Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltę pripažįsta ir gailisi. Nukentėjusysis kvietė į savo šeimos sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. Jis (kaltinamasis) atsivežė litrą alaus ir degtinės, taip pat A. (teismo pastaba: A. Š.) dar pavaišino. Sodyboje buvo parą laiko bei gėrė alkoholį kartu, viskas buvo gerai, o po to konfliktas kilo dėl piniginės. A. pasakė, kad laikas išvažiuoti. Nuvažiavęs pusę kilometro nuo sodybos, grįžo piniginės, nes jos nerado. Atvažiavo pas A., jam (kaltinamajam) pasakius problemą, A. trenkė į veidą, jis (kaltinamasis) jam atgal ir du kartus spyrė, jį paveikė alkoholis. Prie vartelių jis pasakė A., kad kol neras piniginės, tol neišvažiuos, tačiau A. neleido įeiti ir jis (kaltinamasis) trenkė jam į veidą. Jam davus į veidą, A. parkrito, tuomet jam spyrė du kartus. Labai greitai atvažiavo A. draugas K., atidarė vartelius ir pradėjo ieškoti piniginės. Jis( kaltinamasis) iš karto A. atsiprašė, jam (A. Š.) viskas buvo gerai ir toliau vartojo alkoholį. Jis spyrė į galvą (tarp kaktos ir žandikaulio) vieną kartą ir kitą kartą spyrė į šonkaulius, kur tiksliai pasakyti negali. Susitarė dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, turės atlyginti 34 000 eurus, A. Š. ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka atlyginti 4 000 eurų neturtinei žalai, taip pat sutinka sumokėti 4 000 eurų dėl E. ir E. Š.. Taigi, iš viso atlygintų 8 000 eurų. Nukentėjusiajam nėra nė kiek sumokėjęs. Jei turtinė padėtis jam leistų, tai jis atlyginti galėtų daugiau. Jis atsiprašė iškart, klūpėjo ant kelių, viskas jam (A. Š.) buvo gerai, nesitikėjo, kad tokius sužalojimus padarė. A. Š. sūnų nebandė atsiprašyti, jų nesutinka, dirba naktimis, o dienomis miega. Nenorėjo klausti, ar reikia pagalbos, nes nenorėjo, kad traktuotų kaip spaudimą. Labai gailisi, kad taip nutiko. Po įvykio jis sakė, kad šonkaulius skauda, bet jis vaikščiojo, stovėjo ant kojų, todėl neįtarė, kad padarė tokius sužalojimus. Jis per mėnesį uždirba 1 000 – 1 200 eurų. Per mėnesį skiria apie 200 eurų dukters išlaikymui, Valstybinei teritorinei ligonių kasai sumoka 567 eurus ir mokės tol, kol atlygins civilinį ieškinį, nekilnojamojo turto neturi, automobilį turi vieną. Jis prižiūri mamą, turi brolį, bet jis turi savo šeimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad po šio įvykio važinėjo į gydymo įstaigas, buvo priverstas nutraukti savo veiklą, kadangi dėl jos turėjo važinėti į užsienį, pusantro mėnesio turėjo žiūrėti tėvą A. Š., turėjo pakeisti gyvenamąją vietą. Dabar gyvena pas tėvą. Iki tol gyveno (duomenys neskelbtini), jis vienas pas tėvą persikėlė, brolis atvažiuoja savaitgaliais. Tėvas pilnai gulintis žmogus, jį reikia pagirdyti, pamaitinti ir kitus reikalus padaryti. Kadangi jam (A. Š.) pašalinta trečdalis smegenų, jis labai nusišneka, nesupranta, kas vyksta. Gydytojai jokių prognozių nesako. Jam palikta ranka, nes yra infekcija iki gyvenimo galo, jis ją judina tik iš alkūnės, ta ranka turėtų būti nupjauta, tai būtų paralyžiuotas ir be rankų. Dabar pradėjo kitokią veiklą vykdyti – pavėžėju, kai kažkas tėvą prižiūri, jis dirba. Tėtis jam pasakojo, kad kaltinamasis pradėjo ant jo rėkti, kas jūs žiurkės, pavogėte piniginę, tėvas jį vijo. Po to konflikto, kad kaltinamasis girtas nevažiuotų, leido jam pernakvoti, po to įvykio tik kaltinamasis girtavo, tėvas gulėjo lovoje. Jis su kaltinamuoju susitinka lifte, kodėl kaltinamasis neužėjo pas tėvą, nežino, nė karto nepasisveikino. Kaltinamasis galėjo nors pasiteirauti, galėjo susirasti per tyrėją kontaktus ir atsiprašyti, bandyti tartis, per tyrėją perdavė, kad norėtų tartis, kai buvo praėję pusę metų, kai byla prasidėjo, nes sužinojo, kas jam gresia. Tėvas viską atsimena, kas atsitiko, sakė nenorėtų matyti jo, nes paliko neįgaliu iki gyvenimo galo, pradeda verkti. Kokie gali būti jausmai, kai matai kiekvieną dieną gulintį žmogų, būna, kad žadina kas 20 minučių naktį, kad pas jį ateitų. Jam būna pablogėjimai ir jis kviečia kas kartą. Kvietėsi slaugę, ji tik iki 9 val. perriša žaizdą, o paskui vakare vėl reikia. Iki įvykio vasarai atvažiuodavo į sodybą tėvas, jis joje būdavo beveik kiekvieną savaitgalį. Kaip vaikai jie su tėvu bendraudavo, mama jį priimdavo, mama palaikė santykius su tėčiu. Savo ieškinį palaiko pilnai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas teisiamojo posėdžio metu E. Š. prašė priteisti 10 000 eurų, ieškinį palaiko. Paaiškino, jog jis dirba samdomą darbą nuo 8:00 iki 17:00 val., kai reikia tėvą slaugyti, tenka atsiprašyti, imti papildomas atostogas, o tai daro įtaką jo karjerai, turi 3 nepilnamečius