Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas V. V. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. sausio 24 d. 15 val. 40 min. iki 2023 m. gruodžio 11 d.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 11 d.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą nustatyta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš V. V. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistas 1 423,74 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško žalos atlyginimo; civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteistas 1 122,50 Eur turtinės žalos atlyginimas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartimi patikslinta nuosprendžio rezoliucinė dalis, nurodant, kad iš V. V. priteisiama 816,37 Eur); nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. naudai priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo; nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. P. naudai priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo; nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. naudai priteista 731,22 Eur turtinės žalos atlyginimas, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo.

Iš V. V. nukentėjusiajam K. K. priteista 981,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, nukentėjusiajai K. P. priteista 836,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, nukentėjusiajam R. V. priteista 981,55 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. V. nuosavybės teise priklausančiam turtui – automobiliui „Mercedes Benz ML 320 CDI 4MATIS“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), nustatant visišką laikino nuosavybės teisės apribojimo būdą ir mastą, paliktas galioti iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas K. V., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2022 m. rugsėjo 24, apie 4.30 val., būdamas viešoje vietoje – gatvėje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be aiškios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, ne mažiau kaip vieną kartą tyčia ranka sudavė į galvos sritį K. K., kuriam dėl muštinės žaizdos pakaušio kairėje pusėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje viešoje vietoje ir tuo pačiu metu ne mažiau kaip vieną kartą tyčia ranka sudavė į veido sritį K. P., kuriai dėl poodinės kraujosruvos nosies srityje bei pakaušyje ir abiejuose keliuose padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu viešojoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

1.2. Sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jis, 2022 m. rugsėjo 24 d., apie 4.30 val., būdamas viešoje vietoje – gatvėje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be aiškios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, ne mažiau kaip vieną kartą tyčia kumščiu sudavė į galvos sritį R. V., kuris po suduoto smūgio nugriuvo, dėl galvos sumušimo, pasireiškusio kairio smilkinkaulio uolos ir speninės ataugos lūžiais (kaukolės pamato), kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje (Silvijaus vagoje, virš smilkininės galvos smegenų skilties) ir galvos smegenyse dešinėje, sumušimo židiniu dešinėje smilkininėje-pamatinėje galvos smegenų skiltyje, žaizdos ausies išorinėje klausomojoje landoje, odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje padarė nukentėjusiajam R. V. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

3. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pagal galiojančią teismų praktiką apeliacinio skundo ribas apibrėžia apelianto prašymai (jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas), pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo pagrindai ir motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248-648/2020, Nr. 2K- 42- 942/2020, Nr. 2K-60-942/2019 ir kt.).

5. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, t. y. patikrinusi skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistojo kaltės formą ir rūšį, o taip pat parinkdamas jam skirtiną bausmę – laisvės atėmimą bei nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

6. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir nuteistojo apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendis, kuriuo V. V. pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados atitinka bylos aplinkybes, teismas pagrįstai ir teisingai pripažino, kad nuteistasis V. V. tyčiniais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą iš chuliganiškų paskatų. Taip pat teismas, įvertinęs nusikalstamas veikas apibūdinančias ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai parinko laisvės atėmimo bausmę bei paskyrė artimas straipsnių sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmės minimaliam dydžiui bausmes, o taip pat BK 63 straipsnio 5 dalies 1 dalies pagrindu bausmes subendrino nuteistajam palankesniu – apėmimo būdu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

7. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų ir išvadų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuteistasis V. V. viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be aiškios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, ne mažiau kaip vieną kartą tyčia ranka sudavė į galvos sritį K. K., padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje viešoje vietoje ir tuo pačiu metu ne mažiau kaip vieną kartą tyčia ranka sudavė į veido sritį K. P., padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu viešojoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip pat V. V. toje pačioje viešoje vietoje ir tuo pačiu metu kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be aiškios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, ne mažiau kaip vieną kartą tyčia kumščiu sudavė į galvos sritį R. V., padarydamas jam sužalojimus, kuriais sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ir švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindų byloje nėra. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio ir pateiktų motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas nuteistajam V. V. skirtinų bausmių klausimą, atsižvelgė į visumą nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų. Teismas vertino, kad nuteistasis padarė vieną labai sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, kad jis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, dirbo, įsipareigojo atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Taip pat atsižvelgta į nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

12. Todėl pirmosios instancijos teismo parinkta nuteistajam už nusikalstamas veikas skirtinų bausmių rūšis – laisvės atėmimas ir nustatytas už kiekvieną nusikalstamą veiką jos dydis, artimas straipsnių sankcijoje numatytam minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, yra tinkamai motyvuoti ir nėra pagrindo išvadai, jog tiek kiekviena jų, tiek subendrinta bausmė yra per griežtos. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja aplinkybes – kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, panaikinus taikomą nuosavybės teisių į automobilį apribojimą, jį parduos ir atlygins žalą nukentėjusiesiems, be to, pats atvyko į policijos įstaigą ir pranešė apie įvykdytus nusikaltimus. Teisėjų kolegijai anksčiau šiame procesiniame sprendime pasisakius dėl pastarojo argumento nepagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad ir kitos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo, kaip minėta, buvo aptartos bei tinkamai įvertintos.

