- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- 1-3223-1034/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37786-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- J. R.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
J. R. 2022 m. spalio 3 d. apie 17.45 val. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus gatvėmis, kuomet ties pastatu, Lvivo g. 95, Vilniuje, alkotesteriu patikrinus jos neblaivumą buvo nustatytas 2,66 promilių girtumo laipsnis.
Šiais savo veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji J. R. apklausiama teisiamajame posėdyje kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad važiuodama kamštyje atsitrenkė į priekyje esantį automobilį. Ji neskaičiavo, kiek tą dieną išgėrė alkoholio, buvo nevalgiusi. Ji su draugė gėrė degtinę (duomenys neskelbtini), po to važiavo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Vairuodama automobilį jautėsi normaliai. Galbūt stresas įvykio metu prisidėjo prie to, kad neblaivumo nustatymo metu buvo nustatyti tokie neblaivumo požymiai kaip iš burnos sklindantis alkoholio kapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Šiai dienai gauna pašalpą iš Užimtumo tarnybos. Prašo, kad būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant sutuoktinio S. R. atsakomybei. Su sutuoktiniu santuokoje yra (duomenys neskelbtini) metus, šis sakė, kad palaiko ją. Ji padarė tokią nesąmonę pirmą ir paskutinį kartą. Jai yra nustatytas (duomenys neskelbtini), sausio mėnesį darys (duomenys neskelbtini).
Teisiamajame posėdyje laiduotojas S. R. parodė, kad J. R. yra jo sutuoktinė, jis pateikė prašymą, kad J. R. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo atsakomybei be užstato. Jis labai gerai žino savo žmoną, ji po šio įvykio negeria. Viskas bus gerai, palaikys ją ir kartu išbris iš šios problemos. Jo požiūris į nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinama J. R., yra kategoriškas, tai yra nesuprantama. Sutuoktinė patyrė didelį stresą darbe, viskas susidėjo, tačiau supranta, kad alkoholio gėrimas nėra problemos sprendimas. Ateityje jis daugiau bendraus su sutuoktine, vaikščios, praleis kartu daugiau laiko, daugiau kalbės.
Kadangi kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Iš policijos registro išrašo matyti, kad 2022 m. spalio 3 d. 17.52 val. gautas pranešimas, jog moteris neblaivi už vairo su automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdaužė automobilius „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. D. parodė, kad 2022 m. spalio 3 d. apie 17.50 val. automobiliu „Toyota Rav4“ važiavo Lvivo gatve link Geležinio Vilko gatvės pirmoje eismo juostoje. Stovint spūstyje pajuto smūgį į automobilio galą. Išlipęs iš automobilio pamatė, kaip į jo vairuojamo automobilio galą atsitrenkė automobilis „Toyota Auris“, valstybinių numerių neatsimena. Pamatė, kad prie automobilio vairo sėdi moteris. Moteris net neišlipo iš automobilio, tik jam priėjus moteris atidarė vairuotojo duris ir pasakė, kad ji pagalvojo, kad stabdė ir jo atsiprašė. Jam tik pradėjus eiti prie savo automobilio galo norint nufotografuoti eismo įvykį, „Toyota Auris“ automobilis su atidarytomis vairuotojo durimis pradėjo važiuoti atbulomis ir automobilio durimis kliudė automobilį „Toyota Prius“, kuris stovėjo antroje eismo juostoje. Tada pamatė, kaip prie jos automobilio priėjo „Toyota Prius“ vairuotojas ir moterį sustabdė, kad ji toliau nevažiuotų. Pamatė, kaip „Toyota Auris“ vairuotoja keistai elgiasi priėjus prie automobilio bei pajuto nuo moters sklindantį stiprų alkoholio kvapą, ji sunkiai gaudėsi aplinkoje, moteris jo akivaizdoje alkoholio ar kitų gėrimų nevartojo (b. l. 31).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, kad 2022 m. spalio 3 d. apie 17.50 val. jam priklausančiu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo spūstyje pirmoje eismo juostoje, prieš jį stovėjo automobilis „Toyota Auris“, valstybinių numerių neatsimena. Jis pamatė, kaip minėto automobilio vairuotoja įvažiavo į kitą, prieš ją stovėjusį, automobilį „Toyota RAV4“. Po ko abu automobiliai įjungė automobilių avarinius signalus. Pamatęs eismo įvykį bandė rikiuotis į antrą eismo juostą ir jam dar neįvažiavus į antrą eismo juostą, kadangi tuo metu buvo didelė spūstis, staiga pamatė, kaip automobilis „Toyota Auris“ pradėjo važiuoti atbulomis su atidarytomis automobilio vairuotojo durimis. Dar bandė su garsiniu signalu jai signalizuoti, tačiau „Toyota Auris“ vairuotoja nekreipė dėmesio ir toliau važiavo atbulomis ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį „Toyota Prius“, kuris tuo metu stovėjo ir laukė, kol kas jį praleis į antrą eismo juostą. Po ko jis greitai iššoko iš savo automobilio ir pribėgęs prie automobilio „Toyota Auris“ pamatė prie vairo sėdinčią moterį, kuri nelabai gaudėsi aplinkoje. Pribėgus prie jos jai pasakė, kad ji sustotų, o ji žiūrėdama į jį, jam pasakė, nežino, kaip sustabdyti. Jis laikydamas vairuotojo atidarytas duris garsiai moteriai pasakė, kad ji spaustų stabdžio pedalą. Po ko paskambino 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Matėsi, kad moteris akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, moteris nesiorientavo aplinkoje ir kas įvyko (b. l. 27).