Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Ilonai Romaškienei,

trečiojo asmens AB „Swedbank“ atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimu pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pasekmių ir atsakovo M. M. priešieškinį ieškovei A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Ieškovė A. V. pateikė teisme ieškinį prašydama nutraukti jos ir atsakovo M. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 139), dėl abejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jiems santuokoje turėtas pavardes; nustatyti nepilnamečio vaiko U. M. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku U. M. tvarką tokiomis sąlygomis: 1) skyrium gyvenančio tėvo trumpalaikis bendravimas su sūnumi vyksta kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. pasiimant sūnų iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant sekmadienį ne vėliau 20.00 val. į nuolatinę gyvenamąją vietą. Nepilnamečio sūnaus pageidavimu, bendravimas gali prasidėti iškart po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos; 2) skyrium gyvenančio tėvo ilgalaikis bendravimas su sūnumi vyksta nepertraukiamai praleidžiant nuo 15 iki 30 kalendorinių dienų atostogas; 3) skyrium gyvenančio tėvo bendravimas švenčių laikotarpiais vyksta pasiimant/grąžinant sūnų iš/į nuolatinę gyvenamąją vietą tokia tvarka: 3.1) Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 3.2) Naujuosius metus (išvakarės nuo 18.00 val. iki sausio 1 d. 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu;

3.3) Šv. Velykas (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventės antrosios dienos 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 3.4) Darbo dieną (gegužės 1 d.) (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 3.5) Valstybės dieną (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 3.6) Žolinę (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 3.7) atsakovas praleidžia su sūnumi jo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val. neporiniais metais. Jeigu ši diena yra darbo diena, atsižvelgiant į sūnaus nuomonę, bendravimas gali būti perkeliamas į pirmą šeštadienį po šios datos; 3.8) skyrium gyvenantis tėvas praleidžia su sūnumi tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val. Jeigu ši diena yra darbo diena, bendravimas gali būti perkeliamas į pirmą šeštadieni po šios datos; 4) jeigu bendravimo švenčių laikotarpiais pradžios ar pabaigos dienos sutampa su tėvo trumpalaikio bendravimo dienomis arba tęsiasi prieš/po šio laikotarpio, tokios bendravimo dienos su sūnumi apjungiamos įtraukiant tiek šventines, tiek trumpalaikio ar ilgalaikio bendravimo dienas, tačiau jų nekompensuojant kitomis dienomis; priteisti iš atsakovo M. M. nepilnamečio vaiko U. M. išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis įmokomis po 360 Eur nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2024-06-04) iki vaiko pilnametystės, lėšas jų tvarkymui uzufrukto teise sumokant kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės A. V. asmeninę banko sąskaitą, mokėjimus indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo M. M. 12 960 Eur nepilnamečio vaiko U. M. išlaikymo įsiskolinimą, jį tvarkymui uzufrukto teise sumokant į ieškovės A. V. asmeninę banko sąskaitą; padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise šį turtą: 1) pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 2) pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 3) pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 4) pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 5) pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 6) pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 7) pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 8) kitus inžinierinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); 9) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui M. M. asmeninės nuosavybės teise šį turtą: 1) automobilį „BMW 320ED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2013 metų gamybos; 2) automobilį „Mercedes – Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2007 metų gamybos; pripažinti, jog visus įsipareigojimus pagal su AB „Swedbank“ 2014-07-23 sudarytą kredito sutartį Nr. 14-055-966666-FA įvykdys ieškovė A. V.; priteisti iš ieškovės A. V. atsakovui M. M. 15 994,20 Eur kompensaciją; priteisti iš atsakovo M. M. bylinėjimosi išlaidas.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikta išvada neprieštarauja šalių nepilnamečio sūnaus U. M. gyvenamosios vietos nustatymui su mama A. V., tikslią iš atsakovo priteistiną vaiko išlaikymo sumą prašo nustatyti, atsižvelgiant į šalių pateiktus įrodymus, išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo prašo priteisti tik tuomet, jei bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, taip pat prašo nustatyti tokią skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kuri atitinka nepilnamečio vaiko interesus tenkinant jo kasdienius poreikius, susijusius su sveikata, ugdymo veikla bei po ugdymo susijusia veikla, atsižvelgiant į dienos režimą, amžių, jo užimtumą, teisę į poilsį bei kuri veiktų išimtinai nepilnamečio vaiko interesais ir nesudarytų konfliktinių situacijų.

Ieškovė A. V. 2024-12-12 teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su atsakovu gyvena skyrium nuo 2020 metų, kuomet pradėjo gyventi skirtinguose namo kambariuose, nes jie atitolo vienas nuo kito. Ji stengėsi išlaikyti šeimą, nes nuolat užsiėmė namų ruoša, vaikų priežiūra, vykdavo su vaikais į keliones, tačiau atsakovas į jos pastangas nereagavo, su šeima retai leido laiką, vaiko priežiūrai, auklėjimui ir išlaikymui dėjo mažai pastangų. Nuo 2020 metų sūnaus išlaikymo iš atsakovo nereikalavo, nes manė, kad ginčas išsispręs taikiai. Psichologinio smurto, kritikos prieš atsakovą nenaudojo. Iš pradžių gyveno su šeima ir savo tėvais gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), po to persikėlė gyventi į tėvų pastatytą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ten ir šiol ir gyvena. Ši namą statė jos tėvai A. V. ir L. V., vėliau 2019 metais jį padovanojo jai, nes patys persigalvojo ir liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas buvo pastatytas ir tinkamas gyventi. Dalį baldų nupirko jos tėvai, dalį įsigijimo finansavo jos teta, miegamo baldus nupirko atsakovas. Atsakovas prie namo statybos neprisidėjo, tik padėjo surasti darbininkus atskiriems darbams atlikti. Kai pradėjo gyventi atskirai, gaudavo iš atsakovo pavedimus už maistą, bet prie vaiko ar namų išlaikymo atsakovas neprisidėdavo. Vaiką atsakovas pradėjo vežioti į mokyklą tik paskutinius metus, kuomet jam pasakė, kad pateiks pareiškimą skyryboms. Santuokos metu atsakovas įgijo automobilius, vienu automobiliu naudojasi pats atsakovas, kitu – atsakovo mama.

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad pagal 2014-07-23 kredito sutartį Nr. 14-055096-FA ieškovei ir atsakovui buvo suteiktas 50 393,88 Eur kreditas, o įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas yra užtikrintas gyvenamojo namo, žemės sklypo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Pažymėjo, kad prieš kreditorių už prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą abu skolininkai turi išlikti atsakingi solidariai, tačiau sutuoktiniai turi teisę tarpusavyje nusistatyti kiekvieno iš sutuoktinių dalį solidariojoje prievolėje ar susitarti, kad solidarioji prievolė bus įvykdyta vieno iš sutuoktinių sąskaita. Jei kredito gavėjai pageidauja keisti kredito sutarties sąlygas, tokiu atveju turi kreiptis į banką. Todėl prieštarauja priešieškinio reikalavimui pripažinti, kad įsipareigojimus pagal kredito sutartį po santuokos nutraukimo vykdys tik ieškovė A. V.. Jei šis priešieškinio reikalavimas nėra prašymas modifikuoti solidarią šalių prievolę, priešieškinyje turėtų būti aiškiai nurodoma, kad kredito gavėjai po santuokos nutraukimo pagal kredito sutartį lieka atsakingi solidariai.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje nurodė, atstovė teisme paaiškino, kad šalys turi nepilnametį sūnų U. M.. Šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Apsilankius šalių gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šalys su vaiku gyvena nuosavame name. Nepilnametis U. M. turi atskirą kambarį. Namuose gyvenimo sąlygos yra geros ir tinkamos vaiko poreikiams tenkinti. Apsilankymo metu ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikia, su sūnumi bendrauja, moka dalį paskolos ir dalį namo komunalinių mokesčių. Atsakovas nurodė, kad su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su mama sutinka. Pokalbio su nepilnamečiu metu U. M. nurodė, kad mokosi gimnazijoje, lanko tinklinio ir bokso būrelius, su mama ir tėčiu sutaria gerai, po santuokos nutraukimo nori likti gyventi su mama. Dėl išlaikymo dydžio nustatymo nurodė, kad ieškovė ir atsakovas dirba, duomenų apie šalių neįgalumą nėra. Mano, kad ieškovės siūlomas išlaikymas galėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo. Dėl bendravimo tvarkos mano, kad turi būti nustatyta bendravimo tvarka, kuri labiausiai atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus tenkinant jo kasdienius poreikius ir atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, amžių, jo užimtumą, teisę į poilsį bei kuri veiktų išimtinai nepilnamečio vaiko interesais ir nesudarytų konfliktinių situacijų.

