Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

5. Atsakovė laikosi pozicijos, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas prieš atsakovę naudojo smurtą (fizine, psichologine ir ekonomine prasme). Atsakovė nurodė, kad bandė išsaugoti santuoką, tačiau dėl tarpusavio konfliktų su ieškovu 2022-10-01 su sūnumi buvo priversta išeiti gyventi atskirai. Atsakovė nesutinka su ieškovo siūloma bendravimo tvarka, kompensacijos dydžiu, turto padalijimo tvarka. Jos nuomone, ieškovas nepagrįstai į dalintiną turtą įtraukia 10 000 Eur šeimos santaupas grynaisiais, tai yra prašo padalinti nesantį turtą. Taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš jo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 300 Eur, jos nuomone, ieškovas privalo dėti pastangas gauti atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas šalių vaikui. Dėl vaiko gyvenamosios vietos, prievolių vykdymo kreditoriui ginčo tarp šalių nėra. Atsakovė sutinka, jog butas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo būtų priteistas jai, o iš atsakovės ieškovui būtų priteista prašoma piniginė kompensacija, kurią ji pajėgi išmokėti dalimis. Pažymi, kad automobilis AUDI A6 buvo parduotas už mažesnę kainą, nei rinkos vertė.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Su ieškinio reikalavimais sutinka, nurodo, kad ieškinyje nurodoma išlaikymo suma yra minimali ir gali būti pakankama būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti; ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra optimali ir atitinka vaiko poreikius ir interesus, užtikrina vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių, jis namo turėtų grįžti iki 20 val.

9. Teismo posėdžio metu ieškovas A. V. ir jo atstovas advokatas Ričardas Noreika ieškinį palaikė, su priešieškiniu sutiko iš dalies, papildomai paaiškino, kad visi ikiteisminiai tyrimai, pradėti ieškovo atžvilgiu, nutraukti, joks smurtas nėra pasitvirtinęs. Atsakovė nepagrindė, kuo pasireiškė ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo. Priešingai, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, atsakovė nedirbo, neprisidėjo prie šeimos biudžeto, be to, savo motinai leido kištis į šeimos gyvenimą. Liudytojas patvirtino, kad, jo nuomone, konfliktai kildavo tik dėl atsakovės motinos kišimosi.

18. Ieškovas ir atsakovė nuo 2022 m. spalio 1 d. bendro ūkio neveda, sutinka nutraukti santuoką, tačiau nesutaria dėl kaltės. Ieškovo nuomone, santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, jis kaltina atsakovę, jog ji nesistengė dėl šeimos, santuokos metu niekur nedirbo, todėl buvo nelojali šeimai, visą šeimos išlaikymo ir aprūpinimo naštą perkėlė vien tik ieškovui. Atsakovė taip pat vengė gaminti maistą, tvarkyti namus, dėl ko taip pat kildavo konfliktų. Ieškovas taip pat nurodo, kad įtakos santuokos nutraukimui turėjo atsakovės motinos per didelis kišimasis į šalių santykius. Dėl nurodytų aplinkybių santuokos metu tarp šalių nuolatos vyravo įtempti santykiai, kildavo konfliktų. Atsakovė ieškovo nurodytas aplinkybes dėl šeimos iširimo priežasčių ginčija, jos nuomone, šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, kadangi šalys buvo sutarusios, jog atsakovė kurį laiką nedirbs ir augins šalių sūnų, nes šalių sūnus nuo gimimo turi sveikatos problemų. Atsakovės teigimu, santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, t. y. jo ūmaus būdo bei smurto.

19. Šalių nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui daryti išvados, kad tik ieškovas arba tik atsakovė kalti dėl šalių santuokos iširimo. Šalys neneigia, kad nesutarimai buvo abipusiai, šalių šeimoje trūko tarpusavio palaikymo ir supratimo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad šalių santykiai pastaruosius bendro gyvenimo metus buvo konfliktiški, dėl ko atmosfera šeimoje jiems psichologiškai tapo nepakeliama. Tačiau atsakovės pateikti duomenys ir ta aplinkybė, kad atsakovė ir jos motina I. J. kreipėsi į policiją su pareiškimais dėl galimai netinkamo ieškovo elgesio, nepatvirtina atsakovės įrodinėjamų aplinkybių ir pozicijos dėl prieš ją naudojamo smurto, kadangi visais atvejais ikiteisminius tyrimus buvo atsisakyta pradėti, nesurinkus pakankamai įrodymų dėl nusikalstamų ieškovo veiksmų.

20. Kaltinimai ieškovui dėl atsakovės persekiojimo nėra įrodyti, byloje pateiktas prokuratūros pranešimas nėra informatyvus, kadangi jame nėra aprašytos faktinės aplinkybės, nenurodyti konkretūs asmenys, kada atlikti galimai nusikalstami veiksmai. Ikiteisminių tyrimų metu nustatytos aplinkybės, taip pat liudytojo A. J. (A. J.) teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad paprastai konfliktuodavo ieškovas ir atsakovės motina, liudytojo nuomone, būtent I. J. buvo kalta dėl konfliktinių situacijų, nes ji perdėtai kišosi į šalių šeimyninį gyvenimą, neleido ieškovui pasimatyti su sūnumi, kas tarp jų išprovokuodavo konfliktus ar netgi susistumdymus. Visa tai, tikėtina, neigiamai atsiliepė šalių santykiams. Atmestini kaip neįrodyti atsakovės teiginiai, kad ieškovo tikslas, sudarant santuoką su ja, buvo siekis pasipelnyti iš atsakovės tėvų, – nepateikta visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas reikalavo jo vardu perrašyti atsakovei ar jos tėvams priklausantį turtą, priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas visada išlaikė šeimą, uždirbo pakankamai geras pajamas, turi nekilnojamojo turto ir kt.

22. Ieškovo darbas nuo pat santuokos pradžios buvo susijęs su komandiruotėmis, jo pajamos buvo pastovios ir pakankamos šeimos gyvenimui. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalių gyvenimas jų sutarimu susiklostė taip, kad, ieškovas dirbo ir finansiškai aprūpino šeimą, o atsakovė augino ir rūpinosi vaiku, ir nėra duomenų, kad ieškovas būtų reikalavęs, jog atsakovė tuo metu taip pat prisidėtų finansiškai. Atsakovė neneigė, kad ieškovas šeimą visiškai išlaikė ir materialiai ją aprūpino. Ieškovas pareigą išlaikyti vaiką visada vykdė, vykdo ir šalims nutraukus bendrą gyvenimą. Kadangi ieškovo darbas susijęs su išvykimu į užsienį, jo dažnai nebūna namie, atsakovei teko didesnė pareiga auginti ir prižiūrėti vaiką. Be to, nustatyta, kad atsakovė tuo metu studijavo, o atsiradus galimybei, nuo 2023 m. sausio mėn. pradėjo dirbti pagal specialybę, todėl atmestini ieškovo kaltinimai atsakovei nelojalumu šeimai.

23. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė šeima rūpinosi, prisidėjo prie šeimos ir šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo ir auginimo, tačiau abi šalys viena kitos lūkesčių dėl bendro šeimyninio gyvenimo ir kitų pagrindinių vertybių nepateisino, nesutapo požiūriai ir poreikiai pagrindiniais bendro šeimyninio gyvenimo klausimais, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir lėmė jų santuokos iširimą.

24. Tai, kad, ieškovo nuomone, atsakovė nepakankamai rūpinosi buitimi ar vaiko ligų sureikšminimas, vertintina kaip šalių negebėjimas tartis, tačiau nelaikytina esmine santuokos nutrūkimo priežastimi. Šalys panašiai nurodo datą, nuo kada pradėjo gyventi atskirai, todėl šalių faktinio gyvenimo skyrium data laikyta 2022 m. spalio 1 d, kai atsakovė su vaiku išsikraustė iš šeimos buto, adresu (duomenys neskelbtini).

25. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

26. Vertindamas byloje nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, teismas negali daryti išvados, kad tik atsakovė ar tik ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir dėl to bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas, priešingai, manytina, kad sutuoktinių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, jų požiūris į šeimyninį gyvenimą, tarpusavio santykius buvo skirtingas, ieškovo ir atsakovės šeimoje trūko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nustatyti abipusiai sutuoktinių pareigų pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

27. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

28. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

29. Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

30. Po santuokos nutraukimo atsakovė prašo palikti jai santuokinę pavardę, nurodo, kad santuokinė pavardė jai svarbi dėl vaiko, ieškovas su šiuo reikalavimu sutinka, todėl, nesant ginčo dėl atsakovės pavardės, šalims po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės – V., V. (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

31. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.156 straipsnis, 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010, Nr. 3K-3-569/2012, Nr. 3K-3-269/2013).

32. Ginčo dėl nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Atsakovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, mano, kad vaiko gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo neturėtų pasikeisti. Ieškovas neprieštarauja, kad sūnus gyventų su motina, kur ir gyvena šiuo metu.

33. Atsižvelgiant į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, į vaiko amžių, vaikų teises ginančios institucijos išvadoje pateiktą nuomonę, į tai, kad atsakovės ir vaiko santykiai šiuo metu yra artimi, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina, atsakovė užtikrina ir sudaro vaikui tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti.

34. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiant bylą vaiko interesais, nepilnamečio D. V. gyvenamoji vieta nustatytina su motina atsakove A. V. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

34. Ieškovas nurodo, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, nepavyksta susitarti dėl bendravimo tvarkos su vaiku, šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu šis klausimas buvo sprendžiamas ne kartą, taikant / keičiant laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nurodo, kad atsakovė dažnai pažeidinėja nustatytą laikiną bendravimo tvarką, ribodama ieškovo galimybes maksimaliai matytis su sūnumi, nuteikinėdama vaiką prieš ieškovą, į bendravimą su vaiku kišasi atsakovės motina, kelia konfliktines situacijas. Bylos duomenimis nustatyta, kad apie šalims kylančias problemas dėl bendravimo su vaiku yra informuota vaikų teises ginanti institucija, yra paskirta atvejo vadyba. Nagrinėjamu atveju bendravimo tvarka ne visada stabili dėl ieškovo darbo pobūdžio, kadangi jis yra susijęs su komandiruotėmis, šiuo metu jo darbo grafikas yra toks – 21 dieną ieškovas dirba, 21 dieną ilsisi. Atsižvelgiant į ieškovo darbo grafiką, į tai, kad jis tarp reisų turi laisvo laiko, ieškovas siekia nustatyti tokią bendravimo tvarką su sūnumi, kuri leistų jam maksimaliai dalyvauti sūnaus gyvenime ir jį auklėjant, tuo metu, kai nėra komandiruotėje. Atsakovė tvirtina, kad netrukdo nei ieškovui, nei jo tėvams matytis ir bendrauti su vaiku, pažymi, kad ieškovas nesilaiko laikinos bendravimo tvarkos; vaiką ieškovas turi prižiūrėti ir ligos metu.

36. Atsižvelgiant į atsakovės pageidavimus, ieškovas patikslino bendravimo su vaiku tvarką, todėl šalių prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš dalies sutampa, teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad bendravimo tvarka atitinka tiek vaiko, tiek šalių interesus.

37. Kadangi ginčo šalys savarankiškai nesusitaria dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, todėl šiuo atveju pripažintina, kad konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra tikslingas, siekiant užtikrinti vaiko interesus, šalių ir jų vaiko santykių stabilumą ir ateityje išvengti konfliktinių situacijų. Atsižvelgtina ir į tai, kad, šalių vaikui augant, keičiantis jo poreikiams, bendravimo dažnumas, pobūdis ir tėvų galimybės gali kisti.

38. Dėl ieškovo nurodomos bendravimo tvarkos ieškinio 19.2 punkte, atsakovė nurodo, kad tikslinga tėvo ir vaiko bendravimo tvarką nustatyti taip: kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį tėvas vaiką paima 8.00 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžiną vaiką į jo gyvenamąją vietą 19 val. Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad sutinka su ieškovo siūloma bendravimo tvarka, kai ieškovas tris savaites bendraus su sūnumi tuo metu, kai yra grįžęs iš reiso. Tomis dienomis, kada ieškovas būna Lietuvoje ir tas laikas sutampa su jo bendravimo laiku, tomis dienomis, kai vaikas serga, nelanko ugdymo įstaigos, atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovas vaiką paima 8 val. Teismo vertinimu, tai atitiktų vaiko interesus, nes ieškovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą laisvu laiku pasirūpinti vaiku tada, kai jis negali lankyti ugdymo įstaigos. Atsižvelgiant į atsakovės darbo grafiką, antradienį ir ketvirtadienį nenustatytinas konkretus vaiko pasiėmimo laikas po ugdymo įstaigos ar iš namų, kadangi, priešingu atveju, atsakovei kiltų papildomų sunkumų dėl vaiko perdavimo būtent nuo 14 val., kaip prašo nustatyti ieškovas. Atsakovės prašymu nustatytina, kad Motinos dieną vaikas bendrauja su atsakove, ieškovas šiam prašymui neprieštarauja. Taip pat, atsižvelgiant į vaiko amžių, atsakovė prašo nustatyti, kad sūnaus atostogų metu tėvas su sūnumi bendrauja nepertraukiamai ne daugiau kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės. Ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 19.9. punkte nustatyta, kad ieškovas su sūnumi turi teisę praleisti mėnesį vaiko vasaros atostogų laiko – bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 14 (keturiolikos) dienų iš eilės, tai yra atitinka atsakovės reikalavimus, todėl nekeistinas. Atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, vaikas į savo gyvenamąją vietą turėtų būti grąžinamas iki 19 val.

39. Be to, ieškovas prašo savaitgaliais bendravimą nustatyti iki pirmadienio 19 val., o atsakovė siūlo iki sekmadienio 19 val. Tai yra ieškovo bendravimo tvarka sutampa su šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka, šalys ją vykdo, vaikui tai taip pat tinka, todėl nėra pagrindo trumpinti ieškovo ir vaiko bendravimo laiko. Be to, ilgesnė bendravimo trukmė labiau kompensuotų ieškovo prarastą bendravimo trukmę tuo atveju, kai jis nepertraukiamai yra išvykęs dirbti į užsienį.

40. Nesant duomenų, kad ieškovas negebėtų pasirūpinti vaiko higiena, sveikata, apranga, maitinimu ir ugdymu, netikslinga šiuos klausimus įtraukti ir detalizuoti bendravimo tvarkoje, taip, kaip prašo atsakovė. Taip pat nėra pagrindo riboti ieškovo bendravimą su vaiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, kad toks bendravimas kenktų vaikui ar prieštarautų jo interesams, duomenų nepateikta. Priešingai, glaudus ir nepertraukiamas bendravimas su tėvu, padeda išlaikyti jų tarpusavio ryšį. Nesant duomenų, kad atsakovė artimiausiu metu planuoja išvykti gyventi ir / ar dirbti į užsienį, nėra pagrindo to ar kitų galimų situacijų aptarti bendravimo su vaiku tvarkoje.

1. Ieškovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, penktadieniais pasiimdamas sūnų 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir pirmadienį grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Tuo atveju, jei dėl ieškovo darbo grafiko jis negali susitikti su sūnumi kas antrą savaitgalį, nustatyti, kad ieškovas turi teisę susitikti su sūnumi tris savaitgalius iš eilės pasiimant sūnų penktadieniais 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir pirmadienį grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Apie tokį bendravimo dažnumą ir savo darbo grafiką ieškovas privalo įspėti atsakovę prieš dvi savaites iki pirmo susitikimo su sūnumi savaitgalio.

2. Tomis savaitėmis, kai ieškovui nepriklauso bendravimas su sūnumi savaitgaliais, ieškovas su sūnumi bendrauja antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos, o jei sūnus tuo metu ugdymo įstaigos nelanko, pasiimdamas sūnų 8 val. iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Tuo atveju, jei dėl ieškovo darbo grafiko jis negali susitikti su sūnumi nurodytomis darbo dienomis, nustatyti, kad ieškovas turi teisę susitikti su sūnumi tris savaites iš eilės, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos, o jei sūnus tuo metu ugdymo įstaigos nelanko, pasiimdamas sūnų 8 val. iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Apie tokį bendravimo dažnumą ir savo darbo grafiką ieškovas privalo įspėti atsakovę prieš dvi savaites iki pirmo susitikimo su sūnumi savaitgalio.

3. Ieškovas su sūnumi lyginiais metais bendrauja per Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų Šv. Velykų išvakarėse 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę Šv. Velykų dieną iki 19.00 val.

4. Ieškovas su sūnumi nelyginiais metais bendrauja per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, gruodžio 24 d. 16.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10.00 val.

5. Ieškovas su sūnumi lyginiais metais bendrauja Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d. 10.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19.00 val.

6. Ieškovas kasmet su sūnumi praleidžia Tėvo dieną ir vaiko tėvo (ieškovo) gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos išvakarėse 17.00 val. arba iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą kitą dieną iki 19 val.

7. Atsakovė kasmet su sūnumi praleidžia Motinos dieną ir savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)). Jei tuo metu yra bendravimo laikas su tėvu, vaiko motina vaiką pasiima kiekvienais metais šventinės dienos išvakarėse 14 val. iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos arba iš tėvo gyvenamosios vietos ir atveža vaiką į tėvo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos vakare 19 val.

8. Ieškovas kasmet su sūnumi praleidžia pirmą sekmadienį po sūnaus gimtadienio pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.

9. Ieškovas kasmet su sūnumi praleidžia savo tėvų (D. V. senelių) gimtadienius (J. V. (J. V.) gimtadienį (duomenys neskelbtini) ir S. V. gimtadienį (duomenys neskelbtini)) pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 14.00 val. arba iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.

10. Atsakovė kasmet su sūnumi praleidžia savo tėvų (D. V. senelių) gimtadienius (I. J. gimtadienį (duomenys neskelbtini) (nors gimtadienio data (duomenys neskelbtini)), M. J. (M. J.) gimtadienį (duomenys neskelbtini)). Jei tuo metu yra bendravimo laikas su tėvu, motina vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pasiima 14.00 val. ir grąžina tėvui tą pačią dieną 19 val.

11. Ieškovas su sūnumi turi teisę praleisti mėnesį vaiko vasaros atostogų laiko – bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 14 (keturiolikos) dienų iš eilės. Apie šio bendravimo pradžią ieškovas informuoja atsakovę prieš 1 mėnesį. Atsakovė įpareigotina šiam laikotarpiui perduoti sūnaus asmens dokumentą. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko motinos pageidavimui dėl grafiko.

12. Sūnaus mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu (kai vaikas pradės lankyti mokyklą) ieškovas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi lyginiais metais jo mokyklinių žiemos atostogų metu, sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 27 d. 10 val. ir jį grąžindamas gruodžio 30 d. 19 val., o nelyginiais metais – jo mokyklinių rudens ir pavasario atostogų metu pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val.

13. Ieškovas su sūnumi gali bendrauti kiekvieną dieną telefonu bei per bendravimo programėles, taip pat per vaizdo skambučius, jei tai netrukdo sūnaus poilsio ir ugdymo režimui, o atsakovė įpareigotina netrukdyti tokiai bendravimo formai. Tuo atveju, kai ieškovas yra išvykęs į darbą, jis turi teisę su sūnumi bendrauti telefonu per bendravimo programėles ir vaizdo skambučius kiekvieną dieną nuo 18 iki 20 val.

14. Ieškovas su sūnumi gali bendrauti ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutariama su atsakove.

15. Vaikui būnant pas tėvą, tėvas įsipareigoja netrukdyti sūnui bendrauti telefonu su motina, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir miego režimą.

16. Vaikui susirgus ar atsitikus kitoms nenumatytoms aplinkybėms, šalys nedelsdamos, per protingą terminą, informuoja viena kitą apie vaiko būklę; vaikui sergant, tėvas ir motina lygiomis dalimis prižiūri sergantį vaiką.

17. Vaiko tėvas turi teisę per vienerius kalendorinius metus 14 dienų išvykti su vaiku į kitą užsienio valstybę nepertraukiamai arba trumpesniais periodais, apie išvykimą įspėjus vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomos išvykos dienos. Tėvui būnant išvykus, jis įsipareigoja vaiko motiną informuoti apie vaiko buvimo vietą, nurodant konkretų adresą. Vaiko tėvas įsipareigoja išvykimo metu užtikrinti motinos bendravimą su sūnumi bet kokiomis ryšio priemonėmis – telefonu, „Viber“, „Whatsapp“ ir kitomis programomis su vaizdo konferencijos funkcija.

42. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

43. Pažymėtina, kad, teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

44. Ieškovas šiuo metu vaiko išlaikymui skiria po 300 Eur kas mėnesį, šią sumą prašo priteisti iš jo vaiko išlaikymui. Ieškovas nesutinka su atsakovės pateikta būtiniesiems vaiko poreikiams reikalinga suma, kadangi, jo nuomone, ne visos išlaidos pagrįstos ir būtinos. Papildomai nurodo, kad prie vaiko išlaikymo jis prisideda ne tik teikdamas periodines išmokas, bet ir pirkdamas drabužius, žaislus, apmokėdamas logopedo paslaugas, vykdamas į keliones su vaiku, taip pat patiria papildomų išlaidų tuo metu, kai vaikas bendrauja su juo, pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus. Mano, kad išlaidas vaiko poreikiams atsakovė padidina, o vaiko sveikatos problemos yra perdėtai sureikšminamos; tuo metu, kai šalys gyveno kartu, vaiko išlaikymui per mėnesį pakakdavo 500–600 Eur. Atsakovės nuomone, ieškovo teikiamas išlaikymas sūnui neatitinka vaiko poreikių, pateikia detalų išlaidų skaičiavimą. Atsižvelgdama į vaiko sveikatos būklę, šalių finansinę padėtį ir galimybes, prašo iš ieškovo vaiko išlaikymui priteisti po 400 Eur.

46. Šalys neginčija, kad jų sūnus turi sveikatos problemų, kurių gydymui nuolat reikalingi vaistai, logopedo paslaugos, kas sąlygoja didesnes išlaidas vaiko poreikiams, atsakovė pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Teismas neturi pagrindo abejoti tiek atsakovės paaiškinimais, tiek oficialiais duomenimis, kurie patvirtina, kad šalių sūnus turi sveikatos problemų.

50. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad jų su darbo santykiais gaunamos pajamos skiriasi. Atsakovė nuo 2023 m. sausio 4 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektuota, nustatytas 840 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokesčius 638 Eur. Taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad, pasibaigus bandomajam laikotarpiui, nuo rudens jos darbo užmokestis turėtų didėti dvigubai. Patikslinto ieškinio pateikimo metu ieškovo pajamos buvo apie 3 900 Eur, dirba laivo mechaniku (jūrininkas). 2023 m. gegužės 19 d. darbo sutartimi nustatyta, kad ieškovo darbo trukmė 5 savaitės +/-1 (viena) savaitė jūroje; nurodoma darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, tačiau darbo užmokesčio suma per mėnesį nenurodyta. Paskutinio reiso metu ieškovas uždirbo apie 9 000 Eur, tačiau ši suma išdalintina proporcingai laikotarpiui, kai ieškovas nedirba ir negauna jokių pajamų; ieškovas taip pat nurodė, kad kas mėnesį turi apie 2 000 Eur išlaidų, teikia po 300 Eur išlaikymą vaikui. Vertinant ieškovo darbinę veiklą, atkreiptinas dėmesys, kad jo darbo sutartys paprastai yra terminuotos, jis yra laisvai samdomas darbuotojas, jo paklausa darbo rinkoje priklauso nuo specifinių veiksnių, todėl nėra garantijų dėl šiuo metu gaunamo darbo užmokesčio pastovumo.

51. Šalys santuokos metu įgijo dalintiną turtą, ieškovui taip pat priklauso asmeninės nuosavybės teise įgytas butas, jis turi įsipareigojimų bankui dėl būsto kredito. Duomenų, kad šalys turi kitų įsipareigojimų, išlaikytinių ar kt., nei nurodyta procesiniuose dokumentuose, nepateikta. Šalių paaiškinimais nustatyta ir tai, kad jos gauna papildomų pajamų už buto (duomenys neskelbtini) nuomą.

52. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Atsakovė pateikė skaičiavimus, kad vaiko išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 400 Eur suma iš ieškovo, todėl laikytina, kad ir ji pati turėtų teikti tokį patį ar panašų išlaikymą sūnui. Ieškovas neneigia, kad vaikas lanko papildomus užsiėmimus, turi tam tikrų susirgimų, todėl akivaizdu, kad dėl to patiriamos ne tik būtinosios, bet ir papildomos išlaidos.

53. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. lygi 840 Eur (atskaičius mokesčius būtų 633 Eur) (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), taigi kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti bent pusė būtent šios sumos – 317 Eur. Atsakovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaiką, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. per mėnesį yra 85,75 Eur. Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 274 Eur suma ((633 Eur – 85,75 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovės prašomas priteisti išlaikymo vaikui dydis po 400 Eur viršija teismų praktikoje pripažįstamo orientacinio pusės minimalios mėnesinės algos kriterijaus.

65. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu, (duomenys neskelbtini), kur ieškovas ir gyvena. Atsakovė šiuo metu gyvena pas motiną, kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų būti jos ir nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, neturi. Kadangi su atsakove nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, todėl atsakovės interesas gyventi šalims priklausančiame bute išlieka didesnis. Ieškovas neprieštarauja, kad vaikas gyventų su motina, todėl būsto priteisimas atsakovei geriausiai atitiktų šalių ir vaiko interesus.

66. Ieškovas nurodo ir tai, kad būtina vertinti atsakovės finansines galimybes išmokėti kompensaciją ieškovui, priešingu atveju, butas turėtų būti priteistas ieškovui. Atsakovė teikė paaiškinimus, kad kompensaciją ji pajėgi išmokėti dalimis. Planuoja imti banko paskolą arba turi galimybę pasiskolinti iš artimųjų. Teismo posėdžio metu tiek atsakovė, tiek liudytoja apklausta atsakovės motina patvirtino, kad jų šeima pajėgi finansiškai padėti dukrai ir paskolinti reikiamą sumą pinigų. Atsakovė yra dirbanti ir gauna stabilias pajamas, kurios, jos teigimu, artimiausiu metu turėtų didėti.

70. Santuokos metu 2020-09-19 šalys įgijo automobilį AUDI A6. 2022-12-29 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovas automobilį pardavė atsakovui J. Ž. už 3 000 Eur. Atsakovė prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento šią transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir iš ieškovo atsakovei priteisti 6 250 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį automobilio. Pažymi, kad automobilis buvo parduotas atsakovei to nežinant ir už mažesnę kainą, nei rinkos vertė. Ieškovas, atsižvelgiant į automobilio pardavimo kainą, sutinka išmokėti atsakovei 1 500 Eur piniginę kompensaciją už automobilį.

72. Šis atsakovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, reikalaudama nuginčyti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį (CK 1.78 – 1.96 straipsniai), faktiškai po santuokos nutraukimo atsakovė siekia ne restitucijos (CK 1.80 straipsnis, 6. 145 – 6.153 straipsniai), nes automobilio nei sau, nei ieškovui priteisti neprašo, o prašo tik priteisti jos nurodomos vertės kompensaciją. Atsakovė taip pat neįrodė, kad šiuo sandoriu buvo siekiama pridengti kitą sandorį ir tokių faktinių aplinkybių neįrodinėjo (CK 1.87 straipsnis), todėl sprendžiant dalintino turto vertės, kompensacijos priteisimo klausimus, nėra teisinio pagrindo tokio pobūdžio reikalavimus ginčyti sandorio negaliojimo pagrindais. Be kita ko, atsakovė net nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu ginčija šį sandorį ir šių aplinkybių neįrodinėjo.

73. Nors atsakovė tvirtina, kad, sumažindamas automobilio kainą, ieškovas siekė sumažinti dalintino turto masę, tačiau ginčijamo sandorio apsimestinumo arba, kad ieškovo siekis buvo santuokos nutraukimo atveju šio turto nesidalyti, ji neįrodė.