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 3 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką su vyriausiuoju patruliu R. R. Patruliuojant apie 18.00 val. iš OVS gavo pranešimą, kad Lvivo g. moteris neblaivi už vairo su automobiliu „Toyota Auris“, valstybinių numerių neatsimena, ir ji apdaužė „Toyota Prius“ ir „Toyota RAV4“. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas, kuris paaiškino, kad važiavo antra eismo juosta Lvivo g. link Geležinio Vilko gatvės ir ties 95 namu pastebėjo, kad yra eismo įvykis, ir prieš jį stovėjęs automobilis Toyota Auris, kuris buvo eismo įvykio kaltininkas, pradėjo važiuoti atbulomis su priekyje atidarytomis vairuotojo durimis, kurios kliudė jo automobilį ir jį apgadino. Po ko jis išlipo iš savo automobilio, priėjo prie automobilio „Toyota Auris“ ir pamatė, kad prie automobilio vairo sėdi moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai J. R., kuri vyriškiui pasirodė esanti neblaivi, ir jis patraukė, kiek šiuo metu atsimena, jos automobilį į šalį, kad netrukdytų eismui. Vyriškis, kiek šiuo metu atsimena, L., kuris vairavo automobilį „Toyota Rav4“, paaiškino, kad jam stovint spūstyje Lvivo g. pajuto, kaip į jo automobilio galinę dalį kažkas atsitrenkė, po ko pamatė, kad tai automobilis „Toyota Auris“, ir priėjęs prie šio automobilio pamatė, kad automobilyje prie vairo sėdi moteris, kuri jam pasirodė neblaivi, kadangi nuo jos sklido alkoholio kvapas bei nerišliai kalbėjo. Nuėjęs bendrauti su „Toyota Auris“ vairuotoja J. R. pajuto nuo jos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, taip pat moteris nerišliai kalbėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje. Po ko jis su kolega patikrino J. R. neblaivumą ir nustatė jos girtumą, tačiau kiek tiksliai, šiuo metu pasakyti negali (b. l. 35).
Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo matyti, kad pranešėjas prašo atvažiuoti policija, nes girta moteris sudaužė dvi mašinas (b. l. 55-56).
Iš Body kameros vaizdo įrašų matyti, kad girdisi pokalbis tarp pareigūno (toliau – P) ir automobilį vairavusios moters (toliau – M). P – Neblaivi dabar esat, gėrėt? M – Jo. P – Prieš kiek laiko? M – Po pietų. Pareigūnas nueina ir iš tarnybinio automobilio atsineša alkotesterį. P – Taip, dabar penkias sekundes. Taip, ramiai pučiam visą laiką, be, be pertraukų. P2 – Du devyni trys, ponia. P- Taip, po 15 minučių pakartosim. Vaizdo įraše matoma, kaip vyksta pokalbis tarp moters ir policijos pareigūno. P – Gerai, ką vartojot? M – Skiestas sultis su degtine (b. l. 51-54).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, automobilio „Toyota Auris“, 2014 metų, vertė yra 8950 Eur su PVM (b. l. 25).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji J. R. parodė, kad 2022 m. spalio 3 d. apie 14.00 val. pradėjo vartoti alkoholį, t. y. gėrė degtinę. Neatsimena, kiek tiksliai išgėrė, bet ne daugiau kaip 0,7 litro. Alkoholį vartojo su drauge, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Po ko nesijautė apsvaigusi ir nusprendė važiuoti į namus su „(duomenys neskelbtini)“ bankui priklausančiu automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji yra šio automobilio valdytoja. Važiuodama Krokuvos g. link Linkmenų ir privažiavusi Linkmenų g. pasuko į kairę į Linkmenų g. ir privažiavusi Lvivo g. pasuko į dešinę pusę. Pamatė prieš save susidariusį automobilių kamštį ir tada stabdė ir truputį atsitrenkė į priešais ją stovėjusį automobilį „Toyota Rav“, valstybinių numerių neatsimena. Tada sustojo, o už galo buvęs automobilis „Toyota Prius“ nusprendė ją lenkti, o ji tuo metu atidarė savo automobilio vairuotojo duris ir norėjo išlipti, kad užpildytų eismo deklaraciją, tačiau jai tik atidarius vairuotojo duris, savo vairuotojo durimis užkabino „Toyota Prius“ šoną. Po ko atvyko policijos pareigūnai ir patikrino jos blaivumą, pirmu pūtimu pripūtė, kiek šiuo metu atsimena, 2,8 promiles, antru pūtimu – 2,66 promiles. Labai gailisi dėl savo neatsakingo elgesio (b. l. 67-68).
Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2022 m. spalio 3 d. 19.03 val. J. R. nustatytas 2,93 prom. neblaivumo laipsnis, tą pačią dieną 19.21 val. nustatytas 2,66 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 14-15).
2022 m. spalio 3 d. neblaivumo nustatymo aktu J. R. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvatus elgesys, nekoordinuoti judesiai (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Teismo vertinimu, kaltinamosios J. R. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamoji J. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji parodė, kad važiuodama kamštyje atsitrenkė į priekyje esantį automobilį. Ji neskaičiavo, kiek tą dieną išgėrė alkoholio, buvo nevalgiusi. Ji su draugė gėrė degtinę (duomenys neskelbtini), po to važiavo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Vairuodama automobilį jautėsi normaliai. Galbūt stresas įvykio metu prisidėjo prie to, kad neblaivumo nustatymo metu buvo nustatyti tokie neblaivumo požymiai kaip iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Tokie kaltinamosios J. R. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 67-68). Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jos prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų L. D., E. M., D. Š. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, alkotesterio duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog J. R. 2022 m. spalio 3 d. apie 17.45 val. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus gatvėmis, kuomet ties pastatu, Lvivo g. 95, Vilniuje, alkotesteriu patikrinus jos neblaivumą buvo nustatytas 2,66 promilių girtumo laipsnis.
Nors kaltinamajame akte, be kita ko, buvo nurodyta, kad „<...> pašaliniams asmenims dėl minėto automobilio vairuotojos sukeltų eismo įvykių iškvietus policijos pareigūnus, pastariesiems <...>“, teismas pažymi, kad šios aplinkybės yra perteklinės, todėl šalintinos iš kaltinimo. Tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ir nesunkina kaltinamosios padėties.
Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas didesnis negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2,66 prom.
Kaltinamosios J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamoji J. R. ir laiduotojas S. R. prašo teismo atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį S. R. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 punktas), ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pirmiausia pastebėtina, kad kaltinamoji J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką J. R. padarė pirmą kartą, būdama anksčiau neteista (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Penkta, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. R. yra (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, bet ne už šiurkščius nusižengimus, registruota Užimtumo tarnyboje.
Kaip minėta aukščiau, teismas nustatė vieną J. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pabrėžtina ir tai, kad apklausiama teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji savo elgesį vertino kritiškai. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog J. R. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.
Šiuo atveju atleisti J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos sutuoktinis S. R. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. R. neteistas, administracine tvarka baustas, bet ne už šiurkščius nusižengimus, baudas sumokėjęs, charakterizuojamas teigiamai, dirbantis. S. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo požiūris į nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinama J. R., yra kategoriškas, tai yra nesuprantama. Sutuoktinė patyrė didelį stresą darbe, viskas susidėjo, tačiau supranta, kad alkoholio gėrimas nėra problemos sprendimas. Ateityje jis daugiau bendraus su sutuoktine, vaikščios, praleis kartu daugiau laiko, daugiau kalbės. Taigi, galima spręsti, kad S. R. su kaltinamąja sieja glaudūs, artimi ryšiai, jie dažnai bendrauja, tarp jų yra artimas ryšys, ilgą laiką trunkanti santuoka, todėl galima pagrįstai tikėtis, kad ateityje S. R. kaltinamosios elgesiui darys pozityvią įtaką.
Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas S. R. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jo asmenybė teigiama, jis kritiškas kaltinamosios elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes kartu gyvena, be to, yra susituokę, jų teigimu, net (duomenys neskelbtini) metus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Taigi, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas netaikant užstato.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
J. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji, vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivi, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,66 prom. Taigi kaltinamoji J. R. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamoji vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, viršijantis vidutinio girtumo ribą, kita vertus – ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad J. R. skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jai realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2022 m. spalio 5 d. (b. l. 71).
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Teismas nustatė, kad automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o AB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 24). Tai nustatyta tiek iš kaltinamosios J. R. paaiškinimų, tiek iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios J. R. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamosios teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamoji panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką, be to, prieš tai vartojusi didelį kiekį stipraus alkoholio (past. – degtinės) važiavo automobiliu gana didelį atstumą – nuo (duomenys neskelbtini) iki savo gyvenamosios vietos, be to, vairuodama sukėlė eismo įvykį, apgadino kitus automobilius. Sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, taip pat ir nustatytų neblaivumo akte neblaivumo požymių, liudytojų L. D., E. M., D. Š. parodymų, alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus, o kaltinamoji sunkiai orientavosi aplinkoje.
Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Papildomai teismas pastebi, kad kaltinamosios turimos sveikatos problemos nešvelnina jos baudžiamosios atsakomybės, nes jos sveikatos būklė neužkirto kelio padaryti nusikalstamą veiką.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina. Nagrinėjamu atveju aktualaus automobilio kaina nustatyta 8950 Eur su PVM, ji neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamosios.
Ikiteisminio tyrimo metu J. R. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ Regitra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
J. R., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoju paskirti S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), netaikant užstato. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti J. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. R. automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 8950 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų).
J. R. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ Regitra.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.