Liudytojas V. A. 2025-01-15 teismo posėdžio metu paaiškino, kad statė namą (duomenys neskelbtini). Įrengė namo pamatus, sienas, stogą. Jam buvo pateiktas namo projektas. Kam statė namą, nežino. Namą pradėjo statyti iki 2015 metų, gal 2012 metais. Jį pasamdė ieškovė, į statybvietę ji atvažiuodavo kartu su vyru M. M.. Statybos darbus derino su A. V. ir M. M.. Jiems teikė duomenis, kokių medžiagų reikia namo statybai. Į statybų vietą atvažinėjo ir ieškovės tėvai, apžiūrinėjo atliekamus darbus. Už atliktus darbus su juo atsiskaitinėjo šalys ir A. V. tėvai. Su juo buvo atsiskaitoma dalimis už tam tikrus atliktus darbus. Ieškovė ar kiti asmenys jam nenurodinėjo, ką turėtų sakyti teismo posėdžio metu.

Liudytojas G. P. 2025-01-15 teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalis gerai pažįsta, bendravo šeimomis. Yra atsakovo vaikystės draugas, jo dukros krikšto tėvas. Dažnai lankydavosi šalių namuose. Jį samdė ieškovė ir atsakovas, klijavo plyteles name, esančiame (duomenys neskelbtini). Plyteles klijavo virtuvėje, pirtyje, garaže. Darbus atlikinėjo apie 2015 metus, apie dvi savaites. Name šalys apsigyveno apie 2018 metus. Klausimus dėl darbų atlikimo ir medžiagų parūpinimo derino su ieškove ir atsakovu, kurie atsiskaitė su juo grynais. Medžiagas pirko pačios šalys. Iš šalių žodžių suprato, kad namą šalys statėsi sau. Šiuo metu su šalimis nebendrauja.

Liudytojas L. V. 2025-01-15 teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovės tėvas. Pirko žemės sklypą ir jame statė gyvenamąjį namą. Šį gyvenamąjį namą statė sau, po to namą padovanojo dukrai, nes nusprendė gyventi kitame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namą statė apie 2015 metus. Naujame name niekada negyveno. Jame apsigyveno dukra su savo vyru ir vaikais. Namo projektą derino jo žmona ir dukra. Kuris architektas ruošė projektą, kurioje vietoje susitikinėjo su architektu, kiek sumokėjo architektui, neprisimena. Namo statybai, atskiriems darbams atlikti su žmona samdė darbuotojus, derino arbus, pirko medžiagas, atsiskaitinėjo grynais. Už statybas mokėjo jis ir žmona. Namo statybai dukra ėmė kreditą. Dažnai išvažiuodavo į užsienį, todėl statybos darbais daugiau rūpinosi dukra ir jo sutuoktinė. Pirko Lenkijoje katilą, važiavo kartu su atsakovu ir savo broliu.

Liudytoja A. V. 2025-01-15 ir 2025-03-05 teismo posėdžių metu paaiškino, kad yra ieškovės mama. Gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 2012 metus įsigijo žemės sklypą. Vyras tuo metu dirbo užsienyje, užsidirbo pinigų. Apie 2013 metus įgytame žemės sklype pradėjo statyti naują namą. Šį namą statėsi sau. Namo projektą ir statybos leidimą derino ji ir dukra, daugiausia derino dukra. Ar projekto rengimo metu dalyvavo žentas, neprisimena. Už architekto darbus mokėjo ji savo asmeniniais pinigais. Po to buvo statomas namas, liejami pamatai. Tuo metu statybose dalyvavo ji ir dukra, žentas nedalyvavo. Vėliau pirko blokelius, skardą. Darbams atlikti samdė darbuotojus, pirko medžiagas, atsiskaitinėjo su darbuotojais. Atsiskaitinėjo ir jos vyras. Dukra už darbus nemokėjo. Dalį darbuotojų pasamdė žentas. Už plyteles, langus mokėjo žentas, jis dalyvavo ir tvoros statybose, važiavo kartu pirkti katilą. Tapetus klijavo visi kartu. Ji pirko buitinę techniką. Laminatą dėjo jos vyras ir uošvis. Namo statyboms išleido apie 90 000 Eur. Dukra su šeima iš pradžių gyveno bute, po to tą butą pardavė ir persikėlė gyventi pas ją į (duomenys neskelbtini). Dukra su šeima gyveno pas juos apie 3 metus, taip pat gyveno ir pas žento tėvus. Pasiūlė jiems pirkti jų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o ji su vyru nusprendė persikelti gyventi į naują namą. Už namą dukra ir žentas atsiskaitė per banką, nesėmė paskolą namo įsigijimui. Namą pardavė už 70 000 Eur. Jai bankas pervedė apie 50 000 Eur, šiuos pinigus panaudojo naujo namo statyboms. Virtuvės baldams išleido apie 3 000 Eur, šiuos pinigus gavo iš savo sesers. 2018 metais namo statybas pabaigė ir namą padovanojo dukrai. Nenorėjo gyventi kartu su dukros šeima, todėl liko gyventi sename name. Įkurtuvių nebuvo. Nauju namu rūpinasi dukra. Su vyru taip pat atvyksta ir atlieka namo priežiūros darbus. Anūkais rūpinosi ji. Žentas vaikais rūpinosi, bet daugiau laiko skirdavo savo pomėgiams. Jis dažnai pykdavosi su jos dukra, kuomet jie gyveno pas ją, bardavosi ir tuo metu, kai gyveno naujame name. Išlaidų namo statyboms dokumentus kaupė sąsiuvinyje kartu su dukra.

Liudytojas V. D. 2025-02-05 teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta šalis. Yra tinkuotojas. Apie 2015 metus atlikinėjo tinkavimo darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl darbų tarėsi su atsakovu, nes yra jo geras pažįstamas, su kitais asmenimis nesitarė. Darbus vykdė maždaug prieš 10 metų. Kokių medžiagų reikia, nurodė jis. Medžiagas užsakinėjo ir pirko šalys, jos buvo pristatomos į statybos objektą. Tinkavo visą namą apie dvi savaites. Su juo atsiskaitė šalys. Suprato iš kalbos, kad namas buvo pastatytas šalių šeimai. Ieškovės tėvai statybose nedalyvavo.

Liudytojas G. V. 2025-02-05 teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalis pažįsta. Atsakovą pažįsta nuo vaikystės. Maždaug prie 10 metų atlikinėjo langų ir durų montavimo darbus šalių naujos statybos gyvenamajame name. Konsultavo šalis ir dėl kitų darbų. Į jį kreipėsi M. M.. Užsakymą derino su M. M. ir A. V.. Langus montavo su M. M.. Montavo pora dienų. Iš jų kalbų suprato, kad namas yra pastatytas A. V. ir M. M.. Ieškovės tėvai atvykdavo į statybas, bet visus darbus derino su šalimis. Taip pat montavo garažo vartus, juos užsakinėjo M. M.. Su juo atsiskaitė M. M. grynais.

