Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2363-967/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-09
Bylos Nr.: e2A-2363-967/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-39-3-00949-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: M. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-2363-967/2025Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00949-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.5.3; 3.3.1.19.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir iš to kylančių pasekmių bei atsakovo M. M. priešieškinį ieškovei A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė A. V. (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį, prašydama nutraukti jos ir atsakovo M. M. (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą 2000 m. spalio 7 d. Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 139), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jiems santuokoje turėtas pavardes; nustatyti nepilnamečio vaiko U. M. (toliau – vaikas) gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarką tokiomis sąlygomis: 1) skyrium gyvenančio tėvo trumpalaikis bendravimas su sūnumi vyksta kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. pasiimant sūnų iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant sekmadienį ne vėliau 20.00 val. į nuolatinę gyvenamąją vietą; nepilnamečio sūnaus pageidavimu, bendravimas gali prasidėti iškart po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos; 2) skyrium gyvenančio tėvo ilgalaikis bendravimas su sūnumi vyksta nepertraukiamai praleidžiant nuo 15 iki 30 kalendorinių dienų atostogas; 3) skyrium gyvenančio tėvo bendravimas švenčių laikotarpiais vyksta pasiimant/grąžinant sūnų iš/į nuolatinę gyvenamąją vietą tokia tvarka: 3.1) Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 3.2) Naujuosius metus (išvakarės nuo 18.00 val. iki sausio 1 d. 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu; esd 3.3) Šv. Velykas (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventės antrosios dienos 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 3.4) Darbo dieną (gegužės 1 d.) (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 3.5) Valstybės dieną (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 3.6) Žolinę (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 3.7) atsakovas praleidžia su sūnumi jo gimimo dieną (lapkričio 29 d.) nuo 10.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val. neporiniais metais. Jeigu ši diena yra darbo diena, atsižvelgiant į sūnaus nuomonę, bendravimas gali būti perkeliamas į pirmą šeštadienį po šios datos; 3.8) skyrium gyvenantis tėvas praleidžia su sūnumi tėvo gimimo dieną (birželio 4 d.) nuo 10.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val. Jeigu ši diena yra darbo diena, bendravimas gali būti perkeliamas į pirmą šeštadieni po šios datos; 4) jeigu bendravimo švenčių laikotarpiais pradžios ar pabaigos dienos sutampa su tėvo trumpalaikio bendravimo dienomis arba tęsiasi prieš/po šio laikotarpio, tokios bendravimo dienos su sūnumi apjungiamos įtraukiant tiek šventines, tiek trumpalaikio ar ilgalaikio bendravimo dienas, tačiau jų nekompensuojant kitomis dienomis; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis įmokomis po 360 Eur nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas jų tvarkymui uzufrukto teise sumokant kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės asmeninę banko sąskaitą, mokėjimus indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 12 960 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, jį tvarkymui uzufrukto teise sumokant į ieškovės asmeninę banko sąskaitą; padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise šį turtą: 1) pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); 2) pastatą – ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini); 3) pastatą – ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini); 4) pastatą – ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini); 5) pastatą – ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini); 6) pastatą – kiemo rūsį (duomenys neskelbtini); 7) pastatą – ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini); 8) kitus inžinierinius statinius (duomenys neskelbtini); 9) žemės sklypą (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise šį turtą: 1) automobilį „BMW 320ED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2013 metų gamybos; 2) automobilį „Mercedes – Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2007 metų gamybos; pripažinti, jog visus įsipareigojimus pagal su AB „Swedbank“ 2014 m. liepos 3 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 14-055-966666-FA įvykdys ieškovė; priteisti iš ieškovės atsakovui 15 994,20 Eur kompensaciją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas M. M. pateiktu atsiliepimu su ieškovės ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, taip pat pateikė priešieškinį, prašydamas nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę jos pasirinkimu, o jam palikti dabartinę pavardę; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką šiomis sąlygomis: 1) skyrium gyvenančio tėvo trumpalaikis bendravimas su sūnumi vyksta kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. pasiimant sūnų iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant sekmadienį ne vėliau 20.00 val. į nuolatinę gyvenamąją vietą; nepilnamečio sūnaus pageidavimu, bendravimas gali prasidėti iškart po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos; 2) tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną savaitę dvi darbo dienas pasirinktinai, atsižvelgiant į vaiko bei tėvo užimtumą, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų arba iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 21 valandos; 3) tėvas turi teisę atostogauti su vaiku iki pusės vaiko atostogų laiko pagal ugdymo įstaigoje galiojantį vaiko atostogų grafiką (vasaros, rudens, žiemos ir pavasario). Atostogų laiką ir trukmę vaiko tėvai suderina iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki konkrečių atostogų pradžios. Esant nesutarimams, poriniais metais atostogų laiką rinktis pirmenybę turi vaiko mama, neporiniais metais – vaiko tėvas; 4) skyrium gyvenančio tėvo bendravimas švenčių laikotarpiais vyksta pasiimant/grąžinant sūnų iš/į nuolatinę gyvenamąją vietą tokia tvarka: 4.1) Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 4.2) Naujuosius metus (išvakarės nuo 18.00 val. iki sausio 1 d. 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 4.3) Šv. Velykas (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventės antrosios dienos 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 4.4) Darbo dieną (gegužės 1 d.) (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 4.5) Valstybės dieną (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 4.6) Žolinę (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 4.7) atsakovas praleidžia su sūnumi jo gimimo dieną (lapkričio 29 d.) nuo 10.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val. neporiniais metais. Jeigu ši diena yra darbo diena, atsižvelgiant į sūnaus nuomonę, bendravimas gali būti perkeliamas į pirmą šeštadienį po šios datos; 4.8) skyrium gyvenantis tėvas praleidžia su sūnumi tėvo gimimo dieną (birželio 4 d.) nuo 10.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val. Jeigu ši diena yra darbo diena, bendravimas gali būti perkeliamas į pirmą šeštadieni po šios datos arba tuo atveju, kai vaiko tėvo gimtadienis yra darbo dieną, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku visą pirmą savaitgalį po gimtadienio (ne tik šeštadienį); 4.9) tėvas praleidžia su vaiku Tėvo dieną; atsakovas neprieštarauja, kad Motinos dieną vaikas praleistų su mama, jei pagal bendravimo tvarką ta diena sutampa su atsakovo bendravimo vaiku laiku; 4.10) jeigu bendravimo švenčių laikotarpiais pradžios ar pabaigos dienos sutampa su tėvo trumpalaikio bendravimo dienomis arba tęsiasi prieš/po šio laikotarpio, tokios bendravimo dienos su sūnumi apjungiamos įtraukiant tiek šventines, tiek trumpalaikio ar ilgalaikio bendravimo dienas, tačiau jų nekompensuojant kitomis dienomis, išskyrus atvejus, jei šioje tvarkoje nurodyta kitaip; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis įmokomis po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2024 m. birželio 4 d.) iki jo pilnametystės, lėšas jų tvarkymui uzufrukto teise sumokant kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės asmeninę banko sąskaitą, mokėjimus indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pripažinti, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas – vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas), yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; padalinti šalių santuokoje įgytą turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 2013 metų gamybos automobilį „BMW 320ED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2007 metų gamybos automobilį „Mercedes - Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti, jog įsipareigojimus pagal su AB „Swedbank“ 2014 m. liepos 23 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 14-055-966666-FA vykdys ieškovė; priteisti iš ieškovės A. V. atsakovui M. M. 84 089,71 Eur kompensaciją; prievolę pagal su AB „Swedbank“ 2022 m. birželio 15 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį palikti M. M. asmenine prievole; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

3. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog neprieštarauja šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su mama A. V., tikslią iš atsakovo priteistiną vaiko išlaikymo sumą prašė nustatyti atsižvelgiant į šalių pateiktus įrodymus, o išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo priteisti tik tuomet, jei bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, taip pat prašė nustatyti tokią skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kuri atitinka nepilnamečio vaiko interesus tenkinant jo kasdienius poreikius, susijusius su sveikata, ugdymo veikla bei po ugdymo susijusia veikla, atsižvelgiant į dienos režimą, amžių, jo užimtumą, teisę į poilsį bei kuri veiktų išimtinai nepilnamečio vaiko interesais bei nesudarytų konfliktinių situacijų.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ pateiktu atsiliepimu prieštaravimų ieškovės reikalavimams nepateikė, prieštaravo atsakovo priešieškinio reikalavimui pripažinti, jog įsipareigojimus pagal su AB „Swedbank“ 2014 m. liepos 23 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 14-055-966666-FA vykdys tik ieškovė.

5. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį) nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė 2000 m. spalio 7 d. Santuokoje jiems gimė du vaikai: A. M. ir U. M., kuris yra nepilnametis. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise įgijo pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinierinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kurio vertė (įgijimo kaina) yra 78 197,41 Eur. Prieš įsigydami šį nekilnojamąjį turtą, su AB „Swedbank“ 2014 m. liepos 23 d. sudarė kredito sutartį Nr. 14-055-966666-FA (toliau – kredito sutartis), pagal kurią 2024 m. vasario 27 d. negrąžinto kredito suma buvo 34 209,01 Eur. Taip pat santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo dvi transporto priemones: 2013 metų gamybos automobilį „BMW 320ED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8 000 Eur vertės, ir 2007 metų gamybos automobilį „Mercedes – Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 000 Eur vertės. Santuokos metu pagal 2019 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartį asmeninės nuosavybės teise ieškovė iš tėvų įgijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Dėl skirtingų požiūrių į gyvenimo tikslus, vaikų auklėjimą, sutuoktinių pareigas ginčo šalių santuoka faktiškai iširo, jie negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio ir nesidomi vienas kitu. Kaip sutuoktiniai galutinai negyvena nuo 2020 metų, per tą laikotarpį jiems nepavyko atkurti santuokinių santykių ir nei vienas iš jų nedėjo tokių pastangų. Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su atsakovo reikalavimu nutraukti santuoką tik dėl ieškovės kaltės ieškovė nesutiko. Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo nepilnametis sūnus liko ir šiuo metu gyvena kartu su ieškove. Ji viena rūpinosi sūnumi, atsakovas prie sūnaus auklėjimo ir priežiūros prisidėjo menkai. Tik informavus atsakovą apie ketinimą nutraukti santuoką atsakovas pradėjo sūnų paimti iš mokyklos, nuveždavo į būrelį, pamaitindavo, tačiau kitais esminiais dalykais, susijusiais su vaiko priežiūra (maistas, ugdymas, laisvalaikis, kelionės, sveikatos priežiūra, apranga bei avalynė ir pan.) toliau rūpinasi ieškovė viena. Po santuokos nutraukimo sūnaus gyvenamąją vietą ieškovė prašė nustatyti su ja, taip pat prašė nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką pagal ieškinyje nurodytas sąlygas. Su atsakovo siūloma bendravimo tvarkos sąlyga, kad tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną savaitę dvi darbo dienas pasirinktinai, ieškovė nesutiko, nes tokia sąlyga yra neapibrėžta ir suteikia galimybę atsakovui pačiam spręsti, kurią dieną jis paims vaiką iš mokyklos ir grąžins į gyvenamąją vietą iki 21 val. arba leidžia visai neatlikti šio veiksmo, arba jį įgyvendinti dalinai savo nuožiūra. Tai sukuria visišką neapibrėžtumą ieškovei ir vaikui bei gali tapti nauju ginčo objektu. Nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ja, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis po 360 Eur. Sūnaus išlaikymui per mėnesį, atėmus savivaldybės mokamą 96,25 Eur išmoką vaikui, ieškovė išleidžia 717,91 Eur, todėl iš atsakovo prašė priteisti pusę šios sumos. Nurodyta suma yra artima ir pusei minimalios mėnesinės algos – 338 Eur. Ieškovės darbo užmokestį sudaro apie 1 600 Eur suma, daugiau jokių pajamų neturi, išlaikyti vaiką padeda mama. Su atsakovo pasiūlyta 300 Eur išlaikymo suma ieškovė nesutiko. 2024 m. rugsėjo 19 d. ieškovė buvo nušalinta nuo pareigų ir nuo šios datos iki šiol negauna darbinių pajamų, o jos galimybės įsidarbinti, jai nepraradus pareigūnės statuso, yra ribotos. Atsakovas nuo 2020 metų, kuomet jie pradėjo gyventi skyrium, neteikė sūnui išlaikymo, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 12 960 Eur sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos. Po santuokos iširimo atsakovas liko gyventi viename kambaryje ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nesirūpina bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kuriame gyvena ieškovės tėvai, naudojasi transporto priemonėmis. Po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą, 78 197,41 Eur vertės, ieškovė prašė priteisti jai, o transporto priemones, 12 000 Eur vertės – atsakovui. Ieškovei atitekus daugiau turto, iš jos atsakovui priteisiama 33 098,71 Eur kompensacija. Su atsakovo reikalavimu pripažinti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe ir įtraukti šį turtą į dalinamo turto balansą ieškovė nesutiko, nes šis turtas yra jos asmeninis. Žemės sklypą 2012 m. rugsėjo 9 d. sutartimi įgijo ieškovės tėvai ir 2013 metais jame pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Statyba buvo užbaigta 2018 m. spalio 2 d. Kol vyko namo statyba, šalys ir ieškovės tėvai gyveno (duomenys neskelbtini). Statybos darbus organizavo ir vykdė ieškovės tėvai. Prie statybos darbų finansavimo ieškovė ir atsakovas neprisidėjo. Užsitęsus namo statybos darbams, ieškovės tėvų planai pasikeitė ir jie liko gyventi (duomenys neskelbtini), o pastatytą namą su žemės sklypu padovanojo ieškovei 2019 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartimi. Automobiliai buvo įgyti santuokos metu, todėl turi būti dalinami. Po santuokos nutraukimo šalių įsipareigojimai 34 209,01 Eur sumai AB „Swedbank“ pagal 2014 m. liepos 23 d. kredito sutartį lieka solidarūs. Vien tik atsakovo nesutikimo likti bendraskoliu nepakanka sutarčiai pakeisti. Kadangi turtas, dėl kurio įsigijimo buvo sudaryta kredito sutartis, priteisiamas ieškovei, ji įsipareigoja vykdyti šią prievolę, tačiau iš jos atsakovui priteisiama piniginė kompensacija turi būti mažinama jos prisiimtų įsipareigojimų visoje dalyje kreditoriui, t. y. 17 104,51 Eur verte ir tokiu būdu iš ieškovės atsakovui priteistiną kompensaciją sudaro 15 994,20 Eur suma (33 098,71 Eur – 17 104,51 Eur). Dėl 2022 m. birželio 15 d. atsakovo sudarytos kredito sutarties nurodė, kad kreditą atsakovas paėmė be ieškovės žinios ir jį panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl visos prievolės iš šios sutarties pripažintinos atsakovo asmenėmis.

6. Atsakovas M. M. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodė, kad santuoką su ieškove sudarė 2000 m. spalio 7 d., santuokoje jiems gimė du vaikai, iš kurių sūnus U. M. yra nepilnametis. Santuokos metu už 78 197,41 Eur sumą tariamai įgijo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo rūsį, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau išties įgijo žemės sklypą ir statybos būdu sukūrė gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), kurie fiktyviai buvo užregistruoti ieškovės asmenine nuosavybės teise pagal 2019 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartį. Šio nekilnojamojo turto vertė pagal 2024 m. rugsėjo 20 d. konsultacinę išvadą yra apie 202 000 Eur. Žemės sklype esantis gyvenamasis namas buvo statomas kaip jų šeimos turtas, statybai panaudotos lėšos pagal 2014 m. liepos 23 d. kredito sutartį, pagal kurią 2024 m. vasario 27 d. dienai negrąžinto kredito suma yra 34 209,01 Eur. Taip pat 2019 metais jo motinos A. M. naudai įgijo automobilį „Mercedes - Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 15 d., kuomet šalys gyveno skyrium, sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 8 000 Eur kredito gavimo automobilio įsigijimui ir įgijo automobilį „BMW 320ED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Savo vyro ir tėvo pareigas atsakovas vykdė tinkamai, rodė sutuoktinei dėmesį, rūpinosi materialine šeimos gerove, skyrė laiko ir dėmesio vaikų auginimui, atliko buities darbus namuose, stengėsi patenkinti šeimos poreikius, o santykiams pašlijus, pervesdavo lėšų tiek sutuoktinei, tiek ir jų dukteriai, pirkdavo reikalingus daiktus, maisto produktus, stengėsi išsaugoti ir puoselėti šiltus santykius su vaikais, stengėsi domėtis ieškove, siekė palaikyti ir atkurti šiltus ryšius. Ieškovė vienašališkai nusišalino nuo savo pareigų vykdymo, nedėjo pastangų santuokai išsaugoti ir ignoravo jo pastangas išsaugoti šeimą. Santuoka faktiškai nutrūko nuo 2020 metų, kuomet pradėjo gyventi skirtinguose kambariuose. Atsižvelgdamas į sūnaus nuomonę, sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Sūnus faktiškai gyvena su abiem tėvais tuose pačiuose namuose, turi atskirą kambarį, atsakovas nuolat bendrauja su sūnumi, juo rūpinasi, todėl ieškovės teiginys, kad sūnus gyvena tik su ieškove ir ji viena rūpinasi sūnumi, nepagrįstas. Atsakovas su ieškovės siūloma bendravimo tvarka didžiąja dalimi sutiko, tačiau prašė įtraukti papildomų nuostatų, kurios užtikrintų vaiko teisę palaikyti nuolatinį ir pastovų ryšį su tėvu, ir nustatyti bendravimo tvarką pagal jo priešieškinyje pasiūlytas sąlygas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje nėra numatytas atsakovo bendravimas su vaiku darbo dienomis, todėl į bendravimo tvarką siūlė įtraukti sąlygą, jog tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną savaitę dvi darbo dienas pasirinktinai, atsižvelgiant į vaiko bei tėvo užimtumą, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų arba iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 21 valandos. Taip pat į bendravimo tvarką siūlė įtraukti sąlygą, kad tėvas praleidžia su vaiku Tėvo dieną. Atsakovas neprieštaravo, kad Motinos dieną vaikas praleistų su mama. Atsakovas prašė įtraukti detalesnes sąlygas dėl jo atostogų su vaiku, nes ieškovės nurodytų sąlygų didelis neapibrėžtumas, atsakovo vertinimu, gali sudaryti prielaidas motinos piktnaudžiavimui. Jo bendravimas su vaiku yra apribotas dviejų savaičių atostogų laikotarpiu, todėl prašė įtraukti sąlygą, kad tėvas turi teisę atostogauti su vaiku iki pusės vaiko atostogų laiko. Taip pat prašo įtraukti sąlygą, kad kai vaiko tėvo gimtadienis yra darbo dieną, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku visą pirmą savaitgalį po gimtadienio. Su ieškovės prašomu priteisti sūnaus išlaikymo dydžiu nesutiko, prašė jį sumažinti iki 300 Eur periodinės išmokos. Pažymėjo, kad ieškovės pajamos yra ženkliai didesnės nei jo gaunamos pajamos ir yra didesnės nei nurodytos ieškinyje. Be to, ieškovė kas mėnesį gauna 96,25 Eur išmoką vaikui, taip pat jis kiekvieną mėnesį perveda lėšų ieškovei. Iki 2024 m. gegužės 16 d. atsakovas nedirbo ir apie pusę metų gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2024 m. gegužės 16 d. dirba, per mėnesį vidutiniškai gauna apie 972 Eur (578 Eur darbo užmokestis ir 320 Eur pareigūno pensija, kuri buvo sumažinta pradėjus dirbti). Be to, atsakovas remia ir pilnametę dukterį. Po santuokos nutraukimo ieškovės vardu registruotą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovas prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kaip pagerintą iš esmės bendromis sutuoktinių lėšomis. Nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), visuomet naudojosi ir iki šiol naudojasi ieškovės tėvai. Atsakovas siekė ir gavo kreditą nuosavam namui statyti ir kredito lėšas visa apimtimi panaudojo šeimos būsto, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, todėl šis turtas, nutraukiant santuoką, ir turi būti įtrauktas į dalintino turto balansą. Žemės sklypas buvo įgytas už santuokines lėšas, santuokos metu buvo pertvarkytas ir parengtas statyboms. Prie namo statybų atsakovas prisidėjo savo darbu, taip pat tam tikriems darbams atlikti samdė savo pažįstamus. Gyvenamasis namas buvo statomas ieškovės motinos vardu, nes abu buvo pareigūnai ir nenorėjo nereikalingo dėmesio. Statybose ieškovės tėvai nedalyvavo. Vėliau namas buvo perleistas ieškovei, kas rodo, kad ieškovės tėvai neketino nei parduoti savo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nei statyti naujo namo. Šį turtą prašė padalinti lygiomis dalimis, priteisiant visą turtą ieškovei, o jam iš ieškovės – 101 000 Eur piniginę kompensaciją, lygią pusei šio turto vertės. Santuokos metu įgijo automobilį „Mercedes Benz“, kuris buvo pirktas už jo motinos A. M. asmenines lėšas, tik registruotas jo vardu. A. M. už šį automobilį sumokėjo 3 300 Eur sumą ir juo naudojasi. Todėl po santuokos nutraukimo šis automobilis priskirtinas atsakovo asmeninėn nuosavybėn, ieškovei už tai neišmokant jokios piniginės kompensacijos. Taip pat santuokos metu įgijo automobilį „BMW 320ED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio įgijimui 2022 m. birželio 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 8 000 Eur kredito gavimo. 2024 m. liepos 4 d. paskolos likutį sudarė 5 727,31 Eur. Kreditą ėmė asmeniškai, ieškovė prie šio automobilio įsigijimo neprisidėjo, automobilis įgytas tuo metu, kai jie gyveno skyrium, todėl šis automobilis po santuokos nuraukimo priskiriamas atsakovo asmeninėn nuosavybėn, ieškovei neišmokant už tai jokios piniginės kompensacijos, o prievolė pagal vartojimo kredito sutartį dėl paskolos automobiliui įgyti yra jo asmeninė. Taip pat nesutinka likti bendraskoliu pagal 2014 m. liepos 23 d. kredito sutartį, nes nekilnojamas turtas priteisiamas ieškovei. Sutinka paskolos likutį padalinti pusiau ir jam tenkančią dalį (16 919,29 Eur) atimti iš ieškovės atsakovui mokėtinos 101 000 Eur kompensacijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2025 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nusprendė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2000 m. spalio 7 d. Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 139), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei A. V. palikti pavardę V., atsakovui M. M. – M.. Teismas nustatė nepilnamečio vaiko U. M. gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove), taip taip nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką tokiomis sąlygomis: 1) skyrium gyvenančio tėvo trumpalaikis bendravimas su sūnumi vyksta kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. pasiimant sūnų iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant sekmadienį ne vėliau 20.00 val. į nuolatinę gyvenamąją vietą; nepilnamečio sūnaus pageidavimu, bendravimas gali prasidėti iškart po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos; 2) tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną savaitę dvi darbo dienas pasirinktinai, atsižvelgiant į vaiko užimtumą mokykloje bei tėvo užimtumą darbe, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos po ugdymo užsiėmimų (būrelių) ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 20 val., apie sūnaus paėmimą informuojant vaiko motiną dieną prieš paėmimą; 3) tėvas turi teisę atostogauti su vaiku iki pusės vaiko atostogų laiko pagal ugdymo įstaigoje galiojantį vaiko atostogų grafiką (vasaros, rudens, žiemos ir pavasario). Atostogų laiką ir trukmę vaiko tėvai suderina iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki konkrečių atostogų pradžios. Esant nesutarimams, poriniais metais atostogų laiką rinktis pirmenybę turi vaiko mama, neporiniais metais – vaiko tėvas; 4) skyrium gyvenančio tėvo bendravimas švenčių laikotarpiais vyksta pasiimant/grąžinant sūnų iš/į nuolatinę gyvenamąją vietą tokia tvarka: 4.1) Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 4.2) Naujuosius metus (išvakarės nuo 18.00 val. iki sausio 1 d. 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 4.3) Šv. Velykas (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventės antrosios dienos 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 4.4) Darbo dieną (gegužės 1 d.) (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 4.5) Valstybės dieną (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 4.6) Žolinę (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 4.7) tėvas praleidžia su sūnumi jo gimimo dieną (lapkričio 29 d.) nuo 10.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val. neporiniais metais. Jeigu ši diena yra darbo diena, atsižvelgiant į sūnaus nuomonę, bendravimas gali būti perkeliamas į pirmą šeštadienį po šios datos; 4.8) skyrium gyvenantis tėvas praleidžia su sūnumi tėvo gimimo dieną (birželio 4 d.) nuo 10.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val. Jeigu ši diena yra darbo diena, bendravimas gali būti perkeliamas į pirmą šeštadieni po šios datos arba tuo atveju, kai vaiko tėvo gimtadienis yra darbo dieną, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku visą pirmą savaitgalį po gimtadienio (ne tik šeštadienį); 4.9) tėvas praleidžia su vaiku Tėvo dieną. Atsakovas neprieštarauja, kad motinos dieną vaikas praleistų su mama, jei pagal bendravimo tvarką ta diena sutampa su atsakovo bendravimo vaiku laiku; 4.10) jeigu bendravimo švenčių laikotarpiais pradžios ar pabaigos dienos sutampa su tėvo trumpalaikio bendravimo dienomis arba tęsiasi prieš/po šio laikotarpio, tokios bendravimo dienos su sūnumi apjungiamos įtraukiant tiek šventines, tiek trumpalaikio ar ilgalaikio bendravimo dienas, tačiau jų nekompensuojant kitomis dienomis, išskyrus atvejus, jei šioje tvarkoje nurodyta kitaip. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, o į priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai priteistą laikiną išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 360 Eur nuo šios nutarties priėmimo dienos (2024 m. birželio 17 d.) iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufruktore) skirti ieškovę. Teismas nusprendė po santuokos nutraukimo prievolės pobūdžio pagal 2014 m. liepos 23 d. kredito sutartį Nr. 14-055096-FA nekeisti ir laikyti ją A. V. ir M. M. solidaria prievole bei pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolę pagal 2014 m. liepos 23 d. kredito sutartį Nr. 14-055096-FA vykdys ieškovė. Teismas nusprendė po santuokos nutraukimo prievolės pobūdžio pagal 2022 m. birželio 15 d. kredito sutartį Nr. 22-033380-AL nekeisti ir laikyti ją M. M. asmenine prievole. Automobilio „BMW 320ED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2013 metų gamybos, 8 000 Eur vertės; automobilio „Mercedes – Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2007 metų gamybos, 4 000 Eur vertės, teismas nepripažino šalių dalintinu turtu ir laikė jį M. M. asmeniniu turtu. Teismas pripažino žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), A. V. ir M. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir padalino santuokos metu įgytą turtą tokia tvarka: 1) priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 78 197,41 Eur bendros vertės; žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 202 000 Eur bendros vertės. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 106 260,13 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę dalintino turto dalį ir atidėti ieškovei 106 260,13 Eur kompensacijos išmokėjimą vieneriems metams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2 834 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai – 1 390 Eur žyminio mokesčio ir 34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo valstybės naudai 178 Eur žyminio mokesčio ir 16,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

