Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorui Gintui Pikčiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

R. R. 2021 m. vasario 18 d., apie 18.20 val., ties Sodų g. ir Taikos g. sankryža, Palangoje, vairavo automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kadangi kaltinamasis R. R. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamojo gynėjas ir prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nustatyta, kad automobilio BMW 530i, benzinas, variklio darbinis tūris 2979 cm³, gamybos metai – 2003-2006, kaina su PVM yra 3900 Eur (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. R. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. Kaltinamasis R. R. prisipažino, kad išvakarėse vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, o įvykio dieną išgėrė du butelius alaus, ir po to, būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų - tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, vaizdo įrašas, kita byloje esanti medžiaga, patvirtinančių jo kaltę. Kaltinamojo R. R. kaltė įrodyta. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis R. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, R. R. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Šios kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad R. R. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, R. R. nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. Nors padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, tačiau pažymėtina, kad įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautame L. R. prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą bei teisiamojo posėdžio metu L. R. sutiko laiduoti už savo sutuoktinį kaltinamąjį R. R.. Jos nuomone, ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi neteista, dirba UAB „V“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vedėja, darbovietės charakterizuojama teigiamai. Ji yra kaltinamojo sutuoktinė (b. l. 101), santuokoje jie gyvena dvidešimt penkis metus, po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, ir jos požiūriu, kaltinamasis labai gailisi dėl savo tokio poelgio ir itin neigiamai vertina savo elgesį. L. R. mano, kad jos savybės leidžia ir ateityje leis daryti sutuoktiniui tik teigiamą įtaką ir laiduoti už jį.

Teismui į bylą pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje L. R. apibūdinama kaip atidi, principinga, reikli sau ir kitiems, pareiginga darbuotoja (b. l. 99). Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog L. R. nėra teista, dirba, charakterizuojama teigiamai. Baudžiamojoje byloje nėra L. R. neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Įvertinęs laiduotoją L. R. charakterizuojančią medžiagą, tiek kaltinamojo bei jo sutuoktinės paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į L. R. asmenines savybes, gyvenimo būdą, veiklos pobūdį, į tai, kad L. R. yra kaltinamajam artimas žmogus, taip pat į tai, kad L. R. niekada nebuvo teista už nusikalstamų veikų padarymą, jos atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, charakterizuojama teigiamai, ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jos sutuoktinis daugiau įstatymų nepažeis, teismas turi pagrindą manyti, kad L. R. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikaltimą pagal laiduotojos L. R. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai. Laidavimas paskiriamas be užstato (BPK 40 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, R. R. asmenybę, laiduotojos L. R. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė R. R. (BPK 40 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla R. R. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad yra pagrindas R. R. skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose. Jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. R. R. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais jis kėlė akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, t. y. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nustatytą neblaivumo laipsnį, į tai, kad eismo įvykis sukeltas nebuvo, įvertinęs byloje esančius atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, mano, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti visiškai pasiekta R. R. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerių metų ir šešių mėnesių terminui.

R. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. vasario 19 d., kuomet prokuroro nutarimu R. R. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 50-51).

R. R. ir jo gynėjas prašo nekonfiskuoti automobilio ir konfiskuotino automobilio vertės, tačiau jei teismas manytų, kad konfiskavimas yra būtinas, prašo netaikyti pilnos konfiskuotinos automobilio vertės, kadangi šis automobilis yra vienintelė veikianti šeimos transporto priemonė, skirta šeimos poreikiams tenkinti, su juo jis vyksta į darbą Klaipėdoje, veža šeimos narius pas gydytojus, esant karantinui automobilis vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį, saugant paties ir jo šeimos sveikatą. Pažymi, kad jis turi dar vieną automobilį, bet jis yra sugedęs, o važiuoti viešuoju transportu nėra tinkama galimybė, kadangi jis rizikuotų tiek savo, tiek savo šeimos sveikata bei gyvybe. Neturėdamas galimybės nuvykti į darbą – jis prarastų darbą.

Teismas išanalizavęs baudžiamąją bylą, aplinkybių sudarančių pagrindą tenkinti R. R. prašymą ir jo atžvilgiu netaikyti konfiskavimo instituto, nenustatė.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Byloje nustatyta, kad R. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,92 promilių neblaivumas), vairavo jam priklausantį automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje, nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