Liudytoja J. Ž. 2025-03-05 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovę ir atsakovą pažįsta, ieškovė yra jos giminaitė, o ieškovės mama yra jos sesuo. Jiems pinigų nedovanojo. Ne kartą ėmė kreditus savo sesers naudai, vieną kartą padovanojo 3 000 Eur, o kitą kartą - apie 4 600 Eur virtuvės baldams įsigyti. Pinigus duodavo seseriai, nes sesuo tuo metu statė namą. Tame name gyvena ieškovė ir atsakovas, jų vaikai. Pinigų už paimtą kreditą jai niekas negrąžino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. V. ir atsakovas M. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 139). Santuokoje šalims gimė dukra A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiai dienai yra nepilnametis.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, santuokos metu šalys 2014-09-05 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4637 pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Kitus inžinierinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodytam turtui 2014-09-15 Sutartinės hipotekos Nr. 2-12762 pagrindu įregistruota hipoteka. Ieškovės pateiktais duomenimis, nurodyto turto vertė - 78 197,41 Eur (įsigijimo kaina). Ginčo dėl šio turto vertės byloje nėra. Šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad aptariama namų valda yra ieškovės tėvų A. V. ir L. V. nuolatinė gyvenamoji vieta.

Taip pat nekilnojamojo turto registro ir 2019-05-03 Dovanojimo sutarties Nr. 2492 duomenimis, santuokos metu ieškovė A. V. 2019-05-03 Dovanojimo sutarties Nr. 2492 pagrindu asmeninės nuosavybės teise iš savo tėvų A. V. ir L. V. asmeninės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir Pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pradžios metai – 2013, statybos pabaigos metai – 2018, esantį (duomenys neskelbtini). Iki dovanojimo sutarties sudarymo nuosavybės teisė į Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo įregistruota ieškovės tėvų A. V. ir L. V. vardu pagal 2012-09-03 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3449, o nuosavybės teisė į Pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - ieškovės motinos A. V. vardu pagal 2018-10-02 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-181002-02362. Dovanojimo sutarties duomenimis, bendra daiktų vertė - 51 920 Eur. Atsakovo pateiktais duomenimis, nurodyto turto vertė pagal atsakovo pateiktą 2024-09-20 konsultacinę išvadą - apie 202 000 Eur. Nurodyta turto vertė ieškovės nėra ginčijama. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad nurodyta namų valda yra šalių šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta.

Atsakovo pateiktais duomenimis, santuokos metu atsakovas įgijo dvi transporto priemones: pagal 2022-06-17 pirkimo-pardavimo sutartį už 10 800 Eur sumą automobilį „BMW 320ED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2013 metų gamybos, ieškovės nurodyta vertė - 8 000 Eur; pagal 2019-07-22 pirkimo-pardavimo sutartį už 3 000 Eur automobilį „Mercedes – Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2007 metų gamybos, ieškovės nurodyta vertė – 4 000 Eur. Ieškovės nurodytos transporto priemonių vertės atsakovo nėra ginčijamos. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad automobiliu „Mercedes – Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo įgijimo momento faktiškai naudojasi atsakovo motina A. M., o automobiliu „BMW 320ED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovas M. M..

Šalių ir AB „Swedbank“ pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, kad santuokos metu šalys ir AB „Swedbank“ 2014-07-23 sudarė kredito sutartį Nr. 14-055096-FA, pagal kurią ieškovei ir atsakovui iki 2039-07-15 buvo suteiktas 50 393,88 Eur kreditas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini)) įkeitimu. 2024-07-04 dienai negrąžinto kredito suma pagal šią kredito sutartį - 33 838,57 Eur.

Taip pat atsakovo ir AB „Swedbank“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad santuokos metu atsakovas ir AB „Swedbank“ 2022-06-15 sudarė kredito sutartį Nr. 22-033380-AL, pagal kurią atsakovui iki 2027-12-12 buvo suteiktas 8 000 Eur kreditas automobilio „BMW 320ED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimui. 2024-07-04 dienai negrąžinto kredito suma pagal šią kredito sutartį – 5 727,31 Eur.

Dėl santuokos nutraukimo

Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės argumentuodama tuo, kad jų santuokos iširimą lėmė tiek jos, tiek atsakovo nepakankami veiksmai, siekiant skirtingų interesų suderinamumo ir kompromiso bei siekiant santuoką išsaugoti. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl skirtingų požiūrių į gyvenimo tikslus, vaikų auklėjimą, sutuoktinių pareigas ir dėl abiejų šalių negebėjimo šiuos skirtingus požiūrius suderinti. Su šiuo santuokos nutraukimo pagrindu atsakovas pareikštu priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalta tik ieškovė, nes ši vienašališkai nusišalino nuo savo, kaip sutuoktinės, pareigų vykdymo, galėjo būti jam neištikima, nedėjo pastangų santuokai išsaugoti ir ignoravo jo pastangas išsaugoti šeimą, nerodė jam pagarbos ir pasitikėjimo, neteikė paramos jam praradus darbą, elgėsi jo atžvilgiu manipuliatyviai, naudojo psichologinį smurtą, nuolatinę kritiką, išankstinį neigiamą nusistatymą, žemino vaikų ir pašalinių asmenų akivaizdoje, o jis savo vyro ir tėvo pareigas vykdė tinkamai, nes rodė sutuoktinei dėmesį, rūpinosi materialine šeimos gerove, skyrė laiko ir dėmesio vaikų auginimui, atliko buities darbus namuose, stengėsi patenkinti šeimos poreikius.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pagrindinės sutuoktinių pareigos – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos, nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Taigi, santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Taip pat sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Aptariamu atveju iš ieškovės ir atsakovo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad šalys faktiškai gyvena skyrium atskiruose kambariuose ir neveda bendro ūkio nuo 2020 metų bei nuo to laiko nerodo noro susitaikyti ir gyventi kartu, ką byloje patvirtino ir tarp šalių vykęs mediacijos procesas. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tik ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo – ieškovės nesirūpinimo šeima, jos neištikimybės ar atsakovui reiškiamos nuolatinės nepagarbos faktus, nulėmusius santuokos iširimą, nors pareiga įrodyti sutuoktinio kaltės prezumpciją – nesirūpinimą šeima, neištikimybę, nepagarbą tenka tai šaliai, kuri šia prezumpcija ir grindžia savo reikalavimą arba atsikirtimą, tai yra atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismo vertinimu, šiuo atveju sutiktina su ieškovės atsikirtimų į priešieškinį argumentu, kad vien atsakovo paaiškinimo nepakanka kategoriškai konstatuoti, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo iširo tik dėl ieškovės kaltės - nesirūpinimo šeima, jos neištikimybės ar nuolatinės nepagarbos demonstravimo. Sutiktina su ieškovės atsikirtimų argumentais, kad reikšdamas reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės atsakovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie ieškovės kaltę, o apsiribojo tik abstrakčiais, deklaratyviais teiginiais apie paramos ir pagarbos neteikimą, psichologinį smurtą, kritiką, pažeminimus. Atsakovo rašytinių įrodymų ar liudytojų paaiškinimų taip pat nepakanka vienareikšmiškai išvadai apie ieškovės kaltę padaryti. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. V. paaiškino, kad atsakovas ir jos dukra (ieškovė) dažnai pykdavosi, pykdavosi ir tuo metu, kai gyveno pas ieškovės tėvus, pykdavosi ir tuo metu, kai pradėjo gyventi naujame gyvenamajame name, kas rodo, jog šalių konfliktai yra įsisenėję ir jų priežastys ilgą laiką šalių buvo ignoruojamos, nesprendžiamos ir nešalinamos. Nagrinėjamoje situacijoje šalių paaiškinimai daugiau rodo, kad santuoka tarp jų iširo ne dėl vieno sutuoktinio daromų pažeidimų, o dėl bendro intereso gyventi kartu praradimo bei nesugebėjimo kompromiso būdu išspręsti kylančius konfliktus, egzistuojančio nenoro taikytis ir neigiamo nusistatymo vienas kito atžvilgiu, tai yra abiem sutuoktiniams pažeidus CK 3 knygoje įtvirtintas sutuoktinių abipusės pagarbos ir paramos pareigas. Taigi, atsižvelgdamas į šias bylos aplinkybes, teismas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos jų dabartinės pavardės, ieškovei – V., atsakovui – M. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus.

Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio sūnaus U. M. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas pareikštu priešieškiniu prieštaravimų šiam ieškovės reikalavimui nepateikė. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, priešingai pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje konstatuota, kad motina tinkamai rūpinasi vaiku, sudarė jam tinkamas sąlygas augti ir vystytis, duomenų apie vaiko pažeidimus iš motinos pusės nėra, taip pat konstatuota, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti. Pateiktoje išvadoje taip pat nurodyta, kad institucijos atstovės ir nepilnamečio pokalbio metu U. M. išreiškė valią po santuokos nutraukimo likti gyventi su mama. Jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių ieškovę kaip motiną, byloje nėra. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į aplinkybę, kad ginčo šioje dalyje tarp šalių nėra, yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko U. M. gyvenamąją vietą su motina (ieškove) A. V. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams; pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Aptariamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką pagal ieškinyje pasiūlytas sąlygas. Pareikštu priešieškiniu atsakovas taip pat prašo nustatyti konkrečią jo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką pagal priešieškinyje pasiūlytas sąlygas. Įvertinus šalių siūlomas bendravimo tvarkų sąlygas, matyti, kad didžiąja dalimi šalių siūlomos bendravimo su sūnumi sąlygos sutampa, o su atsakovo priešieškinyje pasiūlytais sąlygų papildymais ieškovė taip pat didžiąja dalimi sutiko. Aptariamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo priešieškinio 2 punkte pasiūlytos sąlygos, jog tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną savaitę dvi darbo dienas pasirinktinai, atsižvelgiant į vaiko bei tėvo užimtumą, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų arba iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 21 valandos.

Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Atsižvelgdamas į paminėtą teismų praktiką, šioje ginčo dalyje teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su atsakovo priešieškinio 2 punkte numatyta sąlyga, jog tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi ir tam tikrą laiką darbo dienomis – dvi darbo dienas. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog tėvo bendravimas su sūnumi kenkia sūnui ir būtina dėl to riboti atsakovo teisę dažniau gyvai matytis su sūnumi. Teismas pažymi, kad nurodyta sąlyga įprastiniam vaiko dienos režimui nepakenks, nes tokį režimą, o būtent mokyklos ir būrelių lankymą, pamokų ruošimą ir pan., kuomet vaikas bus su tėvu, užtikrins tėvas. Todėl atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, į prioritetinį vaiko tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, į vaiko interesą vienodai bendrauti su abiem tėvais, teismas nustato atsakovo M. M. bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką pagal atsakovo priešieškinyje pasiūlytas sąlygas, tačiau siekdamas kiek įmanoma pašalinti ieškovės akcentuojamą šios sąlygos neapibrėžtumą ir nepakenkti įprastiniam vaiko dienos režimui bei jo teisei į poilsį, šią sąlygą išdėsto tokiu turiniu, jog tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną savaitę dvi darbo dienas pasirinktinai, atsižvelgiant į vaiko užimtumą mokykloje bei tėvo užimtumą darbe, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos arba iš gyvenamosios vietos po ugdymo užsiėmimų (būrelių) ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 20 valandos, apie sūnaus paėmimą informuojant vaiko motiną dieną prieš paėmimą.

Dėl nepilnamečio vaikio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Kai tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, įvertintina, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Aptariamu atveju įvertinus šalių reikalavimus ir atsikirtimus, matyti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad nutraukus šalių santuoką, skyrium gyvensiantis atsakovas privalės teikti sūnui išlaikymą. Byloje tarp šalių iškilęs ginčas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio – ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 360 Eur dydžio periodinę išmoką, atsakovas – 300 Eur dydžio periodinę išmoką.

Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti šias aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas šiems dviem kriterijams ir užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Be to, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių sūnus U. M. yra nepilnametis, 14 metų amžiaus, mokosi gimnazijoje, taip pat po pamokų lanko kelis būrelius. Vaikas faktiškai gyvena viename name kartu su abiem tėvais. Nėra ginčo dėl to, kad būtinos išlaidos ne tik būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, kurių iš esmės nereikia įrodinėti (išlaidos mastui, aprangai, sveikatos palaikymui, gyvenamajam būstui išlaikyti), bet ir išlaidos vaiko laisvalaikiui, bendravimui ir ugdymui, pomėgiams. Byloje nėra duomenų, kad šalių sūnus turėtų specialiųjų poreikių, reikalaujančių didesnių išlaidų.

Sodros ir ieškovės pateiktais duomenimis, ieškovė dirba, vidutiniškai gauna per mėnesį apie 1 800 Eur darbo užmokesčio. Kitų pajamų ieškovė neturi. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų atleista iš tarnybos. Sodros ir atsakovo pateiktais duomenimis, atsakovas nuo 2023 metų rugsėjo mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. buvo bedarbis, nuo 2024-05-17 dirba, vidutiniškai gauna per mėnesį apie 972 Eur pajamų (578 Eur darbo užmokesčio ir 393,87 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensija). Byloje nenustatyta, kad šalys turėtų sveikatos sutrikimų, būtų nedarbingos ar turėtų kitų išlaikytinų asmenų, abi teikia finansinę paramą pilnametei dukrai, yra pakankamai jaunos ir darbingo amžiaus, išlaikymo nereikalaujančios. Taigi, darytina išvada, kad abi šalys yra pajėgios teikti sūnui išlaikymą, tačiau ieškovė objektyviai dėl gaunamų ženkliai didesnių pajamų yra geresnėje finansinėje padėtyje nei atsakovas.

Ieškovė pateikė teismui duomenis – vaiko išlaikymo išlaidų lentelę, jog sūnaus išlaikymui vidutiniškai per mėnesį yra skiriama 814,16 Eur suma. Įvertinus lentelėje pateiktus duomenis, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių sūnus yra paauglys, neturi pagrindo abejoti šių išlaidų būtinumu ir realumu, be to, šių ieškovės pateiktų duomenų atsakovas neginčija, kitokio vaiko poreikių tenkinimo išlaidų paskaičiavimo nepateikė. Taip pat ieškovė pateikė duomenis, jog gauna 96,25 Eur pajamų vaiko pinigų forma. Kasacinio teismo pasisakyta, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukčiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Taigi, šiuo atveju visą vaikui reikalingo išlaikymo dydį sudarytų 717,91 Eur suma.

Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė objektyviai dėl gaunamų ženkliai didesnių pajamų yra geresnėje finansinėje padėtyje nei atsakovas, teismas sprendžia, kad atsakovo priešieškinyje nurodytas išlaikymo dydis (300 Eur per mėnesį) yra artimesnis šalių nepilnamečio sūnaus poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcijai ir yra pakankamas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl priteisia iš atsakovo M. M. nepilnamečio sūnaus U. M. išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024-06-04) iki sūnaus pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Į priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį įskaitomas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-06-17 nutartimi iš atsakovo sūnaus naudai priteistas laikinas išlaikymas po 360 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos (2024-06-17) iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju (uzufruktoriumi) skiriama ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Atsakovui išaiškinama, kad indeksuoti išlaikymą atsakovas turi savarankiškai.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo sūnaus U. M. išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (2024-06-04), kuris susidarė kas mėnesį atsakovui privalant mokėti, bet nemokant periodinių išmokų po 360 Eur vaikui U. M., kas sudaro bendrą 12 960 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą (360 Eur x 36 mėn.). Susidariusį atsakovo įsiskolinimą ieškovė argumentavo tuo, kad nuo 2020 metų, kai santuoka faktiškai iširo, atsakovas rūpinosi savo reikalais ir išlaikymo sūnui visiškai neteikė.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Teismas pažymi, kad reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą ieškovė argumentuoja tuo, kad nuo 2020 metų šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Teismas pažymi, kad nuo 2020 metų iki šiol šalių nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su abiem tėvais, anot pateiktos institucijos išvados, vaiko ir abiejų tėvų santykiai yra geri, vaikas yra aprūpintas, sąlygos visapusiškai augti ir vystytis vaiko gyvenamojoje vietoje sudarytos, o duomenų apie tai, kad mama ar tėvas netinkamai vykdytų savo motinos ir tėvo pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, nėra. Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad prie tokios aplinkos vaikui sukūrimo prisidėjo tik ieškovė. Akcentuotina ir tai, kad atsakovas nuo 2020 metų šeimos nepaliko. Gyvendamas kartu viename name atsakovas sūnų pagal galimybes remia tiesiogiai, pirkdamas vaiko poreikiams reikalingas prekes (paslaugas), duodamas rankpinigių ar pan., juolab atsakovas įsidarbino tik nuo 2024-05-16, todėl jo turtinė padėtis ir galimybės teikti sūnui išlaikymą tuo metu objektyviai buvo mažesnės nei ieškovės. CK 3.27 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis. Taip pat teismas akcentuoja ir ieškovės nenuoseklų elgesį šiuo klausimu – viena vertus, ieškovė nurodė, kad išlaikymas sūnui nebuvo teikiamas nuo 2020 metų, tai yra pakankamai ilgą laiką, tačiau ieškinį dėl išlaikymo priteisimo ieškovė pateikė tik 2024-06-04. Kodėl ieškinys vaiko interesais nebuvo teikiamas anksčiau, ieškovė svariais argumentais nepagrindė. Taip pat akcentuotina ir tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-06-17 nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas sūnaus išlaikymas, ir byloje nėra duomenų, jog priteisto išlaikymo atsakovas piktybiškai nemoka. Iš atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad jis nuo 2021 m. kovo mėn. reguliariai perveda į ieškovės sąskaitą įvairias pinigų sumas, dažniausiai nuo 200 iki 450 Eur, taip pat remia ir pilnametę dukrą. Taip pat įvertinus tiek šalių, tiek liudytojų parodymų visumą, nėra pagrindo išvadai, kad nuo 2020 metų vaiko interesai dėl atsakovo elgesio nukentėjo, priešingai, byloje gaunama duomenų, jog tėvas bendrauja su sūnumi kasdien ir dalyvauja jo bendravime ir auklėjime. Taigi, atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, yra pagrindas daugiau tikėtinai išvadai, jog nuo 2020 metų U. M. išlaikymas buvo teikiamas iš esmės abiejų tėvų, todėl teismas šio ieškinio reikalavimo netenkina.

Dėl santuokos metu įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų

Aptariamoje byloje ieškovė nurodė, kad dalintino turto/įsipareigojimų balansą, nutraukiant šalių santuoką, sudaro santuokos metu šalių įgytas nekilnojamas turtas (žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkio pastatai), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat dvi transporto priemonės „BMW 320ED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes – Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat solidarūs turtiniai įsipareigojimai pagal 2014-07-23 kredito sutartį (įsipareigojimų suma 2024-07-04 dienai - 33 838,57 Eur). Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad dalintino turto/įsipareigojimų balansą, nutraukiant šalių santuoką, sudaro santuokos metu šalių faktiškai įgytas nekilnojamas turtas (žemės sklypas ir gyvenamasis namas), esantis (duomenys neskelbtini).

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, arba turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visas iki santuokos sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra asmeninė jų nuosavybė (bendrai iki santuokos įgytas turtas bus bendroji dalinė nuosavybė). Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

Dėl (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto

Aptariamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto – namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), priskyrimo šalių dalintinam turtui.

Kaip nustatyta byloje, santuokos metu šalys 2014-09-05 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4637 pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš ieškovės tėvų įgijo šį nekilnojamąjį turtą: Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Kitus inžinierinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Ieškovės teigimu, (duomenys neskelbtini) esantis nekilnojamas turtas 2014-09-05 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 4637 šalių buvo įgytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, sudarytas sandoris buvo realus ir įvykdytas, todėl nutraukiant santuoką šis ginčo turtas ir turi būti dalinamas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto įgijimo pagrindas yra apsimestinis sandoris (CK 1.87 straipsnis), nes šalys niekada nesiekė įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovės tėvams priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), o siekė palankesnėmis sąlygomis gauti ir gavo banko kreditą žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui/statymui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Teismo vertinimu, atsakovui tvirtinant, jog 2014-09-05 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 4637 dėl (duomenys neskelbtini), esančio nekilnojamojo turto įgijimo šalių vardu iš esmės jokių teisinių pasekmių šio sandorio šalims nesukėlė, nes šis turtas buvo perleistas šalims tik formaliai, nesiekiant šalims šio turto valdyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o siekiant palankesnėmis sąlygomis gauti banko kreditą naujo gyvenamojo namo statybai, šalių ginčui spręsti turi būti taikomos ne CK 1.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios apsimestinius sandorius, bet CK 1.86 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios tariamuosius sandorius, ir CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios tokių sandorių negaliojimo teisines pasekmes.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors atsakovas tvirtina, kad sandoris, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) esantis turtas buvo įgytas šalių vardu, yra niekinis, jokie reikalavimai dėl 2014-09-05 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4637, kurios pagrindu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), galiojimo atsakovo priešieškinyje nei ieškovei, nei jos tėvams nėra pareikšti, nors išvardinto sandorio pagrindu Nekilnojamojo turto registre šiai dienai yra įregistruota šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsiliepime į ieškinį (33 punktas) atsakovas nurodė, kad ieškovei neigiant atsakovo nurodomas aplinkybes dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, bus reiškiamas priešieškinis dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais. Tačiau ieškovei laikantis nuoseklios pozicijos dėl ginčo turto, tai yra prašant dalinti tik (duomenys neskelbtini) esantį turtą, atsakovas pareikštu priešieškiniu jokio reikalavimo dėl 2014-09-05 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4637 pripažinimo niekine ir su tuo susijusių pasekmių taikymo nepareiškė ir neprašė taikyti CPK 376 straipsnio 3 dalies ir CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatų, suteikiančių teismui teisę šiuos reikalavimus spręsti savo nuožiūra.

Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovui savarankiškai nepareiškus reikalavimo dėl 2014-09-05 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4637 pripažinimo niekine ir su tuo susijusių pasekmių taikymo, galima teisinė situacija, jog tenkinus atsakovo priešieškinį ir nutraukus santuoką, (duomenys neskelbtini), esantis šalių turtas po santuokos nutraukimo liktų šalių bendroji jungtinė nuosavybė, nes atsakovas dėl šio turto jokių reikalavimų apskritai nereiškia, kas šiuo atveju prieštarautų CPK 385 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti viso turto padalijimo klausimą.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas šeimos bylose teismas gali viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Tačiau dėl CPK 376 straipsnio 3 dalies taikymo kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti, turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Šiuo gi atveju sprendžiant klausimą dėl šalių dalintino turto balanso sudarymo, nebuvo sprendžiama dėl šalių nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo ar sutuoktinio išlaikymo. Byloje šalys ieškiniu ir priešieškiniu sutinka su nekilnojamojo turto padalijimo būdu, jį natūra priteisiant tik ieškovei, todėl šiuo atveju teismui ginti šalių vaiko ar atsakovo interesus nėra pagrindo. Šiuo atveju abi šalys procese dalyvavo lygiomis teisėmis, turėjo savo atstovus, vadovavosi rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą dėl šalių reikalavimų, susijusių su nekilnojamojo turto padalijimu, šalių interesais veikti aktyviai ir jų reikalavimus viršyti. Todėl, teismo vertinimu, pagrindo veikti šalių interesais ir viršyti jų pareikštus reikalavimus turto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tai yra teismo iniciatyva pripažįstant 2014-09-05 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4637 niekine, šiuo atveju nėra.

