Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2022 m. gruodžio 25 d., apie 01.35 val. (duomenys neskelbtini), A. R., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2022 m. gruodžio 25 d. 01.57 val. alkotesteriu jam nustatytas 1,55 promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis įvyko Kūčių naktį, 1.00 val. nakties, todėl jau buvo gruodžio 25 d. Alkoholį jis vartojo per Kūčias su draugu prie stalo. Daugiausia gėrė alų, galėjo išgerti 5-6 skardines. Kai sėdo prie vairo buvo praėję pusę valandos po alkoholio vartojimo. Jis suprato, jog yra išgėręs ir negali vairuoti. Su jam nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) pasiimti draugo. Vairavo automobilį Audi A4, kuris priklauso jo broliui. Automobilį buvo iš jo pasiskolinęs dieną prieš ir vakare vis dar tebeturėjo raktelius. Kai skolinosi automobilį buvo blaivus. Brolis tik po to sužinojo, kad jis vairavo automobilį neblaivus. Automobilio vertės nežino, automobilis šiek tiek apgadintas. Savo veiksmus vertina blogai, pasielgė neapgalvotai. Dirba (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį. Jo turtinė padėtis nėra ypatingai gera. Pajamos priklauso nuo padarytų normų, nėra nuolatinio dydžio atlyginimo. Vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 2 000 Eur, kitų pajamų negauna, turto, išlaikytinių neturi. Turi kreditorių, jiems per mėnesį sumoka apie 230 Eur. Prašo taikyti laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Laiduotoja būtų jo mama, su kuria jis kartu gyvena. Mama jam gali daryti teigiamą įtaką. Pasižada daugiau nenusikalsti.

Teisiamajame posėdyje laiduotoja pageidaujanti būti G. R. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Supranta, kokia yra laidavimo esmė ir mano, jog būtų tinkama laiduotoja savo sūnui. Jos sūnus yra geras, nuoširdus, jie pasikalba, nes kartu gyvena. Visada yra draugiškas, niekada nekelia problemų, nėra buvę, kad triukšmautų, jis nėra konfliktiškas. Kai išsilaikė teises, visą laiką buvo tvarkingas, todėl neįsivaizduoja, kaip jis taip pasielgė. Dieną prieš įvykį brolis jam davė mašiną, kad galėtų apsipirkti. Ji nėra teista, yra gavusi tik žodinį įspėjimą dėl šviesą atspindinčios liemenės neturėjimo. Ji yra pensininkė, gauna 430 Eur pensiją ir 35 Eur dydžio vienišo asmens išmoką, kitų pajamų negauna. Gyvena dviese su sūnumi. Santaupų neturi, tačiau jeigu reikėtų, galėtų sumokėti iki 500 Eur dydžio užstatą.

Kaltinamajam A. R. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. R. pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sutinka su alkotesteriu užfiksuotais duomenimis apie jo neblaivumą. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina Klaipėdos AVPK pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio duomenų žurnalo kopija, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir kiti byloje surinkti duomenys. Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. R. 2022 m. gruodžio 25 d., apie 01.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad vartojo alkoholį, žinojo, kad negalima vairuoti, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo mama G. R. pateikė prašymą atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. ir jo gynėjas prašymą palaikė, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė taip pat prašė taikyti laidavimo institutą ir atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamojo mama G. R. sutinka būti A. R. laiduotoja, posėdžio metu patvirtino, jog supranta laidavimo instituto esmę. Teisiamojo posėdžio metu G. R. nurodė, kad su sūnumi sutaria gerai, kartu su juo gyvena. Teigė, kad sūnus jos klauso, todėl mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui. G. R. neteista, per pastaruosius 5 metus vieną kartą įspėta administracine tvarka už sąlyginai nedidelio pavojingumo administracinį nusižengimą (b. l. 105). Duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad G. R. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis A. R. neteistas, padarė nusikaltimą, kuris priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, teisiamojo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis dirba, teismo posėdžio metu apklausta jo mama kaltinamąjį charakterizavo teigiamai. Įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis A. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jo elgesio pasekmė.

Civilinių ieškinių dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo byloje nepareikšta.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant A. R. laiduotojos G. R. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus teisiamojo posėdžio metu G. R. pateiktus paaiškinimus apie jos turtinę padėtį, t. y. gyvena su sūnumi, yra pensininkė, jos pajamas per mėnesį sudaro tik 430 Eur pensija ir 35 Eur dydžio vienišo asmens išmoka, didesnių santaupų neturi, darytina išvada, jog laidavimo paskyrimas su užstatu gali būti neproporcingai sunki finansinė našta laiduotojai. Atsižvelgiant į tai, laidavimas paskirtinas be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nustatomas laidavimo terminas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes bus pakankamas laidavimo instituto tikslams pasiekti ir neskiriant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl atleidus A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl jam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Spręsdamas klausimą dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teismas atsižvelgia į tai, kad A. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemonę, šia teise jis naudojosi šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,55 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis automobilį vairavo Kretingos mieste ir ten buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais jis sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pažymėtina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių atsiradimo.

Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat atsižvelgiant į kitas A. R. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, pripažino padaręs nusikaltimą), yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo momento, t. y. 2022 m. gruodžio 27 d. (b. l. 74-76). Teismo nuomone, tokio uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas pagal šios bylos aplinkybes yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad A. R. šiuo laikotarpiu nedarytų naujų nusikalstamų veikų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju A. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas M. R. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog perleisdamas turtą kaltininkui, M. R. žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, taip pat nenustatyta kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo A. R. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2002 metų gamybos transporto priemonių Audi A4 Avant 2.5 TDI kaina Lietuvoje su PVM yra 1 950 Eur (b. l. 27). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas nurodė, kad automobilio reali vertė yra mažesnė, nes automobilis yra apgadintas. Vis dėlto, kaltinamasis ir jo gynėjas neteikė į bylą duomenų apie kitokią transporto priemonės vertę. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, kad minėtas automobilis turi tam tikrų kėbulo apgadinimų, tačiau nėra pagrindo išvadai, jog transporto priemonė turi esminių trūkumų ir negali būti naudojama pagal paskirtį. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir tai, kad automobilis dar iki nusikaltimo padarymo buvo naudojamas su esamais kėbulo defektais. Dėl to teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog reali transporto priemonės vertė galėtų būti iš esmės mažesnė už vidutinę tokios rūšies transporto priemonių kainą Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo išieškotina 1 950 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, apskaičiavo ir teismui pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos už A. R. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 210 Eur.

Pažymėtina, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Taigi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo, atsižvelgiant į konkretų būtino gynėjo skyrimo pagrindą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas (b. l. 74-77) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“, tuo užtikrinant baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vykdymą.

Civilinių ieškinių nepareikšta.

Kompaktinis diskas, kuris pridėtas prie bylos, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. R. atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. R., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 27 d.

Išieškoti iš A. R. transporto priemonės „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 950 Eur.

Išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismui.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, A. R. vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.