vaikus. Tą laisvą laiką, kurį galėtų skirti vaikams, važinėja tėvą prižiūrėti, naktimis nakvoja, kad brolį išleistų. Įvykis sunkiai sukrėtė, nes gydytojai davė 20 procentų, kad tėvas išgyvens. Tėvas negali valdyti kairės rankos, koją vos pakelia, dešinę tik per alkūnę, iš kurios nuolat bėga pūliai, žmogus kaip ir gyvas, bet gulintis, nefunkcionuoja. Didžiąją dalį prižiūri brolis, jis (E. Š.) atbėga 2 – 3 kartus į dieną. Jis kaltinamąjį sutiko gruodžio mėnesį, jautėsi vengimas susitikti, kad neatpažintų. Matė ir jį, ir brolį, bet kaltinamasis neatsiprašė. Tėtis gauna 531 eurų pensiją, 243 eurų antro lygio slaugos šalpą, jei nėra slaugos namuose, tada moka, jei guli, nemoka. Iš valstybės gavo funkcinę lovą ir priemones, jis transportuojamas gulintis. Reikia pildyti prašymą savivaldybei, kad kompensuotų vežimus. Tikisi, kad kompensuos, dalį kvitų turi, gydymo procesas tęsiasi ir tęsiasi. Ieškinio suma – neturtinio pobūdžio, ją grindžia tuo, kad laiką atima iš vaikų, iš šeimos, negali dalyvauti konferencijose, mokymuose, nes būna savaitgaliais. Jis dirba banke. Kai jis žiūri tėvą, brolis tuo metu ilsisi arba dirba, bando pakeisti aplinką. Vaikams nenori streso, nes vaizdas ne iš maloniausių, mergaitė 4 metų bijo. Iki to laiko su seneliu bendravo sodyboje. Taip pat jie finansiškai prisideda, nes perka vaistų, ergoterapiją, kineziterapiją, vienos kineziterapijos kaina 28 eurai, reikia tokių trijų į savaitę, papildomai samdo, ligonių kasos skiria tik vieną seansą per savaitę. Už operacijas mokėjo Vilniaus teritorinė ligonių kasa.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. Š. parodė, kad laiko pasakyti negali, kaimynas R. (teismo pastaba: R. V.), atvažiavo pas jį pažiūrėti sodybos. Jis atvyko ir atsivežė butelį viskio. Kaimynas K. (teismo pastaba: K. K.) buvo užėjęs, jie visi išgėrė. Nori pasakyti, kad R. liko nakvoti pas jį, o ryte vyko į parduotuvę. Jis vairavo, R. sėdėjo šalia. Po to buvo visą dieną, dar gėrė. Konfliktas prasidėjo, kai R. apkaltino jo kaimyną piniginės vagyste. Kai buvo konfliktas, buvo trise – K., jis ir R.. R. jį pastūmė, jis nukrito, tada jis jam spyrė į tą vietą, kur pažastis. Kai krito, jis nežino, ar susitrenkė galvą. Jis, kai jį pastūmė, nukrito ant šono, jam atrodo, R. jam spyrė į dešinę pusę prie pažasties, o nukrito ant kairio šono. Jis atsimena, kad buvo dar vienas smūgis į galvą iš kojos. Kiek pamena, bandė prieš pastūmimą kumščiais, bet jam pavyko išsisukti, jis nepataikė. R. spyrė jam du kartus, į pažastį ir į galvą. Jis nukrito ant žolės. Jam atrodo, kad V. (teismo pastaba: V. K.), K. sesuo, matė jų konfliktą. Kodėl nekvietė policijos ir greitosios, pasakyti negali. Po to tik sūnui pasakė, E. Š. nuvežė jį į Nemenčinės skyrių. Buvo kaimyno gaila, todėl sūnui pasakė, kad rastas nukrito ant rankos. Po to pasakė teisybę (1 t., b. l. 31–34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. Š. parodė, kad 2023 m. balandžio 27 d. apie 15.50 val. jis paskambino savo tėvui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir pranešė, kad 2023 m. balandžio 28 d. atvyks į kaimą, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo jo tėtis, ir atveš žoliapjovę. Tėvas pokalbio metu jam paaiškino, kad kaime įkasinėjo stulpą, kuris ant jo nukrito ir jis susižeidė petį. 2023 m. balandžio 28 d. apie 10.00 val. jis atvyko į kaimą, atvežė žoliapjovę. Ant tėvo dešinio peties jis pastebėjo mėlynę ir ant veido, ant smakro, dešinės pusės buvo mėlynė. Jis pasiūlė tėvui nuvežti jį į ligoninę, tačiau jis atsisakė, teigdamas, kad tepa tepalu ir viskas praeis. Jis nieko neįtardamas, kadangi tėvas šnekėjo rišliai, skundėsi tik peties skausmu, palikęs žoliapjovę, išvažiavo iš kaimo. 2023 m. balandžio 30 d. apie 12.30 val. jis vėl nuvyko pas tėvą į kaimą. Tėvas pasakė, kad sunku miegoti ant peties. Apžiūrėjus tėvo petį pastebėjo, kad mėlynė ant peties padidėjo. Dar kartą pasiūlė nuvežti jį į traumatologinį, tačiau jis atsisakė. 2023 m. gegužės 2 d. apie 11.26 val. jam paskambino tėvas ir papasakojo, kad jam labai skauda ir paklausė, kada galės atvykti ir nuvežti jį į ligoninę. Taip pat tėvas paminėjo, kad jam skauda širdį. Pokalbio metu tėvas kalbėjo nerišliai. 2023 m. gegužės 2 d. 12.40 val. jis pasiėmė mamą L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir kartu važiavo pas tėvą į kaimą. Tėvas buvo sąmoningas, tačiau kalbėjo nerišliai, vis skundėsi širdies skausmu. Jie su mama davė tėvui širdies lašiukų. Padėdamas tėvui persirengti, jis pastebėjo, kad jo dešinė ranka visa mėlyna. Susiruošę nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Po gydytojo apžiūros tėvui buvo diagnozuotas peties lūžis, kadangi tėvas nerišliai šnekėjo, jis paprašė papildomų tyrimų. Jam buvo padaryta galvos kompiuterinė tomografija, kuri parodė, kad jo smegenyse yra kraujo. Po apžiūros tėtis buvo paguldytas į ligoninę tolimesniam gydymui. 