- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- 1-305-995/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10860-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Kaltinamasis
- A. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Ginto Pikčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, neištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), turinti profesinį išsilavinimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji A. K. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas.
Kaltinamoji A. K. 2022 m. kovo 30 d., apie 14.30 val., ties pastatu Klaipėdos pl. 76, Palangoje, vairuodama automobilį Volvo C30, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu Hyundai Sonata, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, tai yra 2022 m. kovo 30 d., 16.58 val., jai buvo nustatytas 2,45 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamoji A. K. kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino. Teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir paaiškino, kad 2022 m. kovo 29 d., vakare su A. D. išgėrė 0,5 litro brendžio. 2022 m. kovo 30 d., apie 7.30 val., atsikėlė, jautėsi dar šiek tiek neblaivi. Pavalgiusi ir atsigėrusi kavos, nuėjo dar pamiegoti. Prabudus, apie 13.00 val., ji pagalvojo, kad yra darbo diena, todėl išvažiavo iš namų automobiliu Volvo C30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į Palangos ligoninę. Apie 14.00 val., atvyko į Palangos ligoninę, į automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilį pastatė atbuline eiga tarp kitų automobilių. Kai priparkavo automobilį, sėdint, prie vairuotojo pusės lango priėjo vyras, kuris pasakė „užkabinai mašiną“. Ji išlipo ir kartu su vyriškiu apžiūrėjo savo automobilį bei šalia esantį. Pamatė, kad ant jos automobilio kairės pusės galinio bamperio yra apgadinimas. Ant šalia esančio auksinės spalvos automobilio pamatė apgadinimą ant dešinės pusės galinio bamperio. Vyriškis pradėjo fotografuoti automobilius. Nepajuto, kad atsitrenkė, tik suprato iš to, kad pasakė vyriškis ir pamatė apgadinimus. Apžiūrėjus automobilius, nuėjo į ligoninę. Vyriškis pasakė „kur einat“, jam pasakė, kad eina į darbą. Nuėjus į ligoninę, sutiko kolegę J. Š., kuri pasakė, kad nereikia dirbti. Ligoninėje niekam nesakė, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Nuėjus į savo automobilį, apie 15 min. pralaukė, galvojo, gal išeis minėto auksinio automobilio savininkas. Tačiau nieko nesulaukusi išvažiavo namo atgal į (duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl nelaukė ir niekam nepranešė apie eismo įvykį. Grįžusi A. D. pasipasakojo, kad atsitrenkė į kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Po to, abu vartojo alkoholį. Vartojant alkoholį, jai paskambino kolegė O. M. ir pasakė, kad ji (A. K.) atsitrenkė į S. E. automobilį. (duomenys neskelbtini) jai liepė atvažiuoti, bet ji atsakė, kad dabar atvykti negali, nes jau vartojo alkoholio, paprašė nunešti telefoną iki S. E.. Jis kalbėjo su S. E., taip pat jai pasakė, kad kitą dieną atvyks į darbą ir atsiskaitys dėl jos automobilio. Po kiek laiko paskambino policijos pareigūnas, kuriam nurodė savo adresą ir po kiek laiko jie atvyko. Pirmu pūtimu jai buvo nustatytas – 2,52 promilės neblaivumas, antru - 2,45 promilės neblaivumas.
Be A. K. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 30 d., 14.50 val., atvežė pažįstamą moterį į Palangos ligoninę, Klaipėdos pl. 76, Palangoje. Automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje. Į tą pačią aikštelę atvažiavo automobilis Volvo, kuris atbuline eiga pradėjo parkuotis šalia kito automobilio ir kliudė, atsitrenkė į kitą automobilį. Volvo prisiparkavo šalia to automobilio, į kurį atsitrenkė. Išlipo ir nufotografavo vairuotoją, sėdinčią automobilyje. Priėjęs prie lipančios iš automobilio moters pasakė nemėginti pabėgti iš įvykio vietos. Ji pasakė "ne tavo reikalas". Jai pasakė, kad „atsirėmėt į automobilį“, parodė ranka į tą automobilio vietą, kur ji trenkėsi, tačiau moteris nekreipė dėmesio ir ėjo link ligoninės. Dar paklausė "kur einat", moteris pasakė, kad į darbą ir nuėjo į ligoninę. Dar nufotografavo kitą automobilį, jo valstybinius numerius ir nuėjo į ligoninę. Įsileido ligoninės darbuotoja, koridoriaus gale iš nugaros pamatė einant tą pačią moterį. Minėtai darbuotojai pasakė, kad ta moteris ką tik atsitrenkė į kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Parodė fotonuotraukas, valstybinius numerius. Sėdint automobilyje, atėjo ta pati Volvo vairuotoja, įsėdo į savo automobilį už vairo ir išvažiavo iš aikštelės (t. 1, b. l. 57-63).