9. Teismas nurodė, kad iš ieškovės ir atsakovo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad šalys faktiškai gyvena skyrium atskiruose kambariuose ir neveda bendro ūkio nuo 2020 metų bei nuo to laiko nerodo noro susitaikyti ir gyventi kartu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tik ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, nors pareiga įrodyti sutuoktinio kaltės prezumpciją – nesirūpinimą šeima, neištikimybę, nepagarbą tenka tai šaliai, kuri šia prezumpcija ir grindžia savo reikalavimą arba atsikirtimą, tai yra atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas vertino, kad vien atsakovo paaiškinimo nepakanka kategoriškai konstatuoti, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo iširo tik dėl ieškovės kaltės – nesirūpinimo šeima, jos neištikimybės ar nuolatinės nepagarbos demonstravimo. Reikšdamas reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, atsakovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie ieškovės kaltę, o apsiribojo tik abstrakčiais, deklaratyviais teiginiais. Atsakovo rašytinių įrodymų ar liudytojų paaiškinimų taip pat nepakanka vienareikšmiškai išvadai apie ieškovės kaltę padaryti. Nagrinėjamoje situacijoje šalių paaiškinimai daugiau rodo, kad santuoka tarp jų iširo ne dėl vieno sutuoktinio daromų pažeidimų, o dėl bendro intereso gyventi kartu praradimo bei nesugebėjimo kompromiso būdu išspręsti kylančius konfliktus, egzistuojančio nenoro taikytis ir neigiamo nusistatymo vienas kito atžvilgiu, tai yra abiem sutuoktiniams pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygoje įtvirtintas sutuoktinių abipusės pagarbos ir paramos pareigas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

10. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams. Pateiktoje Tarnybos išvadoje konstatuota, kad motina tinkamai rūpinasi vaiku, sudarė jam tinkamas sąlygas augti ir vystytis, duomenų apie vaiko pažeidimus iš motinos pusės nėra, taip pat konstatuota, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti. Institucijos atstovės ir nepilnamečio pokalbio metu U. M. išreiškė valią po santuokos nutraukimo likti gyventi su mama. Jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių ieškovę, kaip motiną, byloje nėra, todėl teismas vertino, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko U. M. gyvenamąją vietą su motina (ieškove) (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalys).

11. Vertindamas ginčo šalių nurodytas skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkas, teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo nesutikti su atsakovo priešieškinyje numatyta sąlyga, jog tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi ir tam tikrą laiką darbo dienomis – dvi darbo dienas. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad tėvo bendravimas su sūnumi kenkia sūnui ir būtina dėl to riboti atsakovo teisę dažniau gyvai matytis su sūnumi. Teismo vertinimu, nurodyta sąlyga įprastiniam vaiko dienos režimui nepakenks, nes tokį režimą, o būtent mokyklos ir būrelių lankymą, pamokų ruošimą ir pan., kuomet vaikas bus su tėvu, užtikrins tėvas. Siekdamas kiek įmanoma pašalinti ieškovės akcentuojamą šios sąlygos neapibrėžtumą ir nepakenkti įprastiniam vaiko dienos režimui bei jo teisei į poilsį, šią sąlygą teismas išdėstė tokiu turiniu, jog tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną savaitę dvi darbo dienas pasirinktinai, atsižvelgiant į vaiko užimtumą mokykloje bei tėvo užimtumą darbe, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos arba iš gyvenamosios vietos po ugdymo užsiėmimų (būrelių) ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 20 val., apie sūnaus paėmimą informuojant vaiko motiną dieną prieš paėmimą.

12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalių sūnus yra nepilnametis, 14 metų amžiaus, mokosi gimnazijoje, taip pat po pamokų lanko kelis būrelius. Vaikas faktiškai gyvena viename name kartu su abiem tėvais. Nėra ginčo dėl to, kad būtinos išlaidos ne tik būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, kurių iš esmės nereikia įrodinėti (išlaidos mastui, aprangai, sveikatos palaikymui, gyvenamajam būstui išlaikyti), bet ir išlaidos vaiko laisvalaikiui, bendravimui ir ugdymui, pomėgiams. Byloje nėra duomenų, kad šalių sūnus turėtų specialiųjų poreikių, reikalaujančių didesnių išlaidų. Sodros ir ieškovės pateiktais duomenimis, ieškovė dirba, vidutiniškai gauna per mėnesį apie 1 800 Eur darbo užmokesčio. Kitų pajamų ieškovė neturi. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų atleista iš tarnybos. Sodros ir atsakovo pateiktais duomenimis, atsakovas nuo 2023 metų rugsėjo mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. buvo bedarbis, nuo 2024 m. gegužės 17 d. dirba, vidutiniškai gauna per mėnesį apie 972 Eur pajamų (578 Eur darbo užmokesčio ir 393,87 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensija). Byloje nenustatyta, kad šalys turėtų sveikatos sutrikimų, būtų nedarbingos ar turėtų kitų išlaikytinų asmenų, abi teikia finansinę paramą pilnametei dukrai, yra pakankamai jaunos ir darbingo amžiaus, išlaikymo nereikalaujančios. Teismas padarė išvadą, kad abi šalys yra pajėgios teikti sūnui išlaikymą, tačiau ieškovė objektyviai dėl gaunamų ženkliai didesnių pajamų yra geresnėje finansinėje padėtyje nei atsakovas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė pateikė teismui duomenis – vaiko išlaikymo išlaidų lentelę, jog sūnaus išlaikymui vidutiniškai per mėnesį yra skiriama 814,16 Eur suma. Įvertinus lentelėje pateiktus duomenis, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių sūnus yra paauglys, sprendė, jog išlaidos yra būtinos ir realios. Ieškovei pateikus duomenis, kad ji gauna 96,25 Eur pajamų vaiko pinigų forma, teismas vertino, jog šiuo atveju visą vaikui reikalingo išlaikymo dydį sudarytų 717,91 Eur suma. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė objektyviai dėl gaunamų ženkliai didesnių pajamų yra geresnėje finansinėje padėtyje nei atsakovas, teismas sprendžia, kad atsakovo priešieškinyje nurodytas išlaikymo dydis (300 Eur per mėnesį) yra artimesnis šalių nepilnamečio sūnaus poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcijai ir yra pakankamas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Į priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį teismas įskaitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi iš atsakovo sūnaus naudai priteistą laikiną išlaikymą po 360 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos (2024 m. birželio 17 d.) iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

