Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. patikslintą ieškinį atsakovei I. I. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

14. Institucija pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad skyriaus specialistams apsilankius ieškovo gyvenamojoje vietoje, nustatyta, jog ieškovas gyvena daugiabučiame name, jam nuosavybės teise priklausančiame, dviejų kambarių apie 37 m² bute, butas su visais patogumais, švarus ir tvarkingas, vaikui skirtas atskiras kambarys, sudarytos geros gyvenimo sąlygos, yra visi reikalingi daiktai vaiko poreikiams tenkinti. Namų buitis tvarkinga yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Ieškovas dirba UAB „M." (duomenys neskelbtini) pareigose, dukra A. M. K. mokosi Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)" progimnazijos (duomenys neskelbtini) Specialistų apsilankymo metu dukra buvo namuose, vaikas jautėsi gerai. Skyriaus specialistams apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje, nustatyta, jog atsakovė gyvena jai kartu su ieškovu priklausiančiame 93 m² keturių kambarių bute, jame trys miegamieji ir svetainė, sujungta su virtuve, butas su visais patogumais, šildomas dujomis, pilnai apstatytas baldais yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, dukroms skirti atskiri kambariai, gyvenimo sąlygos geros yra visi vaikų poreikiams tenkinti reikalingai daiktai. Kartu gyvenanti dukra S. J. K., kuri mokosi „(duomenys neskelbtini)" progimnazijos (duomenys neskelbtini), atsakovė dirbanti, kartu gyvena sugyventinis D. Č.. Skyriaus specialistai 2024 m. lapkričio 3 d. išklausė vaiko A. M. K. nuomonę telefonu, pokalbio metu vaikas nurodė, kad jos vardas A., ji laikosi gerai, gyvena su tėvu, tėvas jai sudaro visas sąlygas bendrauti su mama, nedraudžia ir nedaro jokios įtakos. Mergaitės teigimu, ji pati neranda laiko susitikti su mama, nurodo, kad ji su mama bendrauja telefonu, per socialinius tinklus ir panašiai, pasikalba apie daug ką. A. nurodė, kad dabar mama yra supykusi ant jos, bet šiaip jos tarpusavyje bendrauja. Mamos supykimo priežastį ji įvardina tai, kad jos nesusitinka, nes A. vis neatranda laiko susitikimui su mama. Tėtis niekada nedraudžia susitikti su mama. Teigia, kad mama rašo ir sako, jog tėtis jai neleidžia ir draudžia susitikti su mama, vien tik iš pykčio tėčiui. A. nurodo, kad ji su tėvu sutaria gerai, nepatiria jokio smurto, prievartos ar nuteikinėjimo prieš mamą. Teigia, kad namuose gyvendama su tėvu ji jaučiasi gerai yra mylima, viskuo aprūpinta, tėvas ja rūpinasi, daug bendrauja, padeda, jie kalbasi apie viską, leidžia laisvalaikį, atostogauja ir dabar važiuos su tėčiu atostogauti. A. teigimu ji jaučiasi visapusiškai gerai. Mokykloje A. taip pat sekasi gerai, patyčių nepatiria, turi draugų, pažymiai geri, vaikšto į konsultacijas papildomai pagilinti savo žinias. Sveikata gera, niekuo nesiskundžia. Laisvalaikiu pirmadieniais ir trečiadieniais lanko tinklinį, leidžia laiką su draugais. A. nurodo, kad ji su mama bendraus ir viskas yra gerai, tiesiog ji labai užsiėmusi, dar nori pabūti su draugais ir su tėvu. Po visų veiklų jai sudėtinga važiuoti į užmiestį pas mamą, todėl nelabai atranda laiko. Teigia, kad ji labai stengiasi atrasti laiko mamai, bet mama gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, todėl nuo jos namų yra nemažas atstumas. Su mama sutaria gerai, kai susitinka smagiai praleidžia laiką, su sese taip pat sutaria gerai, visos leidžia laiką mergaitiškai. Pagalbai jokio poreikio nemato, nes nereikia. Institucija, pažymėjo, kad, vertinant vaiko paaiškinimus, akivaizdu, jog vaikas aiškiai išreiškė norą gyventi su tėčiu, todėl skyrius dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, neprieštarauja. Skyriaus nuomone, prašomas išlaikymo dydis, ne tik tenkina būtinuosius vaiko poreikius, bet ir apima vaiko lavinimą bei ugdymą, todėl neprieštarauja vaiko interesams. Paaiškino, kad nėra duomenų apie vaiko poreikius, be to, turi būti vertinama abiejų tėvų turtinė padėtis. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 1134 Eur vaiko išmokas nurodė, kad vaiko pinigai turi būti naudojami vaiko poreikiams tenkinti, todėl negauti A. M. K. vaiko pinigai grąžintini.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametes dukras vaiką A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. J. K., gim. (duomenys neskelbtini).

20. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-774-796/2019 pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo A. M. K. ir S. J. K. ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisė iš tėvo D. K. išlaikymą nepilnametėms dukroms A. M. K. ir S. J. K., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 275,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, perskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

24. Ieškovas prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą nepilnametės A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą, ir nustatyti ją su ieškovu. Nurodo, kad A. M. K. nuo 2023 m. lapkričio mėnesio šalių dukra A. M. K. išėjo gyventi pas ieškovą ir nuo to laiko mergaitė faktiškai ir nepertraukiamai gyvena nebe su atsakove, o su ieškovu. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad sutinka, jei dukra aiškiai išreikš norą gyventi su ieškovu ir toks jos noras neprieštaraus dukros interesams, tačiau iš rašytinių paaiškinimų ir teismo posėdyje duodant paaiškinimus išsakytos pozicijos matyti, kad atsakovė iš esmės nesutinka su šiuo reikalavimu ir prašo jį atmesti.

25. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

26. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

27. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

28. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 nepilnametės A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalių dukra A. M. K. nuo 2023 m. lapkričio 5 d. faktiškai gyvena su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje.

30. Iš byloje institucijos, teikiančios išvadą, pateiktų šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktų matyti, kad ir ieškovas, ir atsakovė turi galimybę užtikrinti šalių dukrai A. M. K. tinkamas gyventi ir augti sąlygas.

34. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

36. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad vaiko nuomonė nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama tik kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste, taigi vaiko nuomonė yra svarbi bylos aplinkybė, tačiau ne lemianti. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).

37. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2024 m. vasario 12 d. Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui atliekant vaiko situacijos vertinimą 2024 m. vasario 12 d. buvo išklausyta A. M. K. nuomonė. Mergaitė pokalbiu metu aiškiai dėstė savo mintis, drąsiai atsakinėjo Į užduodamus klausimus. Vaikas paaiškino, kad dabar gyvena su tėčiu, jaučiasi labai gerai. Apsigyventi pas tėvą buvo jos sprendimas, niekas A. neįkalbinėjo. Pas mamą grįžti nenori ir to tikrai neplanuoja. Gyvendama pas tėtį ji jaučiasi ramesnė, linksmesnė, tad labiau sekasi mokykloje, turi daugiau draugų. Mamos namuose nuolat kildavo konfliktai, jautėsi blogai, nebuvo nuotaikos, viskas nesisekė. Mergaitė paaiškino, kad mama turi draugą, kuris jai labai nepatinka, dėl šios priežasties tarp jos ir mamos kildavo nuolatiniai nesutarimai. Paskutiniu metu, kai gyveno su mama, ji labai norėjo motinos dėmesio, jo gaudavo (pridūrė, kad tikrai leisdavo laiką kartu), tačiau „tas“ draugas, vis tiek viskam kliudė ir trukdė. A. paaiškino, kad su sese kasdien susitinka mokykloje, pasikalba. Mergaitės nuomone, jos dabar sutaria daug geriau, nei tuomet, kai gyveno kartu. Nuo to laiko, kai gyvena pas tėtį, su mama susitikusi buvo tik vieną kartą. Jos pasikalbėjo apie viską, kaip ji gyvena su tėčiu, mama siūlė sugrįžti. Daugiau su mama susitikusi nebuvo, nes nenorėjo. Šiuo metu ji jaučiasi nusivylusi motinos elgesiu, mano, kad ji elgiasi netinkamai ir nesąžiningai jos ir tėčio atžvilgiu, nepalieka jų ramybėje, t.y. reikalauja, kad A. grįžtų pas ją, kad tėvas mokėtų užjos buto komunalines išlaidas. Mergaitė pridūrė, kad jai labai nemalonu, dėl tokio mamos elgesio, šiuo metu ji tiesiog negali susitikti su ja. A. teigė, kad mielai atnaujins santykius su motina, kai viskas baigsis- kai nebebus policijos, tarnybų, visokių antstolių ir teismų. Mergaitė pridūrė, kad ji atsisako grįžti gyventi pas mamą, liks su tėvu. Paklausus, apie tėvų tarpusavio santykius, ar tenka girdėti jų nesutarimus ir pan., mergaitė atsakė, kad tenka. Abu tėvai vienas apie kitą atsiliepia negražiai, kalba nepagarbiai. Norėtų, kad jie išsiaiškintų nesutarimus. 2024 m. rugsėjo 24 d. Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui atliekant vaiko situacijos vertinimą 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo išklausyta A. M. K. nuomonė. Mergaitė pokalbiu metu aiškiai dėstė savo mintis. A. sakė, kad buvo kilusi mintis grįžti pas mamą, bet tik trumpalaikė užėjusi mintis. Mergaitė vyksta pas mamą jos aplankyti, bei susitikti su seserimi. A. sakė, kad vyksta pas mamą labai trumpam laikotarpiui, gal tik vieni dienai. Gyventi pas mamą ir su mama A. noro neišreiškė. A. pasakojo, kada tėvai nusprendė gyventi skyrium, ji buvo labai maža. A. su sese pasiliko gyventi su mama. A. labai reikėjo mamos dėmesio. Pasak mergaitės ji nors ir gyveno su mama, bet su tėčiu visada palaikydavo ryšį. Su tėčiu nuo mažens buvo artimas ryšis, kuris išliko iki šiol. Kol mama gyveno viena, buvo geras gyvenimas. Kada pas mamą atsirado draugas, kaip ir gerai buvo. Paskui mamos draugas atsikraustė gyventi kartu, tai gyvenimas pradžioje nepasikeitė. Tik su laiku prasidėjo kitoks gyvenimas. A. sakė, kad vienu metu neturėjo draugių ir jai labai reikėjo iš mamos didelio dėmesio, bet mergaitė negavo, kiek jai norėjosi. A. sakė, kad iš mamos dėmesio reikalavo ne tik ji, bet dar ir mamos draugas. Tarp mamos ir mergaitės kilo nesutarimai. A. sakė, kad po tokio nesutarimo, mama nusprendė, kad reikia jai pagyventi su tėčiu. A. neprieštaravo, nes važiavo pas tėtį. Kai dabar atvyksta pas mamą, tai bendrauja su mamos vyru. Tiesiog trumpai pasikalba su mamos vyru, apie tai kaip sekasi. A. sakė, kad buvo kartą užsiminusi mamai, kad kalbėjosi su tėčiu ir jis pasakė kad jeigu nuspręstu ji sugrįžti pas mamą, tai jis gal važiuotų kariauti. Tikrai nebuvo taip pasakyta, kad jeigu ji sugrįš pas mamą, tai tėvas išvažiuos kariauti. A. sakė, kad tėtis niekada nesakė, kad jeigu ji gyvens su mama, tai jis bus nereikalingas niekams. A. kalbėjosi su tėvu, kad jeigu jos būtų sprendimas važiuoti pas mamą, tai tėtis neprieštarautų. A. ir toliau palaikytų artimus ryšius su tėčiu. A. sako, kad mama tikisi, kad jis sugrįš pas ją, bet mergaitė nenori ir neplanuoja grįžti pas mamą, bent šiai dienai. A. sakė, kad sesuo atvyksta aplankyti tėtį. Jos tarpusavyje gerai sutaria. A. pasakė, kad jai gerai gyventi su tėčiu. Paklausus, apie tėvų tarpusavio santykius, ar tenka girdėti jų nesutarimus ir pan., mergaitė atsakė, kad tenka. Mama su tėčiu nebendrauja tarpusavyje, nesprendžia taikiai iškilusių klausimų. Norėtų, kad jie išsiaiškintų nesutarimus. 2024 m. lapkričio 4 d. Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui atliekant vaiko situacijos vertinimą 2024 m. spalio 23 d. buvo išklausyta A. M. K. nuomonė. Mergaitė nurodė, kad ji gyvena su tėvu, tėvas jai sudaro visas sąlygas bendrauti su mama, nedraudžia ir nedaro jokios įtakos, mergaitė sako, kad ji pati neranda laiko bendrauti susitinkant su mama. A. nurodė, kad ji su mama bendrauja telefonu, per socialinius tinklus ir panašiai, jos apie daug ką pasikalba. Pasak mergaitės, dabar mama yra supykusi ant jos, bet šiaip jos tarpusavyje bendrauja. O mamos supykimo priežastį mergaitė įvardino, kad jos nesusitinka, nes A. vis neatranda laiko susitikimui su mama. Tėtis niekada nedraudžia susitikimams su mama. Nurodo, kad mama rašo ir sako jog tėtis neleidžia ir draudžia vien tik iš pykčio tėčiui. Mergaitė sako, kad namuose gyvendama su tėvu ji jaučiasi gerai, yra mylima, viskuo aprūpinta, tėvas rūpinasi, daug bendrauja, padeda, jie kalbas apie viską, leidžia laisvalaikį, atostogauja, jaučiasi visapusiškai gerai. 2025 m. kovo 4 d. Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui atliekant vaiko situacijos vertinimą buvo išklausyta A. M. K. nuomonė. Mergaitė nurodė, kad ji su mama sutaria gerai, dabar dažniau nuvažiuoja pas mamą, pasilieka nakvoti viduryje savaitės, kada ji nori ir kada jai yra patogu, taip pat, pas mamą vyksta kas antrą savaitgalį. Mergaitė nurodo, kad su mama dabar yra geras, gražus ryšys, jos kalbasi, susirašo kiekvieną dieną, dalinasi džiaugsmais, patirtimi. Mergaitė nurodo, kad ji su tėvu ir pas tėvą gyvena savo nori, niekas jai jokios įtakos nedaro, mergaitė sako, kad tai yra jos apsisprendimas ir ji turi savo tvirtą nuomonę šiuo klausimu, ji nori gyventi su tėvu. Nurodo, kad pati priėmė sprendimą ir išsikraustė gyventi pas tėvą. Tėvas jai blogos įtakos nedaro, kaip tik labai rūpinasi ir yra geras, mergaitė jaučiasi mylima abiejų tėvų, tačiau nori gyventi pas tėvą. Labiausiai norėtų ir tikisi, kad tėvai ras tarpusavyje susikalbėjimą ir bendrą kalbą. Mergaitė turi draugų, patyčių nepatiria, jaučiasi gerai, saugi.

