Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.2.23.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

2024 m. birželio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. L. paskirta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (2 metų laisvės atėmimo) pridedant dalį – 6 mėnesius šiuo nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio E. L. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas E. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 22 d. 22.28 val. iki 2023 m. vasario 23 d. 14.28 val., tai yra viena para, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam E. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta pradėjus bausmės vykdymą panaikinti, asmens tapatybės kortelę grąžinti E. L.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu E. L. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, prie savęs laikė tris plastikinius užspaudžiamus maišelius su narkotine medžiaga – kokainu, kurio masė yra 1,435 g, iki kol 2023 m. vasario 22 d. apie 22.25 val. (duomenys neskelbtini), šias medžiagas norėjo perduoti E. B., tačiau pastebėjęs policijos pareigūnus pradėjo bėgti ir narkotines medžiagas išmetė ant važiuojamosios kelio dalies ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurias vietovės apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde E. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi sušvelninti jam paskirtą bausmę, paskiriant kitą bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje – baudą ar laisvės apribojimą, ar intensyvią priežiūrą ir kt., arba skiriant galutinę bausmę taikyti BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalis ir bausmes apimti. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Teismas paskyrė per griežtą bausmę, ji neatitinka bausmės paskirties ir tikslų, bausmės skyrimo pagrindų, protingumo kriterijaus, prieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui, nėra tinkama teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir varžo nuteistojo teises labiau, negu to reikia bausmės tikslams pasiekti. Skiriant bausmę buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

2.2. Teismas galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam švelnesnę bausmę nei numato įstatymas. Paskyrus minimalią, tačiau su laisvės atėmimu susijusią bausmę, ji neatitinka teisingumo principo ir paties nuteistojo asmenybės bei visumos byloje nustatytų aplinkybių. Realus laisvės atėmimas būtų labiau žalingas nei naudingas, o pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės paskyrimas tikrai užtikrintų BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį bei neprieštarautų ir teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendis byloje Nr. 1-35-361/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendis byloje Nr. 1-97-557/2020).

2.3. Teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą pareigą neapsiriboti tik viena arba keliomis iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių parenkant tinkamą bausmę. Teismas rėmėsi vien formaliu ir fragmentišku nepalankių duomenų konstatavimu, visiškai ignoravo stiprius socialinius ryšius, teigiamai jį charakterizuojančius duomenis. Nepagrįstai sureikšminami buvę teistumai ir jų pobūdis bei administraciniai nusižengimai, kurių padarymas daugumoje susijęs su nešiurkščiais kelių eismo taisyklių pažeidimais. Teismas kaip esminę aplinkybę dėl kurios netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų laikė tai, kad jis 4 kartus teistas, taip pat už įvairių nusikaltimų padarymą teistas užsienyje. Tačiau neįvertinta, jog anksčiau įvykdytos nusikalstamos ir administracinis nusižengimas nėra susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tokio pobūdžio nusikaltimą jis padarė pirmą kartą ir tai turėtų būti atsižvelgiama vertinant jo asmenybę ir skiriant bausmę. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog ankstesni nusikaltimai buvo padaryti dar esant nepilnamečiui ir už padarytus nusikaltimus jis atliko paskirtas bausmes, kas suponuoja, jog teismas pažeidė non bis in idem principą, reiškiantį, jog du kartus bausti už tą patį negalima.