74. Atsakovė nurodo, kad ginčo automobilis buvo įsigytas už 13 000 Eur, jo įsigijimo sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis buvo be gedimų, trūkumų nėra, todėl mano, kad jo vertė per du metus negalėjo sumažėti 10 000 Eur, jos nuomone, automobilis buvo geros būklės. Ieškovo nuomone, atsakovė dirbtinai didina automobilio vertę, kad galėtų nepagrįstai prisiteisti didesnę piniginę kompensaciją, o jos prašoma priteisti kompensacija neatitinka faktinės automobilio vertės.

75. Ieškovas pateikė oficialaus „Audi“ atstovo 2022 m. lapkričio 8 d. pažymą, kurioje konkrečiai išvardinta, kokius gedimus automobilis turi ir kiek investicijų reikia, kad jie būtų suremontuoti. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktu oficialiu dokumentu, atsakovė priešingų įrodymų nepateikė. Kadangi automobilis turėjo rimtų gedimų, kurių pašalinimas yra brangus, tai galėjo turėti įtakos automobilio pardavimo kainai. Ieškovas pateikė paaiškinimus, kad, siekiant pašalinti automobilio defektus, būtų reikėję didelių investicijų, todėl buvo priimtas sprendimas automobilį parduoti. Atsižvelgiant į tokio tipo automobilių rinkos kainas, įvertinus duomenis dėl jo techninės būklės, lėšas, reikalingas remontui, bei tai, kad automobilis buvo 11 metų senumo, teismas sprendžia, kad automobilio pardavimo kaina už 3 000 Eur yra pagrįsta, atitinka jo techninę būklę, todėl nutraukus santuoką, atsakovei priklauso 1 500 Eur piniginė kompensacija.

76. Ieškovas nurodo, kad atsakovė 2022 m. spalio mėn. išeidama iš namų išsivežė visus savo asmeninius daiktus, papuošalus. Taip pat pasiėmė 10 000 Eur grynaisiais šeimos santaupas, todėl prašo iš jos priteisti 5 000 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovė nurodo, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), liko namų apyvokos daiktai, kurie buvo įgyti santuokos metu, taip pat jos asmeniniai, jai dovanoti daiktai, todėl prašo iš atsakovo priteisti ½ dalį daiktų vertės 4 285 Eur kompensaciją; priteisti atsakovei 3 871 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus.

77. Ieškovas pateikė dalies daiktų įsigijimo dokumentus, kurie patvirtina, kad jie įgyti iki santuokos sudarymo (lauko baldai, minkštas kampas, virtuvinis stalas su 4 kėdėmis, spinta į koridorių, džiovyklė AEG, šaldytuvas „Samsung“, televizorius „Samsung“), taip pat akivaizdu, kad laikui bėgant, dalis daiktų nusidėvėjo ar neišliko. Be to, atsakovė neneigia, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. J., kad tam tikrus daiktus ji išsivežė, o dalis daiktų buvo jau įsigyjant butą (indaplovė „Candy“), todėl atsakovė nepagrįstai kelia visų jos nurodomų daiktų pasidalinimo klausimą; šalys skirtingai nurodo aplinkybes dėl jiems asmeniškai dovanotų daiktų. Nors atsakovė nurodo priešingas aplinkybes dėl ginčo daiktų, tai yra teigia, kad įsigyjant butą (duomenys neskelbtini), jis buvo tuščias, o daiktai įgyti santuokos metu, tačiau įrodymais šių aplinkybių nepagrindė, nepateikė jos nurodomų daiktų įsigijimo kvitų, priešingai nei padarė ieškovas. Teismo posėdžio metu atsakovė ir liudytoja apklausta jos mama I. J. teigė, jog visus daiktus į butą (duomenys neskelbtini) pirko jos kartu po santuokos, tačiau jokie šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (pvz., įsigijimo kvitai) nepateikti. Atsakovės pateikiamų daiktų sąrašas jokių aplinkybių nepagrindžia, kaip ir nepašalintos abejonės dėl kai kurių daiktų priklausymo atsakovei asmeninės nuosavybės teise, kadangi šalys nurodo priešingas aplinkybes, jų nepagrįsdamos rašytiniais įrodymais, todėl šie atsakovės reikalavimai atmestini.

78. Taip pat ieškovas sutinka, kad jo bute likusius asmeninius atsakovės daiktus ji gali pasiimti, o dalį daiktų ji jau pasiėmė, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Nors ieškovas atsakovei nedaro kliūčių dėl daiktų atsiėmimo, tačiau atsakovė to nedaro, reikalavimo dėl daiktų grąžinimo nereiškia, nekėlė klausimo ir nenurodė aplinkybių, kad ji daiktus bandė atsiimti ar kad dėl šių daiktų atsiėmimo kilo ginčas, ar kad jai daiktus buvo trukdoma atsiimti. Esant išdėstytoms aplinkybės, nėra pagrindo spręsti dėl kompensacijos atsakovei priteisimo už daiktus, kuriuos ji turi galimybę atsiimti.

79. Be kita ko, ieškovas nurodė, kad į butą (duomenys neskelbtini), kuris atsakovės prašymu priteistinas jai, taip pat buvo nupirkti tam tikri daiktai, tačiau daiktų, esančių šiame bute, atsakovė neprašo padalinti, teigdama, kad visų bute esančių daiktų vertė buvo įtraukta į ginčo buto vertę ir pusė tos vertės priteistina ieškovui kaip kompensacija.

80. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi turto vertinimas atliekamas, siekiant nustatyti nekilnojamojo turto, o ne jame esančių daiktų vertę (vertinama buto būklė, nusidėvėjimas, atlikti pagerinimai, lokacija ir kt.), todėl bute esantys atskiri daiktai buto vertei įtakos neturi; jie gali turėti įtakos, siekiant perleisti turtą ir nustatant buto pardavimo kainą (kartu su jame esančiais daiktais).