38. Pažymėtina, kad iš esmės šalių dukra A. M. K. nurodė tokias pačias aplinkybes ir institucijos, teikiančios išvadą, atstovams ne kartą išklausant jos nuomonę namuose, telefonu ir kt., ir apklausos teismo posėdyje metu. A. M. K. yra tokio amžiaus, kad sugeba suformuluoti savo mintis, aiškiai išsakyti norus, bylos duomenimis nenustatyta, kad vaiko nuomonė prieštarautų vaiko interesams. Iš vaiko A. M. K. paaiškinimų teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, matyti, kad vaikas myli abu tėvus, su abiem nori palaikyti ryšį, bendrauti. Taigi šalių dukra išreiškė tvirtą ir nuoseklų norą gyventi su ieškovu nuo pat 2023 m. lapkričio mėn., dukters nuomonė nesikeitė.

39. Įvertinus šalių ir jų atstovų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, byloje pateiktą institucijos išvadą, taip pat teismo posėdyje per psichologę vaiko išsakytą nuomonę, atsižvelgiant į vaiko interesus, pripažintina, kad tikslinga pakeisti teismo nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu, su kuriuo vaikas gyvena jau beveik dvejus metus, vaikui sukurtos saugios ir tinkamos sąlygos, nesant duomenų, kad ieškovas negalėtų užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui.

40. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas, pakeistina Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 nustatyta nepilnamečio vaiko A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta ir nepilnamečio vaiko A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytina su ieškovu (CK 3.59 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

41. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. M. K. – nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2025 m. vasario 1 d. priteisti 374 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą, o nuo 2025 m. vasario 1 d. iki dukters pilnametystės 382 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą, šias sumas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, suteikiant ieškovui uzufrukto teisę nurodytų išlaikymo lėšų naudojimui. Atsakovė su ieškovo reikalavimu sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad šalių dukrai A. M. K. būtų teikiamas 275 Eur dydžio išlaikymas, nurodo, kad ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, todėl ieškovas turėtų teikti didesnę dalį išlaikymo.

44. Šiuo atveju nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo priteisimo šalių dukrai A. M. K., todėl vertintini tik šalių dukters A. M. K. poreikiai bei šalių turtinė padėtis, siekiant nustatyti šalių teiktino išlaikymo A. M. K. dydį.

45. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

46. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas anksčiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

47. Ieškinio pateikimo metu (nuo 2024 m. sausio 1 d.) minimali mėnesinė alga buvo 924 Eur (atskaičius privalomuosius mokėjimus – 708 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga 1038 Eur (atskaičius privalomuosius mokėjimus – 777 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi nagrinėjamu atveju suma, reikalinga kas mėnesį vaiko poreikiams, kurios neprivaloma įrodinėti, sudaro 708 Eur.

48. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovas neįrodinėjo, kad šalių dukros A. M. K. poreikiams patenkinti reikalinga didesnė suma nei minimalioji mėnesinė alga, nepateikė savo skaičiavimų bei tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Duomenų, jog šalių dukrai A. M. K. dėl jos sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių yra reikalinga didesnė piniginių lėšų suma poreikiams kas mėnesį patenkinti, byloje nepateikta. Atsakovė pateikė 2024 m. rugpjūčio mėn. – 2025 m. sausio mėn. lenteles apie išlaidas vaikams, tačiau šiose lentelėse nurodyti skirtingi ne tik A. M. K., bet ir S. J. poreikiai bei šiems poreikiams patenkinti reikalingos sumos, jos kas mėnesį ženkliai skiriasi, lentelės nėra išsamios, aiškios, byloje nėra pateikti įrodymai visoms šiose lentelėse nurodytoms sumoms pagrįsti, todėl teismas laiko, kad atsakovė neįrodė, jog šalių dukters A. M. K. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga mažesnė suma nei minimalioji mėnesinė alga. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog šalių dukters A. M. K. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 708 Eur suma.

49. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010)

50. Teismas pažymi, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei šalių netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jie privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą ar kitą geriau apmokamą darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Taip pat pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas paprastai tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina paprastai neprisideda. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, apribojamos galimybės daugiau dirbti ir gauti didesnes pajamas, nes faktiškai kasdien rūpinamasi nepilnamečiu vaiku.

53. Tiek ieškovas, tiek atsakovė taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Nors atsakovė nurodo, kad jai tenka didesnės išlaidos išlaikyti ir ieškovui priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėtina, kad ir ieškovas, ir atsakovė proporcingai savo turimo turto daliai turi pareigą kaip bendraturčiai šį turtą išlaikyti. Atsakovė taip pat nurodo, kad su ja gyvena kita šalių dukra S. J. K., todėl jai tenka didesnė išlaidų našta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šalių dukrą S. J. K., kaip ir šalių dukrą A. M. K., turi pareigą išlaikyti abu tėvai, o, A. M. K. gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, pas kiekvieną iš šalių gyvens po vieną dukrą. Duomenų apie kitus šalių išlaikomus asmenis byloje nepateikta.

54. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus apie šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į aukščiau teismo nurodytus argumentus, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl šalys turi teikti išlaikymą vaikui lygiomis dalimis.

55. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). Išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju teismo nustatyta šalių dukters A. M. K. poreikiams patenkinti suma apima tik būtinuosius vaiko poreikius, kuriuos sudaro minimalios mėnesinės algos dydis, neapimant papildomų vaiko poreikių, o šalių turtinė padėtis nėra tokia, kad iš šalių dukters A. M. K. tik pagrindiniams būtiniesiems poreikiams reikalingos sumos būtų pagrindas atimti valstybės skiriamos paramos tėvams sumą, t. y. ši suma gali būti skiriama šalių dukters A. M. K. papildomiems poreikiams tenkinti.

56. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovo reiškiamą reikalavimą, nustatytus vaiko poreikius, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, taip pat tai, kad šalių dukra A. M. K. nuo 2023 m. lapkričio 5 d. faktiškai gyvena su ieškovu, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies – pakeistinas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-774-796/2019, priteistas išlaikymas nepilnametei A. M. K. ir iš atsakovės nepilnamečio vaiko A. M. K. išlaikymui priteistina po 354 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

57. Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

58. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti juridinius faktus, jog atsakovės pareiga išlaikyti faktiškai skyrium gyvenusią dukterį A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. (iki kreipimosi į teismą dienos) yra tinkamai įvykdyta, o ieškovo pareiga išlaikyti kartu su ieškovu gyvenusią dukterį A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir skyriumi gyvenusią dukterį S. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-774-796/2019, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. (iki kreipimosi į teismą dienos) yra tinkamai įvykdyta. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su šiuo ieškovo reikalavimu nesutinka, tačiau teismo posėdyje duodama paaiškinimus iš esmės su reikalavimu sutiko.

59. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai tėvai buvo susitarę dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo teikimo ir jų susitarimas buvo patvirtintas teismo sprendimu, pasikeitus aplinkybėms ir vaikui laikinai gyvenant su kitu iš tėvų bei šiam tiesiogiai teikiant išlaikymą, tai nesudaro pagrindo teisme reikalauti atitinkamai (pagal faktiškai teiktą išlaikymą) retrospektyviai pakeisti tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo sąlygas. Toks teisių gynimo būdas susiklosčiusiomis aplinkybėmis nėra tinkamas, nes tokiu atveju paprastai kyla ne susitarimo sąlygų nustatymo ar keitimo, bet jų tinkamo vykdymo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

60. Išlaikymą teikęs tėvas gali prašyti teismo nustatyti juridinį faktą, kad išlaikymo prievolę pagal teismo sprendimu patvirtintą susitarimą jis yra įvykdęs, o ne atitinkamai pakeisti sutarties sąlygas. Sprendžiant dėl išlaikymo teikimo už kitą iš tėvų (iš kurio nebuvo priteistas išlaikymas, nes su juo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta), taikytina CK 6.50 straipsnio 3 dalis, pagal kurią asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Išlaikymo teikimo aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas, o įrodinėjimo pareiga tenka tam iš tėvų, kuris pareiškia atitinkamą reikalavimą, konkrečiai – pareiškęs reikalavimą priteisti išlaikymo skolą iš kito iš tėvų, ieškovas turi įrodyti, kad jis teikė išlaikymą ir už kitą iš tėvų, tuo tarpu pastarasis turi įrodyti, kad jam tenkančią išlaikymo prievolę jis įvykdė tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1).

61. Įvertinus šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių, jog šalių dukra A. M. K., kurios gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su atsakove, nuo 2023 m. lapkričio 5 d. faktiškai gyvena su ieškovu, o šalių dukra S. J. K. gyveno su atsakove, kaip ir nustatyta teismo sprendimu, į tai, kad nei ieškovas, nei atsakovė ginčo laikotarpiu neteikė išlaikymo skyrium gyvenančiai dukrai, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovo reikalavimas nustatyti juridinius faktus tenkintinas, t. y. nustatytina, jog atsakovės pareiga išlaikyti faktiškai skyrium gyvenusią dukterį A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. (iki kreipimosi į teismą dienos) yra tinkamai įvykdyta, o ieškovo pareiga išlaikyti kartu su ieškovu gyvenusią dukterį A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir skyriumi gyvenusią dukterį S. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-774-796/2019, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. (iki kreipimosi į teismą dienos) yra tinkamai įvykdyta.

62. Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, dėl alternatyvaus ieškovo reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovės 4440 Eur išlaikymo įsiskolinimą teismas atskirai nepasisako.

Dėl išmokų pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą priteisimo.

63. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1134 Eur atsakovės gautų išmokų pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, skirtų A. M. K.. Atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad visos pagal minėtą įstatymą atsakovei išmokėtos piniginės lėšos buvo panaudotos išimtinai dukters A. M. K. poreikiams patenkinti, t. y. buvo mokamos įmokos už dukters telefoną, jo draudimą, telefono ryšio planą, dali piniginių lėšų buvo pervesta į dukters kaupiamąjį draudimą „Saugus vaiko fondas“, dalis pervesta tiesiogiai į dukters banko sąskaitą.

