Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis Lietuvos Respublikoje, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neturintis neįgalumo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. R., 2023-01-14, apie 22.10 val., Palangoje, ties Kastyčio g. 26, vairavo automobilį „AUDI A4 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, 22.18 val. atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

2. Kaltinamasis I. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Parodė, jog susipykęs su drauge nusprendė išvažiuoti su draugės automobiliu „Audi A4 Avant“ į miestą pasivažinėti. Mašinoje turėjo nusipirkęs alkoholio. Važiuojant atgal link namų nusprendė išgerti turėtą alkoholį, t. y. vyno dvi skardines po 200 g. Važiuojant link namų sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams teigė, jog nėra vartojęs alkoholio. Pūtė į alkotesterį tris kartus, bet alkotesteris dėl netaisyklingų pūtimų rodė netinkamus duomenis. Policijos pareigūnams paprašius pakartotinai pūsti, atsisakė pūsti. Nebepūtė, nes išsigando, jog gali daug pripūsti. Pareigūnai išaiškino, jog atsisakius pūsti į alkotesterį kils baudžiamoji atsakomybė. Vykti į ligoninę tikrintis kraują atsisakė, nes pasėdėjęs šiltame automobilyje pradėjo jaustis daugiau apsvaigęs nuo alkoholio. Suprato, jog pasielgė netinkamai, kad jo vairavimas galėjo sukelti skaudžias ir dideles pasekmes. Prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja paskirti jo gyvenimo draugę A. J..

3. I. R. visiškai prisipažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką ir davus išsamius parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui, kaltinamajam ir jo gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamojo I. R. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

5. Kaltinamasis I. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki 2023-01-14, 22 val., kai vairuojamą automobilį „AUDI A4 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties Kastyčio g. 26 namu, Palangoje, patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai, buvo išgėręs 4 vnt. 200 ml talpos skardines vyno. Priėjęs policijos pareigūnas klausė ar yra išgėręs alkoholinių gėrimų. Atsakė, kad ne. Tada pareigūnas patikrino bekontakčiu alkoholio matuokliu, jis parodė, kad yra išgėręs. Tada pareigūnas atsinešė kitą alkoholio matuoklį ir paaiškino jo naudojimo instrukciją. Dviejų pirmųjų bandymų metu sąmoningai pūtė neteisingai, nes buvo išsigandęs, kad gali įpūsti. Trečią kartą kai davė pūsti į alkotesterį, pūtė tinkamai ir, išgirdęs alkotesterio garsą, pamanė, kad alkotesteris pūtimą užfiksavo, tačiau po kelių sekundžių pareigūnas pasakė, kad paimtas blogas mėginys ir reikės tikrintis dar kartą. Susierzino, nes pamanė, kad alkotesteris sugedęs ir, jeigu tikrinsis dar kartą, alkotesteris gali parodyti klaidingus parodymus, todėl nusprendė daugiau alkotesteriu nebesitikrinti. Vykti priduoti kraują atsisakė, nes pagalvojo, kad jau yra praėję apie 20 minučių ir manė, kad kraujas parodys didesnius alkoholio kiekio parodymus, juo labiau, kad tuo metu pajuto, kad nuo išgerto vyno pradėjo svaigti galva. Tai galimai įtakojo ir patirtas stresas, ir susierzinimas, ir alkis (1 t., b. l. 104-105, 112).

6. Liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-01-14, apie 20 val., draugas I. R. pasiėmė jos automobilio „AUDI A4 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius ir blaivas išvažiavo. I. sakė, kad važiuoja namo. 2023-01-15, apie 1 val., paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad I. R. yra sulaikytas, nes neblaivus vairavo automobilį (1 t., b. l. 44-45, 48-49).