13. Pagrindą švelninti nuteistajam paskirtą bausmę apeliantas sieja su BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymu. Kaip minėta, nenustačius būtinosios šio straipsnio ir dalies taikymo sąlygos – savanoriško atvykimo į policijos įstaigą ir pranešimo apie įvykdytą nusikaltimą ir (ar) padėjimo ikiteisminiam tyrimui, pagrindo taikyti šią nuostatą nenustatyta. Nėra ir BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų skirti švelnesnę bausmę, kuri taikomas tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1– 6 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 511/2010, Nr. 2K- 289/2011, Nr. 2K-176-222/2019 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat nenustatyta aplinkybė dėl dalinio ar visiško žalos nukentėjusiesiems atlyginimo bei nėra duomenų apie nors vieną iš būtinų alternatyvių aplinkybių.

14. Išimtiniais atvejais, nenustačius BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų, bet pripažinus, kad BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, yra galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje, teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, Nr. 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai dėl mažesnio kaltininko asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo ar veikos atsitiktinio pobūdžio. Šiuo atveju tokių aplinkybių visumos byloje nenustatyta, dėl ko nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra ne tik sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, tačiau ir formuojamas nebaudžiamumo požiūris bei sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, asmenybę ir užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą, taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant švelnesnę bausmę. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nes, kaip jau minėta, byloje nenustatyta aptartų reikšmingų aplinkybių visumos – aplinkybių, rodančių mažesnį V. V. asmenybės pavojingumą, o skunde nurodomos pavienės aplinkybės negali lemti priešingo teismo sprendimo.

17. Nuteistojo V. V. apeliacinio skundo argumentas, kad jam paskirta bausmė turi būti mažinama 1/3, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja ir būtinybę pasisakyti dėl galimybės nuteistajam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, numatančias pagrindą, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, paskirtąją bausmę mažinti 1/3, kurios nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytos kitam nuteistajam K. V. (jo atžvilgiu, kaip minėta, apeliacinių skundų nebuvo gauta). Pagrindo nuteistajam V. V. taikyti minėtą straipsnį nėra, nes nuteistasis neatitinka nustatytų šios normos taikymo sąlygų. Nors nuteistasis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, viena iš jo įvykdytų nusikalstamų veikų yra labai sunkus nusikaltimas, todėl negalėjo būti ir nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

18. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytų nusikalstamų veikų bei kaltininko asmenybės pavojingumą, visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo V. V. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu nedaug viršija baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje nustatytą šios bausmės minimalią ribą, yra aiškiai per griežta. Tas pats pasakytina ir apie nuteistajam V. V. pagal BK 284 straipsnį paskirtą bei subendrintą bausmes. Juolab, kad, kaip minėta, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su fizinio smurto panaudojimu prieš kitus asmenis be aiškios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į atskiras aplinkybes, dėl to netinkamai individualizavo paskirtąsias bausmes, atmestini, kaip nepagrįsti.

19. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 straipsnio 8 dalyje, nustatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

20. Baudžiamojo proceso įstatyme yra nustatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistinas iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

21. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2024 m. birželio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-06036 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 200 eurų išieškojimo. Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo V. V. gynėjo advokato Kęstučio Ragaišio 2024 m. birželio 3 d. prašymas Nr. ATP- 2024- 23661 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Taigi valstybės naudai prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo.

22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).

23. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą pateikė nuteistasis V. V.. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, gynėjas Kęstutis Ragaišis nuteistajam paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, esant privalomam gynėjo dalyvavimui procese. Taigi, apeliacinis procesas vyko V. V. iniciatyva. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis buvo laikinai sulaikytas 2023 m. sausio 24 d. ir, esant jo prašymui, pradėjo atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į aplinkybę, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog nuteistasis V. V., daugiau kaip vienerius metus būdamas suimtas, turėtų pastovių pajamų, iš kurių galėtų atlyginti priteistas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

24. Atsižvelgdama į nuteistojo gynėjo būtino dalyvavimo baudžiamajame procese pagrindžiančios aplinkybės egzistavimą, kad be gynėjo pagalbos nuteistojo teisės nebūtų tinkamai apgintos, į nuteistojo turtinę padėtį, į jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti prašomų proceso išlaidų už nuteistajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju prašomų išieškoti išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. V. pripažinimas procesinėmis ir jų atlyginimo priteisimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.