64. Pagal CK 3.203 straipsnio 1 dalį vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Dėl konkrečios vaiko išlaikymo lėšų kontrolės formos paprastai susitaria šalys. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Tėvams, kaip uzufruktoriams, tenkančios pareigos, susijusios su vaikui nuosavybės teise priklausančio turto, be kita ko, gaunamo ir kaip išlaikymas, tvarkymu, turi būti vykdomos sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai.

65. Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, jog šalių dukra A. M. K. nuo 2023 m. lapkričio 5 d. faktiškai gyvena pas ieškovą, išmokos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, skirtos A. M. K. išlaikyti, buvo pervedamos į atsakovės banko sąskaitą. Išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarė 85,75 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarė 96,25 Eur (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ su pakeitimais ir papildymais). Taigi laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d. šalių dukrai A. M. K. valstybės skirta išmoka vaikui sudaro 1134 Eur ((85,75 Eur x 2 mėn.) + (96,25 Eur x 10 mėn.)). Tarp šalių nėra ginčo, jog šias išmokas gavo atsakovė, tačiau atsakovė įrodinėja, kad šios gautos išmokos vaikui buvo panaudotos dukters A. M. interesams.

66. Pagal atsakovės pateiktą 2024 m. lapkričio 29 d. sudarytą lentelę, atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. lapkričio mėn. sumokėjo 308,15 Eur įmoką už telefono aparatą, 102,70 Eur už telefono draudimą, 195 Eur už ryšio paslaugas, 430,04 Eur įmokos į kaupiamąjį draudimą „Saugus vaiko fondas“, 89,50 Eur pervedimai į A. M. banko sąskaitą, 171,91 Eur kitos išlaidos, iš viso 1219,75 Eur. Aplinkybes, jog atsakovė į A. M. banko sąskaitą pervedė 89,50 Eur patvirtina „Swedbank“, AB banko sąskaitos išrašas. Atsakovė byloje pateikė draudimo liudijimą „Saugus vaiko fondas“, iš kurio matyti, kad naudos gavėjas pagal draudimo sutartį yra A. M. K., kas mėnesį mokama 30 Eur suma, kuri kasmet indeksuojama 5 proc., sutarties galiojimo termino pabaiga 2032 m. vasario 25 d. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2023 m. lapkričio 29 d. elektroniniame laiške ieškovui pasiūlė persirašyti A. M. paimto telefono aparato, draudimo ir ryšio mokėjimus, o jei ieškovas nepersirašys sutarčių savo vardu, nuo gruodžio 1 d. šią sumą kiekvieną mėnesį išskaičiuos iš valstybės skiriamų vaiko išlaikymo pinigų. Ieškovas 2023 m. gruodžio 12 d. elektroniniu laišku atsakovei nurodė, kad dėl A. M. telefono viską prisiima pats. Iš šalių tarpusavio susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad šalys ieškojo sprendimo būdų, kaip atsakovės paimto telefono aparato su lizingo ir draudimo sutartimis įsipareigojimus perkelti ieškovui, tačiau tai padaryta nebuvo. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad dukra iki 2024 m. liepos mėn. naudojosi atsakovės nupirktu telefonu, tada jį sudaužė ir ieškovas nupirko išsimokėtinai dukrai naują telefoną. Kadangi atsakovė telefono įsigijimo, draudimo bei telefono ryšio sutartis sudarė dar 2022 m. lapkričio mėn. ir įsipareigojo 24 mėnesius mokėti nustatyto dydžio sumas, šalys pripažįsta, kad telefono aparatas buvo paimtas būtent dukrai A. M. K., juo naudojosi ir išėjusi gyventi pas ieškovą, nepaisant to, kad likus keliems mėnesiams iki sutarties galiojimo pabaigos telefonas buvo sudaužytas ir ieškovas nupirko kitą telefono aparatą dukrai, atsakovei išliko pareiga įvykdyti sutartį, kuri buvo sudaryta dukros interesais, iki sutarties pabaigos.

67. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog atsakovė, gavusi išmokas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, skirtas A. M. K., jas panaudojo dukters A. M. K. poreikiams tenkinti, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1134 Eur atsakovės gautų išmokų pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, skirtų A. M. K., netenkintinas.