2.4. Neįvertinta ir tai, jog naujų nusikalstamų veikų jis nėra padaręs, ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi, negatyviai vertina ir kremtasi dėl padaryto nusikaltimo. Visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis gali garantuoti asmens pataisymą, netaikant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas tinkamai neįvertino veikų padarymo aplinkybių ir motyvų, jų pavojingumo. Veikos padarymą iš esmės lėmė kito šioje byloje nuteisto asmens E. B. provokuojamas elgesys. Kaip jis nurodė savo apklausoje, 2023 m. vasario 22 d. jis su žmona miegojo, o E. B. pradėjo rašinėti žmonai, kiek už tris. Tik sau buvo pasidėjęs narkotinių medžiagų, todėl pagalvojo pasiimti narkotikų, nuvažiuoti pas E. B. ir kartu jų pavartoti. Paprašė žmonos nuvežti iki E. B. namų. Atvažiavęs prie E. B. namų pamatė, kad atbėga kažkokie žmonės. Pagalvojo, kad kas nors gali užpulti, todėl bėgo, išmetė tuos maišiukus. E. B. parašė savo adresą, jis iš niekur nieko pradėjo kalbėti apie narkotikus. Yra anksčiau su juo vartojęs narkotikus. Taigi, jis neketino parduoti jam narkotikų, negavo iš jo pinigų. Pasiėmė kokainą ir važiavo tikslu pavartoti jo pas E. B. Be to, rastas narkotinių medžiagų – kokaino, kiekis nebuvo didelis – 1,435 g, vertinat paprastai tokio pobūdžio bylose disponuojamą narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį. Šios faktinės aplinkybės mažina pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios veikos pavojingumu.

2.5. Teismas tinkamai neįvertino jo socialinių ryšių. Jis turi sutuoktinę, su kuria augina jos (duomenys neskelbtini) dukrą ir (duomenys neskelbtini) sūnų, kuris yra jo įsūnis. Jis yra neįgalus, nustatytas (duomenys neskelbtini) neįgalumo lygis iki jo pilnametystės, pateikti medicinos dokumentų išrašai, patvirtinantys ligas, sveikatos būklę. Sutuoktinė taip pat turi sveikatos problemų, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini) bei gretutiniai susirgimai - (duomenys neskelbtini) liga. Dėl ligos pobūdžio ji negali pati savarankiškai savimi pasirūpinti, jai reikalinga kito asmens pagalba, ji negali savarankiškai apsirengti, jis turi ją maudyti. Ji yra tik iš dalies darbinga, darbingumo lygis 55 %, netektas darbingumas 45 %, nustatytas iki senatvės pensijos sukakties. Faktiškai ji negali dirbti, įsidarbinimo galimybės yra labai ribotos, jos gaunamas pajamas sudaro tik socialinė pašalpa ir išmokos vaikui, kurios nėra didelės. Jis yra pagrindinis šeimos maitintojas, faktiškai vienas išlaiko šeimą, dirba statybose. Šiuo metu sutuoktinės sveikatos būklė yra pablogėjusi. Diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl ko rekomenduojamas operacinis gydymas. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę nukentėtų šeima, nepilnamečių vaikų interesai, jie liktų be priežiūros.

2.6. Nekyla abejonių, kad skunde aptariamos aplinkybės nepaneigia jo elgesio neteisėtumo, tačiau atsižvelgiant į aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, susijusias tiek su veikos pavojingumu (nesukėlė jokių realių pasekmių ar grėsmės įstatymo saugomiems gėriams), tiek su kaltininko asmenybe (prisipažino dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, turimi socialiniai ryšiai), manytina, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas užtikrintų tik nubaudimo įgyvendinimą ir nepadėtų pasiekti kitų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo principui. Valstybei ekonomiškai nenaudinga jį išlaikyti 2 metus ir 6 mėnesius, kuomet yra pajėgus dirbti, užsidirbti ir mokėti mokesčius. Padarytos nusikalstamos veikos ir bylos procesas jam padarė didelę įtaką, daugiau nenusikals, yra pakeitęs gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į tai, bausmės tikslai galėtų būti pasiekti paskiriant švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje – baudą, laisvės apribojimą, intensyvią priežiūrą su įpareigojimais, numatytais BK 75 straipsnio 5 dalyje.

