenamojo namo remontu, tačiau jie padidino atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertę.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti darbai atlikti šalims gyvenant kartu santuokoje abiejų sutuoktinių lėšomis, dėl remonto darbų bei statybinių medžiagų vertės nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje ginčo nėra. Remonto darbai atlikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte, todėl atsakovui kyla pareiga kompensuoti iš bendrų lėšų atlikto jo asmeninio turto pagerinimo išlaidas, priteisiant pusę jų ieškovei.

10. Apelianto argumentai, kad ieškovė pati ir gyveno po remonto jam asmeninės nuosavybės teise priklausiančiame name, ilgai naudojosi turtu, kuris nusidėvi, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi ieškovas yra turto savininkas ir pats turi pareigą nekilnojamąjį turtą prižiūrėti ir remontuoti. Kitu atveju, tai turi būti aptarta sudarytais susitarimais dėl naudojimosi ir valdymo turtu (CK 6.156 straipsnis). Be to, apelianto argumentas, kad atlikti pagerinimai šiuo metu yra visiškai beverčiai, nėra pagrįstas leistinais įrodymais, todėl teisėjų kolegija juos atmeta (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto ½ dalies žemės sklypo, gyvenamojo namo, šiltnamio, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo

11. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 30 985,00 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkantį nekilnojamąjį turtą natūra.

12. CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šioje įstatymo nuostatoje taip pat įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kita vertus, šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

13. Parenkant turto padalijimo būdą būtina įvertinti, ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas, šios aplinkybės gali būti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad turto padalijimo natūra negalimumas yra objektyvus dėl turto nedalumo – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – dėl bendraturčių santykių, jų galimybių objektą bendrai valdyti ir naudoti, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑476-916/2015; 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Apeliantas teigia, kad ginčo buto padalijimas natūra šiuo atveju yra ir galimas, ir priimtinas.

14. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl turto padalijimo būdo sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalintiną turtą sudaro ½ dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 313,11 kv. m., naudingas plotas 188,69 kv. m., ½ dalis šiltnamio, ir ½ dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė šį turtą padalyti priteisiant jį natūra atsakovui bei įpareigojant jį išmokėti ieškovei 30 985,00 Eur kompensaciją. Ieškovė šį reikalavimą grindė objektyviais (pernelyg mažos priklausančios dalies) ir subjektyviais (bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti, galimų naujų ginčų programavimas) kriterijais, sąlygojančiais nepriimtinumą ir negalimumą ginčo turtą dalinti natūra.

17. Tuo tarpu atsakovas prašė šį turtą padalyti šalims, priteisiant natūra po ½ dalį kiekvienai iš šalių ir nurodė, jog toks turto padalijimo būdas yra įmanomas tiek dėl objektyvių kriterijų (pakankamo nekilnojamųjų statinių bei žemės sklypo ploto, galimybių išmokėti ieškovės prašomo dydžio kompensaciją neturėjimo), tiek ir dėl subjektyvių kriterijų (pakankamai normalių šalių tarpusavio santykių).

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo taikymo (iš esmės atsižvelgė į ieškovės pageidavimą, kad bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų natūra priteistas atsakovui, ieškovei priteisiant 30 985,00 Eur kompensaciją), ir teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada.

19. Nustatydamas turto padalijimo būdą, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo reikšmingas šio klausimo išsprendimui bylos aplinkybes. Teismas nustatė, kad dalintiname šalims priklausančiame name ieškovė negyvena, jame gyvena atsakovo tėvas. Atsakovo tėvas pripažino, jog jų gyvenimas name su ieškove būtų neįmanomas, namo padalijimas techniškai nėra galimas, dėl ko yra apsunkinta gyvenamojo namo padalinimo natūra galimybė. Atsižvelgiant į šias reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog turtą padalijus natūra nebūtų iki galo išspręstas kilęs ginčas. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas gyvenamąjį namą padalijus natūra, šalims tektų pakankamai mažos (47,17 kv. m. naudingo namo ploto) turto dalys.

20. Apeliantas teigia, kad namo dydis ir išplanavimas yra palankus techniškai išspręsti ieškovei tenkančios dalies atskyrimo klausimus, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, jog gyvenamojo namo pertvarkymas yra objektyviai techniškai neįmanomas, atskiriant gyvenamąsias erdves pagal šalims tenkančias dalis.

21. Teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑254‑969/2016).

22. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso kitas nekilnojamasis turtas, jo pajamos pakankamai didelės. Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra pajėgus sumokėti ieškovei priteistą kompensaciją. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas turi galimybę mokėti kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

23. Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas visas nurodytas aplinkybes dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis šiltnamio, ½ dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), buvo priteista atsakovui, ieškovei, išmokant 30 985,00 Eur kompensaciją, sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų jo nurodytų motyvų pagrindu, todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

24. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus T. T. praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61)

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

25. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildomame sprendime atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodydamas, kad teismas neteisingai skaičiavo ir vertino atmestų ir tenkintų ieškovės reikalavimų proporcijas.