Taip pat pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatas niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas turi galimybę konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), tačiau šalys šioje byloje pripažinti 2014-09-05 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4637 niekine, o ieškovės tėvus – tikraisiais nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais (CK 1.86 straipsnis), nei savo procesiniuose dokumentuose, nei žodžiu neprašė.

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2024). Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Taigi, tam, kad ex officio (šiuo atveju be atsakovo reikalavimų) pripažintų sandorį niekiniu ir negaliojančiu, teismas privalo įsitikinti, kad, pirma, yra akivaizdžių aplinkybių ir byloje nereikia aiškintis papildomų aplinkybių, pagrindžiančių, jog sandoris yra niekinis ir dėl to negaliojantis bei šalis neturi pareigos to įrodinėti, nes priešingu atveju šalis turėtų reikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu ir leistinomis priemonėmis pagrįsti tokią savo poziciją (CPK 178 straipsnis), antra, toks teismo veikimas nepažeis civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principų, pagal kuriuos teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas pirmiausiai yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-378/2024).

Teismo vertinimu, aptariamoje byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad 2014-09-05 Pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu šalys įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatus), esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo akivaizdžiai niekinė, juolab šalių ir ieškovės tėvų sudarytas sandoris buvo vykdomas ir sukūrė sandorio šalims tam tikras teises ir pareigas. Teismas pažymi, kad nors (duomenys neskelbtini), esantis turtas šalių nėra naudojamas (naudoja ieškovės tėvai), vien tik ši faktinė aplinkybė nėra pakankama patvirtinti atsakovo priešieškinio argumentą, kad nurodytas nekilnojamas turtas iki šiol faktiškai priklauso ieškovės tėvams ir jie yra tikrieji šio nekilnojamojo turto savininkai. Šiuo atveju 2014-09-05 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktas buvo patvirtintas notaro, sutartis ir bylos šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė išviešinta Nekilnojamojo turto registre, ši šalių teisė sandorio šalių nėra ginčijama jau daugiau nei dešimt metų, nors apie sandorio sudarymą jo šalims yra žinoma nuo pat jo sudarymo momento 2014-09-05. Be to, akcentuotina ir tai, kad prieš sudarant 2014-09-05 Pirkimo - pardavimo sutartį, tarp šios bylos šalių ir banko 2014-07-23 buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią ieškovei ir atsakovui buvo suteiktas 50 393,88 Eur kreditas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, o nekilnojamojo turto pardavėjams banko buvo pervesta parduoto turto kaina, ir pagal kurią šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (2014-09-15 Sutartinė hipoteka Nr. 2-12762). Ieškovės banko sąskaitos išrašas liudija, jog kreditas turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui nuo jo suteikimo momento yra dengiamas iš ieškovės banko sąskaitoje esančių lėšų. Be to, šalys kurį laiką ir gyveno bei deklaravo savo gyvenamąją vietą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (žr. 2019-05-03 dovanojimo sutartį), nes savo šeimos gyvenamąją patalpą (butą), esantį (duomenys neskelbtini), pardavė 2013-11-07 pirkimo-pardavimo sutartimi. Šių aplinkybių visuma rodo, kad 2014-09-05 Pirkimo - pardavimo sutartis negali būti laikoma akivaizdžiai niekine, todėl pagrindo veikti teismui šalių interesais CK 1.78 straipsnio 5 dalies pagrindu ir pripažinti 2014-09-05 pirkimo–pardavimo sutartį niekine ex officio, taikyti sandorio negaliojimo pasekmes, numatytas CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, 1.86 straipsnio 2 dalyje, bei tokiu būdu pašalinti (duomenys neskelbtini) esantį turtą iš dalintino turto balanso šiuo atveju nėra.

Taigi, (duomenys neskelbtini), esantis turtas laikytinas šalių bendrąja nuosavybe, todėl nutraukiant santuoką turi būti įtrauktas į dalintino turto balansą.

Dėl (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto

Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl nekilnojamojo turto – namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), priskyrimo šalių dalintinam turtui.

Kaip nustatyta byloje, ieškovė A. V. 2019-05-03 Dovanojimo sutarties Nr. 2492 pagrindu asmeninės nuosavybės teise iš savo tėvų A. V. ir L. V. asmeninės nuosavybės teise įgijo Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Iki dovanojimo sutarties sudarymo nuosavybės teisė į Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo įregistruota ieškovės tėvų A. V. ir L. V. vardu pagal 2012-09-03 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3449, o nuosavybės teisė į Pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - ieškovės motinos A. V. vardu pagal 2018-10-02 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-181002-02362.

Ieškovės teigimu, (duomenys neskelbtini) esantis nekilnojamas turtas yra ieškovės asmeninis, nes jai buvo perleistas asmeninės nuosavybės teise 2019-05-03 Dovanojimo sutartimi Nr. 2492 (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovo teigimu, nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) esantis turtas Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas ieškovės tėvų vardu, o vėliau tapo ieškovės nuosavybė, šis turtas buvo faktiškai įgytas iš bendrų šalių santuokinių lėšų ir darbo kaip šalių šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl nutraukiant jų santuoką šis turtas turėtų būti dalinamas.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

Įvertinus bylos aplinkybių visumą, teismas turi pagrindą sutikti su atsakovo priešieškinyje nurodytais argumentais, jog (duomenys neskelbtini) esantis nekilnojamasis turtas, kuris šiai dienai registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip ieškovės asmeninė nuosavybė, šalių santuokos metu buvo įgytas/pastatytas iš bendrų abiejų sutuoktinių lėšų ir darbo, todėl laikytinas šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinu turtu. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog šalys turėjo pakankamai lėšų (duomenys neskelbtini) esančiam nekilnojamajam turtui įsigyti/pastatyti – abi šalys dirbo, gavo pajamų ir iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, taip pat 2015-07-08 ėmė vartojimo kreditą, juolab iš šalių ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad prie nekilnojamojo turto įgijimo prisidėjo ir ieškovės tėvai. Aplinkybę, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), faktiniai įgijėjai/statytojai yra ne ieškovės tėvai, o šalys, byloje liudija ieškovės dar 2013-10-08 teismui pateiktu prašymu dėl teismo leidimo parduoti butą išdavimo pripažintas faktas, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra parduodamas dėl tos priežasties, kad yra planuojamos nuosavo gyvenamojo namo statybos (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų (pirkimo-pardavimo sutartys, užsakymai, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitai) pakanka konstatuoti faktą, kad prie namų valdos įsigijimo savo lėšomis ir darbu prisidėjo ir atsakovas, kas iš esmės ir paneigia ieškovės teiginį, jog šis ginčo turtas yra jos asmeninis turtas. Liudytojais apklausti gyvenamojo namo statybose dalyvavę asmenys V. A., G. P., V. D. ir G. V. taip pat iš esmės patvirtino aplinkybes, kad gyvenamojo namo statybose fizine prasme dalyvavo iš esmės tik sutuoktiniai A. V. ir M. M., būtent su šiais asmenimis apklausti liudytojai derino statybinių medžiagų užsakymo ir atvežimo, statybos darbų atlikimo, atsiskaitymo už atliktus darbus klausimus. Liudytojai G. P., V. D. ir G. V. teisme taip pat patvirtino faktą, kad iš šalių pokalbių aiškiai suprato, kad gyvenamąjį namą šalys statėsi savo poreikiams, o po statybų jame ir apsigyveno. Liudytojai taip pat patvirtino faktą, kad sutuoktiniai A. V. ir M. M. atsiskaitinėjo su jais už atliktus darbus, o dalį darbų atsakovas M. M. atliko kartu su jais. Iš liudytojų paaiškinimų visumos darytina išvada, kad ieškovės tėvai nors ir lankydavosi statybos objekte, tačiau nebuvo šių statybų pagrindiniai organizatoriai ar finansuotojai. Juolab vėlesnis šalių elgesys šio turto atžvilgiu, o būtent po gyvenamojo namo statybos pabaigos persikėlimas nuolat gyventi į namų valdą ir gyvenimas joje iki šiol, šio nekilnojamojo turto tvarkymas ir priežiūra bendromis šalių lėšomis ir darbu, taip pat rodo, kad šio turto įgijimu/pastatymu siekta ne ieškovės ar jos tėvų asmeninių poreikių, bet abiejų šalių bendrų šeimos poreikių patenkinimo – įgytą namų valdą naudoti šeimos gyvenamajai patalpai ir bendram namų ūkiui plėsti. Kartu pažymėtina ir tai, kad ieškovės tėvai šiame ginčo turte niekada negyveno.