81. Įvertinus tai, kad butas (duomenys neskelbtini) atsakovei priteistinas su visais jame esančiais daiktais, nėra teisinio pagrindo dalinti daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini), priešingu atveju, būtų nukrypta nuo lygių dalių principo, o bendras sutuoktinių turtas būtų padalijamas nelygiomis dalimis, būtų pažeisti ieškovo interesai (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad abiem šalims po santuokos nutraukimo lieka nekilnojamasis turtas su juose esančiais santuokos metu įgytais kilnojamaisiais daiktais (baldais, buitine technika ir pan.), laikytina, kad toks bendro turto padalijimas atitinka sutuoktinių interesus ir užtikrina lygių dalių principą.

84. Kadangi atsakovė neneigia aplinkybės dėl bendrų santaupų su ieškovu buvimo, teigė, kad jų buvo 25 000 Eur, taip pat pasitvirtinus aplinkybei, kad atsakovė išsikraustydama pasiėmė 10 000 Eur grynaisiais, kurių priklausymo atsakovei asmeninės nuosavybės teise atsakovė neįrodė, ieškovo reikalavimas tenkintinas, ieškovui priteistina ½ šių piniginių lėšų, tai yra 5 000 Eur kompensacija.

85. Atsakovė reiškia reikalavimą dėl ieškovo 1 817 Eur piniginių lėšų, buvusių jo banko sąskaitoje šalių santykių iširimo momentu (2022 m. spalio 1 d.), priteisimo ir dėl 50 Eur piniginių lėšų, buvusių atsakovės banko sąskaitoje, priteisimo ieškovui.

86. Ieškovo AB „Swedbank“ sąskaitos išrašu nustatyta, kad jo piniginių lėšų likutis 2022-10-01 sudarė 3 651,39 Eur, todėl, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, ieškovui neginčijant ir neįrodinėjant, kad šios lėšos jam priklausė asmeninės nuosavybės teise, iš ieškovo atsakovei priteistina ½ nurodytos sumos – 1 817 Eur. Nors atsakovė teigia, kad jai išėjus gyventi atskirai, jos likutis banko sąskaitoje buvo 100 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl piniginių lėšų padalinimo, vadovaujasi vieninteliu įrodymu byloje, tai yra atsakovės AB „Swedbank“ 2022-10-01–2023-01-16 sąskaitos išrašu. Nors piniginių lėšų likutis 2022-10-01 nenurodytas, tačiau iš kredito apyvartos atėmus visas per 2022 m. spalio mėn. įplaukas, konstatuotina, kad piniginių lėšų likutis 2022-10-01 buvo 961 Eur, todėl pusė šios sumos – 480,50 Eur – priteistina ieškovui.

87. Teismo posėdžio metu ieškovas iškėlė klausimą dėl piniginių lėšų už buto (duomenys neskelbtini) nuomą padalinimo. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuo 2022 m. rugsėjo iki gruodžio mėn. (už 4 mėn.) pasiėmė po 380 Eur/mėn. nuompinigių, nesidalindamas su atsakove, todėl nuo 2023 m. sausio iki gegužės mėn. (imtinai) nuompinigius pasiėmė atsakovė; nuomos užstatas liko pas ieškovą. Ieškovas šių aplinkybių nepaneigė. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad šalys nuomos pajamas pasidalino po lygiai, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl šių pajamų padalinimo.

88. Atsakovė iš ieškovo prašo priteisti 11 507 Eur kompensaciją dėl kredito įmokų, sumokėtų už ieškovo iki santuokos įgytą butą, adresu (duomenys neskelbtini), jam priklausančio asmeninės nuosavybės teise. Nurodo, kad šalių santuokos metu ieškovas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų nuo 2016-07-23 (santuokos sudarymo data) iki 2022-10-01 dengė asmeninį ieškovo kreditorinį įsipareigojimą (mokėjo paskolą už butą) AB „Swedbank“ pagal paskolos sutartį Nr. 16-035897-FA. Atsakovė pažymi, jog ši prievolė kreditoriui yra ieškovo asmeninė, o ne bendra sutuoktinių, atsakovės sutikimas dengti kreditą iš sutuoktinių lėšų nebuvo gautas.

89. Ieškovas nesutinka su šiuo reikalavimu, nurodo, kad atsakovė neturi teisės į piniginę kompensaciją, nes butas, kuris yra ieškovo asmeninis turtas ir už kurį buvo mokamos kredito įmokos, buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, o atsakovė nuo pat santuokos sudarymo šiame bute gyveno. Gyvendama ieškovo bute, ji nepatyrė jokių išlaidų būsto poreikiui patenkinti, nemokėjo nuomos ir taip gavo ekonominę naudą. Ieškovo nuomone, iširus santuokai, atsakovė, prašydama piniginės kompensacijos, siekia pasipelnyti dvigubai – ir butu naudotis nemokamai ir dar gauti pusės sumokėtų kredito įmokų dydžio piniginę kompensaciją.

90. Atsakovė pateikė skaičiavimus, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. imtinai, kas mėnesį buvo mokamos kredito su palūkanomis įmokos po 311 Eur, per šį laikotarpį sumokėta 23 014 Eur kredito įmokų. Ieškovas šios sumos apskaičiavimo neginčijo, todėl laikytina, kad tokia suma ir buvo sumokėta.

91. Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Šios nuostatos turi būti sistemiškai aiškinamos su CK 3.110 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovo prievolės pagal būsto kreditavimo sutartį atsirado iki santuokos, nėra pagrindo jų priskirti CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytoms prievolėms.

92. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal būsto kreditavimo sutartį atsiradusi prievolė yra ne bendra, o asmeninė ieškovo prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Iš dalies sutiktina, kad prievolių pagal būsto kreditavimo sutartį vykdymas ginčo laikotarpiu sutapo, be kita ko, ir su šeimos interesais. Tačiau akivaizdu, kad aptariamų prievolių vykdymas pirmiausia buvo skirtas užtikrinti ieškovo interesui grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą. Ginčo lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo ieškovo įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Tai, kad įsigytą butą ieškovas santuokos su atsakove metu naudojo ne tik savo asmeniniais interesais, bet ir sudarė galimybę juo naudotis šeimai, savaime nereiškia, kad šio buto įsigijimo ieškovo asmeninės nuosavybės teise išlaidų finansavimas iš bendrų lėšų buvo vykdomas tik šeimos interesais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad turto, pripažinto šeimos turtu, įgijimo išlaidos turi būti vertinamos pagal sutuoktinių nuosavybės teisę į turtą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių (ar abiejų) nuosavybe įgytas turtas tapo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013).

93. Byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su vaidmenų šeimoje pasiskirstymu (tai, kad tam tikrą laiko tarpą ieškovas dirbo ir finansiškai vienas rūpinosi šeima, o atsakovė – vaiku), nenustačius pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingos. Ieškovui ir atsakovei pasirenkant tokį santykių šeimoje modelį jiems buvo žinomas (negalėjo būti nežinomas) įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniu režimu. Sutuoktiniai turėjo galimybę išvengti šio režimo sudarydami vedybų sutartį (pvz., nustatant joje, kad ieškovo pajamos, gautos santuokos metu, ar tam tikra jų dalis laikytina asmenine jo nuosavybe), tačiau byloje nenustatyta, kad tokia sutartis buvo sudaryta.

94. Nustačius, kad santuokos su atsakove laikotarpiu ieškovo kredito įmokos, skirtos ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusiam butui įgyti, buvo mokamos iš bendrų sutuoktinių lėšų ir taip buvo sumažintos bendrąja jungtine šalių nuosavybe esančios lėšos, jis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – t. y. atsakovei tenkančią 1/2 dalį per santuokos laikotarpį sumokėtų kredito įmokų, atsakovei priteista 11 507 Eur piniginė kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018).

96. Ieškovas nesutinka su atsakovės prašymu kompensacijos mokėjimą išdėstyti per 5 ar 2 metų laikotarpį, nes atsakovė neturi realios galimybės jos išmokėti. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad turi galimybę išmokėti ieškovui kompensaciją. Atsakovė savo prašymą grindžia tuo, kad ateityje jos pajamos kils, kompensacijai išmokėti planuoja imti kreditą, jei kredito negautų, tada skolinsis iš tėvų.

Santuoką, sudarytą tarp A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 578, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei palikti santuokines pavardes – V., V..

Priteisti iš atsakovo A. V. (A. V.) nepilnamečio vaiko D. V. (D. V.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti atsakovo A. V. (A. V.) bendravimo su vaiku D. V. (D. V.) tvarką:

1. Ieškovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, penktadieniais pasiimdamas sūnų 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir pirmadienį grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Tuo atveju, jei dėl ieškovo darbo grafiko jis negali susitikti su sūnumi kas antrą savaitgalį, nustatyti, kad ieškovas turi teisę susitikti su sūnumi tris savaitgalius iš eilės pasiimant sūnų penktadieniais 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir pirmadienį grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Apie tokį bendravimo dažnumą ir savo darbo grafiką ieškovas privalo įspėti atsakovę prieš dvi savaites iki pirmo susitikimo su sūnumi savaitgalio.

2. Tomis savaitėmis, kai ieškovui nepriklauso bendravimas su sūnumi savaitgaliais, ieškovas su sūnumi bendrauja antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos, o jei sūnus tuo metu ugdymo įstaigos nelanko, pasiimdamas sūnų 8 val. iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Tuo atveju, jei dėl ieškovo darbo grafiko jis negali susitikti su sūnumi nurodytomis darbo dienomis, nustatyti, kad ieškovas turi teisę susitikti su sūnumi tris savaites iš eilės, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos, o jei sūnus tuo metu ugdymo įstaigos nelanko, pasiimdamas sūnų 8 val. iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Apie tokį bendravimo dažnumą ir savo darbo grafiką ieškovas privalo įspėti atsakovę prieš dvi savaites iki pirmo susitikimo su sūnumi savaitgalio.

3. Ieškovas su sūnumi lyginiais metais bendrauja per Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų Šv. Velykų išvakarėse 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę Šv. Velykų dieną iki 19.00 val.

4. Ieškovas su sūnumi nelyginiais metais bendrauja per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, gruodžio 24 d. 16.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10.00 val.

5. Ieškovas su sūnumi lyginiais metais bendrauja Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d. 10.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19.00 val.

6. Ieškovas kasmet su sūnumi praleidžia Tėvo dieną ir vaiko tėvo (ieškovo) gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos išvakarėse 17.00 val. arba iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą kitą dieną iki 19 val.

7. Atsakovė kasmet su sūnumi praleidžia Motinos dieną ir savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)). Jei tuo metu yra bendravimo laikas su tėvu, vaiko motina vaiką pasiima kiekvienais metais šventinės dienos išvakarėse 14 val. iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos arba iš tėvo gyvenamosios vietos ir atveža vaiką į tėvo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos vakare 19 val.

13. Ieškovas su sūnumi gali bendrauti kiekvieną dieną telefonu bei per bendravimo programėles, taip pat per vaizdo skambučius, jei tai netrukdo sūnaus poilsio ir ugdymo režimui, o atsakovė įpareigotina netrukdyti tokiai bendravimo formai. Tuo atveju, kai ieškovas yra išvykęs į darbą, jis turi teisę su sūnumi bendrauti telefonu per bendravimo programėles ir vaizdo skambučius kiekvieną dieną nuo 18 iki 20 val.