Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, E. L. ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. ir jo gynėjos advokatės Irmos Grikšelienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. P. R. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus ir šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo 2022 m. rugpjūčio 22 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino įrodytu, jog R. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 2022-08-20 apie 6.35 val. Vytauto g., Palangoje, vairavo automobilį BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,69 promilės neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

I. A. skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, kad R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės jį atleido pagal laidavimą, paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metus ir 6 mėnesius ir turto – automobilio BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Apeliantai nesutinka su apylinkės teismo sprendimu dėl turto – automobilio BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir prašo neskirti R. A. šios baudžiamojo poveikio priemonės arba automobilio konfiskavimą pakeisti į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (1 927 Eur) konfiskavimą, arba turto konfiskavimą pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taigi nagrinėjamu atveju aktualus turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) (ne)taikymo klausimas atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Būtent šiuo klausimu teisėjų kolegija ir pasisako.

5. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-104-1073/2019).

6. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

7. BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo diskrecijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto, ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-79-511/2018, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020 ir kt.). Taigi teismo diskrecija dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo reiškia, kad toks sprendimas priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad situacija, kai stipriai apgirtęs asmuo vairuoja transporto priemonę, rodo didelį vairuotojo neatsakingumą, todėl teismų praktikoje pabrėžiamas šios aplinkybės reikšmingumas sprendžiant klausimą dėl automobilio konfiskavimo tikslingumo ir proporcingumo net ir tuo atveju, kai toks asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-17-788/2019).

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. A. vairavo automobilį BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – 1,69 promilės), t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes R. A., kaip pats nurodė, važiavo iš darbo Palangoje į Klaipėdą, būdamas išgėręs 3 alkoholinius kokteilius. Taigi vairuodamas neblaivus R. A. sąmoningai elgėsi pavojingai su kitais eismo dalyviais, suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, t. y., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, panaudodamas automobilį. Minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas.

9. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos priemonė – automobilis BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – priklauso R. A.. Taigi, pagal bendruosius reikalavimus, šis automobilis turėjo būti ir pirmosios instancijos teismo buvo konfiskuotas.

10. Atleisdamas R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir parinkdamas jam baudžiamojo poveikio priemones, iš jų ir ginčijamą turto – automobilio BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskavimą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad R. A., vairuodamas automobilį neblaivus, elgėsi itin neatsakingai, žinodamas, kad yra neblaivus, be jokios reikšmingos priežasties, galinčios turėti reikšmės taikytinos atsakomybės griežtumui, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip demonstruodamas abejingumą galimoms kilti neigiamoms pasekmėms tiek jam, tik kitiems eismo dalyviams. Teismo vertinimu, teigiamai kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės (R. A. buvo teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai) yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nėra pagrindas neskirti automobilio konfiskavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta išsamiu teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių vertinimu ir šiuo klausimu atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

11. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad R. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam pirmojo patikrinimo metu buvo nustatytas 1,88 promilės, antrojo – 1, 69 promilės neblaivumas. Šis kiekis daugiau kaip keturis kartus viršija leistiną minimalią etilo alkoholio koncentraciją ir gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nors dėl R. A. veiksmų, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, nekilo eismo įvykis ir nebuvo padaryta žalos kitiems asmenims ir jų turtui, tačiau tokie R. A. veiksmai, kai jis vairavo neblaivus iš Palangos į Klaipėdą, t. y. kelyje, kur eismas paprastai būna pakankamai intensyvus, Palangos miesto ribose kurortinio sezono metu, neabejotinai kėlė itin didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių ir paties kaltininko sveikatai ir gyvybei bei jų turtui ir tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta galimų labai skaudžių ir negrįžtamų pasekmių. Dėl šių aplinkybių pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog yra pagrindas paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte.

12. Vertinant turto konfiskavimą proporcingumo aspektu, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Akivaizdu, kad šiai nusikalstamai veikai padaryti būtina transporto priemonė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neblaivus R. A. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, taip pažeisdamas visuomenės interesą. Todėl pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad automobilio BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį R. A. panaudojo nusikaltimui padaryti, konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga priemonė, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra būtina, siekiant atimti ar apriboti kaltininkui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus.

13. Apeliantų nurodoma aplinkybė, jog R. A. vardu registruotas automobilis BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pirktas senelių ir jam padovanotas, todėl, apeliantų teigimu, turto konfiskavimas taikomas faktiškai R. A. seneliams, priešingai apeliantų tvirtinimui, neduoda pagrindo išvadai, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas yra neadekvati ir neproporcinga priemonė, kuri varžytų kaltininką labiau nei reikia nuobaudos tikslams pasiekti. Apeliantai neneigia ir tai akivaizdu, jog nusikaltimo padarymo metu automobilio teisėtas savininkas buvo R. A., o ne jo seneliai, kurių nusikaltimo padarymo ir šiuo metu joks teisiškai reikšmingas ryšys su minimu automobiliu nesieja. Pažymėtina ir tai, jog konfiskuojamo automobilio vertė yra palyginti nedidelė, apeliantai ir patys pripažįsta, jog tokio dydžio turtinės sankcijos taikymas R. A. nėra nepakeliama finansinė našta. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teisinės priemonės proporcingumas reiškia teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, kad R. A. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 1,69 promilės girtumas, todėl jis tikrai suprato, jog yra stipriai neblaivus, sąmoningai sėdo prie vairo ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta itin skaudžių ar netgi nepataisomų pasekmių. Apeliantas pats pasirinko savo elgesį ir prisiėmė galimas pasekmes, iš jų ir transporto priemonės konfiskavimą. Išimtinių aplinkybių, dėl kurių automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė, teisėjų kolegija nenustatė, jų nenurodoma ir apeliaciniame skunde.