13. Teismas pažymėjo, kad reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą ieškovė argumentavo tuo, jog nuo 2020 metų šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Teismas pažymėjo, kad nuo 2020 metų iki šiol šalių nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su abiem tėvais, anot pateiktos Tarnybos išvados, vaiko ir abiejų tėvų santykiai yra geri, vaikas yra aprūpintas, sąlygos visapusiškai augti ir vystytis vaiko gyvenamojoje vietoje sudarytos, o duomenų apie tai, kad mama ar tėvas netinkamai vykdytų savo motinos ir tėvo pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, nėra. Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad prie tokios aplinkos vaikui sukūrimo prisidėjo tik ieškovė. Teismas akcentavo ir tai, kad atsakovas nuo 2020 metų šeimos nepaliko. Gyvendamas kartu viename name atsakovas sūnų pagal galimybes remia tiesiogiai, pirkdamas vaiko poreikiams reikalingas prekes (paslaugas), duodamas rankpinigių ar pan., juolab atsakovas įsidarbino tik nuo 2024 m. gegužės 16 d., todėl jo turtinė padėtis ir galimybės teikti sūnui išlaikymą tuo metu objektyviai buvo mažesnės nei ieškovės. CK 3.27 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis. Taip pat teismas akcentavo ir ieškovės nenuoseklų elgesį šiuo klausimu – viena vertus, ieškovė nurodė, kad išlaikymas sūnui nebuvo teikiamas nuo 2020 metų, tai yra pakankamai ilgą laiką, tačiau ieškinį dėl išlaikymo priteisimo ieškovė pateikė tik 2024 m. birželio 4 d. Kodėl ieškinys vaiko interesais nebuvo teikiamas anksčiau, ieškovė svariais argumentais nepagrindė. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas sūnaus išlaikymas ir byloje nėra duomenų, jog priteisto išlaikymo atsakovas piktybiškai nemoka. Iš atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad jis nuo 2021 m. kovo mėn. reguliariai perveda į ieškovės sąskaitą įvairias pinigų sumas, dažniausiai nuo 200 iki 450 Eur, taip pat remia ir pilnametę dukrą. Įvertinęs tiek šalių, tiek liudytojų parodymų visumą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuo 2020 metų vaiko interesai dėl atsakovo elgesio nukentėjo, priešingai, byloje gaunama duomenų, jog tėvas bendrauja su sūnumi kasdien ir dalyvauja jo auklėjime. Teismas sprendė, kad yra pagrindas daugiau tikėtinai išvadai, jog nuo 2020 metų U. M. išlaikymas buvo teikiamas iš esmės abiejų tėvų, todėl teismas aptariamo ieškinio reikalavimo netenkino.

14. Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys 2014 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4637 pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš ieškovės tėvų įgijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitus inžinierinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad atsakovui tvirtinant, jog 2014 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis dėl (duomenys neskelbtini), esančio nekilnojamojo turto įgijimo šalių vardu iš esmės jokių teisinių pasekmių šio sandorio šalims nesukėlė, nes šis turtas buvo perleistas šalims tik formaliai, nesiekiant šalims šio turto valdyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o siekiant palankesnėmis sąlygomis gauti banko kreditą naujo gyvenamojo namo statybai, šalių ginčui spręsti turi būti taikomos ne CK 1.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios apsimestinius sandorius, bet CK 1.86 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios tariamuosius sandorius, ir CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios tokių sandorių negaliojimo teisines pasekmes. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovas tvirtina, kad sandoris, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) esantis turtas buvo įgytas šalių vardu, yra niekinis, jokie reikalavimai dėl 2014 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), galiojimo atsakovo priešieškinyje nei ieškovei, nei jos tėvams nėra pareikšti, nors išvardinto sandorio pagrindu Nekilnojamojo turto registre šiai dienai yra įregistruota šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovei neigiant atsakovo nurodomas aplinkybes dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, bus reiškiamas priešieškinis dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais. Ieškovei laikantis nuoseklios pozicijos dėl ginčo turto, tai yra prašant dalinti tik (duomenys neskelbtini), esantį turtą, atsakovas pareikštu priešieškiniu jokio reikalavimo dėl 2014 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir su tuo susijusių pasekmių taikymo nepareiškė ir neprašė taikyti CPK 376 straipsnio 3 dalies ir CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatų, suteikiančių teismui teisę šiuos reikalavimus spręsti savo nuožiūra. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovui savarankiškai nepareiškus reikalavimo dėl 2014 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir su tuo susijusių pasekmių taikymo, galima teisinė situacija, jog tenkinus atsakovo priešieškinį ir nutraukus santuoką, (duomenys neskelbtini), esantis šalių turtas po santuokos nutraukimo liktų šalių bendroji jungtinė nuosavybė, nes atsakovas dėl šio turto jokių reikalavimų apskritai nereiškia, kas šiuo atveju prieštarautų CPK 385 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti viso turto padalijimo klausimą. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo veikti šalių interesais ir viršyti jų pareikštus reikalavimus turto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tai yra teismo iniciatyva pripažįstant 2014 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį niekine.

15. Teismas vertino, kad aptariamoje byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog 2014 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu šalys įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo akivaizdžiai niekinė, juolab šalių ir ieškovės tėvų sudarytas sandoris buvo vykdomas ir sukūrė sandorio šalims tam tikras teises ir pareigas. Teismas pažymėjo, kad nors (duomenys neskelbtini), esantis turtas šalių nėra naudojamas (naudoja ieškovės tėvai), vien tik ši faktinė aplinkybė nėra pakankama patvirtinti atsakovo priešieškinio argumentą, kad nurodytas nekilnojamas turtas iki šiol faktiškai priklauso ieškovės tėvams ir jie yra tikrieji šio nekilnojamojo turto savininkai. Šiuo atveju 2014 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktas buvo patvirtintas notaro, sutartis ir bylos šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė išviešinta Nekilnojamojo turto registre, ši šalių teisė sandorio šalių nėra ginčijama jau daugiau nei dešimt metų, nors apie sandorio sudarymą jo šalims yra žinoma nuo pat jo sudarymo momento. Be to, prieš sudarant 2014 m. rugsėjo 5 d. sutartį, tarp šios bylos šalių ir banko 2014 m. liepos 23 d. buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią ieškovei ir atsakovui buvo suteiktas 50 393,88 Eur kreditas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, o nekilnojamojo turto pardavėjams banko buvo pervesta parduoto turto kaina, ir pagal kurią šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu. Teismas pažymėjo, kad ieškovės banko sąskaitos išrašas liudija, jog kreditas turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui nuo jo suteikimo momento yra dengiamas iš ieškovės banko sąskaitoje esančių lėšų. Šalys kurį laiką ir gyveno bei deklaravo savo gyvenamąją vietą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nes savo šeimos gyvenamąją patalpą (butą), esantį (duomenys neskelbtini), pardavė 2013 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Šių aplinkybių visuma rodo, kad 2014 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis negali būti laikoma akivaizdžiai niekine, todėl pagrindo veikti teismui šalių interesais CK 1.78 straipsnio 5 dalies pagrindu ir pripažinti minėtą sutartį niekine ex officio, taikyti sandorio negaliojimo pasekmes, numatytas CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, 1.86 straipsnio 2 dalyje, bei tokiu būdu pašalinti (duomenys neskelbtini) esantį turtą iš dalintino turto balanso šiuo atveju nėra. Teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini), esantis turtas laikytinas šalių bendrąja nuosavybe, todėl nutraukiant santuoką turi būti įtrauktas į dalintino turto balansą.

16. Teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutarties Nr. 2492 pagrindu asmeninės nuosavybės teise iš savo tėvų asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Iki dovanojimo sutarties sudarymo nuosavybės teisė į Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruota ieškovės tėvų vardu pagal 2012 m. rugsėjo 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3449, o nuosavybės teisė į pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – ieškovės motinos vardu pagal 2018 m. spalio 2 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-181002-02362.

17. Teismas sutiko su atsakovo priešieškinyje nurodytais argumentais, kad (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamasis turtas, kuris šiai dienai registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip ieškovės asmeninė nuosavybė, šalių santuokos metu buvo įgytas/pastatytas iš bendrų abiejų sutuoktinių lėšų ir darbo, todėl laikytinas šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinu turtu. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog šalys turėjo pakankamai lėšų ginčo turtui įsigyti/pastatyti – abi šalys dirbo, gavo pajamų ir iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, taip pat 2015 m. liepos 8 d. ėmė vartojimo kreditą, juolab iš šalių ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad prie nekilnojamojo turto įgijimo prisidėjo ir ieškovės tėvai. Aplinkybę, kad ginčo nekilnojamojo turto faktiniai įgijėjai/statytojai yra ne ieškovės tėvai, o šalys, byloje liudija ieškovės dar 2013 m. spalio 8 d. teismui pateiktu prašymu dėl teismo leidimo parduoti butą išdavimo pripažintas faktas, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra parduodamas dėl tos priežasties, kad yra planuojamos nuosavo gyvenamojo namo statybos (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teismas vertino, kad atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų (pirkimo-pardavimo sutartys, užsakymai, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitai) pakanka konstatuoti faktą, jog prie namų valdos įsigijimo savo lėšomis ir darbu prisidėjo ir atsakovas, kas iš esmės ir paneigia ieškovės teiginį, jog šis ginčo turtas yra jos asmeninis turtas. Teismas padarė išvadą, kad namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), šalys faktiškai įgijo/pastatė bendrai šeimos poreikiams tenkinti ir šį turtą tvarkė bendrai, todėl bendrai įgyta ir santuokos metu iš esmės bendromis sutuoktinių jėgomis ir lėšomis tvarkoma namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), pripažintina bendrąja jungtine šalių nuosavybe.

18. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į dalintino turto balansą įtraukė santuokos metu įgytus abu automobilius, tačiau, teismo vertinimu, atsakovo pateiktų duomenų pakanka konstatuoti, kad šis turtas nėra sutuoktinių bendras ir skirtas šeimos poreikiams tenkinti. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Mercedes – Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktinė savininkė ir naudotoja yra atsakovo motina A. M., šis automobilis buvo pirktas už jos, o ne šalių bendras lėšas, ir jos asmeniniams poreikiams tenkinti, ir niekada nebuvo naudojamas šalių šeimai, ką ieškovė iš esmės pripažino ir ką liudija atsakovo pateiktas 2019 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymas 3 300 Eur sumai, iš kurio matyti, kad automobilio „Mercedes – Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimą finansavo būtent atsakovo motina A. M.. Automobilis „BMW 320ED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo buvo įgytas tuo metu, kai šalys jau gyveno skyrium, buvo įgytas išimtinai atsakovo poreikiams tenkinti, panaudojant asmeninio kredito lėšas, gautas pagal 2022 m. birželio 15 d. kredito sutartį Nr. 22-033380-AL, kurios sudaryme ieškovė nedalyvavo ir apie šį atsakovo pirkinį ir įgytus turtinius įsipareigojimus apskritai nežinojo. Remdamasis tuo, teismas automobilio „Mercedes – Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „BMW 320ED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į dalintino turto balansą neįtraukė ir šio turto, nutraukiant šalių santuoką, kaip neįgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nedalino, o prievolę pagal 2022 m. birželio 15 d. kredito sutartį Nr. 22-033380-AL laikė atsakovo asmenine.