2.7. Pažymėtina ir tai, kad bendrinant bausmes be pagrindo buvo taikytos BK 64 straipsnio nuostatos. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. už nesunkų nusikaltimą. Tuo tarpu nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2023 m. vasario 22 d., t. y. iki ankstesnio nuosprendžio priėmimo. Tokiu būdu subendrinant paskirtas bausmes pagal skirtingus nuosprendžius turėjo būti taikomos BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas. Pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendį jam buvo paskirtas 2 metų laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Skundžiamu 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu jis nuteistas už sunkų nusikaltimą ir jam paskirtas 2 metų laisvės atėmimas, o bausmę sumažinus – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas. Padarytos veikos skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, todėl bendrinant bausmes turėjo būti taikomas bausmių apėmimas, paskiriant galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis palaikė apeliacinį skundą, jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nurodė, kad jo ginamasis buvo išprovokuotas, ir veika turėtų būti perkvalifikuojama į BK 259 straipsnį, prokuroras nurodė, kad paskirta bausmė teisinga, nėra galimybės taikyti BK 54 straipsnio nuostatų dėl itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, dėl bausmės bendrinimo iš dalies sutinka, turėtų būti subendrinama BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalių pagrindu su ankstesniu nuosprendžiu.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde prašoma vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi sušvelninti E. L. paskirtą bausmę, paskiriant kitą bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje, bei skiriant galutinę bausmę taikyti BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalis ir bausmes apimti. Iš apeliacinio skundo turinio, o taip pat ir gynėjo apeliacinės instancijos teisme išsakytų argumentų matyti, jog teikiami argumentai dėl bausmės švelninimo nurodant, kad neįvertintos veikos padarymo aplinkybės, motyvai ir pavojingumas, nuteistasis neketino parduoti narkotikų, pinigų negavo, buvo išprovokuotas. Tai yra nesutinkama su veikos kvalifikacija, prašoma veiką perkvalifikuoti į BK 259 straipsnį. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį ir dėl minėtų argumentų.

Dėl veikos kvalifikavimo ir provokacijos

6. E. L. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, prie savęs laikė tris plastikinius užspaudžiamus maišelius su narkotine medžiaga – kokainu, iki kol šias medžiagas norėjo perduoti E. B., tačiau pastebėjęs policijos pareigūnus pradėjo bėgti ir narkotines medžiagas išmetė ant važiuojamosios kelio dalies, kurias vietovės apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

7. E. L. apklausiamas įtariamuoju, teisiamojo posėdžio metu, kaip ir apeliaciniame skunde nurodė, kad neketino parduoti narkotikų, juos turėjo tik sau, o E. B. parašius žinutes jo sutuoktinei, važiavo pas jį su tikslu kartu vartoti narkotikus. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas nuteistojo argumentus, kad jis narkotinių medžiagų neketino platinti, paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

8. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-545-489/2015). BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Tikslo turėjimas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2014, 2K-352/2013, 2K-516/2011). Vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat savaime nereiškia, jog jis negali turėti tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012, 2K-361/2014, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015, 2K-105-699/2016).

9. Analizuojamu atveju aplinkybė, kad E. L. turėjo tikslą platinti narkotinę medžiagą nustatyta vadovaujantis nuosekliais nuteistojo E. B. paaiškinimais. Jis nuo pat policijos pareigūnų atvykimo, ir apklausiamas įtariamuoju, kaltinamuoju nuosekliai nurodė aplinkybes apie narkotinių medžiagų įsigijimą. Iš šio asmens parodymų matyti, kad jis yra daugiau nei dešimt kartų pirkęs narkotikų iš E. L. Pas jį atvykę pareigūnai ir rado narkotines medžiagas, kurias už 100 Eur buvo pirkęs iš E. L. Jis pareigūnams pasakė, kad gali suteikti informaciją apie narkotinių medžiagų platintojus (E. L.) ir prie policijos pareigūnų parašė E. L. sutuoktinei, kad nori įsigyti narkotikų, sutarė tris gramus pirkti už 270 Eur. Susitarė susitikti prie jo namų laiptinės, ėjo į apačią ir E. L. bėgant, policijos pareigūnai pradėjo jį gaudyti. Nuoseklius E. B. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Policijos pareigūnai M. V. ir R. S. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad E. B. pats pasiūlė parašyti dėl narkotikų pristatymo ir teigė, kad jie bus atvežti, vėliau atvežusį narkotines medžiagas asmenį sulaikė. Su E. B. buvusi O. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad E. B. pareigūnams pats pasiūlė paskambinti savo tiekėjams, kad atvežtų jam dar narkotikų. Pažymėtina, jog E. L. šių duomenų pirmos instancijos teisme iš esmės neginčijo, sutiko bylą baigti nagrinėti sutrumpinto įrodymų tvarka ir pripažino, jog E. B. prašymu važiavo pas E. B., vežėsi narkotinių medžiagų, ketino kartu su juo pavartoti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023 m. vasario 23 d. kratos protokolas patvirtina, kad E. L. gyvenamojoje vietoje, seife rastas maišas, kuriame sudėti plastikiniai permatomi užspaudžiami maišeliai, taip pat dvejos elektroninės svarstyklės (1 t., b. l. 115-121), o specialisto išvada patvirtina, kad ant šių elektroninių svarstyklių paviršių yra metamfetamino, kokaino ir kanapių pėdsakų (1 t., b. l. 73-78).

10. Aptartų įrodymų pagrindu daroma išvada, kad E. L. laikė tris plastikinius užspaudžiamus maišelius su narkotine medžiaga – kokainu, turėdamas tikslą juos parduoti ar kitaip platinti. Nors E. L. teigia, kad jis važiavo narkotikus vartoti kartu su E. B., tačiau šiuo atveju tokie veiksmai taip pat būtų vertinami, kaip neatlygintinas narkotinės medžiagos perleidimas kitam asmeniui, kas taip pat atitinka straipsnio dispozicijoje nurodytą tikslą platinti (neatlygintinai).

11. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Pagal teismų praktiką provokavimas konstatuojamas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad asmuo nesirengė daryti nusikalstamos veikos ir ji nebūtų buvusi padaryta be teisėsaugos pareigūnų ir (ar) pagal jų nurodymus veikiančių asmenų įsiterpimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-788/2017, 2K-265-511/2019).

12. Nagrinėjamu atveju, E. B. pats savanoriškai pasiūlė pareigūnams suteikti informaciją apie narkotinių medžiagų platintojus, susisiekė su platinančiu asmeniu, susitarė, kad šias medžiagas jam atveš. Šias aplinkybes patvirtino ne tik policijos pareigūnai, bet ir liudytoja O. A., nurodžiusi, kad E. B. pareigūnams pats pasiūlė paskambinti savo tiekėjams, kad atvežtų jam dar narkotikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, policijos pareigūnai buvo pasyvūs, jokių provokuojančių veiksmų nesiėmė ir nurodymų taip veikti E. B. nedavė. O tai, kad E. B. susisiekė su E. L. dėl narkotikų atvežimo nelaikoma provokacija. E. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad tokiu būdu iš E. L. su sutuoktine narkotikus perka maždaug metus laiko, parašydavo į sutuoktinės Instagram paskyrą ir susitardavo dėl kiekio, kainos ir kur susitiks, būdavo perduodavo narkotikus prie namų (3 t., b. l. 8-10, 17-19). Teisiamojo posėdžio metu jis taip pat patvirtino, jog apie dešimt kartų yra pirkęs narkotikų iš E. L., dėl jų pirkimo susirašinėdavo per programėles, jas atveždavo jam prie namų. Taigi, šie nuteistojo E. B. parodymai patvirtina, kad jis iš E. L. pakankamai ilgą laiką pirko narkotikus būtent tokiu būdu – iš pradžių susirašant per telefono programėles, vėliau juos dažniausia atvežant iki E. B. namų. Tarp asmenų buvo susiklostę nuolatiniai tokio pobūdžio santykiai, kurie patvirtina, kad E. B. pirko ir toliau būtų pirkęs narkotines medžiaga, taigi jo veiksmai neišprovokavo E. L. padaryti nusikalstamą veiką. Be to tokia veika būtų padaryta ir nesant policijos pareigūnų šalia, o kitu laiku. Aptartų duomenų visumoje daroma išvada, kad E. B. veiksmai neatitinka provokacijos požymių, jam nebuvo duoti policijos pareigūnų nurodymai vykdyti tokius veiksmus, todėl nepanaikina baudžiamosios atsakomybės bei nemažina veikos pavojingumo. Sutiktina, kad rastas narkotinių medžiagų – kokaino, kiekis yra nedidelis, tačiau veika kvalifikuota tinkamai, atsižvelgiant į kvalifikuojantį veiką požymį – tikslą platinti. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį.