7. Liudytojas D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-01-14, apie 22.04 val., patruliuojant Palangoje, iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad automobiliu „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja galimai neblaivus vairuotojas. Pastebėję šį automobilį, patikrinimui sustabdė Kastyčio gatvėje ties namu Nr. 26. Automobilį „AUDI A4 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo I. R.. Priėjus prie automobilio, nuo I. R. sklido alkoholio kvapas. Klausė ar vartojo alkoholinių gėrimų, I. R. atsakė, kad nėra vartojęs. Bekontakčiu alkotesteriu „Drager Alcotest 5000“ Nr. ARLE 0036 buvo patikrintas I. R. iškvėptas oras. Alkotesterio kiekio matuoklis parodė, kad I. R. iškvėptame ore yra alkoholio. T. P. dar kartą I. R. paklausė ar jis tikrai nevartojo alkoholinių gėrimų. I. R. atsakė, kad maždaug prieš dvi valandas išgėrė 4 nedideles skardines vyno. I. R. buvo paaiškinta, kad reikės pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, kuris neblaivumą išmatuoja promilėmis. I. R. paaiškinta tikrinimo procedūra, kad reikės įkvėpti oro, apžioti alkotesterio vamzdelį ir į jį tolygiai pūsti apie 3-4 sekundes. I. R. pasitikrinti neblaivumą sutiko. T. P. prie I. R. burnos pridėjo alkotesterį su vamzdeliu. I. R. į alkotesterį papūtė neapžiojęs vamzdelio, todėl alkotesteris rodė nepakankamą oro kiekį. T. P. dar kartą paaiškino tikrinimo procedūrą, I. R. ir antrą kartą papūtė į alkotesterį neapžiojęs vamzdelio. Matė, kad jis taip daro tyčia. Alkotesteris vėl parodė, kad mėginiui trūksta oro. Tada I. R. trečią kartą buvo paaiškinta, kad vamzdelį reikia apžioti. Iš trečio karto 22:16 val. I. R. įpūtė į alkotesterį, tačiau alkoholio kiekio matuoklis parodė, kad yra netinkamas oro mėginys. I. R. buvo paaiškinta, kad reikės pasitikrinti neblaivumą dar kartą papučiant į alkotesterį, nes alkotesteris rodo netinkamą oro mėginį. I. R. pūsti į alkotesterį atsisakė, sakydamas, kad jau papūtė, pradėjo elgtis neadekvačiai, trauktis, eidamas link Maironio gatvės. I. R. paaiškinta, kad jei atsisakys nusistatyti neblaivumą, jam bus taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 281-1 str. 1 d. I. R. į tai nereagavo, vis kartojo, kad jau pūtė ir daugiau nebesitikrins. I. R. pasiūlyta vykti į gydymo įstaigą duoti kraujo mėginį neblaivumo nustatymui, tačiau I. R., pasakė, kad niekur vykti nenori ir su niekuo nesutinka. Atliekant neblaivumo nustatymo aktą, I. R. sutiko, kad būtų įvertinta jo bendra asmens būklė, tačiau po būklės įvertinimo ant akto pasirašyti atsisakė (1 t., b. l. 54-57).

8. Iš 2023-01-14 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius. Nurodyta, kad alkoholis buvo vartojamas prieš 2 valandas (1 t., b. l. 73).

9. Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad policijos pareigūnų BODY kameros įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnui pasakius „nu rodo, kad galimai esate kažką pavartojęs, 22:16:17, I. R. atsako“ nu biški jo, prieš 2 valandas“. Į policijos pareigūno klausimą „ką vartojot, kiek vartojot, 22:16:42 I. R. atsako“ gal 4 tas mažas skarbonkėlės vyno“. 22:17:45 I. R. klausia „Kiek yra“. Policijos pareigūnas atsako „tuoj parodys“. I. R. sako „4 skarbonkės bliamba išgėriau 1,43 turi būti, aš žinau“. Policijos pareigūnui pasakius, kad netinkamas pūtimas, reikės dar kartą papūsti, I. R. 22:18:08 atsisako pūsti į alkotesterį, sakydamas, kad jau pūtė. Policijos pareigūnai toliau bendrauja su I. R., prašo dar kartą papūsti į alkotesterį, bet jis atsisako tikrintis neblaivumą. Pareigūnai įspėja I. R. dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą pasitikrinti neblaivumą, I. R. toliau atsisako tikrintis neblaivumą (1 t., b. l. 78-79).

10. Iš „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė automobilio „AUDI A4 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvos Respublikoje 24 240 Eur (1 t., b. l. 58).

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...>, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aukščiau minėti byloje surinkti duomenys patvirtina, kad I. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis, vairavo automobilį „AUDI A4 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis neblaivumą, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Nusikalstamą veiką I. R. padarė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad vairavo transporto priemonę, išgėręs alkoholinių gėrimų, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

12. I. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

13. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. R., jo gynėjas bei kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime apklausta A. J. pateikė prašymą atleisti I. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant A. J. (2 t., b. l. 55).

14. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

15. Kaltinamasis I. R. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 131-134), pagal byloje esančius duomenis, jis keletą kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinė paskirta nuobauda nesumokėta (1 t., b. l. 135-137). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nusikalstama veika žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai nepadaryta. I. R. Lietuvos Respublikoje nedirba, tačiau dirba užsienyje, turi nepilnametį vaiką ir tai suponuoja manymą, kad naujų nusikalstamų veikų jis nedarys.

16. Šios kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad I. R. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. I. R. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, nes jis vairuodamas transporto priemonę būdamas apgirtęs, elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų tiek sau, tiek ir kitiems asmenims, o nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis neblaivumą, vis tik, dėl šių neteisėtų jo veiksmų jokie sunkesni padariniai nekilo, niekas nebuvo sužalotas. Visos šios aptartos aplinkybės neleidžia spręsti apie išskirtinai didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat, kaip minėta pirmiau, I. R. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, o ir įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra.

17. BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.). Taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-239-648/2020 ir kt.).

18. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautas A. J. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu A. J. sutiko laiduoti už savo sužadėtinį kaltinamąjį I. R.. Jos nuomone, ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi neteista (1 t., 161 b. l.), nebausta administracine tvarka (1 t., 155 b. l.), su sužadėtiniu sieja glaudus ryšys, ketina tuoktis, Palangos miesto savivaldybės administracijos pažymos duomenimis administracija nėra gavusi skundų dėl A. J. netinkamo elgesio (1 t., b. l. 159). Teisiamojo posėdžio metu apklausta A. J. papildomai nurodė, kad šiuo metu augina du nepilnamečius vaikus, turi dėl operacijos nedarbingumą, su kaltinamuoju draugauja apie 5 metus, kartu dirba, keliauja, neturi žaliongų įpročių. Jos pajamas sudaro gaunamos socialinės pašalpos apie 600 Eur. Ji po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, ir jos požiūriu sužadėtinis labai gailisi ir išgyvena dėl tokio savo poelgio. A. J. nurodė, kad toks I. R. poelgis yra nepateisinamas ir bus pamoka visam gyvenimui. A. J. mano, kad jos savybės leidžia ir ateityje leis daryti sužadėtiniui ir būsimam sutuoktiniui tik teigiamą įtaką ir laiduoti už jį.

19. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. J. nėra teista, šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, augina du mažamečius vaikus. Baudžiamojoje byloje nėra A. J. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Įvertinęs laiduotoją A. J. charakterizuojančią medžiagą, tiek kaltinamojo bei jo sužadėtinės paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į A. J. asmenines savybes, gyvenimo būdą, į tai, kad A. J. yra kaltinamajam I. R. viena iš artimiausių žmonių ir nėra kitų asmenų, kurie galėtų laiduoti už jį, taip pat į tai, kad A. J. niekada nebuvo teista už nusikalstamų veikų padarymą, jos atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, nebausta administracine tvarka, ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jos būsimas sutuoktinis daugiau įstatymų nepažeis, jos požiūrį į I. R. padarytą nusikalstamą veiką (I. R. neteisina, jo atsakomybės nemenkina, kalbėjosi su savo sužadėtiniu apie įvykį, ir įvykį vertina neigiamai), bei tai, kad ji sutiko padėti savo šeimos nariui, su kuriuo sieja glaudus ryšys, teismas turi pagrindą manyti, kad A. J. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus.

20. Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti I. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą pagal laiduotojos A. J. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai.

21. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininką ir laiduotoją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad A. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog sutinka laiduoti, net ir tuomet, jei teismas paskirtų laidavimą su užstatu, laidavimas, atsižvelgiant į A. J. paaiškinimus apie šeimos finansinę situaciją skiriamas su 500 Eur užstatu (BPK 40 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 500 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiam kaltininkui susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės bei laiduotojos pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojai dėti kuo didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltininkui, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą.

22. Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, I. R. asmenybę, laiduotojos A. J. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė I. R. (BPK 40 straipsnio 4 dalis). Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla I. R. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

23. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad yra pagrindas I. R. skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose. Jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

24. Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. I. R. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Tokiais veiksmais jis kėlė akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, t. y. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

25. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nustatytą neblaivumo laipsnį, įvertinęs byloje esančius atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės I. R. charakterizuojančius duomenis (keletą kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, mano, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti visiškai pasiekta I. R. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dviejų metų šešių mėnesių terminui. Šis terminas yra mažesnis nei vidutinis terminas, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje, tačiau didesnis nei numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje, numatančiame privalomąjį tokios teisės atėmimą iki 1(vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių, kai asmens neblaivumas yra ne daugiau kaip 1,5 promilės.

26. I. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. sausio 31 d., kuomet prokuroro nutarimu I. R. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 123-126).

27. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).

28. Byloje nustatyta, kad I. R., policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo, vairavo automobilį „AUDI A4 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi jis tikrai suprato, jog yra išgėręs ir sąmoningai sėdo už vairo. Kaltinamasis sėdo už vairo be svarbių priežasčių, todėl tokiais savo veiksmais jis sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Taigi I. R. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje, nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

29. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad automobilis „AUDI A4 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o A. J., todėl yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nustatyta viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

30. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. VšĮ „Emprekis“ (leidinys 2022-12) duomenimis, vidutinė automobilio „Audi A4 Avant 3.0 TDI S tiptronic quattro“ (dyzelino, variklio darbinio tūrio 2967 cm³, 2016 metų laidos) kaina be PVM yra 19149,60 Eur, su PVM – 24240 Eur (1 t., b. l. 58). Kaltinamasis teismui pateikė UAB „Pajūrio autorika“ automobilio „AUDI A4 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. 20230120-1, kurioje nurodyta, kad lengvojo automobilio „AUDI A4 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 6613 Eur (2 t., b. l. 12-33).

31. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teismas įrodymus turi vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019).

32. Atsižvelgiant į tai, kad automobilį realiai apžiūrėjo ekspertas bei savo išvadoje nurodė, kokią metodiką naudojo ir kokius apskaičiavimus atliko, teismo vertinimu, nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą reikia vadovautis būtent šios išvados duomenimis, kadangi VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas automobilis, kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo I. R.. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atliktu automobilio vertinimu ir konfiskuotino turto vertės nustatymu, todėl laikytina, kad lengvojo automobilio „AUDI A4 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 6613 Eur, todėl ši suma išieškotina iš kaltinamojo I. R..

33. Teismo vertinimu, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininkui paskirtos ir BK 68, 72 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra pakankamos, adekvačios padaryto nusikaltimo pavojingumui ir I. R. asmenybei bei teisingos, įgalinančios kaltininką iš naujo įvertinti savo elgesį, padedančios formuoti atsakingą požiūrį ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

34. I. R. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b. l. 123-126).

35. Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmena su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. J., gim. (duomenys neskelbtini), laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti dviejų metų laiduotojos A. J. laidavimo terminą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu.

Įpareigoti laiduotoją A. J. per 14 (keturiolika) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą į Plungės apylinkės teismo depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS banke, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama vardą ir pavardę. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją būtina pateikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. Jeigu laiduotoja nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad ji atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, I. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 2 (dvejus) metus 6 (šešerius) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones; uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2023 m. sausio 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš I. R. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „AUDI A4 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6613 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus trylika eurų).

I. R. skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmeną su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti byloje.

Išaiškinti I. R., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.