19. Teismas vertino, kad nėra pagrindo sutikti, jog nutraukiant santuoką prievolė pagal 2014 m. liepos 23 d. kredito sutartį, pagal kurią ieškovei ir atsakovui iki 2039 m. liepos 15 d. buvo suteiktas 50 393,88 Eur kreditas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, liktų tik ieškovei. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Esant solidariajai prievolei, pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Šiuo atveju iš 2024 m. liepos 23 d. kredito sutarties turinio matyti, kad šalių įsipareigojimai bankui yra bendri (solidarūs), todėl nutraukiant santuoką nemodifikuojami. Sutuoktiniai turi teisę tarpusavyje nusistatyti kiekvieno iš sutuoktinių dalį solidariojoje prievolėje ar susitarti, kad solidarioji prievolė bus įvykdyta vieno iš sutuoktinių sąskaita, tačiau prieš kreditorių už prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą abu skolininkai turi išlikti atsakingi solidariai. Teismas pažymėjo, kad tenkinti atsakovo reikalavimą pašalinti jį iš trečiojo asmens AB „Swedbank“ bendraskolių pagal 2014 m. liepos 23 d. kredito sutartį pagrindo nėra. Ginčo, kad prievolę pagal aptariamą kredito sutartį po santuokos nutraukimo vykdys ieškovė, byloje nėra, tačiau toks susitarimas šalių solidarios prievolės pobūdžio nekeičia.

20. Teismas pažymėjo, kad dalintiną šalių turtą sudaro santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), nurodyto turto vertė pagal 2014 m. rugsėjo 5 d. pirkimo - pardavimo sutartį – 78 197,41 Eur; taip pat nekilnojamasis turtas: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas – vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), nurodyto turto vertė pagal atsakovo pateiktą 2024 m. rugsėjo 20 d. konsultacinę išvadą – 202 000 Eur. Nurodytos turto vertės šalių neginčijamos. Sąlygų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo tarp šalių dalinant turtą teismas neįžvelgia, šalys tokio reikalavimo nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, kompromiso jiems ilgą laiką nepavyksta rasti, kas, palikus šalims bendrąją dalinę nuosavybę, nulemtų tolimesnius šalių konfliktus ir galimą vaiko interesų pakenkimą, teismas šalių santuokos metu įgytą ir dalintiną nekilnojamąjį turtą natūra priteisia ieškovei, o atsakovui iš ieškovės – 140 098,70 (39 098,71+101 000) Eur kompensaciją (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), kuri, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad likusį įsipareigojimą pagal 2014 m. liepos 23 d. kredito sutartį (33 838,57 Eur) dengs ieškovė, mažinama 33 838,57 Eur suma. Tokiu būdu atsakovui iš ieškovės priteisiama galutinė 106 260,13 Eur kompensacija. Teismas sprendė, kad iš ieškovės atsakovui priteistinos kompensacijos suma yra pakankamai didelė, todėl šios kompensacijos išmokėjimas ieškovei atidėjo vieneriems metams (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

21. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (58 proc.), atmesti iš dalies (42 proc.) – reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas visiškai (100 proc.), reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai (100 proc.), reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo patenkintas iš dalies (50 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo patenkintas iš dalies (83 proc.), reikalavimas dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestas (0 proc.), turtinis reikalavimas dėl turto padalijimo patenkintas iš dalies (13 proc.). Atsakovo priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (92 proc.), atmesti iš dalies (8 proc.) - reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas iš dalies (50 proc.), reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai (100 proc.), reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo patenkintas visiškai (100 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo patenkintas visiškai (100 proc.), reikalavimas dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo patenkintas visiškai (100 proc.), turtinis reikalavimas dėl turto padalijimo patenkintas visiškai (100 proc.). Pareikšdama ieškinį ieškovė sumokėjo 1 012 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 58 proc., o atsakovo priešieškinis atmestas (8 proc.), ieškovei iš atsakovo priteisiama 33 proc. ((58+8)/2) jos sumokėto žyminio mokesčio – 334 Eur žyminio mokesčio. Pareikšdamas priešieškinį atsakovas sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio, o 1 487 Eur žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinis patenkintas 92 proc., o ieškovės ieškinys atmestas 42 proc., atsakovui iš ieškovės priteisiama 67 proc. ((42+92)/2) jo sumokėto žyminio mokesčio - 74 Eur žyminio mokesčio. Įskaičius šalių viena kitai mokėtinus žyminius mokesčius, ieškovei iš atsakovo priteisiama 260 Eur žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisiamas 81 Eur žyminis mokestis. Pareiškus priešieškinį, atsakovui 1 487 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už turtinį reikalavimą buvo atidėtas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turtinis reikalavimas patenkintas 13 proc., atsakovo turtinis reikalavimas atmestas 0 proc., o atsakovo turtinis reikalavimas patenkintas 100 proc., o ieškovės turtinis reikalavimas atmestas 87 proc., iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 6,5 proc. ((13+0)/2) atidėto žyminio mokesčio sumos – 97 Eur, o iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 93,5 proc. ((100+87)/2) atidėto žyminio mokesčio sumos – 1 390 Eur. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 178 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės valstybės naudai – 1 390 Eur žyminio mokesčio.

22. Teismas nurodė, kad ieškovė duomenų apie jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas nepateikė. Atsakovas pateikė duomenis, kad turėjo 4 618,28 Eur teisinės pagalbos ir kitų (Nekilnojamojo turto registro duomenų gavimo) išlaidų. Teismas pažymėjo, kad, įvertinęs CPK ir Rekomendacijų nuostatas, atsakovo atstovo pateiktus atstovavimo ir mokėjimo dokumentus, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ir kiekį, teismas sprendė, jog atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos pateiktais mokėjimo dokumentais, yra realiai patirtos ir neperteklinės, adekvačios nagrinėjamai bylai, Rekomendacijų maksimalių dydžių neviršija, todėl teismas šių išlaidų nemažina ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo priešieškinis patenkintas 92 proc., o ieškovės ieškinys atmestas 42 proc., atsakovui iš ieškovės priteisiama 67 proc. ((92+42)/2) šių išlaidų – 3 094 Eur. Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovui iš ieškovės priteisiama 2 834 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 094-260). Byloje teismas patyrė 50,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovės ieškinys patenkintas 58 proc., o atsakovo priešieškinis atmestas (8 proc.), o atsakovo priešieškinis patenkintas 92 proc., o ieškovės ieškinys atmestas 42 proc., iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 67 proc. ((42+92)/2) šių išlaidų – 34 Eur, o iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 33 proc. ((58+8)/2) šių išlaidų – 16,74 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23. Ieškovė A. V. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškinį patenkinti iš dalies. Priešieškinį patenkinti iš dalies. Nutraukti ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2000 m. spalio 7 d. Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 139), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei A. V. palikti dabartinę pavardę – V., atsakovui M. M. – M.. Nustatyti nepilnamečio vaiko U. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nustatyti atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi U. M., gim. 2010 m. lapkričio 29 d., tvarką tokiomis sąlygomis: 1) skyrium gyvenančio tėvo trumpalaikis bendravimas su sūnumi vyksta kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. pasiimant sūnų iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant sekmadienį ne vėliau 20.00 val. į nuolatinę gyvenamąją vietą. Nepilnamečio sūnaus pageidavimu, bendravimas gali prasidėti iškart po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos; 2) tėvas turi teisę atostogauti su vaiku iki pusės vaiko atostogų laiko pagal ugdymo įstaigoje galiojantį vaiko atostogų grafiką (vasaros, rudens, žiemos ir pavasario). Atostogų laiką ir trukmę vaiko tėvai suderina iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki konkrečių atostogų pradžios. Esant nesutarimams, poriniais metais atostogų laiką rinktis pirmenybę turi vaiko mama, neporiniais metais - vaiko tėvas; 3) skyrium gyvenančio tėvo bendravimas švenčių laikotarpiais vyksta pasiimant/grąžinant sūnų iš/į nuolatinę gyvenamąją vietą tokia tvarka: 3.1) Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 3.2) Naujuosius metus (išvakarės nuo 18.00 val. iki sausio 1 d. 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 3.3) Šv. Velykas (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventės antrosios dienos 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 3.4) Darbo dieną (gegužės 1 d.) (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 3.5) Valstybės dieną (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 3.6) Žolinę (išvakarės nuo 18.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.) poriniais metais sūnus praleidžia su tėvu; 3.7) tėvas praleidžia su sūnumi jo gimimo dieną (lapkričio 29 d.) nuo 10.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val. neporiniais metais. Jeigu ši diena yra darbo diena, atsižvelgiant į sūnaus nuomonę, bendravimas gali būti perkeliamas į pirmą šeštadienį po šios datos; 3.8) skyrium gyvenantis tėvas praleidžia su sūnumi tėvo gimimo dieną (birželio 4 d.) nuo 10.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val. Jeigu ši diena yra darbo diena, bendravimas gali būti perkeliamas į pirmą šeštadienį po šios datos arba tuo atveju, kai vaiko tėvo gimtadienis yra darbo dieną, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku visą pirmą savaitgalį po gimtadienio (ne tik šeštadienį); 3.9) tėvas praleidžia su vaiku Tėvo dieną. Atsakovas neprieštarauja, kad motinos dieną vaikas praleistų su mama, jei pagal bendravimo tvarką ta diena sutampa su atsakovo bendravimo vaiku laiku; 3.10) jeigu bendravimo švenčių laikotarpiais pradžios ar pabaigos dienos sutampa su tėvo trumpalaikio bendravimo dienomis arba tęsiasi prieš/po šio laikotarpio, tokios bendravimo dienos su sūnumi apjungiamos įtraukiant tiek šventines, tiek trumpalaikio ar ilgalaikio bendravimo dienas, tačiau jų nekompensuojant kitomis dienomis, išskyrus atvejus, jei šioje tvarkoje nurodyta kitaip. Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus U. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 360 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. birželio 4 d.) iki vaiko pilnametystės. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2024 m. birželio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės. Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus U. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 12 960,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufruktore) skirti ieškovę A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Po santuokos nutraukimo prievolės pobūdžio pagal 2014 m. liepos 23 d. kredito sutartį Nr. 14-055096-FA nekeisti ir laikyti ją A. V. ir M. M. solidaria prievole. Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolę pagal 2014 m. liepos 23 d. kredito sutartį Nr. 14-055096-FA vykdys ieškovė A. V.. Po santuokos nutraukimo prievolės pobūdžio pagal 2022 m. birželio 15 d. kredito sutartį Nr. 22-033380-AL nekeisti ir laikyti ją M. M. asmenine prievole. Automobilio „BMW 320ED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2013 metų gamybos, 8 000 Eur vertės; automobilio „Mercedes – Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2007 metų gamybos, 4 000 Eur vertės, nepripažinti šalių dalintinu turtu ir laikyti jį M. M. asmeniniu turtu. Padalinti santuokos metu įgytą turtą tokia tvarka: 1) priteisti ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 78 197,41 Eur bendros vertės; 2) priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 22 179,42 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę dalintino turto dalį. Atidėti ieškovei A. V. 22 179,42 Eur kompensacijos išmokėjimą 1 (vieneriems) metams, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Teismo motyvai ir juo pagrindu priimtas sprendimas įtraukti atsakovo nurodytą bendravimo su vaiku tvarkos sąlygą, dėl kurios kilo ginčas, yra nepagrįstas. Teismas turėjo šioje dalyje vadovautis prioritetiniais vaiko interesais ir bylos nagrinėjimo metu atsakovui neteikiant papildomų paaiškinimų ir įrodymų, kaip jis galės užtikrinti šios sąlygos įgyvendinimą, savo iniciatyva šias aplinkybes nustatinėti teismo posėdžio metu pateikdamas klausimus atsakovui, pasiūlydamas pateikti įrodymus. Teismas nusprendė už atsakovą, kad atsakovas galės užtikrinti vaiko būrelių lankymą ir pamokų paruošimą, detaliau nepaaiškinamas, kaip tai bus užtikrinta. Nustačius atsakovo prašomą sąlygą, atsakovas įgytų teisę per savaitę dvi darbo dienas paimti vaiką iš mokyklos ir grąžinti namo tik vakare, o tai reikštų, jog vaikas dvi savaitės dienas negalėtų lankyti burelių ir būtų tinkamai neparuošęs pamokų.

23.2. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas atitiko minimalų išlaikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis galėtų turėti įtakos nustatant nelygias abiejų tėvų mokamo išlaikymo dalis, jeigu jų turtinė padėtis turėtų esminių skirtumų, o vaiko poreikiai būtų didesni už teismų praktikoje pripažįstamą minimalų dydį. Nagrinėjamu atveju šalių gaunamos pajamos bylą pradėjus nagrinėti teisme nesudarė esminio ir reikšmingo skirtumo, o vėliau, kaip pagrindžia paties atsakovo pateikti įrodymai, susiklostė tokia situacija, kad ieškovė buvo nušalinta nuo pareigų (tuo laikotarpiu negavo jokių pajamų) ir vėliau buvo atleista iš vidaus tarnybos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo sulaukęs 46 metų amžiaus ir buvo darbingas asmuo. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodomų, pagrindžiančių, kad dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, ligos ir pan.) atsakovas negali gauti kito geriau apmokamo darbo ar gauti didesnes pajamas, o yra priverstas dirbti tik už minimalų valandinį atlygį. Dėl šių priežasčių toks paties atsakovo pasyvumas neieškant papildomo ar kito geriau apmokamo darbo negali būti laikomas objektyvia priežastimi, dėl kurios paskirstant tarp vaiko tėvų apmokamą vaiko būtinų tenkinti poreikių sumą, turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo. Šiuo metu ieškovės pajamos yra mažesnės nei atsakovo, todėl jai nepagrįstai tenka apmokėti didesnę nepilnamečio vaiko išlaikymui būtinų išlaidų dalį.

23.3. Teismas nepagrįstai atliko sumokėto išlaikymo įskaitymą, tinkamai neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių tolesnio vykdymo ir išlaikymo skaičiavimo momento. Net jeigu ir buvo pagrindas priteisti 300 Eur išlaikymą, teismas šioje dalyje turėjo tokį išlaikymą priteisti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o sprendimui įsitesėjus, panaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei neatlikinėti jokio įskaitymo. Todėl apeliacinės instancijos teismui nepritarus ieškovės apeliacinio skundo motyvams dėl 360 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir palikus galioti sprendimą dėl 300 Eur išlaikymo priteisimo, sprendimas šioje dalyje dėl įskaitymo atlikimo ir išlaikymo priteisimo momento ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turėtų būti pakeistas.

23.4. Teismas sprendime nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo už 3 metus, kuris buvo apskaičiuotas 360 Eur per mėnesį mokėtiną išlaikymą padauginus iš 36 mėnesių (3 metų), kas sudaro 12 960 Eur. Byloje buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdė ieškovė, ieškovė taip pat atliko apmokėjimus už namo išlaikymą ir komunalines paslaugas, pirko maistą, kurį vartojo atsakovas. Dėl šių priežasčių byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovas tam tikrais laikotarpiais, nesistemingai atlikinėjo įvairaus dydžio pavedimus ieškovei nurodydamas paskirtyje „sąskaitos papildymas“, o tai buvo skirta šių ieškovės išlaidų kompensavimui. Ieškovė nėra pareiškusi atsakovui reikalavimo dėl šių išlaidų priteisimo, nes šios mokėjimus laikė, kaip atliktus kompensuojant šias išlaidas, o ne mokant nepilnamečiui vaikui išlaikymą. Tai, kad atsakovas, būdamas visiškai sveikas, įsidarbino tik 2024 m. gegužės 16 d., negali būti vertinama objektyvia priežastimi neteikti vaikui išlaikymo ir šią prievolę iš esmės perkelti tik ieškovei, o tai pagrindžia, jog atsakovas nedirbdamas neturėjo lėšų, todėl ir nemokėjo išlaikymo nepilnamečiui vaikui.

23.5. Teismas, nesant jokio teisėto pagrindo, viršydamas šioje byloje nagrinėjamo ginčo ribas, priėmė akivaizdžiai nepagrįstą sprendimą konstatuodamas, jog šalys santuokos metu bendrąją jungtine nuosavybe įgijo Turtą (duomenys neskelbtini) ir Turtą (duomenys neskelbtini), bei šį turtą padalino tarp šalių – priteisdamas visą šį turtą ieškovei, o atsakovui priteisdamas ½ šio turto vertės kompensaciją. Toks sprendimas dėl abiejų turto vienetų, o ne tik dėl vieno iš jų, pripažinimo šalių bendrąją jungtine nuosavybe, akivaizdžiai prieštarauja šalių nurodytoms pozicijoms ir byloje pateiktiems įrodymais, nes pats atsakovas neteigė ir neįrodinėjo, jog šalys nuosavybės teises įgijo šiuos du objektus. Akivaizdu, kad šalys neturėjo tiek lėšų įgyti nuosavybės teise šiuos abu nekilnojamojo turto objektus. Turtas (duomenys neskelbtini) yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, nes buvo įgytas santuokos metu, o Turtas (duomenys neskelbtini) yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir neturi būti dalinamas santuokos nutraukimo metu, nes žemės sklypas buvo įgytas ieškovės tėvų dar iki šalių santuokos sudarymo, o vėliau žemės sklype buvo pastatytas namas, kuris buvo sukurtas ieškovės tėvų pagal deklaraciją, o vėliau šis Turtas (duomenys neskelbtini) pagal dovanojimo sutartį buvo padovanotas asmeninės nuosavybės teise ieškovei.

23.6. Teismas Turtą (duomenys neskelbtini) pripažino bendrąją sutuoktinio jungtine nuosavybe motyvuodamas tuo, kad byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma pagrindžia, jog namų valdą (duomenys neskelbtini) šalys faktiškai įgijo/pastatė bendrai šeimos poreikiams tenkinti ir šį turtą tvarkė iš esmės bendromis sutuoktinių jėgomis ir lėšomis. Darydamas tokią išvadą, teismas sprendime nenurodė jokio teisinio pagrindo ir konkrečios teisės normos, kuria remiantis daroma tokia išvada, todėl nesat tokio nurodyto pagrindo šioje dalyje teismo sprendimas laikomas teisiškai nepagrįstu ir nemotyvuotu.

23.7. Turtas (duomenys neskelbtini) ieškovės asmenine nuosavybe tapo pagal 2019 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartį, kai jau buvo pasibaigusi gyvenamojo namo statyba. Atsakovas bylos nagrinėjimo neteikė paaiškinimų ir tuo labiau jokių įrodymų, jog šis turtas nuo 2019 m. gegužės 3 d. tapęs ieškovės asmenine nuosavybe buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių lėšomis ar atsakovo darbu, o teigė, jog jis buvo statomas ir įrengiamas sutuoktinių lėšomis ir darbu iki ieškovė jį įgijo asmenine nuosavybes teise pagal dovanojimo sutartį, todėl šiuo pagrindu (CK 3.90 straipsnis) pareikštas priešieškinis negalėjo būti teismo sprendimu tenkintas.

23.8. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog, kai prasidėjo namo statybos, ieškovė su atsakovu ir nepilnamečiais vaikais gyveno kartu su ieškovės tėvais (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu ir ieškovės tėvams pradėjus namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus, akivaizdu, jog atsakovas girdėjo ir žinojo, kaip vyksta statybų darbų atlikimas, pats teikė tam tikrą pagalbą: pasiūlė asmenis, kurie galėtų atlikti, atvykdavo į statybos vietą, perduodavo pinigus ir pan. Bet tokia teikiama pagalba negali būti pagrindu pripažinti asmens nuosavybės teisę į statybos objektą, o tam tikrais atvejais galėtų tik sudaryti pagrindą reikšti reikalavimus atlyginti patirtas išlaidas teikiant tokią pagalbą. Šalys buvo įgijusios namą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvendami jį įrenginėjo ir todėl tam tikri atsakovo pateikti kvitai gali būti susiję su prekių namui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkimu.

23.9. Sprendimo dalis turi būti pakeista nurodant, jog šalių dalintino turto balansą sudaro tik Turtas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 78 197,41 Eur, o taip pat įsipareigojimai pagal 2014 m. liepos 23 d. Kredito sutartį, kurie sudaro 33 838,57 Eur. Kadangi šiame turto pasyve ir aktyve šalių dalys yra lygios (nenustatyta pagrindo nukrypti nuo lygių dalių) ir šis turtas dalinamas tokiu būdu, jog ieškovei priteisiamas šis turtas, o atsakovui atitinkamo dydžio kompensacija, iš ieškovės atsakovui turėjo būti priteista ((78 197,41 Eur – 33 828,57 Eur) /2 dalis) 22 179,42Eur kompensacija už jai atitenkančią didesnę šio turto dalį.

23.10. Teismui priėmus iš dalies nepagrįstą sprendimą, tai nulėmė atitinkamai nepagrįstas teismo padarytas išvadas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atitinkamai šalių patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų dalių nustatymo. Netgi palikus teismo sprendimą dėl materialinių reikalavimų nepakeistu, teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovės ieškinys tenkintas tik 58 proc., o atsakovo priešieškinis tenkintas net 92 proc., nes byloje abi šalys pareiškė turtinius ir neturtinius reikalavimus, kurie negali būti vertinami kaip lygiaverčiai ir aritmetiškai sulyginami. Ieškovės vertinimu, tenkinus šį apeliacinį skundą visiškai arba didžiausioje jo dalyje, turi būti perskirstytos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus byloje pareikštus turtinius ir neturtinius reikalavimus, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, darytina išvada, jog iš esmės būtų tenkintas ieškovės ieškinys, o atsakovo priešieškinis tenkintas tik nežymioje dalyje, todėl visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo, o atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti atmestas.

Atsiliepimas

24. Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus, motyvuotas bei pagrįstas, teisėtas ir teisingas, užtikrinantis tiek santuoką nutraukiančių asmenų teises, tiek šalių nepilnamečio vaiko geriausius interesus, o apeliantės skundas nepagrįstas ir paskatintas išimtinai vidinės frustracijos dėl apeliantei nepalankaus sprendimo.

24.2. Apeliacinio skundo dalis dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra nepagrįsta, apeliantė nepateikė jokių teisinių argumentų, o tik skleidžia nepagrįstas prielaidas dėl atsakovo galimai netinkamos gyvenamosios vietos, jos sąlygų bei kvestionuoja atsakovo gebėjimą padėti vaikui ruošti namų darbus ir vežti į būrelius.