Taigi, išvardintų aplinkybių visuma rodo, kad namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), šalys faktiškai įgijo/pastatė bendrai šeimos poreikiams tenkinti ir šį turtą tvarkė bendrai, todėl bendrai įgyta ir santuokos metu iš esmės bendromis sutuoktinių jėgomis ir lėšomis tvarkoma namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), pripažintina bendrąja jungtine šalių nuosavybe.

Dėl transporto priemonių

Ieškovė į dalintino turto balansą įtraukia santuokos metu įgytus abu automobilius, tačiau, teismo vertinimu, atsakovo pateiktų duomenų pakanka konstatuoti, kad šis turtas nėra sutuoktinių bendras ir skirtas šeimos poreikiams tenkinti. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Mercedes – Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktinė savininkė ir naudotoja yra atsakovo motina A. M., šis automobilis buvo pirktas už jos, o ne šalių bendras lėšas, ir jos asmeniniams poreikiams tenkinti, ir niekada nebuvo naudojamas šalių šeimai, ką ieškovė iš esmės pripažino ir ką liudija atsakovo pateiktas 2019-06-08 mokėjimo nurodymas 3 300 Eur sumai, iš kurio matyti, kad automobilio „Mercedes – Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimą finansavo būtent atsakovo motina A. M.. Automobilis „BMW 320ED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo buvo įgytas tuo metu, kai šalys jau gyveno skyrium, buvo įgytas išimtinai atsakovo poreikiams tenkinti, panaudojant asmeninio kredito lėšas, gautas pagal 2022-06-15 kredito sutartį Nr. 22-033380-AL, kurios sudaryme ieškovė nedalyvavo ir apie šį atsakovo pirkinį ir įgytus turtinius įsipareigojimus apskritai nežinojo. Remiantis tuo, teismas automobilio „Mercedes – Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „BMW 320ED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į dalintino turto balansą neįtraukia ir šio turto, nutraukiant šalių santuoką, kaip neįgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nedalina, o prievolę pagal 2022-06-15 kredito sutartį Nr. 22-033380-AL laiko atsakovo asmenine.

Dėl prievolių pagal kredito sutartis

Nėra pagrindo sutikti su atsakovo reikalavimu, kad nutraukiant santuoką, prievolė pagal 2014-07-23 kredito sutartį, pagal kurią ieškovei ir atsakovui iki 2039-07-15 buvo suteiktas 50 393,88 Eur kreditas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, liktų tik ieškovei. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Esant solidariajai prievolei, pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti.

Šiuo atveju iš 2024-07-23 kredito sutarties turinio matyti, kad šalių įsipareigojimai bankui yra bendri (solidarūs), todėl nutraukiant santuoką nemodifikuojami. Kaip teisingai pažymėjo savo atsiliepime šalių kreditorė AB „Swedbank“, sutuoktiniai turi teisę tarpusavyje nusistatyti kiekvieno iš sutuoktinių dalį solidariojoje prievolėje ar susitarti, kad solidarioji prievolė bus įvykdyta vieno iš sutuoktinių sąskaita, tačiau prieš kreditorių už prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą abu skolininkai turi išlikti atsakingi solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007, 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, tenkinti atsakovo reikalavimą pašalinti jį iš trečiojo asmens AB „Swedbank“ bendraskolių pagal 2014-07-23 kredito sutartį pagrindo nėra. Ginčo, kad prievolę pagal aptariamą kredito sutartį po santuokos nutraukimo vykdys ieškovė, byloje nėra, tačiau toks susitarimas šalių solidarios prievolės pobūdžio nekeičia.

Daugiau duomenų apie šalių santuokos metu įgytą turtą/įsipareigojimus šalys nepateikė.

Dėl turto padalijimo

Nustačius šalių dalijamo turto balansą bei turto vertę (CK 3.119 straipsnis), bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas turi būti paskirstytas abiem sutuoktiniams. Sutuoktinių bendro turto dalių klausimas reglamentuojamas CK 3.117 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

Kaip nustatyta anksčiau, dalintiną šalių turtą sudaro santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas: Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatas – kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kiti inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), nurodyto turto vertė pagal 2014-09-05 Pirkimo - pardavimo sutartį - 78 197,41 Eur; taip pat nekilnojamasis turtas: Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Pastatas – vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), nurodyto turto vertė pagal atsakovo pateiktą 2024-09-20 konsultacinę išvadą - 202 000 Eur. Nurodytos turto vertės šalių neginčijamos.

Sąlygų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo tarp šalių dalinant turtą teismas neįžvelgia, šalys tokio reikalavimo nepateikė.

Atsižvelgdamas į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, kompromiso jiems ilgą laiką nepavyksta rasti, kas, palikus šalims bendrąją dalinę nuosavybę, nulemtų tolimesnius šalių konfliktus ir galimą vaiko interesų pakenkimą, teismas šalių santuokos metu įgytą ir dalintiną nekilnojamąjį turtą natūra priteisia ieškovei, o atsakovui iš ieškovės – 140 098,70 (39 098,71+101 000) Eur kompensaciją (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), kuri, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad likusį įsipareigojimą pagal 2014-07-23 kredito sutartį (33 838,57 Eur) dengs ieškovė, mažinama 33 838,57 Eur suma. Tokiu būdu atsakovui iš ieškovės priteisiama galutinė 106 260,13 Eur kompensacija.

Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės atsakovui priteistinos kompensacijos suma yra pakankamai didelė, šios kompensacijos išmokėjimas ieškovei atidedamas 1 metams (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalys nurodė, kad abi yra darbingos ir pajėgiančios save išlaikyti savarankiškai, todėl išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (58 %), atmesti iš dalies (42 %) – reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas visiškai (100 %), reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai (100 %), reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo patenkintas iš dalies (50 %), reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo patenkintas iš dalies (83 %), reikalavimas dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestas (0 %), turtinis reikalavimas dėl turto padalijimo patenkintas iš dalies (13 %).

Atsakovo priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (92 %), atmesti iš dalies (8 %) - reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas iš dalies (50 %), reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai (100 %), reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo patenkintas visiškai (100 %), reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo patenkintas visiškai (100 %), reikalavimas dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo patenkintas visiškai (100 %), turtinis reikalavimas dėl turto padalijimo patenkintas visiškai (100 %).