Liudytoja E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 30 d. pirmame aukšte, koridoriaus priekyje, pastebėjo nueinančią A. K.. Pasuko galvą link išėjimo / įėjimo durų, pamatė, kad link jų lauke parbėga nepažįstamas vyriškis. Kadangi durys yra rakinamos, jas atrakino. Vyriškis pasakė "gaudykit prigėrusią darbuotoją", sakė, kad įpuolė į mašiną, parodė fotonuotraukas, kuriose buvo matyti dviejų automobilių valstybiniai numeriai. Persirašė valstybinius numerius ir pasakė, kad eina išsiaiškinti, kam priklauso. Nuėjo į patalpas, kur dirba maisto išdavėjos, norėdama surasti (duomenys neskelbtini), nes suprato, kad būtent apie ją vyras ir kalba. (duomenys neskelbtini) paklausė kur yra (duomenys neskelbtini). Ji pasakė, kad (duomenys neskelbtini) šiandien nėra, jai ne darbo diena. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad ką tik (duomenys neskelbtini) matė koridoriuje. (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini), davė jai (E. R.) kalbėti. (duomenys neskelbtini) pasakė "atsitrenkei į kitą automobilį ir pasišalinai", sakė atvažiuoti į darbą išsiaiškinti. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad neatvažiuos, kad atvažiuos rytoj ir viską išsiaiškins. Kalbėdama telefonu (duomenys neskelbtini) neneigė, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Nuėjo pas S. E. į kabinetą, parodė lapelį su valstybiniu numeriu. S. E. patvirtino, kad tai jos automobilio valstybiniai numeriai (t. 1, b. l. 51-54).
Liudytoja S. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 30 d., būnant darbe Palangos miesto ligoninėje, iš bendradarbės O. M. sužinojo, kad bendradarbė A. K. automobiliu aikštelėje kliudė stovintį jos (S. E.) automobilį Hyundai Sonata, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Nuėjusi ir įsitikinus, kad automobilis iš tiesų yra apgadintas, grįžo ir O. M. paprašė paskambinti A. K., kuri atsiliepusi nurodė, kad netyčia apgadino automobilį, tačiau atsisakė atvykti į darbovietę užpildyti deklaraciją. Pokalbio metu bendradarbė kalbėjo nerišliai, atrodė neblaivi, kol galop nutraukė pokalbį ir telefonu nebeatsiliepė. Nepavykus su minėta bendradarbe susisiekti, 2022 m. kovo 30 d., apie 15.40 val., ji iškvietė policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 35-38).
Liudytoja O. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Palangos ligoninėje maisto išdavėja. 2022 m. kovo 30 d., apie 14.30 val., į virtuvėlę atėjo ligoninės darbuotoja E. R. ir paklausė kur yra A. K.. E. R. pasakė, kad ji šiandien nedirba, jai yra laisvadienis. E. R. pasakė, kad A. K. matė darbe. Po pokalbio su E. R., paskambino A. K., kuri nurodė, kad buvo darbe, kad apsiriko su darbo dienomis. Apie jokį eismo įvykį tuo metu nieko nesakė. Nežino, ar ji buvo neblaivi, iš balso nesuprato. Maždaug po 10 minučių, vėl atėjo E. R., kuri paprašė paskambinti A. K., pasakė, kad ji atsitrenkė į gydytojos automobilį ir pasišalino. Paskambino A. K., perdavė telefoną E. R., kuri A. K. telefonu pasakė, kad yra žinoma, jog tai ji atsitrenkė į daktarės automobilį. Tada E. R. grąžino telefoną. Kalbėjo su A. K., sakė atvykti į ligoninę, susitarti, žiūrėti kas ten įvyko. A. K. sakė, kad nevažiuos, sakė, kad atvažiuos kitą dieną į darbą ir pasikalbės. Ji neneigė, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Paklausus, kodėl išvažiavo ir nelaukė, ji atsakė, kad kur ji čia lauks tiek ilgai. Ji vis kartojo, kad nevažiuos dabar, kad tiek toliausiai iš Kretingos nevažiuos. Kalbant telefonu su A. K., ji pasakė nunešti telefoną pakalbėti su ta gydytoja, į kurios automobilį atsitrenkė. Nuėjo pas gydytoją S. E. ir padavė telefoną pakalbėti su A. K.. Gydytoja taip pat sakė jai atvažiuoti, matė, kad gydytoja susinervino (t. 1, b. l. 41-44).
