- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-28
- Bylos Nr.
- 2S-1036-619/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06326-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., T. J., R. Š.
- Pareiškėjas
- D. J.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuotas asmuo – T. J., A. J., R. Š. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas D. J. prašė pratęsti terminą priimti palikimą po jo tėvo R. J. a/k (duomenys neskelbtini) mirties. Pareiškėjas nurodė, kad 2009-05-07 d. mirė jo tėvas, pareiškėjas yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis, po jo mirties palikimo niekas nepriėmė. Po senelio M. J. (jo tėvo tėvo) mirties pagal notaro išduotą pažymą turtą paveldėjo R. Š. – tėvo sesuo. Tėvo mirties dieną jis buvo tik sulaukęs pilnametystės, dar tebesimokė Nemenčinės Gedimino gimnazijoje 11 klasėje. Paskutinį laiką iki pilnametystės tėvai gyveno atskirai, tėvas Vilniuje, pareiškėjas su mama (duomenys neskelbtini) kaime. Tėvas su juo beveik nebendravo, todėl nebuvo žinomos aplinkybės apie turimą turtą, nebuvo žinoma, kad tėvas buvo priėmęs palikimą po savo tėvo mirties, tačiau palikimas galutinai nebuvo sutvarkytas. Informacija apie tai ar tėvas turėjo turto buvo slepiama, apie ją sužinojo tik šių metų gruodžio 4 d. kai buvo iškviestas pas notarę R. R. dėl palikimo. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis buvo ką tik sulaukęs pilnametystės, tebesimokė mokykloje, buvo visiškai materialiai priklausomas nuo savo mamos, jos išlaikomas, gyveno kaime, tuo tarpu tėčio sesuo nuslėpė nuo jo informaciją apie užvestą bylą po senelio mirties ir tą aplinkybę, kad tėvas palikimą priėmė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Teismas atnaujino pareiškėjui praleistą terminą palikimui priimti po tėvo R. J. a/k (duomenys neskelbtini), mirusio 2009 m. gegužės 7 d. mirties. Teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis ir turi teisę paveldėti po savo tėvo R. J. turtą pagal įstatymą, kitų įpėdinių nėra. Pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas pratęsti terminą palikimui priimti po savo tėvo, o ne senelio mirties, todėl ta aplinkybė, kad realiai pareiškėjo tėvo palikimą sudaro palikėjo paveldėtas turtas po savo tėvo, pareiškėjo senelio mirties, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pilnametystės sulaukė 4 dienos po tėvo mirties, todėl sistemiškai vertindamas nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis, sprendė, kad pareiškėjui besimokant vidurinio lavinimo mokykloje, sąlyginai itin trumpą laiką įgijus civilinį veiksnumą, neturint teisinio išsilavinimo ir aukštesnio išsilavinimo, pareiškėjas galėjo objektyviai nesuvokti būtinybės spręsti tėvo palikimo priėmimo klausimą. Dėl nurodytų aplinkybių palikimo praleidimo priežastis laikė svarbiomis ir praleistą terminą atnaujino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas nuo pat pirmos dienos žinojo apie tėvo mirtį, ko pasekoje atsiranda teisė ir pareiga priimti palikimą tokį, koks jis yra. Noras pareiškėjui priimti palikimą atsirado tik tada, kad jis sužinojo apie paveldimo turto pagausėjimą. Apeliantės tvirtinimu, pagal kasacinio teismo praktiką paveldimo turto masės nežinojimas nėra svarbi priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti.
2. Teismas nevertino arba netinkamai vertino pateiktą medžiagą dėl to, kada pareiškėjas sužinojo apie teisę paveldėti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas apie teisę paveldėti jos vyro palikimo dalį sužinojo tik iškviestas į notarų biurą, tačiau iš bylos įrodymų nustatyta, kad pareiškėją į notarų biurą pakvietė jos dukra R. Š., iš notarės sužinojusi, jos pareiškėjas turi teisę paveldėti jos vyro palikimo dalį. Tiek pareiškėjas, tiek jo motina apie tai, kad jos sūnus priėmė jos vyro palikimą žinojo jau nuo pat pirmos palikimo priėmimo dienos dar esant sūnui gyvam.
3. Pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų jo norą paveldėti sūnaus turtą po tėvo mirties per įstatymo nustatytą terminą. Be to, visi piliečiai turi teisę gauti nemokamą valstybinę teisinę pagalbą, pareiškėjas dėl jos niekur nesikreipė, todėl puikiai suvokė savo veiksmus ir jų pasekmes. Neaišku, kodėl teismas vertino T. J. išsilavinimą, jeigu nebuvo pateikta jokių įrodymų apie jos išsilavinimą. Taigi, teismas nesigilino į bylos aplinkybes ir ją sprendė paviršutiniškai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą byloje, atitinkantį teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principą. Nesutinka, kad paveldimo turto masė būtų kaip nors pakitusi nuo palikėjo mirties momento ir pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos. Apeliantės skundo teiginiai, kad pareiškėjas žinojo, kad jo tėvas palikimą priėmė nuo palikimo priėmimo dienos prieštarauja jos ir jos dukros R. Š. atsiliepimuose išdėstytiems teiginiams. Teigia, jog teismas nusprendęs atnaujinti terminą palikimui priimti tinkamai taikė bendruosius CK 1.5 str. numatytus teisės principus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).
Apeliantė atskirąjį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti jis turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teismas pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos esmė gali būti atskleista ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsikirtimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų, susijusių su termino atnaujinimu palikimui priimti taikymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Palikimas atsirado galiojant CK 5.50 straipsnio 2 dalies redakcijai: atsiradęs palikimas galėjo būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo (neteko galios 2011 m. lapkričio 1 d.); 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.
Šioje civilinėje byloje pareiškėjas, prašydamas pratęsti terminą po savo tėvo mirties, pilnametystės sulaukė keturios dienos iki tėvo mirties datos, mokėsi vidurinėje mokykloje 11 klasėje, su tėvu gyveno skyrium, santykių nepalaikė, nežinojo aplinkybių, susijusių su tėvo turimu turtu. Įvertinęs šias faktiniais įrodymais nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas nepriėmė palikimo įstatymo nustatytu terminu yra svarbios. Su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka, nes nurodytos aplinkybės yra laikytinos įrodytomis ir pagrįstomis.
Apeliantės A. J. skundo argumentai, jog pareiškėjas žinojo, jog miręs tėvas turi skolas ir dėl to dėl to delsė palikimą priimti nėra įrodyti bylos medžiaga. Nesutiktina su apeliantės tvirtinimu, kad pareiškėjas ir jo motina žinojo apie tai, jog mirusysis R. J. priėmė palikimą po savo tėvo mirties nuo pat palikimo priėmimo momento ir dar tėvui esant gyvam. Šias aplinkybes paneigia apeliantės ir suinteresuoto asmens R. Š. atsiliepimuose į pareiškėjo pareiškimą išdėstyti teiginiai ir paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad R. J. dėl girtavimo laiku nesugebėjo priimti savo tėvo palikimo, iš viso neturėjo priimti palikimo, nes nebuvo jo nusipelnęs (b.l. 32-34). Pažymėtina ir tai, kad po pareiškėjo senelio M. J. mirties nebuvo pabaigtas paveldėjimo procesas (išduoti paveldėjimo teisės liudijimai), todėl pareiškėjas objektyviai šių aplinkybių negalėjo žinoti, kita vertus, jis su tėvu gyveno skyrium, nebendravo, todėl objektyviai jam šios aplinkybės galėjo būti nežinomos. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad pareiškėjas dėl palikimo priėmimo kreipėsi į teismą neužilgo po to, kai jam tapo žinomos aplinkybės, susijusios su tuo, kad jo tėvas priėmė palikimą - apie jas informavo R. Š., kuri 2013 m. lapkričio 23 d. susiskambino su pareiškėju bei susitiko su jo motina.
Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, šių aplinkybių nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuotas asmuo (CPK 178 straipsnis), tačiau ji tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Taigi termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, absoliučių ginčijamos nutartis negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutarė:
suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.