R. R. prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl savo elgesio gailisi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Minėta, kad R. R. dirba, neteistas, nebaustas, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad R. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, teismas R. R. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Tačiau vien tai, nėra pagrindas R. R. atžvilgiu netaikyti BK 72 straipsnyje reglamentuoto konfiskavimo instituto. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką, pagal kurią kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nėra pagrindas neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju R. R. automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas – 1,92 promilės, neblaivumas, esant kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė. Nors kaltinamasis ir nurodo, kad jautėsi blaivus, tačiau esant kraujyje tokiam kiekiui alkoholio, asmuo negali jaustis taip, kaip būdamas blaivus ar esant įstatymo leistinam apsvaigimui nuo alkoholio – nuo 0,0 iki 0,4 promilės. Teismo vertinimu, kaltinamasis tikrai suprato, jog yra neblaivus, sąmoningai sėdo prie vairo ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta itin skaudžių ar netgi nepataisomų pasekmių. Vien tai, kad R. R., žinodamas, jog automobilis yra reikalingas jam ir jo šeimai, o transporto priemonės netekimas sukeltų jam didelių nepatogumų, vairavo būdamas neblaivus, rodo R. R. didelį neatsakingumą. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, egzistuojantis virusas, kaip ir kitos kaltinamojo nurodomos aplinkybės, nesustabdė jo nuo girtavimo ir vėlesnio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Kaltinamasis pats pasirinko savo elgesį ir prisiėmė galimas pasekmes, iš jų ir transporto priemonės konfiskavimą. Be to, R. R. paaiškinimų turinys sudaro pagrindą manyti, kad savo neatsakingą nusikalstamą elgesį jis yra linkęs teisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis – jis teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo pagyrios ir jis jautėsi blogai, todėl dar išgėrė alaus, jis nesijautė neblaivus ir manė galintis vairuoti. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad R. R., jam įtartinai manevruojant kelyje, jį sustabdžiusiems pareigūnams, neatskleidė tiesos, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus, ir tik vėliau nurodė, kad alkoholį vartojo 2021 m. vasario 17 d., t. y. prieš įvykio dieną, tačiau patikrinus jo neblaivumą, pirmu pūtimu jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis - 2,67 promilės, o antru pūtimu – 1,92 promilės, neblaivumas. Toks kaltinamojo elgesys nusikaltimo padarymo metu patvirtina, kad R. R. savo elgesį vertina nekritiškai ir bando pateisinti įvairiais paaiškinimais (kad jam buvo pagyrios, ir dėl šios prastos būsenos jis išgėrė tik du butelius alaus, ir, kad po to jautėsi gerai, dėl ko jam nekilo įtarimų, jog negali vairuoti), kas duoda pakankamą pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio – tolesnis palikimas kaltinamojo žinioje keltų pernelyg didelę grėsmę, kad šis automobilis vėl gali būti panaudotas panašaus pobūdžio pažeidimų darymui.

Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei dera su kita R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaip jau minėta, vairavimas esant neblaiviam – yra pavojinga veika, kelianti grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją, o ne administracinę, atsakomybę. Visos šios aptartos aplinkybės rodo, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Įvertinus tai, kas išdėstytą, taip pat nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama transporto priemonė, kas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad konfiskavus automobilį, pavojingą nusikalstamą veiką padaręs ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato atleistas asmuo, kuriam tuo pagrindu jokia bausmė nėra skiriama, patirs padarytai nusikalstamai veikai neproporcingus nuostolius. Kaltinamojo R. R. ir jo gynėjo nurodomos aplinkybės, kad automobilis naudojamas šeimos reikmėms, darbui, kad jis reikalingas, siekiant apsaugoti save ir savo šeimą nuo galimos viruso grėsmės, nėra pagrindas automobilio nekonfiskuoti. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl darbo pobūdžio, kaltinamojo ar jo artimųjų sveikatos būklės automobilis būtų būtino poreikio daiktas. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Jokių kitų aplinkybių, galinčių pateisinti BK 72 straipsnio nuostatų netaikymą, R. R. nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos. Šiuo atveju automobilis, kurį R. R. vairavo neblaivus, priklauso jam, jis nėra paslėptas ar pan., todėl pagal bylos aplinkybes R. R. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismo vertinimu visos aptartos aplinkybės pagrindžia būtinybę prevenciniais ir auklėjimo tikslais, net ir atleidus R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę automobilį – BMW 530, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Byloje nenustatyta, jog konfiskavus šią transporto priemonę (kurios vertė (b. l. 24 ) su PVM 3900 Eur) būtų neproporcingai pažeisti asmens interesai. Todėl konstatuojama, jog šiuo atveju teisinga pusiausvyra tarp siekio užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktos priemonės (turto konfiskavimo), net ir įvertinus, jog kartu taikoma ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, nebus pažeista. Teismo vertinimu, šioje situacijoje visuomenės ir R. R. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė, toks asmuo išvengia teistumo, be to, toks asmuo nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

R. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 50-52).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) 2021 m. vasario 19 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 530, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki konfiskavimo įvykdymo ir panaikintinas nuo konfiskuoto automobilio perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai dienos (b. l. 25-27).

Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmena su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų laiduotojos L. R. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti vienerius metus ir šešis mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2021 m. vasario 19 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, R. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio - BMW 530, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, ir konfiskuoti R. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

R. R. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) 2021 m. vasario 19 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 530, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki konfiskavimo įvykdymo ir panaikinti jį nuo konfiskuoto automobilio perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai dienos.

Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmeną su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti byloje.

Išaiškinti R. R., kad, laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. R. kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Palangos rūmus.