Liudytojas A. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. kovo 29 d., vakare su A. K. išgėrė 0,5 l talpos brendžio. Ryte, apie 11.00 val., jis išvažiavo iš namų. Grįžus po pietų, A. K. automobilis stovėjo kieme. A. K. buvo susinervinusi, kažkas jai skambinėjo, ji su kažkuo kalbėjosi. Tuo metu ji nieko neaiškino, tik pasiūlė išgerti alkoholio. Nežinojo, kad ji kažkur buvo išvažiavusi. Išgėrė 0,7 l talpos 40 laipsnių stiprumo degtinės. A. K. buvo išėjusi kelis kartus į kitą kambarį kalbėtis telefonu. Baiginėjant butelį degtinės, į namus atvyko policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 66-69).
2022 m. kovo 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad policijos pareigūnams dirbant ekipaže „5007“ buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu Klaipėdos pl. 76, Palangoje, dabar rado apgadintą automobilį Hyundai, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelė prie ligoninės. Kaltininkas pasišalinęs, duomenų nežino. Policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu, šalia Palangos miesto ligoninės, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje rastas apgadintas automobilis Hyundai Sonata, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriam buvo nubrėžtas galinis kairės pusės bamperis. Prie automobilio priėjusi pranešėja S. E. nurodė, kad automobilį apgadino bendradarbė A. K., kadangi ši nedarbo dieną, dėl kažkokių priežasčių buvo atvykusi į darbovietę, tačiau greitai iš jos pasišalino. Pranešėja teigė, kad apie apgadinimą jai pranešė bendradarbė O. M., kadangi šiai tiesiogiai telefonu paskambinusi A. K. tai pranešė, ir perdavė tiesioginį pokalbį S. E., kuri pranešėjai nurodė, kad pati vairuodama automobilį netyčia kliudė aikštelėje stovintį pranešėjos automobilį ir jį apgadino, tačiau teigė, jog šiuo metu yra namuose ir atsisakė atvykti į įvykio vietą ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Aplinkybių tikslinimo metu, pranešėja nurodė, kad kalbant telefonu su A. K. ši atrodė neblaivi, kadangi nerišliai dėstė mintis, apskritai sunkiai sekėsi kalbėti. Anot pranešėjos, O. M. teko tiesiogiai bendrauti su į darbą atvykusia kolega A. K., ir ši teigė, kad A. K. buvo neblaivi, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas, dėl ko iš darbovietės ji netrukus pasišalino. Susisiekus telefonu su pasišalinusio automobilio Volvo C30, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. K., ši neneigė, kad vairuodama automobilį adresu Klaipėdos pl. 76., Palanga, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Palangos miesto ligoninės apgadino bendradarbės automobilį, tačiau teigė, kad iš eismo įvykio vietos neva nepasišalino, paklausus kur pastaroji šiuo metu randasi, ji nurodė, kad yra svečiuose adresu (duomenys neskelbtini), vairuotoja kalbėjo nerišliai, atvykti į eismo įvykio vietą atsisakė, kas sukėlė įtarimą, jog ši galbūt yra neblaivi, todėl buvo nuspręsta nuvykti nurodytu adresu pastarąją patikrinti. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), prie namo rastas kieme stovintis pilkos spalvos automobilis Volvo C30, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio galinės kairės pusės bamperis buvo šviežiai apgadintas šį apibraižant. Paklausus prieš kiek laiko A. K. yra vartojusi alkoholį, ji iš pradžių teigė, jog išvis nėra vartojusi alkoholio šią parą, vėliau keisdama aplinkybes teigė, kad alkoholį vartojo prieš 40 min., todėl alkotesteriu buvo patikrintas pastarosios blaivumas, ir pirmuoju pūtimu nustatytas 2.52 promilių, antruoju - 2.45 promilių girtumo laipsnis. Vairuotoja sulaikyta, automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę priklausančią įmonei UAB „Okreta“, esančią adresu Tiekėjų g. 32., Kretinga (t. 1, b. l. 1-2).
Įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuoti automobilio Volvo C30, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio bamperio sugadinimai (t. 1, b. l. 12-26).
Papildomais duomenimis apie eismo įvykį užfiksuoti automobilio Hyundai Sonata, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimai (t. 1, b. l. 73-76).
Pranešimo pažyma nustatyta, kad pranešėja S. E. 2022 m. kovo 30 d., apie 15.39 val., pranešė teisėsaugos institucijai, kad ji adresu Klaipėdos pl. 76, Palangoje, stovėjimo aikštelėje prie ligoninės, rado apgadintą automobilį Hyundai, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaltininkas pasišalinęs, duomenų nežino (t. 1, b. l. 27-30).
Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad 2022 m. kovo 30 d., automobilis Volvo C30, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę priklausančią įmonei UAB „Okreta“, esančią adresu Tiekėjų g. 32., Kretinga (t. 1, b. l. 70).
Kaltinamosios A. K. neblaivumo nustatymo akto duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 30 d., 16.39 val., A. K. nustatytas 2,52 promilės, 16.58 val. - 2,45 promilės girtumas (t. 1, b. l. 148-151).
2021 m. gruodžio 7 d. patikros sertifikatu Nr. 1541832 nustatyta, kad alkotesteris Alcotest 7510, Nr. ARKB-0383 tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2022 m. birželio 7 d. (t. 1, b. l. 151).
2022 m. balandžio 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. 30-ANR_N-5593-2022 nustatyta, kad A. K. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta subendrinta nuobauda – 600 Eur, bauda. Nutarimu konstatuota, kad A. K. 2022 m. kovo 30 d., 15.39 val., vairuodama transporto priemonę Volvo C30, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Klaipėdos pl. 76, Palangos m., nesilaikė saugaus atstumo iki stovinčio automobilio „Hyunday Sonata“ ir stumdamasi atbuline eiga jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešusi nei nukentėjusiajam, nei policijai. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Automobilio „Hyunday Sonata“ savininkei padaryta 200 Eur žala (t. 2, b. l. 27).
2022 m. gegužės 5 d. mokėjimo kvitu nustatyta, kad A. K. jai 2022 m. balandžio 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. 30- ANR_N-5593-2022 paskirtą 600 Eur baudą sumokėjo (t. 2, b. l. 27).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji A. K. 2022 m. kovo 30 d., apie 14.30 val., ties pastatu Klaipėdos pl. 76, Palangoje, vairuodama automobilį Volvo C30, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu Hyundai Sonata, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, tai yra 2022 m. kovo 30 d., 16.58 val., jai buvo nustatytas 2,45 promilių neblaivumas. Kaltinamoji A. K. prisipažino, kad ji atsitrenkusi į svetimą transporto priemonę, iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešė nei automobilio savininkei, nei policijos pareigūnams, o po eismo įvykio, grįžusi namo, vartojo alkoholį. Be kaltinamosios A. K. prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų – tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, PRĮR išrašas apie įvykio pranešimą, transporto priemonės apžiūros protokolas, papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma, fotonuotraukos, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, liudytojų A. J., A. D., S. E., O. M., J. Š., E. R. parodymai bei kita byloje esanti medžiaga, patvirtinančių jos kaltę. Kaltinamosios A. K. kaltė įrodyta. Kaltinamosios veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nusikaltimą A. K. padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad vartoja alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, t. y. numatė nusikalstamos veikos padarinius ir tokių padarinių norėjo.
Kaltinamoji A. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, A. K. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. K., jos gynėjas bei kaip liudytojas apklaustas A. D. pateikė prašymą atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikant užstato (t. 2, b. l. 22).
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Kaltinamoji A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiama pirmą kartą, bausta administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 144-146), nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamoji dirba (duomenys neskelbtini) maisto išdavėja (t. 2, b. l. 141-142).
Šios kaltinamąją ir jai inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad A. K. nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, A. K. nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti jai pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins ją ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. Nors padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, tačiau pažymėtina, kad A. K. teisiama pirmą kartą, iki šio aptariamo eismo įvykio ji nebuvo bausta už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra. Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaip minėta, viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz. argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134- 1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-96-628/2019).
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu A. D. sutiko laiduoti už kaltinamąją A. K. (t. 2, b. l. 23). Jo nuomone, jis yra vertas teismo pasitikėjimo, neteistas, jis yra kaltinamosios sugyventinis, jie gyvena kartu jau trylika metų, jų ryšys yra labai artimas, po įvykio su kaltinamąja kalbėjosi, ir jo požiūriu, kaltinamoji labai gailisi dėl savo tokio poelgio, išgyvena ir itin neigiamai vertina savo elgesį. A. K. klauso jo patarimų, jis ją supranta, jie visus klausimus sprendžia drauge. A. D. mano, kad jo savybės leidžia ir ateityje leis daryti savo šeimos nariui tik teigiamą įtaką ir laiduoti už ją. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. D. nėra teistas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, aktyviai ieškosi darbo statybų srityje, baudžiamojoje byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų.
Įvertinęs A. D. charakterizuojančią medžiagą, tiek kaltinamosios bei jos sugyventinio paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į A. D. asmenines savybes, gyvenimo būdą, į tai, kad A. D. yra kaltinamajai pats artimiausias žmogus, taip pat į tai, kad A. D. niekada nebuvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą, jos atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, jis yra pasiryžęs prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jos sugyventinė daugiau įstatymų nepažeis, teismas turi pagrindą manyti, kad A. D. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei, tai daro ir darys, tad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus.
Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagal laiduotojo A. D. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.
Atsižvelgiant į laiduotojo turtinę padėtį (šiuo metu laiduotojas yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna tik socialinę pašalpą) laidavimas paskiriamas be užstato (BPK 40 straipsnio 1 dalis).
Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. K. bei laiduotojo A. D. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė A. K. (BPK 40 straipsnio 4 dalis).
Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla A. K. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, skiriama, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.
A. K. gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jo ginamajai neturėtų būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones, nes ji automobilio būdama neblaivi nevairavo, o alkoholį vartojo tik po eismo įvykio, tačiau teismas su šiais argumentais sutikti negali.
Byloje nustatyta, jog A. K. 2022 m. kovo 30 d., apie 14.30 val., greta Palangos miesto ligoninės, esančios automobilių stovėjimo aikštelės, vairuodama automobilį atbuline eiga kliudė bei apgadino savo bendradarbės transporto priemonę, net ir būdama liudytojo A. J., pastebėjusio eismo įvykį, perspėta, kad, ji atsirėmė į kitą automobilį ir nemėgintų pabėgti iš įvykio vietos, A. K. iš įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešė nei apgadinto automobilio savininkei, nei policijos pareigūnams, o po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, grįžusi namo, vartojo alkoholį, po ko jai alkotesteriu buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2,45 promilių neblaivumas. A. K. elgėsi itin neatsakingai, žinodama, kad padarė eismo įvykį, be jokios reikšmingos priežasties, galinčios turėti reikšmės taikytinos atsakomybės griežtumui, nevykdė eismo dalyviams (duomenys neskelbtini) punkte nustatytos pareigos įvykus eismo įvykiui, tai yra iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, taip demonstruodama abejingumą galimų neigiamų pasekmių jai ir/ar aplinkiniams atžvilgiu.
Akcentuotina, kad A. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir nusikalstamą veiką, susijusią su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgdamas į valstybės BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus ir pažeidinėti kelių eismo taisykles, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę, tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę ir padarė eismo įvykį, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas 2,45 promilės neblaivumas, be to, ir pačios A. K. paaiškinimų turinį, kuris sudaro pagrindą manyti, kad savo neatsakingą nusikalstamą elgesį ji yra linkusi teisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis (ji teismo posėdžio metu nurodė, kad nepajutusi ir nesupratusi, kad atsitrenkė į svetimą automobilį, dėl to ir pasišalino iš eismo įvykio), teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise šiuo konkrečiu atveju atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, todėl ji yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.
A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi, dirba, neteista, administracine tvarka bausta du kartus, baudas yra sumokėjusi, todėl jai nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. kovo 31 d., kuomet prokuroro nutarimu A. K. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 132-135).
A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (t. 1, b. l. 128-135).
Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmena su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. D., gimusio 1961 m. sausio 25 d., laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti vienerių metų laiduotojo A. D. laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti vienerius metus ir šešis mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones; uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2022 m. kovo 31 d..
A. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmeną su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti byloje.
Išaiškinti A. K., kad, laidavimo metu jai padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui A. D., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Palangos rūmus.