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. 1A-118-870/2020 yra susiklosčiusi kitokia situacija nei nagrinėjamojoje byloje. Minėtame nuosprendyje pripažinta, kad asmenys buvo išprovokuoti padaryti sunkesnį nusikaltimą (tik pasitarę su pareigūnais nurodė parduoti didesnį kiekį). Byloje nebuvo jokių kitų duomenų, kad asmuo iki bendravimo su pareigūnais tokiais ar panašiais kiekiais būtų prekiavęs. Tuo tarpu analizuojamojoje situacijoje provokacija nenustatyta.

Dėl bausmės individualizavimo

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

15. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs E. L. kaltu dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė jam 2 (dvejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, t. y. švelniausią sankcijoje numatytą bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo skirti švelnesnę nei numatyta įstatymo sankcijoje bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. L. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė nuteistajam E. L. paskirta teisingai.

16. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti E. L. laisvės atėmimo bausmę grindė ne tik su padaryta nusikalstama veika susijusiomis, bet ir su nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nuteistasis E. L. padarė tyčinį, sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis), baigtą nusikaltimą. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad E. L. nusikalstamas veikas pradėjo vykdyti dar būdamas nepilnamečiu. 2014 m. gegužės 5 d. buvo nuteistas už vagystę ir pasikėsinimą apiplėšti, 2014 m. liepos 22 d. – už plėšimus. Abu kartus jam kaip nepilnamečiui buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas BK 92 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir dėl probacijos sąlygų pažeidimo buvo pasiųstas atlikti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ją atliko ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo paleistas iš pataisos namų. Vėliau jis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir darė nusikalstamas veikas Didžiojoje Britanijoje, kur net keturis kartus buvo nuteistas už neteisėtą narkotinių medžiagų įsigijimą, vartojimą, laikymą ir gamybą tik asmeniniam vartojimui, nesunkų kūno sužalojimą, tyčinį padegimą bei sunkų kūno sužalojimą, jam buvo skirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Nepaisant to, grįžęs į Lietuvą jis ir vėl nusikalto, už ką buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Pažymėtina ir tai, kad po šioje byloje inkriminuoto nusikaltimo padarymo, jo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Šiame kontekste pažymėtina, jog aplinkybės, susijusios su asmens ankstesniais teistumais, nepriklausomai nuo to ar paskirtos bausmės jau yra atliktos ar ne, ne tik gali bet ir privalo būti vertinamos. Šie duomenys charakterizuoja asmenį, rodo ar anksčiau taikytos bausmės turėjo įtakos jo elgesiui, padeda teismui formuoti vidinį įsitikinimą ir spręsti dėl skirtinos bausmės, kadangi asmeniui darant nusikaltimus pakartotinai ir valstybės taikomos bausmės turi griežtėti. Todėl ankstesnių teistumų vertinimas nelaikytinas non bis in idem principo pažeidimu.

17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas E. L. skyrė teisingą bausmę. Įvertinus E. L. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

18. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas Medicininis dokumentų išrašas/siuntimas, kad nuteistojo sutuoktinei nustatytas (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas pateikė nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą ((duomenys neskelbtini) pažymą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato ir Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus raštus, kuriuose pateikiama informacija apie tai, kad jis registruojasi policijos įstaigoje, kardomosios priemonės pažeidimų nefiksuota, registruojasi užimtumo tarnyboje, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2024 m. kovo 18 d. rekomendaciją dėl specialios pagalbos priemonių Z. L., 2024 m. balandžio 15 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo pobūdžio sąlygų, taip pat pateiktas sprendimas dėl Z. L. darbingumo lygio nustatymo). Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų ir argumentų individualizuojant bausmę E. L. matyti, kad teismas įvertino apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes (kurias patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikti išvardinti dokumentai). Teismas atsižvelgė į E. L. sutuoktinės ir jos vaiko sveikatos būklę, neįgalumą, taigi šios aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę. Šių aplinkybių pagrindu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistojo atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo.

19. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-633/2011, 2K-447/2014).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai bei gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodyti argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo yra nepagrįsti. Nurodytos aplinkybės, susijusios su šeima, kad jis prisideda prie šeimos išlaikymo ir pagalba buitiniuose darbuose, prižiūri neįgalią sutuoktinę ir įsūnį, kad jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir baigęs mokslus galės dirbti, kad pusantrų metų nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai, nėra padaręs administracinių nusižengimų, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės. Minėtos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeimines ir asmenines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, aplinkybės, susijusios su šeima (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) egzistavo ir nuteistajam E. L. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, o kaip matyti iš darbo sutarties, E. L. įsidarbino tik nuo 2024 m. vasario 15 d. (4 t., b. l. 66-67) ir apie darbo santykių ilgalaikiškumą ir tęstinumą duomenų nėra.

21. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

22. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. L. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtos minimalios sankcijoje numatytos bausmės dydį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, objektyvaus pagrindo nėra.

23. Nors apeliaciniame skunde prašant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas remiamasi Klaipėdos apygardos teismo nutartimis Nr. 1-35-361/2018, Nr. 1-97-557/2020, tačiau minėtose nutartyje BK 54 straipsnis taikytas nustačius aplinkybes, kurių šioje byloje nėra. Minėtose bylose asmenys buvo neteisti, charakterizuojami teigiamai, o nutartyje Nr. 1-97-557/2020 nustatyta ir tai, kad padaryti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl bausmių bendrinimo

24. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs teisingą bausmę, suklydo bendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (2 metų laisvės atėmimo) pridedant dalį – 6 mėnesius skundžiamu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskyrė galutinę bausmę – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ankstesnio nuosprendžio ir skundžiamo nuosprendžio paskirtų bausmių bendrinimui turėjo būti taikytos BK 63 straipsnio 1, 2, 5 ir 9 dalių nuostatos, o ne BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatos.

25. Bausmių bendrinimo tvarka ir bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymas į naujai paskirtą bausmę reglamentuojami BK 63 ir 64 straipsniuose. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis); pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-648/2023, 2A-4-1214/2024). Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismai turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. L. nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dar prieš priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, t. y. 2023 m. vasario 22 d. Esant šioms aplinkybėms, E. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti bendrinama su 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 straipsnyje įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles.

27. Iš naujo sprendžiant bausmių bendrinimo klausimą, vadovaujamasi BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir E. L. paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu E. L. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus nusikaltimo padarymą, tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu – už sunkaus nusikaltimo padarymą. Tačiau 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu E. L. paskirta griežtesnė bausmė – 2 metai, todėl ši bausmė apima skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Kadangi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės E. L. nėra atlikęs, pagrindo įskaityti atliktą bausmę ar jos dalį, nėra. Išdėstytų argumentų pagrindu nuteistojo apeliacinis skundas dalyje dėl skirtingais procesiniais sprendimais paskirtų bausmių bendrinimo yra pagrįstas ir skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

28. 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu E. L. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, subendrinus E. L. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo. BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad numatytos išimtys, kuomet bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas, tarp šių išimčių – už sunkius nusikaltimus, numatytus BK XXXVII skyriuje. Nagrinėjamu atveju nusikaltimas, kuris inkriminuotas E. L. yra sunkus ir numatytas BK XXXVII skyriuje. Taigi, patenka į išimtis, kuomet bausmės vykdymo atidėjimas pagal įstatymą negali būti taikomas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 22 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Kęstučiui Gudynui teikiant teisinę pagalbą nuteistajam E. L., kurias sudaro 154,17 Eur. Nagrinėjamu atveju nuteistajam E. L. gynėjas buvo paskirtas teismo nutartimi (4 t., b. l. 117), siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Ši byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą, skundas iš dalies tenkinamas. Advokatas Kęstutis Gudynas po paskyrimo ginti E. L. atvyko į vieną teismo posėdį ir nustačius, kad E. L. yra pasirinkęs kitą gynėją, buvo atleistas nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo. Be to, nuteistasis E. L. turės atlikti laisvės atėmimo bausmę ir atsižvelgiant į jo šeiminę situaciją, turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo E. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti:

- panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (2 metų laisvės atėmimo) pridedant dalį – 6 (šešis) mėnesius Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu skirtos bausmės, ir paskirta galutinį bausmė 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesnei bausmei, tai yra Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirtai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmei apimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. L. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.