26. Apeliantas, nesutikdamas su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporcijas, t. y. ieškovės reikalavimai buvo patenkinti ne 51,73 proc., o tik 22,58 proc., todėl teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Apelianto teigimu, teismas, apskaičiuodamas patenkintų reikalavimų dalį, neįvertino, kad dėl dalies ieškinio reikalavimų ginčo byloje nebuvo, dalies reikalavimų ieškovės atsisakė bylos nagrinėjimo metu.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė prašė teismo: 1) nutraukti jos ir V. M. santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) neskirti termino susitaikymui; 3) pripažinti, kad šalys neveda bendro ūkio, negyvena kartu nuo 2010 m. spalio mėnesio; 4) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 55200 Eur; garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 2490 Eur; ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 1660 Eur; kitus inžinierinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 11 Eur; žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė –15100 Eur, esančius (duomenys neskelbtini) (bendra turto vertė – 74461 Eur); teismui nusprendus netenkinti šio reikalavimo, priteisti 6370 Eur kompensaciją dėl turto pagerinimo; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisiant: ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį kitų inžinierinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); 300/1211 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonę „ŠKODA FABIA“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 600 Eur; o atsakovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisiant: ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį kitų inžinierinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini); transporto priemonę „HYUNDAI XG300“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 400 Eur; 6) priteisti iš atsakovo ieškovei už santuokoje įgyto turto didesnę dalį 30985 Eur kompensaciją (už santuokoje įgytą ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); 7) priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją už ERGO draudimas išmokėtas draudimo išmokas, sukauptas iki 2010 m. spalio mėn., priteisiant ½ dalį šių išmokų, t. y., 6121,20 Eur ir 324 Eur perviršio; 8) priteisti iš atsakovo 3950,87 Eur skolą (½ dalį ieškovės sumokėtos sumos) už gyvenamojo būsto šildymo paslaugas, sumokėtą tiekėjui AB „Lietuvos dujos“ (šio reikalavimo bylos nagrinėjimo metu buvo atsisakyta; teismas ieškovės atsisakymą priėmė (tomas IV, e. b. 1. 24)); 9) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; 10) po santuokos nutraukimo kreditorinį reikalavimą „Swedbank“, AB, pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 14-014064-GV, pripažinti asmenine ieškovės prievole; 11) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

28. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu apelianto argumentą, jog ieškovės neturtinis reikalavimas buvo atmestas visiškai, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės buvo patenkintas 50 proc. Santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tiek dėl atsakovo, tiek dėl ieškovės kaltės, todėl laikoma, kad šis ieškinio reikalavimas yra patenkintas iš dalies.

29. Taip pat apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog dalies ieškinio reikalavimų ieškovė atsisakė. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti 3950,87 Eur už šildymą bei dėl 1119,55 Eur kompensacijos ir 3245 Eur perviršio už ERGO draudimas išmokėtas draudimo išmokas, tačiau atsakovas (apeliantas) nepateikė detalios ataskaitos, iš kurios būtų galima nustatyti, kiek jo atstovas sugaišo valandų pasisakydamas dėl minėtų reikalavimų, kai rengė bendrą atsiliepimą į ieškinį (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas šioje dalyje laikomas nepagrįstu (CPK 12, 178 straipsniai).

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog dalies reikalavimų atsakovas byloje neginčijo, nereiškia, kad reikalavimas nebuvo patenkintas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė tenkintų reikalavimų proporcijas. Įvertinusi ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos; redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7, 8.10, 8.11, 8.13, 8.14, 8.19 punktai), yra pagrįstos, o apeliantas nenuginčijo jų sąsajų su patenkintų reikalavimų proporcijomis, neįrodė išlaidavimo.

31. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reguliuojančias bylinėjimosi išlaidų skirstymą, todėl apeliacinį skundą tenkinti nėra pagrindo (CPK 12, 178 straipsnis).

Dėl bylos baigties

32. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius dėl turto padalijimo būdo ir dėl kompensacijos už turto pagerinimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir teismų praktiką tokio ir panašaus pobūdžio bylose bei proceso teisės normas, reguliuojančias bylinėjimosi išlaidų skirstymą. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamas 2019 m. balandžio 29 d. teismo sprendimo dalis bei 2019 m. gegužės 20 d. papildomą sprendimą. Konstatavus, kad atsakovo apeliaciniai skundai nepagrįsti, jie netenkinami, o skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimai paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Apeliacinių skundų netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,

nutaria:

apelianto (atsakovo) V. M. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė