- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- 1A-164-557/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01924-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens I. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos A. J. atsakomybei su 500 Eur užstatu, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, I. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 31 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš I. R. išieškota konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, – vertę atitinkanti pinigų suma 6 613 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino, jog įrodyta, kad I. R. 2023-01-14 apie 22.10 val. Palangoje, ties Kastyčio g. 26, vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, 22.18 val. atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu I. R. prašo pakeisti nuosprendžio dalis dėl laidavimo ir specialiosios teisės atėmimo termino: nustatyti 1 metų laidavimo terminą; baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminą nustatyti 1 metams ir 6 mėnesiams.
2.1. Apeliantas nurodo, jog proceso metu jis paaiškino įvykio aplinkybes, nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo padaryto netinkamo poelgio iki pat šiol išgyvena. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nusikalstama veika žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai nepadaryta.
2.2. Teismas padarė teisingą išvadą, kad A. J. yra tinkama laiduotoja, apeliantas patvirtina, kad su ja yra susižadėjęs, netolimoje ateityje ketina susituokti, jų santykiai yra puikūs, grindžiami tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba. Anksčiau jis nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų ir dėl jo nebuvo pradėta jokių ikiteisminių tyrimų. Šis įvykis jam buvo pirmas ir dėl savo netinkamo elgesio jis padarė išvadas ir ateityje nesirengia ir neturi tikslo daryti jokių nusikalstamų veikų.
2.3. Tačiau, apelianto nuomone, teismo jam nustatytas laidavimo terminas 2 metams ir draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams yra neproporcingai ilgi ir turėtų būti sutrumpinti dėl toliau nurodomų motyvų.
Dėl BK 40 straipsnio 4 dalies taikymo
2.4. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo, o komentuojamo straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad laidavimo terminas yra nustatomas nuo 1 iki 3 metų.
2.5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laidavimo terminą 2 metams, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo ir laiduotojos A. J. asmenybes ir padarė išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui jam bus pakankama poveikio priemonė.
2.6. Apelianto nuomone, nustatydamas laidavimo terminą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią asmenims, padariusiems analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nustatomi trumpesni laidavimo terminai: 1 metai (Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-526-995/2022; Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-663-941/2022, 1-180-666/2023, 1-105-1142/2023); 1 metai 6 mėnesiai (Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-602-1142/2022, 1-175-941/2023).
2.7. Kaip matyti iš viešai Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) skelbiamų nuosprendžių, asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paprastai skiriamas laidavimo terminas 1 metams. Suprantama, kad tik teismas turi diskrecijos teisę asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, jeigu tam yra pagrindas. Nagrinėjamu atveju, I. R. nuomone, teismas teisingai taikė jam BK 40 straipsnio 1 dalį, nes tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nuoširdžiai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, žala fiziniams ar juridiniams asmenims nebuvo padaryta ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir ateityje nedarys jokių nusikalstamų veikų.
2.8. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, susijusių su laidavimo termino paskyrimu, o teismų praktika rodo, kad paprastai laidavimo terminas skiriamas 1 metams, todėl, apelianto nuomone, yra pagrindas skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria laidavimo terminas nustatytas 2 metams, pakeisti, nustatant šį terminą 1 metams, tai atitiks proporcingumo ir teisingumo principus.
Dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 68 straipsnio taikymo
2.9. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.
2.10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nustatytą neblaivumo laipsnį, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino byloje esančius jį, I. R., charakterizuojančius duomenis (keletą kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus), kitas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, ir padarė išvadą, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti visiškai pasiekta paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų 6 mėnesių terminui. Teismas konstatavo, kad šis terminas yra mažesnis nei vidutinis terminas, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje, tačiau didesnis nei numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalyje, numatančioje privalomą tokios teisės atėmimą iki 1 metų 6 mėnesių, kai asmens neblaivumas yra ne daugiau kaip 1,5 promilės.
2.11. I. R. sutinka, kad teismas privalėjo jam paskirti vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 167 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju – draudimą naudotis specialiąja teise, tačiau apeliantas nesutinka su teismo nustatytu šios baudžiamojo poveikio priemonės terminu 2 metams ir 6 mėnesiams. Apeliantas pažymi, kad nors teismas ir nurodė, kad jis dirba, tačiau bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu jis pateikė kontraktą, kad dirba Norvegijos Karalystėje ir turi išlaikytinų nepilnamečių vaikų. I. R. pripažįsta, kad praeityje buvo baustas už KET pažeidimus, tačiau padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs, o paskirtos piniginės baudos sumokėtos.
2.12. Teismas skundžiamo nuosprendžio 15 punkte nurodė, kad jis: „<...> keletą kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinė paskirta nuobauda nesumokėta“. Tačiau apeliantas nesutinka su tuo, kad turi galiojančią administracinę nuobaudą, už kurią baudos nėra sumokėjęs. Jis pateikė teismui duomenis, kad protokolas su administraciniu nurodymu jam buvo surašytas už tai, kad 2023-01-14 apie 22.10 val. jis vairavo automobilį neva pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui, tačiau, priešingai, automobilį jis vairavo turėdamas vairuotojo pažymėjimą, išduotą Norvegijos Karalystėje. Matydamas, kad policijos pareigūnai jam neteisėtai surašė administracinį nurodymą, paskirtos piniginės nuobaudos jis nesumokėjo ir administracinis nurodymas tapo negaliojančiu, nes vėliau jam nebuvo surašytas nei administracinio nusižengimo protokolas, nei nutarimas (ANK 613 straipsnio 1 dalis). Todėl iš nuosprendžio turėtų būti pašalinta aplinkybė, kad „paskutinė paskirta nuobauda nesumokėta“.
2.13. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl specialiosios teisės atėmimo termino, teisingai citavo ANK 422 straipsnio 6 dalį, kur numatytas privalomas teisės atėmimas iki 1 metų 6 mėnesių, kai asmens neblaivumas yra ne daugiau kaip 1,5 promilės. Tačiau tokiais atvejais specialioji teisė yra atimama nuo 1 metų. Paprastai pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį maksimalus specialiosios teisės atėmimo terminas (1 metai ir 6 mėnesiai) yra skiriamas asmenims, padariusiems teisės pažeidimus sunkinančiomis aplinkybėms. Todėl, apelianto nuomone, teismas, nustatydamas jam specialiosios teisės atėmimo terminą, neteisingai rėmėsi ANK 422 straipsnio 6 dalimi, kai nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje specialiosios teisės atėmimą reguliuoja BK nuostatos.
2.14. Apelianto nuomone, nustatydamas jam specialiosios teisės atėmimo terminą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad teismų praktikoje asmenims, kurie padarė analogišką nusikalstamą veiką, nustatomi trumpesni šios baudžiamojo poveikio priemonės terminai: 1 metai (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-364-729/2023, 1-348-729/2023); 1 metai ir 6 mėnesiai (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-354-729/2023; Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-1036/2023; Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3223-1034/2022; Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-232-995/2021, 1-526-995/2022, 1-435-999/2022, 1-305-995/2022).
2.15. Kaip matyti iš viešai LITEKO skelbiamų nuosprendžių, asmenims, padariusiems BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dažnai baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise – terminas nustatomas 1 metams ir 6 mėnesiams. I. R. nurodo, kad analizuodamas teismų praktikoje išnagrinėtas bylas jis nerado jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl kitiems asmenims specialiosios teisės atėmimo terminas nustatomas žymiai mažesnis nei jo atveju. Todėl, apelianto nuomone, teismo jam nustatytas draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams yra neteisinga ir neproporcinga poveikio priemonė, juolab, kad praeityje jis niekada nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus.
2.16. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, susijusių su draudimo naudotis specialiąja teise termino nustatymu, o teismų praktika rodo, kad paprastai šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas nuo 1 metų ir 6 mėnesių, todėl, apelianto nuomone, yra pagrindas skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytas 2 metams ir 6 mėnesiams, pakeisti, nustatant šį terminą 1 metams ir 6 mėnesiams, tai atitiks proporcingumo ir teisingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės I. R. apeliacinio skundo turinio matyti, jog I. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam nustatytu laidavimo terminu 2 metams ir prašo šį terminą sutrumpinti iki 1 metų, taip pat nesutinka su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu 2 metams ir 6 mėnesiams ir prašo šios jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 1 metų 6 mėnesių, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad tiek laidavimo terminas, tiek specialiosios teisės atėmimo terminas yra neteisingos ir neproporcingos bei teismų praktikos neatitinkančios poveikio priemonės. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise (BK 68 straipsnis) taikymo termino
5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 67, 68 straipsniais, atleisdamas I. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Priimdamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą.
6. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.
7. Nagrinėjamoje byloje I. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, 22.18 val. atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
8. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018).
9. I. R., kaip pats pripažino, vairuodamas automobilį išgėrė 2 skardines vyno ir jautėsi apsvaigęs, o sustabdytas pareigūnų neigė vartojęs alkoholį, nurodydamas, jog išsigando, jog gali daugiau pripūsti, kai dėl netaisyklingų pūtimų alkotesteris rodė netinkamus duomenis, ir todėl pareigūnams paprašius pakartotinai pūsti, tai daryti atsisakė, vykti į ligoninę tikrintis kraują taip pat atsisakė, nes pasėdėjęs šiltame automobilyje pradėjo jaustis daugiau apsvaigęs nuo alkoholio, o tai reiškia, kad jis gerai suprato grėsmę, kurią kelia jo veika kitų asmenų (kartu ir savo paties) gyvybei, sveikatai ir turtui, todėl pirmosios instancijos teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo 2 metus ir 6 mėnesius, kuri savo dydžiu artimesnė šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiui, negali būti laikoma neproporcinga ir varžančia I. R. teises labiau, negu tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti.
10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nustatytą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertinęs byloje esančius I. R. charakterizuojančius duomenis (keletą kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau baudos sumokėtos) ir kitas aplinkybes, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, nusprendė, kad yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, nurodydamas, kad šis terminas yra mažesnis nei vidutinis terminas, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje, tačiau didesnis nei numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje, numatančiame privalomąjį tokios teisės atėmimą iki 1 metų ir 6 mėnesių, kai asmens neblaivumas yra ne daugiau kaip 1,5 promilės.
11. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus I. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir aplinkybes (pats I. R. pripažino, jog vairuodamas automobilį vartojo alkoholį (nurodė vairuodamas išgėręs 2 skardines po 200 g vyno), tačiau pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį, iš pradžių tai neigė, bekontakčiu alkotesteriu nustačius, kad jo iškvėptame ore yra alkoholio, pripažino išgėręs kelias skardines vyno, tačiau tikrintis neblaivumą po to, kai alkotesteris rodė netinkamą oro mėginį (pasak pareigūno D. R., I. R. tyčia keliskart pūtė į alkotesterį neapžiojęs vamzdelio), pakartotinai pūsti į alkotesterį atsisakė), darytina išvada, kad apylinkės teismo nustatytas artimas vidurkiui specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir baudžiamųjų priemonių paskirčiai, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jo trumpinti.
12. Pagrindo nustatyti trumpesnį uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą nesudaro ir apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad praeityje jis nebuvo teistas ir dėl jo nebuvo pradėta jokių ikiteisminių tyrimų, nors praeityje jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau už savo pobūdžiu nešiurkščius KET pažeidimus, taip pat tai, kad teismas skundžiamo nuosprendžio 15 punkte neteisingai nurodė, kad jis: „<...> keletą kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinė paskirta nuobauda nesumokėta“, nes protokolas su administraciniu nurodymu jam buvo surašytas už tai, kad 2023-01-14 jis vairavo automobilį neva pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui, nors jis vairavo automobilį, turėdamas Norvegijos Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Priešingai, nei teigia apeliantas, iš prokuroro atsiliepime į apeliacinį skundą pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog už 2023-01-14 padarytą administracinį nusižengimą Institucijos 2023-02-15 nutarimu apeliantas yra nubaustas 40 Eur bauda, kuri nėra sumokėta. Sutiktina su apeliantu, kad praeityje jis nėra baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nusikaltimą padariusiam asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra atsakingas jis pats. I. R. ir iki nusikaltimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikaltimo padarymo. Todėl asmeniniai kaltininko poreikiai negali būti vertinami aukščiau valstybės ir visuomenės interesų. Apelianto poreikius atitinkančio trumpesnio draudimo naudotis specialiąja teise termino nustatymas, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.
13. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nusikalstamų veikų, kurios padaromos naudojantis viena ar kita turima specialiąja teise, padarymą, sąmoningai sugriežtino šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą (nuo 2019-04-01 įsigaliojus BK 68 straipsnio 2 dalies pakeitimui, teismas gali uždrausti naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo 1 iki 5 metų (anksčiau maksimalus terminas buvo 3 metai). Be to, įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, taip pat ir dėl vengimo neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui nustatomi neblaivumo požymiai, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje.
14. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad I. R. pirmosios instancijos teismo paskirta aptariama baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo I. R. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas I. R. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai ir vėl nepasikartotų, – kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevairuotų transporto priemonės ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.
15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atleistajam nuo baudžiamosios I. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones terminas, kuris yra artimas BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytos šios priemonės taikymo termino vidurkiui (vidutinis šios baudžiamosios priemonės terminas yra 3 metai), yra neadekvatus ir neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Todėl pagal apeliaciniame skundo nurodytus argumentus nėra pagrindo keisti teismo sprendimo dėl I. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo.
Dėl laidavimo termino
16. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį, laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 2 metų. Laidavimo terminą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje I. R. paskirtas 2 metų laidavimo terminas, atitinkantis įstatyme numatytą šio termino vidurkį, įvertinus apelianto padarytos veikos pavojingumą tiek eismo saugumui, tiek eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, yra proporcingas padarytam nusikaltimui ir prevencinių tikslų pasiekimui. Kartu pažymėtina, kad asmeniui, kuris laikosi įstatymų, laidavimas nevaržo jo teisių ir nesukelia jokių nepatogumų kasdieniame gyvenime, juolab, kad laiduotoja paskirta I. R. sužadėtinė A. J. pagal asmenines savybes ir vidines nuostatas gali užkirsti kelią spontaniškiems ir neapgalvotiems atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės I. R. veiksmams ir daryti teigiamą įtaką jo elgesiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo I. R. nustatytas 2 metų laidavimo terminas yra proporcingas garantas užkardyti galimą jo nusikalstamo elgesio pasikartojimą, minimaliai varžant jo teises.
17. Dėl apelianto skundo argumentų, jog, remiantis teismų praktika, asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paprastai skiriamas laidavimo terminas 1 metams, o draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – nustatomas 1 metams ir 6 mėnesiams (apeliantas daro nuorodą į, be kita ko, apylinkės teismų nuosprendžius ir Vilniaus apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-1036/2023, visų pirma pažymėtina, kad žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimai nesaisto aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų. Priešingai, aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Dėl I. R. skunde minimos Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-1036/2023 pažymėtina, jog šioje byloje Vilniaus apygardos teismas sutiko su apeliacinį skundą padavusios prokurorės pozicija, jog R. F., atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taikymas minimaliam 1 metų terminui yra nepakankamai efektyvus, siekiant paveikti, kad ji ir ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl šį terminą padidino iki 1 metų ir 6 mėnesių, nepaisant teigiamai R. F. charakterizuojančių duomenų (praeityje neteista, iki nagrinėjamo įvykio administracine tvarka nebausta, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, nuobaudą už nagrinėjamo įvykio metu padarytą administracinį nusižengimą sumokėjo, dirba ir darbe charakterizuojama teigiamai, savo noru išklausė 4 akademinių valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos sveikatai). Kita vertus šiais klausimais formuojama teismų praktika yra labai dinamiška ir aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat terminai nustatomi atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybių visumą. Tai yra bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo klausimai, visų pirma priklausantys nuo konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jos pavojingumo bei kaltininko asmenybę charakterizuojančių duomenų.
18. Dėl išvardytų motyvų keisti skundžiamą nuosprendį I. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens I. R. apeliacinį skundą atmesti.