Dėl bylos išnagrinėjimo rezultato

68. Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

69. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovo patikslintas ieškinys atsakovei iš dalies pagrįstas ir tenkintinas, pakeistina Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 nustatyta nepilnametės A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, pakeistinas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-774-796/2019, priteistas išlaikymas nepilnametei A. M. K. ir iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnametei A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 354 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. lapkričio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad atsakovės pareiga išlaikyti faktiškai skyrium gyvenusią dukterį A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. (iki kreipimosi į teismą dienos) yra tinkamai įvykdyta, o ieškovo pareiga išlaikyti kartu su ieškovu gyvenusią dukterį A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir skyriumi gyvenusią dukterį S. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-774-796/2019, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. (iki kreipimosi į teismą dienos) yra tinkamai įvykdyta. Kita patikslinto ieškinio dalis atmestina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

70. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečio vaiko A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu D. K. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; iš atsakovės I. I. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 8 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, ieškovą uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio vaiko A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju.

72. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi – nepilnamečio vaiko A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išlaikymo išieškojimo iš ieškovo nepilnametėms A. M. K. ir S. J. K. už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d., vykdomo pagal 2018 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018, sustabdymas, teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnis).

73. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant 2024 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Dėl atskirosios nutarties priėmimo

74. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdyje pateikė prašymą kreiptis į Valstybinę asmens duomenų apsaugos inspekciją dėl atsakovės atstovo netinkamo ieškovo duomenų naudojimo.

75. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad proceso įstatymai numato teismo teisę, bet ne pareigą, tokią nutartį priimti ir nenumato byloje dalyvaujančio asmens procesinės teisės reikalauti atskirosios nutarties priėmimo, nagrinėjamoje civilinėje byloje nesant pakankamai duomenų konstatuoti teisės pažeidimus, ieškovo ir jo atstovės prašymas netenkintinas. Ieškovui ir jo atstovei išaiškintina, kad bet kuris asmuo turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo ar kitas institucijas, jei žino tam tikras aplinkybes ir mano, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

77. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Esant tokioms aplinkybėms, proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 96 Eur žyminio mokesčio (354 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

78. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 133 Eur žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą (107 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir 26 Eur už reikalavimą dėl skolos už išmokas vaikui iš valstybės priteisimo iš atsakovės) ir 4002,68 Eur atstovavimo išlaidos. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3400 Eur atstovavimo išlaidos. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos šalių proporcingai patenkintų ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų daliai (ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos patenkintas 100 %, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 93 %, ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo patenkintas 100 %, ieškinio reikalavimas dėl skolos už išmokas vaikui iš valstybės priteisimo iš atsakovės atmestas), t. y. bendrai patenkinta 73 % ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės priteistina 2921,96 Eur atstovavimo išlaidų ir 107 Eur žyminio mokesčio, iš viso 3028,96 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, atsakovei iš ieškovo priteistina 918 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

79. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo D. K. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 nustatytą nepilnametės A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu D. K..

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-774-796/2019, priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės I. I. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 354 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. lapkričio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą D. K. lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad atsakovės I. I. pareiga išlaikyti faktiškai skyrium gyvenusią dukterį A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. (iki kreipimosi į teismą dienos) yra tinkamai įvykdyta, o ieškovo D. K. pareiga išlaikyti kartu su ieškovu D. K. gyvenusią dukterį A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir skyriumi gyvenusią dukterį S. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-774-796/2019, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. (iki kreipimosi į teismą dienos) yra tinkamai įvykdyta.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. I. 3028,96 Eur (tris tūkstančius dvidešimt aštuonis eurus 96 ct) ieškovui D. K. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovo D. K. 918 Eur (devynis šimtus aštuoniolika eurų) atsakovei I. I. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės I. I. 96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemonės, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi – nepilnamečio vaiko A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamosios vietos nustatymą su ieškovu, ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išlaikymo išieškojimo iš ieškovo nepilnametėms A. M. K. ir S. J. K. už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d., vykdomo pagal 2018 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018, sustabdymą.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti. Įskaityti į išlaikymo dydį, pinigines lėšas, gautas vykdant 2024 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.