2023 m. gegužės 8 d. tėvui buvo atlikta papildoma kompiuterinė tomografija, po kurios buvo nustatyta, kad smegenyse padaugėjo kraujo. Po apžiūros buvo nuspręsta daryti operaciją. 2023 m. gegužės 9 d. ruošiantis operacijai, perrengiant tėvą, daktarai pastebėjo, kad dešinės pusės peties hematoma supūliavusi, buvo nuspręsta 2023 m. gegužės 10 d. daryti peties operaciją. Taip pat norėtų paminėti, kad su gydytoju (vardo ir pavardės nežino) bendravo 2023 m. gegužės 4 d. ir jis paaiškino, kad ant tėvo kūno esami sužalojimai greičiausiai yra po stipraus smūgio į galvos sritį, todėl jam kilo įtarimas, kad tėtis susižalojo ne įkasinėdamas stulpą. 2023 m. gegužės 6 d. nuvyko į kaimą ir pasišnekėjo su kaimyne V. (pavardės nežino), kuri paaiškino, kad šalia tėvo namo Nr. (duomenys neskelbtini) matė automobilį Volvo S90, mėlynos spalvos, valstybinio numerio nepasakė, su kuriuo atvažiavo kaimynas R.. Kadangi R. automobilį buvo pastatęs ant gatvės ir kiti automobiliai negalėjo pravažiuoti V. jo paprašė patraukti automobilį, o jis rėkė: „Aš jus tuoj čia ne taip dar atidaužysiu, kur mano piniginė?“ V. jam pasakė, kad šis nusiramintų, nes iškvies policiją. R. nusiramino ir įvarė savo vairuojamą automobilį į tėvo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą. V. pamatė, kad tėvas guli prie kiemo vartų, kiemo viduje. Ji paklausė, kas yra, tačiau šis atsakė, kad viskas gerai. Su V. kartu buvo jos pusbrolis K. K. (gimimo metų nežino), jis nuvedė tėvą į namą. 2023 m. gegužės 6 d. jis susitiko su K., kuris paaiškino, kad nuvedus tėvą namo, R. vis šaukė“ „Kur mano piniginė?“, todėl K. pradėjo su R. ieškoti jo piniginės ir rado ją Volvo automobilyje ant sėdynės. K. išėjus, R. liko pas tėvą, o iš jo išvyko 2023 m. balandžio 27 d. 2023 m. gegužės 8 d. į ligoninę nuvyko aplankyti tėvo. Tėvas jam papasakojo, kad tai kaimynas R., kuris buvo pas jį atvažiavęs, nerado savo piniginės ir pradėjo jį kojomis spardyti. Daugiau tėvas jam nieko nepasakė (1 t., b. l. 142–144).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju K. K. parodė, kad 2023 m. balandžio 26 d. apie 18.00 val. jis nuėjo pas kaimyną A. Š. (gimimo metų nežino), išgėrė šiek tiek alkoholio. A. namuose buvo dar vienas asmuo, kurio jis nepažįsta. Vėliau jis su pussesere V. išvažiavo į miestą. Jiems su V. grįžus pastebėjo, kad ant kelio stovi automobilis Volvo V80, mėlynos spalvos ir jie negali savo automobiliu pravažiuoti į namus, šalia automobilio buvo tas pats asmuo, kuris buvo pas A. Š.. V. jam pasakė, kad šis patrauktų automobilį ir leistų jiems pravažiuoti, asmuo atsakė, kad nepatrauks, tačiau galiausiai patraukė. Vėliau pastebėjo, kad A. Š. guli savo namo kieme, ant žemės. Jis priėjo prie jo ir pakėlęs jį nuvedė namo. Namuose jis jam papasakojo, kad jį kartu buvęs asmuo suspardė kojomis, kadangi apkaltino A. Š. jo piniginės vagyste. Taip pat girdėjo, kaip vedant A. Š. namo jis kieme buvusiam asmeniui pasakė, kad jis jo kojomis nespardė, o šis jį spardė. Nuvedus A. Š. namo, jie dar šiek tiek pavartojo alkoholinių gėrimų, o tas asmuo visą laiką prašė A. Š. atleidimo, klaupėsi ant kelių. Vėliau jis išėjo namo, o jie abu liko A. Š. namuose. 2023 m. balandžio 27 d., kelintą valandą tiksliai negali pasakyti, nuėjo pas A. Š. ir paklausė kaip jo sveikata. Jis atsakė, kad šiek tiek skauda ranką. Jis A. Š. iš savo namų atnešė tepalo. A. Š. jam parodė, kad jo šonas (tiksliai neatsimena kurios pusės) yra mėlynas, taip pat ant A. Š. veido (negali pasakyti kurioje pusėje), ant smakro yra mėlynė. Kiek žino, kartu su A. Š. buvęs asmuo yra jo kaimynas iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena A. Š., tačiau tikslaus adreso jis nežino (1 t., b. l. 156–157).