14. Kartu apeliantai pažymi, kad LAT netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui, ir pateikia nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, kuriomis grindžia argumentą dėl išimties iš taisyklės dėl turto konfiskavimo taikymo, kai ši priemonė būtų akivaizdžiai neproporcinga. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nusikalstamos veikos priemonės – automobilio BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskavimas proporcingumo principo nepažeidžia. Be to, apeliantų minimų ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti (sprendimo pagrindas, motyvacija) nėra tapačios. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinusi visas aplinkybes, svarbias sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, t. y. aplinkybes, apibūdinančias R. A. asmenybę (jis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs šią veiką, teisiamas pirmą kartą, dirba, charakterizuojamas teigiamai), ir tai, kad R. A., kaip pats nurodė, važiavo iš darbo Palangoje į Klaipėdą, t. y. kelyje, kur eismas paprastai būna intensyvus, išgėręs tris alkoholinius kokteilius (pirmojo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,88 promilės, antrojo patikrinimo metu – 1,69 promilės neblaivumas), nagrinėjamoje byloje transporto priemonės konfiskavimas atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, dera su kita R. A., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – ir toks sprendimas atitinka formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-7-144-628/2018, 2K-114-628/2019, Nr. 2K-81-976/2019, 2K-111-222-2019, 2K-104-1073/2019, 2K-18-719/2022 ir kt., taip pat ir skundžiamame nuosprendyje minima LAT praktika). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, sprendimo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – nusikalstamos veikos priemonės (automobilio) konfiskavimo – motyvavimas, kai įvertinamos tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmeninės charakteristikos, tačiau nevertinamos veikos aplinkybės, lemia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (LAT 2019-03-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019).

15. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į R. A. ir jo gynėjos apeliacinio skundo kontekstą, dar kartą pažymėtina, jog siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose pripažįstama, kad turto konfiskavimas yra būtent ta poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje byloje apygardos teismas neįžvelgia.

16. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad R. A. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat tai, kad R. A. praeityje nebuvo teistas, yra studentas ir mokymo įstaigos, taip pat buvusios darbovietės ir Lietuvos kariuomenės būrio vado pavaduotojo charakterizuojamas teigiamai, nevertintinos kaip išskirtinės. Kita vertus, visos jos buvo įvertintos priimant sprendimą atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai dėl R. A. priklausančio automobilio BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo nagrinėjamoje byloje ir mano, jog kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo konkrečiu atveju būtent baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas yra būtinas ir proporcingas, siekiant BK 40 straipsnyje nustatytų tikslų. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininkui priklausančios kelių transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevenciją; ši baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama su kita R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu.

17. Dėl apeliantų skundo argumento, kad tuo atveju, jei teismas manytų, kad neužtenka vienos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, ekonomiškai valstybei būtų naudingiau, kad vietoje baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – būtų išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 927 Eur, kuri nustatyta 2022-09-08 Kelių transporto priemonės vertinimo pažymoje, arba vietoj turto konfiskavimo būtų taikoma kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ir tai užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą ir baudžiamojo proceso tikslus, visų pirma pažymėtina, kad atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y., kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes taikyti R. A. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, kadangi nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę, kaip to prašo apeliantai. Vien tai, jog, kaip nurodo R. A. ir jo gynėja, automobilis BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pirktas R. A. senelių ir jam padovanotas ir šis automobilis jam yra labai brangus kaip senelių dovana, nesant nustatytų kitų aplinkybių ir būtinų sąlygų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti išieškota šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – automobilis BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantų prašoma vietoj automobilio konfiskavimo paskirti R. A. įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamos bylos kontekste būtų mažiausiai veiksminga baudžiamojo poveikio priemonė siekiant tikslų, nustatytų BK 40 straipsnyje, nes, kaip jau minėta, nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas yra visų pirma atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

18. R. A. yra itin jauno amžiaus, dar neturintis pakankamai gyvenimiškos patirties, jam priklausantį automobilį sąmoningai, tyčia panaudojo nusikalstamai veikai daryti, nepaisydamas apeliaciniame skunde deklaruojamų sentimentų senelių dovanotam automobiliui, todėl grėsmė, jog palikus nusikaltimo padarymo priemonę kaltininko žinioje, jis gali vėl panaudoti automobilį panašaus pobūdžio veikai daryti, išlieka pakankamai didelė. Kaip minėta, automobilis yra 15 metų senumo, pakankamai nedidelės vertės, R. A. pusantrų metų yra atimta teisė vairuoti transporto priemones ir bet kuriuo atveju jis dar ilgą laiką negalėtų teisėtai vairuoti automobilio, taigi nėra jokio pakankamai pamatuoto pagrindo pripažinti, jog automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas.

19. Įvertinus visumą nagrinėjamos bylos aplinkybių, apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas – būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Tai, kad turto (automobilio) konfiskavimas suvaržė nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas R. A. BK 72 straipsnio nuostatas taikė tinkamai. Keisti skundžiamą teismo sprendimą dėl automobilio „BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. A. ir jo gynėjos advokatės Irmos Grikšelienės apeliacinį skundą atmesti.