24.3. Apeliantė, pasisakydama dėl vaiko išlaikymo sumos, pateikia uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „JARAKS“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (toliau – pažyma), iš kurios matyti, kad nuo 2025 m. sausio 13 d. apeliantė įsidarbino ir gauna apie 823,52 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Pažyma turėtų būti vertintina kritiškai, kadangi UAB „JARAKS“ priklauso J. V., kuris netiesiogiai jau figūravo byloje ir yra buvęs Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos narys. Šis asmuo kartu su apeliante pirmosios instancijos bylos nagrinėjimo metu, prieš teismo posėdį, siekė daryti nepagrįstą poveikį byloje apklaustam liudytojui. Atsakovo vertinimu apeliantė, susitarusi su minėtu asmeniu, slepia faktiškai gaunamą darbo užmokestį ir dirbtinai modeliuoja situaciją apie sunkią finansinę padėtį.

24.4. Dėl įskaitymo ir skubaus vykdymo apeliantei nepriimtina, jog teismas tenkino ne jos reikalavimą dėl 360 Eur išlaikymo priteisimo, o nustatė 300 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis bei nustatė sprendimo dalį vykdyti skubiai. Apeliantės nesutikimas su priteisto išlaikymo dydžiu ir jo nukreipimu skubiam vykdymui neparemti jokiais teisiniais argumentais, netgi priešingi nustatytam teisiniam reguliavimui. Apeliantė iš esmės kvestionuoja sprendimu priteisto išlaikymo dydžio nukreipimą skubiam vykdymui, kuris įsakmiai numatytas įstatyme, todėl sprendimas ginčijamoje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas.

24.5. Įsiskolinimo už vaiko išlaikymą klausimas sprendimu išsamiai išanalizuotas ir pagrįstas kasacinio teismo praktika, byloje nėra ginčo, jog šalys gyvena tame pačiame name, kartu su šalių vaiku. Byloje pateikti atsakovo banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad per 2021-2024 m. laikotarpį atsakovas į apeliantės banko sąskaitą yra pervedęs 17 785 Eur. Apeliantė nurodytos prezumpcijos nepaneigė ir neginčijo, priešingai, patvirtino, kad atsakovas apeliantei pervesdavo įvairias sumas bendroms išlaidoms šalims gyvenant kartu. Taigi, ši teismo sprendimo dalis yra išsami ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

24.6. Nutraukiant santuoką pagrindinis nesutarimas buvo dėl nekilnojamojo turto, registruoto kaip ieškovės asmeninė nuosavybė. Siekiant išsiaiškinti tikrąją šio turto kilmę byloje buvo apklausti liudytojai, tarp kurių apeliantės tėvas L. V. ir motina A. V.. Nepaisant to, kad apeliantės tėvai stengėsi palaikyti pastarosios poziciją dėl ginčo namo padovanojimo asmeninės nuosavybės teise, byloje ištiri duomenys teismui leido sutikti su atsakovo priešieškinyje nurodytais argumentais, jog paminėtas turtas šalių santuokos metu buvo įgytas/pastatytas iš bendrų abiejų sutuoktinių lėšų ir darbo, todėl pagrįstai laikytinas šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinu turtu. Apklausiami apeliantės tėvai patvirtino, kad ginčo namą dovanojo dukrai gyventi su šeima, nors byloje buvo nustatyta, kad šalys šį namą statė iš savo santuokinių lėšų išimtinai šeimos reikmėms.

24.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje buvo būtina nuginčyti tam tikrus sandorius, nuginčyti šalių nuosavybę į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nuginčyti deklaraciją, kurios pagrindu apeliantės tėvams atsirado nuosavybės teisė į namą, nuginčyti dovanojimo sandorį, kurio pagrindu apeliantė įgijo asmeninę nuosavybę į turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantė, neatsižvelgdama į teismų nuosekliai formuojamą praktiką, formaliai ir atsietai nuo kitų teisės normų interpretuoja CK 3.90 straipsnio normos taikymą, bei nepagrįstai teigia, kad šiuo pagrindu pareikštas reikalavimas negalėjo būti tenkintas. Nei sprendime, nei priešieškinyje nėra nurodyta, kad atsakovo reikalavimas tenkintinas išimtinai CK 3.90 straipsnio pagrindu, pažymėtina, kad atsakovo reikalavimas tenkintas sistemiškai taikant CK normas, reglamentuojančias santuokos metu įgyto turto teisinį režimą. Liudytojų parodymai bei faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad aptariamas nekilnojamasis turtas įgytas (sukurtas) apeliantės ir atsakovo šeimos poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

27. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. vasario 13 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis buvo patenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

28. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – dokumentus, pagrindžiančius gaunamo darbo užmokesčio dydį. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, šiais duomenimis ieškovė grindžia apeliacinio skundo reikalavimą, susijusį su išlaikymo ginčo šalių sūnui dydžio nustatymu, taip pat prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

29. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Vadovaudamasis CPK 180 straipsniu, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

30. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliantės naujai pateikti įrodymai yra susiję su apeliaciniame skunde pareikštais reikalavimais, šį skundą papildo, todėl, siekiant išsamiai įvertinti teisingam šios bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, apeliantės pateikti įrodymai priimami ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais. Pastebėtina ir tai, kad apeliantės pateiktų dokumentų apimtis yra nedidelė, todėl naujai pateiktų įrodymų priėmimas neturės įtakos bylos išnagrinėjimo trukmei.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

31. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė A. V. ir atsakovas M. M. 2 000 m. spalio 7 d. sudarė santuoką Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 139). Santuokoje šalims gimė dukra A. M., gim. 2004 m. kovo 13 d., ir sūnus U. M., gim. 2010 m. lapkričio 29 d., kuris ginčui aktualiu laikotarpiu yra nepilnametis.

32. Santuokos metu šalys 2014 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4637 pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitus inžinierinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodytam turtui 2014 m. rugsėjo 15 d. sutartinės hipotekos Nr. 2-12762 pagrindu įregistruota hipoteka. Ginčo byloje nėra dėl aplinkybės, kad nurodyto turto vertė – 78 197,41 Eur.

33. Byloje taip pat nustatyta, kad santuokos metu ieškovė A. V. 2019 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutarties Nr. 2492 pagrindu asmeninės nuosavybės teise iš savo tėvų A. V. ir L. V. įgijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Iki dovanojimo sutarties sudarymo nuosavybės teisė į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruota ieškovės tėvų A. V. ir L. V. vardu pagal 2012 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3449, o nuosavybės teisė į pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – ieškovės motinos A. V. vardu pagal 2018 m. spalio 2 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-181002-02362. Nurodyto turto vertė pagal atsakovo pateiktą 2024 m. rugsėjo 20 d. konsultacinę išvadą – apie 202 000 Eur. Ginčo byloje nėra dėl aplinkybės, kad paminėtame pastate yra šalių šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta.

34. Nustatyta, kad santuokos metu atsakovas įgijo dvi transporto priemones, taip pat kad šalys ir AB „Swedbank“ 2014 m. liepos 23 d. sudarė kredito sutartį Nr. 14-055096-FA, pagal kurią ieškovei ir atsakovui iki 2039 m. liepos 15 d. buvo suteiktas 50 393,88 Eur kreditas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini)) įkeitimu.

35. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, o atsakovas atitinkamus reikalavimus suformulavo pateikdamas priešieškinį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2025 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė ginčo šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina ir jo bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką, priteisė išlaikymą, išsprendė turto padalijimo bei kitus klausimus. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti jos nurodytu būdu. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje išspręsti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, atsakovo mokėtino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, atsakovo išlaikymo įsiskolinimo dydžio, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės formos ir jo padalinimo, kompensacijos priteisimo nutraukiant santuoką, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

36. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo nustatyta atsakovo ir nepilnamečio ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos sąlyga, pagal kurią tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną savaitę dvi darbo dienas pasirinktinai, atsižvelgiant į vaiko užimtumą mokykloje bei tėvo užimtumą darbe, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos po ugdymo užsiėmimų (būrelių) ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 20 valandos, apie sūnaus paėmimą informuojant vaiko motiną dieną prieš paėmimą. Apeliantės teigimu, nurodyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos sąlyga yra neapibrėžta, suteikianti galimybę vien tik atsakovui pačiam spręsti, kurią dieną jis paims vaiką iš mokyklos ir grąžins į gyvenamąją vietą vėlai vakare arba leidžia neatlikti šio veiksmo, arba jį įgyvendinti savo nuožiūra, be to, tai gali sutrukdyti vaikui tinkamai pasiruošti pamokoms.

37. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

39. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios nulemtų poreikį riboti tėvo bendravimą su vaiku darbo dienomis, tokių aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgdama į vaiko tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, taip pat ginčo šalių nepilnamečio vaiko interesą turėti saugų ryšį su abiem tėvais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, kad aptariama atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos sąlyga, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrauja ir darbo dienomis, būtent ir užtikrina tinkamą vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais įgyvendinimą. Pastebėtina, kad ginčo byloje nėra dėl aplinkybės, jog atsakovas su ieškove ir jų nepilnamečiu vaiku faktiškai gyvena tame pačiame name, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tėvui bendraujant su vaiku darbo dienomis skundžiamame sprendime nustatytu laiku galėtų būti neužtikrinamos sąlygos namų darbams ruošti, vaiko laisvalaikiui ar kt., kaip siekiama pagrįsti apeliaciniame skunde. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas negalėtų užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui ruošti namų darbus, neatsižvelgtų į jo dienos ritmą, sudarytų kliūtis lankyti būrelius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paminėti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

40. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 300 Eur kiekvieną mėn. mokamą išlaikymą ginčo šalių vaikui. Išlaikymo dydis, apeliantės teigimu, turėtų būti 360 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas šį dydį sumažino nepagrįstai remdamasis geresne ieškovės turtine padėtimi, t. y. didesnėmis pajamomis.

41. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį gali būti minimalus darbo užmokestis, tačiau šis dydis nėra lemiamas, išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

42. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

43. Nagrinėjamu atveju ginčo nekilo dėl aplinkybės, kad ginčo šalių vaiko poreikiams užtikrinti, atskaičius valstybės mokamą 96,25 Eur išmoką (vaiko pinigus), yra reikalinga 717,91 Eur suma, tačiau ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovo teiktinas išlaikymas turėtų būti 300 Eur. Apeliantės vertinimu, ginčo šalys išlaikymą vaikui turėtų teikti po lygiai, t. y. po 360 Eur, be to, šis išlaikymo dydis atitinka minimalios algos kriterijų. Teisėjų kolegija sutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.

44. Įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija šiuo atveju neturi pagrindo daryti išvadą, kad ginčo šalių turtinė padėtis objektyviai skiriasi tokia apimtimi, kuri nulemtų poreikį sumažinti atsakovo skiriamo išlaikymo dydį iki mažesnės sumos nei pusė vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, t. y. 300 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi duomenis apie tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji dirbo ir per mėnesį gavo apie 1 800 Eur darbo užmokesčio. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė duomenis apie tai, kad buvo nušalinta nuo pareigų, o vėliau atleista iš vidaus tarnybos, todėl ilgą laiką negaudavo jokių pajamų ir išmokų, kol 2025 m. sausio 13 d. ieškovė įsidarbino ir vidutiniškai gauna apie 823,52 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Bylos duomenimis, atsakovas nuo 2023 metų rugsėjo mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. buvo bedarbis, o nuo 2024 m. gegužės 17 d. dirba, per mėnesį gauna apie 578 Eur darbo užmokesčio, taip pat 393,87 Eur pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Šios aplinkybės pagrindžia, kad ginčo šalių per mėnesį gaunamos pajamos iš esmės yra panašaus dydžio, todėl abi ginčo šalys išlaikymą sūnui turėtų teikti lygiomis dalimis, t. y. po 360 Eur.

45. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. buvo bedarbis ir kad įsidarbinęs gavo mažesnes pajamas nei ieškovė, nenustatinėdamas tokios situacijos susiklostymo priežasčių. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šalys turėtų sveikatos sutrikimų, būtų nedarbingos, priešingai – bylos duomenys patvirtina, kad abi šalys yra darbingo amžiaus ir yra vienodai pajėgios sūnui teikti išlaikymą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002). Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Šiuo atveju nesant duomenų apie objektyvias priežastis, dėl kurių atsakovas tam tikru laikotarpiu nedirbo ar negalėjo gauti tokio pat dydžio pajamų kaip ir ieškovė, paminėtomis aplinkybėmis negali būti remiamasi nustatant mažesnį atsakovo skiriamo išlaikymo dydį.

46. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo M. M. nepilnamečio vaiko U. M. išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis įmokomis po 360 Eur nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2024 m. birželio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, tenkinti visa apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos 2024 m. birželio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo ginčo šalių sūnui priteisimas.

47. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo už 3 metus, kuris buvo apskaičiuotas 360 Eur per mėnesį mokėtiną išlaikymą padauginus iš 36 mėnesių (3 metų), kas sudaro 12 960 Eur. Apeliantės teigimu, atsakovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, o tuo labiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, jog asmeniškai pirko maistą, drabužius, apmokėjo kitokias nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas.

48. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, jog išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

49. Nors nagrinėjamu atveju ir nustatyta, kad nuo 2020 m. šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovas po nurodytos datos liko gyventi tuose pačiuose namuose kaip ir ieškovė ir ginčo šalių sūnus. Ginčo byloje taip pat nėra dėl aplinkybės, kad atsakovas aktualiu laikotarpiu (2021 – 2024 m.) reguliariai pervedinėjo ieškovei įvairaus dydžio pinigines sumas, paskirtyje nurodydamas „sąskaitos papildymas“, ką pati ieškovė nurodo ir apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų, atsakovo ieškovei pervedamos sumos buvo įvairaus dydžio (nuo 50 Eur iki 1 400 Eur, dažniausiai (vidutiniškai) apie 300-400 Eur). Nors dalis šių išlaidų, kaip nurodoma ir ieškovės apeliaciniame skunde, galėjo būti skiriamos ieškovės namo išlaikymo išlaidų kompensavimui, atsakovui gyvenant tame pačiame name, ieškovė neįrodė, kad visos atsakovo pervestos lėšos buvo skirtos vien nurodytam tikslui ir kad nė dalis šių lėšų negalėjo būti skirtos sūnui išlaikyti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų atsisakęs sūnui teikti išlaikymą ar nesurūpinęs sūnumi. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu atsakovas reguliariai lėšas pervesdavo ir pilnametei dukteriai, o tai aptartų aplinkybių kontekste tik dar labiau sustiprina įsitikinimą, kad lėšos, kurias atsakovas reguliariai pervesdavo ieškovei, buvo skirtos ne tik atsakovo gyvenimo bendrame būste išlaidoms kompensuoti, bet ir sūnui išlaikyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tikėtina ir tai, kad atsakovas, gyvendamas tame pačiame būste kaip ir ieškovė bei jų nepilnametis sūnus, galėjo sūnų remti ir tiesiogiai. Ieškovė šių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliaciniame skunde nepaneigė. Taigi šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad iš tiesų yra susidaręs ieškovės nurodytas išlaikymo įsiskolinimas, todėl šio ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo netenkina.

50. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dalis dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalinimo santuokos nutraukimo metu laikytini visiškai nepagrįstais. Apeliantės teigimu, turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, nes buvo įgytas santuokos metu, o turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir neturi būti dalinamas santuokos nutraukimo metu, nes žemės sklypas buvo įgytas ieškovės tėvų dar iki šalių santuokos sudarymo, o vėliau žemės sklype buvo pastatytas namas, kuris buvo sukurtas ieškovės tėvų pagal deklaraciją, vėliau šis turtas pagal dovanojimo sutartį buvo padovanotas asmeninės nuosavybės teise ieškovei.

51. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, arba turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai).

52. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija yra nuginčijama, tačiau šią prezumpciją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis).

53. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

54. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 3.88 straipsnis vertintinas kaip norma, kuri detalizuoja bendrąją normą, jog visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ši norma taip pat nustato, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno vardu jis įgytas – vieno ar abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

55. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė A. V. 2019 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise iš savo tėvų A. V. ir L. V. įgijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Iki dovanojimo sutarties sudarymo nuosavybės teisė į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruota ieškovės tėvų vardu pagal 2012 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, o nuosavybės teisė į pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – ieškovės motinos A. V. vardu pagal 2018 m. spalio 2 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą.

56. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamasis turtas, kuris yra registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip ieškovės asmeninė nuosavybė, šalių santuokos metu buvo įgytas (pastatytas) iš bendrų abiejų sutuoktinių lėšų ir darbo, todėl laikė šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinu turtu. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su paminėta pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada.

57. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovė dar 2013 m. spalio 8 d. kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad yra planuojamos nuosavo gyvenamojo namo statybos. Paminėtas butas, ginčo šalims priklausęs jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, 2013 m. lapkričio 7 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas už 140 000 Lt (40 546,80 Eur). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad ginčo šalys 2015 m. liepos 8 d. su AB „Swedbank“ banku sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 13 000 Eur vartojimo kredito suteikimo. Šios aplinkybės nuosekliai pagrindžia atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, kad šalys nurodytus veiksmus atliko, siekdamos turėti lėšų ginčo gyvenamojo namo statybai. Atsakovas į bylą pateikė ir kitus rašytinius įrodymus (PVM sąskaitas-faktūras, kvitus, su namo statybomis ir įrengimu susijusius užrašus), kurių visuma patvirtina, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo statomas iš abiejų sutuoktinių lėšų. Paminėtą išvadą patvirtino ir teismo posėdžio metu paaiškinimus davę liudytojai. 2025 m. sausio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojai V. A. ir G. P., ginčo name atlikę įvairius statybos ir remonto darbus, paaiškino, kad darbų atlikimo klausimą ginčo name daugiausia derino su ieškove ir atsakovu, liudytojams iš ginčo šalių elgesio susidarė įspūdis, jog namas buvo statomas ieškovės ir atsakovo šeimos gyvenimui (2025 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 191449618_2-39-3-00949-2024-7_2025.01.15). 2025 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu liudytojai V. D. ir G. V., ginčo name atlikę statybos ir montavimo darbus, taip pat nurodė, kad jiems susidarė įspūdis, jog namas buvo statomas ieškovės ir atsakovo šeimai, su jais buvo derinami darbų atlikimo ir atsiskaitymo už darbus klausimai. Liudytojas G. V. papildomai paaiškino, kad langus name montavo kartu su atsakovu dviese (2025 m. vasario 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 191449618_2-39-3-00949-2024-7_2025.02.05). Nors ieškovės tėvai L. V. ir A. V. lankydavosi statomame objekte, teismo posėdžio metu jie negalėjo detaliai atsakyti į su ginčo namo sukūrimu susijusius klausimus, nedavė detalių paaiškinimų nei apie objekte darbą atlikusių asmenų samdymą, nei apie atsiskaitymą su jais. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad į pastatytą ginčo namą gyventi įsikėlė ieškovės ir atsakovo šeima, šiame name abi ginčo šalys gyveno ir bylos nagrinėjimo metu, o ieškovės tėvai nurodytame name niekada negyveno. Taigi šiuo atveju aptartų įrodymų visuma pagrindžia, kad ginčo namas iš esmės buvo statomas iš bendrų sutuoktinių lėšų jų šeimos poreikių tenkinimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukė į dalintino turto balansą.

58. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalino, plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovui mokėtinos kompensacijos dydžio pakeitimu, nepasisakytina, kadangi paminėtas ieškovės reikalavimas dėl atsakovui priteistinos kompensacijos dydžio pakeitimo yra tiesiogiai susijęs su ieškovės reikalavimu dėl dalintino sutuoktinių turto nustatymo, kuris buvo atmestas.

59. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodo, kad ginčo šalys byloje pateikė turtinius ir neturtinius reikalavimus, kurie negali būti aritmetiškai sulyginami.

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nesutinka su paminėtais apeliacinio skundo argumentais. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje ir priešieškinyje pareikštus reikalavimus ir bylos procesinį rezultatą, pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimai patenkinti 58 proc. apimtyje, o likusioje dalyje – atmesti, atsakovo priešieškinio reikalavimai patenkinti 92 proc. apimtyje, o likusioje dalyje – atmesti, ir atitinkamai apskaičiavo kiekvienai iš šalių priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį. Pateikdama argumentus dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, apeliantė nenurodė konkrečių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apskaičiavimą laiko nepagrįstu, taip pat nepateikė jokio alternatyvaus apskaičiavimo, kaip, apeliantės nuomone, turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Dėl šių aplinkybių apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

61. Pastebėtina, kad šia nutartimi pakeitus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo ginčo šalių vaikui priteisimo nustatant, kad iš atsakovo ginčo šalių vaikui priteistina ne 300 Eur, o 360 Eur kas mėnesį mokama suma, šis sprendimas nepadarė esminės įtakos bylos procesiniam rezultatui, įvertinus visus ieškovės ieškinyje ir atsakovo priešieškinyje suformuluotus reikalavimus, t. y. visų ieškovės reikalavimų patenkinimo procentinės išraiškos iš esmės nepakeitė, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nekeičia.

Dėl procesinės bylos baigties

62. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai visa apimtimi netenkino ieškovės reikalavimo dėl 360 Eur kas mėnesį ginčo šalių sūnui teikiamo išlaikymo iš atsakovo priteisimo, nustatydamas, kad atsakovo teikiamo išlaikymo suma turėtų būti 300 Eur. Teisėjų kolegijai nenustačius pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, nustatant, kad iš atsakovo ginčo šalių sūnui priteistina kas mėnesį mokamo išlaikymo suma yra 360 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitoje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ginčui išspręsti aktualias teisės normas, tinkamai vertino įrodymus ir nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, todėl dėl aptariamos ginčo dalies priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio pakeisti, remiantis kitais ieškovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija likusią ieškovės apeliacinio skundo dalį atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

65. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, t. y. buvo patenkinta 1/6 dalis apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų, likę reikalavimai buvo netenkinti. Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas ieškovei nesprendžiamas. Atsakovas pateikė duomenis apie 2 420 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtas teisinių paslaugų išlaidas. Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija maksimalaus atitinkamų išlaidų dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovo turėtų išlaidų dalis, proporcinga ieškovės atmestų reikalavimų daliai (2 420 x 5/6) ir sudaranti 2 016 Eur, priteistina iš ieškovės atsakovo naudai.

66. Pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1 647 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimo klausimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismui priėmus šią nutartį, apeliantei kyla pareiga sumokėti nurodytą žyminį mokestį.

67. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus U. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. birželio 4 d.) iki vaiko pilnametystės.

Kitoje dalyje ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 016 Eur (du tūkstančius šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėDalia TrumpulienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė