Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „V. G.“ padavėju - barmenu, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. A. 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 06.35 val., Vytauto g., Palangoje, vairavo automobilį „BMW 328“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. A. prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. A. 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 06.35 val., Vytauto g., Palangoje, vairavo automobilį „BMW 328“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo prisipažinimu, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais: įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, neblaivumo nustatymo aktu ir kita bylos medžiaga. Nusikaltimą R. A. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairavo transporto priemonę, išgėręs alkoholinių gėrimų, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Šios kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad R. A. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, R. A. nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. Nors padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, tačiau R. A. neteistas, jo administraciniai nusižengimai nėra priskirtini prie šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, charakterizuojamas itin teigiamai, o įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautame A. P. R. prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą bei teisiamojo posėdžio metu A. P. R. sutiko laiduoti už savo vaikaitį kaltinamąjį R. A.. Jos nuomone, ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi ji nėra bausta, neteista, anksčiau dirbo Šilutės profesinio mokymo centre dėstytoja, o vėliau – profesijos mokytoja, buvusios darbovietės charakterizuojama kaip reikli sau ir kitiems, teigiamą įtaką kolektyvo veiklos rezultatams daranti, turinti autoritetą pedagogė. Šilutės R. I. whell klubo charakteristikoje nurodyta, kad A. P. R. 2001 – 2002 metais buvo klubo prezidentė, 2022-2003 metais – klubo viceprezidente, ji yra nuoširdi, dėmesinga, taktiška ir atsakinga. Ji yra kaltinamojo senelė, jų ryšys yra itin stiprus, jie nuolat bendrauja, vienas kitu pasitiki. Po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, ir jos požiūriu, kaltinamasis labai gailisi dėl savo tokio poelgio ir itin neigiamai vertina savo elgesį. A. P. R. mano, kad jos savybės leidžia ir ateityje leis daryti vaikaičiui tik teigiamą įtaką ir laiduoti už jį.

Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog A. P. R. nėra teista, bausta administracine tvarka, ji yra pensininkė, charakterizuojama itin teigiamai. Baudžiamojoje byloje nėra A. P. R. neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Įvertinęs A. P. R. charakterizuojančią medžiagą, tiek kaltinamojo bei jo senelės paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į A. P. R. asmenines savybes, gyvenimo būdą, į tai, kad ji yra kaltinamajam artimas žmogus, taip pat į tai, kad ji niekada nebuvo teista už nusikalstamų veikų padarymą, jos atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, charakterizuojama ypač teigiamai, ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jos vaikaitis daugiau įstatymų nepažeis, teismas turi pagrindą manyti, kad A. P. R. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikaltimą pagal laiduotojos A. P. R. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. R.yra pensininkė, jos pajamas sudaro tik gaunama senatvės pensija, be kita ko, ji šiuo metu yra vienintelis asmuo finansiškai padedantis savo vaikaičiui, kuris yra studentas ir jo galimybės gauti pajamų yra ribotos, laidavimas paskiriamas be užstato (BPK 40 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, R. A. asmenybę, laiduotojos asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė R. A. (BPK 40 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla R. A. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad yra pagrindas R. A. skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose. Jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Z. G. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais jis kėlė akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, t. y. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nustatytą neblaivumo laipsnį, į tai, kad eismo įvykis sukeltas nebuvo, įvertinęs byloje esančius atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, mano, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti visiškai pasiekta R. A. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

R. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo 2022 m. rugpjūčio 22 d. (t. 1, b. l. 62-64).

R. A. prašo nekonfiskuoti automobilio, motyvuojant tuo, kad šį automobilį jam nupirko seneliai, todėl būtent jie patirs finansinius nuostolius.

Teismas išanalizavęs baudžiamąją bylą, aplinkybių sudarančių pagrindą tenkinti R. A. prašymą ir jo atžvilgiu netaikyti konfiskavimo instituto, nenustatė.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Byloje nustatyta, kad R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,69 promilių neblaivumas), vairavo jam priklausantį automobilį „BMW 328“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje, nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-648/2019 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

R. A. prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Minėta, kad R. A. yra studentas, neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai. Visos šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad R. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, teismas R. A. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Tačiau vien tai, nėra pagrindas R. A. netaikyti BK 72 straipsnyje reglamentuoto konfiskavimo instituto. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką, pagal kurią kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nėra pagrindas neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018 ir kt.).

Pažymėtina, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis, nors ir padaręs nusikalstamą veiką, jokių realių neigiamų pasekmių, kokios atsiranda nuteisus asmenį, nepatiria (asmeniui nepaskiriama bausmė, jis neturi teistumo). Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi atleidus nusikaltimą padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtent tinkamu baudžiamojo poveikio priemonių parinkimu yra įgyvendinama BK 41 straipsnyje apibrėžta bausmės paskirtis, užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kita.

Nagrinėjamu atveju R. A. automobilį vairavo būdamas neblaivus, todėl pripažintina, kad jis elgėsi itin neatsakingai, žinodamas, kad yra neblaivus (kaip pats nurodė vartojo alkoholinius gėrimus), be jokios reikšmingos priežasties, galinčios turėti reikšmės taikytinos atsakomybės griežtumui, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip demonstruodamas abejingumą galimų neigiamų pasekmių jam ir/ar aplinkiniams atžvilgiu. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei dera su kita R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaip jau minėta, vairavimas esant neblaiviam – yra pavojinga veika, kelianti grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją, o ne administracinę, atsakomybę. Visos šios aptartos aplinkybės rodo, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Įvertinus tai, kas išdėstytą, taip pat nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama transporto priemonė, kas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus ir siekiant užkirsti kelią R. A. naudotis automobiliu, R. A. priklausanti transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuotina.

R. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

2022 m. rugpjūčio 22 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, panaikintinas (t. 1, b. l. 36-37).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų laiduotojos A. P. R. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti vienerius metus ir šešis mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones; uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo 2022 m. rugpjūčio 22 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „BMW 328“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

2022 m. rugpjūčio 22 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 328“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti, kol bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, o automobilį konfiskavus – panaikinti.

Kardomąsias priemones, paskirtas R. A., – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti R. A., kad, laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. P. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Palangos rūmus.