Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-360/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-05-19Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-09-15Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
1A-253-360/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10860-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Eduardas Maškevičius
Advokatai
Alius Galminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-360/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10860-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Jovitai Klimašauskienei,dalyvaujant prokurorui Raimondui Galdikui,atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. ir jos gynėjui advokatui Aliui Galminui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos A. K. gynėjo advokato A. Galmino apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-05-19 nuosprendžio, kuriuo A. K., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. D. laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 1 metus ir 6 mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, skaičiuojant nuo 2022-03-31.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta įrodyta, kad A. K. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas: 2022-03-30, apie 14.30 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini) , vairuodama automobilį “Volvo C30”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu “Hyundai Sonata”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, tai yra 2022-03-30, 16.58 val., jai buvo nustatytas 2,45 promilių neblaivumas.

Šalies argumentai

2. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos A. K. gynėjas advokatas A. Galminas apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį ir A. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo A. D. atsakomybei 1 metų laikotarpiui, laidavimą paskiriant be piniginio užstato, panaikinti A. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metus 6 mėnesius.

2.1. Nurodo, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, yra perteklinė ir nereikalinga. A. K., vairuodama automobilį ir atbuline eiga prisiparkuodama į laisvą vietą tarp dviejų automobilių, iš tikro nepajuto, kaip važiuodama atbuline eiga kliudė nežymiai kitą stovėjusį automobilį. A. K. girdėjo, kaip liudytojas A. J. kažką nurodė jai, tačiau ji nekreipė dėmesio, kadangi buvo pilnai įsitikinusi, kad jokio eismo įvykio nepadarė, todėl nuėjo į savo darbovietę (ligoninę). Nuėjusi į ligoninę, A. K. sutiko savo bendradarbę, su kuria pabendravo ir išsiaiškinusi, kad tą dieną jai buvo ne darbo diena, išėjo iš ligoninės ir su savo automobiliu išvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Grįžusi į namus, su sugyventiniu sėdo prie pietų stalo ir atsidarė brendžio butelį, kadangi tą dieną buvo jų draugystės metinės. Tiek A. K., tiek jos sugyventinis A. D. išgėrė po 50-100 g brendžio, kadangi tą dieną neplanavo daugiau vairuoti transporto priemonių. Maždaug po valandos A. K. paskambino iš darbovietės bendradarbė E. R., kuri pasakė, kad ji su savo automobiliu nežymiai apgadino gydytojos S. E. stovėjusį automobilį “Hyundai Sonata”, todėl paprašė ją atvažiuoti į ligoninę (darbovietę) išsiaiškinti šias aplinkybes. A. K. nurodė bendradarbei E. R., kad šiuo metu negali atvažiuoti į darbą, kadangi yra pavartojusi alkoholio ir negali vairuoti, tačiau jai nurodė, kad kitą dieną atvažiuos į darbą ir atlygins gydytojai S. E. padarytą žalą dėl nežymiai apgadinto automobilio, kadangi ji nepajuto, kaip kliudė jos automobilį. Tas pačias aplinkybes nurodė ir pačiai S. E., su kuria bendravo telefonu, tačiau, kaip matyti, ji pranešė policijai ir policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. K. minėtą dieną vairavo automobilį būdama blaivi ir niekada automobilio nevairuoja būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Jeigu A. K. būtų supratusi, kad padarė eismo įvykį ir nežymiai apgadino kitą stovėjusį automobilį, tikrai būtų pranešusi policijai apie įvykusį eismo įvykį arba būtų informavusi automobilio savininką, kadangi automobilį vairavo būdama blaivi, bei jos automobilis buvo techniškai tvarkingas, su galiojančia technikine apžiūra, bei galiojančiu privalomuoju draudimu. Visiškai nebuvo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kai aplink pilna žmonių, bei tuo labiau, kai pati A. K. dirba toje pačioje darbovietėje. Šiuo metu A. K. suprato, kad negerai pasielgė, nepagalvojo apie tokias gresiančias pasekmes.

2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog A. K. net du kartus yra baudžiama už tą patį minėtą įvykį tiek administracine tvarka, tiek baudžiamąja tvarka. Administracine tvarka A. K. yra nubausta pinigine bauda 800 Eur už tai, kad padariusi eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešusi apie tai policijos pareigūnams ar nukentėjusiojo automobilio savininkui. Policijos pareigūnai, išanalizavę surinktus byloje duomenis, nusprendė už šį pažeidimą A. K. skirti tik piniginę baudą, kadangi automobilis buvo nežymiai apgadintas ir A. K. galėjo nepajusti, kad kliudė kitą stovėjusį automobilį, todėl netaikė administracinio nusižengimo poveikio priemonės­ – specialiosios teisės atėmimo. Šis nutarimas yra pateiktas ir prijungtas prie baudžiamosios bylos.

2.4. Apeliaciniame skunde manoma, kad teismas, atleisdamas A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visiškai nepagrįstai taikė šią baudžiamojo poveikio priemonę – teisių atėmimą, kadangi A. K. vairavo automobilį būdama blaivi. A. K. alkoholį pradėjo vartoti dar nežinodama, kad padarė eismo įvykį, o sužinojusi šias aplinkybes, negalėjo automobilio vairuoti, bei grįžti į darbovietę išsiaiškinti šių aplinkybių. A. K. ne tyčia padarė šią nusikalstamą veiką ir tikrai jos nenorėjo padaryti. Jeigu būtų žinojusi, kad padarė eismo įvykį, tikrai nebūtų vartojusi alkoholio po eismo įvykio, neišsiaiškinusi visų aplinkybių.

2.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad vairuotojo pažymėjimas A. K. yra labai reikalingas, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini) , todėl jai reikia vykti į darbą, bei po darbo grįžti į namus. Taip pat vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas nuvykti pas gydytojus į Kretingos m., Klaipėdos m., į parduotuvę nusipirkti maisto produktų.

3. Teismo posėdyje nuo baudžiamosios atsakomybės atleista A. K. ir jos gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde prašoma neskirti baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, skundžiamu nuosprendžiu, bylos medžiaga, sprendžia, jog keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

5. Apeliaciniame skunde teigiama, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė perteklinė, nereikalinga, automobilį A. K. vairavo būdama blaivi, alkoholį pradėjo vartoti dar nežinodama, kad padarė eismo įvykį, o sužinojusi šias aplinkybes, negalėjo grįžti į darbovietę išsiaiškinti, A. K. ne tyčia padarė šią nusikalstamą veiką, nenorėjo padaryti, o jeigu būtų žinojusi, kad padarė eismo įvykį, nebūtų vartojusi alkoholio neišsiaiškinusi visų aplinkybių. Šie gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

6. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamai A. K. yra itin išsamiai motyvuotas, nesutikti su nuosprendžio argumentais kolegija neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad A. K. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas. Proceso metu A. K. pripažino faktines aplinkybes, jog atsitrenkė į svetimą transporto priemonę, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie eismo įvykį nepranešusi nei automobilio savininkei, nei policijos pareigūnams, o grįžusi namo, vartojo alkoholio. Skundžiamame nuosprendyje visiškai teisingai aptariama, kad byloje yra pakankamai įrodymų – tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, išrašas apie įvykio pranešimą, transporto priemonės apžiūros protokolas, papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma, fotonuotraukos, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, liudytojų A. J., A. D., S. E., O. M., J. Š., E. R. parodymai, patvirtinančių A. K. kaltę. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, esą A. K. nežinojo, jog padarė eismo įvykį, neatitinka įrodymų visumos, byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog ji tiesioginio įvykio liudytojo A. J. buvo perspėta apie įvykį, tai iš dalies pripažįstama ir apeliaciniame skunde, tačiau, to nepaisydama, neišsiaiškinusi aplinkybių, iš įvykio vietos pasišalino. Vertinti byloje esančių įrodymų visumą kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, kolegija nemato pagrindo.

7. Apeliaciniame skunde pastebima, jog A. K. du kartus baudžiama už tą patį įvykį, administracine tvarka jau yra nubausta pinigine bauda už tai, kad padariusi eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešusi apie tai policijos pareigūnams ar nukentėjusiojo automobilio savininkui. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir jokio dvigubo nubaudimo nagrinėjamoje situacijoje nėra. Iš byloje pateikto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-04-28 nutarimo matyti, jog A. K. nubausta 600 Eur bauda už tai, kad 2022-03-30 15.39 val., (duomenys neskelbtini) , vairuodama transporto priemonę „Volvo“, automobilių stovėjimo aikštelėje nesilaikė saugaus atstumo iki stovinčio automobilio „Hyunday Sonata“ ir stumdamasi atbuline eiga, jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi nei nukentėjusiam, nei policijai, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Duomenų, kad šis administracine tvarka priimtas nutarimas būtų panaikintas, nėra. Baudžiamajame procese A. K. inkriminuota BK 281¹ straipsnio 1 dalis, kuri be kita ko numato atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ką A. K. ir pripažinta padariusi skundžiamu nuosprendžiu. Akivaizdu, jog A. K. administracine ir baudžiamąja tvarka nubausta dėl skirtingų veiksmų, atitinkamai – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos bei alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatomas daugiau kaip 1,5 promilės neblaivumas, todėl dvigubo baudimo draudimo principas pažeistas nebuvo.

8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad vairuotojo pažymėjimas A. K. yra labai reikalingas, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini) , todėl jai reikia vykti į darbą, grįžti į namus, nuvykti pas gydytojus, į parduotuvę nusipirkti maisto produktų. Šie apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje.

9. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281¹ straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, 1 metams 6 mėnesiams buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

10. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas A. K. nustatė 1 metų 6 mėnesių šios BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kuris nedaug viršija minimalų numatytą įstatyme. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra išsamiai motyvuotas ir kolegija skundžiamo nuosprendžio argumentams visiškai pritaria. Baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, turi daryti maksimalų poveikį. Tokios poveikio priemonės taikymu siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t. Paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, baudžiamasis įstatymas nepažeistas. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, pakankamai įvertintos baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimui reikšmingos bylos aplinkybės.

11. A. K. nagrinėjamu atveju elgėsi itin neatsakingai, nerūpestingai, būdama įspėta apie tai, kad sukėlė eismo įvykį ir nuvažiavusi iš įvykio vietos, ji iki įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholio, taip demonstruodama abejingumą galinčioms kilti neigiamoms pasekmėms. Kaltininkė privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, todėl ji privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo ji pati ir yra kalta. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės dėl nusikaltimo dienos įvykių eigos, niekaip nelengvina apeliantės atsakomybės bei neleidžia daryti išvados, jog padarytas teisės pažeidimas yra mažiau pavojingas.

12. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu A. K. parinktas žymiai mažesnis nei vidurkis, nedaug minimalią ribą viršijantis specialiosios teisės atėmimo terminas, todėl vertinti kaip aiškiai per ilgą šį baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra pagrindo. Kitos baudžiamojo poveikio priemonės A. K. neskirtos, jai nustatytas ir minimalus laidavimo terminas. Atleidus A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jai nebuvo paskirta bausmė, ji neturi teistumo.

13. Nors apeliaciniame skunde pasisakoma apie teisės vairuoti poreikį apeliantei, tačiau asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl daromo teisės pažeidimo. Aplinkybės, susijusios su A. K. poreikiu vairuoti ir tam tikrais nepatogumais jai, negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė ir yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Asmuo turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams, būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ar būtų neteisinga.

14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos A. K. gynėjo advokato A. Galmino apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasEduardas Maškevičius