Pareikšdama ieškinį ieškovė sumokėjo 1 012 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 58 %, o atsakovo priešieškinis atmestas (8 %), ieškovei iš atsakovo priteisiama 33 % ((58+8)/2) jos sumokėto žyminio mokesčio – 334 Eur žyminio mokesčio.

Pareikšdamas priešieškinį atsakovas sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio, o 1 487 Eur žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinis patenkintas 92 %, o ieškovės ieškinys atmestas 42 %, atsakovui iš ieškovės priteisiama 67 % ((42+92)/2) jo sumokėto žyminio mokesčio - 74 Eur žyminio mokesčio.

Įskaičius šalių viena kitai mokėtinus žyminius mokesčius, ieškovei iš atsakovo priteisiama 260 Eur žyminio mokesčio.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisiamas 81 Eur žyminis mokestis.

Pareiškus priešieškinį, atsakovui 1 487 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už turtinį reikalavimą buvo atidėtas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turtinis reikalavimas patenkintas 13 %, atsakovo turtinis reikalavimas atmestas 0 %, o atsakovo turtinis reikalavimas patenkintas 100 %, o ieškovės turtinis reikalavimas atmestas 87 %, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 6,5 % ((13+0)/2) atidėto žyminio mokesčio sumos – 97 Eur, o iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 93,5 % ((100+87)/2) atidėto žyminio mokesčio sumos – 1 390 Eur.

Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 178 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės valstybės naudai – 1 390 Eur žyminio mokesčio.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė duomenų apie jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas nepateikė. Atsakovas pateikė duomenis, kad turėjo 4 618,28 Eur teisinės pagalbos ir kitų (Nekilnojamojo turto registro duomenų gavimo) išlaidų.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs CPK ir Rekomendacijų nuostatas, atsakovo M. M. atstovo pateiktus atstovavimo ir mokėjimo dokumentus, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ir kiekį, teismas sprendžia, kad atsakovo M. M. prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos pateiktais mokėjimo dokumentais, yra realiai patirtos ir neperteklinės, adekvačios nagrinėjamai bylai, Rekomendacijų maksimalių dydžių neviršija, todėl teismas šių išlaidų nemažina ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo priešieškinis patenkintas 92 %, o ieškovės ieškinys atmestas 42 %, atsakovui iš ieškovės priteisiama 67 % ((92+42)/2) šių išlaidų – 3 094 Eur.

Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovui iš ieškovės priteisiama 2 834 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 094-260).

Byloje teismas patyrė 50,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovės ieškinys patenkintas 58 %, o atsakovo priešieškinis atmestas (8 %), o atsakovo priešieškinis patenkintas 92 %, o ieškovės ieškinys atmestas 42 %, iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 67 % ((42+92)/2) šių išlaidų – 34 Eur, o iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 33 % ((58+8)/2) šių išlaidų – 16,74 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1, 6 dalimis, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

Nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 139), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. V. palikti dabartinę pavardę – V., atsakovui M. M. – M.

Nustatyti nepilnamečio vaiko U. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi U. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką tokiomis sąlygomis:

1) skyrium gyvenančio tėvo trumpalaikis bendravimas su sūnumi vyksta kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. pasiimant sūnų iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant sekmadienį ne vėliau 20.00 val. į nuolatinę gyvenamąją vietą. Nepilnamečio sūnaus pageidavimu, bendravimas gali prasidėti iškart po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos;

2) tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną savaitę dvi darbo dienas pasirinktinai, atsižvelgiant į vaiko užimtumą mokykloje bei tėvo užimtumą darbe, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos po ugdymo užsiėmimų (būrelių) ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 20 valandos, apie sūnaus paėmimą informuojant vaiko motiną dieną prieš paėmimą;

3) tėvas turi teisę atostogauti su vaiku iki pusės vaiko atostogų laiko pagal ugdymo įstaigoje galiojantį vaiko atostogų grafiką (vasaros, rudens, žiemos ir pavasario). Atostogų laiką ir trukmę vaiko tėvai suderina iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki konkrečių atostogų pradžios. Esant nesutarimams, poriniais metais atostogų laiką rinktis pirmenybę turi vaiko mama, neporiniais metais - vaiko tėvas;

4) skyrium gyvenančio tėvo bendravimas švenčių laikotarpiais vyksta pasiimant/grąžinant sūnų iš/į nuolatinę gyvenamąją vietą tokia tvarka:

4.1) Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu;

4.2) Naujuosius metus (išvakarės nuo 18.00 val. iki sausio 1 d. 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu;

4.3) Šv. Velykas (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventės antrosios dienos 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu;

4.4) Darbo dieną (gegužės 1 d.) (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu;

4.5) Valstybės dieną (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu;

4.6) Žolinę (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu;

4.7) tėvas praleidžia su sūnumi jo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val. neporiniais metais. Jeigu ši diena yra darbo diena, atsižvelgiant į sūnaus nuomonę, bendravimas gali būti perkeliamas į pirmą šeštadienį po šios datos;

4.8) skyrium gyvenantis tėvas praleidžia su sūnumi tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val. Jeigu ši diena yra darbo diena, bendravimas gali būti perkeliamas į pirmą šeštadieni po šios datos arba tuo atveju, kai vaiko tėvo gimtadienis yra darbo dieną, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku visą pirmą savaitgalį po gimtadienio (ne tik šeštadienį);

4.9) tėvas praleidžia su vaiku Tėvo dieną. Atsakovas neprieštarauja, kad motinos dieną vaikas praleistų su mama, jei pagal bendravimo tvarką ta diena sutampa su atsakovo bendravimo vaiku laiku;

4.10) jeigu bendravimo švenčių laikotarpiais pradžios ar pabaigos dienos sutampa su tėvo trumpalaikio bendravimo dienomis arba tęsiasi prieš/po šio laikotarpio, tokios bendravimo dienos su sūnumi apjungiamos įtraukiant tiek šventines, tiek trumpalaikio ar ilgalaikio bendravimo dienas, tačiau jų nekompensuojant kitomis dienomis, išskyrus atvejus, jei šioje tvarkoje nurodyta kitaip.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus U. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 (tris šimtus) Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024-06-04) iki vaiko pilnametystės.

Į priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-06-17 nutartimi iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus U. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteistą laikiną išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 360 Eur nuo šios nutarties priėmimo dienos (2024-06-17) iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufruktore) skirti ieškovę A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

Po santuokos nutraukimo prievolės pobūdžio pagal 2014-07-23 kredito sutartį Nr. 14-055096-FA nekeisti ir laikyti ją A. V. ir M. M. solidaria prievole. Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolę pagal 2014-07-23 kredito sutartį Nr. 14-055096-FA vykdys ieškovė A. V..

Po santuokos nutraukimo prievolės pobūdžio pagal 2022-06-15 kredito sutartį Nr. 22-033380-AL nekeisti ir laikyti ją M. M. asmenine prievole.

Automobilio „BMW 320ED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2013 metų gamybos, 8 000 Eur vertės; automobilio „Mercedes – Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2007 metų gamybos, 4 000 Eur vertės, nepripažinti šalių dalintinu turtu ir laikyti jį M. M. asmeniniu turtu.

Pripažinti Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

1) priteisti ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 78 197,41 Eur bendros vertės; Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 202 000 Eur bendros vertės.

2) priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 106 260,13 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt Eur 13 ct) Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę dalintino turto dalį.

Atidėti ieškovei A. V. 106 260,13 Eur kompensacijos išmokėjimą 1 (vieneriems) metams, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 834 (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1 390 (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt) Eur žyminio mokesčio ir 34 (trisdešimt keturis) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 178 (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio ir 16,74 (šešiolika Eur 74 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.