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas K. K. parodė, kad lieka prie savo duotų parodymų, ir papildomai nori pasakyti, kad kaimynas A. Š. po įvykio, dar gulėdamas, tam nepažįstamam vyrui sakė, kad jis jo kojomis nespardė, o tas nepažįstamas vyras rėkavo, keikėsi. A. Š., kai jį parvedė namo, jam sakė, kad jam skauda ranką (kurią nepamena), sakė, kad jį tas nepažįstamas vyras spardė kojomis. Jis sakė, kad jam skauda petį, bet dėl greitosios nieko neminėjo, neprašė jos kviesti, pačio konflikto tarp A. Š. ir nepažįstamo vyro jie su sese nematė, matė tik jau viską po to, kai A. Š. jau gulėjo ant žemės, ant žolės. Jis, kai parvedė A. Š. namo, pradėjo aiškintis, kas nutiko, tai jie paaiškino, kad dingo vyro piniginė, jis dar padėjo namuose ieškoti, po to tam vyrui liepė atidaryti automobilį Volvo. Šis, tik atidaręs duris, pamatė savo piniginę keleivio vietoje, o jam pasakė „o guli“ (neva ta piniginė), tada nuėjo į namą. Jis su A. Š. sėdėjo namuose, tas vyras A. Š. atsiprašinėjo, šliaužiojo keliais, kad mušė A. Š. ir kad jį apkaltino dėl tos neva dingusios piniginės, kuri iš tikro niekur nebuvo dingusi. Tas vyras su A. Š. buvo stipriai išgėrę, A. Š. nenorėjo niekam skambinti ir niekam sakyti apie tą konfliktą. Jam net liepė nieko nesakyti, kai atvažiuos vaikai. Asmenį, kuris buvo pas A. Š. gali atpažinti iš fotonuotraukos. Tik po to A. Š., kai atsigulė į ligoninę, su sese viską ir pasakė sūnui E. Š. (1 t., b. l. 159–161).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. K. parodė, kad šalia jos gyvena kaimynas A. Š.. Kadangi A. Š. turi problemų su alkoholinių gėrimų vartojimu, jį dažnai aplanko jo sūnus E. Š., todėl pamačius jį neblaivų, pasiima į (duomenys neskelbtini), kokiu tiksliai adresu, nežino. 2023 m. balandžio 26 d. apie 18 – 19 val. ji kartu su savo pusbroliu K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., grįžo iš šalia esančio kaimelio į jos namus. Grįžtant, pastebėjo, kad prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena A. Š., stovi automobilis Volvo (valstybinių numerių neįsidėmėjo ir jų nenufotografavo), užkirtęs kelią, dėl to ji negalėjo pravažiuoti link savo namų. Prie minėto automobilio stovėjo vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų, stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, praplikęs, šviesiai apsirengęs. Minėtas vyras buvo atsisukęs į namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvorą ir kažką sakė, ji tuo metu pagalvojo, kad jis atsisveikina su kaimynu. Jiems su pusbroliu laukiant, pusbrolis nusprendė išlipti iš mašinos ir prieiti prie minėto vyro, kokiu tikslu, ji nežino, tačiau pusbroliui išlipus, nepažįstamas vyras pradėjo rėkti, kad tuoj čia visus sumuš, kad jie visi žiurkės, klausė, kur jo piniginė. Po to jos pusbroliui pasakė, kad šis keltų savo draugą. Išgirdus šiuos žodžius, ji pasikėlė nuo vairuotojo sėdynės ir pamatė, kad ant žolės, prie tvoros, iš gatvės pusės guli jos kaimynas A. Š., kurio veidas buvo kraujuotas. Ji iš mašinos nelipo, kadangi tai ne jos reikalas, tačiau matė, kad pusbroliui priėjus prie A. Š., šis palinksėjo galva, kad viskas gerai. Pusbroliui aiškinantis dėl A. Š. būklės, ji išlipo iš mašinos ir nepažįstamam vyrui pasakė, kad patrauktų mašiną, tačiau minėtas vyras buvo akivaizdžiai neblaivus ir pradėjo reikštis necenzūriniais žodžiais, ir atsakė jai, kad nepatrauks, kol jie neatiduos jam jo piniginės. Ji tuo metu pasakė, kad tuoj iškvies policiją, bet jai pradėjus skambinti bendruoju pagalbos numeriu, minėtas vyras pasakė, kad neskambintų, įsėdo į savo automobilį ir patraukė jį ant žolės, kad ji galėtų pravažiuoti. Minėtam vyrui patraukus automobilį, ji savo automobiliu nuvažiavo link savo namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), ir paliko jį stovėti už jo. Palikus automobilį, ji iškarto nuėjo į namą, norėdama pažiūrėti, ar toliau vyksta konfliktas. Ji nuėjo į virtuvę, pro kurios langą matosi A. Š. kiemas. Tačiau pažiūrėjus pro langą, A. Š. ji jau nematė, o jos pusbrolis su minėtu nepažįstamu vyru stovėjo kieme prie namo ir šnekėjo. Jos pusbrolis ir minėtas vyras šnekėjo apie 10 minučių, tada nuėjo į namo vidų, visą tą laiką ji stovėjo prie lango, stebėjo, kad tarp jų nekiltų muštynės, kadangi minėtas vyras buvo labai agresyvus. Maždaug po 2 valandų, apie 21 val., ji būdama namo kieme, pastebėjo, kad grįžta pusbrolis, akivaizdžiai neblaivus, todėl jo į namus neįleido. Po to momento ji su savo pusbroliu yra susipykusi ir jie nebendrauja, į namus jis grįžta tik tada, kai jos nėra. Apie įvykį jis jai taip pat nieko nepasakojo. 2023 m. balandžio 27 d. apie 07 val. 30 min., ji išvažiavo su savo vaikais į mokyklą, (duomenys neskelbtini), ir pravažiuojant A. Š. namus, pastebėjo, kad minėtas automobilis Volvo stovi A. Š. kieme. Grįžus namo apie 14 val. 00 min. A. Š. kieme jau minėto automobilio nebuvo. Su A. Š. po šio įvykio ji nebendravo ir apie 3 dienas jo nematė. 2023 m. balandžio 28 d. pas A. Š. buvo atvažiavęs jo sūnus E. Š., pabuvęs pas tėvą, jis po kiek laiko, tą pačią dieną išvažiavo. Kadangi A. Š. buvo atvažiavęs aplankyti jo sūnus, ji pamanė, kad viskas yra gerai. 2023 m. balandžio 29 d., vakaro metu ji pamatė A. Š. prie savo namų ir pastebėjo ant jo veido, iš kurios pusės nepamena, mėlynę. Tuo momentu A. Š., pamatęs ją, greitai pasisveikino ir įėjo į namus, dėl ko ji pagalvojo, kad galimai jam yra gėda dėl 2023 m. balandžio 26 d. įvykio. A. Š. jai apie šį įvykį nieko nepasakojo. Taip pat norėtų paminėti, kad anksčiau nėra mačiusi, kad pas A. Š. lankytųsi svetimi žmonės. Minėtą jai nepažįstamą vyrą ji matė pirmą kartą (1 t., b. l. 179–180).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta V. K. parodė, kad lieka prie savo duotų parodymų, papildomai nori pasakyti, kad susipykus su asmeniu 2023 m. balandžio 26 d., ji jau norėjo skambinti 112 numeriu, dėl užstatyto automobilio ant kelio. Tik po to, kai jos pusbrolis K. K. išlipo iš jų automobilio ir nuėjo pas tą rėkiantį vyrą, tik tada ir jai išlipus iš automobilio ir ketinant skambinti 112 numeriu, pamatė kaimyną A. gulintį ant žemės. K. nuėjus, jis pasakė, kad ji skambins 112, tada jai nepažįstamas asmuo pasakė, kad automobilį patrauks. K. nuėjus prie kaimyno A. ir nepažįstamo vyro, šis nurodė, kad pakeltų draugą ir kad jie visi gaus. Jai atrodė, kad nepažįstamas vyras buvo stipriai neblaivus, kaimyną A. matė gulintį ant žemės, jis dar pakėlė galvą ir ranka pamojavo, kad viskas gerai, ji todėl labai ir nesigilino, kas čia per situacija. Ji žino, kad A. vartoja alkoholį, todėl galvojo, kad tai vyrų konfliktas, o kadangi kaip ir parodė, kad nesikištų, tai ji ir nuvažiavo savais reikalais (1 t., b. l. 182–184).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. Š. parodė, kad A. Š. draugo ji nepažįsta, jo niekados nėra mačiusi. Žino, kad jis yra kaimynas, bet tik tiek. Ji A. Š. paskambino 2023 m. balandžio 27 d. ketvirtadienį, per pietus, jie su vaikais jį paliko sodyboje. Jie (duomenys neskelbtini) gyvena atskirai, o sodyba naudojasi kartu. Jai norėjosi sužinoti, kaip jam sekasi, jiems išvykus į (duomenys neskelbtini), antradienį t. y. 2023 m. balandžio 25 d. ryte. Ji anksti išvyko iš sodybos, nes turėjo eiti į darbą. Nuo tos dvidešimt penktos dienos ryto A. Š. ir buvo vienas sodyboje. Jis planavo pasilikti visai vasarai. Iki tol, kol ji pati neskambino jam, jis su ja nesusisiekė ir apie jokius įvykius nepranešė. Jai paskambinus, jo paklausė, kaip jam sekasi daryti darbus, kuriuos nurodė, ką padarė. O jis jai pasakė, kad jis užsimetė ant rankos neva medinį stulpą, dėl ko negali padaryti darbų. Jam dabar ranką skauda ir jis nieko nedarys, nes ranka mėlyna. Ji jam pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę ir kad atvažiuos vaikas, tada jį nuvežti į ligoninę. A. Š. jai paprieštaravo ir nurodė, kad bus gerai, kad tai nebaisu, kad tuoj jam praeis, ir nėra ko čia rūpintis ir važinėti. Ji taip ir paliko. Kitos dienos ryte turėjo kelionę išvykti iš Lietuvos ir išvyko penkioms dienoms. Ji į Lietuvą turėjo parvažiuoti gegužės iš pirmos dienos į antrą, naktį. Ji sūnui E. Š. nurodė pasidomėti A. Š., pažiūrėti tą ranką. E. Š. jai paskambino ir pasakė, kad šeštadienį matė, kad ranka ištinusi, kairėje pusėje ant šono buvo mėlynės ir barzdoj mėlynės. Tačiau A. Š. atsisakė važiuoti į ligoninę, jie dėl to susipyko ir E. Š. išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 2 d. iš ryto A. Š. jai pats paskambino, buvo apie aštunta valanda ryto, jis jai pasakė, kad jam labai skauda ranką ir jam labai yra bloga ir kad reikia jiems atvažiuoti jį paimti. Ji pajautė, kad kažkas su jo kalba negerai, įtarė, kad jam insultas, nes jam vėlėsi žodžiai, bendrai sunkiai kalbėjo. Jiems atvykus, jie jį perrengė ir sūnus išvežė į ligoninę. Su A. Š. gyvena atskirai, sodyba, yra registruota jos vardu, tai jos nuosavybė, ji tik jam leidžia būti, tačiau neleidžia vedžiotis svetimų asmenų. Todėl ir slėpė tą faktą, kad buvo įvykis ir kad pas jį buvo svečių jos namuose. Tokio dalyko negalėjo būti. Jie prieš jai išvažiuojant buvo susitarę, kad jis ramiai pabus sodyboje, pailsės, padarys darbus. Iki šios dienos jai jis nieko nesakė apie įvykį, E. Š. ligoninėje tik pasakė, kas atsitiko pasakyti (2 t., b. l. 2–5).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. Š. parodė, kad pačiame įvykyje nebuvo, jo nematė. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju, nes po tėvo A. Š. sužalojimo, jis negali savimi pasirūpinti. Jis yra šiuo metu gulintis, todėl jis patyrė moralinę skriaudą, psichologinį sukrėtimą, nes su tėvu negali susikalbėti. Taip pat patiria finansines išlaidas, kadangi tėčio išlaikymas, reabilitacijos kainuoja pinigus. Taip jis turi daug laiko skirti tėvo lankymui, negali koncentruotis į darbus, turi daug laiko atsitraukti nuo savo darbų. Taip pat prašo pagal advokatės pateiktą civilinį ieškinį jį pripažinti civiliniu ieškovu (2 t., b. l. 7–8).

Iš byloje esančio 2023 m. gegužės 11 d. tarnybinio pranešimo, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16967-23, matyti, kad 2023 m. balandžio 26 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), A. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) sumušė kaimynas vardu R., dėl patirtų sužalojimų 2023 m. gegužės 2 d. A. Š. šeimos narių buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje jam buvo atlikta dešiniojo žasto operacija, galvos operacija, kurios metu pašalintos kraujosruvos ir smegenų dangaluose esantys pūliai, po ko, dėl atliktų operacijų, dėl traukulių, jam buvo sukelta medikamentinė koma (1 t., b. l. 4 –14).

2023 m. liepos 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atpažinimo metu liudytojas K. K. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 (R. V.) kaip vyrą, kuris 2023 m. balandžio 26 d. svečiavosi pas A. Š., kuris savo automobiliu buvo užstatęs pravažiavimą ir kurį matė prie gulinčio ant žemės A. Š. (1 t., b. l. 162–164).

2023 m. liepos 27 d. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas K. K. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (1 t., b. l. 166–176).

2023 m. liepos 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atpažinimo metu V. K. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 (R. V.) kaip asmenį, kuris stovėjo prie kaimyno A. Š. namo (1 t., b. l. 185–188).

2023 m. liepos 27 d. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja V. K. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (1 t., b. l. 189–199).

2023 m. spalio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3288/2023 (01) nurodyta, kad 1. A. Š. kūne konstatuotas dešinės rankos sumušimas su peties priekinio paviršiaus žaizda bei dešinio žastikaulio viršutinio galo skeveldrinis lūžis su aplinkine poodine kraujosruva. Sužalojimas padarytas prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2023 m. gegužės 2 d., ne ankščiau kaip 24 val. iki apžiūros. Sužalojimas dėl kaulo lūžio kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Galvos sumušimas pasireiškęs kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktu, dėl susidariusios sunkios septinės būklės, t. y. dėl subdurinės hematomos pūlinio suspaudusio galvos smegenis, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. A. Š. kūne konstatuotas dešinės rankos sumušimas su peties priekinio paviršiaus žaizda bei dešinio žastikaulio viršutinio galo skeveldrinis lūžis su aplinkine poodine kraujosruva visumoje smūgių sudavimui nebūdingas. Tikėtinas traumos mechanizmas kritimas ant ištiestos rankos arba, kaip kad medicinos dokumentuose nurodytas, didelio daikto užvirtimas. Galvos sumušimas pasireiškęs kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu galėjo susidaryti tiek suduodant smūgius į galvą, tiek nukritus nuo aukščio. A. Š. kūne konstatuotas dešinės rankos sumušimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Galvos sumušimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo susidaryti vienmomentiškai. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra pakankamo sužalojimų makromorfologinio aprašymo, todėl tiksliai pasisakyti apie jų susidarymo laiką nėra galimybės. Sužalojimai susidarė prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2023 m. gegužės 2 d. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra pakankamo sužalojimų makromorfologinio aprašymo apie specifinius žalojančio daikto požymius. A. Š. kūne konstatuotas dešinės rankos sumušimas su peties priekinio paviršiaus žaizda bei dešinio žastikaulio viršutinio galo skeveldrinis lūžis su aplinkine poodine kraujosruva visumoje smūgių sudavimui nebūdingas. Tikėtinas traumos mechanizmas: kritimas ant ištiestos rankos arba, kaip kad medicinos dokumentuose nurodytas, didelio daikto užvirtimas. Galvos sumušimas pasireiškęs kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu galėjo susidaryti kiek suduodant smūgius į galvą, tiek nukritus nuo aukščio. Sužalojimų susidarymo metu, nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą. Pateiktuose medicinos dokumentuose yra nurodyta, kad A. Š. konstatuota trauminė subdurinė hemoragija. Įrašų apie insultą nėra (1 t., b. l. 95–99).

Duodamas paaiškinimą dėl 2023 m. spalio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3288/2023 (01) ekspertas K. Z. parodė, kad vadovaujantis sužalojimo makromorfologiniu aprašymu pateiktuose dokumentuose sužalojimas galėjo susidaryti 2023 m. balandžio 26 d., kas atitinka užduotyje nurodytą laikotarpį. 2023 m. gegužės 2 d. atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją nenustatyta jokia patologinė būklė, reikalavusi skubios chirurginės intervencijos. Tik 2023 m. gegužės 10 d. atlikta subduro šalinimo operacija dėl jos pūlingo uždegimo. Kadangi asmuo visą tą laikotarpį buvo gydomas stacionare, maža tikimybė, kad susirgimo dinamika butų buvusi kitokia, t. y. vėlesnis kreipimasis į gydymo įstaigą nepakeitė gydymo taktikos, subdurinės hemoragijos gydyme. Galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu vertinant atskirai nuo rankos sužalojimo, galėjo susidaryti tiek suduodant smūgius į galvą, tiek nukritus, nugriuvus (1 t., b. l. 100–102).

2023 m. liepos 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo apžiūra. Iš protokolo matyti, kad pareiškėjas E. Š. nurodo, kad jo tėvą 2023 m. balandžio 26 d. sumušė R. (R., tikslaus vardo ir pavardės nežino), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini). Tėvas guli ligoninėje, sulaužytas petys, kraujas smegenyse, jis operuojamas ir jau nebesąmoningas, nebešneka. Konfliktas įvyko dėl dingusios R. (R. V.) piniginės (1 t., 24–25).

2023 m. gegužės 10 d. įvykio vietos – namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nėra (1 t., b. l. 15–18).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis R. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, jo kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų V. K., K. K. parodymai, kuriuose detaliai nurodytos tiriamojo įvykio aplinkybės, taip pat ir nukentėjusiojo artimųjų E. Š., E. Š. bei L. Š. parodymai, kuriuose nurodyti nukentėjusiojo A. Š. padaryti sužalojimai, tiriamojo įvykio aplinkybės, sutampančios su byloje esančiais kaltinamojo parodymais, esanti 2023 m. spalio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3288/2023 (01), kurioje užfiksuota, kad be kitų kaltinamojo patirtų sužalojimų (dešinės rankos sumušimo su peties priekinio paviršiaus žaizda bei dešinio žastikaulio viršutinio galo skeveldrinis lūžio su aplinkine poodine kraujosruva), kvalifikuotinų nesunkiu sveikatos sutrikdymu, galvos sumušimas pasireiškęs kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktu, dėl susidariusios sunkios septinės būklės, t. y. dėl subdurinės hematomos pūlinio suspaudusio galvos smegenys, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 95–99).

Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kitam žmogui sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018, 2K-157-976/202). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamasis tyčia, siekdamas susigrąžinti piniginę bei patekti į nukentėjusiojo A. Š. namus jį sumušė. Tad kaltinamasis, suprato savo veiksmų pavojingumą smurtavo prieš nukentėjusįjį A. Š. ir taip veikė neapibrėžta tyčia, t. y. suprato, kad mušdamas nukentėjusiajam A. Š. į galvą bei spirdamas į galvą ir žąstą galėjo sukelti sunkius padarinius.

Taigi, kaltinamojo kaltė, jog jis 2023 m. balandžio 26 d. vakare, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą nukentėjusiajam A. Š., nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, ne mažiau kaip du kartus spyrė šiam į galvą ir žastą, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinės rankos sumušimą su peties priekinio paviršiaus žaizda bei dešinio žastikaulio viršutinio galo skeveldrinį lūžį su aplinkine poodine kraujosruva – sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip pat galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu – sužalojimą, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktu, dėl susidariusios sunkios septinės būklės (dėl subdurinės hematomos pūlinio, suspaudusio galvos smegenis) vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiais veiksmais tyčia sunkiai sutrikdė A. Š. sveikatą, įrodyta visiškai, jo kalte abejoti nėra pagrindo. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

R. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš paaiškinimų matyti, kad neblaivumas turėjo įtakos, kaip pats nurodė posėdžio metu spyrė, nes alkoholis ( 3 t., b.l. 21). Todėl ši aplinkybė sunkina kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vykdo individualią veiklą, išlaiko savo pilnametę dukrą bei prižiūri senyvo amžiaus motiną. Bylos duomenimis kaltinamasis vedęs (3 t., b. l. 14). Byloje taip pat pateikta Vilniaus miesto savivaldybės 205-osios DNSB „Ozas“ R. V. charakteristika (3 t., b. l. 10). Pirmininkas pažymi, kad kaltinamasis yra lankstus, tolerantiškas ir geranoriškas, dažnai savanoriauja. R. V. seniūnijos gyventojai charakterizuoja teigiamai, pažymi, kad šis yra labai draugiškas, nuoširdus, jautrus, kilnus ir darbštus žmogus, neturintis žalingų įpročių, gerai sutaria su kaimynais bei vietos gyventojais, jei reikia, padeda jiems.

Be kita ko, gynėjas advokatas teisiamojo posėdžio metu prašė, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirti bausmės vykdymo atidėjimą. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 75 straipsnio 3 dalį nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taigi, matyti, kad ši įstatymo nuostata draudžia atidėti bausmės vykdymą tiems asmenims, kurie padarė sunkius nusikaltimus, numatytus atitinkamuose kodekso skyriuose. R. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK XVIII – „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“ skyriuje. Taigi, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nagrinėjamuoju atveju nėra teisinio pagrindo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Š. civiliniame ieškinyje prašo atkreipti dėmesį į jam nusikalstama veika sukeltus itin sunkius padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą, kurio pasekmės bus jaučiamos visą gyvenimą. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis patiria didelį fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasines kančias dėl besitęsiančio gydymo, operacijų. Civiliniame ieškinyje atkreipia dėmesį, jog yra nukentėjusysis visiškai nedarbingas, negali savarankiškai valgyti, nueiti iki tualeto. Pažymi, kad nukentėjusiajam ligoninėje teko praleisti 52 dienas, per šį laikotarpį jam buvo atliktos šešios operacijos, viena iš jų – galvos srityje, kita – rankų ir pečių srityje. Pabrėžia, jog po operacijų nukentėjusiajam teko ilgai atsigauti, dėl nuolatinio gydymosi proceso jam buvo reikalinga artimųjų pagalba bei nuolatinė priežiūra, o tai menkina jo savivertę. Taip pat nurodoma, kad po galvos operacijos nukentėjusysis nevaldo kairės rankos, ji yra paralyžiuota, be to, buvo išoperuotas dešinės pusės žastikaulio kaulas, dėl šios operacijos jis ateityje galimai galės dešinę ranką valdyti tik iš dalies, galės pakelti tik per alkūnę. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad po kelių dešinio peties žastikaulio operacijų, A. Š. operuotoje peties dalyje susidarė pūlingas darinys, tačiau, nors gydytojų konsiliumo metu buvo sprendžiama amputuoti jo dešinę ranką, vis dėl to, buvo atsižvelgta į tai, kad A. Š. iki šiol nevaldo kairės rankos, todėl nuspręsta palikti jo bent vieną ranką, kurią jis galimai ateityje galės valdyti. Todėl buvo priimtas sprendimas pūlingus darinius gydyti išimtinai vaistais. Dėl patirtų sužalojimų A. Š. tenka kartkartėmis važiuoti į gydymo įstaigas, iškęsti itin skausmingas procedūras. A. Š. vargina nuolatiniai skausmai, kurių analgetikais numalšinti nepavyksta, dėl patiriamo skausmo jam svyruoja nuotaika, A. Š. jau supranta, kad dėl patirtų sužalojimų jis likusiam gyvenimui liks neįgalus, tai jam sukelia itin didelius išgyvenimus. Dėl patirtų traumų A. Š. jau ilgą laiką guli lovoje visiškai nejudėdamas, ilgą laiką negali savarankiškai valgyti, tuštintis. A. Š. laukia ilgas gydymas ir iki šiol nėra aišku, ar jis kažkada galės vaikščioti. Posėdžio metu nukentėjusiojo A. Š. atstovė advokatė Lina Andriuškevičienė civilinį ieškinį palaikė.

Nukentėjusysis prašo atlyginti patirtą neturtinę žalą, kurią įvertina 25 000 eurų sumai. Šią žalą nukentėjusysis pagrindžia tuo, kad buvo sumuštas kaltinamojo, A. Š. dėl patirtų sulojimų tenka išgyventi sunkų gydymo procesą, skausmus, net šešias sudėtingas operacijas, dėl susidariusios situacijos juo reikia pasirūpinti, jis nesavarankiškas, negali valgyti, dirbti, priverstas gulėti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo vaikai E. ir E. Š. patvirtino civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad tėvas visą laiką guli, jį reikia nuolat prižiūrėti, po padarytos smegenų operacijos A. Š. nesiorientuoja. A. Š. negali valdyti kairės rankos, koją vos pakelia, dešinę ranką pakelia tik per alkūnę.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu iš esmės neturtinės žalos neginčijo, supranta ir pripažįsta, jog padarė neturtinę žalą, tačiau dėl finansinės padėties gali atlyginti nukentėjusiajam A. Š. 4 000 eurų neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais padarė A. Š. sužalojimus, kurie vertinami tiek nesunkiu, tiek sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiajam dėl šio įvykio teko kreiptis į medikus, išgyventi šešias operacijas, dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų, kaltinamasis liko neįgalus, negali pats savimi pasirūpinti. Akivaizdu, kad šie sužalojimai nukentėjusiajam A. Š. sukėlė fizinį skausmą, stresą ir nerimą. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl turtinės padėties negali padengti visos prašomos sumos, tik 4 000 eurų, vis dėlto teismų praktikoje pabrėžiama, kad atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318-139/2015, 2K-331-976/2018). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis yra darbingo amžiaus, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba pagal individualią veiklą, todėl turės galimybę nukentėjusiajam priteistą žalą atlyginti ateityje.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiojo A. Š. artimieji giminaičiai – vaikai E. Š. ir E. Š. dėl jų tėvo patirto sunkaus sveikatos sužalojimo patyrė didelę moralinę žalą, didelį stresą, jiems teko pilnai pakeisti savo gyvenimą prisitaikant prie tėvo A. Š. poreikio į nuolatinę slaugą, todėl prašo juos pripažinti nukentėjusiaisiais bei reiškia kaltinamajam R. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. E. Š. ir E. Š. nurodo, kad jie labai jautriai išgyvena dėl savo tėvo A. Š. patirtų sužalojimų ir skausmo, itin pablogėjusios gyvenimo kokybės dėl patirtų traumų – A. Š. nevaikšto, jo kalba sutrikusi, jis nuolat prikaustytas prie lovos. E. Š. ir E. Š. dėl įvykusio įvykio patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl tėvo sveikatos, tiek jam gulint Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, tiek patiria juos iki šiol bei buvo priversti savo įprastą gyvenimą pritaikyti prie tėvo nuolatinės slaugos poreikio. Taip pat civiliniame ieškinyje pabrėžiama, kad E. Š. ir E. Š. rūpinasi A. Š. – užtikrina nuolatinę jo priežiūrą namuose, slaugos namuose, tiek jam būnant ligoninėje. Stengiasi palaikyti A. Š. morališkai, teikia jam visapusišką pagalbą, kurios poreikis yra nuolatinis, nes A. Š. pats savimi pasirūpinti negali. Sunki A. Š. būklė sąlygojo tai, kad E. Š. ir E. Š. buvo priversti pakaitomis kiekvieną dieną (ryte ir vakare) lankyti tėvą, jį maitinti, prausti, keisti sauskelnes ir pan. Be kita ko, A. Š. yra įstatyta fistulė, kuri turi būti kiekvieną dieną perrišama, tvarstoma. Civiliniame ieškinyje taip pat pabrėžiama, kad poreikis užtikrinti A. Š. nuolatinę priežiūrą, iš esmės pakeitė E. Š. ir E. Š. gyvenimą, kadangi jie turi nuolat pakaitomis prižiūrėti A. Š., kas nebejotinai sukelia itin didelius nepatogumus. Dėl iškilusio poreikio užtikrinti tėvui nepertraukiamą slaugą E. Š. net buvo priverstas nutraukti individualią veiklą, kad galėtų visą laiką skirti tėvo priežiūrai. Dėl tokios tėvo būklės E. Š. ir E. Š. patiria itin sunkius išgyvenimus bei privalo kiekvieną dieną matyti kaip kenčia jų tėvas. A. Š. sūnūs privalo jį morališkai palaikyti, kas E. Š. ir E. Š. labai išsekina, sukelia daug streso. Civiliniame ieškinyje taip pat nurodoma, kad šiuo metu esama A. Š. būklė leidžia daryti išvadą, kad A. Š. visam likusiam gyvenimui liks prikaustytas prie lovos, kas suponuoja išvadą, kad E. Š. ir E. Š. teks jį slaugyti iki gyvenimo pabaigos, nuo ko jų gyvenimo kokybė neabejotinai pablogėjo. Taigi, civiliniame ieškinyje pabrėžiama, kad E. Š. ir E. Š. dėl R. V. padarytos nusikalstamos veikos ir jų tėvo A. Š. patirtų sunkių sužalojimų patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl tėvo sveikatos, dėl sužalojimų pasekmių, jų dvasiniai išgyvenimai slaugant sunkiai sužalotą tėvą, patirtas stresas ir nerimas dėl jo išgyvenimo bei tolimesnės sveikatos bei iš esmės pablogėjusi gyvenimo kokybė yra ilgalaikio pobūdžio ir tęsiasi iki šiol.